Fakulteto naujienos

Algirdas Ambrazevičius gimė 1952 m. rugsėjo mėn. 1 dieną Vilniuje, kur ir praleido savo gyvenimą. Net mokykliniais metais jis demonstravo puikius matematinius gebėjimus dalyvaudamas matematikos olimpiadose. 1971 m. baigęs vidurinę mokyklą pasirinko matematikos studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultete. Po dviejų sėkmingų studijų metų Vilniuje Algirdas išvyko į Sankt Peterburgo (tuo metu Leningrado) universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą tęsti matematikos studijų. 1977 m. baigęs šį universitetą Algirdas tęsė studijas to paties universiteto aspirantūroje vadovaujant prof. fiz. mat. mokslų dr. N.N. Uralcevai ir 1981 m. apgynė fiz. mat. mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją tema „Kapiliariškumo problemos kūgio formos srityse“.

Po disertacijos gynimo Algirdas grįžo į Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti vyr. dėstytoju VU matematikos fakulteto Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedroje ir visą savo gyvenimą susiejo su šia Alma Mater. 1998 m. jam suteiktas docento, o 2020 m. profesoriaus vardai.

Dirbdamas šioje katedroje Algirdas skaitė Matematinės fizikos lygčių ir Matematinio modeliavimo kursus, vedė jų bei Matematinės analizės kurso pratybas, vadovavo daugelio studentų kursiniams ir diplominiams darbams. Kartu su kolegomis 2012-2020 m. jis laimėjo ir įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos skelbtus du projektus, parašė vadovėlio „Matematinės  fizikos lygtys“ I dalį ir kartu su doc. A. Domarku parašė šio vadovėlio II dalį. Be to, paruošė „Diferencialinių lygčių sprendinių stabilumo“ ir „Matematinio modeliavimo“ kursų paskaitų konspektus. Algirdas kartu su kolegomis Lietuvos ir užsienio žurnaluose yra publikavęs apie 20 mokslinių darbų elipsinių ir parabolinių lygčių sistemų išsprendžiamumo klausimais, skaitė mokslinius pranešimus šalies ir tarptautinėse konferencijose (Madridas, Stambulas, Sankt Peterburgas, Skopje).

Algirdo gauti moksliniai rezultatai yra labai reikšmingi ir įvairūs. Algirdas skelbė savo darbus daugelyje Web of Sciences duomenų bazei priskirtų žurnalų: Applicable analysis, Acta Applicandae Mathematicae, Journal of Mathematical Analysis and Applications, Ukrainian Mathematical Journal, Nonlinear Analysis: real world applications, Nonlinear Analysis: theory, methods, & applications, Central European Journal, Nonlinear Analysis: modelling and control. Algirdo darbai taip pat buvo publikuojami Scopus duomenų bazei priskirtame žurnale “Journal of mathematical sciences”, bei tarptautiniame žurnale “Lithuanian mathematical journal”. Daugelis šių darbų skirti susietų netiesinių parabolinių ir paprastųjų arba tik parabolinių lygčių sistemų, aprašančių srityje ir jos paviršiuje tuo pačiu metu vykstančias kelias chemines reakcijas, išsprendžiamumo tyrimui: klasikinių sprendinių egzistavimui, vienačiai ir jų asimptotinei elgsenai laike. Tokios reakcijos yra aprašomos susietų parabolinių ir paprastųjų lygčių sistemomis, kurių pirmosios modeliuoja srities viduje vykstančias reakcijas, o antrosios aprašo srities paviršiuje vykstančias reakcijas. Kai adsorbatų paviršinės difuzijos nepaisoma, tai srities paviršiuje apibrėžtos lygtys yra paprastos. Kai paviršinė difuzija yra esminė, tai srities paviršiuje apibrėžtos lygtys taip pat yra parabolinės. Šio tipo sistemos matematinėje literatūroje pradėtos gvildenti pastarąjį dešimtmetį ir taip pat priklauso Algirdo mokslinių tyrinėjimų sričiai. Apžvelgsime kai kuriuos Algirdo darbus. Algirdas ištyrė:

1. keturis vienmolekulinės medžiagos paviršinės reakcijos matematinius modelius su lėta ir momentine produkto desorbcija nepaisant adsorbato paviršinės difuzijos ir atsižvelgiant į ją bei įrodė jų klasikinių sprendinių egzistavimą ir vienatį;
2. dviatomės vienmolekulinės medžiagos paviršinės reakcijos modelį, kai produkto desorbcija yra momentinė, o adsorbato paviršinės difuzijos nepaisoma ir įrodė jų klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį;
3. du bimolekulinės paviršinės reakcijos modelius su greita produktų desorbcija nepaisant adsorbatų paviršinės difuzijos ir atsižvelgiant į ją bei įrodė klasikinių sprendinių egzistavimą ir vienatį;
4. monomer-monomer paviršinės reakcijos modelį su greita produkto desorbcija ir įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei rado jo ilgalaikę asimptotiką;
5. anglies monoksido ir azoto oksido paviršinės reakcijos modelį bei įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį;
6. toksino-antikūno sąveikos modelį ir įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai nepaisoma toksino adsorbato difuzijos biologinės ląstelės apvalkalu.

Be to, Algirdas bendradarbiavo su kolegomis ir:

1. gavo pakankamas sąlygas Dufingo lygties trajektorijų, startuojančių su skirtingais pradiniais duomenimis, sinchronizacijai laikui bėgant, kai greitis yra perturbuojamas atsitiktiniais laiko momentais;
2. įrodė biologinių grūdų džiovinimo, prapučiant juos pašildytu oru, modelio klasikinio sprendinio egzistavimą, vienatį ir gavo jo ilgalaikę asimptotiką;
3. įrodė monomero-dimero paviršinės reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį atsižvelgiant į ją adsorbato paviršinę difuziją bei gavo ilgalaikę sprendinio asimptotiką;
4. įrodė dviejų daugiaatomių medžiagų reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei ištyrė ilgalaikę sprendinio elgseną;
5. įrodė monomero-dimero paviršinės reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai apibrėžtos adsorbento paviršiuje parabolinės lygties elipsinis operatorius yra išsigimstantis;
6. įrodė gliukozės oksidacijos vandenyje ištirpintu deguonimi modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai nepaisoma adsorbato difuzijos enzymu modifikuotu paviršiumi.

Sprendinių egzistavimas įrodomas konverguojančių sekų metodu remiantis potencialų teorija. Kai pavyksta sukonstruoti apatinius ir viršutinius sprendinius  sekos yra monotoniškos ir aprėžtos, o kai nepavyksta sukonstruoti vienpusių sprendinių, įrodomas sekų vienodas tolydumas ir aprėžtumas. Abiem atvejais įrodomas sekų konvergavimas prie klasikinio sprendinio.

Prof. Algirdas Ambrazevičius buvo aukštos mokslinės kvalifikacijos, sąžiningas, nuoširdus, draugiškas ir geranoriškas santykiuose su žmonėmis ir turėjo kolegų ir mokinių pelnytą autoritetą ir pagarbą. Fakultete jau nesutiksime jo mąslaus žvilgsnio, negirdėsime jo giliai apmąstytų paskaitų, bet liko jo darbai.

Balandžio 13 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą po sunkios ligos paliko profesorius Algirdas Ambrazevičius.

2023-04-20

„Neturim teisės pavargti – jeigu nesustabdysim ten, stabdysim čia“, – apie paramos Ukrainai svarbą sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas Vytautas Stepas, kuris kartu su savo žmona Rimante Stepiene įkūrė paramos fondą „Mušk maskvėną sotus“.

VU MIF prodekanas V. Stepas

Fondo pavadinimas atspindi veiklos esmę – V. Stepas su žmona ir trim vaikais kariams pakuoja maisto davinius, kurie ypatingi savo neįprastu turiniu. Vietoj sauso davinio jie renka maistą, kuris paįvairina karių racioną ir, kaip tikisi šeima, bent kažkiek pakelia kovotojams nuotaiką. Už paaukotus pinigus fondas perka ir fronte reikalingą techniką. Ukrainai jau yra paaukoję greitąją, visureigį, racijas su priedais, keletą lazerinių tolimačių, drono valdiklį, generatorių, 8 dyzelinius šildytuvus, vaistų ir kitų reikalingų daiktų bei technikos. Šeima neketina sustoti ir kviečia kolegas ir bendruomenės narius prisidėti prie paramos Ukrainai ir kovos už mūsų visų laisvę remiant fondą „Mušk maskvėną sotus“.

Kalbamės su V. Stepu apie fondo veiklą, pavadinimo atsiradimą, neblėstančią motyvaciją ir pareigos jausmą.

Fondo „Mušk maskvėną sotus“ bendraįkūrėja R. Stepienė

Vytautai, daugelis fakultete Jus atpažįsta iš karinio stiliaus aprangos su lietuviškos simbolikos motyvais. Dabar aktyviai prisidedate prie paramos Ukrainai. Iš kur kyla toks atsidavimas ir patriotiškumas?

Verta pažymėti, kad aš pats esu nemažai metų praleidęs kariuomenėje ir puikiai įsivaizduoju kario buitį. Kai VU Matematikos ir informatikos fakultete studijavau bakalauro pakopoje, jau po pirmo kurso prisijungiau prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir tarnavau penkerius metus. Buvau labai įsitraukęs, vieną vasarą turėjau vos tris laisvas nuo tarnybos dienas. Kadangi įsivaizduoju kario buitį, žinau poreikį, suprantu, ko reikia fronte.

Iš kur atsirado entuziazmas tarnybai, toks stiprus patriotizmo jausmas?

Man atrodo, kad tarnauti Tėvynei – prievolė ir savaime suprantamas dalykas. Turbūt tą įskiepijo aplinka, kurioje augau, tėvai. Niekada to nesiejau su karjera, visada traktavau kaip pareigos atlikimą.

Nuo ko prasidėjo paramos rinkimas Ukrainai?

Ukraina mano gyvenime atsirado 2014 m. Po Maidano įvykių užsimezgė ryšiai su ukrainiečiais, keletą kartų buvau nuvykęs į Ukrainą. Važiavau dėl asmeninių ryšių, turiu ten draugų, todėl jau ir tada vežiau jiems nedidelę paramą. Tuo metu, kai pažįstami ko nors paprašydavo, stengdavausi surinkti ir perduoti.

Natūralu, kad 2022 m., vėl prasidėjus itin aktyviems karo veiksmams, su šeima galvojome, kuo galime būti naudingi ir kaip prisidėti. Klausinėjome pažįstamų, ko jiems reikia. Vieni pirmųjų dalykų, kuriuos parūpinome, buvo termovizoriai. Jų reikėjo pačioje karo pradžioje.

Dabar net negaliu pasakyti, kaip prasidėjo viskas su maisto dėžutėmis. Jas sukomplektavę išsiuntėme ir taip įvyko, kad jos labai pasiteisino. Gavome daug gerų atsiliepimų, kad jos itin reikalingos.

Daug kas yra siunčiama pagal poreikį. Kaip jau minėjau, pradžioje buvo termovizoriai, po to automobiliai, generatoriai, šildytuvai. Kai kurie dalykai yra sezoniniai, kitų reikia visada. Žinodami poreikius, nuolat jiems renkame pinigus, o lygiagrečiai pakuojame ir maisto dėžutes.

Finansiniu požiūriu maisto dėžutės nėra brangiausias dalykas. Bet jos tapo mūsų atpažįstamumo ženklu. Jų esame suruošę ir išsiuntę per 1000.

Kitas dalykas – maisto dėžučių paruošimas reikalauja daug darbo. Droną ar mašiną pakanka nupirkti ir išsiųsti, o čia reikia važiuoti, supirkti produktus, kai kas jų atveža, tada rūšiuojam ir pakuojam. Visas procesas reikalauja daug pastangų ir laiko.

Maisto dėžučių pakavimas R. ir V. Stepų namuose

Kaip kilo pavadinimas „Mušk maskvėną sotus“?

Pavadinimas atėjo iš pačios Ukrainos žmonių lūpų. Kolegos, kurie vežioja paramą ir perduoda maisto dėžutes tiems, kuriems jų reikia, papasakojo, kad kažkas jas užvadino „Мочи москал ситим“, kas išvertus į lietuvių kalbą ir reiškia „Mušk maskvėną sotus“. Iš to išsivystė ir visa veikla – nuolat pakuojame dėžutes, renkame paramą ir perkame kitus reikalingus dalykus.

Paramą renkate nuo pat karo pradžios. Kas labiausiai motyvuoja?

Kai 2022 m. Ukrainoje atsinaujino karo veiksmai, žmona laukėsi ir mes galvojome, kad kai gims trečias vaikas, nebetęsime šios veiklos. Po vaiko gimimo pirmąjį mėnesį buvome nustoję rinkti paramą, bet įsivažiavę į pasikeitusį šeimos gyvenimą vėl pradėjome. Motyvavo ir atsiliepimai, ir klausimai, ar dar laukti maisto dėžučių. Iš pradžių fondo nesteigėme, viską darėme asmenine iniciatyva. O šių metų pradžioje atsirado poreikis ir įsteigti juridinį asmenį.

Ypač motyvuoja ir įkvepia nesustoti karių bei žmonių, kurie gauna mūsų paramą, atsiliepimai, padėkos.

Dar žmonės stebisi, kiek galime padaryti. Neseniai buvo atvykę ukrainiečiai, kurie patys atvažiuoja susirinkti paramos ir veža ją į frontą, jie buvo nustebę, kad mes su šeima pakuojam dėžutes, įsivaizdavo, kad atvažiuos jų paimti iš kokio fabriko. Ukrainiečiai stebisi ir džiaugiasi paramos kiekiu iš Lietuvos.

Deja, šiuo metu bet kuris fondas gali pasakyti, kad parama mąžta. Aš visada pagalvoju apie karius fronte – jie niekada nepavargsta. Tad mes, šiltai ir saugiai sėdėdami savo namuose, neturim teisės pavargti. Visi puikiai suprantame, kad jeigu nesustabdysime ten, stabdysime čia. Man atrodo, kad visų mūsų interesas yra juos sustabdyti ten.

Kaip atrodo darbas su fondu? Iš kur ateina poreikis ir kaip pasiekiate tuos, kuriems parama reikalinga?

Yra žmonės, kurie nuolat važinėja į Ukrainą. Poreikis ateina tiek mums patiems bendraujant su ukrainiečiais, tiek iš žmonių, kurie vežioja paramą ir bendrauja su vietiniais. Socialiniuose tinkluose skelbiame, ko reikia. Vieni žmonės perveda paramą, kiti veža maisto produktus ir tai daro reguliariai. Mes su žmona pakuojame ir siunčiame.

Neseniai pats vykote į Ukrainą. Kuo dabar ten gyvena žmonės?

Gal pradėsiu nuo to, kad į Ukrainą buvau nuvykęs ir 2022 m. Buvo balandis, karas aktyviai vyko apie pusantro mėnesio. Teko keliauti laidoti draugo, kuris žuvo fronte. Man atmintyje įstrigo scena, kai lydėjome laidotuvių procesiją. Ėjome pro žaidimų aikštelę, kurioje žaidė gal penki vaikai. Pamatę procesiją, jie atsistojo ir pradėjo giedoti Ukrainos himną. Savo padrikais balseliais, gal ne visai tvarkingai, bet labai nuoširdžiai. Tai buvo labai didelis emocinis užtaisas.

Nuotaikos nuo karo pradžios iki dabar šalies viduje nepasikeitusios: ukrainiečiams klausimų dėl to, ką jie daro, nekyla. Priešas aiškus, dėl to, kad jie laimės karą, abejonių nėra – jie tai žino.

Kita vertus, kai buvau karo pradžioje laidoti draugo, to miesto kapinėse, karių laukelyje, tai buvo šeštas kapas. Dabar ten – šimtai kapų. Karių kapavietės nukaišytos vėliavomis ir tokį vaizdą tenka matyti visų gyvenviečių kapinėse. Aukų ten daug, linksmumo mažai, bet pasiryžimo netrūksta, nuovargio nematyti.

Kapinės Ukrainoje

Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti su parama? Ko šiuo metu labiausiai reikia?

Visų pirma, galima pervesti pinigų į fondo sąskaitą. Kas nori, gali aukoti daiktais, maistu. Galima atnešti į 112 kabinetą VU Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko gatvėje.

Tiems, kurie nori remti maisto produktais, svarbu suprasti, kad galime siųsti ne bet ką. Į maisto dėžutes mes pakuojame dešras, duoniukus, trapučius, konservuotą mėsą ir žuvį, įvairias konservuotas daržoves ir vaisius, kondensuotą saldintą pieną, medų, užpilamas sriubas ir košes, šokoladą, batonėlius, saldainius, arbatą, kavą, cukrų, sausą kurą, degtukus, riešutus ir džiovintus vaisius, įvairius sausainius, energetinius gėrimus, sultinius, drėgnas servetėles.

Taip pat siunčiame ir higienos rinkinius, kuriuos sudaro dantų pasta, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, maži rankšluosčiai, muilas, šampūnas, dušo želė, servetėlės, drėgnos servetėlės, kremai, vazelinai, dezodorantai, moteriški įklotai, paketai ir tamponai.

Visada laukiam ir tokių daiktų kaip kojinės, miegmaišiai, vaistai, išorinės baterijos, termodrabužiai ir visa kita, kas tik galėtų praversti kariams ir civiliams. Taip pat reikalingi daiktai vaikams: higienos reikmenys, tyrelės, pieno mišiniai, mažos dovanėlės.

Kviečiame prisidėti prie kovos už laisvę ir paremti paramos fondo „Mušk maskvėną sotus“ veiklas.

Banko sąskaita norintiems paremti pinigais:

Paramos fondas „Mušk maskvėną sotus“

LT787300010176173059

Norinčių remti daiktais laukiame:

VU Matematikos ir informatikos fakultetas, 112 kab., Naugarduko g. 24, Vilnius

Prekes galima pristatyti tiesiai į namus, kuriuose yra pakuojamos maisto dėžutės, siunčiant paštomatu arba iškvietus „Barborą“. Jeigu turite, ką perduoti, susisiekite su V. Stepu.

2023-04-13

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu moksleiviai turės galimybę išbandyti studento kėdę, patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis.

Renginio dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studentas vienai dienai“ vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.

Balandžio 24–28 d. vyksiančiame renginyje mokiniai dalyvaus paskaitose, seminaruose ir specialiuose užsiėmimuose. Vienai dienai studentu tapęs moksleivis turės galimybę ne tik susipažinti su VU ir jo fakultetais, bet ir atrasti naujas disciplinas, praturtinti savo žinias ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo.

Daugiau informacijos ir registraciją į paskaitas rasite čia.

2023-04-12

Balandžio 21–29 d. jau 42-ąjį kartą vyks Matematikų ir informatikų dienos (MIDI). Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto studentai žada palikti nepamirštamą įspūdį kiekvienam MIDI dalyviui.

Renginių savaitę balandžio 21 d. pradės ir iki pat balandžio 23 d. tęs populiariausias MIDI renginys „LAN Party“. MIDI bendruomenė kviečia susiburti į komandas ir varžytis kompiuterinių internetinių žaidimų „Valorant“, „CS:GO“, „League of Legends“, „Minecraft“ ir „Teamfight Tactics“ turnyruose.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto ir MIDI tradicijas puoselėjantis šachmatų turnyras yra seniausia ir ilgiausiai vykstanti renginių ciklo dalis, organizuojama kasmet. MIDI šachmatų turnyras išlieka nepavaldus laikui ir kviečia sugrįžti į Naugarduko g. esantį fakultetą balandžio 22 d.

Balandžio 24 d. MIDI kvies išbandyti savo taktinius įgūdžius ir mąstymo greitį sportinio pokerio turnyre, kuris vyks pokerio klube „Du karaliai“. O smagiai praleisti laiką su draugais ir pasitikrinti žinias galėsite MIDI protmūšyje. Renginys vyks balandžio 27 d. prekybos centre „Ozas“ esančiame pramogų centre „Action! by Apollo“.

Balandžio 24 d. vyksiančioje įmonių mugėje bus galima išsiaiškinti, kur geriausiai pritaikyti universitete įgytas žinias. Mugėje dalyvaus daugiau nei 15 įmonių atstovai, pasirengę atsakyti į su karjera susijusius studentų klausimus. Be to, renginyje dalyviai galės išbandyti savo jėgas įmonių siūlomuose greituosiuose darbo pokalbiuose.

Komandinio sporto mėgėjai balandžio 25–26 d. galės susiremti „Asseco“ sporto dienose. MIDI kvies dalyvauti krepšinio ir tinklinio varžybose prie Baltojo tilto, futbolo varžybose Saulėtekyje. O norintiems atrasti mažus Vilniaus kiemelius MIDI parengė judrias orientavimosi varžybas, kurios vyks balandžio 28 d. Komandų registracija – čia.

Renginių savaitę balandžio 29 d. užbaigs MIDI uždarymo vakaras, kuris vyks menų fabrike „Loftas“. Šįkart finaliniame renginyje koncertuos „Kedrostubùras“ ir „Saulės dievas“.

Daugiau apie renginius galite sužinoti MIDI „Facebook“ paskyroje ir internetinėje svetainėje.

2023-04-11

Šią savaitę Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkta 11 Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių. Jais tapo septyni Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Alvydas Jokubaitis ir Filosofijos fakulteto prof. Evaldas Kazlauskas.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius – VU Fizikos fakulteto prof. Darius Abramavičius bei Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Jonas Šiaulys.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – VU Gyvybės mokslų centro prof. Linas Mažutisir prof. Sonata Jarmalaitė.

Technikos mokslų skyriuje – VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. Olga Kurasova.

2023-04-07

Kovo 29-31 dienomis Londone vykusioje tarptautinėje parodoje BETT („British Education and Training Technology“) Lietuva pirmą kartą prisistatė kaip šalis. Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro koordinuojamame šalies stende „EdTech“ dalyvavo 11 sprendimų kūrėjų: verslo įmonės, startuoliai, aukštosios mokyklos demonstravo Lietuvos švietimo inovacijų produktus, atskleidė šalies potencialą. Daugiau apie dalyvius galite paskaityti čia. Tai didžiausias jau 37 metus organizuojamas švietimo technologijų ir inovacijų renginys pasaulyje, šiemet vienijantis virš 600 skirtingų atstovų iš daugiau kaip 120 šalių ir pritraukiantis per 30 tūkstančių lankytojų.

„EdTech“ centro vadovė Indrė Šuolienė sako, kad vienas svarbiausių dalyvavimo parodoje tikslų – lankstus ir produktyvus bendradarbiavimas tarp mokslininkų, ugdymo praktikų, verslo atstovų, valstybinių įstaigų kuriant ir diegiant inovacijas. Tai yra stiprioji Lietuvos pusė. Dalyvavimas parodoje suteikia puikią galimybę drauge ieškoti įkvėpimo, aptarti švietimo ateitį, išvysti įvairių inovatyvių technologijų ir mokantiems, ir besimokantiems.

Lietuvai pirmą kartą pristatant šalies stendą šioje parodoje, siekta sukurti patrauklų dizainą, kuris atspindėtų pagrindinę mūsų komunikuojamą žinutę. Tam puikiai tiko menininko Algio Kriščiūno kūrinių fragmentai, apjungiantys šalies vaizdus, demonstruojantys šiuolaikiškas technologijų asociacijas ir ryšius.

Vilniaus universitetas pristatė tarptautinį informatinio mąstymo konkursą-iššūkį „Bebras“, kurį Lietuvos entuziastai informatikai, vadovaujami šių eilučių autorės, pradėjo prieš dvidešimtį metų ir dabar jungia 78 šalis:  https://www.bebras.org/countries.html „Bebro“ konkursas rengiamas kasmet lapkričio – kovo mėnesiais įvairaus amžiaus vaikų grupėms nuo 6 iki 19 metų. Konkurso tikslas yra skatinti moksleivių domėjimąsi informatika, ugdyti gilesnį technologijų supratimą, skatinti gebėjimą spręsti algoritminius, loginius uždavinius, ugdyti kritinį mąstymą, programavimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius, taip pat pritraukti daugiau gabių jaunuolių į informatikos studijas.

Bebras yra ne tik konkursas, bet ir mokymosi ir atradimų platforma, kuri leidžia moksleiviams ugdyti savo gebėjimus sprendžiant uždavinius ir gilinti savo žinias informatikos srityje. Tai yra naudinga ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams, kurie gali naudoti „Bebro“ užduotis ir išteklius savo mokymo procese.

„Bebro“ konkurse dalyvaujantys moksleiviai gauna daug įvairių uždavinių, kurių kiekvienas yra pritaikytas atitinkamai amžiaus grupei ir loginio mąstymo lygiui. „Bebro“ uždavinių patrauklumas kyla iš jų sudėtingumo ir įvairovės. Uždaviniai dažnai būna sudėtingi, tačiau labai įdomūs ir jų sprendimas reikalauja ne tik loginio mąstymo, bet ir kūrybingumo. Be to, uždaviniuose dažnai yra taikomos įvairios sąvokos ir idėjos, kurios yra aktualios realioje informatikos srityje. Visi šie elementai padeda padidinti „Bebro“ uždavinių patrauklumą ir reikšmę, taip pat skatina moksleivių susidomėjimą informacijos technologijų srityje ir skatina mąstymo įgūdžių vystymąsi. Konkurse dalyvaujantys moksleiviai turi galimybę išbandyti savo mąstymo įgūdžius ir kūrybingumą, taip pat plėsti savo žinias informatikos srityje.

„Bebro“ uždavinių kūrėjai siekia kurti uždavinius, kurie būtų ne tik sudėtingi ir įdomūs, bet ir interaktyvūs bei patrauklūs moksleiviams. Vienas iš būdų, kaip jie tai daro, yra naudojant originalius paveikslėlius ir animacijas, kurie padeda lengviau suprasti uždavinių sąlygas ir padeda palaikyti moksleivių susidomėjimą.

Be to, „Bebro“ konkurse yra daug interaktyvių uždavinių, kurie reikalauja moksleivių dalyvavimo ir aktyvaus sprendimo. Tai yra labai naudinga, nes interaktyvumas skatina moksleivių dalyvavimą ir užtikrina, kad jie gali išbandyti savo įgūdžius ir idėjas tiesiogiai. Taip pat interaktyvūs uždaviniai gali būti labai patrauklūs moksleiviams ir padėti jiems suprasti informatikos ir technologijų svarbą, taip skatinant jų susidomėjimą šia sritimi.

„Bebro“ uždavinių pavyzdžiai, kortelės, lankstinukai ir kita mokomoji medžiaga buvo pristatoma BETT parodoje. Sulaukėme daug besidominčių iš įvairių šalių. Ypač aktyvūs buvo Pietų Korėjos dalyviai, ir mokytojai, ir mokiniai. Dalis įvairių šalių lankytojų nelabai žinojo, kad jų šalyse kasmet vyksta „Bebro“ konkursas, kad daromos įvairios su „Bebru“ susijusios veiklos. Kiekviena šalis turi susikūrusi savo svetainę, kurioje galima rasti daug naudingos medžiagos siekiantiems ugdyti informatinį mąstymą.

Nuoširdžiai dėkinga Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorei Sandrai Kairei, kuri palaikė „Bebro“ pristatymo BETT parodoje iššūkį. Ačiū mano kolegoms nuolat savanoriaujantiems „Bebro“ veiklose ir padėjusiems pasirengti šiai parodai – Daumilui Ardickui, Eglei Jasutei, Alvidai Lozdienei, Gabrielei Stupurienei, Linai Vinikienei ir ypač – dizaineriui ir IT specialistui Vaidotui Kinčiui, kurio šmaikštūs bebriški piešinukai puošia daugumą uždavinių ir mokomąją medžiagą.

Parodos nauda kiekvienam neabejotina: įkvepiantys pranešimai, praktinės technologijų dirbtuvės, daugybė stendų, kuriuose pristatomi švietimui skirti produktai bei paslaugos, dalijamasi gerąja patirtimi. Technologijos tobulėja milžinišku greičiu ir mums sunku viską aprėpti ir perprasti. Šiuolaikinė technologijų rinka yra dinamiška ir nuolat kinta, o tai reiškia, kad pramonės ir mokslinių tyrimų srityse vyksta nuolatinis tobulinimas ir naujovių diegimas.

Parodoje eksponuotos inovacijos, tokios kaip virtualiosios erdvės, kurios leidžia žmonėms bendrauti, mokytis ir turėti įdomių patirčių net nesant vienoje fizinėje vietoje. Interaktyvios mokymo priemonės taip pat yra labai svarbios šiuolaikiniam mokymui ir mokymuisi. Jos leidžia moksleiviams išbandyti savo žinias ir įgūdžius praktiškai. Tai padeda moksleiviams geriau suprasti sudėtingus dalykus ir lengviau prisiminti svarbius faktus.

Prof. Valentina Dagienė

2023-04-04

2023 m. kovo 17 d. Utenos Aukštakalnio progimnazija po trejų metų pertraukos vėl sukvietė Aukštaitijos regiono mokyklų jaunuosius matematikus į 5-8 klasių mokinių matematikos komandines varžytuves Vytauto Statulevičiaus taurei laimėti. Akademiko, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvoje ir pasaulyje žinomo talentingo matematiko, šviesios atminties kraštiečio Vytauto Statulevičiaus atminimui skirtos varžytuvės. Varžytuvės Aukštakalnio progimnazijoje surengtos jau 21-ąjį kartą.

Jaunieji matematikai sulaukė ir svečių – į renginį atvyko Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) direktorius prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, instituto mokslininkas ir dėstytojas Linas Aidokas su robotu-humanoidu Ąžuolu, UAB „BMK“ projektų vadovas Mantas Vaišnoras, Utenos švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Vaitiekienė.

I-ąją vietą ir varžytuvių taurę laimėjo Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos komanda.

MIF pasirūpino taure nugalėtojams, o taip pat labai didele dėže saldainių, kurios užteko visiems dalyviams. Varžytuvių staigmena – didelio susidomėjimo susilaukęs robotas-humanoidas Ąžuolas, bendravęs su moksleiviais ir mokytojais lietuvių kalba.

2023-03-30

Sprendžiant pagal žiniasklaidos priemonių antraštes, matematikos mokymo tikslu Lietuvoje tapo „matematikos egzaminą neišlaikiusiųjų mokinių skaičiaus minimizavimas“. Rašoma, kad šių metų bandomojo egzamino rezultatas – neišlaikė apie 15 proc. vilniečių mokinių ir apie 23 proc. likusios Lietuvos mokinių. Palyginimui, 2022 metais matematikos VBE neišlaikė apie 29 proc. vilniečių mokinių ir apie 35 proc. likusios Lietuvos mokinių. Šie skaičiai rodo, kad rezultatai geresni lyginant su pernykščiais. Bet ar galime galvoti, kad matematikos mokymas pagerėjo? Abejoju.

Atnaujinta matematikos programa ir ministerijos matematikos gerinimo planas deklaruoja – matematikos mokymo tikslu yra matematinio mąstymo lavinimas. Kaip žinoma, faktiškai mokoma tai, ko reikalaujama per egzaminus. Kadangi iki šiol dauguma egzaminų užduočių tikrina procedūrinius mokinių gebėjimus, o ne mąstymo gebėjimus, mes tokiais eksperimentiniais egzaminais niekaip negalime tikėtis pasiekti deklaruojamų tikslų.

Egzaminų rezultatų sureikšminimas skelbiant apie „geresnę situaciją“ tik dar labiau atitolina mus nuo bandymų daryti esminius pokyčius matematikos mokyme. Mes turėtume ne dar labiau aktualinti „matematikos egzaminą neišlaikiusių skaičių“, o galvoti kaip stabdyti vadinamąjį „matematikos fetišizavimą“ egzaminais.

Prof. Rimas Norvaiša

2023-03-29