Sidebar

Ekspertas įvardijo, kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali pagerinti profesinį ir asmeninį gyvenimą

Danske panorama V. Ašeris 642x410

Dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas.

Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokių teigiamų pokyčių efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir į asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.

 

Dirbti efektyviau padės tvarkinga pašto dėžutė

Įvairias efektyvumo praktikas savo kasdienybėje taikantis VU partnerystės profesorius prisimena, kad prieš kelerius metus jam dažnai trūkdavo laiko. Todėl susidomėti efektyvumo tema jį paskatino ne įkvepianti knyga ar filmas, o pats gyvenimas. Šiandien jis su šia problema nesusiduria, o aplinkiniai šmaikštauja, kad jis – tikras efektyvumo fanatikas.

„Kartais kolegos man sako: „Vytai, ar su tuo efektyvumu tu neperspaudi?“ Kaip vadovui, man yra tekę samdyti daug darbuotojų, dirbti su jais, tad matau, kam geriau sekasi, kam kiek prasčiau. Ir vienas iš dalykų, kuriuos esu pastebėjęs – darbuotojai dažnai susifokusuoja į profesinių įgūdžių tobulinimą. Tačiau konvertavimo santykis, kiek teorinių žinių žmogus turi ir kiek jų pritaiko darbe, yra gan mažas. Pamažu man atėjo suvokimas: taip, žinios yra labai svarbi dedamoji, tačiau neverta į tą stiklinę pilti labai daug vandens, jei kita stiklinė yra tuščia, o ta kita stiklinė yra efektyvumas“, – įžvalgomis dalijasi dr. V. Ašeris.

Tačiau kaip šią stiklinę pripildyti, kitaip tariant – tapti efektyvesniems? Pasak dr. V. Ašerio, viena iš praktikų, kurias darbuotojai gali pradėti taikyti savo kasdienybėje – vadinamoji zero inbox policy. Šio principo esmė – darbinio pašto dėžutėje palikti kuo mažiau neperskaitytų laiškų.

„Jei baigdamas darbą pamatau, kad kas nors ko nors prašo, atsakau arba pasižymiu, pavyzdžiui, kalendoriuje, kad turiu tai padaryti, ir perkeliu šį laišką į „atlikta“ katalogą“, – iš pažiūros paprastą, tačiau tik dalies specialistų taikomą praktiką komentuoja VU partnerystės profesorius ir priduria, kad šiuo metu savo pašto dėžutėje turi net 50 skirtingų katalogų, į kuriuos skirsto visus gautus laiškus.

Nors dalis ekspertų teigia, kad siekiant didesnio efektyvumo gautus laiškus reikėtų skirstyti pagal svarbą, dr. V. Ašeris atkreipia dėmesį, kad tokia sistema reikalinga tik tuomet, kai žmogus per dieną sulaukia itin didelio laiškų kiekio. Pavyzdžiui, jei darbuotojas kasdien atsako vidutiniškai į 50 laiškų, visiškai pakanka tvarkos pašto dėžutėje, kurią garantuoja zero inbox policy, neretai įkvepianti susitvarkyti ne tik skaitmeninę, bet ir fizinę darbo aplinką.

 

Pataria nepasiduoti kraštutinumams

Daliai specialistų ši efektyvumo praktika gali būti labai naudinga, tačiau svarbu nepamiršti, kad darbo rinką sudaro pačių įvairiausių profesijų atstovai. Pavyzdžiui, dalis žmonių savo darbe nesinaudoja elektroniniu paštu. Kokiais būdais efektyvumą didinti jiems? Dr. V. Ašeris pataria atkreipti dėmesį į savo fizinę formą, kuriai didelę įtaką daro miegas ir mityba.

„Nesvarbu, ar dirbame prie kompiuterio, ar pusiau fizinį darbą, visi mes miegame. Yra daugybė dalykų, kuriuos reikia padaryti norint tvarkingai miegoti, nes tai dažniausiai yra efektyvumo pagrindas. Kokia jūsų rutina prieš miegą? Kada paskutinį kartą valgote? Kada paskutinį kartą atsigeriate? Kaip prasideda jūsų rytas? Ar iškart su telefonu rankoje, ar vandens stikline?“ ­­– mažus, tačiau reikšmingai miego kokybę veikiančius įpročius pabrėžia ekspertas.

Dr. V. Ašeris ragina nepamiršti ir subalansuotos mitybos reikšmės, tačiau skatina nepasiduoti įvairiems kraštutinumams. Pavyzdžiui, nesilaikyti griežtų dietų, kurios organizmui sukelia didžiulį stresą, ar neskubėti iš savo raciono išbraukti gliuteno tik todėl, kad daliai žmonių jis sukelia nemalonius pojūčius.

„Kaip susitvarkyti mitybą be didelių šokų? Mano mityboje balansas atsirado prieš 3 ar 4 metus, kai išgirdau sąvoką T formos lėkštė. Lėkštėje nusibraižome didžiąją T raidę ir ją padaliname. Didžiąją pusę, arba 50 proc. lėkštės, turi sudaryti daržovės, pageidautina, kuo daugiau žalių, bet tinka ir spalvotos. Antras ketvirtis yra mėsa, žuvis ir panašūs dalykai, o paskutinis – bulvės, ryžiai ir makaronai“, – asmeninės mitybos principais dalijasi dr. V. Ašeris.

 

Norėdami būti laimingesni, žmonės laikosi dopamino dietos

Dar viena svarbi efektyvumo dedamoji – gebėjimas tinkamai atsipalaiduoti. Pasak dr. V. Ašerio, tai daroma pačiais įvairiausiais būdais: pradedant paprasčiausia meditacija, baigiant pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančia vandens terapija – plūduriavimu (angl. isolation chamber): „Iš esmės žmogus atsiduria vonioje su stogeliu. Joje esančiame vandenyje yra daug druskos tirpalo, leidžiančio plūduriuoti. Visi turime 5 pojūčius, o plūduriavimas beveik visus juos atima: nieko nebematai, nieko nebegirdi, neužuodi, skonio taip pat nebėra, tad lieka tik lytėjimas“, – paaiškina pašnekovas.

Tiesa, dalis žmonių drąsiai išmėgina ir plačiajai visuomenei mažai žinomus metodus. Pavyzdžiui, lankosi šeimos konsteliacijos (arba šeimos sisteminio išdėstymo) seansuose: „Tai vadinama pseudomokslu, tačiau jo šalininkai tiki, kad tam, kas mes esame šiandien, didelę įtaką padarė mūsų praeitis. Kitaip tariant, mes atliepiame savo praeitį. Bet kas, kas įvyko šeimoje, ypač tada, kai buvome maži, yra tarsi įrašyta į mūsų asmenybę. Šeimos konsteliacijos pasiūlo būdus, leidžiančius apie save išaiškinti tam tikrus svarbius aspektus“, – pasakoja dr. V. Ašeris.

Pašnekovas atskleidžia, kad Silicio slėnyje pastaruoju metu sparčiai populiarėja hipnozė, o jį patį domina dopamino dieta: „Kaip ji veikia? Įsivaizduokime, kad šioje tinklalaidėje aš kalbinu Simoną, tačiau jis nesišypso, vengia akių kontakto. Klausiu: Simonai, kas vyksta? O jis atsako, kad 2 valandas laikosi dopamino dietos, todėl negali daryti nieko, kas jam suteiktų laimės, kitaip tariant – organizme skatintų dopamino gamybą. Besilaikantieji šios dietos tiki, kad, kurį laiką susilaikius nuo dopamino, likusią dienos dalį jis gaminsis sparčiau“, – šypsodamasis aiškina dr. V. Ašeris.

 

Efektyvumui didinti patariama pasitelkti išmaniuosius įrenginius

Siekiant didesnio efektyvumo patariama pasinaudoti ne tik įvairiomis praktikomis, bet ir skaitmeniniais įrankiais, padedančiais geriau planuoti laiką ar įvertinti kasdien patiriamo streso lygį. Pasak dr. V. Ašerio, naujausi prietaisai dažniausiai stebi širdies darbą, gliukozės kiekį kraujyje ir smegenų veiklą.

„Kaip mūsų organizmas atrodo tada, kai patiriame stresą? Tikiu, kad išmanusis žiedas daliai klausytojų yra ne naujiena. Jį užsidėjus sekamas ne tik pulsas – t. y. kiek kartų per minutę suplakė jūsų širdis, bet ir tai, kuo skiriasi jos dūžiai. Taip sekamas širdies ritmo variabilumas (HRV). Kai esame atsipalaidavę, mūsų širdis plaka skirtingais dūžiais, kai patiriame stresą – dūžiai tampa vienodi. Ką duoda šis žinojimas? Pavyzdžiui, man tai padėjo sužinoti, kad skaitydamas elektroninius laiškus patiriu išties didelį stresą“, – atskleidžia dr. V. Ašeris.

VU partnerystės profesorius pataria pasidomėti ir specialiais matuokliais, kurie leidžia kraujyje palaikyti normalų gliukozės kiekį: „Mūsų organizmas gerai veikia tik tada, kai gliukozė yra tam tikruose intervaluose. Ji negali būti per žema, tačiau negali būti ir per aukšta. Kartais tai labai sunku suprasti, ypač tokiomis dienomis, kai nespėji pagalvoti, ar nori valgyti. Matant savo gliukozės kiekį, galima suprasti, kad per artimiausias 15 minučių būtina pavalgyti arba kituose dviejuose susitikimuose būsite daug mažiau efektyvūs“, – tikina ekspertas.

Skelbiami kandidatai į VU MIF institutų (DMSTI ir TMI) direktorių pareigas

2020 04 29 Balsavimas380x250

 

Kovo 26 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU MIF institutų (DMSTI ir TMI) direktorių pareigas įregistravo 2 kandidatus:

- Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda – kandidatas į Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) direktoriaus pareigas. Kandidato siūlomas raidos planas;
- Prof. habil. dr. Remigijus Leipus – kandidatas į Taikomosios matematikos instituto (TMI) direktoriaus pareigas. Kandidato siūlomas raidos planas.

Kandidatų programų pristatymai ir debatai vyks:
- Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute: 2021 m. balandžio 1 d. 9:00 val., nuoroda į MS Teams;
- Taikomosios matematikos institute: 2021 m. kovo 30 d. 15:00 val. nuoroda į MS Teams.

MIF DMSTI ir TMI Direktorių rinkimų balsavimo data ir laikas:
2021 m. balandžio 7 d. 9–17 val. – el. balsavimas.
Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Išleista monografija „Bayesian and High-Dimensional Global Optimization“

VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Antanas Žilinskas ir Anatoly Zhigljavsky išleido monografiją „Bayesian and High-Dimensional Global Optimization“. Ši monografija, kaip ir dvi ankstesnės bendros monografijos, yra skirta tiems, kas domisi teorija ir kuriems tenka spręsti sudėtingus taikomuosius uždavinius – globaliosios optimizacijos specialistams, taikomuosius uždavininius spendžiantiems žmonėms bei studentams.

2021 03 22 MonografijaMonografijos dalis skirta Bajeso globaliajai optimizacijai pagrįsta prof. habil. dr. A. Žilinsko rezultatais, gautais tęsiant tyrimus, kurių pradininkas yra prof. Jonas Mockus. Globaliosios optimizacijos metodai ypač aktualūs optimaliam projektavimui.

„Dažnai inžinieriai naudoja euristinius globaliosios optimizacijos metodus, kurių savybės, deja, teoriškai sunkiai paaiškinamos. Bajeso metodų išskirtinumas yra tame, kad jie pagrįsti gerai išvystyta matematine teorija. Pastaraisiais metais labai išsiplėtė Bajeso globalios optimizacijos metodų panaudojimas mašinų mokymo (en. machine learning) srityje“, – pasakoja prof. habil. dr. A. Žilinskas.

Bajeso metodai taip pat integruojami su sudėtingų sistemų kompiuteriniu modeliavimu. Kaip išskiria prof. habil. dr. A. Žilinskas, bendradarbiaujant su prof. Romu Baronu ir jo kolegomis šie metodai buvo pritaikyti optimaliems bijojutiklių parametrams surasti.

Aktuali šiuolaikinės globaliosios optimizacijos sritis – didelio kintamųjų skaičiaus (siekiančio tūkstančius ir daugiau) uždavinių sprendimas. Prof. habil. dr. A. Žilinskas sako, kad Amazon kompanijos logistikos optimizavimas yra geras tokių uždavinių pavyzdys.

„Tiek teorinė, tiek praktinė problema ta, kad daugelis metodų, gerai tinkančių nedidelio kintamųjų skaičiaus uždaviniams, pasirodė visai neefektyvūs uždaviniams su dideliu kintamųjų skaičiumi (en. high-dimensional).

Didelės dimensijos erdvė turi nemažai intuityviai sunkiai suvokiamų savybių, pavyzdžiui, į vienetinį hiperkubą įrašyto rutulio tūris augant kintamųjų skaičiui yra nykstamai mažas“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.

Monografijoje teoriškai išnagrinėta ir „dimensionalumo prakeiksmo” (en. curse of dimensionality) problema stochastinėje globaliojoje optimizacijoje. Ši monografijos dalis apibendrina A. Zhigljavsky tyrimus.

Virtuali studijų mugė MIF – kovo 30 d.

2021 03 17 Virtuali studiju muge

Galvoji apie studijas Matematikos ir informatikos fakultete? Prisijunk į virtualią studijų mugę kovo 30 d. ir turėsi galimybę sužinoti apie studijas, dalyvauti paskaitose bei diskusijose. Registracija čia

Norintieji daugiau sužinoti apie konkrečias studijų programas, susipažinti su būsimais dėstytojais ir jų dėstomais dalykais ar pasikalbėti apie priėmimo reikalavimus turės galimybę prisijungti į atskiras konsultavimo erdves. Šiose erdvėse moksleivių lauks ir esami VU studentai, kurie ne tik atvirai papasakos apie studentiško gyvenimo ypatumus, bet ir pristatys laisvalaikio bei savirealizacijos galimybes VU bendruomenėje!

Paskaitos ir diskusijos

Konsultacijos

 

Lauksime tavęs studijų mugėje!

„Arqus Twinning“ veiklos įgavo pagreitį – paaiškėjo trumpalaikių mainų dalyviai ir datos

Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono, Paduvos ir Vilniaus universitetus vienijantis Europos universitetų aljansas „Arqus“ užbaigė paraiškų „Twinning“ mainams priėmimo procesą ir paskelbė atrinktus dalyvius. Daugiausia paraiškų iš visų septynių universitetų gavęs Vilniaus universitetas pirmuosius mainus planuoja jau 2021 m. rugsėjį.

2021 03 17 Trumpalaikiai mainai380x250Pasak Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovo Andriaus Uždanavičiaus, šia „Arqus“ veikla siekiama stiprinti dalykinį darbuotojų ir studentų bendradarbiavimą ir sudaryti galimybes vykdyti bendrą mokymo ir mokymosi veiklą, išbandant trumpalaikes judumo programas: „Aljanso tikslas – reaguoti į visuomenės iššūkius ir siekti gilesnės Europos integracijos.“

Paraiškų teikimo laikotarpiu Vilniaus universitetas priėmė ir ketina įgyvendinti 12 mainų iniciatyvų. Pirmieji mainai įvykti turėtų jau 2021 m. rugsėjį – prof. dr. Aistis Raudys iš Matematikos ir informatikos fakulteto ir jo studentai lankysis Granados universitete Ispanijoje. Grupė dirbs prie bendro mokslinių tyrimų projekto, kurio uždavinys – įvertinti piko metu viešuoju transportu besinaudojančių žmonių skaičių, siekiant geriau planuoti bei optimizuoti transporto veiklą ir užtikrinti mažesnę aplinkos taršą. Mainų vizito tikslas – parengti bendrą keleivių skaičiavimo ir srautų prognozavimo sistemą.

Kitos veiklos numatytos 2022 m. – Filologijos fakulteto dėstytoja dr. Jolanta Šinkūnienė su studentų grupe kovo mėnesį lankysis Granadoje. Komanda kurs specializuotą turizmo kalbą, daugiausia dėmesio bus skiriama diskurso analizės aspektams, vertimo problemoms, kultūrinio konceptualizavimo skirtumams ir jų padariniams analizuoti. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto jaunesnioji asistentė Ieva Giedraitytė su studentais keliaus į Paduvą (Italija) – šis vizitas bus skirtas magistrantūros studentams, klausantiems virtualaus modulio „Europa kaip globalus veikėjas“.

2021 m. rudenį kiti „Arqus“ universitetai taip pat vykdys įvairių tipų trumpalaikius mainus. Iki 2022 m. rugsėjo pabaigos Granados universitetas įgyvendins 10 judumo iniciatyvų, Bergenas ir Paduva – 4, dar 3 komandos į kitus universitetus vyks iš Leipcigo, po 2 komandas mainams suburs Graco ir Liono universitetai. Vilniaus universitete iš viso bus vykdomos 4 veiklos, kai vizitams atvyks atstovai iš kitų „Arqus“ universitetų.

„Nors iš pradžių planuota finansuoti 14 iniciatyvų (po 2 kiekviename universitete), matydami jų sėkmę, paraiškų kokybę ir mūsų akademinio personalo motyvaciją, beveik visi universitetai nusprendė ieškoti daugiau išteklių ir skirti papildomų lėšų. Todėl iš viso bus finansuojamos net 37 paraiškos: 25 finansuoti numatoma „Arqus“ projekto lėšomis, o likusios bus finansuojamos iš kitų šaltinių (kitų programų ar universitetų vidinių biudžetų). Vis dėlto ateityje planuojame skelbti dar vieną paraiškų teikimo etapą. Tikimės jį paskelbti kitais mokslo metais“, – sako A. Uždanavičius.

Mainai, kuriuos vykdys Vilniaus universitetas, yra mišraus tipo (Blended Twinning). Pasak A. Uždanavičiaus, tai – unikalus būdas įgyvendinti projekto veiklas net veikiant sudėtingomis aplinkybėmis, derinant tiek fizines, tiek virtualias veiklas.

„Tikimasi, kad ši mainų iniciatyva padės siekti aljanso tikslų įgyvendinant skirtingų tipų veiklas (ar netgi sujungiant kelias veiklas) – bendrus seminarus, stažuotes, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, vasaros mokyklas, grupinius projektus ir kt. Veiklos gali būti įgyvendinamos keliais būdais: fiziškai, kai skirtingų universitetų studentai susitinka seminaruose akis į akį, arba mišriuoju būdu, kai dviejų universitetų studentai iš pradžių bendradarbiauja virtualiai, o, vėliau susitinka fiziškai užbaigti vykdomo projekto ir pristatyti pasiektų rezultatų“, – paaiškina A. Uždanavičius.

2021-03-17

Su tarptautine Pi diena (kovo 2??)!

Doktorantas Aidas Medžiūnas

1897-ieji metai. Indianos Generalinė Asamblėja. Svarstomas įstatymo projektas numeris 246. Įstatymo autorius – gydytojas ir savamokslis matematikas Eduardas Gudvinas (Edward J. Goodwin). Lietuviškai šio įstatymo pavadinimas skambėtų maždaug šitaip:

2021 03 15 PI diena„Įstatymas dėl naujos matematinės tiesos įtvirtinimo, švietimo labui, kuria nemokamai, nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija, jei šis įstatymas bus priimtas“

Į pasaulinę didžiausių pasaulio kvailysčių istoriją šis įstatymas pateks „Pi įstatymo“ vardu (Indiana Pi Bill).

Šios istorijos pradžia siekia dar Babiloną, Egiptą ir Senovės Graikiją. Senųjų civilizacijų matematikus žavėjo ir kankino daugybė matematinių klausimų, bet vienas mįslingiausių iš jų buvo „skritulio kvadratūros uždavinys“. Graikai šį iš pirmo žvilgsnio paprastą uždavinį suformulavo taip: kaip tik skriestuvo ir tiesyklės (liniuotė be matavimo skalės) pagalba nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duotojo skritulio plotui?

Nors šimtai, o gal ir tūkstančiai įvairių kraštų matematikų daugelį metų bandė išspręsti šią problemą, bet ją pavyko įveikti tik 1882 metais, kuomet Lindemanas (Carl von Lindemann) ir Vejerštrasas (Karl Wilhelm Weierstraß) įrodė teoremą apie skaičiaus π transcendentumą. Šios teoremos pasekmė buvo atsakymas, kad „skritulio kvadratūros uždavinys“ per baigtinį veiksmų skaičių yra neišsprendžiamas. Rašinyje nesigilinsime į transcendenčiųjų skaičių apibrėžimą ir savybes, bet mums užteks žinoti, kad uždavinio neišsprendžiamumo šaknys slypi skaičiaus π prigimtyje/pavidale – 3,1415926535897932384626433...

Tad grįžkime į 1897 metus. Taigi, ko norėjo ponas Gudvinas? Nei daug, nei mažai – įstatymu įtvirtinti „uždavinio sprendimą, kurį mokslas jau seniai paskelbė, kaip neišsprendžiamą visatos paslaptį, kurios žmogaus protas nepajėgus suvokti“. Įstatymo projektas buvo kupinas matematinių teoremų ir jų įrodymų, kurių pagalba ponas Gudvinas skelbėsi išsprendęs „skritulio kvadratūros uždavinį“ ir kilniai siūlėsi šį sprendimą padovanoti Indianos valstijai. Ką įstatymo pavadinime reiškė formuluotė: „nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija“, belieka tik spėlioti...

Tačiau, gal ponas Gudvinas buvo teisus? Gal jis, pavyzdžiui, Lindemano ir Vejerštraso teoremos įrodyme įžvelgė per 15 metų nesurastą klaidą? Deja, kaip išduoda rašinio pavadinimas, visuose „neišsprendžiamos visatos paslapties“ įrodymuose buvo naudojama suapvalinta skaičiaus π reikšmė - 3,2. Kadangi ši reikšmė jau nėra transcendenčioji, tai ir nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duoto skritulio plotui, ponui Gudvinui pavyko.

Yra šaltinių, kurie sako, kad į šio įstatymo svarstymą pakviestas žymus matematikos profesorius improvizuotoje geometrijos paskaitoje sutrynė Gudvino įrodymus į miltus ir taip sustabdė tolesnį įstatymo svarstymą. Kiti šaltiniai teigia, kad viską nulėmė vienas senatorius, pastebėjęs, kad Indianos Generalinė Asamblėja neturi galių apibrėžti matematines tiesas. Žinome tik tiek, kad vasario 12 dieną Asamblėja nusprendė neribotai atidėti įstatymo svarstymą ir prie jo negrįžo iki šios dienos.

Su tarptautine skaičiaus π diena – kovo 14-ąja!

2021-03-15

Matematika geresniam pasauliui

2021 03 15 Tarptautine matematikos dienaSiekdama pažymėti matematikos grožį ir svarbą, bei jos išskirtinį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, UNESCO organizacija 2019 metais paskelbė kovo 14-ąją Tarptautine matematikos diena. Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama įvairiose šalyse, pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Pirmą kartą oficialiai Tarptautinė matematikos diena buvo pažymėta 2020 m. kovo 14 d.

Pasak UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay, „Matematika, su daugybe savo technologinių taikymų, šiuo metu yra daugelio gyvenimo sričių pagrindas. Kartu su algoritmais, matematika atlieka svarbų vaidmenį dirbtinio intelekto ir technologinių trikdžių srityse. O sprendžiant tokias problemas, kaip COVID-19 pandemija ar klimato kaita, primenama apie matematikos svarbą atsakant į šiuolaikinius iššūkius.“ Pabrėžiant matematikos ir jos metodų visuotinumą, 2020 m. Matematikos dienos tema buvo ,,Matematika yra visur‘‘. Šiais, 2021 metais, atsižvelgiant į pandemiją ir į tai, kad matematiniai-statistiniai įrankiai atlieka esminį vaidmenį prognozuojant šios ligos plitimo evoliuciją ir numatant jos užkardymo strategijas, Matematikos dienos tema yra ,,Matematika geresniam pasauliui‘‘.

2021 m. kovo 14 d. 14 val. (Londono laiku) šiame puslapyje galima bus prisijungti ir išklausyti proginius pranešimus anglų kalba.

Kviečiame pažymėti matematikos dieną!

Susiję su Tarptautine matematikos diena puslapiai: www.idm314.org (oficialus puslapis), www.piday.org.

Lietuvos matematikų draugijos informacija

2021-03-14

Embrioninių ląstelių migraciją tirianti mokslininkė: „Noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje“

2021 03 12 microscope380x250Rasa Giniūnaitė – matematikos bakalauro ir magistrantūros studijas Voriko universitete (JK) baigusi ir doktorantūrą Oksfordo universitete studijuojanti matematinės biologijos mokslininkė. Mariaus Jakulio Jason fondo stipendiją gavusi R. Giniūnaitė grįžo į Lietuvą ir čia trejus metus vykdys matematinės biologijos tyrimus. „Nusprendžiau grįžti į Lietuvą, nes čia matau daug galimybių ir noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje. Tai gera proga dalintis žiniomis ir įgūdžiais, ir, žinoma, smagu gyventi Lietuvoje“,– sako šiuo metu Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete dėstanti mokslininkė.

2021 03 12 Rasa Giniunaite226x300Tarpdisciplininė tyrimų sritis – matematinė biologija

R. Giniūnaitės tyrimų sritis – matematinė biologija – matematinių modelių supratimas naudojant biologines sistemas, kai matematikai ir biologai į tam tikras problemas pažvelgia iš skirtingų pusių. Mokslininkė sako, kad matematinis problemos aprašymas padeda ją geriau susisteminti ir suprasti, nes galima apdoroti didelį kiekį duomenų, kiekybiškai aprašyti ir palyginti skirtingas biologines hipotezes.

Mokslininkės tyrimai susiję su embrioninių ląstelių migracija – siekiama išsiaiškinti, kaip išsivysto embrionas, kurio vystymosi metu ląstelės ne tik vystosi, bet ir migruoja, pradeda diferencijuotis ir iš vienos ląstelės susidaro vienas organizmas.

„Svarbu suprasti, kaip vyksta vystymasis: jei suprantame, kada embrionas yra išsivystęs gerai, kada blogai, galime išvengti vystymosi nukrypimų. Mes modeliuojame ląsteles, kurios migruoja labai tolimas distancijas, jos panašios į metastazines vėžio ląsteles ir į ląsteles, migruojančias, kai gyja žaizda. Po mūsų biologams pateiktų įžvalgų ir priežasčių, kurios stabdo ląsteles nuo migracijos, ją lengviau suprasti ir kontroliuoti. Galbūt ateityje bus galima tai pritaikyti ir gydant vėžį.“

Palaikyti ryšį tarp mokslininkų – itin svarbu

Pasak mokslininkės, jauniesiems tyrėjams labai svarbu nuolat palaikyti ir atnaujinti ryšius su kitais mokslininkais, nes tai geriausias būdas dalintis gerosiomis patirtimis. Jaunųjų matematikų susirinkimas yra viena iš tokių galimybių – tai vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams, tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių. Čia dalyviai gali susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. R. Giniūnaitė – viena iš jaunųjų matematikų susitikimo organizatorių.

„Prisijungti prie šio susitikimo paskatino pati susitikimo idėja – suburti matematikų, dirbančių Lietuvoje ir užsienyje, tinklą, palaikyti ryšius su Lietuva, susipažinti su žmonėmis, kurie čia dirba“, – pasakoja ji.

Praėjusiais metais R. Giniūnaitės straipsnis „Modelling Collective Cell Migration: Neural crest as a model paradigm“, parašytas su bendraautoriais Ruth E. Baker, Paulu M. Kulesa ir Philipu Maini, buvo nominuotas kaip geriausias 2020-ųjų doktoranto straipsnis. Tyrimo pristatymą galite pamatyti čia.

Grįžusi į Lietuvą, R. Giniūnaitė tęs glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš Oksfordo universiteto ir sieks prisidėti prie matematikos populiarinimo tarp Lietuvos moksleivių. „Svarbu mokiniams parodyti ne tik teorinę, bet ir praktinę matematikos pusę, kur ir kaip matematika yra pritaikoma.“

2021-03-12

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos