Fakulteto naujienos

Kiekvienais metais Vilniaus universitete renkami geriausi dėstytojai. Kokie komponentai susideda žodyje „geriausias“ aiškinamės su 2022 akademinių metų studentų geriausiai įvertintu Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoju dr. Adomu Birštunu, kuris ši titulą jau buvo pelnęs ir 2008 m.

Ar nustebote sužinojęs, kad MIF studentai išrinko būtent Jus geriausiu fakulteto dėstytoju? Ką Jums tai reiškia?

Turėjau įtarimą anksčiau, dar tada, kai nebuvo paskelbta, tad nenustebau. Bet džiaugsmo šis titulas suteikė labai daug.

Pirmą kartą geriausiu dėstytoju buvau išrinktas prieš keturiolika metų. Buvau neseniai pradėjęs dėstyti, atrodė, kad tai labai šaunus ir smagus įvertinimas, tikėjausi, kad ims ir rinks kasmet.

Dabar, kai turiu įgavęs daugiau patirties, suprantu, kad šis įvertinimas ne kasdienis ir išskirtinis. Šiandien šį apdovanojimą vertinu visai kitaip, gerokai stipriau. Žinau, kad kartais esu pasiūlomas kaip galimas kandidatas šiuose rinkimuose ir vien tai labai džiugina.

Kas studentams labiausiai patinka Jūsų dėstyme, paskaitose?

Kai buvo karantinas, studentai labai džiaugėsi įrašais, kuriuos paruošdavau. Kol mokymasis vyko nuotoliniu būdu, paskaitų vesti atvykdavau į fakultetą – iš čia darydavau transliacijas.

Vėliau paskaitų įrašų apdorojimams skirdavau papildomo laiko. Studentai man pasakė, kad kai įrašas trunka pusantros valandos, jo niekas nenaudoja. Dėl šios priežasties aš paskaitų įrašus redaguodavau: paruošdavau trumpus, kurie būdavo skirti atskiroms temoms, apibrėžimams. Tai pareikalavo daug darbo, bet studentai buvo patenkinti.

Malonu, kad jie džiaugiasi ir tuo, kaip vedu kontaktines paskaitas.

Koks Jūsų paskaitų vedimo receptas?

Mano didžiausias tikslas – sudominti studentus, įtikinti, kad jie mokosi dėl savęs, kad įgyjamos žinios yra naudingos ir pritaikomos.

Esminis dalykas – pačios pirmos paskaitos, kurių metu stengiuosi studentus įtikinti, kad verta ateiti. Jeigu žmogus nusprendžia, kad neverta lankyti – tai viskas, beviltiška tą požiūrį pakeisti.

Dėstydamas daugelį metų pastebiu, kad studentai dalijasi savo patirtimis tarpusavyje, todėl tas pirmasis žingsnis man, kaip dėstytojui, tampa lengvesnis. Geri atsiliepimai kuria pridėtinę vertę studentų požiūriui į dėstomus dalykus: kai vyresni pradeda pasakoti jaunesniems, kad čia verta eiti, tada ir man pačiam paprasčiau.

Dar vienas man itin svarbus dalykas – noriu iš karto ištrinti oficialią ir šaltą ribą tarp dėstytojo ir studentų, juos sudominti, todėl stengiuosi būti atviras, papasakoti jiems ko noriu pasiekti.

Pabrėžiu, kad mano tikslas nėra juos nubausti. Mano siekis – juos išmokyti. Noriu jiems leisti suprasti, kad čia nėra dviejų skirtingų stovyklų, visi turime bendrą tikslą. Mes juk tuo pačiu automobiliu važiuojam.

Dėstote tokius dalykus kaip Diskrečioji matematika, Algoritmų teorija, El. parašo infrastruktūros ir el. dokumentai. Kaip ruošiatės savo paskaitoms ir kokiais būdais bandote sudominti studentus?

Aš dėstau labai skirtingus dalykus labai skirtingiems studentams. Pvz., Algoritmų teoriją lanko didžiausias kiekis klausytojų. Pirmiausia bandau juos įtikinti, kad mokysiu ir teorijos, o ne tik spręsti uždavinius. Paprastai studentai tikisi, kad jau ten, kur sudėtingesni dalykai, mokysis tik išspręsti uždavinius ir daugiau nieko.

Čia man, kaip dėstytojui, riekia kantrybės ir pajautimo ar jie supranta, ar ne. Bandau ne kartą paaiškinti tą patį: ir iš vienos pusės, ir iš kitos, jeigu nepakanka – pateikti skirtingus įrodymus ir pavyzdžius. Tai reikalauja ir daug laiko, ir greitos reakcijos, todėl man labai svarbu gyvas kontaktas.

Kai karantino metu paskaitos vyko nuotoliniu būdu, buvo sudėtingiau – nematydamas studentų nežinodavau ar jie suprato, ar ne. Todėl paskaitų metu aš visada mėgstu uždavinėti klausimus ir nesvarbu ką pasakys, ar atsakys teisingai... Šis dialogo vedimas atskleidžia, kas studentams aišku, o kas ne. Pagal tai vertinu ar reikia papildomai aiškinti.

Atsiliepimuose studentai pažymi, kad aiškiai išaiškinu sudėtingą informaciją, teorijas. Nors man tie dalykai neatrodo sudėtingi, bet visiems, kas arčiau informatikos, tikslesni dalykai atrodo sudėtingesni.

Kita svarbi taisyklė, kuria vadovaujuosi, siekiu, kad mano dėstomi dalykai nebūtų sausi. Visada stengiuosi rasti tai, kas studentams būtų aktualu, pritaikoma ar naudinga darbuose.

Taip pat stengiuosi išskirti visus dėstomo dalyko komponentus, kai jie yra išskaidomi, tampa ir aiškiau, ir įdomiau. Teorija nebeatrodo tokia sausa, atsiranda daugiau prasmės.

Man labai patinka stebėti procesą, kurio metu matau, kaip studentams atsiveria akys ir dalyką, apie kurį mokėsi, pradeda matyti iš kitos perspektyvos.

Kokie Jūsų, kaip dėstytojo, minusai?

Man visada trūksta ir paskaitų, ir laiko jose. Aš irgi turiu bėdų ir blogybių: vis užtęsiu paskaitas, pratybas. Bet dėl to studentai dažniausiai nesiskundžia.

Atrodo, kad labai daug savęs atiduodate darbui ir mėgaujatės tuo, ką darote. Kas Jus motyvuoja?

Studentai labai jaučia, kai dėstytojui neįdomu, ką jis dėsto, arba kai jis pats nėra tvirtas dėl to turinio, kurį bando perteikti kietiems. Man norisi būti dėstytoju, kuris geba įdomiai ir aiškiai pateikti savo srities dalykus ir – ką noriu išskirti – nebijoti klysti.

Kartais atrodo, kad dėstytojai bijo klysti. Pvz., savo paskaitose pateikinėju daug įrodymų ir juos visus rašau iš galvos. Kiekvieną kartą rašau kitokius, žinoma, kad padarau klaidų. Studentai pataiso, aš apsidžiaugiu, kad jie pastebėjo. Tai sukuria gerą atmosferą ir ryšį su jais.

Būna studentų, kurie yra aktyvesni, kuriems įdomiau, jie daug klausinėja, kartais nukrypsta visai į kitas sritis. Tad būna, kad ir nežinau, ką atsakyti, taip ir sakau, kad nežinau. Neapsimetinėju visažiniu, negaliu visko žinoti. Kai studentai pradeda daugiau klausinėti, tai ženklas, kad jiems įdomu, kad jie daugiau mokysis.

Ačiū už pokalbį.

Sąrašą su pripažintais geriausiais MIF dėstytojais galite pamatyti čia.

2023-01-16

Sausio 19 d. (ketvirtadienį) nuo 10.00 iki 16 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje po dvejų metų pertraukos vyks gyva Aukštųjų mokyklų mugė. Joje Vilniaus universitetas (VU) pristatys išsamią, naujausią ir aktualiausią informaciją apie VU siūlomas studijų programas. Be to, kvies į Inovacijų erdvę neformaliai pabendrauti su dėstytojais, susipažinti su galingomis lazerinėmis sistemomis, robotu humanoidu Ąžuolu, kalbančiu lietuviškai, ir pasidaryti momentinių nuotraukų.

Mugės metu VU studentai ir dėstytojai konsultuos moksleivius, besidominčius studijomis universitete, atsakys į visus su studijomis VU susijusius klausimus, pasidalys savo studijų patirtimi, papasakos apie tai, kokių žinių, gebėjimų ir balų reikės norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą.

VU Inovacijų erdvėje Fizikos fakultetas pristatys Lietuvos lazerių pramonės inovacijas, leis gyvai prisiliesti prie pasaulyje puikiai žinomų ir Lietuvą garsinančių lazerinių sistemų. Interaktyvus stendas padės moksleiviams lengviau suprasti pagrindinius optikos dėsnius. Besidominčius robotika stende pasitiks humanoidas Ąžuolas, kurį VU mokslininkai prašnekino lietuviškai ir pritaikė edukacijai mokyklose. Parengta pamokos trukmės programa robotui, kuris moko pirmos klasės vaikus kelių eismo taisyklių: kaip pereiti gatvę, naudotis šviesoforais ir t. t.

Mugėje bus galima išgirsti ir keletą VU mokslininkų pranešimų. Kauno fakulteto dekanas doc. Kęstutis Driaunys kvies pasiklausyti apie kibernetinį saugumą, o Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė doc. Asta Fominienė papasakos, nuo ko pradėti naujo verslo kūrimą.

Susipažinti su visomis VU studijų programomis galite čia.

2023-01-12

2023 sausio 10 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatu į VU MIF Informatikos instituto direktoriaus pareigas įregistravo prof. dr. Rimantą Vaicekauską.

Kandidato siūlomas Informatikos instituto raidos planas.

Kandidato programos pristatymas ir debatai vyks:

2023 m. sausio 12 d., 14 valandą, 211 auditorijoje, Didlaukio g. 47, Vilnius.

MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo data:

• 2023 m. sausio 18 d. išankstiniai Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.
• 2023 m. sausio 19 d. Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.

MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo vieta ir laikas:

• Didlaukio g. 47, 511 kambarys; nuo 8:30 iki 12:00 val. ir nuo 13:00 iki 17:00 val.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys MIF informatikos instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Daugiau informacijos apie VU MIF Matematikos instituto direktoriaus rinkimus:

VU Matematikos ir informatikos fakultetas - Fakulteto naujienos

MIF rinkimų komisija

2023-01-11

Švedijos kanalo „SVT“ žiniose VU MIF Informatikos instituto mokslininkai doc. dr. Linas Bukauskas ir Eduardas Kutka pasakojo apie kibernetinio saugumo iššūkius bei „trolių“ ir „elfų“ kovas kibernetinėje erdvėje.

Lietuva ribojasi su valstybėmis, kurios kelia didelius politinius iššūkius. Švedijos kanalą „SVT“ sudomino, kokios kibernetinės grėsmės kyla šalies viduje ir kaip šie iššūkiai sprendžiami. Praėjusių metų pabaigoje žurnalistas Christoffer Wendick lankėsi VU MIF Informatikos institute bei Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje ir aiškinosi, kokių priemonių imamasi šalyje, siekiant suvaldyti kibernetines grėsmes.

Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas pabrėžia, kad kibernetiniame pasaulyje sienų nėra, todėl visada turime išlikti budrūs. Internetas kūrėsi pagal autonominių sistemų sąveikos pasitikėjimu grįstą principą. „SVT“ žinių reportaže doc. dr. L. Bukauskas aiškina, kad internetui tapus globaliam ir plečiantis skaitmeninėms paslaugoms, pasiekiamomis iš bet kurio pasaulio kampelio, sukuriamos prielaidos įvykti nusikaltimams: „Tad fizinio atstumo ar „sienos“ nebuvimas ir beveik momentinė prieiga prie išteklių skaitmeninėje erdvėje reikalauja iš interneto paslaugas teikiančiojo susimąstyti ir galvoti ne tik apie paslaugos funkcionalumą, išvaizdą ir jos kokybę, bet ir kaip gali paslauga būti manipuliuojama piktnaudžiavimo ar nusikaltimo tikslais.“

E. Kutka papildo, kad visi besinaudojantys internetu irgi turi elgtis apdairiai ir laikytis bent minimalios kibernetinės higienos: „Namuose juk nekišame pirštų į elektros kištukinį lizdą.“

Pasak Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovo, informacinių technologijų specialistai, kuriantys sistemas, turi išmanyti ir gebėti ne tik parengti sąveikavimui posistemes, bet ir užtikrinti jų saugą diegiant ir kuriant papildomas apsaugos sistemas ir algoritmus saugančius išteklius. Kibernetinio saugumo laboratorijoje mokslininkai kartu su Informacinių technologijų bei Kompiuterinio modeliavimo studentais analizuoja veiklos reguliavimą, vertina pažeidžiamumus ir kuria būsimuosius technologinius sprendimus, kurie gali apsaugoti tiek sistemas, tiek žmogų. Laboratorijoje kuriami ir mokomieji instrumentai saugumo rizikos vertinimui, kompetencijų kūrimui ir treniravimui.

Žurnalistą C. Wendick domino, kaip kibernetiniam saugumui gali būti naudojamas superkompiuteris, reportaže išskirtos ir kovos tarp kibernetinių „trolių“ bei „elfų“.

VU MIF ITAPC kompiuterių tinklų administratorius E. Kutka „SVT“ kanalo žinioms aiškino, kad superkompiuteriai suteikia daug skaičiavimo galios, dėl to daug greičiau galima gauti rezultatus analizuojant kibernetinių išsilaužimų duomenis, galima apmokyti dirbtinio intelekto sistemas, kad jos stebėtų duomenų srautą ir aptikusios pavojingus dėsningumus apie tai informuotų atsakingus asmenis arba iškart juos blokuotų. Tiesa, dažniausiai MIF mokslininkai dirba jau su istoriniais duomenimis analizuodami kas ir kaip įvyko ir pateikia rekomendacijas kaip reiktų apsisaugoti nuo panašių atakų.

„Elfai“ – kibernetinių aktyvistų grupė, kovojanti su prokremliška propaganda ir dezinformacijos kampanijomis – yra augantis, tačiau mažai žinomas reiškinys. 2014 m. prasidėjęs ir apjungęs mažiau nei 20 asmenų Lietuvoje, judėjimas išsiplėtė į 13 vidurio ir rytų Europos šalių, o 2021 m. prie jo jau buvo prisijungę apie 4000 savanorių.

Pasak E. Kutkos, „elfai“ veikia anonimiškai ir sutelkia dėmesį į kovą su hibridinėmis grėsmėmis, kurias pirmiausia vykdo Kremlius ir jo įgaliotiniai. Generolo J. Žemaičio karo akademijos atstovas pasakojo, kad jų darbas yra savanoriškas, neapmokamas ir nepriklausomas nuo valstybių ir vyriausybių. Jų veikla yra griežtai teisėta – jie griežtai smerkia bet kokią nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, įsilaužimą ar kibernetinį šnipinėjimą, ir dažniausiai apsiriboja Rusijos dezinformacijos ir jos vykdytojų, tokių kaip troliai, stebėjimu.

„SVT“ žinių reportažo įrašą galite peržiūrėti čia (nuo 18 min.).

2023-01-06

Jaukių ir prasmingų švenčių!

Jau kitą penktadienį, gruodžio 30 d., laukia svarbiausias kasmetinis Lietuvos jaunųjų matematikų renginys – 11-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’11).

Visi galintys atvykti kviečiami į Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnį, renginio pradžia – 10 val., o registracija prasideda jau 9:15 val. Gera žinia ir tiems, kuriems nepavyksta dalyvauti gyvai – bus galimybė stebėti tiesioginę transliaciją.

„Labai džiaugiuosi, kad ši tradicija gyvuoja jau virš dešimtmečio. Šiais metais stipriai atnaujinome organizatorių komandą. Nors renginys ir itin mielas mūsų „senių“ širdims, buvo įdėta daug darbo konferenciją išvystyti ir užauginti iki tokio lygio, koks pasiektas dabar, bet jau atėjo metas vairą perduoti po mūsų ateinančiai jaunųjų matematikų kartai“ – mintimis dalijasi dr. Jonas Jankauskas, paskutiniųjų 5 metų LJMS konferencijų organizatorius. – „Naujajai komandai viskas einasi puikiai, jie tikri šaunuoliai“.

Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas – kasmetinė konferencija, apjungianti Lietuvos matematikų bendruomenę ir užsienyje studijuojančius ar jau dirbančius jaunuosius mokslininkus bei dėstytojus, viešinanti jaunimo pasiekimus. Renginys pritraukia ir aukštųjų technologijų pramonės įmones, bankus, finansų ir rizikos valdymo, investavimo firmas, kurioms reikalingi aukštos kvalifikacijos matematikos specialistai.

Per vienuolika metų konferencija iš nedidelio akademinių bičiulių susibūrimo išaugo iki tarptautinio renginio. Kviestinius pranešimus skaitė daugiau nei 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir mokslo žvaigždės iš užsienio universitetų bei mokslo institucijų. Vienuolika doktorantų apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

LJMS organizuoja Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai kartu su Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir Gamtos mokslų fakultetų ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Įmonės ne tik remia susitikimą, bet dar ir deleguoja savo atstovus pristatyti platesnei visuomenei, ką daro įdomaus, su kokiais matematiniais iššūkiais susiduria.

LJMS’11 generalinis rėmėjas yra „Danske Bank“. Šių metų Susitikimą remia: „Brolis“, „DIPtech“, „Euromonitor International“, „Lietuvos Draudimas“, „Luminor“, „Norne“, „Omnisend“.

Daugiau informacijos apie renginį:

- renginio puslapyje;
- socialiniame tinkle „Facebook“;
- profesiniame tinkle „Linkedin“.

2022-12-23

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Taryba – kolegialus Vilniaus universiteto sprendimų priėmimo organas, kuris sudaromas 5 metams iš 18 narių: akademinių darbuotojų, studentų, socialinių partnerių. MIF Tarybos pirmininkė doc. dr. Kristina Lapin su fakulteto bendruomene dalinasi, kaip šiais metais vyko Tarybos darbas, kokie nutarimai priimti.

Maloniausia – kelti kandidatus įvairiems apdovanojimams

2022 m. Taryboje įvyko 12 posėdžių, kurių metu priimta 40 nutarimų. Svarstymai apėmė visas veiklos sritis, mokslą, finansus ir studijas. „Reikia pažymėti, kad strateginės universiteto raidos kryptys yra nustatomos VU Tarybos ir Senato, fakultetas priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo. Nustatytose ribose stengiamės užtikrinti fakulteto veiklos procesų tęstinumą ir gyvybingumą“, – sako Tarybos pirmininkė doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Tarybos darbas apima daug skirtingų ir už fakulteto funkcionavimą atsakingų sričių, tačiau Tarybos pirmininkė pabrėžia, kad maloniausia yra kelti kandidatus įvairiems apdovanojimams ir pagerbti kolegų pasiekimus. Taip pat išskiria, kad svarbus ir atsakingas darbas yra fakulteto veiklos metinės ataskaitos aptarimas ir tvirtinimas.

„Šiais metais pritarėme dviems naujoms studijų programoms. Nors universiteto valdymo modelis galioja jau kelerius metus, tačiau vis dar nustatomos padalinių veiklos tvarkos. Tai nematomi rutininiai darbai, reikalaujantys nemažai laiko derinant įvairius požiūrius. Norėčiau padėkoti Tarybos nariams ir koordinatorei už pagalbą, geranoriškumą ir supratimą, kurių man labai reikėjo šiais metais. Tikiuosi sėkmingo bendradarbiavimo ir ateityje“, – metų veiklas apibendrina doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Nuotolinių ir gyvų posėdžių derinimo privalumai

Gruodžio 16 d. vykęs posėdis narius sukvietė į gyvą susitikimą – nuo pandemijos laikotarpio Tarybos nariai susitikimus rengdavo nuotoliniu būdu. Pasak doc. dr. K. Lapin, nuotolinis bendravimas jau tapo įprastas, tad su ypatingais iššūkiais susidurti neteko. Priešingai, šis formatas išmokė produktyvumo.

Svarbių fakulteto raidai klausimų iškyla daug, sprendimai reikalingi greitai. Nuotolinis posėdis leidžia išdiskutuoti ir priimti sprendimus negaištant laiko kelionėms. „Nuotolinė aplinka yra formalesnė lyginant su gyva, todėl skatina pasisakyti glaustai ir išsakyti esminius argumentus. Tarybos nariai pastebėjo, kad nuotoliniai posėdžiai tapo trumpesni, nors svarstomų klausimų skaičius nesumažėjo. Gyva diskusija, be abejo, yra emocingesnė, joje mažiau barjerų betarpiškai reakcijai į išsakomus samprotavimus“, – abiejų susitikimų formatų privalumus vardija doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Tiek gyvuose, tiek nuotoliniuose posėdžiuose diskutuojama tol, kol išsigryninami argumentai už ir prieš svarstomą nutarimą. Doc. dr. K. Lapin nemano, kad priimamų sprendimų kokybė priklauso nuo diskusijos formato, daugiau nuo išsakomų argumentų ir įvairiapusiško nagrinėjamų klausimų svarstymo.

Paskutinį šių metų posėdį nuspręsta rengti gyvai, kad būtų galima ne tik priimti iki metų pabaigos reikalingus spendimus, bet ir laisviau aptarti šiais metais nuveiktus darbus bei ateities planus. „Tikiu, kad toks nuotolinių ir gyvų posėdžių derinimas yra efektyvus ir tęsime šią praktiką ateityje“, – sako doc. dr. K. Lapin.

Nutarimai priimti paskutinio 2022 m. posėdžio metu

Paskutinis 2022 m. posėdis vyko gruodžio 16 d. MIF Informatikos instituto erdvėse. Jo metu buvo nutarta siūlyti Vilniaus universiteto rektoriui sudaryti MIF priėmimo-atestacijos komisiją iš šių komisijos narių:

1. Prof. dr. (HP) Jonas Šiaulys (MIF) – siūlomas komisijos pirmininku;
2. Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda (MIF);
3. Prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius (MIF);
4. Prof. dr. Olga Štikonienė (MIF);
5. Prof. dr. Rimantas Vaicekauskas (MIF);
6. Doc. dr. Kazimieras Padvelskis (Vilnius TECH);
7. Dr. Miroslav Šeibak (UAB „VTeX“);
8. Dr. Eugenija Bieliauskienė (UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“);
9. MIF studentų atstovybės deleguotas atstovas.

Susitikime priimtas sprendimas patvirtinti VU Matematikos ir informatikos fakulteto 2023 metais vykdomų mokslo tiriamųjų darbų sąrašą.

Taip pat buvo aptarti kai kurie klausimai, susiję su Vilniaus universiteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus ir skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarka, bei MIF tarybos siūlymai šiai tvarkai tobulinti.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Daugiau sužinoti apie MIF Tarybą ir priimtus sprendimus galite čia.

2022-12-22

Gruodžio mėnesį vykusiame dalininkų susirinkime buvo atnaujinta ir penkerių metų kadencijai išrinkta Vilniaus universiteto (VU) fondo Investicijų valdyba. Prie esamos komandos prisijungė šeštasis narys Tomas Krakauskas, „ME investicija“ investicijų valdymo direktorius, „Sirin Development“ ir „AUGA Group“ valdybų narys. Anksčiau šiais metais, gegužę komandą papildė žinomas ekonomistas, investavimo specialistas Paulius Kunčinas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktorius, privatus investuotojas prof. Konstantinas Pileckas perrinktais naujai kadencijai ir toliau tęs savo veiklą šiame fonde.

Prof. Konstantinas Pileckas | Nuotr. Iš asm. archyvo

„Kaip Vilniaus universiteto alumnas, džiaugiuosi prisijungęs prie VU fondo investicijų valdybos. Tikiu, jog mano sukaupta patirtis dirbant su Vakaru Europos ir JAV privataus kapitalo valdytojais bus naudinga fondui ir atvers naujų investavimo galimybių“, – savo sprendimą prisijungti prie VU fondo komentuoja T. Krakauskas.

„Mano manymu, VU fondas yra nuostabi iniciatyva, kuri ne tik įdiegs naujas mecenatystės tradicijas, sukurs naujas kapitalo investavimo galimybes startuoliams ir padės pritraukti tarptautinį mokslo talentą į Lietuvą, bet tuos pačiu neš gerą žinią apie Vilniaus universitetą ir Vilnių. Tikiu, jog visi drauge užauginsime VU fondą į vieną stambiausių neliečiamojo kapitalo fondų pasaulyje“, – sako P. Kunčinas.

Nuo 2018 m. saplio dirbanti Investicijų valdyba buvo išrinkta naujai 5 metų kadencijai. Be jau minėtų T. Krakausko ir P. Kunčino, naujos kadencijos valdyboje veiklą tęs įvairios patirties investavimo specialistai:

•  „Orion Securities“ generalinis direktorius Alius Jakubėlis, valdybos pirmininkas.
•  „INVL Financial Advisors“ investicijų strategas, akcijų ekspertas Mindaugas Mažeikis, CFA;
•  investuotojas, entrepreneris, obligacijų ekspertas, Šarūnas Barauskas;
• VU Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktorius, privatus investuotojas prof. Konstantinas Pileckas.

Visi valdybos nariai savo laiką, patirtį ir žinias VU fondui skiria neatlygintinai, dirba pro bonopagrindais.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, CFA, buvo išsikeltas tikslas VU fondo portfelio valdymą dar labiau priartinti prie didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio universitetų fondų valdymo praktikos, t.y. didinti investicijų dalį į uždarus patyrusius TOP kvartilės pasaulinius fondus privataus ir rizikos kapitalo, privačios skolos, absoliučios grąžos turto klasėse.

„Įprastai kelių ar keliolikos milijonų eurų dydžio fondai neturi galimybės ten patekti, kadangi viena investicija prasideda nuo kelių milijonų, dėl ko mažesnių JAV universitetų fondų portfeliuose dominuoja akcijų indeksai ar viešai prieinamos obligacijos. Tačiau sieksime, kad mūsų 100-300 tūkst. Eur sumą priimtų kartu su mūsų partnerių didesnėmis investicijomis, ieškosime feeder struktūrų ar prašysime, kad mums sudarytų kitokias išskirtines sąlygas investuoti kaip pirmajam universiteto neliečiamojo kapitalo fondui Lietuvoje“, – komentuoja J. Noreika.

Tikimasi, jog stipri komanda ir geri ligšioliniai rezultatai padrąsins Lietuvos filantropus skirti paramą VU fondui, kurio neliečiamojo kapitalo vertė jau viršija 3 mln. Eur.

Daugiau apie VU fondo valdymą

2022-12-22