Sidebar

JAV statistikos doktorantūrą studijuojantis lietuvis: verčiu duomenis „prisipažinti“

„Tam tikra dalis Lietuvos yra ir čia“, – sako Mantautas Rimkus, ketvirtus metus studijuojantis JAV Kolorado Valstijos Universitete. Po ekonometrijos studijų Vilniaus Universitete pasirinkęs gyvenimą svetur, vaikinas įstojo į MS/PhD statistikos programą, nusprendęs, jog nori išmokti prakalbinti duomenis.

2021 06 29 m rimkus380x250Statistika – ne vien skaičiai

Turbūt nesuklystume sakydami, kad daugumai išgirdus žodį statistika, pirmiausia prieš akis iškyla kompiuterio ekranas su nesibaigiančių skaičių eilutėmis. Mantautas neslepia – jei iš šono šis mokslas gali atrodyti nuobodus, realybėje taip tikrai nėra.

„Nors pati statistika yra matematikos porūšis, šis mokslas yra tarytum kempinė, savyje sugerianti daugybės skirtingų sričių žinias ir patirtis. Analizuojami duomenys dažniausiai turi savo „istoriją“ ir motyvaciją, todėl statistikai dažniausiai turi dirbti su kitų sričių mokslininkais/specialistais“ – pasakojimą apie savo mokslinį kelią pradeda studentas.

Iš tiesų, į statistiką galima pažvelgti ir kaip į fundamentalų mokslą. „Ši mokslo sritis padeda užduoti gerus klausimus, kurių atsakymai slypi duomenyse. Iš esmės, visas mūsų supratimas apie pasaulį yra sudarytas iš duomenų, – atvirauja pašnekovas. Gebėti rasti teisingus būdus tuos duomenis apdoroti, priversti pateikti atsakymus – tai ir yra įdomiausia šio mokslo dalis.“

Iškeliavo gyventi svetur

Pabaigęs studijas Vilniaus Universitete, M.Rimkus pasirinko kitokį gyvenimo kelią, nei dauguma jo bendrakursių. Išvykti padėjo ir tuometiniai profesoriai: „Norėčiau padėkoti savo profesoriams Lietuvoje, A.Račkauskui ir R.Leipui (ir nepaminėtiems kitiems), kurie man padėjo išvykti. Lietuvoje turim tikrai ne vieną pasaulinio lygio matematikos/statistikos sričių mokslininką.“

Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas

Visgi, pradžia nebuvo žiedlapiais klota. „Didžiulis iššūkis buvo pirmas mėnuo tik atvykus iš Lietuvos. Jau antrą savaitę jau stoti prieš studentus dėstyti įvado į statistiką pratybas. Prieš atvykstant, mano anglų kalbos žodynas nebuvo labai platus, tuo pačiu, mano studentai buvo labai skirtingų sričių ir daugumą jų manė, kad statistika yra sunkiausias dalykas kurie jie turi išlaikyti per savo studijas“, – prisiminimais dalijasi studentas.

Nepaisant to, patirtą stresą atpirko aplinka – iš skirtingų šalių suvažiavę kolegos, aplink besisukantys mokslininkai. „Yra gajus mitas, kad studijos JAV yra labai brangios. Taip, jis nėra iš piršto laužtas, bet studentams atvykstantiems po bakalauro studijų yra labai daug galimybių gauti pilną finansavimą ir išlaikymą su sąlyga, kad studentas pasižada dalį savo laiko skirti dėstymui arba darbui su studentais.“ – studijų subtilybėmis dalinasi M.Rimkus.

„Labai rekomenduoju atkreipti dėmesį į studijas, kurios turi savo pavadinime MS/PhD, dalis jų suteikia studentui labai geras sąlygas atvykti studijuoti neturint didžiulio finansinio bagažo.“

MS/PhD studijų programa apjungia magistro ir doktorantūros laipsnio studijas. Taip suteikiama galimybė studentams, nusprendusiems baigti studijas pusiaukelėje, gauti magistro diplomą, jeigu yra įgyvendinti atitinkami reikalavimai.

Dinamiška ir nuolat kintanti sritis

„Mano studijų programa yra sudaryta taip, kad didžioji dalis studentų turi dėstyti arba padėti profesoriams su bakalauro/magistro studijų studentams. Tai yra kita įdomi mokslo dalis – kaip sugebėti perteikti įprastus statistinius konceptus žmonėms, kurie neturi stiprių pagrindų matematikoje ir nėra su tuo susidūrę. Ne vienas statistikas/duomenų analitikas sutiks su manimi, kad didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems“, – pasakoja pašnekovas.

Didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems

Šiuo metu M.Rimkus dirba prie finansuojamo projekto, skirto statistinių metų taikymui elektros tinklų gedimų/anomalijų paieškoje ir lokalizavime.

„Svarbu suprasti, kad ši sritis yra tarpdisciplininė, todėl domėjimasis kitomis mokslo šakomis gali labai padėti dirbant statistiku. Kiek pasaulyje yra duomenų analitikų/statistikų, tiek yra ir nuomonių kokie dalykai yra reikalingi ir kokie – ne. Mano supratimu, kad ir iš pirmo žvilgsnio nuobodžios teorijos studijavimas gali atrodyti jokios naudos neatnešantis dalykas, kuris vėliau karjeroje labai praverčia. Ši sritis taip pat yra nuolat kintanti – metodai, kurie yra dabar labai populiarūs, už 10 metų gali būti visiškai užmiršti ir nebenaudojami, o teorijos išmanymas leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų ir išlikti aktualiu“, – patarimų ateities statistikos studentams nestokoja doktorantas.

Lemtingi atsitiktinumai

„Statistika padeda ne tik suprasti duomenis, bet ir patį mechanizmą, kuris tuos duomenis generuoja/gamina. Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas“, – pasakoja būsimas profesorius, neslėpdamas, kad atsitiktinumai svarbi tiek mokslo, tiek gyvenimo dalis. „Gebėjimas suprasti tuos atsitiktinumus, įvertinti jų įtaką/galimas pasekmės ir atskirti atsitiktinumus nuo tendencijų yra tai, kuo statistika pasitarnauja pasaulyje.“

Kita įdomi statistiko darbo pusė – duomenų prakalbinimas. „Ilgiau su duomenimis dirbę specialistai žino, kad duomenis galima priversti „prisipažinti“ – priversti duomenis atsakyti į klausimą taip, kaip tau norisi ar reikia, nebūtinai iš tikro gaunant kokybišką atsakymą. Panašūs procesai pastebimi ir viešojoje erdvėje, kai kartais nesutariančios pusės ieško savų argumentų ir negali susišnekėti.“

Vaikino ateities planuose dominuoja Amerika, studijų baigimas ir porą metų praktikos neakademinėje aplinkoje.

„O po to jau bus matyti“, – šypteli studentas, pridėdamas, kad niekada nereikia bijoti bandyti.

Agnė Tarailaitė
MOKSLAS.IT žurnalistė
www.15min.lt

2021-06-29

Vilniaus universitetas kviečia baltarusius nemokamai studijuoti ir gauti stipendijas

Prieš metus reaguodamas į politinius įvykius Baltarusijoje ir siekdamas paremti jos piliečių demokratiškumo siekius Vilniaus universitetas (VU) stojantiesiems iš kaimyninės šalies įsteigė „LDK stipendijas“. Stipendijos suteikiamos gabiausiems kandidatams, stojantiems į Vilniaus universitetą, ir skirtos padengti pragyvenimo išlaidas pirmaisiais studijų metais. Šiemet jas gauti galės ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos jaunuoliai.

2021 06 28 Baltarusija380x250Šiemet stipendijos – platesniam gavėjų ratui

Stojantiesiems iš šių dviejų šalių siūloma rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas. Dalies baltarusių studentų studijų kaštus prisiims universitetas, o patiems gabiausiems studentams pirmaisiais studijų metais bus mokama ir 200–300 eurų dydžio mėnesinė stipendija. Pernai šias stipendijas gavo apie pusė šimto baltarusių. Šiais metais planuojama skirti tiek pat „LDK stipendijų“, o aplikuoti į jas stojantieji iš minėtų šalių galės iki liepos 15 dienos.

Pernai į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti atvykęs baltarusis Vladislavas Sokolovskis iš karto pajuto reikšmingus VU ir Baltarusijos švietimo įstaigų skirtumus. Visų pirma, vaikiną stebino dėstytojų požiūris į studentus. „Dar niekada nesu sutikęs tokių atsakingų dėstytojų, kurie visi be išimties su studentais elgiasi pagarbiai ir išklauso jų nuomonių. Tai retai pasitaiko Baltarusijoje“.

Kitas baltarusis Hermanas Saikouski prieš atvykdamas į VU studijavo istoriją Polocko valstybiniame universitete, kol universiteto administracija privertė jį parašyti prašymą pašalinti iš studentų sąrašo. Nukentėjęs nuo represijų Baltarusijoje vaikinas perstojo į VU, gavo LDK stipendiją ir čia yra labai patenkintas studijomis ir jų kokybe. Vieninteliu trūkumu studentas laiko pasaulinę pandemiją, kuri neleido gyvai lankyti paskaitų, bibliotekos ir pilnai pasijausti VU bendruomenės dalimi.

„Lietuva ir lietuviai savo nuomonę apie baltarusius parodė ne žodžiais ir propaganda, o realiais darbais ir apčiuopiamais sprendimais. Todėl esu labai dėkingas Lietuvai ir universitetui“, – sakė stipendininkas.

Pernai priėmė beveik 100 baltarusių studentų

Pernai studijomis Vilniaus universitete susidomėjo apie pusė tūkstančio baltarusių. Visus stojantiesiems keliamus reikalavimus atitiko ir bakalauro bei magistro studijas universitete pradėjo beveik 100 studentų, daugiausiai Verslo mokyklos, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Kauno, Matematikos ir informatikos fakultetuose.

VU prieš metus suteikė galimybę ne tik studijuoti, bet ir pratęsti studijas dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems ar dėl režimo šalyje iš studijų pašalintiems aukštesnių kursų baltarusių studentams. Taip į skirtingus VU fakultetus pavasario semestro metu buvo papildomai priimta apie 20 studentų iš Baltarusijos, kurie studijuoja aukštesniuose kursuose.

Prieš dvejus metus įsteigęs specialią „Gimtadienio (vėliau „450-mečio“) stipendiją“, o pernai – „LDK stipendiją“ baltarusiams, VU siekia įgyvendinti savo socialinę misiją ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą visiems. Nei represijomis demokratinius procesus užgniaužti bandantys režimai, nei jaunuolių šeimos socialinė ar finansinė padėtis neturėtų jiems užkirsti kelio į aukštąjį mokslą.

Informaciją apie stojimą ir „LDK stipendiją“ Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams rasite čia.

2021-06-28

Nuo rugsėjo studijos Vilniaus universitete vėl vyks kontaktiniu būdu

Birželio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu vėl planuojamos nenuotoliniu būdu, todėl po ilgai trukusio nuotolinio studijų proceso dėl COVID-19 pandemijos, VU auditorijos, laboratorijos, bibliotekos, kiemeliai ir kitos erdvės universiteto bendruomenės nariams ir vėl atsivers rugsėjį.

2021 06 23 VU 380x250Sugrąžinant nenuotolinį studijų procesą VU bus atsižvelgiama į saugumo užtikrinimą, masinio vakcinavimo padėtį šalyje.

„Tikiu, kad mūsų bendruomenė yra ta, kuri aktyviai naudojasi mokslo pažangos suteikta galimybe. Tai labai svarbu mūsų visų ateičiai. Tikiu, kad sugrįšime su pandeminio laikotarpio nuotolinės veiklos patirtimi, įvertinsime ir išlaikysime tai, kas galėtų papildyti ar išplėsti mokymo ir mokymosi galimybes. Vis dėlto gyvas dėstytojo ir studento santykis, susiklostantis žmogiškasis ryšys, iš tiesioginio bendravimo gimstantys klausimai ir diskusija – tai vertė, kuri išskiria Universitetą iš visų kitų mokymosi formų.

Tad būkime atsakingi šiandien – skiepykimės patys ir pakvieskime skiepytis abejojančius, nedrįstančius ar pandemijos poveikį nureikšminančius. Tai padės rugsėjį saugiai susitikti ir pradėti dar vienus ypatingos mūsų Universiteto istorijos studijų metus“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Nuolat atnaujinamą informaciją ir atsakymus į aktualius klausimus, susijusius su situacija dėl COVID-19, rasite specialiame VU polapyje čia.

2021-06-23

Matematikų, gamtos tyrimų ir biomedicininės fizikos mokslininkų straipsnis – žurnale „Science of the Total Environment“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Pranas Katauskis, prof. Feliksas Ivanauskas, Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Nijolė Kazlauskienė, Nacionalinio vėžio instituto Biomoedicininės fizikos laboratorijos mokslininkai Mantas Stankevičius, prof. Vitalijus Karabanovas ir prof. Ričardas Rotomskis publikavo straipsnį „Imaging of the Internal Chorion Structure of Rainbow Trout Oncorhynchus Mykiss Live Embryos and the Distribution of Quantum Dots therein: Towards a deeper understanding of potential nanotoxicity“ žurnale „Science of the Total Environment“. Straipsnyje yra pristatomas kvantinių taškų poveikis vaivorykštinio upėtakio embrionams.

2021 06 21 zuvys380x250Kvantiniai taškai yra plačiai tiriami biomedicinoje, tačiau jų patekimo į biologines sistemas mechanizmas nėra išsamiai išnagrinėtas. Duomenų trūksta apie kvantinių taškų pasiskirstymą audiniuose ir jų galimybes prasiskverbti pro biologinius barjerus, ypač ankstyvose organizmo vystymosi stadijose.

Mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tiek kaupimasis, tiek kvantinių taškų pasiskirstymas chorione yra susijęs su jo struktūra. Pirmą kartą buvo pritaikyta konfokalinė fluorescencinė mikroskopija, fluorescencinė spektroskopija ir 3D vaizdinimo analizė gyvų žuvų embrionų struktūrai tirti.

Rezultatai parodė, kad O. mykiss chorionas susideda iš trijų skirtingų sluoksnių ir turi šešiakampį porų išsidėstymą. Kvantiniai taškai kaupiasi O. mykiss ikrų išorinėje membranoje ir įsiterpia į choriono poras. Tai patvirtina, kad embrionų išorinis sluoksnis veikia kaip apsauginis barjeras, sulaikantis kvantinius taškus nuo įsiskverbimo į organizmo vidų.

Pirmą kartą buvo kompleksiškai panaudoti toksinio, genotoksinio, citotoksinio poveikio tyrimų metodai ir matematinio modeliavimo duomenys, vertinant galimą kvantinių taškų poveikį žuvų embrionams.

Ūminiai (24 ir 96 val.) eksperimentai parodė, kad kvantinių taškų koncentracija nesukėlė statistiškai patikimo poveikio embrionų išgyvenimui ir genotoksiškumui, bet sukėlė širdies darbo sulėtėjimą (bradikardiją). Matematinio modeliavimo rezultatai parodė, kad kvantinių taškų agregatų adsorbcija choriono išorėje yra lydima deguonies trūkumo embrione.

Šie rezultatai yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti mechanizmus, aiškinančius kvantinių taškų poveikį gyviems organizmams, o tai yra būtina norint paaiškinti biologinių struktūrų apsaugines savybes ir naudinga vertinant embrionanotoksiškumą.

2021-06-21

Duomenų mokslininkas E. Bujokas: duomenų analitiko darbe rutinos nėra, gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai

 

E. Bujokas

Kiekvienas moksleivis besirinkdamas studijas galvoja apie ateitį ir tolimesnę karjerą, o tiksliųjų mokslų studijos atveria didesnes karjeros galimybes – įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) alumnas Eligijus Bujokas. Ekonometrijos studijų programos absolventas, šiuo metu dirbantis vyresniuoju duomenų mokslininku „Scorify“, sako, kad, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku, būtina gerai išmanyti aukštąją matematiką.

Nuo loginio mąstymo iki mašininio mokymosi

Jau pirmame kurse E. Bujokas pasakoja suvokęs, kad mažai žino apie matematiką ir kad mokyklinė matematika – labai lengva. „Pirmame kurse supratau, kokio aukšto lygio yra Lietuvos matematikai ir kaip man pasisekė, kad ekonometriją studijavau MIF, nemokamai galėjau semtis žinių“, – pasakoja jis.

Pasak E. Bujoko, studijos išugdė loginį mąstymą, išmokė kurti mašininio mokymosi modelius, taip pat ir savarankiškai mokytis naujų dalykų, todėl ekonometrijos studijos yra labai universalios. „Baigęs studijas esu kūręs ir prižiūrėjęs duomenų bazes, programavęs, kūręs mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto modelius. Taip pat esu rengęs ir prezentacijas, jas pristatęs, kalbėjęs ant scenos. Esu susidūręs ir su kompiuterinių programėlių kūrimu nuo A iki Z, administravęs kompiuterių debesyse esančias virtualias mašinas“, – savo patirtimi dalijasi duomenų mokslininkas.

E. Bujoko nuomone, ateityje šis įgytos patirties sąrašas tik plėsis ir taps dar spalvingesnis dėl to, kad gavo puikų pagrindą – matematinį išsilavinimą. Anot VU MIF alumno, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku būtina išmanyti tiek aukštąją matematiką, tiek optimizacijos algoritmus, tiek tvarkingą programavimo kodo rašymą, tiek statistiką.

„Visų studijų metu venkite sunkių papildomų darbų ir kuo labiau gilinkitės į mokslus. Žinau, kad nėra labai lengva 4 metus gyventi bendrabutyje ar pas tėvus, kai aplinkui žmonės gali sau leisti nuomotis butą centre, bet tie 4 metai prabėgs greitai. Išnaudokite šiuos metus darydami klaidas, daug mokydamiesi, eksperimentuodami, susiraskite keistuolių bendraminčių, kurie rašys su jumis kodą savaitgaliais net iki 4 ryto“, – patarimais dalijasi VU MIF alumnas.

Duomenų mokslininko darbas – modelių kūrimas, prognozės ir karjera

„Duomenų mokslininko darbe įprastos dienos nelabai egzistuoja. Rutina gali atsirasti kai tam tikras projektas tęsiasi ilgai, bet gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai“, – sako E. Bujokas.

Šiuo metu įmonėje „Scorify“ VU alumnas dirba su „Python“ programavimo kalba ir tokiais įrankiais kaip „Docker“ ir GIT: „Bandau į pasaulį paleisti modelį, kuris prognozuotų įmonės rizikingumą iš tokių duomenų kaip paspaudimai internete nuorodų apie įmonę, įmonės peržiūros „Google“, iš kokio įrenginio buvo domimasi apie įmonę ir pan.“

Pasak E. Bujoko, kiekvienas karjeros etapas ir patirtis yra svarbi. „Kai esi pradedantis, yra puikus jausmas, kad už tavęs dar stovi keletas žmonių ir tau yra leidžiama eksperimentuoti bei iki tam tikro lygio klysti. Smagu suvokti ir tai, kiek dar nežinai ir kiek dar reikia pasitempti, kad taptum nepakeičiamas savo darbe“, – pasakoja duomenų mokslininkas.

Jis tvirtina, kad augant patirčiai smagu jausti, kaip augi kaip specialistas, nes tai pradeda suvokti savo vertę. „Dažniau įsiveli į debatus ir taip tavo darbą pradeda labiau pastebėti vadovai. Kiekvienu karjeros etapu reikėtų džiaugtis“, – sako VU MIF alumnas E. Bujokas.

VU pateko į rekordiškai aukštą poziciją – geriausių pasaulio universitetų 400-uką

2021 06 09 VU QS 400 542x346

Naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

„Didžiuojamės Vilniaus universiteto akademine bendruomene – jos pastangos stiprina ne tik universiteto, bet ir miesto įvaizdį pasaulyje. Šįsyk patekęs tarp 400 geriausiųjų, VU dar kartą įrodė, kad turi energijos augti ir kurti proveržio idėjas“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iškirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją (Academic Reputation), reputaciją tarp darbdavių (Employer Reputation), mokslinių darbų citavimo rodiklį (Citations per Faculty), studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose (Faculty Student), užsienio dėstytojų dalį (International Faculty) ir užsienio studentų skaičių (International Students).

2021-06-09

Prof. Jonui Kubiliui – 100

Jonas Kubilius – matematikos profesorius, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, kuriam šių metų liepos 27 d. būtų sukakę 100 m. Kviečiame susipažinti su šio iškilaus žmogaus gyvenimo akimirkomis ir nuveiktais darbais.

Perėjęs XX amžių

Vilius Stakėnas

Jono Kubiliaus gimimo metais XX amžiaus pradžios ženklas dar buvo aiškiai matyti, dar tebetvyrojo pirmųjų tragedijų aidas, bet  viltys buvo jaunos ir gaivios.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais jau galėjo stebėti, kaip tolsta XXI amžiaus pradžia.

Retam lemta pereiti visą šimtmetį, išvysti ir dalyvauti nenuspėjamos jo raidos įvykiuose.

Profesoriui Jonui Kubiliui beveik pavyko.

2021 05 28 Kubilius Jonas matematikas380x250Pirmieji žingsniai, metai, knygos

1921 m. liepos 27 d. Tauragės apskrities Fermų kaimo ūkininkų Petro ir Petronėlės šeimoje gimė sūnus. Pirmagimį pavadino Jonu. Vėliau atsirito dar keturi broliai – Juozas, Antanas, Bronius ir Vytautas. Pirmieji mokslai – prie ūkio, gyvulių ganymo. Paskui pradžios mokykla kaimynystėje, progimnazija Eržvilke ir gimnazija Raseiniuose. Raseinių gimnazijoje domino viskas – literatūra, matematika, kalbos... Skaitė ir skaitė. Stropiai vedė perskaitytų knygų, tarsi aplankytų šalių, sąrašą. Gerai išmoko lotyniškai. Matematika traukė galimybe pačiam tyrinėti, bandyti savo jėgas. Jonas bandė. Greitai suprato, kad nėra paprasta surasti taką, kuriuo dar niekas nėjo.

1940 m. birželio 14 d. buvo teikiami brandos atestatai. J. Kubilius kalbėjo moksleivių vardu. Tikriausiai tai pirmoji jo vieša kalba. Paskutiniame ateitininkų susirinkime prie Kalnujų vėl kalbėjo. Baigė Getės Fausto žodžiais: ,,Sustok, akimirka žavinga“. Bet gimnazijos metai – jau praeitis. Žlegantys tankai Raseinių plente į praeitį stūmė ir nepriklausomos Lietuvos Respubliką.

Universitete: studijos ir  pareigos

Studijuoti matematiką – neįprastas pasirinkimas tais metais. Ar ne geriau siekti inžinerijos ar medicinos mokslų? Matematikos ir fizikos studijas 1940 m. atkuriamame lietuviškame Vilniaus universitete pasirinko nemažai jaunuolių – 130. Pirmieji metai: auditorijose – mathematica perennes, už jų sienų – grėsminga socialinių-politinių aplinkybių kaita. Antrieji studijų metai – jau vokiečių okupuotoje sostinėje. Vietoje trispalvių – vėliavos su svastikomis, parduotuvės ,,Nur für Deutsche“, maisto kortelės, paskaitos nešildomosiose patalpose.

1943 m. kovo 17 d. ant Universiteto durų lentelė: ,,Uždarytas“. Paskaitos dėstytojų butuose, mieste tykantys pavojai. Pagaliau tėviškė, prieglobstis, tik ar saugus? 1944 m. ruduo – mokytojo darbas Eržvilko gimnazijoje, dvilypė tikrovė – spigus oficialios valdžios balsas, pogrindžio tyla. Trečiasis grįžimas į Universitetą 1945 m. rudenį, pirmosios pareigos – vyresniojo laboranto. 1946 m. studijų pabaiga ir naujos pareigos – parengiamųjų kursų direktoriaus. Vadinasi – ūkiniai rūpesčiai pokario nepriteklių metais.

Augimas ir auginimas

Prieškariu Kauno universitete matematiką dėstė keletas užsienyje studijavusių dėstytojų: P. Katilius, G. Žilinskas, O. Stanaitis. Tačiau matematinių tyrimų – tik užuomazgos. Vakarų pasaulio moksliniai centrai pokario metais tapo nebeprieinami, tačiau pasaulinio lygio matematiniai tyrimai buvo vykdomi Rusijoje. Matematika ,,lydoma“ iš atsparaus metalo, jo neįveikia ideologijų rūdys.

Galimybe išvykti į aspirantūrą J. Kubilius pradėjo rūpintis 1947 m. Pradžia nekokia – G. Zimanas neigiamai įvertino J. Kubiliaus žinias per marksizmo-lenininzmo egzaminą. Nenuleido rankų – praėjo metai ir atsivėrė galimybė išvykti į Leningradą aspirantūros studijų. Į geležinkelio stotį išlydėjo būrelis kolegų ir studentų. Moksliniu vadovu Leningrade tapo J. Linikas – pasaulinio garso matematikas. Tyrimų tema – iš skaičių teorijos. Sekėsi – jau 1949 m. išspausdino straipsnį. Greitai rezultatų prisirinko ir visai disertacijai. Bet nutarė neskubėti – išnaudoti aspirantūros metus studijoms, bendravimui su aspirantais, kurie vėliau tapo matematikos pasaulio įžymybėmis.

Disertaciją apgynė 1951 m.. Gal liksiąs Leningrade, čia matematinių tyrimų centras, čia sklando idėjos, turtingos bibliotekos? Ne, grįš į Vilnių, kur viso to nėra, bet reikia sukurti. 1951 m. rugsėjį – Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. Daug kursų, kuriuos reikia rengti ir skaityti pačiam mokantis. Režimo letenų grybšnis – 1951 m. ištremta motina ir brolis. Brolis Juozas už ryšius su partizanais jau anksčiau buvo nuteistas 25 metams, tėvas jau miręs. Reikėjo sukąsti dantis ir dirbti.

Mokslui reikėjo jaunų jėgų. 1952 m. organizavo pirmąją respublikinę jaunųjų matematikų olimpiadą. 2011 m. įvyko jau 60-oji! Kiek talentų išugdyta, kiek jaunuolių olimpiadų dėka rado savo kelią! 1952 m. tapo Mokslų akademijos Fizikos-technikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Kvietė akademijos prezidentas J. Matulis, kita vertus, po šeimos ištrėmimo ir J. Kubiliaus padėtis Universitete nebuvo tvirta. Darbovietės pakeitimas buvo formalus – skaitė tuos pačius kursus Universitete, dirbo su vyresniųjų kursų studentais. 1955 m. organizavo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos seminarą. Šis seminaras veikė kone pusšimtį metų ir buvo pagrindinė lietuvių matematikų darbų aptarimo vieta.

Pats gilinosi į mokslą. 1953 m. J. Linikas pakvietė į doktorantūrą Matematikos institute. Nuvyko parodyti savo rezultatus ir pasitarti. Institutas mielai priimtų, bet yra viena telegrama. Iš LKP CK: ,,Į doktorantūrą J. Kubiliaus nerekomenduojame“. Apmaudą darbas gydo. J. Kubilius ir dirbo. 1956 m. J. Matulis pranešė – LKP CK jau nebesipriešina. ,,Nebėra kam priešintis, disertacija jau yra. Tegu tik ginti netrukdo“.

J. Kubilius daktaro disertaciją apgynė Maskvoje 1957 m. spalį. Tai buvo didelis įvykis – pirmoji matematikos srities daktaro disertacija Lietuvoje. Jos rezultatai sugulė į monografiją ,,Tikimybiniai skaičių teorijos metodai“. Knyga išleista dukart rusų kalba, o užsienyje net šešis kartus. Joje išdėstyti tikimybinės skaičių teorijos pagrindai, ši kryptis plėtojama iki šiol. Daug mokslo organizavimo veiklos – vadovavimas aspirantams, rūpestis išsiųsti gabiuosius į matematinius centrus, kad įvairėtų tematika. 1958 m. pagaliau pripažinimas ir tėvynėje – Lietuvos mokslo premija!

Trečdalį šimtmečio – Rektorius!

1958 m. tamsūs debesys susitelkė virš Vilniaus universiteto rektoriaus – J. Bulavo galvos. J. Bulavas buvo politinio atlydžio rektorius, sėkmingai pasinaudojęs laisvesniu režimo laikotarpiu ir atlietuvinęs Universitetą – buvo atleista apie 100 nekvalifikuotų atvykėlių. Tačiau partinė valdžia atidžiai stebėjo Universiteto gyvenimą. Didelio atgarsio susilaukė 1956 m. Vėlinių minėjimas Rasose, virtęs tautine manifestacija. Partijos veikėjai kritikavo Lietuvių literatūros katedros veiklą, kuri, jų nuomone, skleidžia negatyvias mintis apie rusų tautą. Partinė valdžia dairėsi naujo rektoriaus. Apsistota prie J. Kubiliaus. Galima tik spėlioti kodėl. Jaunas (tuomet 37 metų), todėl galbūt paveikus, pripažintas matematikas, nekeliančio pavojaus ideologijai mokslo atstovas.

1958 m. liepos 3 d. J. Kubilius buvo paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi. Palengva susiklostė ir sutvirtėjo Rektoriaus siekiniai: išsaugoti patikimus žmones, paversti Universitetą lietuvišku mokslo ir kultūros centru, susigrąžinti istoriją. Teprisimena linkę paskubomis spręsti, kad veikti reikėjo respublikinės ir sąjunginės partinės-ūkinės valdžios, o ne autonomijos lauke!

Universitetas pradėjo labai intensyviai plėstis septintajame dešimtmetyje. Kiek slenksčių minta ir varstyta durų, kad 1968 m. prasidėtų Universiteto miestelio statybos Saulėtekyje! Arba kad Universitetui sugrįžtų Šventų Jonų bažnyčia, buvusi ,,Tiesos“ laikraščio popieriaus sandėliu, kurio grindis laužė sunkvežimiai. Septintajame dešimtmetyje susiformavo ir sutvirtėjo mokslinio tyrimo kryptys. Universiteto mokslo tarybose buvo ginamos 10 sričių mokslų daktarų ir 25 sričių – mokslų kandidatų disertacijos. Istorijos grąžinimas į Universiteto bendruomenės savimonę – lyg bandymas žvelgti pro šarmotą langą. Pirmiausia – maža atšildyta akutė – kuklus Universiteto 380 metų minėjimas 1959 m. Daugiau ir drąsiau – 1970 m. Universiteto bibliotekos 400 metų jubiliejus, kuriam ruoštasi trejetą metų. Ir pagaliau – didžioji Universiteto 400 metų sukakties šventė 1979 m.! Vargu ar kada Universiteto šventė dar taps tokiu reikšmingu visos Lietuvos įvykiu kaip anuomet.

Žmonės išgyveno jausmą, kad kitokia istorija, kitos vertybės atveriamos viešojoje erdvėje, kurioje buvo leidžiami daugiausia monotoniški ideologiniai spektakliai. Šventė baigėsi, bet nepraėjo –menininkų: Š. Šimulyno, R. Gibavičiaus, R. Jasudytės, V. Trušio, V. Valiaus, A. Kmieliausko ir kitų, kūriniai Filologijos fakultete – tai vis tos šventės ženklai. Ir J. Juzeliūno simfonija ,,Cantus Magnificat“, J. Marcinkevičiaus poema ,,Pažinimo medis“... Tikra senojo Universiteto žvaigždžių valanda!

Nunquam otiosus

1991 m. Jonas Kubilius perdavė rektoriaus skeptrą profesoriui Rolandui Pavilioniui. Pasakė kalbą, apžvelgė nueitą kelią, priminė, kad bendruomenė turi sutelktai siekti, kad Universitetas galėtų didžiuotis ne vien tik savo istorija. Buvo atgimimo, didelių pokyčių metai. Universitetui reikėjo naujo statuto, reikėjo pertvarkyti visą mokslo ir švietimo sistemą. Pertvarkyti negriaunant, kas gero sukurta. Neketino likti nuošalyje, bet nebenorėjo vadovauti. Jaunesnė karta turi prisiimti atsakomybę. Tačiau vien stebėti, kas vyksta, neteko.

1992 m. rinkėjų valia atsidūrė Seime, pasirinko darbą Kultūros ir švietimo komitete. Vienas pagrindinių darbų – Mokslų akademijos statuto svarstymas ir priėmimas. Laikėsi nuomonės, kad mokslinius tyrimus reikia labiau sieti su universitetais, o Mokslų akademija turėtų tapti veikiau kvalifikuotų savo srities ekspertų bendrija, kaip yra Vakarų demokratijos šalyse. Nuo 1996 metų – daugiau laiko prie darbo stalo, per daugelį metų rinktų knygų apsuptyje. Kilo sumanymas priminti, kaip Lietuvoje susikūrė matematikos tyrimo kryptys, mokyklos. Pasitelkus kolegas parengta ir išleista matematikos mokslo raidą po 1945 m. apžvelgianti knyga. Rašyti tekstai studentams, mokslo straipsniai, apžvalgos ir atsiminimai.

Minint Profesoriaus septyniasdešimties metų sukaktį, jo mokiniai surengė Palangoje tarptautinę skaičių teorijos konferenciją. Po to konferencijos buvo rengiamos kas penkeri metai. 2011 m. įvyko penktoji, paskutinė su Profesoriumi Jonu Kubiliumi.

Ir paskutinis iškilmingas Profesoriaus sukakties minėjimas Šv. Jonų bažnyčioje. Tuometis Universiteto Rektorius B. Juodka kreipėsi į Jubiliatą: ,,Legendini Vilniaus universiteto Rektoriau...“

Profesorė V. Daujotytė: ,,Mūsų, susirinkusių į Šv. Jonų bažnyčią pagerbti Vilniaus universiteto Rektoriaus, didžioji dalis yra jo epochos Universiteto auklėtiniai. Epochos...“

Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus: ,,Ne veltui 1979 metais, minint Vilniaus universiteto keturiašimtąsias metines, Rektorius mokslo ir kultūros tąsą palygino su miško augimu. Tai, ką vertingiausio savyje sukaupė seni medžiai, vėliau perima su nauja jėga, atkartoja atžalynas...“

2021-06-07

Vyks Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimas ir 62-oji konferencija

2021 m. birželio mėn. 16-17 d. nuotoliniu būdu vyks  Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimas ir 62-oji konferencija, skirta Jono Kubiliaus 100-osioms gimimo metinėms. Konferenciją organizuoja LMD ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

2021 06 04 Suvaziavimas380x250LMD konferencijos programinis komitetas: Remigijus Leipus (pirmininkas), Artūras Štikonas (pirmininko pavaduotojas), Juozas Banionis, Ramūnas Garunkštis, Pranas Katauskis, Natalija Kosareva, Aleksandras Krylovas, Kęstutis Kubilius, Olga Kurasova, Antanas Laurinčikas, Edmundas Mazėtis, Bronė Narkevičienė, Kazimieras Padvelskis, Vidmantas Pekarskas, Jonas Šiaulys, Olga Štikonienė.

VGTU konferencijos organizacinis komitetas: Kazimieras Padvelskis (pirmininkas), Aleksandras Krylovas (pirmininko pavaduotojas), Andrej Bugajev, Viktoras Chadyšas, Svetlana Danilenko, Edita Dombrovskienė, Jūratė Karasevičienė, Natalja Kosareva, Danutė Krapavickaitė, Rima Kriauzienė, Dalius Pumputis, Rūta Simanavičienė.

Konferencijos sekcijos ir pirmininkai:

1. Algebros, skaičių teorijos ir geometrijos (Algebra, Skaičių teorija, Geometrija, Topologija, Matematinė logika, Funkcijų teorija) – Ramūnas Garunkštis

2. Stochastinių metodų ir modelių (Atsitiktiniai procesai, Finansų ir draudimo matematika, Statistika, Tikimybių teorija) – Jonas Šiaulys

3. Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo metodų – Olga Štikonienė

4. Matematikos istorijos ir didaktikos (Matematikos istorija, Matematikos ir informatikos dėstymo metodika) – Juozas Banionis, Rimas Norvaiša

5. Matematikos taikymų (Matematinis modeliavimas, Socialinių reiškinių modeliai ir kt.) – Aleksandras Krylovas, Natalja Kosareva

6. Taikomosios statistikos – Danutė Krapavickaitė, Rūta Levulienė

7. Teorinės informatikos – Igoris Belovas

Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimo darbotvarkę ir 62-osios LMD konferencijos programą galima rasti http://www.lmd.mif.vu.lt/wp-content/uploads/2021/05/Programa_Final.pdf

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos