Sidebar

Kvietimas dalyvauti Programavimo olimpiadose

2019 09 05 kodavimas380x250Kviečiame dalyvauti atrankinėse varžybose į Pasaulinę programavimo olimpiadą ir Open Cup serijoje. Dalyviai varžybose sprendžia uždavinius – sudaro jų sprendimo išbaigtas programas. Sudarytos programos siunčiamos testavimo sistemai, kuri patikrina programos teisingumą. Viskas vyksta automatiniu režimu internete.

Varžybos yra komandinės. Komandą sudaro trys ar mažiau narių. Dalyvauti gali visų kursų VU MIF (arba ir kitų fakultetų) studentai.

Šios varžybos – tai atranka į Olimpiados ketvirtfinalį, kuris vyks spalio mėnesį Minske. Ketvirtfinalyje dalyvaus 3 arba 4 komandos. Jos ir atstovaus Vilniaus universitetui. Geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į pusfinalį, kuris vyks Sankt Peterburge.

2018 m. ir 2017 m. VU MIF studentai pateko į ICPC finalą: 2017 metais finalas vyko JAV (34 vieta), o 2018 metais – Pekine (Kinija), kur užėmė 12 vietą ir iškovojo bronzos medalius.

Atranką lems ir Baltijos šalių turnyras (vadinamas Baltic Selection), kuriame dalyvaus ir komandos iš Estijos bei Latvijos universitetų, ir KTU bei VGTU. Vyks rugsėjo pabaigoje MIF STSC (Šaltinių g. 1A) kompiuterių klasėse. Konkretus laikas ir vieta (klasės) bus patikslinti vėliau.

Open Cup serija tęsiasi visus mokslo metus (iš viso būna apie 20 etapų) ir vyksta sekmadieniais nuo 11 iki 16 val., MIF STSC. Rezultatai irgi lemia atranką į Olimpiados ketvirtfinalį. Prisijungti prie Open Cup galima nuo bet kurio etapo. Pirmųjų etapų tvarkaraštis:
1. 2019 m. rugsėjo 8 d. 11 val.
2. 2019 m. rugsėjo 15 d. 11 val.
3. 2019 m. rugsėjo 22 d. 11 val.
4. 2019 m. rugsėjo 29 d. 11 val.

Taip pat studentai aktyviai dalyvauja ir Codeforces turnyruose (tiek individualiai, tiek komandomis), programavimo stovyklose, kitose atvirose tarptautinėse olimpiadose. Paskutiniųjų kelių mokslo metų MIF komandų pasirodymus galima pamatyti čia.

Norintys dalyvauti atrankinėse varžybose kviečiami registruotis: (tema: Olimpiados 2019). Nurodykite savo vardą, pavardę, kursą ir studijų programą. Galite susiburti ir į komandas (pasirinkti komandos pavadinimą), priešingu atveju komandas sudarysime mes patys. Gali išlikti tos pačios (arba šiek tiek pakeistos) praėjusių metų dalyvių komandos.

Pastabos.
1. Programavimo kalbos: C/C++, Java, Free Pascal, Delphi, Python ir kt.
2. Užduočių formuluotės anglų kalba.

Dr. Vladas Tumasonis

VU MIF dekano sveikinimas Rugsėjo 1-osios proga

2019 09 02 Dekanas380x250


Mieli VU MIF bendruomenės nariai,

nauja mokslo metų pradžia tai naujas gyvenimo etapas studentams, dėstytojams ir visam MIF fakultetui. Džiaugiuosi, kad mūsų MIF bendruomenė plečiasi ir auga. Šiais metais prie mūsų prisijungė virš 600 pirmakursių, bakalauro ir magistro studentų, kurie nusprendė savo ateitį sieti su matematikos ir informatikos mokslais.

Mes ugdome ateities asmenybes – kūrybingas, kritiškai mąstančias, kuriančias, randančias ir atrandančias. Pasak matematiko, filosofo ir fiziko G. Galilėjaus, „Visas tiesas lengva suprasti, kai jos atrastos. Svarbu jas rasti“.

Linkiu, kad kiekvienas žmogus mūsų fakultete atrastų save, visas informatikos ir matematikos mokslo tiesas, o jaunatviška energija ir smalsumas įveiktų visus iššūkius.

Sveikinu su naujais mokslo metais!

Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Paulius Drungilas.

Kvietimas dalyvauti Jaunųjų mokslininkų konferencijoje

2019 08 29 Bendras380x250Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjunga kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetu kviečia VU Matematikos ir informatikos fakulteto jaunuosius mokslininkus dalyvauti spalio 2-4 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje-stovykloje „IDĖJŲ KALVĖ 2019“!

Pagrindinis šios konferencijos tikslas – stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp jaunųjų mokslininkų iš įvairiausių mokslo sričių. Konferencijos metu kiekvienas dalyvis turės galimybę pristatyti savo mokslinę veiklą žodinio arba stendinio pranešimo formatu, susitikti su bendraminčiais, dalyvauti diskusijose pačiomis aktualiausiomis temomis ir, žinoma, smagiai praleisti laisvalaikį, žaidžiant krepšinį, intelektualinius žaidimus, vykstant į ekskursiją po vietines istorines vietoves ir t.t..

Dalyviai kviečiami pasidalinti savo patirtimi, iššūkiais, su kuriais susiduriama tyrimų metu, problemomis bei pasiūlyti netikėčiausius sprendimus. Taip pat konferencijos metu vyks ir mokymai, kuriuos ves Lietuvos lektoriai ir specialistai: „Kaip kurti socialinius ryšius?“, „Mokslinė karjera ir psichinė sveikata“ bei „Inovacijų vadyba“.
Jaunieji mokslininkai pranešimo santraukas gali siųsti iki rugsėjo 15 d. el. paštu .

Detali informacija apie konferenciją, pranešimo rengimo gairės ir santraukos šablonas pateikiami puslapyje.

Aktualiausios naujienos puslapyje.

Data: spalio 2-4 d.
Vieta: kaimo turizmo sodyba „Gaja“ (sodybagaja.lt) Pabariukų k., Tytuvėnų apyl. sen., Kelmės r. sav., Lietuva.
Konferencijos mokestis – 110 Eur*, kuris apima:
1) registraciją;
2) prieigą prie visų pranešimų santraukų ir konferencijos medžiagos;
3) prieigą prie žodinių ir stendinių pranešimų;
4) maitinimą (pusryčiai, pietūs, vakarienė ir kavos pertraukos) kiekvieną dieną;
5) konferencijos atidarymo vakarėlį ir tam tikras laisvalaikio veiklas, kurios bus galimos sodyboje;
6) apgyvendinimą sodyboje (dvi naktys ir trys dienos), t.y. visos konferencijos metu.

*Kelionės ir konferencijos mokesčio išlaidas galima kompensuoti per Erasmus+ programą. Detalesnė informacija el. paštu .

Dėl detalesnės informacijos apie konferenciją kreiptis el.paštu arba telefonu: +370 62 360 283.

Nuotraukos šaltinis: kaboompics.

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

2019 08 21 VU saule380x250Vilniaus universiteto (VU) Taryba paskelbė viešą tarptautinį konkursą VU rektoriaus pareigoms eiti. Pretendentai dokumentus gali teikti nuo šiandien iki 2019 m. spalio 31 d.

Taryba rinkimus organizuoja pagal VU Statute nustatytą tvarką. Siekiant užtikrinti sklandų rinkimų organizavimą ir sudaryti patogesnes sąlygas pretendentams, šiemet suplanuotas ilgesnis laikotarpis teikti paraiškas. „Tikimės, kad, numačius ilgesnį laikotarpį paraiškoms teikti, pretendentai galės komfortiškiau priimti sprendimą kandidatuoti ir turės daugiau galimybių susipažinti su konkurso sąlygomis, įvertinti VU situaciją, geriau pažinti VU bendruomenės lūkesčius“, – teigia VU Tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis.

Konkurse gali dalyvauti ir VU rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Kandidato į rektoriaus pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia universiteto misiją, puoselėja universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms vykdyti. Kandidatu į rektoriaus pareigas gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu universitete nedirbantis asmuo. Savo kandidatūrą asmuo išsikelia pats.

Pasibaigus kandidatų registracijai, VU Senatas svarstys visų asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teiks VU Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Patvirtinti kandidatai viešų debatų metu prisistatys VU bendruomenei. VU rektorių penkerių metų kadencijai slaptu balsavimu rinks VU Taryba.

Nors rinkimams startą davė dabartinė Taryba, būsimą rektorių rinks ir su juo artimiausius penkerius metus dirbs naujoji Taryba. Būsimas rektorius pareigas turi pradėti eiti 2020 m. balandžio 1 d.

Atnaujinant rektoriaus rinkimų tvarką, naujai apibrėžtos ir mokėjimo už darbą sąlygos. Numatomas rektoriaus tarnybinis atlyginimas yra 9000 eurų. Jis nustatomas pagal Tarybos patvirtintus darbo užmokesčio skyrimo ir keitimo principus, proporcingai susiejant su vidutiniu profesoriaus atlygiu. Kadencijos laikotarpiu rektoriui prie gaunamo tarnybinio atlyginimo nėra mokami priedai, priemokos ar premijos. Rektorius kadencijos laikotarpiu negali dirbti jokio kito apmokamo darbo ar eiti kitų apmokamų pareigų.

Visa informacija apie viešą tarptautinį konkursą skelbiama ir su atnaujinta rektoriaus rinkimų tvarka bei kitais dokumentais galima susipažinti specialioje VU interneto svetainės skiltyje „Rektoriaus rinkimai“. Atnaujintoje konkurso organizavimo tvarkoje numatyta galimybė dokumentus teikti elektroniniu būdu.

 

Mokslo metų pradžios renginiai VU MIF

2019 08 27 Studentu eisena380x250

Kviečiame visus pirmakursius (bakalauro ir magistro studentus), VU MIF bendruomenės narius į mokslo metų pradžios šventę rugsėjo 2 d. 10 val. Naugarduko g. 24 kiemelyje!

10.20 val. vyks VU MIF bakalauro studentų susitikimai su kuratoriais, SPK nariais ir dėstytojais.

12.00 val. vyks VU MIF magistro studentų susitikimas su studijų programų dėstytojais.

VU mokslo metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM programa:

9.30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme.
10.00 val. – Mokslo metų atidarymas Matematikos ir informatikos fakulteto (Naugarduko g.) kieme.
10.20 val. – Bakalauro studentų susitikimai su kuratoriais, SPK nariais, dėstytojais (pagal atskiras programas, Naugarduko g. 24):
Bioinformatika – 203 aud.;
Duomenų mokslas – 303 aud.;
Ekonometrija – 400 aud.;
Finansų ir draudimo matematika – 301 aud.;
Informacinės technologijos – 103 aud.;
Informacinių sistemų inžinerija – 201 aud.;
Informatika – 102 aud.;
Matematika ir matematikos taikymai – 300 aud.;
Programų sistemos – 101 aud.
12.00 val. – Magistro studentų susitikimas su studijų programų dėstytojais (pagal atskiras programas, Naugarduko g. 24):
Finansų ir draudimo matematika – 400 aud.;
Informatika – 301 aud.;
Kompiuterinis modeliavimas – 300 aud.;
Matematika – 303 aud.;
Modeliavimas ir duomenų analizė – 203 aud.;
Programų sistemos – 201 aud.
14.45 val. – Vilniaus universiteto darbuotojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3), nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.
15.30 val. – Iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.
18.30 val. – Šv. Mišios akademinei bendruomenei Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (šv. Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas).
19.30 val. – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Gospel choro koncertas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a.).

Kviečiame dalyvauti!

Dr. V. Ašeris: „Kūrybiškumas it radiacija: sąvoka yra visiems žinoma, bet sunkiai pajaučiama ir apibūdinama“

2019 08 14 Dr Vytautas AserisSvarstydami apie kūrybingumą neretai prisimename darželinukų piešinius su jų įsivaizduojamu itin spalvotu pasauliu ar menininkų darbus, nukeliančius į kitas galaktikas. Kita vertus, šiandien vis labiau pabrėžiamas netradicinis požiūris į užduotis, reikalingas biuruose dirbantiems specialistams. Apie tai, kokie veiksniai padeda ugdyti kūrybiškumą, ar apvaliame kambaryje visi priversti „mąstyti už dėžės ribų“ (angl. thinking out of the box), ar kūrybingumas auga sunkius baldus pakeitus dinamiškais augalais, besisupdami ant sūpynių susitikimų kambaryje kalbėjomės su „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, Vilniaus universiteto Informatikos instituto partnerystės profesoriumi dr. Vytautu Ašeriu.

Vienos srities žinovai užleidžia vietą plataus spektro specialistams

Dr. V. Ašerio teigimu, tiek kuriant startuolį, tiek bandant po studijų rasti vietą darbo rinkoje labai svarbios yra žmogaus asmeninės savybės. „Labai svarbu gebėti toleruoti riziką, o tai lemia būtent asmeninės savybės“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos universitetai parengia gerus programuotojus, vertinamus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, tačiau tai nereiškia, kad parengiami geri darbuotojai, profesionalai. „Šiandien vis didesnė dalis įmonių fokusuojasi į vadinamąjį „T formos profilį“, susidedantį iš horizontalės ir vertikalės. Seniau tipiniai programuotojai buvo labai stiprūs vertikalėje: puikiai išmanė vieną siaurą sritį, bet apie kitas nusimanė sąlyginai nedaug, tad jų viršutinė vertikali T formos dalis buvo labai siaura. Dabar, ypač startuoliuose, viršutinė dalis platėja – darbuotojai tampa daug platesnio spektro specialistais“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis pastebėjo pasikeitusią universiteto misiją: „Universitetai iš žinių suteikimo įstaigos (šią misiją iš jų iš dalies perima, pvz., „Google“) turi tapti įstaiga, parengiančia žmones mokytis greitai ir efektyviai.“

Programuotojo specialybės virsmas

Kalbant apie informacinių technologijų (IT) įmonių koncepciją svarbu įvertinti šios profesijos virsmą per pastaruosius 50 metų. „Pavyzdžiui, įmonės „Microsoft“ pradžios laikais tokia specialybė kaip programuotojas nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Paradoksalu, bet kompiuteris prieš 50 metų buvo daugiausia naudingas tik tiems, kurie mokėjo programuoti, nes jo galimybės buvo palyginti menkos. Šiandien galime pastebėti IT kultą, kuris pasireiškia tuo, kad be telefono ar kompiuterio daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis atkreipė dėmesį į vyraujantį mitą apie daug geresnius atlyginimus IT srityje, palyginti mažą darbo krūvį ir išskirtines darbo sąlygas. „Dažnai tenka susidurti su jau pabodusiu stereotipu, kad IT specialistai tik važinėja paspirtukais po biurą ir žaidžia stalo futbolą ar kompiuterinius žaidimus. Tačiau paklausęs žmonių, kurie nori persikvalifikuoti iš esamos specialybės į IT, aiškios motyvacijos dažnai pasigendu – susiduriu tik su stereotipais“, – pasakojo dr. V. Ašeris.

Kūrybingumą skatinanti aplinka reikalinga ir informatikams

Visuomenėje programavimo kalba retai kada yra sulyginama su dalininko molbertu ar rašytojo plunksna, bet, dr. V. Ašerio teigimu, programuotojų darbas nuolat reikalauja kūrybiškumo. „IT pasaulyje kartais juokaujama, kad tai – itin kūrybingas darbas, nes vien programiniame kode esančių kintamųjų vardų parinkimas yra kūrybingumo reikalaujanti užduotis. Kalbant rimčiau, ne mažiau svarbu ir tai, kad programuotojų užduotys yra tarpusavyje susijusios, retai kada būna visiškai nepriklausomos. Kūrybingumas padeda ne tik išspręsti konkrečią užduotį, bet ir suprasti, kaip tai išsprendžia visą bendrą problemą“, – teigė pašnekovas.

Yra tyrimų, kad kūrybingumą skatina ir netradicinė darbo erdvė. „Erdvė turi įkvėpti. Vienas iš mano įkurtų biurų neturėjo nė vieno stačiakampio kambario, bet darbuotojai to dažnai net nepastebėdavo. Kai įeini į stačiakampį kambarį, atsiduri „standartinėje dėžėje“ ir pradedi mąstyti tradiciškai, o norisi, kad darbuotojai mąstytų kuo plačiau (angl. out of the box)“, – pasakojo pašnekovas. Jis pabrėžė ir augalų svarbą darbo aplinkoje. „Jie ne tik švarina orą ir gerina akustiką, bet ir padeda akims bei smegenims. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, daug skirtingų augalų net 15–45 proc. padeda geriau atlikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis“, – paaiškino dr. V. Ašeris.

Sėkmės užtaisas – smalsumas ir gebėjimas mokytis

Rinkdamiesi profesiją studentai planuoja ateitį ir mato save kaip darbo rinkos dalyvius, tad svarbu suprasti, kurios kompetencijos čia vaidina didžiausią vaidmenį. Dr. V. Ašerio teigimu, būtent žmogaus smalsumas, suderintas su gebėjimu mokytis ir emociniu intelektu turi didžiausią potencialą. Tam, kad atsirinktų geriausiai tinkančius darbuotojus, pašnekovas kartais elgiasi netradiciškai: „Prieš darbo pokalbį kandidatai turi atlikti 4–8 valandas trunkančią namų darbų užduotį. Toje užduotyje būna dalykų, kurių jie tikrai nežino, todėl turi pasidomėti, paieškoti informacijos. Tokia užduotis parodo žmogaus smalsumą ir gebėjimą savarankiškai mokytis.“ Šiek tiek sudėtingesnius ar ilgiau trunkančius metodus tenka taikyti, kai reikia įvertinti žmogaus emocinį intelektą. Kaip vieną iš būdų pašnekovas paminėjo stažuotes ar hakatonus, kur per ilgesnį ar trumpesnį laiką kandidatas patikrinamas realiomis ar artimomis realioms darbo sąlygomis. „Vieno aiškaus metodo, kaip atsirinkti geriausius darbuotojus, nėra, juos reikia derinti. Kita vertus, aš labai vertinu kandidatų smalsumą ir akių žibėjimą, kai norima kažką išsiaiškinti“, – teigė V. Ašeris.

Kūrybingumą privalu ugdyti universitete

Dr. V. Ašeris pabrėžė, kad labai svarbu ne tik neprarasti to smalsumo, kurį turi vaikai, bet ir ugdyti jį universitete. „Mes su kolega Donatu Kimučiu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete dėstome taikomojo objektinio programavimo kursą, kuris, be pagrindinio tikslo – programavimo, yra orientuotas ir į kūrybingumo lavinimą. Siekiame, kad studentai iš universiteto išeitų kūrybingesni, o ne mažiau kūrybingi, kaip kartais, deja, nutinka“, – teigė pašnekovas. Kalbėdamas apie dėstomą kursą, dr. V. Ašeris pateikė pavyzdį, kaip atlikdami tas pačias užduotis studentai kūrė skirtingas išmaniąsias programėles. „Studentams pasiūlėme sukurti taikomąją programą, kai, kas kartą apsipirkus parduotuvėje ir nufotografavus gautą čekį, informacija patenka į duomenų bazę, kurią galima panaudoti įvairiems tikslams. Studentai pasitelkdami kūrybingumą pasiūlė skirtingus tos informacijos panaudojimo variantus: vieni kūrė asmeninį finansų patarėją, kiti „gaudė“ parduotuves, darančias netikras nuolaidas, treti patarė, kaip geriausia apsipirkti važiuojant namo, ketvirti sekė, kokie produktai yra šaldytuve, ir atitinkamai formavo prekių krepšelį. Visi šie skirtingi sprendimo būdai kilo iš vienos užduoties“, – pasakojo pašnekovas. Šis kursas leido studentams patiems įvertinti save ir komandos draugus. „Dirbdami grupelėse studentai pasitelkia žinias ne tik iš kitų kursų, bet ir iš medžiagos, kurios universitete nepateikia jokie kursai, kurios nei aš, nei kolega D. Kimutis nesame kompetentingi vertinti. Kartu suvokėme, kad studentai daug geriau mato, kiek kuris iš jų stengėsi ir dirbo – dėstytojai iš esmės neturi galimybės objektyviai to nustatyti per labai ribotą atsiskaitymo laiką. Tad nusprendėme, kad studentai vertins vieni kitus. Naudodami konkrečią moderavimo metodiką, kiekvieną savaitę kiekvienas iš penkių ar keturių grupelės narių paskirstė balus kitiems tos grupelės nariams pagal tai, kiek kiekvienas iš jų dirbo ir kokį rezultatą sukūrė per paskutinę savaitę.“ Dėstytojas džiaugėsi, kad šiame kurse studentai ne tik kelia savo kūrybingumo lygį, pritaiko teorines žinias praktikoje, bet vertindami vieni kitus ugdo brandą ir supratimą, kad komandoje visi turėtų dirbti sutelktai ir kad komanda žvaigždė yra geriau nei žvaigždžių komanda.

Sėkmingai užbaigęs antrąjį priėmimo etapą VU skelbia tiesioginį priėmimą

2019 08 13 Tiesioginis priemimas380x250 copyPasibaigus antrajam priėmimo į bakalauro ir vientisąsias studijas etapui Vilniaus universitetas (VU) kvietimus pasirašyti sutartį išsiuntė 535 stojantiesiems – kone 10 proc. daugiau nei pernai. Beveik kas antras stojantysis studijuoti savo norimą specialybę pakviestas nemokamai. Rugpjūčio 9 d. startavo VU tiesioginis priėmimas. Norintieji studijuoti paraiškas kviečiami teikti iki rugpjūčio 27 d. VU informacinėje sistemoje.

Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas šiemet per antrąjį priėmimo etapą VU pakvietė studijuoti 235, o į nefinansuojamas vietas – 302 stojančiuosius.

VU viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė teigia, kad VU priimtų studentų skaičius šiemet augo, nors visoje Lietuvoje stojančiųjų skaičius mažėjo, o universitetas, siekdamas užtikrinti studijų kokybę, nenuolaidžiavo ir principingai taikė minimalų stojamąjį balą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas.

Rugpjūčio 9 d. startavęs tiesioginis priėmimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos. Jame gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie ankstesniuose priėmimo etapuose nedalyvavo. Po antrojo etapo likusios laisvos vietos skelbiamos VU tinklalapyje. Matematikos ir informatikos fakultete galima rinktis Ekonometrijos bei Matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijas.

Prašymus stoti galima pateikti iki rugpjūčio 27 d. 24 val. per VU informacinę sistemą.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku