Sidebar

Naujoji Vilniaus universiteto kampanija ugdys kritinį mąstymą

Startuoja nauja Vilniaus universiteto (VU) reklaminė kampanija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kritinio mąstymo ugdymui, raginama išlikti budriems ir ypač atsakingai vertinti bei tikrinti įvairiais informaciniais kanalais skleidžiamą informaciją.

2020 06 09 pingvinai380x250„Šių metų kampanija norime atkreipti moksleivių dėmesį į kritinio mąstymo svarbą. Pandemijos laikotarpiu jis tapo dar aktualesnis. Pasaulis ir Lietuva kasdien susiduria su didžiuliu tikslingos dezinformacijos ir klaidinančios informacijos srautu, tad jaučiame atsakomybę skleisti patikimas, mokslu grįstas žinias, kurios ne tik praturtintų, bet ir formuotų gebėjimą mąstyti kritiškai bei atskirti pelus nuo grūdų“, – apie kampanijos koncepciją pasakoja VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys.

Kampanijos metu VU dekonstruos populiarius mitus apie klimato kaitą, dirbtinį intelektą, genetiškai modifikuotus organizmus, vakcinas ir kitas globalias aktualijas, kurias supa gausybė klaidinančios informacijos.

„Moksleivius raginsime atpažinti melagienas, deepfake produktus, dekonstruosime populiarius mitus apie klimato kaitą, vakcinas, genetiškai modifikuotus organizmus, dirbtinį intelektą, 5G ryšį. Stengsimės suprantamai parodyti, kad esame išskirtinė ir ne veltui lyderiaujanti mokslo ir studijų institucija – ne tik suteikiame specialybės žinių, reikalingų darbo rinkoje, bet ir reikšmingai prisidedame prie visapusiško mūsų bendruomenės narių ugdymo, įgalinančio vėliau veikti didelio neapibrėžtumo sąlygomis, su kuriomis nuolat tenka susidurti“, – tvirtina E. Spūdys.

Įgyvendinant reklaminę kampaniją, skirtą skatinti moksleivius rinktis studijas VU, buvo sukurti trumpi vaizdo klipai. Juose rodomos absurdiškos, hiperbolizuotos situacijos, kai trys herojai, kritiškai nevertindami juos supančios informacinės aplinkos, priima dviprasmiškus sprendimus. Šiuose vaizdo klipuose pasitelkiant humorą siekiama atskleisti, kodėl svarbu neprarasti budrumo ir atsakingai vertinti mus pasiekiančią informaciją.

Vaizdo klipų pabaigoje žiūrovai kviečiami išspręsti trumpą, kas savaitę atsinaujinantį testą ir taip pasitikrinti savo gebėjimus atpažinti melagingas žinias, netikras antraštes, socialiniuose tinkluose sklindančias sąmokslo teorijas, deepfake produktus.

Sąmokslo teorijų apipintoms temoms daug dėmesio bus skiriama ir naujoje VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“. Tinklalaidės vedėjo žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbinami VU mokslininkai padės klausytojams suprasti, kuri informacija šiomis temomis yra pagrįsta mokslu, o kuri tėra pramanai.

Pirmąjį tinklalaidės epizodą bus galima išgirsti jau šį ketvirtadienį. Kitų „Mokslas be pamokslų“ epizodų klausytojai kviečiami klausyti kas antrą ketvirtadienį LRT mediatekoje ir VU „YouTube“ paskyroje.

Susipažinti su visa reklamine kampanija galima čia.

Ar buvo reikalingas karantinas?

Nuo pat griežtų suvaržymų ir karantino įvedimo pradžios mokslininkai bandė apskaičiuoti galimus SARS-CoV-2 viruso plitimo padarinius, lyginant su scenarijais, kai apribojimai nebūtų įvedami arba įvedami tik švelnūs jų variantai. Praėjus kiek laiko ir karantinui artėjant į pabaigą, jau galima įvertinti įvairių šalių priimtus sprendimus ir jų padarinius. Situaciją apžvelgia Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto absolventė Barbora Šnaraitė, prof. dr. Olga Štikonienė ir prof. Remigijus Leipus.

2020 06 05 face mask380x250Užsienio patirtys

Dar šių metų vasario pabaigoje Londono imperijos koledžo (Imperial College London) mokslininkų grupė, vadovaujama epidemiologo Neilo Fergusono, apskaičiavo galimus COVID-19 infekcijos padarinius Jungtinėje Karalystėje bei JAV ir perspėjo Didžiosios Britanijos vyriausybę, kad nesiėmus griežtų apsaugos ir apribojimų priemonių COVID-19 virusas šioje šalyje gali nusinešti 510 000 gyvybių, o infekuotų žmonių skaičius blogiausio scenarijaus atveju gali siekti 60 proc. populiacijos.

Išsamios lentelės, sudarytos visoms pasaulio šalims, padėjo susidaryti vaizdą, kaip galėtų pasikeisti valstybių demografinė situacija išsipildžius skirtingo griežtumo apribojimų scenarijams. Tai privertė Didžiosios Britanijos vyriausybę kovo viduryje įvesti daug griežtesnius socialinės distancijos apribojimus visiems, ne tik vyresniems kaip 70 metų, gyventojams ir kitus suvaržymus. Kovo 30-ąją mokslininkai paskelbė, kad įvesti suvaržymai turėtų sumažinti mirčių skaičių nuo 510 000 iki 20 000 (šiuo metu oficialiai skelbiama apie 40 000 mirčių nuo COVID-19 infekcijos Jungtinėje Karalystėje).

Įvairiausi viruso plitimo, modeliavimo, poveikio ir kiti aspektai nagrinėjami gausybėje mokslinių straipsnių. Be kitų klausimų, mokslininkai bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek įvairios nefarmacinės intervencijos priemonės (t. y. nemedicininės priemonės, kurios taikomos asmenims, visuomenei ir aplinkai) padėjo ir padeda sumažinti COVID-19 užsikrėtimų ir mirusiųjų skaičių.

Nefarmacinės intervencinės priemonės

Londono imperijos koledžo mokslininkų straipsnyje pateikiami 11 Europos valstybių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos) duomenys ir nefarmacinių intervencijos priemonių poveikis. Šis straipsnis pasirodė kovo 30 d., kai daugelis valstybių buvo ką tik įvedusios ir pradėjusios įgyvendinti griežtus karantino žingsnius. Darbe, naudojant Bajeso hierarchinį modelį, buvo bandyta sumodeliuoti, kokią įtaką nefarmacinės intervencijos galėjo turėti mirčių nuo viruso skaičiui.

Apskaičiuota, kad įvesti apribojimai padėjo išvengti apie 59 000 mirčių tose 11 valstybių (95 proc. patikimumo intervalas 21 000–120 000). Tarp jų Italijoje ir Ispanijoje iš viso išvengta atitinkamai 38 000 (13 000–84 000) ir 16 000 (5400–35 000) mirčių. Tuo tarpu valstybėse, kur epidemija nebuvo tiek pažengusi, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Danijoje, potencialiai išvengta atitinkamai tik 10 ir 69 mirčių.

Kaip teigia viena iš studijos autorių profesorė, statistikė ir epidemiologė Christl Donnelly, šis tyrimas aiškiai parodė tokių apribojimų kaip socialinės distancijos laikymasis ir kt. naudą. Šie apribojimai sumažino viruso plitimo galimybę ir susirgimo ar net mirties tikimybę.

Nemažai mokslininkų bandė išsamiai atsakyti, kurios nefarmacinės intervencijos priemonės buvo efektyviausios. Šalių apribojimų spektras apima: 1) mokymosi įstaigų uždarymą, 2) valstybių sienų uždarymą, 3) masinių susirinkimų draudimą, 4) žmonių būriavimosi draudimą, 5) renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymą, 6) judėjimo suvaržymą, 7) veiklos darbo vietose apribojimą. Ciuricho ir Bazelio mokslininkų atlikta 20 šalių statistinė analizė (remiamasi duomenimis iki 2020 m. balandžio 11 d.) parodė, kad didžiausią įtaką COVID-19 infekcijai turėjo renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymas, darbo vietų uždarymas buvo antras pagal efektyvumą, trečias – sienų uždarymas.

Prevencinių priemonių reikšmingumas

Įdomų tyrimą atliko Ilinojaus universiteto mokslininkai. Remdamiesi 9 valstybių (Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Singapūro, Vokietijos) duomenimis, jie ištyrė 6 priemones: kelionių suvaržymus, kaukių dėvėjimą, valstybių sienų uždarymą, socialinio atstumo laikymąsi, mokyklų uždarymą ir centralizuotą karantinavimą. Mokslininkai pritaikė populiarų SIR (imlūs–užsikrėtę–išgiję) modelį. Remdamiesi duomenimis iki balandžio 13 d., jie parodė, kad kelionių apribojimai ir socialinio atstumo laikymasis buvo statistiškai nereikšmingi (95 proc. reikšmingumo lygmuo). Be kitų įžvalgų, autoriai pažymėjo, kad „brangūs“ apribojimai, tokie kaip sienų uždarymas, gali būti efektyviai pakeisti kitais – pvz., mokyklų uždarymu, kaukių dėvėjimu, centralizuota karantinavimo sistema ir pan.

Šių metų gegužės mėnesį žurnalo „Nature“ publikacijoje buvo pristatyta išsami COVID-19 plitimo įvairiuose Kinijos regionuose analizė. Tarptautinė mokslininkų komanda sudarė kelionių tinklu paremtą SEIR (imlūs–paveikti–užsikrėtę–išgiję) modelį ir, remdamasi išmaniųjų telefonų duomenimis, analizavo žmonių judėjimo suvaržymo ir kitų apribojimų poveikį viruso plitimui.

Tyrimas atskleidė, kad neįvedus apribojimų atvejų skaičius Uhane galėjo išaugti 52, o kitose Kinijos provincijose – net 125 kartus. Įvedus karantiną trimis savaitėmis anksčiau (Uhane karantinas buvo paskelbtas 2020 m. sausio 23 d.) susirgimų galėjo sumažėti 66 proc., tuo tarpu tris savaites pavėlavus jų galėjo būti net 18 kartų daugiau. Be to, skaičiavimai parodė, kad ankstyvas atvejų aptikimas ir jų izoliacija net 5 kartus sumažino susirgimų skaičių, o socialinio atstumo užtikrinimas buvo ne toks reikšmingas, tačiau vis tiek sumažino galimus susirgimus maždaug 2,6 karto. Kelionių apribojimai turėjo dar mažesnę įtaką, tačiau padėjo išvengti viruso išplitimo į kitus Kinijos regionus. Straipsnio autoriai pabrėžė, kad siekiant geriausio ilgalaikio rezultato efektyviausias būdas yra kelių intervencijos priemonių derinimas.

Gauti rezultatai nėra ir negali būti labai tikslūs: dažniausiai patikimumo intervalai yra platūs, priemonės tarpusavyje susijusios ir vienos iš jų laikymasis gali lemti kurią nors kitą, jų efektyvumas gali priklausyti nuo karantino fazės, kiekvienos valstybės gyventojų amžiaus struktūros ir daugybės kitų veiksnių. Šie rezultatai yra tik keli iš šimtų kasdien pasirodančių pirminėse straipsnių versijose (preprint) ir žurnaluose (net ir specializuotuose COVID-19 skirtuose žurnaluose). Tačiau, tikėtina, kiekvienas toks tyrimas padės vyriausybėms geriau suprasti šio viruso plitimo eigą ir pasirinkti efektyviausius veiksmus, stabdančius epidemiją.

 

 

Programų sistemų studentas Aidas: apie studijas ir neuroninius tinklus

Trečiame kurse VU Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų studentas Aidas Šaltis pasirinko rašyti darbą apie transporto priemonių mokesčių nustatymą, pasitelkiant neuroninius tinklus. Kaip jis įvardijo, viena iš priežasčių, kodėl neuroniniai tinklai jį sudomino – praktinis šios temos pritaikymas.

2020 06 02 code380x250„Dar trečiam kurse pasirinkau mokytis apie neuroninius tinklus. Ši sritis sukėlė daug minčių ir idėjų, kurias, maniau galėčiau pritaikyti ir praktiškai. Dėl itin plataus pritaikomumo nusprendžiau sukurti neuroninį tinklą ir jį panaudoti atpažįstant transporto priemones. Kadangi Lietuvoje yra taikomi kelių mokesčiai – tokia sistema naudinga“, – sako studentas.

Rašant darbą jį sužavėjo šaltinių gausa, kuriuose rašoma apie neuroninius tinklus. Taip pat rašant darbą kilo dar daugiau minčių, kur galima būtų panaudoti šiuos tinklus – buityje, darbe ar kuriant kitas sistemas.

„Ši tema įdomi tuo, kad ją galime pritaikyti praktikoje. Tokia sistema padėtų sutaupyti žmogiškuosius išteklius ir kokybiškai identifikuoti transporto priemonę, sumokėti už kelius Lietuvoje. Nusprendžiau ketvirtame kurse tęsti kursinį darbą, nes mačiau, ką gali patobulinti, išanalizuoti ir sukurti dar tobulesnį modelį“, – sako Aidas.

Studentas pasirinko programų sistemų studijas, nes tai – perspektyvios ir informatyvios studijos. Taip pat Aidas konsultavosi ir su jau baigusiais šią programą studentais – jie savo rekomendacijomis tik dar labiau paskatino pradėti studijas šioje programoje.

„Šios studijos išties kėlė nemažai iššūkių. Atsiskaitymų gausa neleido atsipalaiduoti, tad studijoms reikia skirti tikrai daug savo asmeninio laiko. Išmokau programavimo principus,  gilinausi į IT architektūros sprendimus ir projektų valdymo procesus“.

Linkime Aidui sėkmės ginantis bakalauro darbą!

Matematikos konkursas „Kengūra“ pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu

KenguraLietuvos matematikos mokinių konkursas „Kengūra“, kiekvienais metais organizuojamas kovo mėn. trečią ketvirtadienį, šiais metais pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu. Organizatoriai karantino metu susidūrė ir su iššūkiais, bet prie konkurso prisijungė net 38 700 Lietuvos mokinių ir darželinukų.

„Mokinių registracija jau buvo įvykusi, užduotys atspausdintos, supakuotos kartu su pieštukais ir atsakymų kortelėmis, pasirengta jų išvežiojimui į mokyklas. Tačiau nepavyko konkurso organizuoti tradiciniu būdu – kovo  16 d. prasidėjo karantinas ir visa veikla mokyklose sutriko. Teko atsisakyti mokiniams įprasto popieriaus-pieštuko testo“, – sako konkurso organizatoriai.

Konkurso organizavimo komitetas nusprendė konkursą vykdyti balandžio 30 d. nuotoliniu būdu, mokiniams atliekant užduotis namuose prie savo kompiuterių.

Organizuojant konkursą nuotoliniu būdu buvo susidurta ir su iššūkiais – per trumpą laiką reikėjo susirasti įmonę, teikiančią serverių nuomos paslaugas, kuri užtikrintų nepriekaištingą serverių darbą jungiantis itin dideliam dalyvių skaičiui. Taip pat organizatoriams reikėjo paruošti dalyvio kortelės el. aplinką, parengti ir informuoti mokyklas apie naująją tvarką bei atsakyti į daugybę laiškų. Didžioji dalis bendravimo vyko tiesiogiai su pačiais dalyviais ir jų tėvais/ globėjais. Tai pareikalavo ypač didelių darbo ir laiko sąnaudų.

„Džiaugiamės, kad ir pasikeitus atlikimo sąlygoms šiemet uždavinius konkurse sprendė net 38 700 Lietuvos mokinių ir darželinukų“, – sako konkurso „Kengūra“ organizatoriai.

Konkursas „Kengūra“ Lietuvoje organizuojamas nuo 1995 m. Tai kasmetinis tarptautinis matematikos konkursas, kuriame gali dalyvauti 1-12 kl. moksleiviai ir skaityti mokantys darželinukai. Konkurso ypatumas – uždaviniams spręsti skiriama mažai laiko – tik 75 minutės. Šį konkursą organizuoja Lietuvos matematikų draugija, matematikos mokytojai, savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, matematikai mokslininkai, mokyklinės matematinės literatūros leidėjai, mokyklų administracijos atstovai. Taip pat organizuojant konkursą pagal galimybes prisideda Lietuvos matematikos mokytojų asociacija.

 

VU Alumnas D. Grinvaldas: „MIF suformavo tvirtą požiūrį į savarankišką mokymosi procesą“

Darius Grinvaldas – buvęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Finansų ir draudimo matematikos studentas. Su VU alumnu, dabar dirbančiu „Danske Bank“ A/S Rizikos valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, kalbėjome apie darbą, studijas ir finansų sektorių.

2020 05 26 Darius Grinvaldas380x250Perspektyvios studijos su gabiausiais

„Studijuoti VU MIF finansų ir draudimo matematiką pradėjau 2004 m. Lietuvai tai buvo tikrai ypatingi metai, nes tapome ES nariais. Tuo laikotarpiu jau įsisiūbavo spartus ir labai daug žadantis Lietuvos finansų sektoriaus keitimasis bei augimas. Skandinavijos bankai bei kitos tarptautinės finansų kompanijos pradėjo vystyti bei stiprinti savo organizacijas Lietuvoje, atsirado ženkli labai įdomių ir patrauklių darbo vietų pasiūla“, - prisimena D. Grinvaldas.

Pasak alumno, perspektyvi, įkvepianti bei daug žadanti buvo ne tik pasirinkta mokslų sritis, bet ir supanti aplinka: „Sukurta nauja finansų ir draudimo matematikos specialybė buvo bemaž populiariausia (ar viena iš pačių populiariausių) tuometinių studijų programų, kurioje jau mokėsi patys stipriausi Lietuvos matematikos studentai, todėl tikrai norėjosi įsilieti į šių talentingų ir konkurencingų studentų draugiją, turinčią labai šviesių ir daug žadančių perspektyvų darbo rinkoje“, – sako VU MIF alumnas.

Prisimindamas studijas D. Grinvaldas sako, kad turėjo labai griežtus, bet preciziškai objektyvius dėstytojus. Studentų žinios buvo vertinamos su labai didele atsakomybe ir pagarba mokymosi procesui. Visi buvo vertinami absoliučiai objektyviai ir be jokių išankstinių nuostatų ar simpatijų.

„VU MIF suformavo tvirtą požiūrį į savarankišką mokymosi procesą. Išmokus mokytis savarankiškai įdomus ir sudėtingus dalykus, atsiranda neįkainojamas įgūdis profesinei karjerai, kur tobulėjimas ir pokyčiai yra labai natūrali kasdienybės dalis“, – sako jis.

Darbe reikalinga ir komunikacija

Būdamas A/S Rizikos valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, D. Grinvaldas sako, kad kasdienis darbas suteikia daug įvairių galimybių, bet kelia ir iššūkių.

„Turiu galimybę būti lyderiu komandų vadovams bei rizikos valdymo specialistams, kuriantiems matematinius kredito rizikos valdymo modelius. Lyderystė – nenutrūkstamas bendradarbiavimo srautas didelėje komandoje, reikalaujantis labai stiprių komunikacijos bei komandinio darbo įgūdžių, darbinių situacijų raidos numatymo, darbuotojų interesų bei požiūrių derinimo. Tam reikia kiekvieną dieną pasitelkti emocinį intelektą, labai stipriai įsiklausyti ir įžvelgti darbuotojų idėjų potencialą, išlaisvinti jų kūrybiškumą, skatinti prisiimti atsakomybę už siūlomus uždavinių sprendimus.

Pasak VU alumno, po universitetinių studijų šių dalykų ir jų supratimo teko kantriai mokytis savarankiškai: „Tai kartais vyko ir per daugelį profesinių klaidų bei nesėkmių. Tikiu, jog tas mokymasis vyksta iki šiol, jis tikrai didelis, bet tuo pačiu labai įdomus iššūkis, savaime sudėtingumu nesulyginamas su jokiu techniniu kredito rizikos uždaviniu“, – savo patirtimi dalinasi D. Grinvaldas.

Ryšys su universitetu nenutrūko

Darius taip pat palaiko ryšį su universitetu, džiaugiasi kiekvienais metais turėdamas galimybę pasikviesti būrį praktikantų į „Danske Bank“ Grupės rizikos valdymo padalinį Lietuvoje. Praėjusią vasarą turėjo galimybę sudalyvauti ir pasiklausyti bakalauro darbų gynimo pristatymų, kurie paliko labai teigiamą įspūdį.

Taip pat jau keletą metų iš eilės „Danske Bank“ yra Lietuvos Jaunųjų matematikų susitikimo generaliniai rėmėjai: „Mūsų organizacijoje dirba labai didelė grupė VU MIF matematikos specialybių absolventų ir vis dar studijuojančių studentų nuo bakalaurų iki doktorantų, taip pat darbą banke su dėstymu derina ir du labai šaunūs dėstytojai“.

Būsimiems studentams D. Grinvaldas linki mėgautis studijomis ir bendradarbiauti, būti aktyviems ir atviriems naujovėms.

„Stenkitės studijų metu kuo daugiau užduočių atlikti kartu padėdami vieni kitiems, vieni kitus mokydami ir kuo glaudžiau bendradarbiaudami. Labai vertinu ir dažnai kartoju savo kolektyve dirbantiems studentams prof. habil. dr. V. Paulausko mums per paskaitą pasakytus žodžius, jog „praktinių žinių įgijimui ir patirčiai turėsite visą savo karjeros laiką, tačiau tai, ką taip stengiamės išmokti šiuo metu auditorijoje, galimybės išmokti taip lengvai nebeturėsite“, - sako VU alumnas D. Grinvaldas.

Išrinktas naujas MIF Tarybos narys

Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) gegužės 21 d. 8-18 val. vyko elektroninis slaptas balsavimas.

MIF Tarybos (į laisvą Informatikos instituto vietą) rinkimus laimėjo – prof. dr. Mindaugas Bloznelis.

Balsavo 89 iš 132 rinkėjų. Aktyvumas 67,4 proc. Rinkimai laikomi įvykusiais.

 

MIF dekanas prof. Paulius Drungilas

Lietuvos matematikas, mokslininkas, vadovėlių autorius – Alfonsas Pranciškus Matuliauskas

Alfonsas Pranciškus Matuliauskas (1931 05 08 – 2020 05 23) gimė Smilgiuose, Kupiškio rajone. Po matematikos studijų Vilniaus universitete 1950–1955 m. jame dėstė iki 1995 m.
2020 05 25 Matuliauskas227x250Pirmuosiuose moksliniuose darbuose nagrinėjo baigtinių grupių neredukuojamus įvaizdžius. Mokslų kandidato (daktaro) disertacija, parašyta vadovaujant profesoriui Jonui Kubiliui, buvo apginta 1974 m. Docento vardas jam suteiktas 1985 m. Disertacijoje ir vėlesniuose tyrimuose buvo gvildenamos algebrinių skaičių problemos. Tirdamas realųjį kvadratinių skaičių kūną, jis išvedė ir pritaikė išskirtinio tikslumo artutinę Hecke‘s funkcijos lygtį, patikslino šios funkcijos nulių skaičiaus įverčius bei idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo signatūrinės erdvės srityse dėsnius.

Jis buvo nepakeičiamas algebros, algebrinių skaičių teorijos ir kitų artimų matematikos disciplinų dėstytojas. Parašė ir išleido universitetinį Algebros vadovėlį (1985), pasirinktinių kursų medžiagą (Algebrinių skaičių teorija, 1976; Kvadratiniai skaičių kūnai, 1978).

Vadovavo Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinei mokyklai (1980–1990), kartu su doc. dr. Elena Neniškyte parengė užduočių knygeles (Mokyklinės matematikos užduotys, 1987; Mokyklinės matematikos uždaviniai, 1989). Išleido populiariosios matematikos knygų (Vektoriai ir matricos, 1980; Tiesinės transformacijos, 1987), vertė mokomąsias knygeles moksleiviams, rašė straipsnius lietuviškosioms enciklopedijoms.

 

Prasideda priėmimas į magistrantūros studijas

Gegužės 21 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Jis tęsis iki birželio 27 d. Šiuo laikotarpiu prašymus studijuoti galima teikti ir koreguoti VU ISAS.

Sistemoje prašymą būtina pateikti likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo. Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimai vyks birželio 1-30 d.

2020 05 21 Priemimas i magistro studijas380x250Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 100 studijų programų.

VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdomos šios magistro studijų programos:

Finansų ir draudimo matematika

Informatika

Kompiuterinis modeliavimas

Matematika

Modeliavimas ir duomenų analizė

Programų sistemos

Informaciją apie 2020 m. konkursinio balo sandarą pretenduojantiems į Vilniaus universiteto magistrantūros studijas, kokių studijų programų ar studijų krypčių absolventai gali rinktis VU magistrantūros studijų programas, informaciją apie papildomus balusreikalingas pažymas bei už jas atsakingų Universiteto padalinių darbuotojų kontaktus galite rasti Konkursinio balo sandaros lentelėje.

Visą stojančiajam į magistrantūros studijas reikalingą informaciją galima rasti VU tinklalapyje.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos