Fakulteto naujienos

Birželio mėn. vykusiame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime tikruoju nariu išrinktas prof. Romas Baronas.

Prof. R. Baronas – VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, buvęs Informatikos instituto direktorius. Šiuo metu yra Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas. Jo pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – kompiuterinis netiesinių procesų ir sistemų modeliavimas, dirbtinis intelektas biojutiklių signalo analizei, duomenų vientisumas reliacinėse duomenų bazių sistemose, programų kūrimo proceso modeliavimas.

Paskelbė 54 mokslinius straipsnius (leidiniuose su cituojamumo rodikliu, h=12). Parengė mokomąsias  knygas „Duomenų bazių sistemos“ (2002) ir „Duomenų bazių valdymo sistemos“ (2005).

2012 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997–2011)“  (kartu su F. Ivanausku). 2004 m., 2010 m. ir 2014 m. apdovanotas Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija. 2008 m. – Lietuvos matematikų draugijos Zigmo Žemaičio medaliu.

2021-08-13

Pasibaigus pagrindiniam bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui, Vilniaus universitetas (VU) sulaukė 28 673 norinčiųjų studijuoti paraiškų, iš kurių 5978 pateiktos pagal pirmąjį prioritetą. Po pirmojo etapo studijuoti pakviesti 4247 asmenys, 3585 iš jų – į valstybės finansuojamas vietas. VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas atkreipia dėmesį, kad VU jau penktus metus iš eilės auga stojančiųjų skaičius, tačiau dar labiau džiugina valstybės finansuojamų vietų augimas.

„Iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų VU pritraukia daugiausia valstybės finansuojamų vietų – šiemet gavome 43 proc. viso universitetams skiriamo valstybės finansavimo, tuo tarpu praėjusiais metais –37 proc. Smarkiai pirmaujame matematikos, fizikos, gyvybės bei humanitarinių mokslų studijų grupėse“, – sako doc. V. Jaskūnas.

Pasak VU studijų prorektoriaus, šių metų pagrindinio priėmimo etapo rezultatai rodo nekintančias populiariausių studijų programų tendencijas – paklausiausios išlieka medicina, psichologija, teisė, tarptautinis verslas, kūrybos komunikacija. „Smagu, kad buvo išgirstas raginimas rinktis pedagogines studijas – VU rengia pedagogus įvairiomis formomis, o visi studijuojantys gali įgyti mokytojo kvalifikaciją pasirinkę gretutines studijas“, – sako jis.

Tačiau doc. V. Jaskūnas atkreipia dėmesį į mažėjantį susidomėjimą Skandinavijos kalbų ir IT studijų programomis, o tai ateityje gali lemti verslo plėtrai reikalingų specialistų trūkumą.

Anot studijų prorektoriaus, sėkmingas buvo VU Šiaulių akademijos startas po Šiaulių universiteto reorganizavimo. Vienas pagrindinių pedagogų ugdymo centrų Lietuvoje sulaukė didelio procentinio augimo mokytojų rengimo ir programų sistemų srityse.

„VU Šiaulių akademijos pedagogų rengimo centras sulaukė didelio pasitikėjimo. Specialiosios pedagogikos programa neabejotinai turi didžiausią potencialą Lietuvoje. VU taip pat išgrynino regiono poreikį atitinkančias studijas. Šiuo metu matome, kad regionui vystytis labai trūksta IT specialistų, todėl su džiaugsmu stebime stojančiųjų į programos sistemų studijas augimą. Plėtojant studijas Šiauliuose, IT ir pedagoginių studijų programos laikomos prioritetinėmis, todėl numatomos tikslinės investicijos į studijų kokybę ir aplinką“, – sako doc. V. Jaskūnas.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui, VU ketina teikti didžiąją dalį siūlytų programų ir antrajame etape. Šiame etape taip pat bus galima teikti paraiškas studijuoti valstybės finansuojamose vietose. Papildomas priėmimo etapas vyks nuo rugpjūčio 13 iki rugpjūčio 16 d.

2021-08-10

Esu pasiskiepijusi ir taip pat kviečiu visus bendruomenės narius padaryti tą patį. Visuomenės vakcinacija padės mums grįžti į senas vėžias – grupės, dėstytojų ir viso fakulteto bendruomenę. Mes, matematikos ir informatikos fakulteto studentai, ir taip daug laiko praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Skiepai mums suteiks galimybę socializuotis gyvai ir pamatyti savo kurso draugus, dėstytojus ne per kompiuterio ekraną.

Registruokitės skiepui

Liepos 29-30 d. nuotoliniu būdu vyko Vilniaus mašininio mokymo dirbtuvės (https://workshops.eeml.eu/). Vienas iš reginio partnerių buvo Matematikos ir informatikos fakultetas. Renginį padėjo organizuoti dr. Linas Petkevičius.

„Šis renginys, nors ir vasaros atostogų metu, kasdien pritraukė virš 100 žiūrovų tiesioginės transliacijos metu, bei daugiau nei 600 užsiregistravusių.

Džiaugiuosi, jog renginys leido sukviesti į bendrą renginį daug Lietuvoje ir užsienyje besidominčių mašininiu mokymu tautiečių ir užsienio svečių“, – sako dr. Linas Petkevičius.

Dviejų dienų renginys, buvo orientuotas į jaunuosius tyrėjus ir praktikus besidominčius mašininio mokymo tendencijomis ir naujienomis. Nuotolinis renginys, kvietė pasiklausyti 9 pranešėjų pranešimų.

Pirmos diena prasidėjo su tyrėjų Razvan Pascanu ir Viorica Patraucean iš „DeepMind“ pranešimais: „Embracing Change: Continual Learning in Deep Neural Networks ir Deep Video Models“. Vėliau sekė Donato Repečkos pranešimas: „Generative Modeling“. Dieną užbaigė Monrealio universiteto, MILA tyrėjų grupės doktoranto Brady Neal bei mokslininkės Zi Wang iš „Google Brain“ pranešimai „Introduction to Causal Inference“ bei „Introduction to Bayesian Optimisation“.

Antros dienos pranešėjai Andrew Jesson iš Oksfordo ir Virginia Aglietti iš Varviko universitetų skaitė pranešimus: „Identifying Causal-Effect Inference Failure with Uncertainty-Aware Models“ ir „Causal Bayesian Optimisation“. Po pietų pranešimus skaitė Audrūnas Gruslys iš „DeepMind“ – „An introduction to Reinforcement Learning“ bei Karolina Dziugaite iš „Element AI“ – „Progress Towards Understanding Generalization in Deep Learning“.

Renginio metu trims žiūrovams buvo padovanotos trys knygos „Reinforcement Learning: An Introduction“ (autoriai: Richard S. Sutton ir Andrew G. Barto), „Pattern Recognition and Machine Learning“ (autorius Christopher Bishop) ir „Counterfactuals and Causal Inference: Methods and Principles for Social Research“ (autoriai: Christopher Winship ir Stephen L. Morgan).

Vilniaus mašininio mokymosi dirbtuvių pabaigoje „Vinted“ daugiau nei 500 užsiregistravusių į renginį padovanojo pasodintą medį iš iniciatyvos https://pasodinkmedi.lt/

2021-08-05

Pasirinkęs matematikos studijas Donatas Kimutis vėliau nusprendė savo ateitį sieti su IT sfera, šiuo metu yra MIF dėstytojas. Mantas Marcinkus studijavo bioinformatiką MIF ir dabar yra VU psichologijos studentas. Kaip informatika susijusi su psichologija? Ką reiškia būti lyderiu komandoje? Kokių kompetencijų reikia norit būti geru IT specialistu?

Apie jų abiejų kuriamą tinklalaidę „IT taburetė“, darbą „Vinted“, studijas MIF ir ateitį IT sferoje papasakojo Mantas Marcinkus ir Donatas Kimutis.

Kaip kilo idėja sukurti tinklalaidę „IT taburetė“?

Mantas: Idėja kilo iš to, jog kolegos, tarp jų ir aš, skaitydavome nemažai straipsnių apie visokiausius IT dalykus. Dažnai mes jais tik dalindavomės, bet retai diskutuodavome įvairesnėmis temomis.

Pradėjau kalbinti Donatą ar jam būtų įdomu panagrinėti temas. Tuo pačiu metu turėjome tikrai labai įdomių kolegų, kurie turėjo, ką papasakoti ir ne visada spėjome per kavos pertraukėlę sužinoti tikrai įdomių istorijų.

Taip pat tinklalaidė pasipildė ir aktualijomis, su kuriomis mes susiduriame kasdien, kurios turi didžiulę reikšmę. Tad vakarais darbe pradėjom kalbinti žmones.

Kalbinate tinklalaidėje IT specialistus, vadovus – kokia bus IT sfera ateityje? Kokie iššūkiai laukia?

Donatas: IT sfera jau dabar yra ganėtinai plati, bet manau, jog bus dar platesnė ateityje, kadangi visų pramonių atstovai skaitmenizuojasi ir nuolat yra reikalingi skirtingo pobūdžio specialistai.

Kalbant labiau apie patį programavimą – matomas didelis šuolis dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi srityse. Tai reiškia, jog pačiam programuotojui yra suteikiama daug pagalbos, programuoti bazinius dalykus tampa vis lengviau.

Manau, kad ateityje, bus labai vertinami žmonės, kurie moka parašyti kodą nuo nulio ir suprasti, kas vyksta „už užuolaidų“, o ne tik ką rašo programinės įrangos kūrimo redaktorius.

Mantas: Visiškai sutinku su Donatu – naujos tendencijos įgauna pagreitį ir specialistai kūrybiškai žiūri, kur naujoves galima pritaikyti ne tik sprendžiant problemas, bet ir palengvinant sau darbą.

Manau, kad didžiausi iššūkiai tikrai laukia ateityje. Be to, IT specialistų gebėjimas spręsti iššūkius, ko gero,  ir daro šią sferą tokią įdomią.

Jūs abu esate MIF alumnai – kodėl pasirinkote studijas VU?

Donatas: Neturiu magiškos istorijos – norėjau studijuoti Vilniuje, labiausiai domino matematika, norėjau studijuoti geriausiame Lietuvos universitete – taip ir atsidūriau MIF.

Mantas: Rinkausi tarp studijų užsienyje ir Lietuvoje. Pasirinkau Vilniaus Universitetą, dėl to, jog mane sudomino bioinformatikos studijų programa, kuri apima be galo daug dalykų: nuo informatikos iki biologijos. Na ir dar pusseserė jau studijavo matematiką ir labai džiaugėsi, tad sunku buvo atsispirti.

Kas labiausiai įsiminę iš studijų MIF? Kas buvo sunkiausia?

Donatas: Įsiminė kai kurie dėstytojai, žinoma, draugai, kurie lieka po studijų, bet tuo pačiu ir tai, kad daug galima sužinoti per mažą laiko tarpą. Man asmeniškai sunkiausia buvo atrasti motyvacijos mokytis teoriją.

Mantas: Labiausiai įsiminė žmonės su kuriais studijavau, kurie ir iki šiol man yra labai artimi draugai. Ir žinoma kai kurie dalykai ir dėstytojai – pats nustembu, kad teko mokytis vieno ar kito dalyko, kurie šiandien yra aktualūs. Taip pat, šiltai prisimenu ir visus dėstytojus, kurie dėstė. Net ir tuos, kurie buvo griežti.

Jūs, Donatai, bakalaure studijavote matematiką, vėliau pasirinkote kompiuterinio modeliavimo magistrantūros studijas. Kodėl nusprendėte pasirinkti šias studijas?

Donatas: Kompiuterinio modeliavimo magistrantūros studijas pasirinkau, nes tuo metu jau kelerius metus dirbau programuotoju ir norėjosi pagilinti bei paįvairinti savo turimas žinias.

Matematikos žinias, žinoma, panaudojau – buvo labai įdomios paskaitos pas Tadą Meškauską apie netiesinio modeliavimo metodus bei signalų analizę.

Baigus matematikos studijas geriausias dalykas yra ne vienos iš Koši teoremos įrodymo mintinai išmokimas, bet analitinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. Tai praverčia kiekvienoje srityje.

Mantai, studijavote bioinformatiką MIF, dabar pasirinkote psichologijos bakalauro studijas. Kas lėmė šį pasirinkimą?

Mantas: Pirmame kurse psichologija MIF buvo privalomas dalykas. Dėmesio skyriau tai paskaitai labai mažai (nes turėjau kompiuterių architektūros dalyką). Tačiau, su laiku supratau, kad daugiausiai aš dirbu su žmonėmis, net ir tada kai rašydavau programinį kodą.

Vieną vasarą per savaitgalį perskaičiau visą Myers’o knygą ir ten tiek visko įdomaus buvo! Pradėjau rūpintis savo psichologine sveikata ir skatinu visus kokia nors forma tai daryti.

Kai tapau vadovu pamačiau, kad mano teorinės universitete įgytos net pirmo kurso žinios yra labai naudingos: suprantant, kas motyvuoja mano kolegas, kaip spręsti konfliktus arba kaip priimti vieni kitus komandoje.

Pagrindinis atsakymas, kodėl pasirinkau studijas – noriu padėti žmonėms, kuriems yra sunku.

Šiuo metu jūs abu dirbate „Vinted“ komandos lyderių pozicijose. Ką reiškia būti lyderiu komandoje? Su kokiais iššūkiais susiduriate ir kompetencijų reikia?

Donatas: Tai gebėjimas suburti žmones siekti vieno tikslo, atrasti tai, kas motyvuoja visą komandą ir pavienius žmones ir augti kartu kaip specialistams.

Iššūkių būna įvairių – tiek su projektais, kuriuos reikia atlikti, ir iškyla įvairių problemų, ar tai būtų integracija su trečiąja šalimi, ar kodo nepasidalijimas, tiek tos pačios motyvacijos atradimas pas žmones, kurie būna pasimetę.

Mantas: „Vinted“ mes skiriame labai daug dėmesio kiekvieno žmogaus augimui. Visi visiems duoda grįžtamąjį ryšį ir taip žmonės auga daug greičiau.

Man būti lyderiu komandoje reiškia rūpintis visais: kai jiems sunku, kai visiems linksma ir kai reikia susikaupti.  Didžiausias iššūkis – suprasti, jog komanda yra tie žmonės, kurie neša mintį ir ką nori daryti. Lyderis yra tam, kad išlaikytų kryptį, bet pats neturėtų kištis į kasdieninį darbą.

Kalbant apie kompetencijas – tai labai platus spektras: darbas su kiekvienu žmogumi atskirai, su komanda, su kitomis komandomis, produkto strategijos dėliojimas, komunikacija su trečiosiomis šalimis. Bendrai – labai daug bendravimo. Tam, kad tai būtų efektyvu, reikia būti atviram patirčiai.

Donatai, esate ir VU dėstytojas. Kokie yra šiuolaikiniai studentai?

Donatas: Šiuolaikiniai studentai yra labai žingeidūs, gebantys greitai susirasti informaciją, kūrybingi ir šiek tiek nekantrūs, todėl pagrindinis juntamas iššūkis yra tai, kad senieji mokymo metodai dažniausiai „nekabina“ studentų, ir jie neišlaiko dėmesio visos paskaitos metu.

Kartu su Vytautu Ašeriu skaitėme pranešimą Build Stuff konferencijoje, apie naujos studentų kartos iššūkius – kviečiu pažiūrėti.

Kokių savybių/kompetencijų reikia norint būti geru IT specialistu?

Donatas: Žingeidumo, užsispyrimo, kantrybės ir anglų kalbos. Manau, kad dabar dauguma žmonių gali išmokti programuoti, yra labai daug resursų anglų kalba, tačiau dažnai jie nori tapti gerais programuotojais „per naktį“ – todėl reikia turėti ir kantrybės, ir užsispyrimo.

Mantas: Kantrybės, smalsumo ir noro įveikti iššūkius ir augti. Ką Donatas minėjo apie norą tapti geru programuotoju per naktį – tai absoliuti tiesa, tai neįvyksta per naktį. Reikia daugybės laiko programuojant, visko mokantis palaipsniui – tas trunka tikrai ilgai.

Ką patartumėte būsimiems studentams?

Donatas: Mėgaukitės studentišku gyvenimu ir pabandykite pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių iš kiekvienos paskaitos. Labai keista, kad studijų kokybę dažnai studentai įvertina, kaip ir aš beje, tik po keleto metų darbo.

Mantas: Kadangi, šiuo metu studijuoju psichologiją VU ir pats esu studentas, tai šviežios rekomendacijos studentams iš manęs: pasiimti kiek įmanoma daugiau žinių iš paskaitų, klausti, domėtis ir diskutuoti su dėstytojais. Jiems tai bus geriausia dovana ir jums bus be galo daug naudos.  Taip pat stenkitės kurti ryšius su grupės draugais, nes jie yra pirmieji jūsų tolimesnio (specialybinio) socialinio tinklo nariai.

2021-08-03

Tarptautinėje matematikos olimpiadoje (IMO 2021), vykusioje liepos 14–24 dienomis nuotoliniu būdu, Vilniaus licėjaus mokinys Paulius Aleknavičius (mokytojas Benas Budvytis) iškovojo bronzos medalį.

Šioje olimpiadoje Lietuvos mokiniai dalyvauja nuo 1992 metų, tačiau pirmą kartą medalį iškovoti pavyko devintokui.

Olimpiadoje taip pat dalyvavo: Benas Raišutis (Vilniaus licėjus, mokytojas Rokas Ridzevičius), Gabrielius Gvazdauskas (Vilniaus licėjus, mokytojas Benas Budvytis), Aldas Lenkšas (Vilniaus licėjus, mokytojas Valdas Vanagas), Modestas Gujis (Kauno technologijos universiteto gimnazija, mokytojai Povilas Tvarijonas ir Leonas Narkevičius), Eligijus Žemulis (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, mokytoja Daiva Riukienė).

Komandai vadovavo prof. hab. dr. Artūras Dubickas (Vilniaus universiteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedra) ir dr. Aivaras Novikas (Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto asistentas).

Geriausių rezultatų pasiekė mokiniai iš Kinijos, Rusijos, Pietų Korėjos, Taivano, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Olimpiadoje dalyvavo 619 mokinių iš 107 šalių.

Visi olimpiados rezultatai

Tarptautinę matematikos olimpiadą nuotoliniu būdu jau antrus metus iš eilės surengė Sankt-Peterburgas (Rusija). Lietuvos mokinių dalyvavimą renginyje organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Olimpiados svetainė https://imo2021.ru/

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (https://www.lmnsc.lt/) informacija

2021-08-03

Martynas Narijauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) alumnis, mobiliosios programėlės abiturientams „Moxliukas“ kūrėjas. Jis sako, kad apie IT krypties studijas galvojo jau nuo 11 klasės. Martynas papasakojo apie studijas, mobiliosios programėlės kūrimą ir darbą vienoje iš didžiausių Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformoje „Vinted“.

Mobiliosios programėles idėja kilo skaitant apie dopamino efektą

MIF alumnis sako, kad idėja sukurti „Moxliuką” – mobiliąją programėlę abiturientams, kur jie gali spręsti valstybinių brandos egzaminų užduotis, kilo dar 3 kurse rašant kursinį darbą. Kursinio darbo tema buvo – „Mokymosi proceso sužaidybinimas“.

„Tuo metu daug skaičiau apie dopaminą ir kaip šis hormonas yra išskiriamas žmogaus smegenyse. Taip pat skaičiau ir apie tai, kaip didžiausios įmonės turi savo psichologų komandas, kuriose nagrinėja, kaip suteikti daugiausiai malonumo žmonėms, naudojantis jų programėlėmis.

Todėl nusprendžiau sukurti programėlę, kuri sukeltų dopamino efektą ir skatintų kuo daugiau laiko praleisti šioje programėlėje. Bet priešingai nei kitos socialinių tinklų programėlės, ši būtų naudinga, nes pagrindinis jos tikslas – mokymasis“, – pasakoja Martynas.

Šiuo metu programėlė dar yra MVP (minimalaus veikiančio produkto) stadijoje, ji skirta tik dvyliktokams. Ateityje, kaip pasakoja kūrėjas, potencialių naudotojų ratas plėsis.

Už sėkmingai išspręstus egzaminus dvyliktokai yra apdovanojami virtualiais prizais bei gali varžytis vieni su kitais.

„Smagu, nes atrodo, kad programėlė buvo naudinga. Iš viso surinkome 2818 vartotojų bei buvo išspręsti 33 000 egzaminai“, – šios programėlės pasiekimais dalinasi Martynas.

11 klasėje nusprendė ateitį sieti su IT

Martynas pasakoja, kad jau nuo 11 klasės žinojo – savo ateitį sies su IT ir vėliau pasirinko programų sistemų studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete.

„Dėstytojai – tikri savo srities profesionalai, dirbantys didelėse įmonėse. Jie nuoširdžiai stengiasi perduoti visas sukauptas žinias studentams“, – pasakoja MIF alumnis.

Prisimindamas studijas, jis taip pat sako, kad įsiminė ir patirtis Erasmus mainų programoje – pusę metų Martynas studijavo Italijos Bolzano universitete. Ten jis turėjo galimybę pasisemti žinių iš kitų specialistų apie žinių Agile metodologiją, mobiliųjų programėlių kūrimą, įgavo dizaino pagrindus.

Taip pat Martynas derino studijas ir darbą. „Jau nuo 2 kurso pradėjau dirbti puse etato. Nuo 3 kurso pradėjau dirbti pilnu etatu ir labai tuo džiaugiuosi, nes buvo galima iškart pritaikyti universiteto suteiktas žinias realiuose produktuose ir darbo vietose“, – savo patirtimi dalinasi jis.

Programuotojo darbas ir mentorystė „Vinted“

Martynas pasakoja, kad programuotojo darbas atrodo kiek kitaip, nei jis įsivaizdavo. „Dirbame pagal Agile metodologiją, turime labai daug susitikimų su komanda, kuriuose kalbame apie artėjančius projektus, kaip juos reikėtų implementuoti iš techninės pusės.

Be to, daug laiko skiriame ir darbo procesų gerinimui, ieškome, kas veikia mūsų komandoje ir ieškome vietų, kuriose galima pasistengti daugiau“, – sako MIF alumnis.

Martynas dirba iOS programuotoju „Vinted“, kaip teigia jis, ten dirba patyrę programuotojai, todėl visada nesunku surasti žmogų į kurį galima lygiuotis ir mokytis.

„Kadangi buvau mentoriumi „Vinted“ akademijoje, kurioje mokome žmones programuoti, galiu pasakyti, kad tie, kurie studijavo ar studijuoja IT turi pranašumą prieš tuos, kurie ateina iš visiškai kitos srities.

IT studijų dalykai – Objektinio programavimo pagrindai, kompiuterių architektūra – suteikia studentui reikiamas žinias ir gebėjimus, todėl nėra sunku pereiti prie skirtingų programavimo kalbų ir tapti dar geresniu specialistu“, – pasakoja Martynas.

37-erių metų J. Kubiliui pasiūlyta tapti Vilniaus universiteto rektoriumi. Manyta, kad jaunas žmogus bus lengviau valdomas. Šeimos archyvo nuotr.

Kad ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius Jonas Kubilius buvo išskirtinė asmenybė, paliudyti galėtų kiekvienas, sutikęs profesorių savo kelyje. Ilgiausiai – net 33 metus (1958–1991 m.) – rektoriaus pareigas ėjęs J. Kubilius dar buvo ir jauniausias rektorius universiteto istorijoje, stebinęs savo studentus unikaliais dėstymo metodais, o kolegas įkvėpdamas, demonstruodamas stiprią valią, didelį išprusimą ir pasišventimą darbui. Apie vieną ryškiausių asmenybių VU istorijoje, minint 100-ąsias J. Kubiliaus gimimo metines, pasakoja ir profesoriaus studentu, ir patarėju buvęs VU Medicinos fakulteto prodekanas dr. Aleksas Pikturna.

Įkvėpė studentus siekti daugiau

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras J. Kubilius buvo Lietuvos mokslų akademijos narys, ne vieno universiteto garbės daktaras, įvairių premijų laureatas, knygų ir straipsnių autorius – dėl įvairių pasiekimų profesorius buvo gerbiamas ir iki šiol yra vertinamas visuomenėje. Tačiau ne šie įvertinimai stebino ir įkvėpė buvusius rektoriaus studentus.

„1968–1973 m. VU studijavau matematiką, o tais laikais visi pirmakursiai rugsėjo 1-ajai paminėti būdavo sukviečiami į dabartinę Didžiąją aulą; tai buvo išskirtinis renginys, kuriame rektorius sakydavo kalbą. Jau pati pirma jo kalba paliko begalinį įspūdį, profesorius kalbėjo taip sklandžiai, gražiai ir tėviškai, visą išmintį ir pamokymus išdėstė taip aiškiai ir įkvepiančiai, kad jaunam žmogui viduje uždegdavo didelį norą studijuoti ir tapti universiteto dalimi. Taip susiklostė, kad vėliau gyvenime teko dar ne kartą išgirsti rektorių sakant mokslo metų pradžios kalbą ir jis visuomet palikdavo tą didžiulio erudito įspūdį“, – prisimena A. Pikturna.

Matematikas, tikimybinės skaičių teorijos pradininkas J. Kubilius ne tik pasveikindavo naujus universiteto studentus, bet ir dėstydavo tuometinio Matematikos ir mechanikos fakulteto trečiakursiams. „Kadangi pasirinkau tikimybių teorijos specializaciją, klausiau J. Kubiliaus paskaitų iki V kurso pabaigos, tai įspūdis kaip apie pedagogą buvo taip pat be galo didelis. Jis turėjo idealius dėstymo metodus, savą stilistiką, viskas buvo be galo kruopščiai ir tiksliai formuluojama, ir nors tada dar net nebuvo tokio vadovėlio, jį būtume galėję išleisti iš mūsų užrašų“, – studijų laikus prisimena A. Pikturna.

Jis aiškiai prisimena ir didelį rektoriaus norą perteikti žinias, paskatinti studentus mąstyti, todėl buvo pirmasis dėstytojas, kuris reikalaudavo ne viską išmokti mintinai, o suprasti, pasitikėjo studentais ir turėjo aiškius vertinimo kriterijus: „Didžiojoje Zigmo Žemaičio auditorijoje susirinkusių apie 180 trečiakursių matematikų rektorius paprašė iš lentoje surašytų skaičių apskaičiuoti matematinį vidurkį. Trims ketvirtadaliams ši užduotis buvo neįveikiama. Tada profesorius pasakė, kad dėsto mums ne dėl pinigų, nes už gaunamą atlygį per metus sūnui net kostiumo neišgalėtų nupirkti, o tam, kad suprastume ir žinotume, mokėtume mąstyti.“

Tokį rektoriaus tikslą – siekti kritinio mąstymo ugdymo, ne tik gerų pažymių ir įvertinimų, pasak A. Pikturnos, žinojo ir kolegos: „Visų sesijų rezultatai visuomet buvo svarstomi, skaičiuojami posėdžiuose, mes, matematikai, nuolat konkuruodavome su fizikais ir sėkmingai egzaminus išlaikydavo apie 60 proc. studentų, o pirmaudavo ekonomistai. Prisimenu, kaip per tokį susirinkimą vienas ekonomistas pasakė, kad galėtume turėti 100 proc. pažangumą ir neturėti skolininkų, jeigu atiduotume ekonomistams dėstyti matematiką. Rektorius labai supyko ir net pašokęs pasakė, kad 100 proc. pažangumo mums nereikia – reikia žinių, kad studentų galvos neapsamanotų! Ginčų daugiau nebebuvo.“

Matematikas poliglotas, mylėjęs lietuvių kalbą

Pasak A. Pikturnos, rektorius J. Kubilius buvo autoritetas ne tik studentams, bet ir kitiems dėstytojams, mokslininkams ir kolegoms, be tvirtos valios ir unikalių asmeninių savybių pasižymėjęs ir ne vienos užsienio kalbos mokėjimu. Prancūzų, anglų, vokiečių, čekų ir kitomis kalbomis prieinama literatūra, žurnalai, knygos leido profesoriui sekti svarbiausius su mokslu ir aktualijomis susijusias naujienas visoje Europoje. Kaip pasakoja rektoriaus kolega, dėl įtemptos darbotvarkės laiko domėjimuisi pasauliu profesorius skirdavo anksti ryte.

„Kai baigęs universitetą jau buvau įsidarbinęs rektoriaus padėjėju, ne kartą girdėjau profesorių sakant, kad negalima ilgai miegoti, nes nieko nespėsi nuveikti, todėl ir pats keliasi 5 val. ryte ir skaito, naudodamas įvairiausius greitojo skaitymo metodais, viskuo domisi, nes atvažiavus į universitetą, kadangi tokių komunikacijos priemonių kaip šiandien nebuvo, daug laiko atimdavo fiziniai susitikimai, priėmimai, susirinkimai… Tai buvo žmogus, turintis labai aiškų savo režimą, to ne vienas jam pavydėjo“, – prisimena A. Pikturna.

Be didžiulio visapusiško išprusimo ir išskirtinių gebėjimų matematikos srityje, J. Kubilius itin daug dėmesio skyrė lietuvių kalbai. Pasak A. Pikturnos, meilė lietuvių kalbai, literatūrai atsispindėjo įvairiose rektoriaus veiklose – be to, kad pats rašė eiles, visomis išgalėmis rėmė filologus ir baltistiką, nes ideologinėje santvarkoje jai išlikti buvo itin sunku. O kalbą ir pats mokėjo puikiai: „Kartą rengiau vieną raštą, kurį, maniau, parašiau labai tvarkingai. Kai man jį grąžino sekretorė, išsigandau, nes visas buvo raudonas – pažymėta kiekviena klaidelė nuo rašybos, stilistikos ar sakinio konstrukcijos netikslumų. J. Kubilius lietuvių kalbą mokėjo labai gerai. Vėliau jis man pasakė: neįsižeiskite, jaunasis kolega, mokytis ir tobulėti reikia visada.“

A. Pikturna įsitikinęs, kad rektoriaus meilė lietuvių kalbai ir tvirta valia universitetui suteikė išskirtinę galimybę studijuoti ir bendrauti gimtąja kalba: „Dabar sunku įvertinti, kaip tai buvo neįprasta, kad tik dvi iš septynių matematikų grupių mokėsi rusų kalba. Prisimenu vizitą į vieną Rygos universitetą, kurio skelbimų lentoje visi kursinių ir kitų darbų pavadinimai buvo vien rusų kalba. Paklausiau to universiteto kolegos, kodėl nėra nieko latviškai – jis patvirtino, kad visi čia mokosi tik rusiškai… J. Kubilius turėjo tikrai unikalius gebėjimus laviruoti toje ideologinėje sistemoje.“

Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimas – visos Lietuvos šventė. J. Kubiliaus žodžiais tariant ,,knygą galima būtų parašyti apie tai, kaip jis buvo rengiamas“. Šeimos archyvo nuotr.

Išskirtinis autoritetas, diktavęs naujus standartus

Tuomet vienintelio Lietuvos universiteto rektorius J. Kubilius buvo labai autoritetinga asmenybė – socialistinio darbo didvyris, įvertintas auksine žvaigžde, kuria, anot A. Pikturnos, niekada nesipuikavo, laikydavo ją darbo kabineto seife ir prisimindavo tik kelionių į Maskvą metu. Bet šis pripažinimas tuometinėje ideologinėje santvarkoje bei didelis patriotizmas J. Kubiliui leido priimti ne vieną drąsų sprendimą tada vadinamame Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete.

„Viename susitikime, kuriame mažame žmonių būryje buvo svarstomi kai kurie svarbūs klausimai, tuometinis studijų prorektorius Bronius Sudavičius pristatė raštą iš Maskvos, kuriame buvo reikalaujama specialiųjų kursų dėstymą rusų kalba padidinti iki 60 proc. J. Kubilius, truktelėjęs dešinį petį ir per jį papūtęs – tai buvo jo savybė, išreiškianti nepasitenkinimą, – tą raštą įdėjo į savo darbo stalo stalčių, užrakino ir pasakė: galite atrašyti, kad pas mus jau 65 proc. dėstomi rusų kalba“, – prisimena A. Pikturna.

Be griežtų ir drąsių sprendimų universiteto atžvilgiu, J. Kubilius savo požiūrio pademonstruoti nevengė ir kitais klausimais: „Prisimenu vieną didelį posėdį, kuriame buvo gal 30 žmonių, o kadangi J. Kubilių kviesdavo beveik visur, per vieno asmens sakomą kalbą profesorius ėmė skaityti knygą. Kartais, jei kalba būdavo labai nuobodi, J. Kubilius imdavo tiesiog miegoti. Niekas nedrįso jam kažko pasakyti. Tai buvo tokia didelė dvasinė stiprybė, kurią turi mažuma žmonių.“

A. Pikturna sako, kad didžiulę visų pagarbą J. Kubilius pelnė dėl išskirtinio savo srities išmanymo, darbštumo ir didelio sąžiningumo, patriotizmo ir vertybių laikymosi. Kadangi pats labai daug dirbo, profesorius vertino, kai žmonės užsidirba ir nusipelno patys, dėl to, pavyzdžiui, studentų priėmimo metu duris laikydavo atidarytas.

„Jis sakydavo, kad jei žmogus sąžiningas, pasisakys ir visiems girdint. Visokių prioritetų eilėse dėl komunalinio buto ar bendrabučio labai nemėgo ir kartodavo, kad tėvų nuopelnai neturi nieko bendro su studento ar darbuotojo pasiekimais. Tą išskirtinį charakterio stiprumą sunku nupasakoti, nes buvo daug neteisybės, daug šiandien keistai atrodančių dalykų, o prieš visą tai atsilaikyti galėjo tik tokios išskirtinės, įkvepiančios, neeilinės asmenybės kaip rektorius J. Kubilius“, – sako A. Pikturna.