Sidebar

Vilniaus universiteto projektas ADVANCES artėja link pabaigos: kokie tikslai pasiekti?

Kaip patobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal tris galimas perspektyvas, (biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročius ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias) beveik trejus metus tiria gausi mokslininkų komanda projekte ADVANCES. Jam vadovauja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė. Spalio mėnesį ji kartu su projekto partnere dr. Rūta Pirta-Dreimane iš Rygos technikos universiteto dalyvavo konferencijoje „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“, kurioje diskutavo apie Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP), finansuojamos iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų, projektų rezultatus ir BTP ateitį.

2023 11 14 advances dreimane brilingaite880x955

Dr. Rūta Pirta-Dreimane ir doc. dr. Agnė Brilingaitė, asm. archyvo nuotr.

„Beveik trejus metus projekte ADVANCES, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir, žinoma, Lietuvos, siekiame tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Vienas iš klausimų, kuriuos aptarinėjome šį mėnesį Latvijoje – ar vis dėlto projektų rezultatai lieka regioniniame lygmenyje, ar jie užeina už jo ribų. Rezultatai rodo, kad partneriai kaip grupė matomi globaliai geriau nei kiekvienas atskirai. BTP mums sudarė galimybę bendradarbiauti, sukurti mokslo rezultatus ir būti ryškesniais tarptautinėje bendruomenėje. O tokie ir yra BTP tikslai. Mūsų darbai yra matomi ir kuria vertę“, – įžvalgomis po konferencijos dalinosi VU MIF Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. dr. A. Brilingaitė.

Konferenciją „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“ organizavo Latvijos mokslo taryba kartu su Latvijos švietimo ministerija bei partneriais iš Lietuvos ir Latvijos. Jos tikslas buvo aptarti Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP) sėkmę, vykdomų projektų iššūkius, susijusius su administravimu bei moksliniu įgyvendinimu, bendradarbiavimo vertę bei pačios programos ateitį.

ADVANCES projekto vadovei A. Brilingaitei LMT BTP koordinatorė pasiūlė atstovauti projektų grupei, finansuojamai pagal Lietuvos kvietimą, ir sudalyvauti diskusijų panelėje „The Programme Through the Project Lens“. Šioje panelėje buvo atstovaujami keturi BTP projektai, kuriuos pradžioje pristatė jų vykdytojai, turėję po septynias minutes auditorijos sudominimui ir esminės informacijos pateikimui.

2023 11 14 advances LU880x597

Latvijos universitetas, asm. archyvo nuotr.

Į Latviją susirinkusius dalyvius pasveikino Norvegijos ambasadorė Latvijoje, Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas ir Islandijos atstovė, atstovaujanti EEE finansinių mechanizmų ofisui. „Visionary“ atstovai pateikė pirmines įžvalgas apie projektų rezultatus ir atitiktį planams. Pavyzdžiui, projektų vykdymo metu buvo paremta kelis kartus daugiau mokslininkų nei planuota, bet straipsnių kiekiai kol kas dar atsilieka nuo plano. Projektų rezultatais laikomi straipsniai, kurių bendraautorių sąraše yra donorų bei pagrindinės vykdytojos-organizacijos atstovas.

Vienas iš klausimų buvo, kaip parinkti tematikas projektams – ar jos tinkamos dabar, ar jas reikėtų keisti. BTP komiteto narė pabrėžė, kad kai kurioms BTP temoms buvo mažai paraiškų. Tarkime, kibernetinio saugumo tematikai. VU mokslininkės vadovaujamas ADVANCES yra vienintelis projektas iš šios temos. Konferencijos metu buvo iškelta mintis, kad kai kurie projektai galėtų būti pratęsti, nes, pavyzdžiui, biomedicinos projektuose, kaip dalyviai pabrėžė, tik po dvejų metų galima pradėti kalbėti apie rezultatus, o EEE BTP projektų trukmę siūlyta pratęsti iki trejų metų.

Kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Norvegijos mokslo ir technologijų, Rygos technikos, Talino technikos, Lichtenšteino universitetais ir Vidžemės kolegija bei Ostfoldo universiteto koledžu įgyvendinamas projektas ADVANCES remiasi hipoteze, kad įmanoma nustatyti kompetencijas, reikalingas kibernetinio saugumo specialistui spręsti kibernetinius nusikaltimus, apginti infrastruktūrą arba atsispirti kibernetiniam smurtui, o nustačius pasiūlyti tokiam specialistui racionalų kompetencijų gerinimo kelią. Trejus metus komandos iš skirtingų šalių projektavo ir kūrė platformas, skirtas mokytis apsisaugoti nuo atakų ir įgyti joms atsparumą. Taip pat ieškojo metodų, skirtų vertinti ir numatyti žmogaus veiklą individualiose užduotyse, atsižvelgiant į elgsenos ypatybes ir technologines žinias, sudarant sąlygas išmokti susidoroti su iššūkiais stresinėse situacijose.

2023-11-14

Kvietimas į kibernetinio saugumo seminarą

Kibernetinio saugumo laboratorija kartu su OWASP Lietuva lapkričio mėn. 16 d. kviečia į kibernetinio saugumo seminarą Vilniaus universitete. Seminaras vyks Didlaukio g. 47, Vilnius, 103 auditorijoje nuo 18:00 valandos.

2023 11 14 kibernetika880x586

Asociatyvi nuotr.

Kibernetinio saugumo laboratorijos misija yra užtikrinti aktualių mokslo tyrimų, studijų, kompetencijų bei įgūdžių gerinimo poreikius nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms kibernetinio saugumo srityje, o seminaras skirtas besidomintiems saugumo aktualijomis ir tiems, kas norėtų apie tai išgirsti.

Seminaro programa:

  • 18:00 – 18:30 DI reguliavimo perspektyvos kibernetinio saugumo srityje, dr. Neringa Gaubienė, Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto lektorė, mokslinės tyrimų grupės narė.
  • 18:30 – 19:00 Mobiliųjų įrenginių top 10: 2023-ųjų naujienos ir patirtys, Kajus Šeštokas, Programų saugumas, Flo.
  • 19:00 – 19:30 Pradiniai saugumo testai internetinėms aplikacijoms, Kęstutis Parchutikas, įsiskverbimo testuotojas, Visma Lietuva.

Seminare sužinosite apie dirbtinio intelekto reguliavimo perspektyvas kibernetiniam saugumui, aptarsime mobiliųjų įrenginių naujienas ir patirtis 2023 metais bei sužinosite, kaip testuoti internetines aplikacijas.

2023-11-14

Skelbiamas akademiko V. Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas

VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbia akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą. Dokumentai priimami iki 2023 m. lapkričio 27 d.

Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

2023 11 13 Studiju pradzia 642x410

MIF studentė, J. Auškelio nuotr.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Konkurse gali dalyvauti Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programų pirmosios pakopos III–IV kurso ir antrosios pakopos studentai (toliau – Kandidatai).

Kandidatai iki 2023 m. lapkričio 27 d. el. pašto adresu  turi pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą dalyvauti konkurse (prašymo formos pavyzdys);
  • duomenis apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus (antrosios pakopos pirmo semestro studentai turi pateikti bakalauro diplomo priedėlio kopiją, kiti Kandidatai – pažymą apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus);
  • fakulteto, kuriame studijuojama, bent vieno dėstytojo rekomendaciją;
  • turimų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas;
  • kitus Kandidato manymu svarbius dokumentus, pvz.: mokslinį referatą, sukurtos taikomosios programos aprašymą, išradimą, patentą, informaciją apie dalyvavimą mokslo projektuose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse ir kt.

Visi aukščiau išvardyti dokumentai turi būti pateikiami PDF formatu vienoje suarchyvuotoje byloje, ją siunčiant el. laišku, kurio temos laukelyje nurodyta „Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas“. Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu .

Kandidatų pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino įvertins komisija pagal šiuos kriterijus: darbo originalumą, darbo aktualumą, reikšmę, darbo kokybę, kandidatų studijų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje ir priims sprendimą dėl stipendijos gavėjų.

Stipendijos steigėjas Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, gyvuojantis jau septintą dešimtmetį, vykdo ir vysto informatikos, informatikos inžinerijos ir matematikos mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei doktorantūros studijas, kuriose šiuo metu studijuoja 38 doktorantai, taip pat kuruoja bakalauro studijų programą „Informacinių sistemų inžinerija“. Su Instituto vykdoma švietimo veikla daugelis susipažįsta dar mokydamiesi pradinėse klasėse. Institutas 2004 metais įsteigė ir organizuoja informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, kuris išaugo į tarptautinį 78-iose šalyse su virš 3 mln. mokinių dalyvių kasmet vykstantį konkursą. Institutas buvo ir ankstesnės, praėjusio šimtmečio pabaigoje gimusios iniciatyvos – tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ Lietuvoje – puoselėtojas. Institutas savo vardą įrašė informacinių technologijų metraštyje – anuomet vadinto Matematikos ir informatikos institutu interneto svetainė yra pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ – https://www.mii.lt/ – užregistruota 1993 m. vasario 26 dieną, kurioje apsilankę sužinosite daugiau apie Institutą, kuriame nuo pat jo įsteigimo dirbo ir beveik tris dešimtmečius jam vadovavo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų, sukūręs tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvoje mokyklą, akademikas Vytautas Statulevičius.

Tad, kviečiame VU matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose studijuojančius magistrantus bei III ir IV kursų bakalaurantus dalyvauti akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkurse!

2023-11-14

450-mečio stipendijos išdalintos 116 VU pirmakursių – tarp jų ir MIF studentams

Siekdamas didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir paskatinti gabius, tačiau su finansiniais iššūkiais susiduriančius moksleivius siekti aukštojo mokslo, Vilniaus universitetas (VU) prieš ketverius metus įsteigė ir kasmet skiria specialią 450-mečio stipendiją.

2023 11 13 Studiju pradzia 642x410

2023 m. šią stipendiją gavo 116 į VU šiais metais įstojusių pirmakursių. Tačiau pretendavusiųjų ją gauti buvo tris kartus daugiau.

Kaip teigia VU Partnerysčių vystymo skyriaus vadovė Jevgenija Avedenij, aiškiai matyti tendencija, kad kasmet stipendijų poreikis vis didėja, todėl prie VU iniciatyvos jungiasi ir verslas. Iš šiemet skirtų 450-mečio stipendijų 96 finansavo VU, o kitas 22 įsteigė verslo įmonės, kurios bendradarbiauja su VU. Verslo partnerių parama šiemet siekė 67 000 eurų. VU stipendijoms šiemet skyrė 288 000 eurų.

„Kiekviena papildoma organizacijų įsteigta stipendija suteikia galimybę konkrečioje studijų programoje įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą didesniam stojančiųjų skaičiui. Šiais metais dešimt Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, tokių kaip „Altechna“, „Hnit-Baltic“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „EPAM sistemos“, „Light Conversion“, „Ekspla“ ir kt., parėmė pirmakursius, pasirinkusius informacinių, aukštųjų technologijų, fizikos, chemijos, geologijos, kibernetinio saugumo, telekomunikacijų, informatikos, istorijos, kartografijos studijas Vilniaus universitete“, – pasakoja J. Avedenij.

Pasaulinė skaitmeninių platformų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo įmonė „EPAM sistemos“ šiemet įsteigė 6 stipendijas (18 tūkst. eurų), kurios buvo skirtos VU Matematikos ir informatikos bei Kauno fakulteto studentams, pasirinkusiems studijas informacinių technologijų, duomenų mokslo ar kibernetinio saugumo srityse. „EPAM sistemų“ generalinis direktorius Linas Grinevičius pažymėjo, kad įmonė nusprendė investuoti į jaunus talentus, vedama savo vertybių bei kultūros, kuri yra orientuota padėti būsimiems IT specialistams ugdyti savo talentus ir kūrybiškumą, taip prisidedant prie skaitmeninius produktus kuriančių bendruomenių augimo, technologijų tobulėjimo. „IT sritis yra beribė, todėl džiaugiamės galėdami panaikinti kliūtis, trukdančias talentingiems studentams įgyti naujų žinių ir įgūdžių šioje nuolat augančioje srityje.“

Jaunuolius, pasirinkusius studijuoti lazerines ir šviesos technologijas, septyniomis stipendijomis parėmė ir pasaulyje gerai žinomos Lietuvos lazerinių technologijų įmonės „Light Conversion“ ir „Ekspla“.

„Ši iniciatyva praplečia tokių studijų prieinamumą tiek socialiniu, tiek galbūt ir geografiniu aspektu, todėl ji mums atrodo aktuali ir labai reikalinga. Mums, kaip aukštųjų technologijų įmonei, yra svarbu skatinti moksleivius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis, ypač fizikos ir kitas technologines-inžinerines studijas“, – sako „Light Conversion“ direktorius Martynas Barkauskas.

Į 3000 eurų stipendijas gali pretenduoti stojantieji, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau nei 500 eurų, be to, jie nėra anksčiau įgiję bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio ir nėra gavę VU gimtadienio stipendijos, o pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų prašyme pirmu numeriu renkasi studijas VU.

300 eurų dydžio stipendijos, mokamos 10 mėnesių, padeda jautrių socialinių grupių studentams prisitaikyti naujoje aplinkoje ir motyvuoja studijuoti.

2023-11-13

Kviečiame į ISEP studentų mainus JAV

Kviečiame VU studentus dalyvauti ISEP (International Student Exchange Programs) mainų programos atrankoje ir 2024-2025 m. m. akademinių metų rudens semestrą ar visus akademinius metus praleisti viename iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitos šalies universitete.

2023 11 13 ISEP

Asociatyvi nuotr.

Dokumentai reikalingi norint dalyvauti atrankoje:

  1. Registracija internetu. Šiuo metu vykta registracija iki gruodžio 3d. (imtinai)
  2. Išrašas iš VUSIS sistemos apie akademinius rezultatus (anglų kalba), (magistro studentai pateikia diplomo kopiją);
  3. Motyvacinis laiškas anglų kalba.
  4. Bent 4 institucijose sudaryti preliminarų studijų planą (kiekvienai institucijai pildyti atskirą Learning agreement lapą, visos programos turi būti pateikiamos atrankos komisijai su fakulteto koordinatoriaus parašais).

International Student Exchange Programs (ISEP) – studentų mainų programa, kuri didžiuojasi daugiau nei 200 aukštojo mokslo institucijų virš 50 pasaulio šalių partneryste.

Kas gali dalyvauti ISEP mainuose?

  1. Vilniaus universiteto nuolatinių studijų studentai (bakalauro ir magistro, pirmenybė teikiama antrosios pakopos studentams);
  2. Atrankos metu yra baigę 2 pirmosios studijų pakopos semestrus;
  3. Antrosios pakopos studentai iki planuojamų studijų pradžios Universitete turi būti baigę pirmąjį semestrą.

Dėmesio: Visa komunikacija vykdoma tik per Universiteto ISEP koordinatorių, tiesiogiai ISEP siunčiamos studentų užklausos nebus atsakinėjamos.

Atranka vyksta iki 2023 m. gruodžio 3 dienos (imtinai). Norint dalyvauti užpildykite atrankos formą internete. Daugiau informacijos apie programą rasite čia.

Kyla klausimų? Kreipkis į Julių Pukelį arba tel. +370 5 2687156.

 

2023 11 13 ISEP plakatas880x1244

2023-11-13

Kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla 2023“

„Didelėse infrastruktūrose reikia ne tik taikyti technologijas, bet ir laiku suvaldyti kibernetinius incidentus, teikti prioritetą organizacijos veiklos funkcijoms ir numatyti gynimosi strategiją“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas. Vakar pasibaigė jau dešimtą kartą Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos tarptautinės kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla“. Jose dalyvavo virš 300 dalyvių iš viso pasaulio. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto mokslininkai, specialistai bei studentai.

2023 11 10 ksp 1 880x586

Krašto apaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė lankėsi „Gintarinė migla 2023“ pratybose. Alfredo Plaidžio nuotr.

„Gintarinė migla 2023“ pratybų tikslas – treniruoti ginkluotųjų pajėgų, valstybinio ir civilinio sektoriaus atstovus gebėti vertinti ir valdyti kibernetinius incidentus, nustatyti ir tinkamai juos neutralizuoti, užtikrinti tinklų saugumą, naudojantis informacinių technologijų saugumo programine įranga. Pratybų metu modeliuoti įvairių kibernetinių incidentų scenarijai – nuo elementaraus ryšio trikdymo, „triukšmo“ sukėlimo iki kenksmingų kodų įdiegimo ar net fizinio įsilaužimo į tinklus. Šių scenarijų akivaizdose vertinti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinio sektoriaus įmonių gebėjimai identifikuoti, analizuoti ir užkardyti šiuos kibernetinius incidentus.

„Šių dienų karo kontekste labiausiai yra nepastebima kita karo rūšis, kuri aptinkama skaitmeninėje erdvėje. Kasdien bandoma įsilaužti į puolamos šalies kritinės infrastruktūros sistemas, todėl būtina gilinti kibernetinio saugumo žinias, kurios padeda išsaugoti šalies suverenitetą ir kontrolę“, – pratybų svarbą paaiškina VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Arnoldas Budžys.

2023 11 10 ksp 2 880x586

Paskutinė pratybų diena. Alfredo Pliadžio nuotr.

Pratybų „Gintarinė migla 2023“ metu veikia kelios Mėlynosios komandos, kiekviena iš jų turi apginti organizacijos tinklus ir paslaugas nuo kenkėjiškų atakų, kurias vykdo Raudonoji komanda. Baltoji komanda užtikrina kibernetinio poligono infrastruktūrą. Pratybose kai kurie dalyviai veikia kaip kritinės infrastruktūros vartotojai ir operatoriai. O Vertinimo komanda įvairiapusiškai vertina visų komandų atliktų veiksmų kokybę ir pasekmes, teikiant didelį dėmesį informacijos dalinimuisi ir bendradarbiavimui.

A. Budžiui dalyvaujant pratybose teko pabuvoti mėlynosios, baltosios bei raudonosios komandų nariu. „Mėlynųjų komandų paskirtis yra apsiginti nuo puolančiųjų (raudonosios komandos), o baltųjų komanda atsakinga už infrastruktūros išvystymą bei funkcionavimą. Raudonosios ir baltosios komandų narius sudaro civiliniame sektoriuje dirbantys specialistai, kurie savanoriškai prisideda prie sistemos vystymo“, – pasakoja doktorantas.

2023 11 10 kibernetinio saugumo pratybos800x586

Vertinimo komandos lyderė – VU MIF Informatikos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Agnė Brilingaitė. Pliadžio nuotr.

Ir kitiems VU bendruomenės atstovams teko prisidėti prie pratybų organizavimo ir vykdymo, o studentai prisijungė prie jungtinės su Vilnius Tech ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mėlynosios komandos. Svarbu paminėti, kad pratybose aktyvūs ir VU MIF alumnai. Vertinimo komandos lyderė – VU MIF Informatikos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Agnė Brilingaitė pabrėžia, kad šios pratybos demonstruoja sėkmingą akademinės bendruomenės ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą. „Vienas svarbesnių šių kibernetinių pratybų tikslų paskatinti aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą tarp įvairiose įmonėse ir įstaigose dirbančių specialistų, kurie prireikus galės apsikeisti informacija ir padėti išspręsti kylančius saugumo iššūkius“, – sako VU MIF lektorius Eduardas Kutka.

2023 11 10 ksp 4 646x

Pratybų užkulisiai. A. Budžio nuotr.

„Gintarinė migla 2023“ pratybos svarbios ne tik Lietuvos kritinei infrastruktūrai, bet ir visam pasauliui, kadangi jų metu susiburia itin stiprūs kibernetinio saugumo specialistai, turintys itin daug erdvės išbandyti savo jėgas, pritaikyti žinias. Šiais metais pratybose dalyvauja beveik 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Sakartvelo, Ukrainos, PESCO (vadovaujama Kroatijos), Norvegijos, taip pat įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos šaulių sąjungos, valstybinių įstaigų, universitetų ir civilinių informacinių technologijų kompanijų atstovai. Australijos, Taivano, Japonijos, Švedijos, Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai dalyvauja kaip pratybų stebėtojai. Pasak A. Budžio, pratybose susipažįsta specialistai iš viso pasaulio, kurie vieni su kitais dalijasi savo žiniomis bei metodais, padedančiais efektyviau apsaugoti infrastruktūrą. Dalyviai pratybose įgytas žinias pritaiko grįžę į savo darbovietes, o tiems kuriems buvimas kibernetinio saugumo specialistu nėra jų pagrindinė veikla, pratybos yra gera ir naudinga patirtis.

2023-11-10

Lietuvos mokslininkų inovacijos: kuriamos technologijos, kurios ligas nustatytų iš balso

Šiuolaikinės technologijos kartais gali daugiau nei magija ar fantastiniai filmai. Kai mokslininkai susivienija su medikais, tampa įmanoma net pagal žmogaus balsą aptikti ir diagnozuoti pakitimus ar netgi ligas, tokias kaip gerklės vėžys. Kad tai taptų realybe, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su medikais, kuria balso vertinimo metodiką, kuri leistų iš balso įrašo pačiam žmogui pasitikrinti, ar jo balsas neturi pakitimų, įspėjančių apie galimas sveikatos problemas.

Savo patirtį VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kaupė kurdami balso emocijų atpažinimo metodus. „Mes turime prieigą prie emocingos kalbos duomenų bazių. Esame pasiūlę metodą, kuris gali identifikuoti emocijas: ar žmogus piktas, ar liūdnas, ar susierzinęs, pasibjaurėjęs“, – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas doc. Gintautas Tamulevičius. Kelerius metus trukusio tyrimo metu jis su komanda ieškojo požymių, kurie gerai atspindi emocijas. Iš pradžių tam bandė taikyti įprastinius akustinius požymius (pvz., tonas, tono pokyčiai, šnekos dinamika), vėliau ieškojo naujų požymių. Pavyzdžiui, emocijoms identifikuoti pasiūlė fraktalinius požymius, kurie yra visiškai matematinės kilmės, skirti aprašyti ir įvertinti geometrines struktūrų pasikartojamumo savybes.

2023 11 10 Gintautas Tamulevicius 1

Doc. Gintautas Tamulevičius

Kaip apskaičiuoti žmogaus emociją?

„Kai mes įrašome balsą, t. y. garso signalą, jį skaitmenizuojame – paverčiame skaičių seka, kuri aprašo mūsų šneką. Turėdami taip išreikštą signalą, jam analizuoti mes galime taikyti matematinius metodus“, – paaiškina doc. G. Tamulevičius. Analizuodami skaitmeninį balso signalą mes galime spręsti įvairius uždavinius – paversti žmogaus šnekos turinį tekstu, atpažinti kalbantįjį asmenį, išskirti ir atpažinti žmogaus emocinę būklę, galbūt net aptikti pakitusį balsą ir įspėti apie galimus susirgimus.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Masačusetso technologijų instituto tyrėja Rosalind Picard savo knygoje „Emocinė kompiuterija“ („Affective Computing“) iškėlė mintį, kad mūsų jaučiamos emocijos atlieka svarbų vaidmenį mąstant ir bendraujant – mokantis, suvokiant, perduodant mintis ir žinias, priimant sprendimus. Taigi, jei sąveikai su kompiuteriais ar robotais mes norime suteikti žmogiškųjų savybių (natūralumo, empatijos, efektyvumo, informatyvumo), mes turime „išmokyti“ kompiuterius ir robotus aptikti ir atpažinti mūsų emocijas, perduodamas balsu (veido išraiškomis, kūno poza ar gestais).

Viena iš šnekamosios kalbos signalų tyrimų idėjų ir yra žmogaus emocinės būklės vertinimas pagal balsą. Jeigu mūsų turimas balso asistentas (pvz., Alexa ar Siri), mūsų balse aptikęs apatijos požymių, pasiūlytų ramios muzikos, pakeistų apšvietimą ar pasiteirautų, kas atsitiko, toks bendravimas mums atrodytų kur kas žmogiškesnis ir priimtinesnis. O jeigu asistentas gebėtų ir atitinkamai pakeisti balso intonaciją ar emociją (kas reiškia balso emocijos sintezę)?

Kita balso emocijų analizės ir sintezės taikymo kryptis – robotika. Mus supančių robotų skaičius sparčiai auga ir ateityje teks neišvengiamai su jais bendrauti aptarnavimo, galbūt socialinių paslaugų srityse. „Bendraudami su robotais mes tikėsimės žmogiškumo, empatijos, tad tokie tyrimai ir veda mus link šio tikslo“, – paaiškina doc. G. Tamulevičius. Ką tai reiškia technologijų pasaulyje? Tai reiškia, kad tokie robotai turės gebėti tiek analizuoti (išskirti ir atpažinti) emocijas balse, tiek sintezuoti (parinkti ir sukurti).

2023 11 10 VU MIF robotai 2 768x512

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto robotai Liepa ir Ąžuolas

Pasak doc. G. Tamulevičiaus, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai dirba su panašiais robotikos uždaviniais. Kaip robotas mokomas suprasti mūsų šneką ir atsakyti? Roboto mokymas – tai paruoštų kalbos modelių įdiegimas. „Mokymas ne toks kaip vaikų, nors idėja panaši. Šiuo atveju mokymas yra matematinės kilmės: išmokome robotą visų garsų, jų sekų tam, kad jis galėtų juos atpažinti. Išgirdęs ir atpažinęs garsus, robotas pagal turimą žodyną sudeda juos į prasmingą sakinį, į kurį gali reaguoti, atsakyti ir taip palaikyti minimalų dialogą“, – patikslina docentas.

O jeigu jau robotas geba suprasti lietuvių šnekamąją kalbą ir atsakyti ja, tai ateities perspektyvos mums diktuoja ir emocijų atpažinimo, emocingos intonacijos kūrimo uždavinius. Prie tokių tyrimų gali prisidėti ir studentai, norintys gilintis į šią tematiką. Tuomet būtų galima dar labiau praplėsti ir sparčiau judėti prie emocinės informatikos metodų pritaikymo gyvenime. „Jeigu mūsų turimus robotus Ąžuolą ir Liepą, kurie priklauso NAO robotų šeimai, išmokysime atpažinti emocijas, tada mes būsime pasiruošę to išmokyti ir kitus robotus, spręsti tolimesnius uždavinius“, – sako mokslininkas.

2023 11 10 Gintautas Tamulevicius 2 768x512

Doc. Gintautas Tamulevičius (kairėje)/span>

Balso kokybės vertinimas – pagalba medikams

Kalbėdamas apie tyrimus, doc. G. Tamulevičius pabrėžia, kad labai svarbu naujos idėjos, bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais. Kartu dirbant su šnekos signalo analize, medikai pasiūlė balso kokybės vertinimo idėją – įvertinti balso tembrą, balsingumą, spalvingumą, kitas savybes. Įvertinę balso kokybę, mes galėtume įvertinti žmogaus balsą, priimti sprendimą dėl žmogaus vokalinių sugebėjimų, galbūt net aptikti kokios nors ligos apraiškas. Doc. G. Tamulevičius paaiškina, kad balso klosčių uždegimo, polipų, paralyžiaus ar kitų pakitimų atveju keičiasi žmogaus balsas, jo kokybinės savybės. Įrašius ir objektyviai įvertinus balso pakitimus būtų galima įgyvendinti ankstyvosios diagnostikos idėjas, o tai padėtų įspėti apie ligos simptomus ir taip galbūt užkirsti kelią sunkesnei ligos eigai.

„Turime idėją pasiūlyti balso kokybės vertinimo metodiką ir jos pagrindu – balso kokybės testą. Tai galėtų būti specializuota medicininės paskirties programa ar kiekvienam prieinama ir paprastai naudojama programėlė, gebanti įvertinti balsą ir pateikti rekomendacijas. Pacientui (ar programėlės naudotojui) reikėtų ištarti tam tikrus žodžius ar sakinius, jo balsas būtų analizuojamas ir programa pateiktų vertinimo rezultatus, diagnozuotų galimus sutrikimus“, – idėjomis dalijasi doc. G. Tamulevčius.

Pasak mokslininko, tam, kad tai taptų realybe, reikalingas ne tik mokslininkų darbas ir medikų žinios, bet ir verslo indėlis – prisidėjimas prie produkto realizavimo: „Dabar mes dirbame su medikais, bandome sukaupti patologinių balsų duomenų bazę. Kitas žingsnis – idėjos ir metodikos pristatymas, vystymo partnerių paieškos.“

2023-11-10

VU biblioteka kviečia dalyvauti „Duomenų dienoje“

Lapkričio 14 d. Vilniaus universiteto biblioteka kviečia MIF mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti „Duomenų dienoje“.

Ką apima sąvoka „mokslinių tyrimų duomenys“? Kas yra mokslinių tyrimų duomenų valdymas ir kuo geras duomenų valdymas gali būti naudingas mokslininkui? Kodėl mokslą finansuojančios organizacijos reikalauja pateikti projekto duomenų valdymo planą ir atverti ne tik mokslines publikacijas, bet ir projekto metu sukauptus duomenis? Kur galima talpinti ir atverti duomenis ir kur galima rasti kitų mokslininkų patalpintų ir atvertų duomenų? Kaip suteikti mokslinių tyrimų duomenims išliekamąją vertę?

2023 11 07 mif duodi

Asociatyvi nuotr.

„Duomenų diena“ – tai jau tradiciniu tapęs VU bibliotekos informacinis seminaras, kasmet aplankantis vis kitą universiteto fakultetą, o šiais metais besisvečiuosiantis Matematikos ir informatikos fakultete. Seminaro tikslas – atkreipti mokslininkų ir tyrėjų dėmesį į mokslinių tyrimų duomenis kaip svarbų mokslinio darbo komponentą, skatinti gerąsias duomenų priežiūros praktikas ir populiarinti atvirųjų duomenų idėją.

Renginio metu bus aptariamos šios temos:

  • „Mokslinių tyrimų duomenų“ apibrėžimas;
  • Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų duomenų politika;
  • mokslą finansuojančių organizacijų reikalavimai mokslinių tyrimų duomenų valdymui;
  • asmens duomenų naudojimas mokslinio tyrimo tikslais;
  • efektyvus skaitmeninio pavidalo mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas;
  • mokslinių tyrimų duomenų atvėrimas;
  • mokslinių tyrimų duomenų licencijavimas;
  • FAIR duomenų principai;
  • Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS);
  • mokslinių tyrimų duomenų paieškai skirtos sistemos.

Pranešėjai: VU Bibliotekos duomenų vadybininkė dr. Gintė Medzvieckaitė ir VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Saulius Maskeliūnas.

Renginys vyks lapkričio 14 d. 14:00-16:00 val. MS Teams platformoje.

Prisijungimo nuoroda: https://bit.ly/46b1gWk 

Išklausiusiems seminarą bus galimybė gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą.

2023-11-07

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos