Sidebar

Skelbiami VU MIF DMSTI ir TMI direktorių rinkimai

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ir Taikomosios matematikos instituto Direktorių rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

  1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
  2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
  3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
  4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
  5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
    5.1. prašymą dalyvauti konkurse;
    5.2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
    5.3. gyvenimo aprašymą (CV);
    5.4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
    5.5. Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
  6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
  7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ir Taikomosios matematikos instituto direktorių rinkimų organizavimo grafiką:

Data

Veiksmai

2021 m. sausio 26 d.

Fakulteto interneto svetainėje skelbiama Institutų direktorių rinkimų data. ir vieta.

2021 m. sausio 27– kovo 25 d.

Kandidatų į Institutų (DMSTI ir TMI) direktorius kėlimo laikotarpis.

Kandidatai į Institutų direktorius Fakulteto rinkimų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

1)  prašymą dalyvauti konkurse;

2)   asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3)   gyvenimo aprašymą (CV);

4)   mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;

5)   Instituto raidos planą (iki 2 psl.).

2021 m. kovo 26 d.

Fakulteto rinkimų komisija sudaro išsikėlusių kandidatų į Institutų direktorius sąrašą ir Fakulteto interneto svetainėje skelbia jų siūlomus Instituto raidos planus.

2021 m. kovo 29– balandžio 5 d.

Kandidatų prisistatymai ir debatai Institutuose (DMSTI ir TMI).

Jei į Instituto direktoriaus pareigas kandidatuoja ne vienas asmuo, visi to Instituto kandidatai prisistato tą pačią dieną.

2021 m. balandžio 6 d.

Institutų (DMSTI ir TMI) direktorių rinkimai elektroniniu būdu.

2021 m. balandžio 7 d.

Padalinio rinkimų komisija gauna balsavimo rezultatus, juos tvirtina ir skelbia rinkimų rezultatus.

2021 m. balandžio 9 d.

Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.


Kandidatų dokumentų kopijos bei Instituto raidos planas siunčiami rinkimų komisijai el. paštu arba iki 2021 m. kovo 25 d. 16 val.

Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

4 kurso studentas apie praktiką banke: nustebino kolegų pasitikėjimas manimi

Informacinių technologijų 4 kurso studentas Aurimas atliko praktiką „Danske bank“. Jis papasakojo apie atliktas užduotis, įmonės atmosferą bei iškilusius iššūkius, kurios pavyko įveikti.

2021 01 14 Aurimas380x250Prisijungė prie Duomenų platformos komandos

Studento praktikos užduotis buvo susijusi su skaitmeninių rinkodaros įrankių priežiūra, naujinimu ir optimizavimu. Aurimas prisijungė prie Duomenų platformų komandos, kuri prižiūri, naujina skaitmeninės rinkodaros įrankį „SAS Customer Intelligence“. Studentui prisijungus komanda jau buvo pradėjusi migraciją į naujesnę šios sistemos versiją „SAS Customer Intelligence 360“.

„Šis įrankis padeda analizuoti klientų duomenis ir apibrėžtoms grupėms siųsti pritaikytą pasiūlymą ar pranešimą skirtingais kanalais, pavyzdžiui, į mobiliąją banko aplikaciją, SMS žinute ar elektroniniu paštu.

Migracijos metu reikėjo kurti skirtingus Java servisus kiekvienam komunikacijos kanalui, kurie išsiųsdavo reikiamus pranešimus į reikiamus kanalus“, – pasakoja studentas.

Didžiausias iššūkis buvo, kaip pasakoja Aurimas, suprasti visą sistemos veikimo principą, už ką kiekviena sistemos dalis atsakinga ir dalyvauti susitikimuose, nes buvo naudojama daug negirdėtų ir nesuprantamų sąvokų iš marketingo srities.

Komandos nariai ir atmosfera įmonėje

Aurimas sako, kad praktikos metu daug sužinojo apie banko veikimo specifiką – pamatė iš vidaus, kokiu būdu yra valdomi klientų duomenys, kaip yra parenkamos klientų grupės ir valdomas jiems skirtas turinys.

Labiausiai iš praktikos įsiminė komandos nariai, kolegos, su kuriais studentas dirbo. Jie padėdavo su kiekviena ištikusia problema ir nebuvo baisu kelis kartus užduoti tą patį klausimą.

„Mane maloniai nustebino jų pasitikėjimas manimi, kiekvieną kartą, kai pasiūlydavau padaryti kažką kitaip nei iki šiol darė ar padaryti kažką naujo, ko dar nėra, visada būdavo gilinamasi detaliau į mano pasiūlymą ir suteikiama laisvė tai įgyvendinti.

Nustebino ir visos įmonės atmosfera. Nesenai mačiau „Danske Bank“ Facebook paskyroje įkeltą nuotrauką su užrašu „Bank by name, start-up by heart“ ir galiu patvirtinti, kad tai ne tik gražūs žodžiai, bet tikra realybė“, – savo įspūdžiais dalinasi Aurimas.

Universitete įgytas žinias pritaikė ir praktikoje

„Universitete aš išmokau programuoti ir gavau tvirtas bazines žinias apie sistemų veikimo principus. Tai yra pagrindinės žinios esant IT sektoriuje“, – sako studentas.

Studijų metu įgytas žinias Aurimas pritaikė ir praktikoje – naudojo  Java ir C# programavimo kalbas, valdė duomenų bazes, naudojimosi Linux operacine sistema ir kodo versijavimo sistema Git.

Informacinių technologijų studijos – plačios ir universalios

Aurimas yra 4 kurso informacinių technologijų studentas ir šiais metais jau baigs savo studijas, tad jis apibendrindamas visus universitete praleistus metus, sako, kad „Informacinių technologijų studijos iš tiesų labai plačios ir universalios. Turėjau galimybę susipažinti su daug skirtingų IT pusių, dalykų ir sužinoti, kuri man labiausiai tinka ir patinka“.

 

Vyko 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas

2021 01 08 LJMS600x268

Gruodžio 28 d. nuotoliniu būdu vyko 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’9). Renginyje dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje studijuojantys ir dirbantys Lietuvos jaunieji matematikai. Dalyviai klausėsi plenarinių paskaitų ir trumpųjų pranešimų, pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus. LJMS’9 metu taip pat vyko diskusija, kurioje buvo aptarti su COVID-19 susiję klausimai, apdovanoti įdomiausių pranešimų ir geriausių mokslinių straipsnių autoriai.

Renginio programos pagrindas – teorinės ir taikomosios matematikos plenarinės paskaitos ir trumpieji pranešimai. Plenarines paskaitas renginyje šiemet skaitė Inga Laukaitytė (MIF absolventė, Umeå universitetas), Julius Jonušas (Vienos technikos universitetas), Gintarė Karolina Džiugaitė (MILA / ElementAI) ir Rasa Giniūnaitė (Oksfordo universitetas).

LJMS siekia atspindėti visuomenėje aktualias temas, todėl plenarinės paskaitos ir trumpieji pranešimai palietė ne tik įvairius teorinius matematikos klausimus, bet ir modernius matematikos taikymus dirbtiniame intelekte, biologijoje, finansuose, švietimo tyrimuose ir kt.

Tradiciškai renginyje yra organizuojama diskusija kokia nors svarbia tema. Šių metų diskusija buvo skirta klausimams, susijusiems su COVID-19 duomenų rinkimu, analize ir matematiniu modeliavimu. Diskusijoje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalinosi Renata Retkutė (Kembridžo universitetas), Barbora Šnaraitė (MIF absolventė, Oksfordo universitetas), Aistis Šimaitis (LR Vyriausybė), Agnė Ulytė (Ciuricho universitetas), Vaidotas Zemlys-Balevičius (Euromonitor International).

LJMS’9 dalyvių išrinkti įdomiausi trumpieji pranešimai:

Rokas Tamošiūnas (Sentiance, MIF absolventas) Neuroninių tinklų didaktika.
Mantas Lukoševičius (Kauno technologijos universitetas) Lokalizuoti konvoliuciniai neuroniniai tinklai.
Jonas Vitkauskas (Vilniaus universitetas, MIF 1 k. Matematikos magistrantūros studentas) Diskrečiojo Šturmo ir Liuvilio uždavinio su nelokaliosiomis kraštinėmis sąlygomis spektrinių kreivių ir grafų teorijos sąsajos.

Kasmet Lietuvos matematikų draugija ir renginio organizatoriai renka geriausius doktorantų parengtus mokslinius straipsnius. Geriausio 2020-ųjų metų doktoranto straipsnio konkurso nugalėtojai:

Rasa Giniūnaitė už straipsnį Modelling collective cell migration: neural crest as a model paradigm.
Gytis Kulaitis už straipsnį What is resolution? A statistical minimax testing perspective on super-resolution microscopy.

LJMS’9 plenarinių paskaitų ir trumpųjų pranešimų įrašus galima peržiūrėti YouTube.

2021 m. planuojamas jubiliejinis dešimtasis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas.

Generaliniai renginio rėmėjai: Danske Bank, Euromonitor International
Renginio rėmėjai: Satalia, Norne Securities, Luminor
Renginio partneris: Lietuvos matematikų draugija

Prasideda registracija į antrąjį „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus ciklą

2021 01 04 Pre akceleratorius400x399

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia startuolių komandas registruotis į jau antrąjį projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą. Programos metu 25 startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, turės galimybę pasipildyti komandos nariais.

„Didžiausias šios programos unikalumas – intensyvi mentorių priežiūra visą mokymų laikotarpį. Pirmasis ciklas jau parodė, kaip svarbu startuoliams gauti patarimus ne iš epizodiškai atsirandančių konsultantų, o profesionalų, kurie nuolatos gilinasi į konkrečią startuolio situaciją. Mentoriai deda itin daug pastangų stengdamiesi padėti savo kuruojamoms komandoms: nuo konsultacijų iki reikalingų dokumentų, specialistų, komandos narių paieškos. Pirmojo ciklo metu projekto komanda sukaupė nemažą žinių bagažą, kuris padės suteikti dar tikslingesnę pagalbą antrajame cikle“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

Pre-akceleratoriaus metu numatyta iš viso dvylika skirtingų mokymų temų – startuoliai ieškos tikslinio kliento, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie produkto vystymo, finansavimo, komandos stiprinimo ir kitas verslo subtilybes, taip pat galės naudotis programos partnerių teikiamomis nemokamomis paslaugomis, pavyzdžiui, teisinėmis konsultacijomis. Kiekvienas dalyvis taip pat gaus praktinį vadovą, kuris padės nepaklysti teorijos gausoje. Jame ras visą aktualiausią informaciją, patarimus, einamųjų dokumentų šablonus. Planuojama, kad paskaitoms, individualioms konsultacijoms bei užduotims atlikti startuoliai skirs iki 20 valandų per savaitę.

Programą baigusios komandos išvystys savo idėjas iki minimalaus produkto, gebės ir galės jas pristatyti rizikos kapitalo fondams, investuotojams, užmegs pažinčių ir kontaktų tinklą. Geriausiai pre-akceleratoriuje pasirodę startuoliai taip pat turės galimybę išvykti į susitikimus ir akceleratorius užsienyje. „Vis augant startuolių skaičiui ir inovacijų rinkai, didėja ir konkurencija. Todėl ši programa suteiks būtinų žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek siekiant pritraukti investicijas, tiek sėkmingai integruotis į rinką“,– sako projekto „TechHub“ vadovė Gintarė Narakienė.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus), taip pat komandos, ketinančios įregistruoti įmonę programos metu. Startuoliams taip pat bus suteikta galimybė pasipildyti komandos nariais – norintys prisijungti prie būsimų ir esamų programos dalyvių kviečiami tapti Facebook grupės „TechHub bendruomenė“ nariais.

Registracija į antrąjį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą tęsis iki sausio 17 d. Dalį kandidatų komisija kvies į motyvacinį pokalbį. Startuoliai bus vertinami atsižvelgiant į jų vystomo produkto inovatyvumą, perspektyvumą bei komandos kompetencijas. Pre-akceleratorius prasidės vasario 22 d., vyks nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalba (priklausomai nuo atrinktų komandų poreikio).

Registruokite startuolį

Norintys sužinoti daugiau apie programą kviečiami dalyvauti nuotoliniame pre-akceleratoriaus pristatyme sausio 6 d. 16 val.


TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“

Projekto kontaktai:

Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339,

Pre-akceleratoriaus programos vadovas Gediminas Rumšas, +370 620 74089,

Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633,

Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005,

 

Kibernetinio saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu

2020 12 30 saugumas

Neretai tiek įmonėse, tiek kasdieniniame gyvenime kibernetiniu saugumu susirūpinama tik susidūrus su nuostoliais, patirtais dėl įvykusių kibernetinių incidentų. Kaip atrodo kibernetinės atakos? Ką žinoti apie kibernetinį saugumą svarbiausia? Kokiomis kompetencijomis pasižymi kibernetinio saugumo specialistai?

Į šiuos klausimus atsako „Check Point Software Technologies“ atstovas Giedrius Markevičius, „Nord Security“ atstovas Marijus Briedis, VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) lektorius Eduardas Kutka ir VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. Linas Bukauskas.

Dažniausiai reikalaujama išpirkų

Kibernetinis saugumas yra veiksmų ir technologijų visuma, kurių imamasi norint apsaugoti savo duomenis ir užtikrinti paslaugų stabilumą. Ekspertų naudojamos technologinės priemonės apsaugo ne tik duomenis, bet ir teisinius organizacijos aspektus.

„Verslo atstovai vis dažniau pastebi, kad yra šnipinėjami – jų planai ar strategijos atsiduria pas konkurentus. Duomenų nutekėjimas yra kasdieninė problema, egzistuojanti tarptautiniu mastu. Nesekant ir nekontroliuojant, kur informacija keliauja, kyla didelė rizika, kad informacija atsidurs ten, kur tikrai neturėtų“, – teigia įmonės „Check Point Software Technologies“ regiono prekybos vadovas G. Markevičius.

Ekspertas sako, kad versle dažniausiai susiduriama su kibernetinėmis atakomis – duomenų nutekėjimu – ir išpirkos reikalavimu.

„Piktavaliai, naudodamiesi elektroniniu paštu, siunčia elektronines bylas, kurios ne tik geba užšifruoti duomenis laišką gavusio asmens kompiuteryje, bet ir pasiekti kitus tinkle esančius įrenginius. Tuomet gaunamas pranešimas, kad duomenys yra užšifruoti ir norint juos atgauti būtina sumokėti išpirką. Dažniausiai ši suma yra nuo 300 iki kelių šimtų tūkstančių eurų“, – pasakoja G. Markevičius.

Jam pritaria ir „Nord Security“ NordVPN technologijų vadovas Marijus Briedis. Jo teigimu, didžiausią žalą įmonėms daro duomenų vagystės (angl. ransomware) atakos, kurios dažnai atneša ne tik finansinius nuostolius – nukenčia ir bendrovių reputacija bei pasitikėjimu grįstas ryšys su klientais.

„Neretai kibernetinės atakos prasideda darbuotojui paspaudus ne tą nuorodą ar atsidarius duomenų vagystės (angl. phishing) el. laišką. Todėl darbuotojus reikia nuolat informuoti ir mokyti atpažinti įvairias grėsmes ir kaip į jas reaguoti“, – įsitikinęs M. Briedis.

Kibernetiniam saugumui būtinas nuolatinis dėmesys

VU MIF lektorius E. Kutka atkreipia dėmesį, kad norint apsaugoti savo duomenis reikia atkreipti dėmesį ne tik į elektroninę, bet ir į fizinę aplinką.

„Daugelis puikiai žino atvejus, kai el. sistemos nustoja veikti dėl fizinių įrangos ar aplinkos pažeidimų. Tuomet žmonės negali prieiti prie tam tikrų duomenų ar atlikti tam tikrų veiksmų. Tai dažniausiai nutinka dėl netinkamos įrenginių priežiūros, tačiau svarbu suprasti, kad tinkamai nesirūpinant fizine sauga užtikrinti kibernetinio saugumo neįmanoma“, – teigia E. Kutka ir pabrėžia, kad užtikrinti kibernetinį saugumą yra gana brangu – pavyzdžiui, per metus tam gali prireikti ir 1 000 000 eurų siekiančių investicijų.

VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. L. Bukauskas pažymi, kad nors šios investicijos gali pasirodyti didelės, suabejojus jų svarba nuostoliai bus neišvengiami.

„Svarbu suprasti, kad įvykus kibernetinei atakai pradėti rūpintis saugumu – per vėlu. Todėl jam skiriamas dėmesys turėtų būti nuolatinis. Rekomenduoju nepamiršti apie kibernetinį saugumą kalbėtis organizacijos viduje, skirti lėšų incidentų prevencijai, taip pat ir specialistų kompetencijų ugdymui“, – pataria doc. L. Bukauskas.

Etiški įsilaužėliai stiprina sistemų saugumą

VU MIF mokslininkas pabrėžia, kad ne visos kibernetinės atakos vykdomos siekiant organizacijai pakenkti ar iš to pasipelnyti. Pavyzdžiui, etiškų įsilaužėlių dėka Lietuvos elektroninės erdvės gynyba nuolat stiprinama.

„Etiški įsilaužėliai yra kibernetinio saugumo ekspertai, kurie sistemų negadina piktybiškai. Priešingai, jie testuoja viešai pasiekiamas sistemų funkcijas ir apie jų trūkumus praneša tiek sistemos valdytojui, tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui“, – sako doc. L. Bukauskas.

Mokslininko teigimu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimus, kurie apibrėžtų, ką gali ir ko negali atlikti etiški įsilaužėliai, kaip etiškas įsilaužėlis turėtų pranešti apie rastas sistemos spragas, nesulaukdamas galimo baudžiamojo persekiojimo.

„Tikiu, kad šie pakeitimai padės stiprinti viešojo sektoriaus ir verslo sistemų saugumą. Etiškai besielgiantis tyrėjas, radęs programuotojų ar administratorių paliktas kritines klaidas, jausis saugus ir apie tai pranešdamas nesusidurs su įvairiais nemalonumais“, – džiaugiasi jis.

Kibernetinio saugumo specialistams būtinos kokybiškos studijos

Kalbėdamas apie tai, kokiomis kompetencijomis turi pasižymėti kibernetinio saugumo specialistai, doc. L. Bukauskas pabrėžia, kad dirbant šioje srityje būtinos geros informatikos žinios, programavimo kalbų supratimas. Taip pat būtina išmanyti, kaip veikia įvairios informacinės sistemos, suprasti jų sąsajas. Pašnekovo teigimu, šias kompetencijas galima įgyti pasirinkus informacinių technologijų studijų programą, o tobulinti padėtų kompiuterinio modeliavimo magistrantūros studijų programa.

„Informacinių technologijų studentai įgyja reikiamų žinių apie kibernetinį saugumą, gerąsias tinklo ir IT valdymo praktikas, rizikos vertinimą, tinklų saugumą ir pažeidžiamumą. Būtent šios svarbios žinios leidžia savo ateitį sieti su kibernetiniu saugumu“, – įsitikinęs doc. L. Bukauskas.

Kompiuterinio modeliavimo magistrantūros studijų programoje kibernetinio saugumo tema nagrinėjama kiek kitaip – studentai gilinasi į bendrąjį saugumą, veikimą debesyse modeliuojant algoritmus ir analizuojant rezultatus, sužino, kaip tinkamai pasitelkti mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto galimybes.

VU MIF Informatikos institute veikia ir Kibernetinio saugumo laboratorija, kurios tikslas – kurti ir plėtoti technologinę, virtualią kibernetinių saugumo pažeidimų bei atakos ir gynybos veiksmų tyrimų mokomąją platformą. Mokslinėje laboratorijoje studentai gali atlikti profesines praktikas, testuoti programinę įrangą ar konsultuotis įvairiais kibernetinio saugumo klausimais.

„Mokslinė laboratorija teikia prioritetą praktiniams rezultatams ir sprendiniams, kurie gali prisidėti prie mokslo ir technologinės pažangos. Rekomenduojame bakalauro studentams jau nuo II kurso pradėti rengti kursinius darbus kartu, o jų metu nagrinėjame naujausius (angl. State-of-the-art) kibernetinio saugumo aspektus. Laboratorijoje įgyjama itin svarbi ir vertinga praktinė patirtis“, – teigia laboratorijos vadovas doc. L. Bukauskas.

VU MIF kviečia įmones teikti praktikos pasiūlymus

2020 12 28 praktika600x399

VU Matematikos ir informatikos fakultetas kviečia įmones teikti praktikos pasiūlymus studentams, kuriems praktika vyksta pavasario semestre.

MIF studijų prodekanas Vytautas Stepas sako, kad bendradarbiavimas su įmonėmis ypač svarbus studentams. „Bendradarbiavimas su įmonėmis suteikia galimybę MIF bei jo studentams geriau susipažinti su realiomis problemomis, jas spręsti, neatsilikti nuo aktualijų. Universitete įgytos žinios pritaikomos praktiškai, o tai padeda geriau jas įsisavinti bei apčiuopti gaunamą rezultatą“.

Praktikos pasiūlymai pavasario semestre

Studijų programos pavadinimas

Praktikos laikotarpis*

Praktikos trukmė*

Bioinformatika (I pakopa, 4 kursas)

Finansų ir draudimo matematika (I pakopa, 4 kursas)

Informatika (I pakopa, 4 kursas)

Matematika ir matematikos taikymai (I pakopa, 4 kursas)

Statistika (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-22

11 savaičių po 36 valandas per savaitę

Ekonometrija (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-15

10 savaičių po 40 valandų per savaitę

Programų sistemos (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-15

10 savaičių po 36 valandas per savaitę


*Praktikos laikotarpio keitimas galimas tik išskirtiniais atvejais. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į MIF praktikų koordinatorių

Praktikos pasiūlymus kviečiame teikti Praktikos IS iki 2021 m. sausio 18 d.

Svarbi informacija

  • Būtina sistemoje užregistruoti asmenis, kurie bus skiriami praktikos vadovais, kad studentai juos galėtų įtraukti į savo sutartis.

Kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu arba tel. (8 5) 219 3055.

 

Dekanas sveikina MIF bendruomenę su šventėmis

2020 12 23 Sveikiname600x600

Mieli VU Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenės nariai,

šiuo ypatingu laikotarpiu visai mūsų bendruomenei linkiu susitelkimo – būkime namuose, saugokime save bei savo artimuosius.

Labai laukiame į auditorijas sugrįžtančių studentų ir dėstytojų. Tikiuosi, kad jau saugiai galėsime susimatyti rudens semestro metu.

Tegul ateinantys 2021-ieji metai Jums visiems būna turtingi prasmingais darbais ir reikšmingais pasiekimais.

Gražių ir jaukių jums švenčių!

 

Dekanas
Paulius Drungilas

MIF geriausias dėstytojas – lekt. Irmantas Radavičius: „Savo darbe matau prasmę“

2020 12 23 Radavicius

Geriausiu 2020 m. MIF dėstytoju išrinktas lekt. Irmantas Radavičius. Sveikiname!

Trumpas interviu su geriausiu MIF dėstytoju – apie dėstymą, dėstytojo kelią bei geriausią paskaitą.

Kaip manote, kokia jūsų nuomone turi būti gera paskaita?

Aš nemanau, kad paskaita yra itin geras mokymosi būdas, bet jei reikėtų vertinti, tai gera paskaita yra tokia, iš kurios gali kažką išsinešti – kuo daugiau ir geriau išsineši, tuo ji geresnė.

Klausytojai skirtingi, tad būtina sąlyga yra dėstytojui kalbėti ne sau, bet tiems, kurie susirinko klausytis.

Kodėl pasirinkote dėstytojo kelią?

Dėstyti pradėjau atlikinėdamas praktiką universitete, tad, galima sakyti, kad ne aš pasirinkau, bet kelias pasirinko mane.

Esu labai dėkingas prof. habil. dr. Mindaugui Blozneliui už įkvėpimą, dr. Vladui Tumasoniui už galimybes, ir daugybei kitų žmonių, įskaitant studentus, be kurių indėlio nebūčiau, kur esu.

Savo darbe matau prasmę, o šalia tobulėjantys žmonės įkvepia ir mane patį stengtis būti geresniu.

Kaip suderinate dėstytojo ir mokslininko darbą?

Šiuo metu prioritetą teikiu darbui su studentais, nes jaučiu papildomą atsakomybę už man patikėtus žmones, tiek prieš juos pačius, tiek prieš savo mokytojus, o taip pat ir prieš fakultetą, universitetą, bei apskritai visą visuomenę, kurią tie jauni žmonės mokosi ateityje kurti.

Laisvo laiko neturiu, todėl, mokslinės veiklos šiomis dienomis lieka tiek, kiek jos vyksta kartu su studentais, juos mokant, vadovaujant baigiamiesiems darbams, kartu rašant straipsnius – smagu, kai kažkas pavyksta.

Kaip manote, kokius būdo bruožus turi turėti geriausias dėstytojas?

Manau, jog dėstytojui tapti vis geresniu padeda ne bruožai, o noras ir pastangos mokytis. Kaip ir dalykinių žinių, dėstymo išmokstama, o gerumą lemia ne bruožai, bet pasirinkti metodai ir patirtis. Žmonių būna labai įvairių, gerų dėstytojų su įvairiais bruožais irgi. Na, o jei pats nori ir stengiesi mokytis, gali bandyti to noro įkvėpti ir kitiems.

Ko palinkėtumėte studentams?

Linkiu sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės), o greta jos – stiprybės bei empatijos. Norėtųsi, kad šiuo metu suprastume ir pagal galimybes padėtume vieni kitiems, ir visų pirma tiems, kam supratimo ir pagalbos reikia labiausiai.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos