Fakulteto naujienos

Šiais metais mokslo metų pradžios šventė vyko be tradicinės pirmakursių eisenos – pirmakursiai atskirose auditorijose susitiko su Studijų programų komitetų nariais, bendrakursiais ir kuratoriais.

MIF dekanas Paulius Drungilas nuotoliniu būdu sveikino susirinkusius pirmakursius, o dėstytojams linkėjo išminties, kantrybės ir kūrybiškumo.

„Tegul šie mokslo metai visai mūsų bendruomenei būna prasmingo bendradarbiavimo ir augimo laikas. Matematikos ir informatikos fakultetas tegul būna ta vieta, kurioje gera visiems kartu augti, tobulėti, mokytis, bendradarbiauti ir planuoti ateitį“.

Šiemet bakalauro studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete pasirinko virš 500 pirmakursių ir iš jų virš 200 šimtukininkų!

Į populiariausių studijų programų dešimtuką 2020 m. pateko Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų (124) studijų programa.

Erasmus+ mobilumo programa – tai galimybė studentams įgyti tarptautinės studijų patirties, kitos šalies darbo ir mokymosi praktikos. Vienas iš programos dalyvių – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto finansų ir draudimo matematikos studentas Gustas Mikutavičius buvo išvykęs į Šveicariją. Išvykti į dalines studijas Bazelio universitete studentas pasirinko trečio kurso pavasario semestre.

Studentas pasidalino savo mintimis ir patarimais – ką aplankyti Šveicarijoje, kokia transporto priemonė yra patogiausia, apie maisto prekių kainas ir bendrabutį.

Įprasta siaura Bazelio gatvelė su dažnai mieste matomais architektūros elementais.

Šveicarija – tikrai labai graži šalis ir nors dėl karantino keliavau tik 3 dienas studijų pabaigoje, bet likau labai patenkintas kelione, kurios metu aplankiau 6 miestus (Ziurichas, Liucerna, Bernas, Ženeva, Lozana, Montrė). Tad siūlau keliauti ir keliauti daug, nes Bazelio universitetas apmoka Halbtax abonementą, kuris visiems bilietams suteikia 50% nuolaidą.

Studijuoti Bazelio universitete yra puiki galimybė tiems, kurie nori studijuoti Šveicarijoje, bet neišleisti labai daug pinigų, nes apsipirkti galima Vokietijoje (maždaug 25 minutės kelio nuo Bazelio centro į vieną pusę). Galimybė apsilankyti ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje – tai taip pat įdomus studijų Bazelyje aspektas. Bazelis yra dviračių miestas, tad tikrai patariu įsigyti naudotą dviratį ir studijų gale jį parduoti, nes tai daug pigiau (ir dažnai patogiau) nei naudotis viešuoju transportu.

 Įprastas šveicariško kaimo kelio vaizdas. Idealiai sutvarkytas kelias, šalia dviračių takas, aplinkui kalnai, visur tvarkingai nupjauta žolė.

Rekomenduoju įsigyti dviratį, nes šiame mieste dviratininkai vertinami labai teigiamai, jų tikrai labai daug, taip pat labai daug kur yra dviračių takai. Ieškoti dviračio siūlau internetinėse svetainėse „tutti.ch“ (Šveicarijoje) arba „leboncoin.fr“ (Prancūzijos pasienyje). Taip pat patariu rinktis labiau miesto dviratį nei kalnų: visur asfaltuoti keliai arba dviračių takai, o ir dviračio krepšelis ar purvasaugiai gali labai praversti. Nenorintys dviračio gali rinktis ir viešąjį transportą (tramvajai, autobusai).

Gražiausias ar bent jau vienas gražiausių Šveicarijos miestų – Liucerna.

Kadangi buvau pasirinkęs studijuoti dalykus iš skirtingų studijų krypčių (matematika, informatika, ekonomika, komunikacija), tad dėstytojai bei jų dėstymo būdai skyrėsi. Be to, beveik viską studijavau vokiečių kalba ir manau, kad dėl šios priežasties studijuoti buvo sunku. Vis dėlto, tikrai patobulinau savo finansinį žodyną bei išmokau nemažai matematinės terminologijos, kitaip sakant, tikrai patobulinau vokiečių kalbą tose srityse, kurias studijavau. Didelė dalis dėstytojų ir studentų puikiai supranta, kad studijuoti vokiečių kalba yra itin sudėtinga ir yra pasiruošę padėti.

Arės upė apsupta Berno miestui būdingais, rusvais stogais besipuošiančiais pastatais.

Norintiems sutaupyti rekomenduoju važiuoti apsipirkti į Vokietiją, nors tai ir atima nemažai laiko. Vokietijoje kainos kaip Lietuvoje, tam tikros prekės net pigesnės. Tuo metu Šveicarijoje, pigiausia prekių linija bus maždaug 25-30 procentų brangesnė nei kokybiškų produktų linija Lietuvoje. Tad jei vis dėlto perkate Šveicarijoje ir vis tiek norite sutaupyti, verta rinktis „Migros“ pigesnių produktų liniją, „Lidl“ arba „Aldi“ parduotuves. Gyvenimas Šveicarijoje yra brangesnis nei kitose šalyse, bet norint – tikrai galima sutaupyti. Be to, stipendija studijuojant Šveicarijoje yra didesnė nei studijuojant kitose šalyse.

535 CHF kainavęs bendrabučio kambarys su nedidele kriaukle (jos nuotraukoje nesimato) Bazelio centre.
Tai palyginus vidutinė arba netgi pigesnė kambario kaina.

Gyvenamosios vietos reikia pradėti ieškoti kiek įmanoma anksčiau, nes bendrabučių Bazelyje yra nedaug ir jie gana greitai užsipildo. Verta kandidatuoti į visus bendrabučius, kuriuos mini Bazelio universitetas savo internetinėje svetainėje. Jie dažnai yra pačiame miesto centre ir pigesni nei buto nuoma su dar keliais studentais. Aš gyvenau „Studentenhaus Basel“ bendrabutyje, už nuomą mokėjau 535 CHF. Visi kambariai vienviečiai, yra įvairių poilsio kambarių, muzikos kambarys su pianinu, virtuvės įrengtos puikiai ir su visais reikalingais prietaisais ir įrankiais, yra stogo terasa.

Registracija Erasmus+ studijoms vyksta iki rugsėjo 24 d. Pavasario semestro universitetų sąrašas čia. Daugiau informacijos apie Erasmus+ programą ieškokite Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus interneto svetainėje.

Vilniaus universiteto (VU) mentorystės programa, skirta visapusiškai ugdyti studentų bendrąsias kompetencijas, išmanumą, pagerinti jų akademinius ir asmeninius pasiekimus, padėti perimti mentoriaus sukauptą patirtį ir gauti vertingų patarimų planuojant profesinę ateitį, šiemet pradeda jau trečią veiklos etapą ir kviečia prisijungti mentoriais tapti norinčius VU dėstytojus, alumnus ir studentus.

VU mentorystės programoje jau dalyvaujantys nariai teigia, kad šioje veikloje skatinamas mentoriaus noras augti, tobulėti, bendradarbiauti, padėti, dalytis naudinga gyvenimiška patirtimi ir išmintimi. VU Filologijos fakulteto alumnė Jelena Eirošienė džiaugiasi, kad įsitraukimas į mentorystę suteikė galimybę pasidalyti su studentais įgytomis žiniomis, sukaupta patirtimi, įgūdžiais, supažindinti su profesijos specifika, taip pat padėti rasti tinkamą karjeros kryptį, greičiau ir efektyviau pasiekti tikslų.

„Bendradarbiavimas buvo abipusiškai naudingas – turėjau galimybę permąstyti savo profesinę veiklą, atnaujinti ir struktūrizuoti turimas žinias, kad jos būtų tinkamai perduotos, atrasti „degančias akis“, bendrauti su motyvuotais studentais ir akademine bendruomene“, – teigia mentorė.

Abipusė mentorystės nauda – didelis privalumas, studentui leidžiantis turėti patarėją, konsultantą, galintį nukreipti teisinga linkme, o mentoriui suteikiantis galimybę pažinti naująją studentų kartą, jų poreikius ir pasaulėžiūrą, užmegzti tiesioginį kontaktą su gabiu jaunimu, iš kurio galima išugdyti puikius ateities lyderius ar būsimus savo srities specialistus.

VU studentui suteikiama galimybė pasirinkti mentorių pagal individualius poreikius. Kiekvienos krypties mentoriaus funkcijos yra skirtingos, todėl skiriasi bendravimo tikslai ir pobūdis:

• Mentorius dėstytojas padės ugdyti bendrąsias studento kompetencijas, orientuodamasis į individualius studento poreikius, rekomenduos su studijomis susijusių problemų sprendimo būdus, atvers platesnes galimybes universitete, padės studentui dalyvauti mokslinėje ar tiriamojoje universiteto veikloje.
• Mentorius alumnas padės studentui karjeros planavimo ir asmeninio tobulėjimo klausimais, sieks padėti optimizuoti edukacinę patirtį ir rasti tinkamą karjeros kryptį.
• Mentorius studentas padės kitiems studentams pagilinti tam tikro studijų dalyko žinias, pagerinti akademinius įgūdžius (atlikti rašto darbus, rengti ir pristatyti prezentacijas, analizuoti duomenis).

Mentorių registracija vyksta nuolat, užsiregistravusiems mentoriams spalio antroje pusėje numatomas mentorystės pradžios renginys ir dalyvių mokymai. Daugiau informacijos apie VU mentorystę, registracijos formą bei kontaktus rasite čia.

Nuotolinėje Vidurio Europos matematikos olimpiadoje (MEMO 2020) Lietuvos atstovai iškovojo vieną sidabro medalį ir du pagyrimo raštus.

Sidabro medalį pelnė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinys Dovydas Vadišius (mokytoja Vilija Šileikienė). Pagyrimo raštai atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniui Modestui Gujui (mokytojas Povilas Tvarijonas) ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniui Tomui Babeliui (mokytoja Zina Šiaulienė).

Lietuvos mokinių komandai vadovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas dr. Romualdas Kašuba ir to paties fakulteto asistentas dr. Aivaras Novikas.

Olimpiadoje šiemet dalyvavo mokinių komandos iš dešimties valstybių. Lietuvos komanda uždavinius sprendė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto patalpose.

Daugiau informacijos: http://memo2020.memo-official.org/.

Parengta pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro informaciją. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Komunikacijos skyrius

Rugsėjo 1 d. 102 aud. vyko susitikimas su magistrantūros studentais.

Susirinkusius magistrantus sveikino MIF dekanas Paulius Drungilas, akademinių reikalų prodekanas Vytautas Stepas ir Studijų vadovė Inga Baranauskaitė.

„Kiekvienais metais mes sulaukiame motyvuotų, kūrybingų studentų, kurie vėliau, išėję iš auditorijų, universiteto ribų, prisideda prie Lietuvos ir užsienio technologijų, inovatyvių sprendimų ir Lietuvos valstybei reikšmingų mokslinių tyrimų. Nepamirškite, kad mokslas – tai ir atradimų džiaugsmas, ir sunkus kasdienis darbas“, – studentus sveikino dekanas Paulius Drungilas.

Magistrantūros studijų programas pristatė SPK pirmininkai – doc. dr. Martynas Manstavičius (Finansų ir draudimo matematika), prof. dr. Linas Laibinis (Informatika), prof. dr. Gediminas Stepanauskas (Matematika), prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius (Modeliavimas ir duomenų analizė), doc. dr. Karolis Petrauskas (Programų sistemos), doc. dr. Severinas Zubė (Kompiuterinis modeliavimas).

Lekt. Eduardas Kutka supažindino studentus su MIF IT ištekliais, VU SA MIF su Studentų Atstovybės veiklomis.

Vėliau studentai buvo supažindinti su Naugarduko g. patalpomis – Studentų atstovybe, Studijų skyriumi, Biblioteka bei Šaltinių g. auditorijomis.

Siekdami supažindinti jus su MIF administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Finansų ir bendrųjų reikalų specialistė, Dalia Liuimaitė

Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Progresyvus, šiuolaikiškas, atviras mokslo ir studijų dialogui.

Kur studijavote?

Baigiau Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą.

Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Fakultete esu atsakinga už finansų administravimą bei bendrųjų reikalų organizavimą.

Šiais metais užklupus pandemijai ne viena mokinių olimpiada buvo atšaukta, tačiau informatikų olimpiados persikėlė į nuotolinį formatą. Apie vykusias Informatikos olimpiadas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto dr. Jūratė Skūpienė, Lietuvos mokinių informatikos olimpiados Šalies vertinimo komisijos pirmininkė.

Lietuvos moksleivių olimpiada

Lietuvos mokinių informatikos olimpiada vyko gegužės-birželio mėnesiais. Buvo parengta nuotolinio vykdymo tvarka, dalyviai sprendė užduotis nuotoliniu būdu, o jų darbą stebėjo ir pagelbėjo organizuodami virš 20 Lietuvos mokinių informatikos olimpiados Techninio komiteto ir Šalies vertinimo komisijos narių.

„Nors olimpiada buvo nuotolinė, rėmėjai paruošė laimėtojams puikių prizų, uždarymas buvo transliuojamas gyvai, o pasibaigus olimpiadai – į dalyvių mokyklas iškeliavo siuntiniai su medaliais, prizais bei Lietuvos mokinių informatikos olimpiados marškinėliais“, – sako dr. Jūratė Skūpienė.

Sėkmingiausiai pasirodęs dalyvių šešetukas buvo pakviestas dalyvauti Baltijos šalių informatikos olimpiadoje (BOI), kurią organizavo Latvija.

Baltijos šalių informatikos olimpiada – iškovoti du sidabro ir du bronzos medaliai

Nuotolinė olimpiada vyko liepos 20-22 dienomis. Mokiniai sprendė užduotis nuotoliniu būdu. Baltijos šalių olimpiadoje (BOI) dalyvavo 64 mokiniai iš 11 šalių. Kiekviena šalis turėjo teisę siųsti 6 mokinius į BOI.

Šioje olimpiadoje net 4 mokiniai iš Lietuvos laimėjo medalius – du sidabro ir du bronzos.

Centrinės Europos informatikos olimpiada – iškovoti trys bronzos medaliai

Lietuvos komanda buvo pakviesta dalyvauti ir Vengrijoje vykusioje Centrinės Europos informatikos olimpiadoje (CEOI), kuri vysta rugpjūčio 24-29 dienoms. Lietuvos komanda šioje olimpiadoje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Dalyviai jau sprendė užduotis ne namuose, o susirinko VU MIF Informatikos institute.  

Trys iš keturių Lietuvos komandos narių apdovanoti bronzos medaliais.

Kokias užduotis sprendžia moksleiviai?

Informatikos olimpiadose dalyviai sprendžia dvi dienas, kiekvieną dieną jie gauna 3 algoritmavimo uždavinius ir turi sugalvoti sprendimą ir jį realizuoti viena iš leidžiamų programavimo kalbų. Įprasta, kad mokiniai iš Lietuvos programuoja su C++.

Sprendimo metu dalyviai siunčia savo sprendimus į varžybų serverį, programos iš karto testuojamos ir dalyviai mato įvertinimą, gali keisti, taisyti savo sprendimą ir siųsti iš naujo. Kai olimpiados vykdomos nenuotoliniu būdu, tai įprasta, kad rezultatų lentelę galima sekti gyvai ir tiek komandos vadovai, tiek mokinių mokytojai gali stebėti, kaip sekasi dalyviams ir juos palaikyti.

„Uždaviniai nelengvi ir norint juos išspręsti reikia ne tik mokėti programuoti, bet ir gerai išmanyti sudėtingesnius metodus, tokius kaip: dinaminį programavimą, kombinatoriką, įvairius grafų teorijos algoritmus ir pan. Pavyzdžiui, lengviausias CEOI uždavinys, kuri pilnai išsprendė didžioji dauguma dalyvių prašė suskaičiuoti skirtingų stačiakampių skaičių tam tikros formos tinklelyje ir rezultatą pateikti moduliu 109+7.

Šio uždavinio sąlyga trumpa, tačiau dažnai uždavinių formuluotės, ypač jei tai grafų teorijos uždaviniai, yra gana ilgos, užima po kelis lapus ir nėra paprasta ne tik kad sugalvoti sprendimą, bet ir per trumpą laiką įsigilinti į uždavinį, suprasti aprašomą modelį ir pastebėti visas reikiamas detales“, – pasakoja dr. Jūratė Skūpienė.

Matematikos ir informatikos fakultete – šeštadieninė Informatikos olimpiadininkų mokykla

Net penki iš šešių mokinių dalyvavusių Baltijos šalių informatikos olimpiadoje, olimpiadai ruošėsi Matematikos ir informatikos fakulteto Šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje (ŠIOM). Kiekvienais metais ši mokykla sulaukia apie 80 mokinių iš visos Lietuvos, užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį spalio-gegužės mėnesiais.

Šią mokyklą 2004 m. įsteigė Matematikos ir informatikos fakulteto  prof. Valentina Dagienė. Pastaruosius trejus metus šioje mokykloje dėstė VU MIF studentiškų olimpiadų (ACM ICPC) dalyviai ir prizininkai. Užsiėmimai vykdavo trijų skirtingų lygių grupėse – nuo pradedančiųjų iki besiruošiančių tarptautinėms olimpiadoms.

Šiais mokslo metais užklupus pandemijai nėra aišku, ar pavyks tęsti, organizuoti nenuotolinius užsiėmimus.

COVID-19 pandemija, kilusi 2019 m. rudenį Kinijoje ir netrukus išplitusi visame pasaulyje, privertė pasaulio valstybes imtis skubių epidemijos prevencijos ir jos sukeltų padarinių šalinimo priemonių. Neišvengiamai iškilo būtinybė kuo greičiau ir tiksliau nusakyti pandemijos plitimo tendencijas ir jos stabdymo priemonių taikymo efektyvumą. Ne mažiau svarbūs yra socioekonominiai epidemijos padariniai, kurių analizė reikalauja naujų tarpdalykinių tyrimo metodų ir atitinkamų moksliškai pagrįstų išvadų.

Kovo viduryje prof. Alfredo Račkausko iniciatyva buvo suformuota grupė iš Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos bei Medicinos fakultetų mokslininkų, kuri, remdamasi matematiniais-statistiniais bei mašininiu mokymusi grįstais metodais, pradėjo teikti Vyriausybei ir valstybės institucijoms aktualias trumpalaikes ir ilgalaikes epidemijos plitimo prognozes.

Ilgalaikiams scenarijams buvo pasirinktas klasikinio epideminio SEIR modelio, kuris žinomas beveik 100 metų, apibendrinimas. Šis modelis buvo pasirinktas Lietuvai todėl, kad jis tinkamas nedidelei šaliai – yra gana paprastas ir tuo pat metu lankstus, be to, leidžia įžvelgti, kaip keisis viruso plitimo tendencijos pakeitus kuriuos nors parametrus.

Trumpalaikėms prognozėms taikomi laiko eilučių modeliai gana tiksliai nuspėjo patvirtintų atvejų plitimo tendencijas, o mašininiu mokymusi grįsti klasterizavimo metodai padėjo prognozuoti, su kuriomis šalimis sergamumo rodikliai yra panašiausi, ir numatyti plitimo tendencijas, remiantis tų šalių patirtimi.

Ši mokslininkų grupė įvairiuose šaltiniuose ėmė skelbti moksliškai grįstus analizės rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „COVID-19 infekcija Lietuvoje: modeliavimas ir socioekonominių padarinių analizė“ šie darbai yra tęsiami.

Projekto metu siekiama pasiūlyti stochastinius ir deterministinius modelius infekcijos plitimo trumpalaikėms prognozėms ir ilgalaikiams scenarijams situacijai Lietuvoje bei regionuose analizuoti; įvertinti socioekonominį poveikį, remiantis nedarbo lygio, elektros suvartojimo, SODROS įmokų, mokestinių įmokų ir kitais viešai skelbiamais rodikliais, atsižvelgiant į COVID-19 plitimo scenarijus.

Taip pat siekiama pritaikyti dirbtiniu intelektu grįstus metodus ir palyginti Lietuvos ir kitų šalių infekcijos COVID-19 sklaidos tendencijas, remiantis socialiniais, geografiniais, demografiniais, ekonominiais ir kitais požymiais; įgyvendinti automatizuotą struktūrizuotų duomenų nuskaitymą iš viešų duomenų šaltinių, užtikrinti viešą jų prieigą ir vizualizuoti projekto metu gautus rezultatus.

Pagrindinė šio projekto idėja – sukurti matematiškai pagrįstą metodiką SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 infekcijos, o kartu ir kitų įvairaus masto epidemijų plitimui modeliuoti ir sukeltiems padariniams vertinti bei analizuoti. Sudaryti statistiniai modeliai (besiremiantys klasterine, laiko eilučių ir kt. analize), taip pat diferencialinių lygčių modeliai bus naudojami atitinkamai trumpalaikėms prognozėms ir ilgalaikiams viruso plitimo scenarijams.

Toks moksliniais metodais pagrįstos prognozės ir epidemijos poveikio vertinimas ypač aktualus šalies institucijoms, nes padeda planuoti valstybės veiksmus, priemones ir lėšas epidemijai įveikti. Iki šiol valstybių ekonominiuose planuose nebuvo pasaulinės epidemijos rizikų numatymo, kaip ir jų įveikimo priemonių.

Projekto rezultatai leis objektyviau pažvelgti į situaciją šalyje viso pasaulio kontekste. Sukaupti istoriniai duomenys, matematiškai pagrįsta COVID-19 infekcijos (gal ir kitų įvairaus masto epidemijų) plitimui modeliuoti ir sukeltiems padariniams vertinti bei analizuoti skirta metodika taps vienu iš valstybės įrankių krizei įveikti.

Projektas naudingas ir tuo, kad leis valstybei geriau suvokti mokslo svarbą ir naudą visuomenei. Moksliniu požiūriu projektas svarbus tuo, kad suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams pasidalyti tyrimo rezultatais ir savo įžvalgomis su pasaulio mokslininkų bendruomene, palyginti rezultatus su analogiškais projektais.

Projekto vadovė – prof. Olga Štikonienė, projekto dalyviai: prof. Remigijus Leipus, prof. Alfredas Račkauskas, gydytojas pediatras, VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, doc. Jurgita Markevičiūtė, doc. Rūta Levulienė, vyresn. m. d. Viktor Medvedev, doc. Povilas Treigys, vyresn. m. d. Jolita Bernatavičienė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantai Jovita Gudan, Tadas Danielius ir Julius Venskus, absolventė Barbora Šnaraitė.