Sidebar

MIF Dekanas sveikina su Tarptautine studentų diena!

2020 11 17 Tarptautine studentu diena

Mieli studentai,

sveikinu su Tarptautine studentų diena!

Jūs, jauni ir talentingi, esate mūsų bendruomenės variklis ir padedate užkariauti net ir sunkiausiai pasiekiamas viršūnes.

Drąsos, pasitikėjimo savimi, naujų idėjų ir linkiu, kad jūsų pasirinktos studijos padėtų tvirtus pamatus sėkmingai ateities karjerai.

Dekanas
Paulius Drungilas

 

#AtvirasVU: siekiant kultūrų įvairovės universitete, būtina formuoti naujus įpročius

2020 11 13 AtvirasVU642x410

Įvairovės ir lygių galimybių analizės duomenimis, 2018 m. Vilniaus universitete (VU) dirbo 113 darbuotojų iš 30 šalių (tai sudarė 2,3 proc. visų VU darbuotojų), o daugiau nei 1000 studijas VU pasirinkusių studentų buvo 70 šalių piliečiai. Vis dėlto, kaip sako pašnekovai, bendruomenės nariams VU turėtų būti suteikiama dar daugiau galimybių įgyti kitoniškumo ir įvairovės patirčių, todėl tiek kitataučių darbuotojų, tiek studentų VU galėtų būti ir daugiau.

Paklaustas, kas lėmė tokią dabartinę situaciją VU, studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas sako, kad reikia įvertinti, iš kokios visuomenės, istorinės aplinkos mes esame atėję. Daugybę metų gyvenome gana uždaroje, nedidelės etninės įvairovės visuomenėje, požiūrių, idėjų atžvilgiu neatvirame sociume.

2020 11 13 Jaskunas

VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas

„Socialinis, kultūrinis atvirumas į Lietuvą atėjo su nepriklausomybe, patyrėme daugybę įtakų, kurių anksčiau nebuvo, kultūrinis horizontas labai smarkiai pradėjo plėstis. Tačiau dar ilgą laiką ir nepriklausomybės metais mūsų kultūros darbotvarkėje turbūt aktualiausias klausimas buvo susijęs su tapatybe, su tapatybės išlaikymu ir perkonstravimu. Netgi sakyčiau, labai stipri buvo lietuviškumo tapatybės (iš)saugojimo dominantė. Konstruoti savo lietuvišką tapatybę sovietmečiu mes galėjome labai ribotai, todėl natūraliai šis impulsas buvo itin stiprus atgavus laisvę“, – pažymi doc. V. Jaskūnas.

Docento teigimu, VU ilgą laiką nesiekė būti traukos centru kitoms kultūroms, dėstytojams ar studentams iš kitų šalių. Tai paaiškina, kodėl mūsų universitete įvairovės nėra tiek daug. „Ilgą laiką mes kaip tik šiuose procesuose matėme daugiau grėsmės negu galimybių. Tačiau per pastaruosius 10 metų požiūris pasikeitė. Atėjo suvokimas, jog atsivėrimas skirtingoms patirtims turi kur kas daugiau naudos ir tai nėra grėsmė, kaip kad būdavo suvokiama anksčiau“, – paaiškina doc. V. Jaskūnas.

Pokyčių neišvengiamai atnešė ir naujoji karta, gimusi nepriklausomybės metais. Ši karta ne visada pripažįsta ankstesnės tapatybės sampratą, į pasaulį žiūri kitaip, kitaip jį suvokia, ji užaugo didesnės įvairovės sąlygomis ir tai jai yra tiesiog natūralu. Šiai jau daugiau kaip dešimtmetį į VU ateinančiai kartai norint išaiškinti, kaip buvo anksčiau, reikia įdėti daugiau pastangų. Tai, kas vyresnės kartos žmonėms yra transformacija, nepriklausomybės metais gimusiems yra aplinka, kurioje jie užaugo.

Įvairovė neatsiejama nuo iššūkio

Kiekvienai kartai įvairovė yra iššūkis, pažymi studijų prorektorius, tai – žmogiškas pojūtis. Bet koks naujumas įneša sumaišties ir jei ši sumaištis nepaverčiame galimybe, reakcijos gali būti įvairios. „Pokytis sukelia nesaugumo jausmą“, – situaciją apibrėžia pašnekovas ir priduria, kad dėl prarandamo saugumo ir komforto natūraliai kyla pasipriešinimas.

„Gan dažnai įsivaizduojama, kad mokslas yra universalus, nėra kultūriškai nulemtas. Tačiau  atidžiau pažvelgę į kiekvienos mokslo disciplinos raidą pamatytume, kaip kultūriškai yra veikiamas mokslinis požiūris. Tas kultūrinis nulemtumas yra savaime suprantamas, tad gali pasirodyti, jog mokslas skirtingose kultūrinėse aplinkose, skirtingose geografinėse vietose, skirtingose akademijose, pavyzdžiui, Europos ir Azijos, yra tapatus, tačiau taip nėra. Eksperimentiniuose moksluose turinys yra mažiau jautrus kultūrinėms pažinimo formoms, bet skirtingų akademijų socialinių, humanitarinių mokslų atstovams, nors jie ir yra iš tos pačios disciplinos, reikia įdėti daug daugiau pastangų, siekiant susišnekėjimo. Kultūriniai skirtumai ir akademinės praktikos yra gana nemaži. Įsivaizduokite, kaip geografija studijuojama Lietuvoje, Peru ir Taivane. Mes pamatytume tris skirtingas geografijas. Ir visi mes ją vadiname geografija“, – įžvalgomis dalijasi studijų prorektorius.

Docentas pastebi, kad mokslai reikalauja reflektyvaus požiūrio į save, turime kelti ir atsakyti į klausimą, kodėl mes pažįstame taip, kaip pažįstame, kodėl mes renkamės tokius pažinimo instrumentus ir darome tokias prielaidas, kokias darome. Ši savo pažinimo sistemos refleksija yra labai svarbi ir neišvengiama tokiame globaliame pasaulyje.

Išsakytas mintis prorektorius iliustravo prisiminimu apie patirtą išties įdomią situaciją. Į Vilnių skaityti paskaitų buvo atvykęs mokslininkas iš Japonijos. Bekalbant paaiškėjo, kad jie abu gimę tais pačiais metais, o gimimo datos skiriasi tik keliomis dienomis.

„Įsivaizduokite, susitinkate su žmogumi, kuris gyveno tuo pačiu metu kaip ir jūs, tik skirtingoje vietoje, todėl turi labai skirtingą patirtį. Kai pradėjome dalytis atsiminimais, kuo gyvenome būdami  septynerių ar penkiolikos metų, netrukome suprasti, kad mūsų vaikystės – visiškai skirtingos: vienas augo Japonijoje, kitas sovietinėje Lietuvoje. Ir štai vieną dieną susitinkame kaip mokslininkai ir mėginame spręsti tas pačias mokslines problemas. Suprantama, kad mūsų prieiga prie problemų yra labai skirtinga, bet tai neatsiejama šio uždavinio dalis ir būtų naivu, jeigu mes šį skirtingumą ignoruotume Tai visiškai natūrali skirtybė.

Šios patirtys ne tik labai praturtina, bet yra svarbios ir moksliniam pažinimui. Jeigu mes esame, norime būti globaliu universitetu, mums būtina turėti galimybę šioms patirtims kauptis, nes be jų mūsų pažinimas gali greitai virsti apgaulingu ir tendencingu. Dėl to mums ir reikia kitataučių studentų, dėstytojų. Jie neturi galios pakeisti mūsų praeitį, bet jie tikrai praturtins ateitį“, – sako docentas.

Anot pašnekovo, universitete labai svarbu siekti, kad studentai įgytų kitoniškumo bei įvairovės patirčių ir tai taptų jų veikimo, mąstymo savastimi. Vienas iš būdų įgyvendinti šią siekiamybę – kurti įvairovės ekosistemą, kurioje nebekyla baimių arba studentas turi galimybę su universiteto pagalba jas įveikti. Studentai turi dirbti mišriose grupėse kartu su užsienio studentais, kartu atlikti užduotis, projektus, nebijoti klysti, nes darbo aplinkoje sąlygų klysti ir iš klaidų mokytis gali ir nebūti.

Mišrios studentų grupės, doc. V. Jaskūno teigimu, yra lyg socialinės ir kultūrinės laboratorijos, kur  svarbų vaidmenį vaidina nesusikalbėjimas, skirtingi įsivaizdavimai, skirtingos patirtys, kitokia neapibrėžtis arba apibrėžties trūkumas. Siekiant šią neapibrėžtį transformuoti į apibrėžtį, reikalingi įgūdžiai. Todėl universitete skatinama formuoti kuo daugiau mišrių studentų grupių, kad studentai turėtų daugiau tarptautinės studijų patirties. „Kitoniškumo patirtį turime paversti edukacine sistema, siekti, kad tai būtų mokymo ir mokymosi dalis“, – tvirtina studijų prorektorius.

Būtina formuoti naujus įpročius

Lygių galimybių koordinatorė dr. Rūta Ruolytė-Verschoore sako, kad, norint keisti situaciją, pritraukti į VU daugiau užsienio šalių studentų ir dėstytojų, turi būti formuojami nauji įpročiai – komunikacijoje pasitelkiama dvikalbystė, užtikrinama galimybė kitataučiams gauti pagalbą ir saviraiškos paslaugas.

„Vienas iš Įvairovės ir lygių galimybių strategijos uždavinių yra puoselėti kultūrų įvairovę universitete ir siekti lygiavertės studenčių (-tų) ir darbuotojų iš užsienio šalių įtraukties į universiteto bendruomenę“, – primena dr. R. Ruolytė-Verschoore ir priduria, kad siekiant į bendruomenę aktyviau įtraukti kitataučius nebūtina kurti naujas sistemas, tereikia pritaikyti esamą struktūrą, infrastruktūrą. Kaip pavyzdį ji pateikia Bendruomenės vystymo skyriaus iniciatyvą pritaikyti VU intranetą anglakalbiams (nuo šių metų rudens VU intranetas pradėjo veikti ir anglų kalba).

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į VU organizuojamus renginius: ar jie vyksta dviem kalbomis, kokiomis kalbomis skelbiama informacija apie juos, kokia kalba pateikiamos žinutės renginiui pasibaigus? Nesunku pastebėti, kad apie daugelį veiklų VU komunikuojama tik lietuvių kalba. Panaši situacija ir su kitataučiams darbuotojams ar studentams teikiamomis paslaugomis.

„Labai panašus požiūris kadaise vyravo ir dėl aplinkos pritaikymo asmenims, turintiems negalią: kam ją pritaikyti, jei pas mus nėra „tų neįgaliųjų“? Tačiau sudarius galimybes studijuoti atsirado ir norinčių jomis naudotis. Kalbant apie kitataučių įtraukimą – mums būtina pakeisti savo požiūrį, formuoti naujus įpročius. Turime nuolatos galvoti, kaip mes galime paskatinti kitų šalių piliečius tapti mūsų bendruomenės nariais, nes kitu atveju daugelis atvažiuojančių užsieniečių taip ir lieka užsieniečių bendruomenėse“, – teigia lygių galimybių koordinatorė.

Anot dr. R. Ruolytės-Verschoore, siekiant pokyčių, ateityje numatoma informaciją apie renginius ir kitas VU veiklas skelbti lietuvių ir anglų kalbomis, jei yra galimybė, užtikrinti renginių vertimą. Neakademiniai padaliniai taip pat bus skatinami informaciją viešinti abiem kalbomis. Iki 2022 m. planuojama dar labiau išplėtoti mentorystės sistemą dalinių ir visų studijų studentams iš užsienio, didinti pagalbos ir saviraiškos paslaugų prieinamumą.

Pokyčius jau įgyvendina ir Tarptautinių ryšių skyrius, tobulinantis „vieno langelio“ principu vykdomą įdarbinimą ir konsultavimą iš užsienio atvykstantiems mokslininkams bei dėstytojams. Daugiausia dėmesio ir pagalbos reikia užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Jiems yra suteikiama pagalba tvarkant griežtas migracijos procedūras, sprendžiant nekilnojamojo turto nuomos klausimus, esant poreikiui gauti valstybinę medicinos paslaugą. Šios paslaugos plėtojamos nuolat, o kartais yra organizuojama pagalba ir atvykstančių dėstytojų šeimos nariams rasti darbą, kad įsitvirtintų Lietuvoje.

„Tikriausiai ne vienas iš mūsų buvome išvykę į užsienio universitetus pagal įvairias mainų programas ir atsimename, kaip gera yra atrasti, gera jaustis kito universiteto gyvenimo, bendruomenės dalimi. Todėl ir mes privalome pasiūlyti tokią alternatyvą pas mus dirbantiems ir studijuojantiems“, – pokalbį užbaigia lygių galimybių koordinatorė.

#AtvirasVU – tai straipsnių ciklas apie universitetą, kuris siekia būti atviras ne vien mokslinėms idėjoms ir disciplinų įvairovei, bet ir savo bendruomenės narių įvairovei. Straipsnių pašnekovės ir pašnekovai dalysis ateities planais, iniciatyvomis, padedančiomis kurti studijų ir darbo aplinką, kurioje puoselėjama individuali, socialinė ir kultūrų įvairovė, užtikrinamos lygios universiteto bendruomenės narių galimybės.

Susipažinti su Įvairovės ir lygių galimybių strategija galite čia.

Šiais metais VU MIF magistrantūros studijas pasirinko 19 užsienio šalių piliečių iš JAV, Vokietijos, Islandijos, Baltarusijos, Turkijos, Alžyro, Nigerijos, Pakistano, Honkongo, Azerbaidžano bei Meksikos.

Kviečiame teikti kandidatūras 2020 m. geriausių VU dėstytojų rinkimams

Kviečiame teikti kandidatus renkant geriausius šių metų universiteto dėstytojus. Išrinktiems dėstytojams skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu.

2020 11 12 Kandidaturu teikimas380x250Teikiant kandidatūras svarbu prisiminti, kad:

  • Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etatu.
  • Dėstytojui nebūtina turėti daktaro laipsnio.
  • Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą.

Teikiant dėstytojo kandidatūrą būtina išsami argumentacija. Nepamirškite paminėti gerųjų nuotolinio mokymosi patirčių bei dėstytojų atrastų ir taikomų naujų mokymo metodų.

Kandidatūras galite teikti el. paštu iki
lapkričio 22 d.

Kandidatus gali siūlyti institutai, dėstytojai, studentai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos bei kiti fakulteto akademinės bendruomenės nariai.

Teikiant kandidatūrą reikia užpildyti pridedamą aprašo priedą.

26 startuoliai pradėjo kelionę pirmajame „TechHub“ preakceleratoriaus cikle

Lapkričio 9 d. prasidėjo pirmasis Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uosto ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ preakceleratoriaus ciklas. Iš viso į programą užsiregistravo 110 komandų, iš kurių buvo atrinkti 26 startuoliai, sudaryti iš 75 narių. Be to, užsiregistravo 80 asmenų, norinčių prisijungti prie jau susiformavusių komandų ir padėti įgyvendinti jų idėjas. Susipažinti su preakceleratoriaus dalyviais, programa ir išgirsti patarimų startuoliams inovacijų entuziastai galėjo nuotoliniu būdu vykusiame renginyje „Startuolių DNR“.

2020 11 11 Laimonas Noreika Edmundas Balcikonis380x250„Startuoliai turi itin didelį potencialą išspręsti visuomenei opias problemas, gali pasinaudoti COVID-19 pandemijos metu atsivėrusiomis galimybėmis. Tad jūs pasirinkote tikrai gerą ir sėkmingą kelią. Kviečiu pasisemti naujų žinių, užmegzti reikalingus ryšius ir linkiu, kad tai būtų puikus atspirties taškas judant savo tikslo link“, – renginį pradėjo MITA l. e. p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginyje patirtimi dalijosi akceleratorių guru, startuolių mentorius iš Izraelio Talis Catranas. Pasak jo, preakceleratorius gali padėti nuodugniai išanalizuoti turimą idėją, suteikti įrankių jai įgyvendinti, padėti atrasti bendraminčių, prisistatyti investuotojams ir verslo angelams: „Čia jums reikės sunkiai dirbti, už jus niekas nieko nepadarys. Tai nebus ir vien tik mokymai, kuriuose tiesiog klausysite paskaitų. Tai tikras gyvenimas, kur plėtosite savo idėjas. Projekto komanda jus motyvuos, padės, nukreips tinkama linkme. Vienam pasiekti rezultatų yra labai sudėtinga.“

Renginyje apie savo kelią sėkmingo startuolio link pasakojo ir trijų Lietuvos startuolių vadovai. Jie dalijosi savo patirtimi, prisiminė didžiausias kuriant verslą padarytas klaidas ir davė patarimų preakceleratoriaus dalyviams. Visi renginio svečiai sutiko, kad preakceleratoriai ir akceleravimo programos yra labai reikšmingi startuolio kūrimo etapai.

„Jei jau čia esate, naudokitės visomis suteikiamomis progomis, mentorių patirtimi, investuokite į save. Kiek naudos gausite, priklauso tik nuo jūsų“, – sako „Ziticity“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius (CEO) Laimonas Noreika.

Tam pritaria ir „Genus AI“ technikos direktorius (CTO) Viktoras Jucikas. „Preakceleratorius yra viena iš priemonių, kuriomis galima naudotis ankstyvoje startuolio augimo fazėje. Svarbiausia – per kuo mažesnį laiką ir kuo mažiau išleidžiant išmokti svarbias pamokas, suprasti, ar idėja perspektyvi, sumažinti riziką, kad ji neveiks.“

Dar viena itin svarbi preakceleratoriaus funkcija, pasak „Eddy Travels“ bendraįkūrėjo ir generalinio direktoriaus (CEO) Edmundo Balčikonio, išmokyti pristatyti, iškomunikuoti idėją: „Pastebėjau, kad mokykloje neišmokstame tinkamai prisistatyti, todėl išlavinti šį įgūdį vėliau yra labai svarbu. O savo idėją pardavinėti reikės nuolat. Jei ne investuotojams ir partneriams, tai darbuotojams, kad pavyktų prisikviesti talentų.“

Renginyje taip pat prisistatė šeši preakceleratoriaus mentoriai, lydėsiantys startuolius visos programos metu. „Mes nusprendėme užpildyti prarają tarp žmonių, kurie turi idėją, ir investuotojų, kurie nori pinigus skirti jau labiau pažengusiems verslams. Siekiame, kad startuoliai suvoktų savo idėją, surastų klientą, sukurtų minimalų produktą ir gebėtų jį pristatyti“, – sako preakceleratoriaus programos vadovas, mentorius dr. Gediminas Rumšas.

Preakceleratoriaus dalyvius pasveikino ir projekto partneriai – „Google“ pramonės vadybininkas (eksportas ir startuoliai) Audrius Janulis, startuolio „BitDegree“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius (CEO) Danielius Stasiulis. Projekto partneriais taip pat tapo platforma „TGS Baltic UP HUB“, naujienlaiškių kūrimo platforma „MailerLite“.

Atrinktos startuolių komandos parengė trumpus vaizdinius prisistatymus. Juose papasakojo apie savo idėjas, įvardijo, ko tikisi iš programos, ir nurodė, kokių komandos narių jiems reikia. Daugelis komandų laukia norinčiųjų prisidėti prie jų veiklos. Startuoliams ypač trūksta informacinių technologijų (IT), rinkodaros specialistų, dizainerių, pardavėjų, vadybininkų, taip pat maisto technologų, mašinų mokymosi, balso atpažinimo srities ir kitų specialistų. Visą preakceleratoriaus dalyvių sąrašą, jų kontaktus ir informaciją apie trūkstamas kompetencijas rasite čia.

„TechHub“ preakceleratorius – tai 3 mėnesius trunkančios intensyvios mokymų ir mentorystės sesijos, kurių tikslas – išplėtoti startuolio idėją iki minimalaus produkto. Preakceleratoriaus dalyviai gilins žinias įvairiose srityse, o kartu galės pasinaudoti ir kitomis MITA inovacijų paramos priemonėmis. Be to, geriausi ekspertų komisijos atrinkti startuoliai turės galimybę vykti į renginius, susitikimus ir akceleratorius ES šalyse, kurių metu galės prisistatyti investuotojams ir ieškoti verslo partnerių. Kitas preakceleratoriaus ciklas planuojamas 2021 m. vasario mėnesį.

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.

2020 11 06 Fakulteto projektas380x250Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Paulius Drungilas sako, kad naujasis pastatas Saulėtekio universitetiniame miestelyje sudarys kokybiškai kitokias sąlygas plėtoti Vilniaus universiteto tarpdisciplininius mokslus ir studijas. „2018 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų palyginamąjį ekspertinį mokslo veiklos vertinimą vykdę užsienio mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dabartinis Matematikos ir informatikos fakulteto išsidėstymas 4 pastatuose, kurie yra skirtingose Vilniaus miesto vietose (Naugarduko g., Didlaukio g., Akademijos g.), kelia grėsmę matematikos, informatikos ir informatikos inžinerijos mokslų ateičiai. Kita vertus, matematikos ir informatikos mokslai yra tarpdisciplininio mokslo ir studijų šerdis. Be IT technologijų ar matematinių/statistinių metodų neįsivaizduojama jokia mokslo šaka. O ateityje panašiai bus su dirbtinio intelekto technologijomis. Saulėtekio universitetiniame miestelyje veikia 6 Vilniaus universiteto fakultetai, VU Tech HUB. Tad prie jų prisijungus Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetams, Saulėtekio universitetinis miestelis taps stipriausiu tarpdisciplininių mokslų ir studijų centru Lietuvoje“.

Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą

Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.

„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.

Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.

„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.

Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.

Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.

Naujuose Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.

Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas

Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.

„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.

Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.

Tarpdisciplininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

 

Vilniaus universitetas išlaiko aukštas pozicijas „Times Higher Education“ dalykiniuose reitinguose

2020 10 30 Sauletekis642x410

Kasmet sudaromuose „Times Higher Education’s“ (THE) dalykiniuose reitinguose, kuriuose pagal skirtingas mokslo sritis vertinama 1512 viso pasaulio institucijų, Vilniaus universitetas (VU) šiemet reitinguojamas keturiose naujose pozicijose ir stabiliai išlaiko aukštą reitingą gyvybės mokslų srityje.

„Galime džiaugtis ne tik tuo, kad tradiciškai išlaikėme aukštas pozicijas gyvybės mokslų srityje, bet ir tuo, kad sulaukėme išties gero rezultato pirmą kartą vertintoje humanitarinių mokslų srityje. Tai įrodo universiteto visapusiškumą, studijų ir mokslo kokybę bei rimtą potencialą siekiant įsitvirtinti tarptautiniu lygmeniu“, – rezultatus komentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šiemet VU įvertintas septyniose iš 11 sričių ir jau ne vienerius metus stabiliai išlaiko aukštas pozicijas gyvybės mokslų (Life Sciences) srityje, užimdamas 301–400 vietą tarp geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Meno ir humanitarinėje (Arts and Humanities) srityje VU reitinguojamas pirmą kartą ir yra 401–500 vietoje, nedaug atsilieka ir sveikatos (Clinical and Health) srityje, kurioje patenka į 501–600 vietą.

Taip pat pirmą kartą VU reitingai pateikti verslo ir ekonomikos (Business and Economics) bei socialinių mokslų (Social Sciences) srityse (601+ vietos) ir informatikos mokslų srityje (Computer Science, 601–800 vieta). Fizinių mokslų (Physical Sciences) srityje VU šiemet patenka į 801–1000 vietą.

THE dalykiniai reitingai sudaromi pagal 13 kruopščiai parengtų veiklos rodiklių, kurie skirstomi į penkias sritis. Vertinamas mokymas ir mokymosi aplinka, atliktų mokslinių tyrimų kiekis pagal tyrimų apimtis, gaunamos pajamos ir reputacija. Atsižvelgiama į parengtų tyrimų citavimo dažnumą, tarptautiškumą pagal institucijoje dirbančius, studijuojančius užsieniečius ir su užsienio mokslininkais bendradarbiaujant atliekamus tyrimus. Dar vienas vertinimo rodiklis yra žinių perdavimo kokybė ir institucijos kuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai.

THE pasaulio universitetų reitingai yra vieninteliai pasaulinės veiklos rezultatų rengėjai, vertinantys intensyvia moksline veikla pasižyminčius universitetus pagal pagrindines jų misijas – mokymą, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir tarptautiškumą.

Kas dirba fakultete?

2020 11 04 Neringa380x250Siekdami supažindinti jus su #MIF administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“
Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė, Neringa Bingelienė

Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Pažangus, svarus, draugiškas.

Kur studijavote ir koks jūsų įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Esu baigusi filosofijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir sociologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Didžiausią įspūdį paliko nuostabūs dėstytojai, kurie žavėjo savo profesionalumu ir humoro jausmu. Dalyvauti jų paskaitose buvo garbė ir malonumas.

Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Esu atsakinga už Programų sistemų ir Bioinformatikos studijų programų administravimą, tad į mane galima kreiptis visais klausimais, susijusiais su šiomis programomis.

Matematikos entuziastas Vytautas Miežys: „matematika mane pati surado“

2020 10 28 V Miezys
Vilnietis Vytautas Miežys studijavo verslo vadybą Anglijoje, dešimt metų dirbo matematikos mokytoju keliose Lietuvos mokyklose, šiuo metu studijuoja doktorantūrą Matematikos ir informatikos fakultete ir kuria tinklalaidę apie matematiką, o laisvalaikiu groja gitara ir dainuoja chore. Buvęs mokytojas ne tik neišsižadėjo meilės matematikos mokymui, bet dar daugiau – netolimoj ateityje tikisi mokyti būsimus matematikos mokytojus ir populiarinti matematiką visuomenėje.

Vytautai, ar galima tave pristatyti kaip matematiką?

Ir taip, ir ne. Baigiau verslo vadybą. Tai yra viena juokingesnių istorijų mano gyvenime, kaip pasirinkau studijas. Gal devintoje klasėje perskaičiau Roberto Kijosakio knygą „Du tėčiai: turtingas ir vargšas“ ir ten buvo pasakojama, kaip lengvai uždirbti pinigų. Man tas labai imponavo, pradėjau lankyti ekonomikos ir verslo būrelius. Dvyliktoj klasėj svarsčiau kur stoti, man ekonomika ir verslas visiškai buvo sinonimai, nežinojau, kuo skiriasi. Tada bičiulis per vieną vakarėlį pasakė „Nebūk durnas, stok į verslą, nes jeigu įstosi į ekonomiką skaičiuosi kitų pinigus, o jeigu įstosi į verslą – skaičiuosi savo pinigus”. Tai man tokio argumento pakako, kad aplikuočiau į verslo vadybos studijas Anglijoje. Ten trejus metus studijavau ir bestudijuodamas supratau, kad tai manęs visai nedomina. Man netgi pasidarė atgrasu – universitete vyravo atmosfera teigianti, kad pelno siekimas pasirodė besantis svarbiau negu žmogus. Į žmogiškuosius išteklius buvo žiūrima taip, kad juos reikia valdyti, kad maksimizuotumei pelną. Bet supratau, kad nenoriu to daryti...

O ką gero davė tos studijos?

Nors ir labai nepatiko tos studijos, bet keletas dalykų, pavyzdžiui, buhalterija, gryna matematika buvo įdomu. Tuos dalykus pasirinkau lyg ir atsitiktinai žinodamas, kad lietuviai ten gauna gerus balus. Man trečiam kurse reikėjo gerų balų, o kiti lietuviai ir patarė rinktis matematiką. Tuomet, per matematikos paskaitas ir prisiminiau matematiką, kurios dvejus metus buvau nestudijavęs ir man labai patiko.

Kaip atsidūrei mokytojo kailyje, kas tave sugrąžino į mokyklą?

Per studijas pripažinau, kad man patinka matematika. Retrospektyviai žiūrėdamas dabar galiu pasakyti, kad ir mokykloje mėgavausi matematika, buvo labai įdomu spręsti uždavinius ir suprasti, kas ir kodėl. Bet, matyt, mokykloje buvo tabu pasakyti, kad patinka mokomasis dalykas. Mokykloje turi patikti rokenrolas, merginos ir vakarėliai. Reikėjo draugams save pozicionuoti kietai. Ir nors man patikdavo ta matematika, būdamas dvyliktoku tuo netikėjau, nes man reikėjo žmonėms parodyti, kad man patinka vakarėliai ir verslas. Demonstruodamas išorei savo tokį, pats patikėjau, kad esu toks.

Taigi, paraleliai po pirmo ir antro kurso dirbdavau vasaros stovyklose Lietuvoje. Ten siausti su vaikais būdavo labai smagu. Tuo metu įsivaizdavau, kad darbas mokykloje tolygu darbui vaikų stovykloje. Po antro kurso dirbant vienoje iš vasaros stovyklų, vienas iš stovyklų vadovų užsiminė apie programą „Renkuosi mokyti“ ir nuo to laiko man tapo aišku, kad būsiu matematikos mokytojas.

Ar galima sakyti, kad tave suviliojo būtent darbas vasaros stovyklose ir iš naujo atrasta matematika, taip?

Taip, bet visai nežinau, kaip aš sugalvojau nueiti į vasaros stovyklas. Po dvylikos klasių parašiau laiškus į visas vasaros stovyklas, kurias suradau. Viena stovykla atsiliepė ir ten įsidarbinau. Bet dar vienas aspektas buvo, kad matematiką gerai suprasdavau, o kadangi gerai suprasdavau, manęs kursiokai prašydavo paaiškinti. Tai buvo malonus procesas – aiškinti kitiems. Taip pat ir bendrakursiai pagirdavo, kad moku gerai paaiškinti. Taigi, tas apsikeitimas būdavo malonus ir manau, kad tai prisidėjo prie pasirinkimo būti mokytoju. O baigus trečią kursą man atrodė, kad esu absoliučiai nuostabus ir viską išmanantis ir sugebėsiantis pakeisti. Todėl maniausi turintis grįžti į Lietuvą ir keisti. Turėjau labai daug vidinės ugnies ir tikėjimo savo jėgomis, kuris, žinoma, per pirmą rugsėjo savaitę subliuško.

Tai kas įvyko per tą pirmą rugsėjo savaitę ir kokioje mokykloje įsidarbinai?

Pirmus 2 metus dirbau Tauragėje. Man buvo visiška egzotika, išvykau į Tauragę su džiaugsmu. Prieš pirmą rugsėjo savaitę buvau tikras, kad visi Tauragės rajono mokytojai atvažiuos į mano pamokas, stebės ir viską išmoks iš manęs. Ir man atrodė, kad su vaikais bus paprasta, tiesiog pasakysiu: „Aš ant jūsų nerėksiu, jeigu manęs klausysit“ ir jie klausys. Jaučiausi visiškai savimi pasitikintis, o dabar man net sunku patikėti, kad toks galėjau būti. Vedžiau pirmą pamoką ir per ją du vaikai susimušė. O tą patį pirmą mokytojavimo mėnesį vienas penktokas rėkdamas ir trenkdamas knygomis pasakė, kad nekenčia matematikos. Nors jis buvo matematikos pirmūnas, dalyvaudavo olimpiadose, o jį mokę mokytojai man jį perdavė lyg Čiurlionio Lietuvą sakydami, kad iš jo tikrai kažkas bus. Taigi, susidūrimas su realybe buvo sunkus ir gana greitai supratau, kad mokytojavimas nėra toks jau paprastas, koks atrodė.

Bet realybė nebuvo ir tokia skaudi, jeigu išdirbai mokytoju dešimt metų? Kas iš mokytojo darbo labiausiai įsiminė, ko išmokai?

Nemečiau dėl to, kad turėjau nemažą palaikymą iš šeimos. Mano tėvams ir artimiesiems atrodė, kad išeinu lyg į kunigystę. Didžiulis palaikymas buvo iš programos „Renkuosi mokyti“. Tai buvo 20 žmonių, kurie startuoja vienu metu, patiria panašiais emocijas, išgyvenimus. Mes dažnai skambindavome vienas kitam, pasiguosdavome. O kas mėnesį susitikdavome mokymuose, kur gaudavome profesionalų palaikymą. Vaikai mane mėgo, nes aš jaunas, vaikų tėvai visai mėgo mane, nes aš iš Vilniaus.

Kodėl nelikai Tauragėje, jeigu buvai gana mėgstamas mokytojas?

Tauragėje buvo gana vieniša, nebuvo bendraamžių, todėl grįžęs į Vilnių įsidarbinau „Valdorfo“ mokykloje. „Valdorfo“ mokykloje vyraujantis požiūris į ugdymą mane iš pradžių be galo sužavėjo, nors pradėjęs dirbti toje mokykloje dirbau tradiciniais metodais ir turbūt buvau tradicinio sukirpimo mokytojas lyginant su tuo, koks turėtų būti „Valdorfo“ mokytojas. Kai dirbdavau Tauragėje, rašydamas ant lentos, viena akimi ir ranka susikoncentruodavau į lentą, o kita ranka ir akimi valdydavau klasę. „Valdorfe“ mane nustebino tai, kad galiu koncentruotis į lentą, neprivalau valdyti klasės. Buvo kažkokia labiau susiformavusi kultūra klasėje – mokiniai galėjo ilgiau išlaikyti dėmesį.

Kas Tau buvo įsimintina ir įdomu dirbant mokykloje?

Man labiausiai įsiminė pamokų vedimas ir tas medžiagos išdėstymo momentas. Kažkodėl man atrodo, kad mes visi tai mėgstame. Pavyzdžiui, jeigu susidomi kažkokia tema, dalyku, tu trykšti noru pasakoti kitiems, kaip tai yra įdomu. Bet kurioje srityje, jeigu yra kažkas, kas tau įdomu, tu labai nori perteikti tai kitiems ir pasakoti apie tai. Tai mokytojo darbas būtent ir yra toks. Keista, bet kai aš tik ruošiausi būti mokytoju, man visi sakydavo „na, vieną kartą išdėstyti kursą įdomu, bet jau antrą kartą, tai nesąmonė dėstyti tą patį“. Bet man taip nebuvo, pavyzdžiui, 7 klasės kursą dėsčiau 4 ar 5 kartus ir kaskart būdavo vis įdomiau. Kiekvieną kartą pats atrasdavau kažką naujo, sugalvodavau vis geresnių paaiškinimų. Mokymo aspektas man kėlė ir vis dar kelia didžiulį malonumą.

Kokie momentai mokytojo darbe Tau buvo sunkiausi?

Bent jau man, santykio kūrimas su mokiniais ir drausmės klasėje išlaikymas. Šiuo metu, ar tu esi geras mokytojas, priklauso nuo to, ar sugebi suvaldyti klasę, o valdyti klasės įprastais metodais negali. Tu turi kurti santykį su moksleiviais, bet man šis dalykas buvo labai sunkus, nesugebėdavau. Su kai kuriais pavykdavo, bet yra moksleivių, kurie tyčiojasi pamokų metu ir iš mokytojo. Kaip tuomet elgtis, ką daryti, kaip išsaugoti savo pamokos laiką medžiagos dėstymui? Kolegos ir mokyklos vadovybė patardavo kurti santykį, išklausyti, leisti mokiniams išsikalbėti, bet ilgainiui, galima sakyti, net nustojau norėti tai daryti. Tiesiog norėjau mokyti apie matematiką ir būti už tai gerbiamas, nes skyriau labai daug laiko tai suprasti ir pasiruošti.

Aš noriu, kad man nereiktų kovoti dėl drausmės ir tylos pamokų metu. Nors dalis mokytojų ar visuomenės su manimi nesutiktų ir pasakytų, kad pagarba turi būti užsitarnauta.

Šiuo metu esi matematikos doktorantas, kaip iš mokytojo pozicijos nusprendei tapti mokslininku?

Kai dirbau paskutinius metus „Valdorfe“ išėjo potvarkis, kad tam, kad dirbtum matematikos mokytoju, privalai turėti matematinį išsilavinimą. Aš jo neturėjau, tad nusprendžiau įstoti į magistro studijų programą „Matematika ir matematikos dėstymas“. Panašiu metu viešoje erdvėje pasirodė toks Rimas Norvaiša – visą savo karjerą buvęs profesionalus matematikas, bet staiga jam pradėjo rūpėti matematikos mokymo klausimai. Jis pasiūlė keistų sprendimų į tuos matematikos mokymo problematikos klausimus. Visą mano pedagoginę karjerą iki susiduriant su Rimu Norvaiša, visi sakydavo, kad viską išspręs metodai. Reiškia, jeigu dėstai medžiagą prie lentos – tai yra blogai, bet jeigu tą pačią medžiagą pateiksi per grupinį darbą, per žaidimą, ekskursiją, tai tada mokiniai išmoks geriau. Net nekvestionavau šio požiūrio, nes visą laiką tik taip buvo kalbama. Staiga R. Norvaiša pasakė priešingai, kad metodai visiškai nesvarbu, svarbu yra pats turinys, kurį perteikia mokytojas. R. Norvaiša įvedė sąvoką „matematinis samprotavimas“ ir visas trupmenas, jų sudėtį, dalybą, daugybą, jis paaiškino per vieną ir tą patį modelį – skaičių tiesę. Man tas padarė didžiulį įspūdį – buvo nauja ir neįprasta. Apsilankiau jo vedamame seminare mokytojams ir dar labiau sustiprėjo tas įvaizdis, kad atsakymai slypi turinyje, o ne metoduose. Pas jį rašiau ir magistrinį darbą, kuriame tyrinėjau pradinių klasių mokytojų matematines žinias.

Visuomenėje yra požiūris, kad pradinių klasių matematikos pamokas, gali išdėstyti bet kas. Juk viskas paprasta, nėra, ką aiškinti. Kai padariau savo tyrimą, paaiškėjo, kad tų mokytojų matematinės žinios yra skurdžios. Tai tik sustiprino mano nuomonę, kad silpno matematinio rengimo šaknys glūdi ne metodikoje, o tame, ar mokytojas supranta pačią matematiką.

Po magistro pailsėjęs vienerius ar dvejus metus, pasirinkau doktorantūrą pas tą patį Rimą Norvaišą.

Ką planuoji veikti ateityje, ar būsi matematikos dėstytojas?

Tikiuosi, kad ateityje man teks dirbti su mokytojais arba su būsimais mokytojais. Gilinuosi į turinį ir norėčiau tas žinias perteikti mokytojams ir tokiu būdu, viliuosi, pavyks patenkinti savo mėgavimąsi idėjų perteikimu ir tuo, kad mažiau reikės kovoti dėl dėmesio dėstymo metu. O gal ir ne:)

Šį rudenį pradėjai kurti tinklalaidę apie matematiką. Kam ji skirta, koks jos tikslas? Ar tik matematikos entuziastams ar platesnei auditorijai, kad ji susidomėtų matematika?

Mano tikslas, kad matematika susidomėtų didesnė auditorija, kad kiltų diskusijos apie matematiką mokytojų ar tėvų tarpe. Norėčiau, kad tinklalaidė būtų kaip idėjų šaltinis, kurio medžiaga įžiebtų diskusijas.

Tarkim, prieš trisdešimt metų niekas nekalbėjo apie sveiką mitybą, gyvenseną, baltymus ir skirtingus cukrus, tarplaikinio badavimo dietas, nežinojo ir taip plačiai nesidomėjo kaip dabar. Mes visi dabar suprantame ir maisto sudėtį, galime įvertinti maisto kokybę, žinome apie sporto naudą. Tai noriu pasakyti, kad apie tai irgi kažkas pradėjo kalbėti, diskutuoti, kažkas parašė knygą, pakalbėjo kokioje nors radijo laidoje. Ir taip susiformavo tokia kultūra. Mano tolimas tikslas būtų, kad matematika taptų svarbesnė ir labiau suprantama visiems. Noriu kurti kultūrą ir sąvokas, kuriomis būtų galima remtis, kurios būtų suprastos visuomenėje ir kurtųsi naratyvas apie matematiką.

Kaip manai, ar matematika ir jos mokymas bus tavo viso gyvenimo veikla?

Kol kas panašu į tai, bet kyla klausimas dėl finansų, ar galima iš to išgyventi. Turinio prasme kol kas nesiruošiu trauktis iš šios srities – joje yra be galo daug veiklos ir man įdomu tą daryti.

Ką patartumei jaunam žmogui, kuris dabar renkasi profesiją, studijas?

Ko gero, mano patarimas būtų stoti į fundamentalias studijas, pavyzdžiui, į tokias, kurios skaičiuoja bent 500 metų. Jeigu tie mokslai nenumirė per 500 metų, per ateinančius 20 metų irgi nenumirs. Platoną žmonės skaitys ir po 500 metų, kaip skaito dabar ir stebisi, ką jis galėjo sugalvoti prieš 2500 tūkstančio metų. Fundamentalios studijos suteiks fundamentalų išsilavinimą. O studijos, kurios yra šiandienos klyksmas, po kelerių metų bus nebe klyksmas, o žinios taps pasenusios.

Kaip apskritai atrasti tą mylimą veiklą gyvenime, jeigu, tarkime, mokiniui mokykloje, sekasi beveik viskas ir galima rinktis daug kelių?

Viena vertus, ta veikla, tikėtina, atras žmogų pati – taip nutiko ir man su matematika. Kita vertus, ar tai, kas žmogui patinka ir yra tai, ką turi veikti profesine prasme. Pavyzdžiui, man patinka groti gitara ir dainuoti, tačiau nenorėčiau paversti to profesine veikla, nes tai automatiškai suterštų dabartinį muzikavimo teikiamą malonumą. Šioje veikloje neprivalau konkuruoti su kitais, mokytis naujų dainų ir jau dešimt metų besimėgaudamas groju tą patį bliuzą.

Pratęsiant mintį apie veiklos pasirinkimą, esu tikras, kad kokią veiklą žmogus bepasirinktų, bus nemaža dalis to, kad darbe nepatiks, erzins ir kels iššūkius. Galbūt tingėsis eiti į jį, kaip dabar tingisi eiti į mokyklą. Gyvenime visada yra dvi pusės: geroji ir blogoji. Blogosios pusės neįmanoma išvengti, kad ir ką veiktum. Mano patarimas – susitaikyti ir atsipalaiduoti dėl to, kad tas pasirinkimas nebus visam gyvenimui, nebus pasaulio pabaiga, jeigu iš pirmo karto nepasirinks kažko tobulai tinkančio.

Kalbino Aušra Karklytė.

Nuotrauka – Rasos Ungurės.

Interviu parengtas projekto „Euroguidance“ rubrikai „Karjeros kodas“. Projektą „Euroguidance“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos