Sidebar

VU MIF mokslininkas Simonas Šaltenis: „Siekiame sukurti naujos kartos navigacijos sistemą“

2019 11 20 Simonas Saltenis380x250Simonas Šaltenis – VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos ir matematikos bakalauro studijų programos absolventas. Mokslus ir akademinę karjerą tęsė Danijoje: 2001 m. Olborgo (Aalborg) universitete apsigynė informatikos srities mokslų daktaro laipsnį ir iki 2019 m. dirbo Olborgo universitete.

Pagal Lietuvos mokslų tarybos protų pritraukimo ir reintegracijos (SMART) programą, 2019-2023 metais VU MIF informatikos institute Simonas Šaltenis vadovauja projektui „Duomenų valdymas ir algoritmai sumaniam transportui“.

Kodėl Simonas sugrįžo į Lietuvą? „Visada buvo noras grįžti į Lietuvą. Jeigu būtų praėję dar daugiau laiko, vaikai sukurtų ten šeimas ir tada jeigu grįžti, tai nebent pensijai. Ir tokia perspektyva, jeigu taip pagalvoji – liūdnoka. Na, ir čia pasitaikė proga sudalyvauti LMT protų pritraukimo ir reintegracijos programoje. Toks  sprendimas nebuvo paprastas, ten, Danijoje vaikai užaugę, lankė mokyklą, viskas įprasta. O čia taip viskas nauja, iš esmės. Žvelgiant iš kitos pusės – man norėjosi pokyčių karjeroje“, – pasakoja Simonas.

Simono vadovaujamas projektas orientuotas į netolimos ateities išradimus – autonominių ir elektromobilių navigacijos užklausų vykdymą ir transporto duomenų valdymą. „Ateityje, kai dauguma automobilių bus autonominiai, tai transporto duomenų valdymas bus ypatingais svarbus. Dar labiau populiarės automobilių dalijimosi paslauga – automobilis galės uždirbti pinigus savininkui vežiodamas kitus klientus. Tai tada kyla klausimas, kaip tokį automobilių dalijimosi tinklą efektyviai valdyti? Skirtingi automobiliai, skirtingi baterijų įkrovimo lygiai, kaip visa tai planuoti, kaip ir kokį automobilį siųsti klientui, kaip juos labiausiai išnaudoti, kad automobiliai mažiausiai stovėtų nevažiuodami? Jeigu mes turėtume labai tikslią informaciją ir turtingus transporto duomenis apie numatomas eismo sąlygas, apie tai, kaip eismas vystysis ateinančias kelias valandas, orų prognozę – turint šiuos duomenis galima suformuoti dar tikslesnį maršrutą. Dabar tai daro Google Maps, bet mes sieksime, kad ateityje algoritmai naudotų dar tikslesnius ir turtingesnius duomenis. Siekiame sukurti naujos kartos navigaciją.“

„Šiame projekte mes gilinsimės ir į elektrinių automobilių užklausų valdymą – jeigu ilgesnis maršrutas, reikia suplanuoti krovimosi sustojimus, kurie irgi užima laiko. Kaip maršrutas atrodys, tai priklausys ir nuo automobilio baterijos lygio, nuo automobilio modelio, priklausys ir nuo oro sąlygų. Svarbu pateikti tikslų maršruto planą. Kita situacija – kraunasi automobilis, ir man reikia staigiai nuvykti kažkur, ar man palaukti automobilio kol pasikraus, o gal geriau pravažiuoti pro greito krovimo stotelę ir ten pasikrauti? Visa tai riekia apskaičiuoti, kaip efektyviai valdyti užklausas“, – tvirtina S. Šaltenis.

Su kokiomis problemomis susiduriama užklausų valdymo srityje? „Yra daug duomenų ir jie yra labai dinamiški, pastoviai keičiasi. Šiuolaikiniai algoritmai naudoja duomenų struktūras, kurios yra paruoštos iš anksto, kad, kai bus užklausa, iškart galėtų atsakyti. Jeigu žiūrint iš ateities perspektyvos, jeigu viskas keičiasi, tai reiškia, kad reikia pasiruoštas duomenų struktūras nuolat atnaujinti ir keisti, o tai labai daug kainuoja laiko ir pastangų. Ir dabar turime Google Maps eismą realiu laiku, bet jis nėra pakankamai tikslus. Sumanūs algoritmai, sukurti panaudojant didžiuosius transporto duomenis, įgalins daug našiau panaudoti transporto infrastruktūrą, sumažins transporto poveikį aplinkai, silpnins šiltnamio efektą ir pagerins transporto paslaugų kokybę. Mūsų tyrimai bus naudingi ateityje, nes ateitis bus turtinga duomenimis, visapusiško skaitmenizavimo linkme ir transporto srityje taip pat“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.

Projekto „Duomenų valdymas ir algoritmai sumaniam transportui“ tikslas – išrasti naujos kartos elektroninio maršrutų planavimo algoritmus, panaudojus turtingus transporto duomenis. Projektas plėtos elektrinių transporto priemonių maršrutų planavimo algoritmus, automobilių dalijimosi tinklų ir daugiamodalio transporto algoritmus. Projekto dėmesio centre bus pasiūlytų sprendimų plėtojimas, jų našus lygiagretus vykdymas modernia kompiuterine įranga bei jų veikimas, panaudojant ypatingai dinamiškus duomenis. Projekto metu bus plėtojama atviro kodo sistema, kurioje integruojami ir demonstruojami sukurti algoritmai ir metodai.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 19 P Treigys klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Informacinių technologijų prodekanas doc. dr. Povilas Treigys

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Pažangus, dinamiškas, modernus.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau VGTU inžinerinę informatiką – ir bakalaurą, ir magistrą. Bakalauro studijų metu atsimenu buvo toks dalykas kaip inžinerinė grafika. Dalyką dėstė garbaus amžiaus dėstytojas, su grupės draugais šiek tiek abejojome jo kompetencija. Tačiau tai truko iki pirmojo atsiskaitymo – turėjome pristatyti sumodeliuotą trimatę detalę. Atsiskaitymo metu dėstytojas priėjo prie vieno iš grupės draugų, pridėjo pirštą prie ekrano, pasižiūrėjo į detalės originalą ir pasakė „trūksta 2 mm”. Supratome – bus blogai. Blogai ir buvo, juokai baigėsi, teko daug ir smarkiai dirbti J

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Einu IT prodekano pareigas – esu atsakingas už bendros fakulteto IT infrastruktūros palaikymą, vystymą, efektyvų valdymą ir problemų sprendimą.

 

Informacinių technologijų prodekaną doc. dr. Povilą Treigį galite rasti Didlaukio g. 47, 204 kab. ir Akademijos g. 4, 623 kab.

Tel. (8 5) 219 5008

Tel. (8 5) 210 9328

El. paštas

Dekanas Paulius Drungilas sveikina su Tarptautine studentų diena

Matematikos ir informatikos fakulteto studentai – mūsų viso fakulteto pagrindas. Džiaugiuosi, kad MIF studentai aktyviai prisideda prie veiklų universitete ir už jo ribų. Galiu drąsiai teigti, kad mes ugdome kūrybingas ir kritiškai mąstančias asmenybes!

Nuoširdžiai sveikinu visus studentus su jūsų švente. Linkiu ryžto, pasitikėjimo ir sėkmės!


Fakulteto dekanas prof. dr. Paulius Drungilas

Įvadas į robotiką: ką mokosi studentai?

Įvadas į robotiką – pasirenkamasis dalykas Matematikos ir informatikos fakultete. Pasirinkę šį dalyką studentai paskaitų ir seminarų metu sužino apie robotų kūrimą ir jų atliekamą darbą. Šį dalyką mūsų fakultete dėsto du dėstytojai – prof. dr. Aistis Raudys ir dr. Vytautas Valaitis.

Ko reikia, norint suprogramuoti robotą? Kaip pasakoja vienas iš dėstytojų, dr. Vytautas Valaitis, „Robotas – aparatas, galintis atlikti suprogramuotas užduotis ir palengvinti darbą žmogui. Norint suprogramuoti robotą, reikia turėti procesorių, programą ir jis turi reaguoti, komunikuoti su aplinka. Tada reikia išsiaiškinti, kaip yra robotas sukonstruojamas iš fizikinės ir techninės pusės. Kai robotas moka reaguoti, supranta aplinką, gali pasiimti informaciją iš aplinkos ir atlikti tam tikrus veiksmus“.

2019 11 15 Robotika250x333Kaip vyksta visas šis procesas? „Mes turime kristalą. Jis moka tiksliu dažnu vibruoti. Kristalas gamina signalą. Mes siunčiame tą signalą į procesorių. Mūsų procesorius per kiekvieną taktą gali atlikti veiksmą. Procesorius sukasi ir kiekviena kartą gali paimti, nuskaityti, perkelti atminties vietą – vietos registrą. Tada mums reikia žinoti, ką nuo kur nuskaityti ir ką kur perkelti. Mums reikia programos. Turime atmintį, ten, atmintyje yra surašyta instrukcija, ką procesoriui daryti. Procesorius įsijungia ir nusiskaito, kas yra jo atmintyje. Mūsų kristalas pasisuka per vieną ciklą toliau – nusiskaito ir įvykdo, pasisuka, nusiskaito įvykdo ir t.t.. Programuotojo užduotis – ką nors gudraus surašyti. Procesorius vykdo viską iš eilės, ką programuotojas parašo. Todėl programuotojo darbas, reikalauja daug kūrybos ir išmastymo“, – pasakoja dėstytojas.

2019 11 15 Robotika3 250x333Viena iš studentų atliekamų užduočių – asinchroninis veikimas (kad du lygiagretūs veiksmai vyktų vienu metu). Studentai atliko šiuos darbus: LED lempučių mirksėjimas tam tikrus laiku, nepriklausomai viena nuo kitos; LED ir temperatūros matavimas atskiru procesu. Vienas procesas skaičiuoja laiką, kada LED lemputė mirksi, o kitas, skaičiuoja laiką, kada temperatūrą reikia išmatuoti; žaidimas „Snake“; sensorius, kuris aptinka judėjimą; duomenų perdavimas Morzės abėcėle, šviesa (reakcija į aplinką) ir tekstas ekrane; reagavimas į LED ir judėjimas į šviesą; Pong žaidimas ir kt. projektai.

Įvadas į robotiką apima tokias temas: mikrokontroleriai ir mikrokompiuteriai; tiesinės ir netiesinės elektrinės grandinės; sensoriai, aplinkinio pasaulio suvokimas; skaitmeninis analoginis konvertavimas: PWM, ADC, DAC; mikrokontrolerių programavimas; duomenų perdavimas, signalai, terpė, perdavimo aparatūra, protokolai naudojami robotikoje; elektrovarikliai, steperiai, judančios dalys; variklių ir steperių valdikliai, servo varikliai; giroskopai, akselerometrai, kompasai; kameros, LED šviestukai; ekranai, duomenų išvedimas; linijiniai ir impulsiniai maitinimo šaltiniai; virtualios robotikos aplinkos; dirbtinio intelekto metodai robotikoje.

 

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 14 A Sataityte klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė Alina Šataitytė-Borysevičienė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Draugiškas, veiklus, ambicingas.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

VU Orientalistikos centre (dabar – VU ATSI) baigiau Iranistikos studijas, taip pat VU MIF išklausiau Papildomąjį Informatikos kursą.

Turbūt įsimintiniausia buvo Iranistikos studijų pabaiga, kai po baigiamųjų darbų gynimų su centro dėstytojais, darbuotojais bei kitų programų absolventais vykome prie ežero atšvęsti kaip viena didelė šeima. Taip pat iki šiol puikiai prisimenu, kaip smagu būdavo pertraukų ar „langų“ metu „Morge“ gerti karštą arbatą ir daryti namų darbus arba ilsėtis susirangius krėsle. J

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Mielai atsakysiu į klausimus dėl profesinės praktikos, gretutinių studijų, papildomųjų studijų, priėmimo į magistrantūros studijas.

Studijų administratorę Aliną Šataitytę-Borysevičienę galite rasti Naugarduko g. 24, 108 kab.

Tel. (8 5) 219 3055

El. paštas

Paguodos sesija paskutinio kurso studentams

2019 11 14 Paguodos sesija650x320

Kaip ir kiekvienais metais paskutinio kurso studentams yra sudaroma galimybė pildyti prašymus laikyti neišlaikytus egzaminus dar vieną kartą paguodos sesijos metu.

Paguodos sesija vyks gruodžio 2-13 d.

Jeigu norėtumėte pasinaudoti Paguodos sesijos galimybe, prašome iki lapkričio 20 d. užpildyti prašymą internetu (VU IS -> ePrašymai -> prašymas dėl papildomo egzaminų perlaikymo).

Prašymo statusą galėsite patikrinti savo paskyroje.

Atkreipiame dėmesį, kad leidimas laikyti suteikiamas ne visiems dalykams.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 12 V Stepas klausimu ciklas380250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Akademinių reikalų prodekanas – Vytautas Stepas

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Jaukus, moksliškas ir nenuilstantis.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Matematikos ir informatikos fakultete Matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijų programą, vėliau – Matematikos magistrantūros studijų programoje. 2017 m. apsigyniau disertaciją tema „Adityviųjų funkcijų, apibrėžtų atsitiktinių ansamblių aibėje, momentai“.

Įsimintiniausias studijų atsiminimas – kasmetinės kelionės į Čekijos miestą Ostravą, kur vykdavo tarptautinės studentų matematikos olimpiados.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Visais su studijomis susijusiais klausimais.


Akademinių reikalų prodekaną Vytautą Stepą galite rasti Naugarduko g. 24, 112 kab.

Tel. (8 5) 219 3051

El. paštas

 

 

Paaiškino, kodėl iki šiol kompiuteriai nešneka lietuviškai – atskleidė, kada tai pasikeis

2019 11 11 Kompiuteriai nekalba lietuviskai380x250Masinė Lietuvos kompiuterizacija įvyko amžių ir tūkstantmečių sandūroje: apie 2000-uosius namų ūkiai ėmė masiškai pirkti kompiuterius, lengvatą jų įsigijimui taikė ir valstybė. Tačiau jau baigiasi antrasis dešimtmetis, šalia stalo ir nešiojamųjų kompiuterių atsirado išmanieji telefonai – ir visus juos sieja viena problema: jie vis dar vargiai supranta ir kalba lietuviškai.

Taip, su tekstine įvestimi jokių bėdų nėra: bet mes vis dar nesusišnekame su kompiuteriais balsu, kai tuo tarpu anglakalbiai tai daro beveik dešimtmetį – nuo tada, kai 2011 m. „Apple“ į savo „iPhone“ integravo virtualųjį asistentą Siri.

Tad kodėl taip yra? Kodėl šnekamoji, balsinė lietuvių kalba niekaip neateina į kompiuteriją, kas daroma, kad tokia situacija pasikeistų ir kada jau galiausiai susišnekėsime gimtąja kalba su kompiuteriu be klaviatūros, laidoje „#42: Apie gyvenimą, Visatą ir Viską su Adomu Rutkausku“ pasakojo projekto LIEPA kūrėjai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ekspertas Gediminas Navickas.

Pradėkime nuo mūsų žiūrovo Romualdo Strielos klausimo: kodėl LIEPA? Kodėl būtent toks pavadinimas ir ką jis reiškia?

Audrius Valotka: – Atsakymas labai paprastas: tai yra žodžių junginio „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ santrumpa. Trumpa, gražu ir aišku.

– Gerai, tada pagrindinis klausimas: kodėl kompiuteriai dar nešneka lietuviškai? Juk Lietuvos namų kompiuterizacija įsibėgėjo prieš daugmaž 20 metų, o išmanieji telefonai atsirado jau prieš 12?

A. Valotka: – Priežastys yra mažiausiai dvi. Pirmoji – lingvistinė. Lietuvių kalba yra sudėtinga kalba, vien tik daiktavardžiai gali turėti daugiau nei 500 priesagų, o kur dar galūnės. Dėl to kalbos generuojamų vienetų įvairovė yra nepaprastai didelė – apie pusantro milijardo vienetų! Lyginant su paprastesnio sudėtingumo kalba, mums prakalbinti kompiuterį užduotis yra sudėtingesnė.

Antroji priežastis – pinigai. Tai brangiai kainuoja. Pirmasis ir antrasis LIEPOS projektai apima keliolika tūkstančių valandų darbo laiko. Palyginimui – į atviro kodo naršyklės (deja, dabar neatsimenu, kurios) tobulinimą iki šiol yra investuota apie 13 000 darbo metų. Ne dienų, ne valandų, o metų – nors atrodytų, naršyklės juk jau išspręstas technologinis uždavinys, skirtingai nuo šnekos atpažinimo. Taigi, kaltas investicijų kiekis: mažai pinigų – mažai rezultatų.

– O ar nelemia ir tai, kad lietuviškai kalbančių nėra daug?

A. Valotka: – O tai susiję su pinigais (juokiasi). Būtų mūsų milijardas – tų pinigų būtų daugiau.

– Kiek priskaičiuojama vartotojų, kalbančių lietuviškai? Su visais užsienyje gyvenančiais lietuviakalbiais?

 A. Valotka: – Trys milijonai. Ką reikia turėti omenyje apie esančius užsienyje – dabar jie dar šneka lietuviškai, bet po daugmaž dviejų kartų ten beveik nebebus lietuviškai kalbančių.

– Bet pažiūrėkime: mes vejamės technologijas (jos kartais tobulėja greičiau už mus), tačiau jaunoji karta jau puikiai kalba angliškai – ir tai apima ir telefono valdymą balsu. Tad ar tikrai LIEPA dar yra reikalinga?

A. Valotka: – Kalba yra ne tik komunikacijos priemonė. Jei kalba būtų vien komunikacijos priemonė, pasaulyje turbūt būtų vienui vienintelė kalba. Viena vėliava. Vienas herbas. Bet kalba yra ir vertybė. Tai yra bene svarbiausias bet kurios tautos atributas. Ir kadangi visa ta vertybinė dalis mums yra labai svarbi, tai yra mūsų tapatybės dalis – tai mes norėtume, kad lietuvių kalba būtų visur, įskaitant ir technologijas.

– Kaip gimė LIEPA? Kokia buvo pati jos pradžia?

A. Valotka: – Didysis idėjų generatorius mūsų komandoje yra profesorius Laimutis Telksnys. Jis jau 50 metų įgyvendina kalbos technologijų idėjas ir manau turi idėjų dar 50 metų į priekį, dabartinėje vietoje jis tikrai nesustos (juokiasi). Bet viskas prasidėjo nuo paprastesnių dalykų: nuo nedidelių bandymų. Turėkime omenyje, kad LIEPA turi dvi kryptis: šnekos sintezatorius ir šnekos atpažinimas. Šnekos sintezavimo kryptyje darbuojasi docentas Pijus Kasparaitis iš mūsų Matematikos ir informatikos instituto, o atpažinimo grupė – atskira komanda, ir gerokai didesnė. Nes ir užduotis gerokai sunkesnė.

Bet pačios pradžios net ir neprisimenu. Gal Gediminas galėtų pakomentuoti?

Gediminas Navickas: – Kaip ir Audrius sakė, pradžia priklauso nuo to, kaip toli į praeitį pažiūrėsime. Galima sakyti, kad jau yra ir 50 metų – bet čia kaip ir su daugeliu idėjų bei technologinių koncepcijų: buvo idėjos, bet nebuvo priemonių jas realizuoti, buvo silpna skaičiavimo technika ir t.t.

Štai pirmąją LIEPĄ darėme trejus metus, LIEPA-2 darome jau pusantrų metų. Atrodytų jau visai netrumpai, jau skaičiuojame metais – tačiau reikia turėti omenyje, kad visų šių projektų nebūtų jei ne tų keliasdešimties metų įdirbis prieš tai.

O atsakant į pirmąjį klausimą, kodėl atsiliekame – LIEPA ir LIEPA2 yra pirmieji tokie dideli projektai. Čia reikia paminėti, kad kiek teko girdėti, vokiečiai – kurie pagal kalbėtojų skaičių tikrai nėra numeris vienas pasaulyje – prie analogiško kalbos sintezavimo projekto dirbo 30 metų, ir tai darė 30 universitetų. Tuo tarpu mes universitetus skaičiuojame ne dešimtimis, o tas keliasdešimties metų įdirbis, apie kurį kalbėjau – labiau mokslinis, fundamentinis, kai tuo tarpu inžinerinis, atvedantis technologiją iki žmogaus – tik paskutinio dešimtmečio darbai.

Visą interviu skaitykite čia.

Adomas Rutkauskas / lrytas.lt informacija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku