Fakulteto naujienos

VU Matematikos ir informatikos Informacinių sistemų inžinerijos studentas Rapolas Kairys studijų mainams pasirinko tolimąją Aziją. Vaikinas semestrą praleido Sofijos universitete (Sophia University), esančiame Japonijos sostinėje Tokijuje. Pagrindinis tokio pasirinkimo motyvas – R. Kairys nuo vaikystės buvo japoniškos kultūros gerbėjas. Vaikinas atviras – studijos Vilniaus universitete jam pasirodė kur kas stipresnės, o užsieniečiai dėstytojai sužavėjo labiau nei japonai. Apie studijų skirtumus, kasdienį japonų gyvenimą ir ką patartų besiruošiantiems į mainus – pokalbyje su studentu.

Rapolas su studijų draugais. R. Kairio nuotr.

Rapolai, kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Japoniją?

Buvau labai sužavėtas miesto proporcijomis, Lietuva ir Vilnius tada pasirodė tokie maži. Kalbos, kultūros ir rašymo sistemos skirtumai buvo užgožiantys, jaučiausi visiškai pasimetęs, tačiau naujumo, laisvės ir svajonės įgyvendinimo jausmai pilnai tai atsvėrė.

Kas motyvavo vykti į mainus būtent šioje šalyje?

Nuo vaikystės Japonija mane žavėjo savo kultūra ir estetika. Kalnuose tarp miškų pasislėpę senoviniai kaimeliai, šventyklos su zen sodais, raudoni Torii vartai bei futuristiška miestų architektūra mane labai intrigavo, norėjau tuo pasigrožėti savo akimis. Kultūra, sukūrusi tokį kraštovaizdį buvo uždariusi savo sienas virš 200 m. Japonija pilna tokių vaizdų dėl savo unikalumo: žmonės turi daug pagarbos gamtai, darbui, vieni kitiems bei daug dėmesio skiria detalėms, dėl to visur, kur eini yra švaru, žmonės mandagūs ir malonūs, šalis bendrai labai gerai sutvarkyta.

Taip pat buvau didelis japoniškos interneto kultūros entuziastas – pasaulyje jau plačiai žinomos japoniškos animacijos „anime“, komiksų „manga“, žaidimų, muzikos.

Ar prieš atvykdamas turėjote nusistatymų ar įsivaizdavimų apie Japoniją, jos kultūrą? Jeigu taip, kokių? Kaip šalies matymas pasikeitė joje pabuvus?

Taip, apie Japoniją buvau girdėjęs labai daug, įsivaizdavau tai kaip futuristinę šalį, turinčią labai savitą ir niekur kitur nematytą kultūrą bei gyvenimo būdą. Daug šio požiūrio sudarė pačių japonų kurta animacija, kurioje dažnai matomas kasdienis žmonių gyvenimas ir kraštovaizdžiai. Atvykus čia supratau, kad žmonės, nors ir labai skiriasi nuo europiečių vis tiek yra žmonės: dalinasi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais kaip ir visi pasaulyje. Dabar šalį mažiau romantizuoju ir suprantu, kad japonai irgi tiesiog gyvena savo paprastus gyvenimus.

Kuo skiriasi studijos Europoje ir Azijoje?

Vilniaus universitete studijos pasirodė žymiai stipresnės negu studijos Japonijoje. Mainuose kursų medžiagos buvo mažiau ir ji buvo dėstoma lėčiau. Daugumoje paskaitų būdavo didelėse grupėse su mažai bendravimo tarp dėstytojų ir studentų. Visa medžiaga pateikiama skaidrėse ir dėstytojai ją pristatydavo paskaitų metu, buvo mažai teorinių žinių praktinio pritaikymo.

Ar galėtumėte palyginti studijas su MIF studijų dalykų turiniu, literatūra, praktikos/teorijos santykiu ir pan.?

R. Kairio nuotr.

MIF pateikiama žymiai daugiau medžiagos per paskaitas ir tą medžiagą dažniausiai reikia pritaikyti per pratybas. Japonijoje atrodė, kad, jei noriu išmokti ką nors aukštesniame lygyje, reikia skaityti papildomą literatūrą, jei klausyčiau tik paskaitų, suvokimas būtų paviršutinis. Taip pat Japonijoje praktika buvo tik atliekant namų darbus, didžiąją laiko dalį per paskaitas būdavo tiesiog pateikiama teorija.

Palyginkite dėstytojus Japonijos universitete su MIF dėstytojais: dėstymo tempu, grįžtamojo ryšio teikimu, aiškumu ir pan.

Manau, kad MIF dėstytojai labiau kompetentingi ir tikisi iš studentų aukštesnio lygio. Dėsto aiškiau ir pateikia daugiau medžiagos per tą patį laiką. Japonijoje viena iš problemų buvo, kad japonai dėstytojai nekalba sklandžia anglų kalba ir neaiškiai taria žodžius, todėl kartais būdavo sunku suprasti, ką jie sako. Situaciją dar pasunkino tai, kad dėstytojų buvo prašoma dėvėti veido kaukes paskaitų metu, todėl suprasti, ką jie sako būdavo dar sunkiau. Taip pat dažniausiai per paskaitas jie tiesiog kalbėdavo ir nebūdavo jokio bendravimo su studentais, kas turėdavo klausimų ateidavo pas dėstytojus po paskaitos. Užsieniečiai dėstytojai Japonijoje man patiko žymiai labiau, jie daugiau bendraudavo su studentais, jautėsi aukštesnė kompetencija, buvo pateikiama labiau praktiškai pritaikoma medžiaga.

Kita vertus, lyginti MIF ir Japonijos universiteto dėstytojus nėra visiškai sąžininga, nes Lietuvoje yra kursas, kuris specializuojasi į vieną sritį ir dėstytojai žino studentų lygį. Japonijoje studentai gali rinktis iš kelių šimtų kursų iš skirtingų fakultetų, tad susirenka labai daug skirtingų kompetencijų turinčių studentų. Dėl to dėstytojai dėsto lėčiau ir paprasčiau.

Pasidalinkite, ar pavyko patobulinti kalbos žinias, kaip bendravote su kolegomis?

Japonijoje daugiausiai naudojau anglų kalbą tiek paskaitų metu, tiek bendraudamas su draugais. Po tiek praktikos kalbos įgūdžiai labai patobulėjo, angliškai galiu kalbėti visiškai negalvodamas. Taip pat patobulinau ir savo japonų kalbos žinias. Pradžioje buvo sunku susikalbėti parduotuvėse, tačiau mainų pabaigoje keliavau po Japoniją tranzuodamas ir galėjau palaikyti įdomius pokalbius su pavežėjais japonų kalba.

Ką galėtumėte patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo: gyvenamosios vietos paieškos, transporto, maisto ir pan.?

Pasiruoškite daugiau pinigų negu planuojate! Aš visiškai apsiskaičiavau planuojant kelionę ir dėl to buvo labai apribotos mano keliavimo galimybės. Japonijoje mainų studentams sunku susirasti darbą be vietinės kalbos žinių, tad geriau daugiau pasitaupyti prieš važiuojant. Jei yra galimybė, rekomenduočiau gyventi universiteto bendrabutyje, tai yra pigiausias variantas, kuris kartu padeda susirasti draugų bei integruotis naujoje šalyje. Transporto kainos yra nepalyginamos su Lietuvos, kelis kartus brangesnės. Daug keliaujant po miestą, per dieną galima išleisti apie 5 eurus, todėl dažnai rinkdavausi elektrinių dviračių nuomą, kuri veikia panašiai kaip „Bolt“ paspirtukai, tik kainuoja žymiai mažiau – 30 minučių kaina yra 1 euras. Taip pat pats universitetas padeda studentams nusipirkti nuolatinį traukinio bilietą, kuris galioja važiuojant maršrutą iki universiteto ir kainuoja žymiai mažiau negu mokant už transportą atskirai kiekvieną kartą. Maisto kainos Japonijoje panašios į kainas Lietuvoje, tačiau pavalgyti restoranuose dažnai būna pigiau – labai skanaus japoniško maisto galima rasti ir už 4-5 eurus.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-15

Rugpjūčio 30 d., atsižvelgiant į labiau pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, buvo patvirtinti atnaujinti Vilniaus universiteto (VU) stipendijų nuostatai. Šie nuostatai atnaujinti siekiant, kad būtų atliepiama kuo daugiau studentų grupių ir skatinamos visos pagrindinės veiklos – studijos, mokslas ir trečioji VU misija (universiteto indėlis tobulinant visuomenės gyvenimą), o studentai, kurie susiduria su didžiausiais socialiniais iššūkiais, galėtų ir toliau sėkmingai studijuoti VU.

Pirmiausia, VU 450-mečio stipendija tapo reguliaria stipendija ir jos skyrimo bei administravimo sąlygos buvo įtrauktos į VU stipendijų nuostatus.

Be to, greta 450-mečio stipendijos nuo 2023–2024 studijų metų pavasario semestro bus skiriama nauja socialinė stipendija. Siekiant paskatinti studentus daugiau dėmesio skirti studijoms ir pagerinti asmeninius studijų rezultatus, vyresnių kursų studentams, susiduriantiems su socialiniais sunkumais, bus skiriama vienkartinė socialinė stipendija. 450-mečio stipendija ir vienkartinė socialinė stipendija yra skirtos visiems VU studentams, kuriems reikalinga finansinė pagalba ar kurie yra iš socialiai pažeidžiamų grupių.

450-mečio stipendijos ir socialinės stipendijos skyrimo principai yra panašūs, tik pastaroji bus skiriama I pakopos ir vientisųjų studijų studentams nuo antrųjų studijų metų, o II pakopos ir profesinių pedagogikos studijų studentams – nuo antrojo studijų semestro. 2024 m. pavasarį šios stipendijos bus skiriamos tik II pakopos ir profesinių pedagogikos studijų studentams, o nuo kitų studijų metų jas galės gauti ir I pakopos bei vientisųjų studijų studentai.

Susiduriantieji su netikėtais iššūkiais gyvenime taip pat gali tikėtis VU paramos ir pretenduoti gauti bendruomenės paramos stipendiją, skiriamą artimųjų mirties, įvairių stichinių ir kitų nelaimių, staigaus finansinės padėties pablogėjimo ar kitais atvejais.

Daugiau dėmesio VU skiria ir studentams, kurie vykdo įvairias mokslines veiklas, taigi jie galės pretenduoti į atskirą stipendiją už mokslinius pasiekimus. Ši stipendija bus skiriama I, II pakopos, vientisųjų ir rezidentūros studijų studentams.

Studentai, kurie studijų metu įgytas kompetencijas pritaiko kurdami ateities visuomenę, prisideda prie VU garsinimo ir trečiosios VU misijos (universiteto indėlio tobulinant visuomenės gyvenimą) įgyvendinimo, galės pretenduoti gauti visuomeninės veiklos stipendiją. Ši stipendija bus skiriama studentams už individualius pasiekimus, prisidedančius prie ateities visuomenės kūrimo, visuomenės problemų sprendimo, VU strateginiame veiklos plane numatytų tikslų įgyvendinimo, ir kitus VU vardą garsinančius pasiekimus.

Vienas svarbesnių pokyčių, kuris paveiks daugiausia VU studentų – jau nuo šio rudens skatinamosios stipendijos už praėjusio semestro studijų rezultatus bus išmokamos studentams vienu kartu (jos dydis – 11 BSI; šiuo metu tai yra 539 eurai), tad studentai, kurie gaus šią stipendiją, galės tikslingiau planuoti ir valdyti savo gaunamas lėšas.

Studentai, pageidaujantys gauti stipendijas, turėtų stipendijų nuostatuose nurodytais terminais teikti prašymus VU informacinėje sistemoje. Daugiau apie prašymų teikimą galite sužinoti čia.

2023-09-14

Studijų mainai ne tik atveria duris į naujos šalies pažinimą, bet ir padeda susirasti naujų draugų. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos bakalauro studentas Rapolas Vanagas net du semestrus praleido Olborgo universitete (ang. Aalborg University), Danijoje. Pasinaudojęs Erasmus+ programa, vaikinas džiaugiasi daug išmokęs, susiradęs draugų ir pažinęs naują šalį. Studentas pasakoja apie tai, kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Danijoje ir atskleidžia studentiško gyvenimo šioje šalyje detales.

Olborgo universitetas Danijoje. R. Vanago nuotr.

Rapolai, kas labiausiai motyvavo pasinaudoti Erasmus+ programa?

Norėjosi pastudijuoti naujų mokymosi būdų užsienio šalių universitetuose. Susipažinti su studijų ypatumais, patobulinti anglų kalbos žinias, susirasti bendraminčių, užmegzti kontaktus ateičiai. Pakeliauti po šalį, susipažinti su jos kultūra.

Kaip pasirinkote šalį? Ar turėjote apie Daniją ir jos kultūrą išankstinių nusistatymų? Kaip jie keitėsi (o gal tik sustiprėjo) būnant šalyje?

Pasirinkau Olborgo universitetą, nes girdėjau gerų atsiliepimų apie jį. Jokių išankstinių nusistatymų neturėjau. Danijos kultūra išties įdomi. Visi čia yra draugiški ir nuoširdūs, didelė dalis gyventojų kalba angliškai, todėl bendrauti nebuvo sudėtinga. Jaučiausi kaip namie. Nežinau, ar tai tik man, bet man visada patikdavo pasibūti uostamiesčiuose. Danija taip pat turi labai globalizuotą kultūrą, lyginant su Lietuva. Įdomu tai, jog mokyklose ir universitetuose beveik visi naudojasi kompiuteriais ir viską rašo juose. Man taip pat teko viską rašyti, dirbti ir spręsti kompiuteriu. Tai buvo iššūkis, nes esu pripratęs egzaminus laikyti raštu ant popiariaus lapo.

Ar galėtumėte įvardinti, kuo skyrėsi studijų procesas Lietuvoje ir Danijoje? O galbūt kaip tik viskas vyko panašiai?

Olborgo universitete vykdomas PBL (Problem based learning) metodas, kuris skiriasi nuo standartinio mokymosi metodo Lietuvoje. Mokslo metų pradžioje pasirenkama projekto tema ir sudaromos darbo grupės. Semestras susideda iš 3 modulių ir 1 projekto. Pirmi 2 mėnesiai yra skiriami modulių paskaitoms išklausyti. Iš viso skiriamos 24 valandos moduliams per savaite, o likusios valandos skiriamos projekto vykdymui. Vienam moduliui yra skiriamos apie 4 valandos, kurios susideda iš paskaitos, užduočių sprendimų ir pertraukos. Modulio paskaitos būna 2 kartus per savaitę. Po 2 mėnesių visas laikas yra skiriamas tik projektui.

Sesijos metu, kaip ir Lietuvoje, būna egzaminai. Egzaminų perlaikymai vyksta ta pačia tvarka, kaip ir Lietuvoje. Kitaip nei pas mus, studentai pagal projekto grupę gauna patalpas, kuriose praleidžia daug laiko vykdydami projektą, mokydamiesi ir spręsdami uždavinius.

Kokias vietas aplankėte? Ką rekomenduotumėte būtinai pamatyti tiems, kurie planuoja arba studijuoti Danijoje, arba trumpą išvyką šioje šalyje?

R. Vanago nuotr.

Esu aplankęs daug vietų, tokias kaip – Kopenhaga, Orhusas (Aarhus), Bilundas ir daugiau. Pirma ir svarbiausia vieta, kurioje reikėtų apsilankyti yra Kopenhaga. Galite pasigrožėti labiausiai lankoma vieta Danijoje – senuoju uostu Nyhavn, kuriame galima pasimėgauti spalvingomis namų sienomis ir nuostabiu vaizdu į kanalus, taip pat užeiti į restoranus. Yra ir „Tivoli Gardens“ – seniausias veikiantis pramogų parkas pasaulyje. Jei mėgstate adrenaliną, jis jums jo suteiks.

Taip pat yra daug kultūrinių pastatų, tokių kaip Kristianborgo rūmai, Rosenborgo pilis, Round Tower ir daug kitų vietų, kurias būtų verta aplankyti. Vasarą rekomenduoju išbandyti kelionę laivu, plaukiant įspūdingais kanalais. Orhusas mane nuvedė į Den Gamle By („Senamiesčio“) muziejų, kuriame lankytojai gali pasivaikščioti senovinėmis gatvėmis, apžiūrėti tradicines parduotuves, pamatyti gyvenamuosius namus ir sužinoti daugiau apie danų istorinius amatus ir profesijas. Orhuso Den Gamle By muziejus yra puiki vieta pažinti miesto istoriją ir kultūrą.

Be to, teko pasivaikščioti jūros pakrante. Mano mėgstamiausia vieta buvo Loken pakrantė. Joje stovi gražūs namukai, jaučiasi ypatinga atmosfera. Šioje pakrantėje išlikę Antrojo pasaulinio karo bunkeriai, kuriuos galima apžiūrėti.

Kur dažniausiai leisdavote laisvalaikį? Ar yra studentų erdvės, barai?

Laisvalaikį leisdavau Olborgo centre, kuriame galima pasivaikščioti po senamiestį, atsisėdus pasigrožėti kanalu ir maloniai praleisti laiką. Olborgas – tai studentų miestas, kuriame pilna veiklos. Centre yra baras vadinamas Studenterhuset („Studentų namai“), kuriame studentai susirenka pasimėgauti renginiais ar tiesiog pabendrauti.

Taip pat yra gatvė pavadinimu Jomfru Ane Gade. Ji įdomi tuo, kad yra viena iš ilgiausių restoranų ir barų gatvių Danijoje. Atėjus nakties metui, terasos ir barai prisipildo studentų klegesio, prasideda naktinis gyvenimas.

Kokį maistą valgydavote – pats gamindavote, eidavote į kavines, o galbūt mieste yra valgyklos studentams?

Maisto kultūra Danijoje panaši į mūsų, todėl nebuvo sunku priprasti. Danijoje pragyvenimo lygis aukštas, restoranuose ir kavinėse kainos gana didelės. Todėl dažniausiai gamindavausi maistą namuose: makaronų ir ryžių patiekalus, karbonadus, salotas ir daug kitų patiekalų. Parduotuvėse didelis šaldytų produktų pasirinkimas ir tai palengvino maisto gaminimą. Teko išmokti gamintis pačiam ir visai neblogai sekėsi. Bet taip pat ir maisto produktai buvo brangūs, tad tekdavo pagalvoti, ką pirkti.

Lankydavausi restorane arba kavinėse, švenčiant egzaminų išlaikymą ar tiesiog praleidžiant laiką su draugais. Teko valgyti universiteto valgyklose, maistas skanus, bet nepigus.

Ką patartumėte tiems, kurie ruošiasi į studijų mainus?

Patarčiau per priimančiąją mokymosi įstaigą iš anksto susirasti gyvenamąją vietą. Susikaupti, būti ramiam ir smalsiam. Teks pildyti daug dokumentų, skaityti universiteto ir valstybės institucijų siųstus laiškus, o tai reikalauja daug laiko ir kantrybės. Svarbu planuotis laiką mokslui, jei kyla problemos ir neaiškumai – aiškintis čia ir dabar. Taip pat yra svarbu susirasti draugų, bendraminčių, kad nesijaustum vienišas. Susiplanuoti laisvalaikį taip, kad pakeliautum po šalį ir susipažintum su jos kultūra, tradicijomis.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-13

Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete per ilgąją pertrauką (11.15 val.) Liepų kiemelyje vyks neeilinis renginys – Klaviatūrų mėtymo čempionatas. Dalyvauti galės tik VU studentai, tačiau visi kauniečiai ir miesto svečiai yra kviečiami stebėti nekasdienį reginį.

„Ko gero, kiekvienas namuose turime seną klaviatūrą, tad tai puiki proga išpildyti slaptą norą sviesti darbo įrankį kuo toliau“, – sako VU Kauno fakulteto Studentų atstovybės pirmininkas Titas Repšys.

Rugsėjo 13 d. minima Programuotojų diena, o ją įvairių šalių programuotojai švenčia savaip. Kauno fakultete nuspręsta tęsti gerąją patirtį, pradėtą Klaipėdoje 2015 m., o 2018 m. pritaikytą Vilniuje.

„Panašu, kad Kaune būsime pirmieji, tad norime išbandyti formatą, įvertinti aktualumą mūsų bendruomenei ir, jei nusišypsos sėkmė, kitais metais Santakoje surengti miesto lygio varžybas“, – čempionatą paversti kasmete tradicija viliasi Kauno fakulteto atstovė viešiesiems ryšiams Monika Būblaitytė.

Informacinių technologijų priežiūros centras pasirūpino šio sporto įrankiais – bus naudojamos klaviatūros, kurios nebetinka darbui. Mėtomos klaviatūros bus apsuktos plėvele, kad smulkios dalys nepatektų į aplinką. Vėliau atliekos bus atiduotos perdirbti.

Renginį organizuoja VU Kauno fakulteto Studentų atstovybė, VR grupė ir Informacinių technologijų priežiūros centras.

Renginį palaiko idėjos autorius Deimantas Špučys, Klaipėdos IT bendruomenė „Commit Klaipėda“.

Daugiau galite sužinoti čia.

2023-09-13

Rugpjūčio 21-27 d. Slovakijoje, Strečno miestelyje, vyko Vidurio Europos matematikos olimpiada. Joje varžėsi 60 mokinių iš 10 šalių. Olimpiadoje apdovanojimus pelnė du Lietuvai atstovavę mokiniai.

Kiryl Krutsko (Vilniaus S. Kovalevskajos gimnazija) apdovanotas bronzos medaliu (iki sidabro medalio pritrūko tik vieno taško). Andrius Gasiukevičius (Ignalinos Č. Kudabos gimnazija) apdovanotas pagyrimo raštu. Lietuvos komandoje taip pat buvo Jokūbas Abromaitis (Vilniaus licėjus), Rugilė Dzindzalietaitė (Vilniaus jėzuitų gimnazija), Karolis Pažarauskas (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija) ir Laurynas Truskauskas (Vilniaus licėjus).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Aivaras Novikas ir Kembridžo universiteto studentas Ernestas Ramanauskas.

Olimpiados puslapis

2023-09-12

Rugsėjo 4 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyko susitikimas su pagal mainų programas iš svečių šalių atvykusiais užsienio studentais. Susitikime su tarptautinių studijų koordinatore Justina Krauledaite dalyavo 24 studentai, iš viso šiam semestrui į VU MIF atvyko 36 užsieniečiai. Daugiausiai jų į Lietuvą atvyko pagal „Erasmus” mainų programą, kiti pasinaudojo „Unica” tinklu, dvišaliais susitarimais. Didžioji dalis studentų iš Pietų Europos – Ispanijos, Italijos, Graikijos, Prancūzijos. Šios šalys itin populiarios ir tarp lietuvių, tokias studijų kryptis daugiausiai renkasi bakalauro programų studentai, jų nevengia ir magistrantai. Šįmet fakultetas sulaukė studentų ir iš kitų kraštų: Vengrijos, Pietų Korėjos, Singapūro. Dėl kokių priežasčių užsienio studentai renkasi Lietuvą?

Ispanus vilioja tinkamų studijų dalykų pasirinkimas

Ispanas Chavjeras sako, kad Vilniaus universitetą pasirinko dėl studijų programos dalykų panašumų su jo namų universitetu ir gerų gyvenimo sąlygų. Jam pritarė ir Roberto, kuris mano, kad MIF studijuosiami dalykai pasitarnaus jo ateities karjerai, o Lietuva – įdomi šalis. Kitas į Lietuvą su mainų programa atvykęs ispanas – Ibai, ne tik džiaugėsi dėl plataus dalykų pasirinkimo, tačiau iš kolegų pasakojimų žinojo vieną iš jam dėstysiančių profesorių apie kurį puikiai atsiliepė. Ibai teigė besitikintis, kad semestras Lietuvoje bus geriausias jo gyvenime. Tarp Lietuvos kaip studijų mainų destinacijos pasirinkimų ir su akademiniais dalykais nesusijusios priežastys – vienas iš kalbintų ispanų teigė čia atvykęs dėl sniego!

Studentus traukia ir įdomi Lietuvos istorija

Iš tolimojo Singapūro atvykusį JingJie patraukė unikali šalies istorija. O vengrė Ana Lietuvą pasirinko, nes niekada nebuvo šioje Europos dalyje ir jai šalis pasirodė kaip puiki vieta pastudijuoti ir susipažinti su kita kultūra. Mergina teigė itin daug dėl konkrečios šalies ar miesto nesvarsčiusi, tačiau džiaugėsi pamačiusi, kad Vilnius – gražus ir europietiškas miestas. Užsienio studentai tikisi sklandžiai įsilieti į fakulteto bendruomenę, daug išmokti ir įgyti vertingos patirties.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Turi klausimų? Informacinis seminaras apie mainus online vyks:

• rugsėjo 12 d. 14.00 val. (lietuvių kalba)
• rugsėjo 13 d. 14.00 val. (anglų kalba)

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

 2023-09-11

Įdomu, kaip iš arti atrodo darbas Europos branduolinių tyrimų centre (CERN)? Turite unikalią galimybę išvykti į Erasmus stažuotę CERN Šveicarijoje.

Praktika yra skirta bakalauro ir magistro studijų visų informatikos ir inžinerijos krypčių studentams (-ėms). Tai puiki proga dalyvauti kasdienėje CERN tyrėjų grupių veikloje, dirbti tarpdisciplininėje ir multikultūrinėje aplinkoje. Kartu su darbu tyrėjų komandose, atrinktiems studentams (-ėms) skaitomos paskaitos, specialiai paruoštos supažindinti su teorine bei eksperimentine dalelių fizika ir skaičiavimo metodais.

Stažuotės vyskta pavasarį (vasario - balandžio mėn. imtinai) ir vasarą (liepos - rugsėjo mėn. imtinai). Paraiškos priimamos iki gruodžio 15 d. (pavasario srautas) ir iki gegužės 15 d. (vasaros srautas), atrankos rezultatai skelbiami per 2 savaites. Priimami studentai (-ės) po 3 savo studijų krypties metų.

Ketvirto kurso studentams stažuotė CERN gali būti įskaityta kaip VU praktika, reikės parašyti ataskaitą ir ją apginti.

Stažuotė neatleidžia nuo paskaitų, visus egzaminus ir įskaitas reikės atsiskaityti susitarus su dėstytojais.

Turite klausimų? Norite aplikuoti? Kreipkitės  el. p.

2023-09-11

Pažinti ir keliauti po žinių bei mokslo pasaulį galima ne vien sėdint klasėse ar skaitant knygas, bet ir interaktyviai bei gyvai tyrinėjant kasdienius reiškinius. Vilniaus universitetas (VU) pristato Vaikų universitetą, į kurį kviečiami tiek pirmokai, tiek dvyliktokai. Pirmoji rudens sesija bus skirta pradinių klasių moksleiviams, o vyresni galės įsitraukti į kitas universiteto siūlomas veiklas.

„Džiaugiuosi atgaivinama tradicija supažindinti su VU moksleivius, smalsų jaunimą. Tikiuosi, kad šis projektas padės geriau suprasti mokslo svarbą ir tiesos paieškų grožį. Net ir didieji mokslo atradimai prasideda nuo smalsumo, nuotykio jausmo, kurį, tikiu, išgyvensite ir jūs“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Prisistatys su eksperimentų šou ir magija

Vaikų universiteto atidarymo festivalis  „Mokslo magija“ vyks rugsėjo 16 d. VU Didžiajame kieme, kuriame moksleivių ir jų tėvų lauks VU veiklų pristatymas, „N2” komandos paruošti eksperimentai, iliuzionisto Manto Wizard magijos šou, susitikimai su įkvepiančiomis asmenybėmis, „Eurovizijos“ dalyvės Monikos Linkytės pasirodymas.

„Manau, kad pažinimo jausmą pasauliui svarbu skatinti nuo mažų dienų. Juk kiek daug pasaulio spalvų atsiveria įsigilinus į vieną ar kitą mokslo sferą, o tos žinios panaudojamos nuo kritinio mąstymo puoselėjimo iki kūrybos. Juolab padaugėja temų, kuriomis galima palaikyti pokalbį su įvairiausio amžiaus žmonėmis. Svarbiausia, matyt, išgirsti, kur ir apie ką vaikams įdomu tas žinias gilinti! Aš visuomet buvau labiau linkusi į menus, šioje srityje stengiuosi žinių bagažą auginti kiekvieną dieną“, – savo patirtimi dalijasi atlikėja M. Linkytė.

Pasak festivalį organizuojančių VU Verslo mokyklos Mokymosi visą gyvenimą centro atstovų, VU bendruomenė sieks pristatyti moksleiviams tai, ką turi geriausio ir įdomiausio. Kiekvienas fakultetas rengia atskirą programą. Nuo istorinių kovos menų ir eksperimentų su sausu ledu iki dirbtuvių, kuriose moksleiviai bus mokomi užsirašyti savo vardą Rytų kalbomis.

Specialios sesijos, akademijos, ekskursijos

Pirmoji sugrįžtančio Vaikų universiteto sesija vyks nuo spalio 14 d. iki lapkričio 18 d. Šeštadieniais 1–4 klasių moksleivių lauks VU dėstytojų vedami  užsiėmimai ir paskaitos, kuriose bus ieškoma sąsajų tarp istorijos mokslo ir kompiuterinių žaidimų, sprendžiamos ekologijos dilemos, žaismingai gilinamasi į lietuvių kalbos subtilybes bei daugybė kitų veiklų.

Pasak Vitos Remenytės, VU Verslo mokyklos Mokymosi visą gyvenimą centro vadovės, Vaikų universitetas – tai erdvė, kuri kviečia vaikus pasinerti į mokslo pasaulį, pažadinti jų smalsumą, klausti ir gauti atsakymus į jiems aktualius klausimus, atrasti naujas veiklas, susipažinti iš arčiau su visais VU padaliniais, patirti naujų įspūdžių ir atradimų.

„Natūralu, kad po pažinties su universitetu seka domėjimasis pasirinkta kryptimi,  gilinimasis į mokslo sritį, kurią jie atrado ir mato prasmę bei augimą. Todėl pradedame nuo mažų atradimų su pirmokais-ketvirtokais, toliau keliaujame į mokyklas, akademijas ir kitus užsiėmimus vyresnių klasių moksleiviams, kur jie kryptingai tobulina savo žinias ir įgūdžius, gilinasi į pasirinktą sritį, kurią sieja su savo tolimesniu gyvenimu, profesine veikla ir asmeniniu augimu. Todėl kviečiame vaikus klausti, atrasti, kurti ir augti kartu su universitetu“, – teigia V. Remenytė.

Vyresnių klasių moksleiviai nuo rugsėjo gali pasirinkti konkrečios mokslo krypties (fizika, chemija, matematika ir pan.) mokyklas arba skaitmenines paskaitas savarankiškam mokymuisi, karjeros ir studijų konsultacijas. Klasės gali registruotis ir apsilankyti fakultetuose, ekskursijose ir edukacinėse veiklose VU Botanikos soduose, medicinos, geologijos, zoologijos, VU muziejuose, herbariume, Gyvybės mokslų centro laboratorijose, pabėgimo kambaryje „Matematikos kosmosas“. Kauno fakultetas kviečia į rašytojo, subtitravimo, garsinio atvaizdavimo dirbtuves, kibernetinio saugumo ir rinkodaros technologijų pamokas. Visos naujienos apie Vaikų universitetą skelbiamos čia.

2023-09-11