Fakulteto naujienos

Stiprios organizacijos branduolys – ambicingi žmonės, kurie mėgaujasi savo darbu. Vilniaus universitete (VU) kiekvienų metų pabaigoje mokslo darbuotojams skiriamos Rektoriaus mokslo premijos. Vienas iš šių metų premijos laureatų VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir profesorius, o taip pat Blokų grandinių mokslinės grupės vadovas Remigijus Paulavičius.

Prof. dr. Remigijus Paulavičius per 2022 metus, kartu su bendraautoriais, publikavo 4 mokslinius straipsnius tarptautiniuose aukšto rango žurnaluose: 3 iš jų priklauso „Web of Science“ Q1 kvartilei (vienas iš jų TOP-10 žurnale), 1 – Q2 kvartilei. Visose šiose publikacijose R. Paulavičius yra paskutinysis, kaip darbo vadovo ir didžiąja dalimi idėjos sumanytojo, autorius. Todėl R. Paulavičiaus indėlis prie visų šių publikacijų yra didelis, o bendrą visų jo mokslo darbų svarbą srityje rodo ir aukštas cituojamumas (per ne pilnus 2022 m., pagal Google Mokslinčių, jo darbai pacituoti daugiau nei 145 kartus).

R. Paulavičius neapsiriboja vien tik moksliniu darbu. Šiuo metu jis užima mokslo reikalų prodekano pareigas Matematikos ir informatikos fakultete. Tarp svarbiausių jo šiemet nuveiktų darbų, kurie neapsiribojo tik fakultetu, tačiau prisidėjo ar prisidės prie viso Universiteto gerovės, galima būtų išskirti šiuos:

• Dalyvavo rengiant EDIH Vilnius paraišką, kuri buvo įvertinta teigiamai ir gaus finansavimą iš EK „Digital Europe“ programos.
• Buvo dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos darbo grupės narys siūlant iniciatyvas, idėjas bei veiklas Arqus aljanso II-ajam etapui, o vėliau, gegužės 18-20 d., dalyvavo Vilniaus universiteto surengtame antrajame dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos seminare (workshop‘e).

• Nuo pat pradžių dalyvavo ir toliau aktyviai tebedalyvauja vystant kvantinių ir kitų susijusių technologijų tematikos „misijos“ paraišką planuojamam kvietimui. Į jo vadovaujamą grupę, kaip vizituojantis mokslininkas, kvantinių skaičiavimų tematikoje 2 metų laikotarpiui atvyksta šioje tematikoje tyrimus vykdantis mokslininkas iš užsienio.

Greta mokslinio ir projektinio darbo, R. Paulavičius dėsto bakalauro studentams bei vadovauja visų pakopų studentų baigiamiesiems darbams. Vieno baigiamojo darbo pagrindu, bendradarbiaujant su lietuvišku vienaragiu „Vinted“, buvo parengta mokslinė publikacija, o jos rezultatai pristatyti tarptautinėje, ACM organizuojamoje, KDD2022 konferencijoje.

Prof. dr. R. Paulavičius siekia tobulėti, nenustoja mokytis, nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Vasaros pabaigoje dalyvavo mokslo komunikacijos mokymuose, o įgytas žinias perteikia aktyviai dalyvaudamas įvairiuose mokslo populiarinimo renginiuose, iš kurių būtų galima išskirti:

• „Studentas vienai dienai“,
• „MIF atvirų durų diena“,
• „Erdvėlaivis žemė“,
• „Mokslo sprendimai 3600: dirbtinis intelektas sumaniam transportui”.

Kaip ir beveik kiekvienais metais, šiemet vyko net į du dėstymo vizitus pagal Erasmus+ programą. Taip pat R. Paulavičius yra Vilniaus Universiteto atstovas tarp Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos (LMAJA) narių technologijos mokslų srityje.

2022-12-05

Ritai Juodagalvytei šių metų spalio mėnesio pabaiga buvo ypatinga – ji Vilniaus universitete (VU) Matematikos ir informatikos fakultete apsigynė disertaciją. Po ilgų studijų metų doktorantė ketina ir toliau tęsti mokslinį kelią – fakultete dėsto, dirba su moksliniais tyrimais.

R. Juodalavytė MIF bendruomenei pasakoja apie savo doktorantūros tyrimą ir tai, kas motyvavo rinktis studijas ir mokslininkės kelią.

Rita, apsigynėte disertaciją „Daugiaskaliai skysčių tekėjimo modeliai sudėtingos geometrijos srityse“. Kaip trumpai galėtumėte pristatyti tyrimo tikslą ir rezultatus taip, kad suprastų net MIF puslapio naujienas skaitantis moksleivis?

Šiuolaikiniame pasaulyje svarbią vietą užima matematikos taikymai įvairiose srityse. Viena iš sričių, kurioje dirba ir mūsų komanda, yra matematikos taikymai medicinoje.

Disertacijos tema buvo orientuota į kraujotakos sistemos modelius. Trumpai tariant, disertacijoje nagrinėjami uždaviniai, kurie aprašo skysčių tekėjimą skirtingos geometrijos srityse. Viena iš tokių sričių, kuri matematiškai aprašo kraujagyslių tinklą, yra cilindrinė sritis (sudaryta iš plonų vamzdelių), kai panaudojant skirtingas skales yra aprašomos skirtingų tipų smulkios kraujagysles.

Disertacijoje pateikiami teoriniai rezultatai, kurie gali būti panaudojami kuriant supaprastintą kraujo tekėjimo modelį smulkiose kraujagyslėse.

Kaip nusprendėte pasirinkti tokią temą?

Dar studijuodama magistrantūros studijas puikių Vilniaus universiteto dėstytojų dėka susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis, kurios aprašo skysčių tekėjimą. Man buvo įdomu tiek studijuoti šias lygtis, tiek dirbti su jomis kaip tyrėjai, todėl pabaigus magistrantūros studijas buvo natūralu ir disertacijos temą rinktis iš tos srities.

Koks buvo Jūsų kelias iki pasirinkimo studijuoti doktorantūros studijas? Kas labiausiai motyvavo?

Pabaigusi mokyklą ir stodama į Matematikos ir matematikos taikymų studijų programą, aš nemaniau, jog mano studijos tęsis taip ilgai. Keturi metai bakalauro studijų atrodė ilgas laiko tarpas. Tačiau pabaigus bakalauro studijas atrodė natūralu stoti į magistrantūrą.

Magistrantūros studijų metu norėjau nagrinėti uždavinius, kurie aprašo gamtinius procesus. Taip aš susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis ir su komanda, kuri dirba šioje srityje. Savo magistrinio darbo vadove pasirinkau doc. Kristiną Kaulakytę. Vėliau norėjau tęsti tyrimus šioje srityje, todėl doktorantūros vadovu pasirinkau prof. Konstantiną Pilecką, kuris yra geriausias šios srities specialistas.

Taigi, trumpai tariant, mane motyvavo žmonės, kurie buvo mano vadovai ir tapo kolegomis, ir kuriems esu už viską be galo dėkinga – tai Kristina Kaulakytė ir Konstantinas Pileckas bei jų nagrinėjami uždaviniai su plačiomis taikymo galimybėmis. Be to, baiginėjant magistrantūros studijas vieno seminaro metu, prof. Grigory Panasenko užsiminė apie dalinės doktorantūros galimybę, kas paskatino tęsti studijas.

Kaip vertinate studijas Matematikos ir informatikos fakultete? Kas labiausiai įsiminė iš visų metų?

Negalėčiau išskirti kažkokio vieno įvykio. Visas studijas vertinčiau kaip puikią bendrą patirtį, kuri mane užaugino kaip dėstytoją ir kaip tyrėją.

Anksčiau buvo girdima, kad matematikos ir ITR krypties studijos labiau tinkamos vyrams. Ar teko susidurti su šiuo stereotipu? Jeigu taip, kaip jis keitėsi per visus Jūsų studijų metus?

Yra tekę susidurti, tačiau aš niekada per daug nekreipiau dėmesio į tokius dalykus, todėl negalėčiau pateikti kažkokių tendencijų. Manau po truputį visi stereotipai keičiasi, tačiau tai nėra greitas procesas.

Kokie ateities planai?

Kol kas dirbu dėstytoja. Šis darbas man patinka ir norėčiau juo ir toliau užsiimti. Be to, norėčiau tęsti su kolegomis pradėtus mokslinius tyrimus. Tačiau pirmiausia norėčiau šiek tiek pailsėti, o vėliau bus matyti.

Ačiū už atsakymus!

2022-11-29

Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su daugybe kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kviečia visuomenę šiandien minėti Dosnumo antradienį (angl. Giving Tuesday). Tarptautiniu mastu švenčiamas išskirtinis metų antradienis, kuomet  milijonai žmonių visame pasaulyje dalijasi dosnumu, susitelkia dėl bendrų tikslų, savanoriauja, keičia ir stiprina savo bendruomenes, šiemet – lapkričio 29 d.

„Kiekvienas girdėjome pasakymą, jog mokslo šaknys karčios. Drįsčiau pridurti, kad jos – ne tik karčios, bet ir kainuoja. Su šia žinute šiemet kviečiame visuomenę minėti Dosnumo antradienį – skirti paramą Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms, darželiams, mokykloms, kolegijoms, universitetams. Kokybiškas išsilavinimas, tvari švietimo sistema ir daug žadantys moksliniai tyrimai reikalauja lėšų. VU fonde tikime, jog kiekvienas švietimui ir mokslui skirtas euras Lietuvai atsipirks su kaupu“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos švietimo ir mokslo sektorius vien iš juridinių rėmėjų pernai surinko 7,8 mln. Eur paramos. Vilniaus universiteto biudžetą fiziniai ir juridiniai rėmėjai pernai papildė virš 0,5 mln. Eur. Beveik 150 tūkst. Eur buvo skirta VU fondo neliečiamajam kapitalui, kuris investuojamas, o uždirbta grąža naudojama mokslo talentams finansuoti.

„Nors skirtingų kadencijų seimams ir vyriausybėms per 30 metų švietimas ir mokslas strateginiu prioritetu tampa itin sunkiai, tai visada buvo, yra ir išliks prioritetu kritiškai mąstančiai pilietinei visuomenei. Kur šiandien pasigendama valstybės lyderystės ar trūksta lėšų, spragas ima taisyti nevyriausybinis sektorius, socialiai atsakingas verslas ir didelė privačių rėmėjų bendruomenė. Dosnumo antradienis mums yra būtent apie tai“, – priduria VU fondo direktorius J. Noreika.

2021-aisiais nepaisant besitęsiančios pandemijos ir neramumų rinkose, Dosnumo antradienis sumušė visų laikų rekordus – skaičiuojama, kad per 24 valandas vien JAV virš 35 mln. žmonių ir organizacijų skyrė paramos už 2,7 mlrd. dolerių. Be įprastai didelio aktyvumo JAV, šią dieną pernai minėjo virš 80 kitų pasaulio valstybių. 50 proc. visų dalyvavusių paramą skyrė pinigais, atitinkamai 30 proc. ir 28 proc. tą dieną aukojo daiktus ir savanoriavo.

Dešimtmetį skaičiuojantis filantropinis judėjimas simboliškai seka iškart po tokių gerai žinomų komercinių iniciatyvų kaip Juodasis penktadienis ir Kibernetinis pirmadienis. Pastebima, kad filantropija užima vis svarbesnį vaidmenį visuomenėje: lyginant su 2020 m., per Dosnumo antradienį sutelkta paramos suma pernai augo, o komercinių iniciatyvų sugeneruoti pardavimai smuko.

Lietuvoje Dosnumo antradienis aktyviau minėti pradėtas tik nuo 2019 m. Šalyje vis labiau populiarėjantis filantropinis judėjimas kasmet suvienija Lietuvos nevyriausybines organizacijas ir jų rėmėjų bendruomenes.

Kviečiame paremti → VU MIF subfondą

2022-11-29

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

„KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
   1. prašymą dalyvauti konkurse;
   2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
   3. gyvenimo aprašymą (CV);
   4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
   5. Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Informatikos instituto direktoriaus rinkimų organizavimo grafiką:

Kandidatų dokumentų kopijos bei Instituto raidos planas siunčiami rinkimų komisijai el. pašto adresais:

ir iki 2023 m. sausio 9 d. 17 val. Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

2022-11-28

Emilija Puronaitė savo gyvenimo be Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblio neįsivaizduoja. Muzikos ir šokio ritmu VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) ekonometrijos magistro studentė sukasi jau šešerius metus. Ir net tada, kai dar nežinojo, ką studijuos, buvo garantuota dėl to, kad tikrai prisijungs prie ansamblio.

VU dainų ir šokių ansamblis yra VU Kultūros centro dalis, kuriame gyvuoja net dvylika meno kolektyvų. Šeši šimtai studentų dalyvauja meninėse universiteto veiklose. Kiekvienais metais centras siūlo ir naujų kūrybinių veiklų bei projektų, kurie pritraukia susidomėjusius studentus.

E. Puronaitė sutiko pasidalinti ne tik kuo ypatingas ir kuo taip užburia VU dainų ir šokių ansamblis, bet ir papasakoti apie kostiumų subtilybes, kaip sekasi derinti studijas, darbą ir muzikinę veiklą, kuriozines situacijas.

Kaip pristatytum Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį moksleiviui ar studentui, kuris apie jį nėra nieko girdėjęs?

Tai gerokai daugiau nei šokiai, dainos ir muzika. Čia – Ansamblis. Skirtingų sričių studentai dirba kartu, tobulėja, siekia naujai perteikti tautinį meną. Svarbiausia, kad būtent čia susirasi daugybę draugų visam gyvenimui bei gausi neišdildomos patirties gyvenime.

Ansamblis tai ne tik repeticijos ir koncertai. Ansamblis – bendruomenė, kurioje kiekvienas yra tavo draugas, kuris pralinksmins, palaikys, padės. Tą bendruomeniškumą geriausiai atspindi tradicijos – šiltas Kalėdinis vakaras, vyrų ir moterų dienų šventės, Kartų sutartinė, Baronkų balius ir daugelis kitų.

Verta paminėti, kad VU dainų ir šokių ansamblis yra seniausias studentų ansamblis Lietuvoje ir puoselėja tautinį meną jau nuo 1940 m.

Ar prieš įstodama į Vilniaus universitetą jau planavai prisijungti prie dainų ir šokio ansamblio? Ką apie jį buvau girdėjusi prieš studijas?

Stodama dar nežinojau ką noriu studijuoti, bet žinojau, kad tikrai stosiu į Vilniaus universitetą bei prisijungsiu prie VU dainų ir šokių ansamblio. Tai buvo mano svajonė, kadangi Ansamblis būdavo tikras pavyzdys Dainų šventėse – ten pirmose eilėse matydavau puikius šokėjus, visuomet draugiškus ir linksmus. Taip pat mane sužavėjo, kad VU dainų ir šokių ansamblis turi ilgą gražią istoriją, o svarbiausia – chorą ir orkestrą. Koncertuoti kartu su gyva muzika daug smagiau!

Esi baigusi Ekonometrijos bakalauro studijas, dabar tęsi magistrą. Kas matematikę įkvepia muzikuoti?

Taip, baigiau ekonometrijos bakalauro studijas su pagyrimu ir šias studijas toliau tęsiu toliau – esu magistro studentė. Nuo vaikystės mane žavėjo muzika, šokis ir daina.

Jeigu pasidomėtumėte, muzikoje yra labai daug matematikos! Net VU MIF buvo pasirenkamasis BUS, kuriame kalbėjome, kiek daug matematikos yra muzikoje.

Muzika ir šokis leidžia išlįsti iš rėmų, mąstyti kitaip, laisviau, leidžia atsipalaiduoti bei pravėdinti galvą. Tai itin padeda matematikos studijose.

Emilija, ar šiuo metu derini magistro studijas ir darbą? Kas motyvuoja ir toliau aktyviai dalyvauti ansamblio veikloje?

Taip, dirbu duomenų analitike fintech įmonėje „Scorify“. Man visada studijos asocijavosi labiau ne su paskaitomis ir egzaminais, o su Ansambliu, nes būtent būdama jame supratau, kas yra universitetas.

Ansamblyje itin smagu bendrauti su skirtingų studijų krypčių studentais, jame išmokau labai daug naujų dalykų, kurių vien tik paskaitose neišmoksi. Tad labiausiai motyvuoja ir toliau dalyvauti ansamblio veikloje kiti ansambliečiai bei noras iš studijų universitete pasisemti viską, kas įmanoma.

Kiek metų jau sukiesi šiame kolektyve?

Sukuosi šiame kolektyve jau šešerius metus.

Ar gali plačiau papasakoti, kaip atrodo gyvenimas dainų ir šokių ansamblyje: kiek kartų per savaitę vyksta repeticijos? Kaip jos atrodo?

Įprastai per savaitę vyksta dvi repeticijos. Dažniausiai šokėjai, choristai ir orkestrantai repetuoja atskirai.

Šokėjų repeticija prasideda nuo pasisveikinimo ir apšilimo. Apšilimui dažnai darome klasiką. Po kokio pusvalandžio jau lekiame statyti šokius artėjančiam koncertui, kurių tikrai netrūksta.

Artėjant koncertui, paskutinę repeticijos valandą ar pusvalandį, jau repetuojame kartu su choru ir orkestru. Repeticija baigiasi atsisveikinimu.

Kokie patys svarbiausi renginiai, kuriuose dalyvaujate?

Ansamblis dažniausia koncertuoja per didžiąsias šventes tokias kaip Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Liepos 6-osios dienų minėjimus. Taip pat organizuoajme tradicinius Advento, Pavasario bei Kartų sutartinės koncertus.

Vasaros taip pat ypatingos: kas kelis metus Ansamblis dalyvauja Dainų bei Studentų dainų „Gaudeamus“ šventėse. Šiltuoju sezono ir be koncertų yra daugybė pačių ansambliečių organizuojamų vidinių renginių: stovykla, baronkų balius (susipažinimo su fuksais vakaras), kalėdinis vakaras, vyrų ir moterų dienų renginiai, krikštynos, paskutinė repeticija.

Kaip ansamblį sutinka Lietuvos regionai?

Visada smagu koncertuoti Lietuvos regionuose, nes jie labai vertina artistus, kurie atvažiuoja. Kadangi Ansamblyje yra studentų iš visos Lietuvos, labai įdomu nuvykti į vieno iš savo draugų kraštą, su kuriuo tas ansamblietis gali supažindinti. Dėl šios priežasties regionuose mus priima ypatingai šiltai.

Kokias šalis esi su ansambliu aplankiusi? Kokius įspūdžius iš koncertų parsiveži?

Su Ansambliu teko keliauti į Juodkalniją, Rumuniją ir Lenkiją. Deja, „Covid“ pandemija labai sujaukė visus kelionių planus kelerius metus. Iš koncertų visada parsivežu tik šilumą ir džiaugsmą. Nieko nėra geriau nei sužavėti žiūrovus lietuvišku tautiniu menu.

Kokių kuriozinių situacijų teko patirti koncertų metu?

Juokingiausia situacija nutiko ne man, o kitam šokėjui. Šokome Tauragėje, regioninėje dainų šventėje. Šokyje po truputį reikėjo tūptis ir matau kaip prieš mane mano draugo kelnės visiškai suplyšo ties užpakaliu!

Reikėjo rimties, bet buvo be galo sunku nesusijuokti. Blogiausia, kad laiko iki kito šokio susisiūti kelnes ar jas pasikeisti nebuvo, tad susegėme jas grafkėmis užkulisiuose. Ir, deja, per kitą šokį tos grafkės jam atsisegė ir pradėjo durti. Tai istorija, kurią prisiminę mes visad juokiamės. Šokėjui viskas gerai, jis pats iš jos juokiasi.

Kuo ypatingi ar išskirtiniai drabužiai, kuriuos dėvite?

VU dainų ir šokių ansamblyje mes itin vertiname tradicijas ir tautinį meną, tad mūsų tautiniai rūbai yra ypatingi. Prieš siuvant naują tautinį kostiumą yra padaroma nemažai tyrimų, paieškų ir konsultacijų, kad pasiūtas naujas drabužis būtų kuo autentiškesnis tam regionui, kuriam yra skiriamas.

Šokėjai turi praktiškai visų regionų tautinius kostiumus, su kuriais koncertuoja: aukštaitiškus, žemaitiškus, dzūkiškus, suvalkietiškus, Klaipėdos krašto. Būdama Ansamblyje labai daug išmokau apie regionus ir jų tautinius kostiumus.

Ko palinkėtum tiems, kurie svarsto apie papildomas veiklas, bet nedrįsta prisijungti prie ansamblio?

Palinkėčiau išdrįsti, nes po daugelio metų, kai prisiminsite savo jaunystę, turbūt norėsite prisiminti ne tik paskaitas, egzaminus ir biblioteką, tačiau ir geriausius draugus, su kuriais sukursite daugybę prisiminimų. Tada galėsite juoktis iš kuriozinių koncertų atsitikimų, prisiminti vakarus su gitara prie laužo ir dainomis, tą darbą ir pastangas, kurie atvedė prie tobulo pasirodymo koncerte.

O dėl derinimo su mokslais neverta per daug jaudintis, kuo daugiau veiki, tuo daugiau padarai. Ansamblyje yra studentų, kurie studijuoja teisę, programavimą, mediciną, fiziką ir jie puikiai derina Ansamblio veiklą ir mokslus. Nemažai ansambliečių net baigia studijas raudonu diplomu. Linkiu išdrįsti prisijungti prie bet kokios dominančios veiklos Vilniaus universitete, kurios netrūksta, nes būtent čia sukuriami geriausi studijų metų prisiminimai!

Emilija, ačiū už įdomų pokalbį!

Daugiau informacijos apie kultūrą Vilniaus universitete galite rasite čia.

2022-11-24

Kokią galią turi žmogaus charizma? Didelę – net nuvesti moksliniu keliu. Tą gali patvirtinti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Jonas Sprindys, neseniai apsigynęs disertaciją tema „Sunkiauodegių skirstinių asimptotinė analizė“. Pasirinkti doktorantūros studijas motyvavo Prof. dr. (HP) Jonas Šiaulys.

Nuotraujoje M. Manstavičius, doktoranto šeimos narės, J. Markevičiūtė, K. Kubilius, J. Sprindys, J. Šiaulys, R. Leipus

J. Sprindys su fakulteto bendruomene sutiko pasidalinti su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant darbą, papasakoti apie ateities planus.

Apsigynėte darbą „Sunkiauodegių skirstinių asimptotinė analizė“ (angl. „Asymptotic analysis of heavy tailed distributions“). Kas padarė didžiausią įtaką renkantis temą?

Temos pasirinkimui padarė įtaką doktorantūros vadovas. Su juo prie šios tematikos uždavinių dirbame jau nuo bakalauro studijų.

Kaip savo darbo turinį pristatytumėte, kad suprastų net aštuntokas?

Darbe įrodinėjamos teoremos apie sunkiauodegių skirstinių klases. Sunkiauodegiai skirstiniai – tai tokie skirstiniai, kurie linkę įgyti labai dideles reikšmes. Taikymų pavyzdžiai būtų tokiose srityse kaip katastrofinių nuostolių draudimas, akcijų grąžų modeliavimas, lingvistinė analizė, hidrologija.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte rašydamas darbą?

Dažnai tekdavo užstrigti įrodinėjant teoremas, išbandyti kelis alternatyvius įrodymo metodus. Taip pat kartais susvyruodavo motyvacija ar neišeidavo skirti pakankamai laiko darbo rašymui.

Kokie Jūsų ateities planai? Ar ją siejate su mokslu?

Šiuo metu dirbu programuotoju versle ir dėstau tikimybių teorijos pratybas VU genetikos studentams. Mokslinėje veikloje esu linkęs padaryti pertrauką.

Kaip vertinate studijas Matematikos ir informatikos fakultete?

Šios studijos suteikė stiprų matematinį išsilavinimą, kuris naudingas daugelyje gyvenimo sričių. Taip pat teko sutikti nemažai iškilių dėstytojų bei mokslininkų.

Koks buvo Jūsų kelias iki pasirinkimo studijuoti doktorantūros studijas? Kas labiausiai motyvavo?

Neblogai sekėsi bakalauro ir magistro studijos. Labiausiai pasirinkti doktorantūros studijas motyvavo doktorantūros vadovas.

Kokių patarimų turite tiems, kurie svarsto apie doktorantūros studijas?

Rasti dominančią tyrimų sritį ir uždavinių joje, taip pat šioje srityje patyrusį doktorantūros vadovą.

Ačiū už atsakymus ir sėkmės karjeros kelyje!

2022-11-18

„Kai 2019 m. mane priėmė į Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigas ir paprašė trijų siūlymų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos mokslo vaidmenį visuomenėje, aš turėjau tik vieną – investuoti į mokslą ir švietimą. Džiaugiuosi, kad situacija per šiuos metus susiklostė taip, kad finansavimas tikrai didėja“, – sako LMT pirmininkas profesorius Romas Baronas.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informatikos instituto prof. R. Baronas trečiadienį, lapkričio 16 d., seime vykusiame švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu džiaugėsi LMT komandos darbu ir nuopelnais prisidedant prie mokslo kokybės Lietuvoje gerinimo, finansavimo didinimo. Jame kartu išsakė ir priežastis, kodėl palieka pirmininko pareigas.

LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas posėdžio metu pabrėžė, kad prof. R. Baronas, užimdamas pirmininko pareigas, atliko didžiulį darbą ir jo dėka LMT transformacija buvo visiškai sklandi: „Komiteto vardu noriu padėkoti už didžiulį darbą ir pasiaukojimą nuo pat pirmos darbo dienos“.

Švietimo ir mokslo komitetui Seime vadovaujantis Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad profesorius sugebėjo net sunkiais LMT laikais išlaikyti mokslininko vertą laikyseną, o pats prof. R. Baronas, net traukdamasis iš pareigų kalba apie ambicingus LMT planus.

„Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu nuo š. m. gruodžio 1 d. prie mokslo tarybos yra prijungiama Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros dalis. Šiemet mokslo ir studijų įstatyme naujai apibrėžtas tarybos statusas, vyriausybė atnaujino tarybos nuostatus, LMT pasipildė naujomis funkcijomis, todėl netrukus privalės būti atnaujinamos LMT strateginės veiklos kryptys ir prioritetai, kuriuos rengs LMT pirmininkas kartu su LMT valdyba.

Naujos sudėties valdyba turėtų būti suformuota visiškai netrukus, o strateginės veiklos įgyvendinimą privalės užtikrinti LMT pirmininkas.

Mano asmeniniu įsitikinimu, LMT strategiją formuoti ir įgyvendinti turėtų ta pati komanda. Aš esu tikras, kad pirmininko pasikeitimas nelaukiant kadencijos pabaigos, leistų sparčiau ir sklandžiau spręsti kylančius iššūkius. Todėl ir prašau seimo atšaukti mane iš LMT pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai,“ – taip savo sprendimą trauktis iš LMT pirmininko pareigų komentuoja prof. R. Baronas.

Jis 2019 metų spalį pakeitė į šias pareigas Seimo paskirtą, tačiau netrukus atsistatydinusį profesorių Valdemarą Razumą. R.Baronas VU 2000-aisiais įgijo fizinių mokslų srities informatikos krypties daktaro laipsnį, 2006–2017 metais šiame universitete ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjo pareigas, nuo 2018 metų yra šio fakulteto Informatikos instituto direktorius. 2014–2018 jis buvo ir VU Senato pirmininko pavaduotojas.

Mokslininkas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių dažnai cituojamuose moksliniuose leidiniuose, vadovavo ir dalyvavo rengiant daugiau kaip 30 informatikos gamybinių ir mokslinių projektų. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką skiria Seimas Vyriausybės teikimu. Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais, įgyvendinanti programinį konkursinį mokslo finansavimą. Taryba administruoja Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams tarptautinių organizacijų veikloje.

2022-11-16

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kryptį tarp studentų populiaru rinktis vasarą, norint ten ir pakeliauti, ir padirbėti. Vilniaus universiteto (VU) studentai turi galimybę JAV aplankyti bei susipažinti su mokslo pasauliu net ir studijų metu – tokią progą suteikia ISEP mainų programa.

„MIF studentai yra išvykę pagal ISEP mainus į tokius JAV universitetus kaip „San Diego State University“, „Virginia Tech University“, „University of Kansas,“ – pasirinkimus ir galimybes vardina VU Matematikos ir informatikos (MIF) fakulteto Tarptautinių studijų koordinatorė Justina Krauledaitė, – „Labai kviečiu ir net raginu studentus praplėsti savo komforto ribas ir pasinaudoti ISEP mainų galimybėmis už Europos ribų”.

ISEP mainų programa atveria duris rinktis ne tik JAV kryptį, bet ir kitą norimą pasaulio šalį.

MIF absolventė Marta Adžgauskaitė, 2019-2020 m. pasinaudojusi ISEP mainų programa, iš „San Diego State University“ grįžo kupina emocijų: „Didžiąją laiko dalį jaučiausi kaip amerikietiškame filme apie koledžą. Studentai ir dėstytojai apsirengę darbužiais su universiteto atributika, po universiteto miestelį vaikšto palaikymo komandos šokėjos ir sportininkai. Papasakoti labai sunku – geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą išgirsti.“

Kviečiame pasinaudokite galimybe studijuoti 2023/2024 akademinių metų rudenį su ISEP mainais JAV ar kitoje pasaulio šalyje.

Informacija apie programą.

Registracija vyksta iki gruodžio 3 dienos! 

Daugiau informacijos apie registraciją.

2022-11-14