Sidebar

Duomenų analizės metodai programų sistemoms

2019 12 20 Duomenu analize380x250Lapkričio mėnesį vyko 11-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“ (DAMSS), kurioje dalyvavo 128 dalyviai, iš kurių 31 buvo iš užsienio.

Konferencijos metu informatikos mokslo ir verslo bendruomenė supažindinta su aktualiais pasauliniais tyrimais, vykdomais duomenų tyrybos ir programų sistemų srityse. Verslo įmonių ir mokslo bendruomenės atstovai aptarė bendrų projektų, užsakomųjų darbų ir kitas veiklos galimybes. Taip pat jauni doktorantai supažindinti su vykdomais tyrimais, pristatė savo vykdomus tyrimus, gavo dalykinių pastabų iš aukšto lygio mokslininkų, vyko aktyvios diskusijos stendinių pranešimų sesijose.

Antrą konferencijos dieną vyko mokslo ir verslo sekcija. Ji skirta pasaulinėms IT tendencijoms aptarti, pasidalinti informacija ir patirtimi plėtojant naujas technologijas, padiskutuoti apie verslui kylančias mokslines problemas. Šios sekcijos įkūrimas – tai verslo ir mokslo atstovų abipusio poreikio paskatintas siekis išlikti aktualiems greitai kintančiame IT pasaulyje, kuriame mokslo ir verslo bendradarbiavimas tapo būtinybe. Dalyvavo Novian, Algoritmų sistemų, Western Union, Tildės, Baltic Amadeus, Visorių informacinių technologijų parko atstovai, vyko aktyvi diskusija.

Kaip pasakoja konferencijos dalyvė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, „Šiuolaikiniame pasaulyje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra esminis pažangos variklis. Tikiuosi, kad šis susitikimas, kuriame mokslo ir verslo atstovai galėjo pristatyti naujausius rezultatus, aptarti bendradarbiavimo galimybes, paskatins tolimesnius darbus, o užsimezgusios draugystės taps ilgalaikėmis“.  

DAMSS konferencija – tai mokslininkams skirta platforma, leidžianti įsitikinti pasirinktų ir vykdomų tyrimų krypties teisingumu ir aktualumu. Lietuvai renginys reikšmingas mokslo tarptautiškumo užtikrinimo prasme, jaunųjų mokslininkų pritraukimo ir jų ugdymo požiūriu bei ryšių su verslo atstovais stiprinimu. Atrinktų įdomiausių pranešimų autoriams bus siūloma pateikti straipsnius pranešimų tematika į žurnalus Informatica, Information Technology and Control, Baltic Journal of Modern Computing.

Konferencijos DAMSS organizavimu jos rengėjai prisideda prie Lietuvos mokslo rezultatų tarptautiškumo siekio ir šalies vardo žinomumo pasaulyje didinimo.

Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis

Spalio mėn. Vilniuje vyko tarptautinė matematikų konferencija „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“ (angl. „Multiscale Modeling in Fluid Mechanics and Fluid-Structure Interaction“), kurioje savo moksliniais rezultatais ir įžvalgomis dalinosi mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Portugalijos ir Rumunijos.

Konferencijos tematika daugiausia susijusi su matematinių modelių taikymais biomedicinoje (hemodinamikoje).

Tarp kviestinių pranešėjų – vieni geriausių pasaulyje kraujotakos modeliavimo ir skaitinių metodų specialistų prof. Alfio Quarteroni (Šveicarija) ir prof. Adelia Sequeira (Portugalija), diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis ekspertai prof. seras Johnas Ballas (Jungtinė Karalystė) ir prof. Giovanni Paolo Galdi (JAV). Taip pat kviestinį pranešimą skaitė kardiochirurgas prof. Audrius Aidietis (Lietuva).

Transapikalinės mitralinio vožtuvo korekcijos modeliavimą patikrino klinikinėje praktikoje (l.sveikata.lt)

2019 12 19 Daugiaskalis modeliavimas380x250Inžinieriai, matematikai ir medikai kartu kuria kompiuterinius matematinius modelius, kurie ateityje gydytojams leis parinkti optimaliausias operacijas pacientams. Pirmas bendras lietuvių darbas, „remontuojant“ širdį, pristatytas matematikų konferencijoje – „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“. Mokslininkai sako, jog šis modelis per porą metų bus pritaikytas ir klinikiniame medikų darbe. Ką tai duos pacientams?

Tai naujas tendencija – taip bendrą medikų ir matematikų darbą apibūdina tarptautinės matematikų konferencijos „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“ dalyviai.

„Universitete, kuriame dirbu, yra ligoninė. Prie jos įkurtas Sveikatos inžinerijos centras. Čia kartu dirba inžinieriai, medikai, mechanikai, matematikai, programuotojai. Sukuriamos naujovės, jei atlikus testus, pasiteisina, įtraukiamos į kasdienį medikų darbą. Tiesa, anksčiau gydytojai-praktikai šiek tiek nepasitikėjo matematikos teoretikais, bet šiandien jau akivaizdu, kad siekiant rezultatų ir saugumo reikia dirbti kartu“, - sako Camille Jordan instituto Mokslo ir technikos fakulteto tyrimų vadovas prof. Grigory Panasenko.

Konferencijos dalyviai pasakoja, jog pastaruoju metu tiek JAV, tiek Prancūzijoje, tiek ir kitose šalyse universitetuose, pavyzdžiui, Maskvos medicinos institute populiaru steigti Matematinio modeliavimo medicinoje katedras. Kai kur tokie specializuoti centrai kuriami prie universitetinių ligoninių. Ar yra vilties, kad taip nutiks ir Lietuvoje? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. habil. dr. Audrius Aidietis sako, jog siekiama tai padaryti ir šiandien galima pasigirti neblogais rezultatais. „Lietuvai svarbu įsijungti į šį procesą. Turime pradėti dirbti kartu su matematikais. Žinoma, kol kas mūsų pajėgumai yra kur kas mažesni nei kolegų iš JAV ar Prancūzijos, bet turime dirbti šia linkme ir neatsilikti. Maža to, galime kai kuriose srityse net ir pirmauti“.

Konferencija – matematikų, o pranešimą joje skaito kardiologas... Kyla klausimas, ar mokslininkus medikas moko, kaip saugoti širdį, ar matematikai gydytoją moko skaičiuoti?

Prof. K. Pileckas: Mes, matematikai, padedame gydytojams pritaikyti skaičiavimus medicinoje. Nagrinėjame ir kuriame matematinius modelius kraujo cirkuliacijai bei širdžiai. Sukurti modeliai bus panaudojami medicinoje. Jei matematikai ką nors daro vieni, jų darbai lieka teorija. Tiesa, norėdami būti naudingi, turime tiksliai žinoti, ko reikia medikams, kad pritaikę matematinius skaičiavimus ir žinias galėtume sukurti naudą.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Jei darydamas mokslą nesugebi rasti bendros kalbos su matematiku, visko suskaičiuoti, tokių dalykų net negalima vadinti mokslu. Tai labiau menas (juokiasi). Beje, medicina ilgą laiką juo ir laikyta, nes, kaip reikia gydyti, kiekvienas gydytojas nuspręsdavo pats. Ir gydydavo savaip. Tačiau, kai suprantame veikimo mechanizmą, pavyzdžiui, kodėl ištinka insultas ir prieširdžių virpėjimas, galime procesams daryti įtaką. Matematikai dažniau yra linkę viską suabstraktinti, sudėti į vieną vietą ir padaryti išvadą. Mes paprašėme jų paimti konkretaus žmogaus medicininius duomenis, suvesti juos į modelį, ir pabandyti atlikti simuliacinę operaciją, o mes pasižiūrėtume rezultatą.

Profesoriau, po šių eilučių, dalis pacientų griebsis už galvos esą gydytojai šiais laikais jau net nebežino, kaip reikia operuoti, į pagalbą kviečia matematikus ir inžinierius. Jau girdžiu: „Jėzus Marija, kur ritasi ta mūsų medicina...“

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Bet visa tai tik dėl tikslesnio gydymo ir pacientų saugumo. Modelyje pagal konkretaus žmogaus medicininius duomenis parenkame tai, kas jam tinkamiausia. Inžinieriai sumodeliuoja širdį, vožtuvus, suveda konkretaus paciento duomenis ir mes matome, kokius rezultatus po operacijos ar procedūros turėsime. Juk mūsų tikslas – padėti ir svarbiausia nepakenkti. Jei žmogus yra senyvo amžiaus, o mes atliekame operaciją, bet nepakankamai gerai, vadinasi, jam pakenkiame. Iš anksto, prieš operaciją, žinoti, kokio rezultato galime tikėtis, mums itin svarbu. Todėl matematikai medicinoje mums labai reikalingi.

Prof. G. Panasenko: Vietoje to, kad, rinkdamiesi optimalią operacijos strategiją, eksperimentuotume su gyvu žmogumi, tai galime padaryti kompiuteryje. Tai dabar ir darome, nes pirmiausia reikia sukurti matematinius metodus. Procesas nelengvas, nes kraujo cirkuliacija sudėtinga sritis, čia daug įvairiausių ląstelių. Pirmiausia reikia sukurti modelį, jį matematiškai aprašyti. Kai tai padaryta, modelį galima suprogramuoti, kad jis tiksliai skaičiuotų. Tik problema, kad, kaip minėjau, kraujo cirkuliacijos sistemos geometrija labai sudėtinga. Net atmetus detales, pavyzdžiui, eritrocitų agregaciją ar kraują pakeitus vandeniu apskaičiuoti trimatėje erdvėje neužtenka net ypač galingų kompiuterių. Todėl matematikai skaičiuoja, kaip supaprastinti tokius modelius. Dabar daug dirbama ties širdies vožtuvo operacijomis. Čia reikalingas tikslumas ir geras priartinimas, kad net smulkiausiose detalėse matytume kas vyksta. Svarbu turėti galimybes naudoti tiek vienmačius, tiek trimačius modelius ir juos kartu sujungti. Tai - vienas klausimų, kuris buvo aktyviai svarstomas konferencijoje. Manau, kad per artimiausius metus dvejus mums pavyks tai padaryti.

Kaip suprantu, matematikų ir medikų bendradarbiavimas užsimezgė taip: medikai atėjo pas matematikus ir klausė, ar šie gali apskaičiuoti, koks galimas burinio vožtuvo užsandarinimo pacientui X operacijos rezultatas...

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Iš pradžių medikams kilo klausimų. Po to užsuko matematikai. Tiksliau, profesorius Rimantas Kačianauskas atėjo į Santaros klinikas, kur skaičiau pranešimą apie naujas technologijas medicinoje. Matematikai žaibiškai įvertino, kur jie gali prisidėti. Penkeri metai bendradarbiavimo jau duoda rezultatus.

Gal pereikime prie pavyzdžių, kad jau užsiminėte, jog yra konkrečių matematikų ir medikų bendradarbiavimo rezultatų.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Žinoma, pavyzdžiui aortos vožtuvas. Senatvėje jis dažniausiai sukalkėja ir tampa labai siauras. Neoperuojant 50 proc. tokių pacientų miršta greitai. Savo ruožtu vožtuvų yra pačių įvairiausių. Kaip pasirinkti tinkamiausią? Turėdami daug vožtuvų ir konkretaus paciento medicininius duomenis matematikai pagal konkrečius parametrus gali apskaičiuoti ir parinkti tinkamiausią. Turime daug duomenų apie kraujagysles, todėl matematikai gali apskaičiuoti ne tik tinkamiausią vožtuvą, bet ir kaip atlikti operaciją. Kitas pavyzdys – mitralinio vožtuvo nesandarumas. Nuplyšta burė – JAV tokių atvejų per metus būna iki 250 tūkstančių. Išoperuojama tik 50 tūkstančių. Kodėl? Dėl senyvo amžiaus, nes operacijos rizika didelė. Tačiau negydyti nuplyšusią chordą vėlgi labai negerai. Kuo anksčiau ją išgydytume, tuo geresni rezultatai. Dabar šią problemą galima išspręsti atliekant mažą pjūvį, nestabdant širdies. Pagauname nuplyšusią burę, prisiūname kaip su zingerio mašina ir fiksuojam prie viršūnės. Nesandarumas išnyksta. Bet daliai pacientų po pusantrų metų chorda vėl nuplyšta dėl didelio tempimo. Su matematikais pradėjome skaičiuoti, kodėl. Paaiškėjo, kad jei žiedas yra išsiplėtęs, kooptacija maža, dėl didelio tempimo chorda vėl nuplyš. Vadinasi, turime susiaurinti žiedą. Tiesa, kol kas klinikinėje praktikoje technologija, kuri leistų ir žiedo susiaurinimą, ir chordos prisiuvimą padaryti per mažą pjūvį, dar nėra taikoma. Bet tikiu, kad ji tikrai atsiras. Gediminas, beje, sukūrė modelį konkrečiai šiai problemai spręsti. Be to, pradėjo ieškoti koaptacijos ploto – apie tai pasaulis dar nekalba.

Gediminai, kaip jums gimė mintis, jog reikia ieškoti koaptacijos ploto, jei dar niekas apie tai nekalba?

Dr. G. Gaidulis: Gydytojai koaptacijos ilgį gali matyti ultragarso pagalba, tačiau ploto nemato. Jį apskaičiuoti iš akies sunku, nors daugeliu atvejų tai gali būti esminis dalykas. Šiandien turint kompiuterinį modelį apskaičiuoti jį nėra sunku. Atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis žmogaus širdies ir kraujotakos sistemos modeliavimo srityje. Tikslas – geriau pažinti širdies mitralinio vožtuvo biomechaniką esant jo nesandarumui, įvertinti transapikalinės nesandarumo korekcijos poveikį vožtuvo funkcijai. Buvo atlikta tokios operacijos kompiuterinė simuliacija, gauti rezultatai palyginti su klinikiniu atveju.

Kokį rezultatą gavote?

Dr. G. Gaidulis: Sukurta personalizuota geometrija, tai yra modelis sukurtas pagal konkretų pacientą. Operaciją atliko profesorius Audrius Aidietis, po jos lyginome, koks gautas profilis. Tiksliau, ar sukurtasis sutampa su realiai atlikta operacija. Rezultatas – gavome lygiai tokią pačią koaptaciją. Tyrimo metu išnagrinėjome du atvejus ir pagal pacientų ultragarsinio tyrimo metu gautus duomenis sukūrėme du skaitmeninius mitralinio vožtuvo modelius. Šie modeliai buvo panaudoti chirurginių operacijų simuliacijoms ir mitralinio vožtuvo funkcijų po nesandarumo korekcijos procedūrai įvertinti. Abiem atvejais atlikę virtualią korekciją nustatėme, kaip po tokios operacijos širdies ciklo metu kontaktuoja vožtuvo burės, įvertinome, ar apskaičiuotieji biomechaniniai sistemos parametrai neviršija kritinių verčių.

Ar šiandien šis modelis jau naudojamas klinikinėje praktikoje?

Dr. G. Gaidulis: Kol kas dar anksti. Reikia daugiau tyrimų, taip pat pritaikyti sukurtą tyrimo metodiką naudojimui praktikoje, kad ja galėtų naudotis gydytojai. Artimiausiu metu ruošiamės tai padaryti.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Remdamiesi šiuo modeliu tokias operacijas atlikome pirmieji Lietuvoje. Aš tikrai tikiu, jog netolimoje ateityje tai bus naudojama plačiai. Juk kalbame apie pacientų saugumą. Gydytojas eidamas į operacinę žinos, kokių rezultatų tikėtis, o ne rizikuos.

Kartu su lietuviais dirba ir profesorius iš Prancūzijos? Kas matematikus paskatino jungtis prie medikų?

Prof. G. Panasenko: Esu matematikas, mano mokslinė karjera prasidėjo Valstybiniame Maskvos Lomonosovo universitete. Prieš dvidešimt septynerius metus persikėliau į Prancūziją, Saint-Étienne miestelį, netoli Liono. Su Konstantinu mus sieja sena mokslinė pažintis. Kuo mane sudomino medicina? Kai ateinu pas šeimos gydytoją ir pradedu diskutuoti savo sveikatos klausimais, dažnai išgirstu pasakymą, kad medicinoje, priešingai nei matematikoje, vienai neginčijamai tiesai įrodymų nėra. Kaip pacientai tai matome: vieną dieną teigiama, jog visas cholesterolis yra blogai, kitą – kad yra ir gero. Tas pats ir su vaistais: šiandien statiniai – gerai, rytoj – jau blogai. Taigi kilo mintis, kad dirbdami kartu matematikai ir medikai gali įnešti tikslumo. Tokios tendencijos vyrauja pasaulyje.

Prof. Konstantinas Pileckas: Mano pusbrolis šviesaus atminimo Augenijus Pileckas, vienas iš ultragarso įrangos pradininkų Lietuvoje, pirmą kartą su kraujo tekėjimo uždaviniais pas mane atėjo turbūt 1982 metais. Bet tuomet neturėjome nei galingų kompiuterių, nei technologinių galimybių. Šiandien situacija visai kitokia.

Kolegos sako, kad profesoriaus A.Aidiečio galvoje pilna įvairiausių idėjų. Tad panašu, kad matematikų laukia nemažai darbo. Tiesa, profesoriau?

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Ir ne tik matematikų. Mums svarbūs programuotojai, kurie dirba su dirbtiniu intelektu. Juk rajonuose trūksta siauros specializacijos gydytojų, pavyzdžiui, kardiologų. Todėl sunku žmonėms užtikrinti paslaugų prieinamumą. Tam galėtų padėti dirbtinis intelektas. Taigi darbo yra ir matematikams, ir inžinieriams, ir mechanikams. Kaip tik su Kauno technologijos universitetu kuriame laikrodį, jis jau patentuotas, bet dar tobulinamas. Fizikai ir matematikai apskaičiavo algoritmus, kurie praneša apie prieširdžių virpėjimą. Taip galėtume išvengti insulto. Tiesa, nuolat sakau, kad reikia sureguliuoti kraujo spaudimą nakties metu, kad išvengtume tokių pasekmių kaip insultas. Tą lengva išspręsti skyrus vaistus, bet turi žinoti, koks žmogaus kraujo spaudimas naktį, kai jis miega. Žinoma, dar reikia šią teoriją įrodyti pasauliui ir galėsime imtis insulto prevencijos.

EVELINA MACHOVA, l.sveikata.lt

Konferencijos organizatorius Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai, vykdantys 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansuojamą projektą „Klampaus tekėjimo sudėtingos geometrijos srityse daugiaskaliai modeliai“ („Multiscale Modeling for Viscous Flows in Domains with Complex Geometry“, vadovas prof. K. Pileckas).

Rektorius apdovanojo MIF profesorių Gintautą Dzemydą ir lektorių Irus Grinį

2019 12 19 Grinis Dzemyda380x250Gruodžio 17 d. Vilniaus universiteto bendruomenė iškilmingame renginyje minėjo 2019 metų pabaigą. Jame buvo pagerbti labiausiai šiemet nusipelnę universiteto bendruomenės nariai, išdalytos rektoriaus mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai, prisiminti reikšmingiausi universitetui metų įvykiai.

MIF už svarius mokslo pasiekimus 2019 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas profesorius Gintautas Dzemyda, o geriausiu VU MIF dėstytoju išrinktas lektorius Irus Grinis. Sveikiname!

„Palydimi 2019-ieji visų pirma yra įstabūs mūsų 440 metų veiklos sukaktimi. Ją šiemet pažymėjome neįprastai: universitetas sužibo naujomis spalvomis, nelaukdamas dovanų, o dovanodamas save patį mūsų visuomenei. 100 gimtadienio stipendijų studentų socialinei integracijai į mūsų bendruomenę, atviros paskaitos ir mokslo šou, edukacinės ekskursijos ir savanorystės akcijos – tokios buvo mūsų dovanos Lietuvai“, – kalbėjo rektorius.

Jis padėkojo visai universiteto bendruomenei, Senatui, buvusiai Tarybai, naujajai Tarybai, savo komandai už kartu šiais metais nueitą kelią ir visiems palinkėjo visokeriopos sėkmės, vienybės, dialogo ir santarvės.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 19 A Jasinskiene380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.  

Administratorė Audronė Jašinskienė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Protas, aktyvumas, veržlumas.

2. Kur studijavote?

Vilniaus universitete Istorijos fakultete įgijau istoriko specialybę, Filologijos fakultete –  filologijos bakalaurą. Edukologijos magistro studijas baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Bendraisiais fakulteto klausimais, dėl viešųjų pirkimų ir komandiruočių.

 

Administratorę Audronę Jašinskienę galite rasti Naugarduko g. 24, 208 kab.

Tel. (8 5) 219 3050

El. paštas

VU MIF dėstytoja vadovaus Tarptautinės aktuarų asociacijos komitetui

2019 12 18 A Skucaite Tokyo670x278Lapkritį Tokijuje (Japonija) vykusiame Tarptautinės aktuarų asociacijos (International Actuarial Association, IAA) komitetų ir tarybos susitikime Lietuvos aktuarų draugiją atstovaujanti MIF dėstytoja dr. Aldona Skučaitė paskirta Socialinės apsaugos komiteto vicepirmininke trečiajai dvejų metų kadencijai. Komitetų pirmininkai ir vicepirmininkai skiriami asociacijos Nominacijų komiteto siūlymu ir tvirtinami tarybos sprendimu. Kadencijos trukmė – dveji metai, tas pats narys pareigas gali eiti ne ilgiau kaip tris kartus iš eilės.

Tarptautinė aktuarų asociacija – pasaulinė profesinių aktuarų asociacijų asociacija, kurios pagrindinis tikslas  – siekti, kad aktuarai būtų pasaulio mastu pripažįstami kaip rizikos valdymo ir finansinio saugumo ekspertai ir prisidėtų prie viešojo intereso stiprinimo. IAA nariai tikslų siekia dirbdami interesų sritį atitinkančiame komitete ir / arba jungdamiesi prie dominančios sekcijos veiklos. Atstovus į komitetus deleguoja nacionalinės aktuarų asociacijos, o narystė sekcijoje yra individuali.

Socialinės apsaugos komitete dirba aktuarai, kurių veiklos ar interesų sritis – socialinė apsauga arba jos esmę atitinkantys finansiniai (pensijų, traumų darbe ar pan.) planai. Komitetas prisideda prie praktikos socialinės apsaugos srityje viešinimo, aktuarų veiklos standartų rengimo, bendro aktuaro veiklos ir įvaizdžio stiprinimo. Kaip pasakoja dr. Aldona Skučaitė, „Komitete dirba tiek praktikai, tiek akademikai iš šalių, turinčių gana skirtingas tradicijas, todėl tai puiki galimybė pamatyti socialinės apsaugos problemas iš visų pusių, kartu dirbti ir mokytis iš pasaulinio lygio profesionalų. Dirbdama komitete dalyvauju diskusijose įdomiomis ir svarbiomis temomis – pensijų dydžio adekvatumo ir pensijų sistemos finansinio tvarumo suderinimas, skirtingų pajamų šaltinių  įtaka pensijų adekvatumui, diskonto normos vertinant socialinės apsaugos sistemų finansinį tvarumą parinkimas, finansinės paramos dėl traumos darbe adekvatumas ir kt. Darbas komitete puiki galimybė susipažinti su kitų tarptautinių organizacijų veikla, nes aktyviausi komiteto nariai kviečiami pristatyti veiklos rezultatus ir dalyvauti diskusijose su Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos atstovais“.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 17 R Leipus klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.   

Taikomosios matematikos instituto direktorius prof. habil. dr. Remigijus Leipus

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Inovatyvus, kritiškas ir siekiantis žinių.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Matematikos fakultete Taikomosios matematikos specialybę. Sunku pasakyti, kuris iš studijų atsiminimų buvo ryškiausias. Profesiniu požiūriu įspūdį paliko Vinco Padervinsko (geometrija), Eduardo Misevičiaus (matematinė analizė), Jono Kubiliaus (tikimybių teorija ir statistika), Broniaus Grigelionio (procesų teorija) ir Vytauto Statulevičiaus paskaitos. Iš nepaskaitinės veiklos – studentų ir dėstytojų „komandiruotės“ į kolūkius ir tarybinius ūkius, bei statybinius būrius (esu gavęs netgi stropuotojo* pažymėjimą). Ten vyko tikrasis grupės draugų susipažinimas, neretai peraugęs į ilgalaikes draugystes ir šeimas.

*stropuotojas – žmogus, kuris prikabina sunkius krovinius, kad kranu būtų galima juos pakelti.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Taikomosios matematikos instituto darbuotojams – su mano kompetencija susijusiais klausimais, o studentams – bet kuriais dėstomų dalykų klausimais. Man patinka visapusiški, plačios erudicijos žmonės, mielai bendrauju su kolegomis bei studentais neakademiniais, mažiau susijusiais su matematika ir darbu klausimais J

Taikomosios matematikos instituto direktorių prof. habil. dr. Remigijų Leipų galite rasti Naugarduko g. 24, 114 kab.

Tel. (8 5) 219 3052

El. paštas 

MIF dėstytojų vizitai Utenos ir Varėnos gimnazijose

2019 12 13 Tamulevičius380x250Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai spalio-lapkričio mėnesiais lankėsi gimnazijose. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje – dr. Valdas Dičiūnas bei Varėnos Ąžuolo gimnazijoje – doc. dr. Gintautas Tamulevičius.

MIF dėstytojas dr. Valdas Dičiūnas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje vedė pamoką 1 ir 4 klasių gimnazijų moksleiviams „Skaičių paslaptys“. „Pasakojau moksleiviams apie skaičių klasifikaciją: natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji, kompleksiniai, algebriniai. Taip pat apie skaičius π, e, menamą vienetą i ir vieną gražiausių matematikoje Euler lygybę, siejančią šiuos 3 skaičius (e^{π*i} = - 1). Parodžiau, kaip kai kurias sumas (pavyzdžiui, n pirmųjų teigiamų nelyginių skaičių 1 +3+5+...+(2n-1) = n^2) galima apskaičiuoti geometriškai, naudojantis brėžiniu. Taip pat atkreipiau moksleivių dėmesį į kai kurias neišspręstas matematikos problemas, pavyzdžiui, Heath-Brown hipotezę apie sveikų skaičių išreiškimą trijų sveikų skaičių (gali būti neigiami) kubų suma. Šių metų rugsėjo mėn. buvo užbaigtas šios hipotezės tikrinimas visiems natūraliems skaičiams iki 100 -- rastos išraiškos paskutiniams trūkstamiems skaičiams 33 ir 42. Šių išraiškų buvo ieškoma keliolika metų. Dabar mažiausias skaičius, kuriam nežinoma sprendinio, yra 114“, – pasakoja dėstytojas.

VU MIF Informacinių sistemų inžinerijos studijų programos pirmininkas doc. dr. Gintautas Tamulevičius vyko į Varėnos Ąžuolo gimnaziją. Jis vedė pamoką tema „Ar bendrausime su robotais (lietuviškai)?“. 1-4 klasių gimnazistai išgirdo apie bendravimą su robotais: reikalingus resursus, kylančias problemas, skirtumus tarp žmogiškojo ir mašininio kalbos supratimo bei generavimo, lietuvių kalbos specifikos lemiamus sunkumus. Pasakojimas iliustruotas šiuo metu vykdomais projekto „LIEPA-2“ bandymų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip su robotais bendrauja vaikai, atsakinėja į robotų pateikiamus klausimus. Pamokos pabaigoje gimnazistai buvo supažindinti ir su MIF vykdomomis studijų programomis.

 

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 12 J Kod380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Studijų administratorė Julija Kod

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Dinamika, sunkus darbas, tobulėjimas!

2. Kur studijavote?

Bakalauro ir magistro studijas baigiau VU Filologijos fakultete.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Studentai gali kreiptis visais klausimais susijusiais su studijų procesu (perlaikymai, įskaitymai, studijų stabdymas, studijų nutraukimas ir t.t.), dėl prašymų pateikimo ir dėl pažymų išdavimo.

Studijų administratorę Juliją Kod galite rasti Naugarduko g. 24, 106 kab.

Tel. (8 5) 219 3055

El. paštas 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku