Sidebar

Geriausias 2021 m. MIF dėstytojas – doc. dr. Viktor Skorniakov

2021 12 22 Viktor Skorniakov380x250Gruodžio 21 d. Iškilmingame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ VU Rektorius apdovanojo geriausius 2021 m. dėstytojus. VU Matematikos ir informatikos fakultete geriausiu dėstytoju išrinktas – doc. dr. Viktor Skorniakov.

Dėstytojas sako, kad gerą paskaitą, kaip ir gerą knygą, apibūdinti keliais bendrais bruožais labai sunku. „Netgi jei apibrėžtume kriterijų aibę ir surinktume kompetentingą komisiją, subjektyvumo vargu ar išvengtume, todėl apsiribosiu žvilgsniu iš lektoriaus pozicijos.

Paskaitą laikau vykusia, jei didžiąją dalį tikslų, kuriuos sau kėliau jai ruošdamasis, įgyvendinau: jei norėdamas sudominti – sudominau, norėdamas iliustruoti – parinkau tinkamą pavyzdį, o norėdamas paaiškinti sprendimo metodą ar technines detales – paaiškinau taip, jog didžioji dauguma suprato...

Ne visada pasibaigus paskaitai galiu iškart pasakyti, kad ji pavyko ir kartais tenka spręsti žvelgiant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos, vertinant studentų rezultatus ir atsiliepimus“, – pasakoja doc. dr. Viktor Skorniakov.

Pasakodamas apie tai, kodėl pasirinko dėstytojo kelią, jis sako, kad iš pradžių mokymas kitų, buvo tik hobis.

„Stodamas į MIF'ą dėstytoju būti neplanavau, tačiau pastebėjau, kad kurso draugams paaiškinti, kaip spręsti uždavinį ar pakomentuoti teoremos įrodymą – man patinka, o jiems patinka, kaip aš tai darau. Antro kurso pabaigoje tai jau buvo masinis reiškinys, vykdavęs labai dažnai – tarp paskaitų ir po paskaitų, šiokiadieniais ir savaitgaliais, bibliotekoje ar kažkurio kurso draugo namuose. Niekada neužsiėmiau korepetitoriaus veikla už atlygį. Tai buvo tiesiog hobis, nulėmęs tolimesnį kelio pasirinkimą.

Buvę mokytojai – dabartiniai kolegos – į mano veiklą žiūrėjo palankiai (esu ypatingai dėkingas Vytautui Kazakevičiui ir Rimantui Eidukevičiui už visą kreditinį ir nekreditinį laiką, kurį jie man skyrė studijų metu), todėl baigęs studijas pasilikau fakultete. Iš pradžių „viena koja“, o vėliau pasinėriau ir „visa galva“. Nesigailiu šiuo pasirinkimu 😊“.

2021-12-22

DAMSS-2021: 12-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“

2021 12 20 DAMSS Konferencija900x367

DAMSS-2021 – tai 12-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“, organizuojama Druskininkuose. Kasmet ji vyksta panašiu laiku: lapkričio gale arba gruodžio pradžioje. Šiais metais konferencija vyko gruodžio 2-4 d.

Konferencija vyko ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu.  „Buvo stengiamasi reguliuoti dalyvių srautus. Tačiau ši konferencija nėra hibridinė konferencija, nes pagrindinis tikslas – gyvas mokslininkų bendravimas“, – sako konferencijos pirmininkas prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda.

Šiais metais konferencijoje pristatyti 62 pranešimai (žodiniai ir stendiniai). Užsiregistravo 92 dalyviai iš 7 šalių. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš šešių Lietuvos universitetų. Ši konferencija – pagrindinė kasmetinė Lietuvos informatikų susitikimo vieta.

Konferencijos tikslas – supažindinti su Lietuvos ir užsienio universitetuose vykdomais moksliniais tyrimais duomenų mokslo ir programinės įrangos inžinerijos srityse. Kasmet organizuojama konferencija leidžia greitai keistis naujomis idėjomis tarp mokslininkų bendruomenės.

Konferencijos temos aktualios ir verslui – šiais metais konferenciją rėmė penkios IT įmonės: VTeX, Novian Systems, Asseco Lithuania, Neurotechnology, Baltic Amadeus.

„Ši konferencija vyksta jau nuo 2009 m., kai pirmą kartą buvo perskaityta 16 pranešimų. Ji prasidėjo kaip seminaras, o dabar išaugo į gerai žinomą konferenciją. Tokio mokslinio renginio idėja kilo Matematikos ir informatikos institute (dabar – VU DMSTI). Šią idėją parėmė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. Konferencija sulaukė pritarimo tiek Lietuvos mokslininkų bendruomenėje, tiek užsienyje“, – pasakoja prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda.

Konferencijos tematika apima dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, bioinformatiką, blokų grandinių technologijas, verslo taisyklių programinės įrangos inžineriją, duomenų mokslą, gilųjį mokymąsi, skaitmenines technologijas, didelio našumo skaičiavimus, mašininį mokymąsi, medicininę informatiką, švietimo duomenų modeliavimą, ontologinę inžineriją, optimizavimą duomenų moksle, signalų apdorojimą ir daugiamačių duomenų vizualizavimo metodus.

Konferenciją organizuoja VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, o  pagrindinė atsakomybė teko dr. Jolitai Bernatavičienei ir prof. Gintautui Dzemydai.

Daugiau informacijos apie konferenciją: https://www.mii.lt/damss/

2021-12-20

Pažangiausi Vilniaus universiteto pirmakursiai paskatinti 3000 eurų vertės „Teltonikos“ stipendijomis

2021 12 16 Teltonikos stipendijos642x410

Įteiktos „Teltonikos“ stipendijos. J. Auškelio nuotr.

Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.

3000 eurų vertės stipendijas gavo net 13 VU Matematikos ir informatikos fakulteto 1 kurso studentų. Sveikiname bioinformatikos studentę Gabrielę Vilutytę, duomenų mokslo studentą Simą Rimašauską, informacinių technologijų studentus – Martin Martijan ir Živilę Nebutovaitę, informacinių sistemų inžinerijos studentus – Mantą Vėjelį, Ugnę Meškuotytę ir Matą Valatką, informatikos studentus – Luką Stoniką, Eigirdą Stančių ir Kristijoną Čiulčinską, programų sistemų studentus – Beną Skripkiūną, Pijų Oželį ir Matą Šamšoną!

VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas įsitikinęs, kad inovatyvaus verslo dėmesys ir suteikiamos profesinės perspektyvos prideda studentams pasitikėjimo siekti ambicingų tikslų.

„Universiteto ir verslo partnerystė leidžia studentams pajusti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vertę ir patiems prisidėti prie šiuolaikinės visuomenės iššūkių sprendimo paieškų. Tikiu, kad „Teltonikos“ iniciatyva stipendijomis motyvuoti talentingus jaunuolius skatins rinktis šiuolaikinių technologijų studijas, kurių poreikis ir poveikis mūsų visų gyvenimui ateityje tik didės“, – sako VU prorektorius.

„Teltonika Telematics“ vadovas A. Šegžda mato didelę bendradarbiavimo su VU vertę siekiant sukurti geresnę ir patrauklesnę studijų aplinką gabiausiems būsimiems aukštųjų technologijų specialistams.

„Jau daugelį metų „Teltonika“ vadovaujasi aiškia vizija – sudaryti geriausias sąlygas kūrybingiems, siekiantiems žinių talentams mokytis ir padėti jiems žengti aukštųjų technologijų keliu. VU, kaip didžiausia šalyje aukštojo mokslo institucija, kasmet pritraukianti didelį skaičių pažangiausių abiturientų, yra itin tinkamas verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių projektų partneris, o įsteigtos stipendijos – ne tik vienas iš bendradarbiavimo aspektų, bet ir motyvacija studentams siekti tolimesnių tikslų pasirinktoje mokslo srityje“, – sako UAB „Teltonika Telematics“ generalinis direktorius.

Įsteigtomis skatinamosiomis stipendijomis „Teltonika“ siekia motyvuoti jaunuosius talentus, besidominčius inžinerijos sritimi. Jiems paskirtos stipendijos išmokamos per 10 pirmųjų studijų mėnesių. Kas mėnesį vienam studentui skiriama po 300 eurų.

Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

2021-12-16

„Arqus“ kviečia teikti paraiškas „Twinning“ mainų veikloms

2021 12 14 ArgusLT380x250Prasideda paraiškų „Arqus Twinning“ mainų programai teikimas. Programos tikslas – stiprinti akademinio personalo ir studentų bendradarbiavimą, įgyvendinant bendras trumpalaikio judumo studijų veiklas. Jų metu prioritetas skiriamas socialinių ir humanitarinių mokslų bei STEM disciplinoms.

„Arqus Twinning“ judumo veiklų metu dėstytojas ir 3–6 studentų grupė vyksta su studijų vizitu į kitą „Arqus“ tinklo universitetą 3–5 dienoms. Galimos „Twinning“ veiklos apima stažuotes, dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose, seminaruose, vasaros mokyklose, grupiniuose projektuose ir kt. Vizitai vykdomi įprastai arba taikant mišraus mokymosi (blended) metodus.

Vertinant kandidatų paraiškas, atsižvelgiama į tvarios plėtros užtikrinimą (vertinamas ankstesnis bendradarbiavimas su priimančia institucija ir tolesnių ryšių užtikrinimas po įgyvendintų veiklų), įgyvendinamų „Arqus Twinning“ veiklų naudą siunčiančiai ir priimančiai institucijoms, dėstymo patirtis.

„Arqus Twinning“ vizitai finansuojami projekto lėšomis, paraiškos mainų veikloms yra teikiamos užpildant paraiškos formą iki 2022 m. sausio 1 d. Numatoma „Arqus Twinning“ veiklų įgyvendinimo pradžia – 2022 m. kovas. Apie priimtus sprendimus pareiškėjai bus informuojami iki 2022 m. vasario 28 d.

Daugiau apie „Arqus Twinning“, paraiškų pateikimą ir kitą naudingą informaciją rasite čia.

Europos universitetų aljansui „Arqus“ priklauso septyni universitetai – Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono, Paduvos ir Vilniaus. Pagrindinis aljanso tikslas yra didinti Europos valstybių integraciją, atsižvelgiant į visuomenėje kylančius iššūkius bei pokyčius. „Arqus Twinning“ veiklos yra skirtos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.

2021-12-14

Vyko seminaras matematikos mokytojams

Gruodžio 10 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyko seminaras 9-12 kl. matematikos mokytojams „Naujos matematikos mokymo tendencijos“.

Susirinkusius mokytojus pasveikino MIF dekanas prof. dr. Paulius Drungilas. Seminaro metu pranešimus mokytojams skaitė prof. dr. Alfredas Račkauskas „Apie statistinio raštingumo ugdymą mokykloje“ ir prof. dr. Rimas Norvaiša tema – „Samprotavimas ir įrodinėjimas mokyklinėje matematikoje“. Taip pat antroje seminaro mokytojams dalyje Ieva Kilienė mokytojams papasakojo apie žodinius uždavinius, o Vytautas Miežys – apie matematinį pasakojimą.

Už indelį į Lietuvos mokslą, švietimą ir nacionalinę kultūrą buvo įteikti Lietuvos švietėjo profesoriaus Zigmo Žemaičio medaliai  – Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos matematikos ekspertei Odetai Stanevičienei ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos matematikos ekspertei Drąsutei Jatkonienei.

Mokytojams pažymėjimus įteikė Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 40 mokytojų kontaktiniu ir apie 200 mokytojų – nuotoliniu būdu.

2021 12 13 IMG 0636 400x266 2021 12 13 IMG 0635 400x266
2021 12 13 IMG 0627 400x266 2021 12 13 IMG 0623 400x266
2021 12 13 IMG 0617 400x266 2021 12 13 IMG 0613 400x266
2021 12 13 IMG 0649 400x266 2021 12 13 IMG 0647 400x266

 

2021-12-13

 

 

 

VU gerina pozicijas dalykiniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge

2021 12 08 VU kiemas 642x410

Šiandien paskelbtame dalykiniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge tarp universitetų lyderio pozicijas užtikrintai išlaiko ir rezultatus jame gerina Vilniaus universitetas (VU). Jis pirmauja daugiau kaip trečdalyje bakalauro ir vientisųjų (35) ir beveik pusėje (38) magistrantūros studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 5 bakalauro ir 7 magistrantūros studijų kryptyse.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos genetikos ir žurnalistikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat puikiai įvertintos visuomenės sveikatos, taikomosios matematikos, statistikos, sociologijos, filosofijos studijų kryptys – jos visos pelnė po daugiau kaip 98 taškus.

Magistrantūros studijų kategorijoje aukščiausiu balu įvertintos VU biochemijos ir fizikos studijų kryptys, daugiau kaip 98 balus surinko chemijos magistrantūros studijos.

VU – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti mikrobiologijos, genetikos, biofizikos, archeologijos, geologijos ir regiono studijų krypties magistrus. Be to, jis vienintelis vykdo mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, geologijos, informacijos paslaugų, kultūros studijų ir klasikinių studijų bakalauro ir vientisąsias studijų programas.

Bakalauro ir vientisosiose studijose, palyginti su kitais universitetais, VU pirmauja genetikos, biologijos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, teisės, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, informacijos paslaugų, vadybos, rinkodaros, finansų, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, kultūros studijų, lingvistikos, filologijos (pagal kalbą), vertimo, klasikinių studijų kryptyse.

VU lyderiauja 38 iš 84 vertintų magistrantūros studijų krypčių. Čia VU geriausias genetikos, biologijos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, medicinos technologijų, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, aplinkotyros, medžiagų technologijų, politikos mokslų, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, visuomeninės geografijos, verslo, vadybos, rinkodaros, finansų, viešojo administravimo, žmonių išteklių vadybos, pedagogikos, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, paveldo studijų, lingvistikos, filologijos, vertimo kryptyse.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino 90 bakalauro ir 84  magistrantūros studijų kryptis. Bakalauro studijų kryptis jie reitingavo atsižvelgdami į 2225 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiųjų kvalifikaciją, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą, priimtų studijuoti studentų skaičių, gabiausių abiturientų procentą ir kitus rodiklius. Reitinguojant magistrantūros studijų kryptis, be darbdavių nuomonės apie alumnų parengimo kokybę, jų įsidarbinamumą ir atlygį, buvo vertinami ir moksliškumo rodikliai. Be to, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Atsižvelgta ir į Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

Vilniaus universitetas lyderio pozicijas nacionaliniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge išlaiko jau aštuonerius metus iš eilės, o tarptautiniuose reitinguose per 10 metų pakilo net per 200 pozicijų. Šių metų QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) VU užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

2021-12-08

Doc. A. Brilingaitė: „Elektroninėje erdvėje būtina įjungti savisaugos instinktą“

Elektroninėje erdvėje šiandien praleidžiame kaip niekad daug laiko. Čia ne tik bendraujame, skaitome naujienas, bet ir perkame daiktus, dalyvaujame renginiuose ar net rengiame vakarėlius. Verta pripažinti, kad dėl skubos ir neatidumo dažnai pamirštame pasigilinti į svetainių slapukų politiką, o socialiniuose tinkluose atskleidžiame itin jautrią informaciją. Tad kokios grėsmės tyko elektroninėje erdvėje? Kokių kibernetinės higienos taisyklių turėtume laikytis ir kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. Agnė Brilingaitė.

2021 12 03 Agne Brilingaite380x250Stengiamasi į specialistus žiūrėti iš įvairių perspektyvų

Doc. A. Brilingaitė kartu su kolegomis kuria kibernetinio saugumo treniravimo platformas, skirtas kibernetinėms atakoms imituoti ir mokytis, kaip nuo jų apsisaugoti. Mokslininkai tobulina įrankius darbuotojų veiksmams stebėti ir vertinti, analizuoja kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo priemones.

„Šiuo metu su kolegomis dirbame prie dviejų projektų, kuriuose bendradarbiaujame su Lietuvos karo akademija. Reikminių mokslinių tyrimų projekte mūsų komanda kuria kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapį. Mano vadovaujamame tarptautiniame Baltijos mokslinių tyrimų programos projekte „ADVANCES“, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, siekiame tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Esame subūrę komandą, kurioje dirba ne tik informacinių technologijų specialistai, psichologai, edukologai, bet ir genetikai iš VU Medicinos fakulteto“, – pasakoja doc. A. Brilingaitė.

Vykdant projektus į kibernetinio saugumo specialistą žiūrima ne tik kaip į informacinių technologijų atstovą, bet ir iš genetikos bei psichologijos perspektyvų, taip įvertinant tiek įgimtas žmogaus savybes, tiek tas, kurias išugdo jį supanti aplinka. Visa tai svarbu siekiant suprasti kibernetinio saugumo specialistų kasdienybę. Doc. A. Brilingaitė pabrėžia, kad dalis jos komandos veiklų yra susijusios su naujų specialistų, ypač moterų, įtraukimu į informacinių technologijų sritį.

„Informacinių technologijų srityje yra apie 15 proc. moterų, o kibernetinio saugumo srityje moterų Lietuvoje yra dar mažiau – apie 7–10 proc. Kai kuriose šalyse ir tam tikruose sektoriuose yra iki 25 proc. Visame pasaulyje diskutuojama, kaip paskatinti moteris rinktis karjeros kelią šioje srityje. Lietuvoje neseniai buvo įkurtas „Women4Cyber“ skyrius, į kurį įsitraukia moterys, savo veiklą siejančios su kibernetiniu saugumu ir siekiančios šviesti visuomenę kibernetinės higienos klausimais, burti bendruomenę, dalintis patirtimi ir informacija, padrąsinti moteris ateiti į kibernetinio saugumo sritį“, – teigia mokslininkė.

Kibernetinė higiena turi tapti kiekvieno kasdienybe

Kibernetinė higiena apima vartotojo atsakomybę už kompiuterinius įrenginius, elgseną virtualioje erdvėje bei principus, kaip elektroniniai duomenys saugomi ar perduodami. Paprašyta apibūdinti šią sąvoką, doc. A. Brilingaitė sugretino ją su kasdieniais mūsų įpročiais.

„Turėdami kenksmingų medžiagų, namo jų nesinešame arba elgiamės su jomis labai atsargiai. Svarbių dokumentų nelaikome laiptinėje ar prie vandens čiaupo, o kai kurių dokumentų kopijas saugome reglamentuotu būdu, pvz., darbo sutartis, baigiamuosius studentų darbus. Juk su elektriniu pjūklu nekalame vinies, o ir kitus įrenginius naudojame pagal paskirtį. Tad jeigu norime, kad įrenginys ar programinė įranga tarnautų vartotojui, pagelbėtų jo darbinėse ir asmeninėse veiklose, reiktų atidžiai įvertinti diegiamą naują programinę įrangą, saugoti duomenis ir saugiai naršyti virtualioje erdvėje. Labai svarbu kibernetinės higienos taisyklių mokyti vaikus“, − pabrėžia mokslininkė.

Išmaniuosiuose telefonuose turime daugybę programėlių, palengvinančių finansų tvarkymą, suteikiančių galimybę bendrauti su draugais ar tiesiog praskaidrinančių nuotaiką. Savo gyvenimo neįsivaizduojame ir be elektroninio pašto. Doc. A. Brilingaitė įspėja, kad reikia būti atsargiems diegiant šias programėles ir atidžiai skaityti gautus laiškus.

„Jei diegiant naują programėlę ji prašo teisių ir prieigos prie įrenginyje esančių duomenų ar programų, kurios visai neatitinka programėlės paskirties, tikrai verta susimąstyti apie šios programėlės naudojimą. Gavę laišką naršydami po įvairias svetaines turėtume laikytis atsargumo: galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jį siuntė kolega ar darbdavys, bet atidžiai patikrinę elektroninio pašto adresą pastebėsite, kad laišką siuntė visai ne tas žmogus“, − teigia mokslininkė.

Dar viena klaida – asmeninės informacijos atskleidimas socialiniuose tinkluose. Šiais skaitmeniniais pėdsakais pasinaudoję programišiai gali lengvai sudaryti žmogaus profilį, atskleisti jo ryšius su kitais asmenimis, silpnybes, o tokia informacija gali būti panaudota atakoje prieš įmonę ar instituciją.

„Jeigu savo asmens dokumentus pamirštume mieste ant suoliuko, juos radęs žmogus galėtų šiuos duomenis panaudoti blogiems tikslams: paimti greituosius kreditus, pasirašyti kokią nors peticiją. Socialiniuose tinkluose viešinama asmeninė informacija taip pat gali būti panaudota elektroninio sukčiavimo tikslais ar ruošiant kibernetinę ataką. Vis dar daug žmonių nukenčia nuo elektroninių sukčių, nes dalis jų ne tik psichologiškai paveikia žmogų, bet dar ir turi papildomos informacijos apie jį“, – sako doc. A. Brilingaitė.

2021 12 03 Paslaugos ataka768x432

Paslaugos ataka perrenkant populiariausius slaptažodžius

Nuotolinis darbas padidina kibernetinių atakų grėsmę

Sprendimų priėmimą dažnai lemia ne tik tuometinė žmogaus būsena, bet ir jo charakteris. Doc. A. Brilingaitė pabrėžia, kad neurotiški žmonės atsargesni ir jų kibernetinės higienos įgūdžiai dažniausiai yra geresni. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad stresinėse situacijose ne prasčiau pasirodo ir tinkamus sprendimus priima ir tie, kurių kibernetinio saugumo įpročiai yra išugdyti.

„Paprasti vartotojai dažniausiai nukenčia dėl kibernetinės higienos nesilaikymo. Bet juk kiekvienos kibernetinės atakos centre yra žmogus – auka, priemonė arba atakos iniciatorius. Žmogaus klaidas lemia neatsargumas, procedūrų nesilaikymas ar skuba. Svarbu ir tai, kad kibernetinio saugumo specialisto darbe daug streso, pervargimo, tad jie turi būti treniruojami streso sąlygomis ir imituojant įvairius scenarijus“, – pabrėžia mokslininkė.

Doc. A. Brilingaitė atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai kibernetinių atakų tikslai yra sutrikdyti paslaugų teikimą, sugadinti reputaciją, pavogti duomenis, pasipelnyti, skleisti dezinformaciją ir taip diskredituoti valdžią, įvairias tarnybas ir institucijas.

„Remiantis Lietuvos 2020 m. nacionaline kibernetinio saugumo būklės ataskaita, 2020 m. kibernetinių incidentų padaugėjo 25 proc. Pandeminiu laikotarpiu daugeliui dirbančiųjų darbo vietos persikėlė į namus, o juose ne visais atvejais buvo taikomos įprastos įmonės saugumo procedūros, darbuotojai jungėsi iš asmeninių įrenginių arba iš nuotolinių darbo vietų. Remiantis įvairiais šaltiniais, bandymų prisijungti prie nutolusių darbo vietų, spėjant prisijungimų duomenis, padidėjo apie septynis kartus. Karantino metu didelė dalis prekybos ir teikiamų paslaugų persikėlė į virtualią erdvę. Tad kibernetinės higienos nesilaikymas lėmė išaugusį kibernetinių incidentų skaičių ir šioje srityje“, – pabrėžia mokslininkė.

Kibernetinių atakų prevencija

Supažindinusi su kibernetinių atakų tikslais, doc. A. Brilingaitė atskleidžia ir pagrindinius būdus, kaip nuo jų apsisaugoti. Pirmiausia reikėtų sekti nacionalinius teisės aktus, naudotis gerąja praktika šioje srityje ir paskelbtomis rekomendacijomis.

„Lietuvos krašto apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir asociacija „Kurk Lietuvai“ yra išleidusi gaires įmonių vadovams, taip pat egzistuoja paruoštukai lietuvių kalba apie saugumo kontrolės priemones. Juose įprastai aptariami slaptažodžių politikos, antivirusinių programų naudojimo, prieigos kontrolės, tinklo naudojimo ir kiti aspektai“, − priemones pristato mokslininkė.

Be teisės dokumentų ir parengtų brošiūrų, įmonių darbe svarbiausiu veiksniu išlieka nuolatinis darbuotojų mokymas, priminimas apie grėsmes ir treniravimasis pagal scenarijus, kurie leistų testuoti įmonės saugumo procedūras. Svarbu, kad darbuotojai žinotų, kada ir ką reikia informuoti, kaip vertinti incidentą, kokių duomenų reikia informuojant reikiamas institucijas apie įvykusius incidentus.

„Negalima atmesti ir kiekvieno vartotojo patiriamos rizikos. Atskiriesiems vartotojams svarbu laiku atnaujinti programinę įrangą, naudotis sudėtingesniais slaptažodžiais ir, jei tik įmanoma, naudoti kelių žingsnių autentifikavimą. Taip pat svarbu neviešinti asmeninės informacijos ir niekam jos nesiuntinėti, stengtis atskirti darbo ir asmeninius įrenginius ar bent susikurti atskiras paskyras, o savo duomenis ne tik saugoti, bet dar pasidaryti duomenų kopijas ir jas apsaugoti. Galiausiai virtualioje erdvėje ar naudojantis pašto programomis būtina įjungti savisaugos instinktą“, – pataria doc. A. Brilingaitė.

2021-12-03

Vyks 10-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas

2021 12 01 JM susitikimas380x250Gruodžio 28 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyks 10-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas. Renginys vyks mišriuoju būdu. Registracija iki gruodžio 20 d.

Kaip pasakoja vienas iš šio renginio organizatorių dr. Jonas Jankauskas, renginys suburia Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius matematikus ir per 10 metų išaugo į didelį renginį, sulaukiantį ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimo.

„Konferencija yra „tiltas“ tarp Lietuvos matematikų bendruomenės ir užsienyje studijuojančių ar dirbančių jaunųjų matematikų. Platesnei visuomenei pristatome tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbančių jaunųjų matematikų pasiekimus.

Sulaukiame dėmesio ir iš įmonių, kurios yra suinteresuotos išnaudoti aukštos kvalifikacijos matematikos specialistų potencialą bei suteikiame joms platformą, kurioje įmonės gali prisistatyti akademinei bendruomenei, parodyti, ką daro įdomaus, su kokiais iššūkiais susiduria. Šiuo metu tai yra pats „gyviausias“ matematikos renginys Lietuvoje“, – sako dr. J. Jankauskas.

Šis renginys per 10 metų labai išaugo: iš nedidelio akademinių bičiulių susibūrimo tapo respublikinio ir net, galima sakyti, tarptautinio lygio renginiu.

„Ilguosius (plenarinius) pranešimus skaitė 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir Lietuvos matematikos žvaigždės iš užsienio universitetų ir institutų. 9 doktorantai apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

Matematikų Susitikimas sulaukė nemažai dėmesio iš stambiausių ir pažangiausių Lietuvos įmonių, kurios noriai tampa mūsų rėmėjais ir netgi deleguoja įmonės atstovus skaityti pranešimų“, – pasakoja dr. J. Jankauskas.

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.matematikususitikimas.com/ ir https://www.facebook.com/MatematikuSusitikimas/

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas yra vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams – tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių – susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. Šis renginys – tai puiki proga pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai. Verslo įmonėms tai yra nepakartojama galimybė prisistatyti šioje specializuotoje, aukšto lygio matematinių įgūdžių turinčių specialistų auditorijoje.

2021-12-01

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos