Sidebar

Kodėl matematikos specialistai yra geidžiami darbdavių?

2019 10 28 Matematikos specialistai380x250Matematikai visuomet buvo paklausūs įvairiose srityse. Jie pasižymi loginiu, analitiniu mąstymu, greitai perpranta duomenų, procesų ar veiklos esmę, geba dirbti su dideliais duomenų kiekiais. O svarbiausia – orientuoti į tikslą, jų teikiamos įžvalgos, prognozės ir pasiūlymai yra geras postūmis įmonių vystymui bei plėtrai.

Apie matematikos studijas, matematikų poreikį ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje kalbėjome su Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytoju, prof. habil. dr. Alfredu Račkausku ir CV-Online marketingo vadove Rita Karavaitiene.

Matematikos mokslas įsilieja į kitas mokslų kryptis – taip auga ir matematikos specialistų poreikis. Kaip teigia A. Račkauskas, „Matematika yra ne tik mokslo kalba. Paskutiniais dešimtmečiais ji tapo ir praktinės veiklos kalba, kurią naudoja ne tik akcijų rinkos dalyviai ar vaizdų analizės specialistai. Ji skinasi kelią pačiose įvairiausiose srityse – pradedant medicina ir baigiant šalies gynybos struktūromis. Matematinė biologija, ekonometrija, biometrija ir dar daugelis kitų tarpdisciplininių krypčių susiformavo ir yra plėtojamos būtent matematikos dėka. Vis dažniau įvairių sričių laboratorinius eksperimentus keičia matematiniai eksperimentai – nepalyginamai pigesni, nes nereikalauja sudėtingos ir brangios aparatūros. Ši matematikos ekspansija į kitas sritis vadinama mokslo ir technologijų matematizavimu. Taigi ir matematinį išsilavinimą turinčių žmonių poreikis nuolat auga ir augs“.

Matematikai – geidžiami darbuotojai viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse. „Jie visuomet buvo paklausūs dėl savo žinių ir gebėjimų analizuoti, interpretuoti, taikyti ir prognozuoti. Matematikus turbūt galima sutikti bet kurioje įmonėje, kurios veikla susijusi su duomenimis, tai ir draudimo, IT, gamybos, prekybos, inžinerinės, mokslinės įmonės, bankai, viešojo sektoriaus įmonės ir t.t.“, – pasakoja R. Karavaitiene.

Matematikos krypties mokslus baigę žmonės dirba ne tik analitikais, bet ir įmonių vadovais. „Dažnu atveju matematikai dirba analitikais: duomenų analitikais, verslo analitikais, finansų analitikais, IT analitikais, taip pat IT vystymo specialistais, patarėjais, ekonomistais. Analitikų (duomenų, finansų) poreikis pastaraisiais metais sparčiai auga, nes be šių specialistų įmonių vystymas ir augimas yra gana ribotas. Paanalizavus cvonline.lt kandidatų duomenų bazę, matome, kad turintys matematikos išsilavinimą realizuoja savo gebėjimus ne tik dirbdami su duomenimis, bet ir su verslo vystymu bei plėtra. Nemaža dalis matematikų užima vadovaujančias pareigas (yra projektų vadovai, plėtros vadovai, padalinių vadovai, vadovai)“, – įžvalgomis dalinasi CV-online marketingo vadovė.

Visų matematikos studijų krypties studijų programų svarbiausias tikslas – išugdyti matematines kompetencijas. „Tai gebėjimas suprasti, vertinti ir naudoti matematiką tokiose situacijose ir tokiame kontekste, kuriame ji vaidina ar gali vaidinti tam tikrą vaidmenį. Be abejo, išugdyti abstraktų loginį mąstymą, plačią erudiciją, poreikį domėtis matematika ir poreikį propaguoti matematinį raštingumą, išugdyti gebėjimą išlaikyti ir kelti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi – vienas iš matematikos studijų programų tikslų“, – pasakoja A. Račkauskas.

Matematikų įgūdžiai ir aštrus protas pasitarnauja ne tik versle, bet ir valstybės valdyme, tai viena iš universaliausių, bet tikrai ne kiekvienam skirta išsilavinimo sritis. „Pastebėjome, kad dažnas įgijęs matematikos bakalauro laipsnį toliau tęsia mokslus ir įgyja magistro, daktaro laipsnius. Matematikai yra įvairiapusiškos, plačių pažiūrų asmenybės. Tai taip pat svarbu, nes įmonės ieško ne tik „techninius“ reikalavimus atitinkančių darbuotojų, bet ir asmenybių“,– teigia R. Karavaitiene.

Matematikai taip pat geba prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Matematikos studijų krypties absolventai,  gali dirbti srityse, kurios reikalaujama griežto loginio mąstymo ir analitinio požiūrio į problemų sprendimą. „Stiprios IT įmonės kovoja dėl matematinį išsilavinimą turinčių žmonių, net jei jie visai neišmano informatikos. Bankai įdarbina matematikos bakalaurus ar magistrus, audito kompanijos, finansinio tarpininkavimo įmonės, ministerijos ir jų departamentai mielai priima matematikos bakalaurus ir magistrus, nes jų privalumas – gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos“, – sako prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas.

MIF atnaujintos Šaltinių g. auditorijos

2019 10 25 Saltiniai auditorija380x261Rudens semestrą fakultetas pasitiko atsinaujinęs. Matematikos ir informatikos fakulteto patalpose, esančiose Šaltinių g. 1A, atnaujintos kompiuterių klasės.

„Šaltinių gatvės pastatas daugiau kaip 10 metų nematė didesnių remonto darbų, jei ir buvo atliekami, tai tik kosmetiniai. Šio remonto metu buvo dalis auditorijų sujungta – taip sudarant galimybę dirbti su didesnėmis studentų grupėmis. Viena iš auditorijų buvo paversta bendrosiomis patalpomis – paskaitų laukiantys studentai turi, kur patogiai atsisėsti, pasidėti daiktus, kompiuterius, gali atlikti įvairius darbus. Reaguojant į paskaitas vedančių dėstytojų ir studentų pastabas buvo sutvarkytos ir iki lubų pakeltos auditorijas skiriančios pertvaros. Atlikus remonto darbus studentams ir dėstytojams besiklausant ar vedant paskaitą nebetrukdo kito dėstytojo vedamas užsiėmimas gretimoje auditorijoje“, – pasakoja MIF IT prodekanas Povilas Treigys.

„Lietaus vaikų“ atstovė B. Suisse: autizmas ir aukštasis mokslas – iššūkiai ir sprendimai

2019 10 23 autizmo seminaras 642x344

Mes visi labai aiškiai suprantame: jei žmogus turi fizinę negalią – jam ar jai pirmiausia reikia pritaikyti patalpas, kad jos būtų fiziškai prieinamos. Fizinė negalia mums atpažįstama. Tuo tarpu autistiški asmenys iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai neišsiskiriantys nuo aplinkinių. Todėl autizmo spektro sutrikimai priskiriami vienam iš nematomos negalios tipų. Vis dėlto, net jeigu mūsų sutikti autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys neturi jokių pastebimų skirtumų, jie susiduria su daug didesniais iššūkiais studijų procese ir kituose, ypač socialiniuose, kontekstuose.

Iškalbinga statistika

Šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje yra 7,7 milijardo gyventojų, tarp jų – 1 proc. autistiškų asmenų. Tai sudarytų maždaug 77 mln. gyventojų – kaip vieną didesnių šalių Europoje.

Gali pasirodyti, kad ši statistika Lietuvai neaktuali. Vis dėlto vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra daugiau nei, pavyzdžiui, sergančių vėžiu ar turinčių Dauno sindromą. Tai, ko gero, pati dažniausia negalia šiandien. Kasmet nustatomų autizmo sutrikimo atvejų skaičius, lyginant 2013 ir 2017 m., išaugo dvigubai. Lietuvoje 1,8 tūkst. vaikų per metus dėl autizmo nustatomas neįgalumas. Prognozuojama, kad Lietuvoje per artimiausią penkmetį turėsime apie 10 tūkst. diagnozuotų autizmo paliestų vaikų. Ši autizmo „banga“, tikėtina, neaplenks ir aukštojo mokslo įstaigų.

Mūsų šalyje suaugusiųjų autizmo diagnozavimas įteisintas tik 2015 m. Tai reiškia, kad asmenims, sulaukusiems 18 metų, autizmo diagnozė būdavo pakeičiama, pavyzdžiui, į šizofrenijos. Todėl Lietuvos higienos instituto 2017 m. duomenys, skelbiantys, kad šiuo metu Lietuvoje oficialiai yra tik 17 suaugusių žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra klaidinantys.

Dar didesnius skaičius gautume, jei prie autizmo priskirtume išplėstinį autizmo fenotipą (angl Broad Autism Phenotype). Tai žmonės, turintys platų spektrą asmenybės, kalbos ir socialinio elgesio ypatumų, kurie yra aukštesni už vidutinį lygį, bet žemesni už būdingą autizmo spektrui. Manoma, kad tėvai, turintys išplėstinio autizmo fenotipą, dažniau nei kiti tėvai gali susilaukti net keleto autistiškų vaikų.

Autizmas – ne liga

Autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės yra labai skirtingi – kiekvienas su unikaliu autizmo bruožų rinkiniu.

Autizmas yra ne liga, o neurologinė būklė, lydinti visą gyvenimą, t. y. jei vaikas yra autistiškas, jis diagnozės „neišaugs“ ir suaugęs turės autizmo spektro sutrikimą. Tačiau autizmo išraiška gali kisti – didėti ar mažėti, žmogus gali išmokti prisitaikyti, kompensuoti tam tikrus dalykus. Labai svarbu suprasti, kad turime autizmo sutrikimų spektrą – vienokių šio spektro sutrikimų gali turėti mokslininkai, išradėjai, puikiausi informacinių technologijų specialistai, o kitokių – žmonės, kurie negali gyventi savarankiškai. Dėl šio spektro įvairovės gimsta labai daug mitų, nesusipratimų, nesusikalbėjimų. Vienas populiariausių – visi autistiški asmenys gabūs matematikai. Anaiptol, jie gali būti ir puikūs filologai, muzikai, dailininkai. Arba kitas mitas skelbia, kad visi autistiški žmonės – genijai. Genijų ir tarp autistiškų žmonių, aišku, pasitaiko, bet jų yra labai nedaug. Savantizmo sindromą turintys žmonės gali turėti genijaus gebėjimų vienoje srityje, bet labai žemų gebėjimų – kitose.

Autizmą neretai lydi gretutiniai sveikatos sutrikimai. Dažniausi – emociniai sutrikimai (nerimas ir depresija), socialinė fobija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, bipolinis sutrikimas, miego sutrikimai, epilepsija, nerviniai tikai. Kai kuriuos sutrikimus galima ir būtina gydyti, skirti jiems atitinkamą dėmesį ir priežiūrą.

Autizmas ir studijos – misija įmanoma?

Jeigu auditorijoje yra studentas (-ė) su autizmo spektro sutrikimu, vadinasi, tikriausiai įvyko daug sėkmingų sutapimų, kad jis ar ji ten atsidurtų. Labai dažnai autizmo sutrikimą turintis vaikas atsiduria specialioje klasėje ar net specialioje mokykloje. Jei pasitaiko gera (-as) mokytoja (-as), supratinga aplinka ir pan., gali būti, kad ji ar jis baigs ir bendrojo lavinimo mokyklą. Kaimyninėje Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad autizmo sutrikimą ar Aspergerio sindromą turintysasmenys bendrojo lavinimo mokykloje daug dažniau sulaukia patyčių, o ne pagalbos tiek iš vaikų, tiek iš mokytojų. Todėl iki universitetų auditorijų tokie žmonės ateina labai retai.

Tačiau net ir sėkmingai įstojusiems į universitetą žmonėms, turintiems autizmo sutrikimą, pagalbos reikia labai daug ir įvairialypės. Visų pirma jiems reikalinga akademinė pagalba, t. y. konsultavimas, mokymosi įgūdžių stiprinimas, bibliotekos ir kitų išteklių pasiekiamumas. Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas: kuratoriai, socialinių įgūdžių ugdymas, kad galėtų bendrauti su bendraamžiais ir fakulteto nariais, grupinės veiklos. O kartu – kasdieniai patarimai, pagalba orientuojantis universitete, laisvalaikio pomėgių skatinimas ir interesų atstovavimas, savarankiško gyvenimo bendrabutyje įgūdžių stiprinimas.

Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaikančios autistiškų studentų (-čių) baimės yra susijusios su viešu kalbėjimu, stresu, negebėjimu susikaupti, suprasti, ko iš jų norima. Jiems (joms) sudėtingos grupinės užduotys, nesuvokiami dviprasmiški klausimai bendraujant, studijų užduotyse ar egzaminuose. Jie (jos) dažnai nežino, kaip paprašyti pagalbos. Galiausiai – jiems (joms) neramu dėl negalios patiriamų iššūkių nesupratimo arba ignoravimo.

Dėstytojų supratimas – neįkainojamas

Studentų (-čių), turinčių autizmo spektro sutrikimą, gyvenimą gerokai palengvintų net ir paprasti, daug pastangų ar laiko nekainuojantys dalykai. Svarbu nepriimti šių studentų (-čių) kitokio elgesio kaip nepagarbos ženklo ar autoriteto kvestionavimo. Net jei elgesys atrodo keistas, jis turi priežastį ir galima ją paaiškinti. Dėstytojai (-os) informaciją autistiškiems studentams (-ėms) galėtų pateikti iš anksto ir apibrėžtais, nekintančiais kanalais (pavyzdžiui, visada tiesiogiai elektroniniu paštu). Kartais svarbu padėti priimti sprendimą (pvz., renkantis darbo temą), susiplanuoti laiką, veiklas, ramiai paaiškinti padarinius, nekeisti taisyklių, nepykti ir negėdinti. Be to, šiems žmonėms negalioja principas „savaime suprantama“. Todėl svarbu būti tiksliems teikiant užduotis ir nurodymus. Mokymosi procesą palengvintų vizualinių priemonių naudojimas paskaitose.

Pabaigoje išskirčiau du svarbius dalykus. Pirmiausia – reikėtų vengti į studentą žiūrėti kaip į vargšą ar ligonį. O svarbiausia – pagarba žmogui ir jo orumui.

Komentaras parengtas pagal Vilniaus universiteto kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ organizuotame seminare skambėjusį pranešimą. Jei tokio ar panašaus seminaro (autizmo ar kitokio tipo negalios tema) norėtumėte savo padalinyje, maloniai kviečiame kreiptis el. paštu .

Kviečia Rektorius: orientavimosi sporto varžybos ir garuojanti sriuba

2019 10 21 kviecia rektorius380x250Siekdamas populiarinti orientavimosi (OS) ir sportinės radiopelengacijos (ARDF) sporto šakas tarp VU bendruomenės narių, skatindamas aktyviai praleisti laiką ir stiprinti sveikatą, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas visą VU bendruomenę kviečia registruotis į tradicines OS bei pirmąsias ARDF varžybas ir laimėti jo įsteigtus prizus.

Laikas ir vieta: Varžybos vyks š.m. spalio 26 d., šeštadienį, Švenčionių rajono Žukaučiznos kaime, šalia rektoriaus Artūro Žukausko sodybos.

Programa:

10.00–10.50 val. – atvykimas į starto vietą, pasiruošimas startui.

11.00–13.30 val. – OS varžybos nurodyta kryptimi.

12.00–14.00 val. – ARDF demonstravimas ir varžybos.

14.00–14.30 val. – nugalėtojų apdovanojimas ir skaniausia povaržybinė sriuba

Dalyvavimo sąlygos: Dalyvauti gali visi VU bendruomenės nariai ir jų šeimos nariai, Lietuvos ARDF bendruomenės nariai.

Dalyvių įnašas „OK Klajūnui“: suaugusiesiems – 4 eurai, moksleiviams ir studentams – 1 euras. Kontrolinis laikas – 2 valandos. Už savo sveikatą atsako varžybų dalyviai arba jų tėvai.

Trasų parametrai:

OS: suaugusiesiems (jaunimui ir subrendėliams) – 5 km, 16 KP; vaikams – 1,5 km, 6 KP.

ARDF: ~6 km, 5 KP + B (80 m, 5x60“, 1W).

Atsižymėjimas: SI kortele.

Žemėlapis: „Žukaučizna“ (2011 m.)

Atvykstant nuo Lakajos kaimo: 3 km į rytus ir nusukti nuo žvyrkelio į dešinę pro Pagudūniškį ir Imuliškį (~3,5 km).

Atvykstant iš Vilniaus: pro Pabradę ir Arnionis (arba pro Dubingius ir Joniškį), toliau – pro Žaugėdus, Slabadą, Jusėniškes.

Varžybų centras:

http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=612493;6114382;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=612620,6114306&z=2000&lrs=vector,hybrid_overlay,vector_2_5d,stops,zebra

55.152247, 25.764914 (WGS)

Apdovanojimai: vaikų (berniukai ir mergaitės iki 18 m.), jaunimo (vaikinai ir merginos iki 35 m.) ir subrendėlių (vyrai ir moterys virš 35 m.) kategorijose užėmusieji prizines vietas apdovanojami rektoriaus prizais.

Sodyboje varžybų dalyviai bus vaišinami prof. Ritos Žukauskienės sriuba, kitas maistas ir gėrimai – savo nuožiūra.

Organizatoriai: Varžybas organizuoja „OK Klajūnas“ kartu su Kantanto ir Kantantėlio taurių etapu. Trasas planuoja rektorius Artūras Žukauskas.

Kviečiame registruotis el. paštu  iki spalio 23 d. (trečiadienio) 23.00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, amžiaus grupę, rungtį (rungtis) ir pranešti SI kortelės numerį arba apie pageidavimą nuomotis SI kortelę, pageidavimą nuomotis ARDF imtuvą.

Trys MIF dėstytojai – orientavimosi sporto varžybų prizininkai

2019 10 18 Orientavimosi sportas380x250MIF dėstytojai, orientavimosi sporto entuziastai –  prof. habil. dr. Vigirdas Mackevičius, prof. dr. (HP) Julius Žilinskas ir prof. habil. dr. Remigijus Leipus orientavimosi sporto varžybose „Mano Antradieniai ir Ketvirtadieniai 2019“ bendroje įskaitoje tapo prizininkais. J. Žilinskas (3V35 grupė) ir V. Mackevičius (5V35 grupė) tapo grupių nugalėtojais, o R. Leipus (3V35 grupėje) užėmė 3-ąją vietą.

Varžybos vyko Vilniaus apylinkėse visą 2019 m. sezoną – prasidėjo balandžio 2 d. Pasakų parke,  o baigėsi spalio 3 d. Lazdynuose.

Dalyviai rungtyniavo 6 sudėtingumo grupėse. Pirma trasa – ilgiausia ir sudėtingiausia, šešta trasa –trumpiausia ir paprasčiausia.

Kaip pasakoja vienas iš prizininkų, R. Leipus, „OS – labai visapusiškas sportas. Reikia bėgti ilgus nuotolius (5-10 km), taip pat išlaikyti koncentraciją, sekant vietovę ir žemėlapį. Tai puikus poilsis, fizinis krūvis ir atsipalaidavimas nuo įtempto darbo. Visi trys esame orientavimosi sporto entuziastai. Taip susiklostė, kad pradedant Rektoriumi, dauguma VU orientacininkų yra matematikai, informatikai ir fizikai“.

Patvirtinti kandidatai į Vilniaus universiteto Tarybą

2019 10 17 Vilniaus universitetas642x374

Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į VU Tarybą sąrašą. Jame yra 16 vidinių ir 16 išorinių kandidatų – iš jų 9 rinks rinkimų teisę turintys akademiniai darbuotojai, dar 2 nariai skiriami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

VU Tarybos nariais gali būti renkami nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurių veikla liudija, kad jie suvokia VU misiją, puoselėja VU vertybes, yra motyvuoti rūpintis VU veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų Tarybos narių pareigoms vykdyti.

Kandidatų elgesys turi atitikti VU akademinės etikos kodekso normas, jie negali turėti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir būti pripažinti padarę nusikalstamą veiką. Kandidatu taip pat negali būti asmuo, atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba jei nuo atleidimo yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai. Atitiktį šiems keliamiems reikalavimams įvertino VU Senatas ir Centrinė rinkimų komisija.

Teisę rinkti ar būti renkamam pagal atnaujintą ir Senato patvirtintą rinkimų tvarką turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, dirbantis VU pagal neterminuotą darbo sutartį arba ne trumpiau kaip trejus metus ir ne mažiau kaip puse etato.

Tarp šių metų rinkimų naujovių – išskirtinis dėmesys lyčių lygybei. Senato atnaujintoje Tarybos rinkimų tvarkoje įtvirtintas lyčių lygybės principas, kuris turėjo būti užtikrintas jau kandidatų kėlimo etape. Tai reiškia, kad į kiekvieną iš devynių pozicijų kandidatų sąrašas buvo tvirtinamas tik tuomet, jei jame buvo bent viena moteris ir bent vienas vyras.

Patvirtinus kandidatų sąrašą oficialiai prasideda agitacinis laikotarpis, kuris tęsis iki spalio 25 d. Kandidatų debatai pagal atskiras rinkimų sritis numatomi spalio 21 ir 25 d. Tiesiogines debatų transliacijas bus galima stebėti VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos krypties arba technologijos mokslų srities debatai vyks spalio 25 d. 14 val. Naugarduko g. 24, 110 kab. (Chemijos ir geomokslų fakultetas, Fizikinės chemijos auditorija).

Tarybos rinkimai vyks 2019 m. lapkričio 4–5 d. Išankstinis balsavimas numatomas 2019 m. spalio 28–29 d.

Balsavimas Matematikos ir informatikos fakultete vyks nuo 9 iki 16 val:

  • 208 kabinetas, Naugarduko g. 24, Vilnius;
  • 511 kabinetas, Didlaukio g. 47, Vilnius;
  • 207 kabinetas, Akademijos g. 4, Vilnius.

VU Taryba yra vienas iš trijų VU valdymo organų, kuris sprendžia strateginius aukštosios mokyklos veiklos klausimus: tvirtina organizacijos biudžetą ir strategiją, sprendžia dėl universiteto veiklos krypčių, valdomos infrastruktūros, investicijų bei plėtros. Vienas pirmųjų naujosios Tarybos darbų – rektoriaus rinkimai.

Kandidatai į vidinius VU Tarybos narius:

Humanitarinių mokslų sritis

  • Paulius Vaidotas Subačius
  • Rita Šerpytytė
  • Jurgita Verbickienė

Socialinių mokslų sritis

  • ­­­Vytautas Dikčius
  • Rimvydas Skyrius
  • Rūta Žiliukaitė

Medicinos ir sveikatos mokslų sritis

  • Jelena Čelutkienė
  • Eugenijus Lesinskas

Gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos kryptys

  • Saulius Klimašauskas
  • Juozas Rimantas Lazutka
  • Aurelija Žvirblienė

Gamtos mokslų srities matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, informatikos kryptys arba technologijos mokslų sritis

  • Valentina Dagienė
  • Mindaugas Mačernis
  • Konstantinas Pileckas
  • Arūnas Ramanavičius

Kandidatai į išorinius VU Tarybos narius:

Humanitarikos, kultūros ir meno sritis

  • Emilija Banionytė
  • Rolandas Barysas
  • Aurelijus Katkevičius
  • Sigitas Narbutas
  • Skaidra Trilupaitytė

Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų sritis

  • ­Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
  • Mykolas Katkus
  • Česlav Okinčic
  • Tomas Palšis
  • Diana Vilytė

Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, sritis

  • Algimantas Blažys
  • Eglė Radzevičienė

Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais, sritis

  • Antanas Marcinonis
  • Jovita Nenortaitė
  • Elena Vengrienė
  • Augustinas Vizbaras

VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka kandidatu įregistruotas Raimundas Balčiūnaitis. Pagal VU Statutą VU SA prezidentas Tarybos nariu skiriamas pagal pareigas. Šiuo metu jas eina Klaudijus Melys.

Su kandidatų motyvacija ir interesų deklaracijomis galite susipažinti čia.

VU dėstytojas, mokslininkas druskininkietis Povilas: Informatikos ir matematikos mokslai ugdo ir analitinį, ir kūrybinį mąstymą

2019 10 16 Povilas Treigys200x300Rugsėjo 18 dieną Druskininkų Ryto gimnazijoje vyko Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaita. Paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai: Druskininkų Ryto gimnazijos absolventas, IT prodekanas – doc. dr. Povilas Treigys ir doc. dr. Jurgita Markevičiūtė. Renginio metu dėstytojai moksleivius supažindino su  šiuolaikiniais iššūkiais – duomenimis, jų gausa ir žmogaus ribotu gebėjimu juos analizuoti. Taip pat pristatė dažnai sutinkamus algoritmus daugiamačių duomenų analizėje bei parodė, kaip tokių duomenų analizė atliekama kompiuteriu.

Povilas Treigys – Druskininkų Ryto gimnazijos ir M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos absolventas, informatikos mokslu susidomėjo dar mokykloje. „1999 m. baigiau Druskininkų Ryto gimnaziją, buvome pirmoji mokyklos gimnazistų laida. Taip pat būdamas 5 klasėje jau turėjau M.K. Čiurlionio muzikos mokyklos baigimo diplomą – baigiau birbynės specialybę. Mokykloje neblogai sekėsi matematika ir informatika. Informatikos egzaminą kartu su dvyliktokais išlaikiau dar būdamas 11 klasėje, o kalbos – nesisekė, ypač lietuvių. Taigi, pasirinkimas buvo aiškus“, – pasakoja Povilas.

Druskininkų Ryto gimnazijos absolventas po mokyklos pasirinko informatikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas VGTU. Vėliau mokslus tęsė jungtinėje VU ir VGTU doktorantūros programoje ir 2010 m. apsigynė informatikos inžinerijos daktaro laipsnį tema „Grafinių oftalmologinių ir termovizinių duomenų analizės metodų kūrimas ir taikymas“.

Kaip informatikos mokslas siejasi ir su medicina, ir su kalba? Šiuo metu Povilas yra ir Vilniaus universiteto mokslininkas, dėstytojas, vadovauja Vaizdų ir signalų analizės mokslinei grupei bei rengia jaunuosius mokslininkus. „Dirbame su skaitmeniniais vaizdais ir garso signalo analize. Analizuojame akies dugno skaitmeninius vaizdus, siekiant automatiškai nustatyti, pavyzdžiui, glaukomos, kataraktos susirgimus. Aktyviai bendradarbiaujame su Vilniaus patologijos centru kurdami histologinių vaizdų analizės sprendimus, siekiant atpažinti vėžines ląsteles, jų struktūras, struktūras klasifikuoti (limfocitai, branduoliai ir kt. struktūros), magnetinio rezonanso vaizdus, siekiant atpažinti prostatos pakitimus. Garso signalo srityje grupės nariai aktyviai dirba su šnekos atpažinimu, sintezavimu ir modeliavimu. Kuriame algoritmus, gebančius atpažinti pašnekovo emociją/nuotaiką iš kalbos. Taip pat garso signalų analizės srityje bendradarbiaujame ir su medikais – yra kuriami algoritmai analizuojantys kalbėtojo šneką, siekiant atpažinti balso stygų infarktą ar kt. pakitimus. Tyrimams naudojame pačius pažangiausius sprendimus, grindžiamus dirbtiniu intelektu: taikome mašininio mokymo metodus, giliuosius neuroninius tinklus“, – savo patirtimi dalinasi mokslininkas.

Povilo interesai ir patirtis dirbant su studentais apima, bet neapsiriboja, tokias dalykais kaip programavimas, duomenų bazės, programų sistemų inžinerija, programų kūrimo procesas, vaizdų analizė ir kt. „Informatikos ir matematikos mokslai leidžia suderinti daug įvairių skirtingų aspektų į vieną visumą, ugdo analitinį ir kūrybinį mąstymą – absolventas geba kurti inovacijas ar sprendimus įvairiose srityse: medicinoje, technikoje, grožio industrijoje, maisto pramonėje ir kt. Matematikos ir informatikos studijos ugdo kūrybiškumą, kurio pagrindu gautus sprendimus absolventas gali pritaikyti kasdieninėje savo veikloje – automatizuojant veiklos procesus ar net kuriant robotus.“

Didžiausi atlyginimai – programų sistemų absolventams

2019 10 14 Kodavimas380x250Matematikos ir informatikos fakultete programų sistemos studijų programa sulaukia didelio moksleivių dėmesio. Į šią bakalauro studijų programą 2019 m. priimta net 116 pirmakursių. Baigę šią programą absolventai gali dirbti įmonėse, kuriančiose programinę įrangą, pvz., informacines sistemas taip pat ir valstybinėse, privačiose įmonėse bei organizacijose, teikiančiose elektronines paslaugas, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse ir kt.

Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimo (STRATA) duomenimis, programų sistemų studijų kryptį baigę absolventai uždirba daugiausiai – praėjus metams po studijų gali uždirbti daugiau nei po 1,6 tūkst. eurų.

Programų sistemų studijų programos išskirtinumas – kūrimo procesai. Kaip teigia doc. dr. Kristina Lapin, „Visose informatikos krypties studijų programose yra išmokstama programuoti. Programų sistemų studijų programos specifika tame, kad šios studijos apima visus kūrimo procesus: poreikių analizę, projektavimą, programavimą, testavimą bei šių procesų valdymą. Be to, ugdomos ir tokios kompetencijos kaip gebėjimas dirbti komandoje, sprendimų pristatymas ir argumentavimas, komunikavimas ir bendravimas su kitų specialybių atstovais. Šių gebėjimų ugdymas reikalauja nemažai pastangų, todėl antrame kurse dažnai užduotys atliekamos grupėse. Dirbant grupėje svarbu ne tik laiku ir kokybiškai atlikti užduotis, bet ir mokėti pagrįsti projektinius sprendimus bei pristatyti juos auditorijai. Įgytos žinios padeda programų sistemų absolventams įsilieti į įmonių veiklas ir greičiau kilti karjeros laiptais, ką ir patvirtina STRATA tyrimų duomenys“.

Dar viena studijų kryptis, esanti tarp lyderių – informatika. Baigę šią studijų kryptį absolventai gali uždirbti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų. Matematikos ir informatikos fakultete esančios informatikos studijų krypties programos: informatika (bakalauro ir magistro studijų programa), informacinės technologijos (bakalauro studijų programa) ir kompiuterinis modeliavimas (magistro studijų programa).

Matematikos ir informatikos fakulteto studijų programos čia.

Susipažinti su STRATA tyrimais galite čia.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku