Sidebar

Konferencija skirta Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Jono Kubiliaus gimimo šimtmečiui paminėti

2021 09 27 J Kubiliaus universitetas

Spalio 1 d. 13 val. vyks konferencija, skirta Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Jono Kubiliaus gimimo šimtmečiui paminėti.

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje (Universiteto g. 3). Privaloma turėti Galimybių pasą.

Konferencijos programa:

Registracija 12.40–13.00 val.

Sveikinimo žodis. Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Pranešimai. Moderuoja dr. Loreta Skurvydaitė. 13.10–15.00 val.

Prof. habil. dr. Benediktas Juodka „Prisiminimai apie rektorių Joną Kubilių“
Prof. habil. dr. Eugenijus Manstavičius „Profesorius Jonas Kubilius – Lietuvos matematikos mokyklos kūrėjas“
Prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas „Kontroversiškasis Kubilius“
Prof. dr. Arūnas Streikus „Prieš tikimybių teoriją. Apie VU istorijoje ilgiausios rektoriaus kadencijos pradžią“
Dr. Marius Ėmužis „Laisvė būti nelaisvam. Komjaunimas ir universiteto studento auklėjimas“

Kavos pertrauka. 15.00–15.20 val.

Diskusija „Vilniaus universitetas: sistemos ribos, visuomenės lūkesčiai ir akademiniai idealai“. Moderuoja doc. dr. Jonas Dagys. 15.20–16.30 val.
Dalyvauja: prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas, prof. habil. dr. Danutė Gailienė, prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas, prof. dr. Arūnas Streikus

Parodos „Tarp matematikos ir Universiteto: Jonui Kubiliui – 100“ atidarymas Smuglevičiaus salėje. 16.30 val.
Parodą rengė Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilniaus universiteto muziejus

2021-09-27

„Hack4Vilnius“ kviečia pasidalyti idėjomis sostinei

2021 09 27 Hack4Vilnius642x410

Spalio 15–17 d. jau ketvirtą kartą vyks Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius“, kuris kvies visą savaitgalį generuoti inovatyvias idėjas, padėsiančias spręsti sostinėje veikiančių verslo įmonių ir gyventojų problemas. Dalyvius vienijantis tikslas − padaryti Vilnių dar sveikesnį, švaresnį, išmanesnį ir užtikrinantį darnų judumą. Šiemet hakatonas iš skaitmeninės erdvės sugrįžta į Saulėtekio slėnio akademinį miestelį, kur dalyviai ne tik įrodys komandinio darbo sugebėjimus, konsultuosis su mentoriais iš įvairių sričių, bet ir gilins verslumo ir verslo idėjų pristatymo žinias.

Prisidėti prie miesto tobulinimo kviečiami visi

Į įvairiapusę miesto gerovę orientuotas „Hack4Vilnius“ siūlo pačių įvairiausių iššūkių ir idėjų: nuo paplūdimių monitoringo vasarą, stovėjimo vietų kontrolės visus metus iki produktyvias ir vaizdingas keliones dviračiu užtikrinančio žemėlapio ar optimalios atliekų tvarkymo sistemos. Organizatoriai tiki, kad kiekvienas „Hack4Vilnius“ dalyvis geriausiai žino, ko Vilniaus miestui labiausiai reikia, tad, be siūlomų iššūkių, komandos gali imtis spręsti ir savo iškeltas problemas.

„Norime ir kryptingai dirbame, kad Vilnius būtų patrauklus kaip bandymų poligonas išradėjams, duomenų analitikams, startuoliams ar tiesiog gerų idėjų autoriams. Miestas dėl šių tikslų pasirengęs atverti visus duomenis ir suteikti visus būtinus įrankius. O jus kviečiame kurti – nuo mažiausių įkvėpimų iki sudėtingiausių sprendimų. Nėra geresnės vietos jiems išbandyti nei Vilnius“, – sako renginio globėjas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Hack4Vilnius“ renginyje savo sėkmės istorija su dalyviais pasidalys ir startuolio „Mindletic“ įkūrėjai, siūlantys programėlę – emocinį sporto klubą. Šis startuolis susikūrė vieno iš hakatonų metu ir sėkmingai savo veiklą tęsia toliau, tad dalyviai turės unikalią progą pasisemti patirties ir užduoti rūpimus klausimus.

„Hack4Vilnius“ nugalėtojų idėja keičia kelionių planavimo sampratą

Pernai „Hack4Vilnius“ hakatoną laimėjusios komandos „My wonder bird“ nariai teigia, kad renginyje dalyvavo norėdami padidinti Vilniaus lankytinų vietų žinomumą, o laimėjo ne tik pagrindinį prizą, bet ir subūrė komandą, kuri toliau nuosekliai plėtoja idėją. „My wonder bird“ komandos vizija – patobulinti kelionių planavimo patirtį naudojantis programėle, kad vartotojai galėtų susiplanuoti jų lūkesčius labiausiai atitinkančią kelionę vieno mygtuko paspaudimu.

„Hack4Vilnius“ raginčiau dalyvauti visus, kurie arba turi konkrečią idėją, arba jau kurį laiką svarsto, kad nori sukurti kažką, kas pakeis Vilnių ar net visą pasaulį. Juk svarbiausia nuo ko nors pradėti, o hakatonai yra tam puiki vieta. Buvo smagu ne tik įrodyti gebėjimą dirbti komandoje, bet ir pamatyti, kiek daug Vilniuje inovatyvių žmonių, turinčių įdomių idėjų“, – teigia komandos atstovas Simonas Naulickas.

„My wonder bird“ programėlė leidžia ne tik planuoti trumpas keliones Lietuvoje, bet ir dalytis kelionių įspūdžiais ir patirtimi. S. Naulickas džiaugiasi, kad kitais metais planuojama programėlės naudojimo galimybes išplėsti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Hakatonas siūlo ir vertingus prizus

„Hack4Vilnius“ dalyviai kovos dėl pagrindinio 1500 eurų prizo, kurį įsteigė „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.

„Labai svarbu, kad sprendimus, kaip pagerinti aplinką, kurioje gyvename, siūlytų vietos visuomenė, tad hakatonas „Hack4Vilnius“ yra puiki vieta tokioms idėjoms generuoti ir išbandyti. Šis hakatonas taps savaitgalio trukmės idėjų generavimo varikliu, skatinančiu dalyvius ieškoti sprendimų, padėsiančių savo mieste dar patogiau, švariau ir įdomiau gyventi. Viliamės, kad „Hack4Vilnius“ dalyviai ne tik pasiūlys įkvepiančių ir daug žadančių idėjų Vilniui, bet ir pasisems patirties, žinių bei tiesiog gerai praleis laiką“, − teigia „Cognizant Technology Solutions“ Baltijos regiono centrų vadovas Kimas Leanderssonas.

Komandos varžysis ir dėl UAB „Metida“ įsteigto 1000 eurų vertės prizo, turės galimybę laimėti „CodeAcademy” 1000 eurų stipendiją pasirinktiems kursams ir savo pasiūlytą idėją 3 mėnesius plėtoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų Fabrikas“.

„Hack4Vilnius“ organizatoriai laukia visų miesto gyventojų idėjų ir pasiūlymų, kaip sostinę paversti inovatyvesne, saugesne, patrauklesne, ir kviečia iškelti iššūkį hakatono dalyvių komandoms. Tai padaryti galima čia.

Dalyvių registracija į hakatoną „Hack4Vilnius“ vyksta iki spalio 10 d. 23.59 val. Užpildyti registracijos formą galima čia.

„Hack4Vilnius 2021“ organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus universitetas, Vilnius TECH, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.

2021-09-27

Prasideda rinkimai į VU MIF Tarybą

MIF rinkimų komisija informuoja, kad rugsėjo 24 d. prasideda rinkimai į VU MIF Tarybą.

Šie rinkimai organizuojami vadovaujantis Vilniaus universiteto Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu, VU MIF nuostatais, VU Centrinės rinkimų komisijos nutarimais.

Iš Vilniaus Universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo:„15. Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia raštišką pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijai...“.

Informuojame, kad kandidatų kėlimas vyksta nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 26 d., atsiunčiant raštišką pasiūlymą ar prašymą dėl kandidato iškėlimo (ir sutikimą tapti kandidatu) el. paštu: ir .

Pagal VU MIF nuostatus, MIF Tarybos nariais (-ėmis) keturių metų kadencijai bus renkama 18 asmenų, tarp kurių:

  • ne mažiau kaip 4 Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
  • ne mažiau kaip 4 Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
  • 1 socialinių partnerių atstovas;
  • 4 Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
  • Dekanas (narys pagal pareigas).

VU MIF nuostatų 17 punkto:Kiekvienam Fakulteto šakiniam akademiniam padaliniui turi atstovauti po 3 atitinkamame padalinyje dirbančius Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius akademinės bendruomenės narius, iš kurių bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.“

Taip pat Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė gali teikti raštišką pasiūlymą dėl socialinio partnerio Padalinio rinkimų komisijai.

MIF Rinkimų komisija nustato šias rinkimų datas, terminus ir sąlygas:

  • MIF Tarybos rinkimai vyks 2021 m. lapkričio mėn. 10 d.
  • Kandidatų kėlimas vyks nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 26 d.
  • Raštišką pasiūlymą ar prašymą dėl kandidato iškėlimo (ir sutikimą tapti kandidatu) laisva forma, nurodant kandidato vardą, pavardę, užimamas pareigas, siųsti MIF Rinkimų komisijai el. paštu:  ir .
  • Nuo spalio 28 d. visų kandidatų į MIF Tarybą sąrašai bus skelbiami MIF svetainėje.
  • Balsavimas rinkimų dieną vyks elektroniniu būdu, pagal detaliai nustatytą tvarką, detalesnė informacija bus paskelbta prieš rinkimus.

Kiekvieno instituto siūlomų kandidatų sąraše turėtų būti ne mažiau kaip 3 kandidatai, iš kurių bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.

MIF rinkėjų sąrašas parengtas vadovaujantis Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalimi.

Ar esate Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis akademinės bendruomenės narys, galėsite pasitikrinti prisijungę prie VU Intraneto.

Pasikeitus epidemiologinei situacijai ir atsiradus kitų svarbių aplinkybių balsavimo sąlygos gali keistis.


MIF rinkimų komisija:

Šarūnas Repšys,

Viktor Medvedev,

Anastasija Volkova (studentų atstovė).

2021-09-24

Prie EdTech projekto jungiasi vienaragio įkūrėjai ir tarptautinio pripažinimo sulaukę mokslininkai

2021 09 22 EdTech578x383

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaitmeninės švietimo transformacijos projektas EdTech sulaukė didžiulio ekspertų, kurie suburti į patariamąją tarybą, palaikymo. Dešimt tarybos narių teiks pasiūlymus ir pastabas EdTech projekto eigai, suteiks būtino supratimo apie švietimo technologijų galimybes ir jų praktinį taikymą švietimo įstaigose.

Skaitmeninės švietimo transformacijos projektas EdTech yra vienas Vyriausybės  prioritetinių švietimo darbų, skirtas skaitmeninei plėtrai visose švietimo pakopose.

Projekto metu planuojama daugiau nei 150 švietimo įstaigų išbandyti naujus technologinius sprendimus, mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programa, kuriama skaitmeninių mokymo (si) išteklių bazė. Joje atnaujintas ugdymo turinys bus susietas su jau veikiančiomis ir naujomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis,  valstybės ir privačių leidėjų kuriamu skaitmeniniu turiniu. Šios naujovės turėtų iš esmės pakeisti supratimą apie skaitmeninio ugdymo priemonių galimybes.

„Skaitmeninės švietimo transformacijos EdTech projektas palies visą Lietuvos švietimo sistemą. Naujausių technologijų pasitelkimas mokymui (si) darželiuose, mokyklose ir universitetuose turi tapti kasdienybe. Tai yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės siekių švietimo srityje, o jį padės pasiekti didžiulė patariamosios ekspertų tarybos patirtis ir žinios,“ – sako projekto vadovė Justina Kugytė.

Žinomas inovatorius, investuotojas į startuolius Vladas Lašas pabrėžė projekto naudą ir skatina imtis naujų darbų. „Technologijų potencialas ir jų galimybės švietime yra beribės, tad bendruomenės, atversiančios startuoliams duris į Lietuvos darželius, mokyklas ir universitetus, kūrimas yra labai sveikintinas ir reikalingas. Vienaragis „Vinted“ mums rodo pavyzdį, kad norint būti geriausiems turime augti ne procentais, o kartais. Linkiu įkvepiančios darbų pradžios mums visiems“, – kalbėjo V. Lašas, kuris prisijungė prie ekspertų tarybos

Tarybos narys, vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas mano, jog investicija į mokslą ir naujausias technologijas Lietuvoje būtina: „Lietuvos sėkmė priklauso nuo to, kaip mes sugebėsime parduoti virtualų produktą, išnaudoti savo intelektualinį potencialą ir paversti jį kūnu. Tai yra didžiausias mūsų turtas ir galimybė, nes kitų resursų neturime. Investicijos į mokslą ir švietimą yra svarbiausia ir didžiausią grąžą atnešanti jėga, todėl EdTech skaitmeninė švietimo transformacija gali būti labai naudinga visai švietimo sistemai bei verslui.“

Vilniaus universiteto mokslininkė, pasaulyje garsi profesorė Valentina Dagienė pabrėžė mokytojo svarbą. „Manau, kad mūsų raktas į sėkmę – mokytojai. Degantis aistra savo dalykui pedagogas gali nuversti kalnus, tad keldami jų motyvaciją, priartinę išmaniausius edukacinius sprendimus prie jų, išmokus jai naudotis, galėsime pasiekti ir visus šalies mokinius“, – sakė profesorė.

EdTech skaitmeninės švietimo transformacijos projekto ekspertų tarybą sudaro:

  • Rimantas Benetis – vienos didžiausių Lietuvos programuotojų bendrovės „Devbridge Lietuva“ technologijų direktorius
  • Gytis  Cibulskis – KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas
  • Valentina Dagienė – tarptautinį pripažinimą įgijusi VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, grupės vadovė
  • Tomas Jankūnas – Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius
  • Almantas Karpavičius – įmonės „TransUnion Lietuva“ vyresnysis sistemų inžinierius, savarankiškai subūręs ir edukuojantis 6000 programuotojų bendruomenę
  • Vladas Lašas – inovacijų, technologijų, startuolių mentorius, rėmėjas ir investuotojas, „EdTech Lithuania“ bendraįkūrėjas 
  • Mantas Mikuckas – sėkmingiausio Lietuvos startuolio, vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjas, vykdantysis direktorius, asociacijos „Vienaragiai LT“ valdybos pirmininkas 
  • Angelė Pakamorienė – Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja, 2019 m. inovatyviausių mokytojų apdovanojimų nugalėtoja
  • Danielius Stasiulis – EdTech startuolio „Bitdegree“ vadovas, skaitmenizuokis.lt iniciatyvos bendraįkūrėjas
  • Airina Volungevičienė – VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė, EDEN – Europos nuotolinio ir e.mokymosi tinklo prezidentė

EdTech skaitmeninės transformacijos projektą įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais.

Visus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbus, numatytus 2021-2024 metams, rasite darbotvarkėje www.vienodastartas.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. p.

2021-09-22

VU Tech Hub baigiamų darbų konkurso nugalėtoja Monika: „smagu būti įvertintam ir už fakulteto ribų“

2021 09 21 Apdovanojimai642x410
2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje apdovanoti VU Technologijų uosto (Tech Hub) organizuoto geriausių baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojai. Laureatus ir renginio svečius pasveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vertinimo komisijos pirmininkas, VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis, VU Tech Hub valdybos narė, VU Verslo mokyklos direktorė dr. B. Miškinienė, vertinimo komisijos narys, asociacijos „Infobalt“ generalinis direktorius Mindaugas Ubartas.

Dalyvauti konkurse buvo kviečiami visi VU bakalauro ir magistrantūros studentai ir absolventai, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš 4 kategorijų. Šiemet sulaukta 39 paraiškų. Po vieną VU Tech Hub vardinę 300 eurų stipendiją skirta konkurso nugalėtojams 4 kategorijose. Konkurse antrąją ir trečiają vietas užėmusių darbų autoriams įteikti pažymėjimai.

Kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“ už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą, stipendija įteikta Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technlogijų absolventei Monikai Barauskaitei (darbas „Imitacinių jutiklių tyrimai“). Darbo vadovas – MIF doc. dr. Linas Bukauskas.

„Iš vyresnių pažįstamų, kurie studijas baigė dar praeitais metais, buvau girdėjusi apie šį baigiamųjų darbų konkursą ir jau nuo pat pradžių galvojau, jog jei pasiseks su bakalauro darbu, bus įdomu sužinoti, kaip jis bus įvertintas ir už fakulteto ribų.

Kadangi mano darbas gynimo komisijos ir recenzento buvo įvertintas gana gerai, ir, svarbiausia, pati buvau juo užtikrinta ir patenkinta, net nedvejojusi išsiunčiau savo bakalauro darbą, kai tik prasidėjo registracija į VU Tech Hub baigiamųjų darbų konkursą“, – pasakoja absolventė.

Jos baigiamasis darbas buvo apie imitacinius jutiklius (angl. honeypots). Imitaciniai jutikliai – tai dar nedaug išnagrinėta ir kol kas dar nepopuliari duomenų apsaugos technologija, tai tarsi „spąstai“ sistemų užpuolikams.

„Darbo tikslas buvo sukurti imitacinių jutiklių, atsparių užpuoliko atpažinimui, metodiką bei atlikti tyrimą. Visų pirma, darbo metu atlikau nemažą šaltinių analizę, kadangi ši technologija man asmeniškai buvo visiškai nauja, tad tikrai daug apie ją sužinojau. Darbo tyrimui naudojau vieną iš paprasčiausių imitacinių jutiklių ir baigiamojo darbo vadovo dėka, galėjau ištestuoti šį, bei mano patobulintąjį jutiklį su realiais vartotojais.

Buvo labai smagu pamatyti, kad mano patobulinimas šiek tiek padėjo sumažinti imitacinio jutiklio atpažinimą ir rezultatai buvo tokie, kokių ir buvo tikėtasi“, – sako Monika.

MIF absolventė rekomenduoja ir kitiems dalyvauti ir teikti paraiškas baigiamųjų darbų konkursui. „Dalyvavimas nieko nekainuoja, o ir niekad negali žinoti, kaip pasiseks, galbūt pavyks laimėti! Juk visada smagu būti įvertintam ir už fakulteto ribų. Be to, visos konkurso baigiamųjų darbų kategorijos yra „palankios“ mūsų fakulteto baigiamiesiems darbams, tad kiekvienas ras savo darbui tinkančią kategoriją“.

3 vietą kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ užėmė MIF matematikos ir matematikos taikymų absolventė Lina Skerath. Jai įteiktas pažymėjimas už darbą „A Comparison of Machine Learning Upsell Propensity Models for the Telecommunication Sector“. Darbo vadovas – MIF doc. dr. Raivydas Šimėnas.

VU Tech Hub stipendija įsteigta VU Tech Hub ir VU Teisės fakulteto iniciatyva. Stipendijos tikslas – paskatinti VU studentus atlikti visuomenės vystymuisi reikšmingus tyrimus rengiant baigiamuosius bakalauro ar magistro darbus tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų temomis, domėtis jomis ir ugdyti tarpdisciplinines kompetencijas šiose srityse.

2021-09-21

Studentė Emilija apie Erasmus+ studijas Prancūzijos Savojos universitete

Registracija į Erasmus+ mainus vyksta iki rugsėjo 21 d. 24 val. Kaip atrodo Erasmus+ studijos? Kokie dalykai įsiminė iš studijų Prancūzijoje? Apie tai papasakojo Ekonometrijos 4 kurso studentė Emilija.

2021 09 20 Erasmus PrancuzijojeUniversitetas Prancūzijoje

Dar mokykloje mokiausi prancūzų kalbos pagrindų ir labai norėjau kalbos įgūdžius pagerinti, o būtent šią vietą pačioje Prancūzijoje pasirinkau dėl lokacijos.

Universitetas įsikūręs kalnuotame Savojos regione, o vienas iš miestų buvo Anesi, kuriame ir praleidau pusmetį. Jis mane sužavėjo tik pamačius pirmąją jo nuotrauką Google.

Anesi miestas ir jo apylinkės buvo tarsi iš pasakos, vaizdais negalėjau atsigrožėti visą ten praleistą laiką.

Universitetas gana modernus, rūpinasi atvykusiais studentais, esant norui, suranda apgyvendinimą, bet visada reikia turėti šiek tiek kantrybės bendraujant tiek su administracija, tiek su vietiniais studentais ir dėstytojais, nes Prancūzijoje kai kurie dalykai gali užtrukti kiek ilgiau dėl didesnio visuomenės atsipūtimo.

Ir dar reikia pasiruošti beveik visur bendrauti PRANCŪZIŠKAI, vietiniai gali sakyti, kad galbūt suteiks jums paslaugas ar kt. angliškai, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad net ir labai laužyta prancūzų kalba yra geresnė už jų anglų :)

Universitetas įsikūręs per du miestus: Šamberi ir Anesi, tarp kurių yra apie 50 kilometrų atstumas.

Studijos ir prancūzų kalba Savojos universitete

Palyginus su Lietuva, man jų bendravimas tarp studentų ir dėstytojų pasirodė ne toks formalus, neretai į dėstytojus kreipiamasi antruoju asmeniu.

Jų mokymosi sistema irgi man patiko, nes jų semestras trunka 3–3,5 mėn., yra labiau intensyvesnis, tačiau ir atostogų jie turi gerokai daugiau.

Atvykusi žinojau prancūzų kalbos pagrindus, todėl universiteto pasiūlytuose nemokamuose kursuose (kurie įskaitomi su kreditais) pasirinkau A2 lygį. Jie tikrai padėjo, tačiau labiausiai padėjo netikėta žinia, jau atvykus, kad visos paskaitos man vyks prancūziškai.

Prieš pasirenkant šį universitetą, aš kontaktavau su vietinėmis koordinatorėmis, kurios mane patikino, kad net jei ir kursai dėstomi prancūziškai, man bus suteiktos galimybės gauti medžiagą ir atsiskaitymus laikyti anglų kalba. Tačiau, žinoma, jau iškart atvykusi supratau, kad to tikrai nebus, bet šį nemenką iššūkį įveikiau ir semestro pabaigoje visus egzaminus išlaikiau prancūzų kalba. Tiesa, labai padėjo tai, kad labiausiai reikėjo skaityti šia kalba, o ne kalbėti ar rašyti.

Kalbos barjerą jaučiau ir bendraudama su vietiniais kurso draugais, dauguma jų nekalbėjo angliškai, todėl komunikavau tik su keliais, kurie dar kažkiek mane suprato. Su dėstytojais taip pat daugiausiai bendraudavau laiškais, kad galėčiau naudotis el. vertėju, o paskaitose jų klausydavausi. Gerai, kad visi kalbėjo tikrai aiškiai, todėl nebuvo labai sunku suprasti.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Neabejotinai taip! Nors ir mano mainai tapo nemenku iššūkiu dėl kalbos barjero, bet jau po 2 mėnesių netgi džiaugiausi taip susiklosčiusia situacija, nes tai buvo nepaprastai svarbi patirtis kalbos tobulinimui.

Bet, iš tikrųjų, dėl studijų patirtas nedidelis stresas buvo absoliučiai numalšintas visų nuotykių, atradimų ir draugų pagalba. Tie 4,5 mėnesio, praleisti Anesi, buvo nuostabūs ir aš kiekvieną dieną džiaugiausi, kad neišsigandau pasaulinės pandemijos ir išdrįsau rizikuoti ten nuvykti. Vienareikšmiškai vienas geriausių mano gyvenimo laikotarpių!

2021-09-20

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“

2021 09 15 Susitikdavome antradieniais 642x410

Knygoje „Susitikdavome antradieniais“ prisiminimais apie Joną Kubilių, Vilniaus universiteto rektorių (1958–1991 m.), matematiką, profesorių, mokslininką, keleto Europos universitetų garbės daktarą, dalijasi buvę studentai ir kolegos matematikai, humanitarai, taip pat dukra ir sūnus. J. Kubiliaus profesinės veiklos liudininkai tapo ryškų išskirtinės asmenybės – atkaklaus, reiklaus, talentingo matematiko, dėstytojo ir vadovo, sugebėjusio laviruoti sovietų okupacijos Lietuvoje sąlygomis – portretą. Profesoriaus dukra Birutė ir sūnus Kęstutis rašo apie savo tėvelį, jo charakterį, pomėgius, laisvalaikį, palaikančius mamos ir tėčio santykius, pagrindinius moralės principus, kuriuos jie įskiepijo vaikams.

Knyga matematikams primins nostalgiškus susitikimų antradienius J. Kubiliaus namuose, kupinuose knygų, klasikinės muzikos ir, žinoma, diskusijų apie matematiką. Visiems kitiems skaitytojams tai bus įsimintinas susitikimas knygos puslapiuose su asmenybe, kurios pavyzdys skatina kilstelėti ir savojo profesinio bei asmeninio gyvenimo kartelę.

Knygos autoriai: Vilius Stakėnas, Valentina Dagienė, Viktorija Daujotytė, Kristina Giedrytė, Jonas Kubilius, Birutė Kubiliūtė, Kęstutis Kubilius, Antanas Laurinčikas, Eugenijus Manstavičius, Gintautas Misevičius, Eugenijus Stankus, Vygantas Paulauskas, Jurijus Vėberis.

Ribotą knygos „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“ kiekį galite įsigyti čia.

2021-09-15

Kodėl duomenų mokslas toks svarbus?

2021 09 14 Kompiuteris650x433

Duomenų mokslas – neatsiejama modernaus verslo ir mokslo pasaulio dalis. Tai tarpdisciplininė sritis, apjungianti statistiką, informatiką ir srities, kurioje analizuojami duomenys, žinias. Duomenų mokslo specialistai gali padėti verslui gerinti rinkodaros strategijas ar kurti naujas, analizuoti klientų elgseną, vertinti rizikas, prognozuoti ekonominius/finansinius įmonės, šalies, regiono rodiklius ir pan.

Atsirandant vis daugiau duomenų ne tik versle, bet ir medicinos, biologijos, fizikos, chemijos, sociologijos, ekonomikos ir kt. mokslo srityse, duomenų mokslininkai padeda analizuoti duomenis ir atrasti naujas objektyvias žinias apie gamtą ir žmones. Taip pat kuria dirbtinio intelekto algoritmus, palengvinančius ar pagreitinančius mokslininkų ir verslo atstovų darbą.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto metodai gali padėti vežinių navikų diagnostikoje. Įtraukdami informaciją apie pacientą: jo amžių, lytį, sveikatos rodiklius, naviko duomenis (forma, dydis ir pan.) bei magnetinio rezonanso vaizdus ir atsižvelgdami į anksčiau nustatytą diagnostinę informaciją, galime su tam tikra tikimybe priskirti naują pacientą piktybinių arba nepiktybinių navikų grupei.

Didėjantis duomenų kiekis

Pasaulyje kasdien sugeneruojami milžiniški kiekiai duomenų, pavyzdžiui, 2020 m. kiekvienas žmogus sugeneruodavo vidutiniškai 1.7 MB duomenų per sekundę. Tačiau šiuo metu mes galime panaudoti vis dar nedidelį kiekį duomenų. Todėl reikalingi duomenų mokslo specialistai ir mokslininkai, kurie kurtų naujus metodus, vystytų esamus ir padėtų kiek įmanoma labiau „įdarbinti“ duomenis.

2021 09 14 Kompiuteris2 650x433

Cliffordas Stollis yra pasakęs: Duomenys nėra informacija, Informacija nėra žinios, Žinios nėra supratimas, Supratimas nėra išmintis. Šie žodžiai puikiai atskleidžia, kad vien duomenų kaupimas nėra vertingas, nors duomenys ir vadinami „naująja nafta“. Daug svarbiau yra, kaip mes pasinaudosime duomenimis ir kaip iš jų „ištrauksime“ informaciją, žinias ir t.t.

Pavyzdžiui, naudodami duomenų mokslo metodus, mokesčių surinkimo agentūros arba finansinių nusikaltimų tyrėjai nustato mokesčių slėpimo atvejus, įvairias sukčiavimo schemas ar finansinius nusikaltimus. Tam apjungiama skirtingose institucijose esantys oficialūs duomenys, socialiniuose tinkluose pateikiama informacija ir pan.

Reikalingos kompetencijos ir darbas su duomenimis

Atsižvelgiant į darbo specifiką, duomenų mokslo specialistams ir mokslininkams svarbios kelios savybės. Darbas su duomenimis reikalauja didelio kruopštumo, kadangi dideliuose duomenų kiekiuose yra daug klaidingų duomenų, kuriuos reikia „pagauti“; kūrybiškumas būtinas parenkant tinkamus analizės metodus, kuriant naujus algoritmus. Į kiekvieną užduotį reikia mokėti pažvelgti kitu kampu ir pagalvoti, ką galima padaryti geriau. Svarbu ir žingeidumas bei noras nuolat mokytis – ši sritis labai sparčiai keičiasi, todėl mokytis reikės nuolatos ir klaidinga manyti, kad studijos suteiks viską ko reikia darbui. Studijos suteiks stiprų pagrindą ir išugdys gebėjimą mokytis.

2021 09 14 Kompiuteris3 650x433

Klaidingai manoma, kad statistika tėra „vidurkių ir procentų skaičiavimas“. Iš tikrųjų statistikos metodai labai įvairūs, skirtingi ir sudėtingi. Apjungus juos su šiuolaikinės informatikos metodais bei naujausiomis technologijomis ir taikant įvairiose srityse, kiekviena diena gali atnešti naujas patirtis ir įspūdžius.

Daugiau apie duomenų mokslininko darbą, kokie gali būti skirtingų tipų duomenys ir darbas su jais, sužinosite apsilankę doc. dr. Jurgitos Markevičiūtės paskaitoje „Ką veikia duomenų mokslininkas?“. Paskaita vyks Mokslo festivalio metu rugsėjo 15 d. 14 val. nuotoliniu būdu.

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2021“

2021-09-14

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos