Sidebar

Kviečiame dalyvauti PROGRAMAVIMO OLIMPIADOSE

Kviečiame dalyvauti atrankinėse varžybose į Pasaulinę studentų programavimo olimpiadą (ICPC – International Collegiate Programming Contest) ir Open Cup serijoje. Varžybos yra komandinės. Komandą gali sudaryti trys ar mažiau narių. Dalyvauti gali visų kursų VU MIF (arba ir kitų fakultetų) studentai.

2021 02 08 konferencija380x250Šios varžybos – tai pasirengimas Olimpiadai, kurios ketvirtfinalis planuojamas spalio mėn. Geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į pusfinalį, kuris turėtų vykti Reikjavike (Islandija).

Olimpiados, varžybų dalyviai sprendžia uždavinius – sudaro jų sprendimo išbaigtas programas. Sudarytos programos siunčiamos testavimo sistemai, kuri patikrina jų teisingumą.

Net du kartus MIF komanda pateko į ICPC finalą: 2017 m. finalas vyko JAV (užimta 34 vieta), o 2018 m. – Pekine (Kinija), kur buvo užimta 12 vieta ir iškovoti bronzos medaliai.

Atranką lems ir Baltijos šalių turnyras (vadinamas Baltic Selection), kuriame dalyvaus ir komandos iš Estijos bei Latvijos universitetų, ir KTU bei VGTU. Planuojama, kad viskas vyks MIF STSC (Šaltinių g. 1A) kompiuterių klasėse. Konkretus turnyrų laikas ir vieta (klasės) bus patikslinti.

Open Cup serija tęsiasi visus mokslo metus (iš viso būna apie 20 etapų) ir vyksta sekmadieniais taip pat MIF STSC. Paprastai nuo 10 iki 15 val. Rezultatai irgi turi įtakos atrankai į Olimpiadą. Pirmasis etapas planuojamas rugsėjo mėnesį. Beje, prisijungti galima nuo bet kurio etapo.

Studentai aktyviai dalyvauja ir Codeforces (http://codeforces.com/contests) turnyruose (tiek individualiai, tiek komandomis), programavimo stovyklose, kitose atvirose tarptautinėse olimpiadose. Paskutiniųjų kelių mokslo metų MIF komandų pasirodymus galima pamatyti čia: http://www.mif.vu.lt/~vladas/Olimpiados/

Programavimo olimpiados – nuotolinės, todėl olimpiadoje galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu, bet geriau, kai visi komandos nariai yra vienoje vietoje.

Norinčius dalyvauti programavimo olimpiadose prašome iki rugsėjo 18 d. rašyti el. paštu (tema: Olimpiados 2021). Nurodykite savo vardą, pavardę, kursą ir studijų programą. Galima jau susiburti ir į komandas (ir pasirinkti komandos pavadinimą), priešingu atveju komandos bus sudarytos atsitiktiniu būdu. Gali išlikti tos pačios (arba šiek tiek pakeistos) praėjusių metų dalyvių komandos.

Vladas Tumasonis

Pastabos.

  1. Programavimo kalbos: C/C++, Java, Delphi, Python, Perl ir kt.
  2. Užduočių formuluotės anglų kalba.

2021-09-10

Socialinių tinklų Instagram, LinkedIn, Tiktok algoritmai, kognityvinė tinklaveika

Dainius Baliūnas

Šiandien, kai išgyvename riboto bendravimo sąlygas, socialiniai tinklai išgelbėjo pasaulį. Taip, taip:  Facebook, Instagram Tiktok – tai tik naujosios eros pradžia, kuri žmonijai teikia neribojamas galimybes bendrauti virtualiai. Nesvarbu, kokios oro sąlygos ir kokios būties audros mus supa, realiame laike galime keistis informacija: rašydami žinutes, siųsdami nuotraukas, keisdamiesi vaizdo įrašais ir pagaliau kurdami bendravimo emocijas (Tiktok).

2021 09 08 Socialiniai tinklai380x250Pirmosios pasaulio bendruomenės taip pat negalėjo gyventi pavieniui. Garsieji Actekai, Majai kūrė šimtatūkstantinius miestus. Mesopotamijoje – Babilone civilizacija būrėsi į daugiatūkstantines bendruomenes aplink upes, derlingas žemes. Tolimuose Gvinėjos, Naujosios Zelandijos salynuose pirmykštės bendruomenės, vedamos religijos, papročių ar įtakojamos gamtinės – geografinės aplinkos taip pat jungėsi į grupes.

Koks gi tikslas ir evoliucinis poreikis bendrauti socialinėse grupėse? Pirmiausia – taip lengviau gyventi (ką patiriame ir šiandien), kurti, statyti. Kai gyvenama bendruomenėje, kuriamas socialinis komunikacinis bendrystės tinklas.

Socialinė bendrystė dar svarbesnė. Ir šiandien stropiai mokslininkų nagrinėjama tokios elgsenos (socialinio bendravimo) paskata kyla mūsų smegenyse: su pagalba sintaksėmis sujungto neuronų tinklo. Taigi, mūsų gamtinė prigimtis įgalina mokytis iš aplinkos ir iš aplinkinių. Būdami socialiniame rate kartu galime ugdyti įgūdžius, kurti naujoves. Galėdami keistis informacija – tobulėjame.

Graikų filosofo – bendravimo teorijos pradininko Aristotelio moksliniai tyrimai įrodė, kad buvimas socialinėje bendruomenėje formuoja mus kaip individus. Aristotelio filosofinė bendravimo teorija  – ethos pathos logos – šiandien naudojama kuriant daugelį socialinių tinklų veiksmingumo algoritmų. Gilesni neurolingvistikos tyrimai įrodė, kad bendraujant socialiniuose tinkluose galime mokytis, ugdyti įgūdžius, atsisakyti žalingų įpročių, įtakoti, valdyti, kurti nuostabias patirtis.

Kokie gi socialinių tinklų veiklos principai ir algoritmai, kokia jų įtaka mūsų kasdieniniai elgsenai ir gyvenimo eigai? Facebook – pakeitė visą mūsų gyvenimą akimirksniu. Jei laukdavome laiško, nuotraukos ar žinutės iš draugų paštu kelias dienas ar savaitę, šiandien viską galime daryti akimirksniu per sekundę. Pasikeitė daugelis socialinės veiklos ir verslo sričių: reklama tapo visiškai kitokia – orientuota į greitą psichologinį poveikį.

Instagram – bendruomenės grupės keitimasis informacija – suteikia galimybes verslo organizacijoms tapti visuomenės dalimi. Tiktok žengia dar toliau: šis socialinis tinklas dar gyvesnis ir artimesnis, jame galime keistis emocija. O tai jau labai daug gyvenant riboto bendravimo laikmetį. Galime dalintis tos akimirkos nuotaika – kas ir yra svarbu socialiniame žmonijos gyvenime.

Bendraukime junkimės į grupes, dalinkimės įdomia patirtimi, žaiskime, mokykimės vieni iš kitų ir taip pasaulis tobulės ir bus nuostabus gyventi.

Daugiau informacijos apie tai sužinosite Dainiaus Baliūno ir dr. Gerda Ana Melnik – Leroy rugsėjo 13 d. paskaitoje „Socialinių tinklų Instagram, LinkedIn, Tiktok algoritmai, kognityvinė tinklaveika“.

Nuotrauka iš Pixabay, Gerd Altmann

2021-09-08

Vyko susitikimas su užsienio studentais

2021 09 08 Susitikimas900x455

Rugsėjo 3 d. vyko susitikimas su atvykusiais mainų studentais iš užsienio, daugiausiai pagal Erasmus+ mainų programą.

Pagal MIF partnerystės sutartis atvyko 34 mainų studentai, dar pusė tiek užsienio svečių pasirinko dalykus, atvykę pagal kitų fakultetų sutartis.

Studentai atvyko iš: Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos.

Studentai, kurių dauguma yra bakalauro pakopos ir keli magistrantūros, atvyko rudens semestrui, o keletas studentų iš Ispanijos planuoja studijuoti net du semestrus.

2021-09-08

Aukšto lygio matematiką gali gliaudyti kaip riešutus, o palaistyti augalus kieme – praktiškai neįmanoma: ko trūksta robotams humanoidams?

2021 09 06 Robotas1 638x425

Iš tranzistorių sukurtos smegenys ir dirbtinis intelektas – taip galima apibūdinti šiuolaikinius pažangius robotus. Kompiuteriai ir robotai keičia mus supantį pasaulį vis sparčiau ir efektyviau, dažnai netgi pakeisdami kai kurių profesijų darbuotojus žmones. Tačiau dirbtinis intelektas kelia didelę nuostabą ir galimas problemas ateityje.

Neapmokytas robotas – tarsi mažas neprižiūrimas vaikas, tik pradedantis susivokti aplinkoje. Griežtai neprižiūrimas dirbtinis intelektas, kaip ir mažas smalsus vaikas, gali susižaloti, išmokti atlikti ką nors blogo arba tapti nebepriimtinu visuomenėje. Išmaniems robotams skverbiantis į mūsų kasdienius gyvenimus, pradedant medicina ir baigiant kompiuterinių žaidimų meistrais, vis dažniau iškyla klausimas, kaip bus ateityje?

1940-aisiais metais žymusis rašytojas Aizekas Asimovas uždavė keletą svarbių klausimų: ar žmonės galės pasitikėti robotais? Kaip mes su jais bendrausime? Ar pasikeis žmogaus sąvoka, kai turėsime mašinas, kurios geriau už mus atliks įvairius darbus, o gal ir mąstys? Dar 2000-aisiais metais realistiškų ir protingų robotų idėja Lietuvoje tebuvo mokslinė fantastika. Tačiau praėjus vos 20-čiai metų, kiekvienas žmogus mintyse jau gali įsivaizduoti buką ir nerangią mašiną, kai jiems užduodamas klausimas: „kas yra arba kaip atrodo robotas?“. Galime rasti informacijos, kad atkeliauja vis pažangesni, gražesni ir spartesni robotai. Žmonių ir robotų sąveika tampa vis aktualesnė tema ne tik mokslo srityje, bet ir versle.

2021 09 06 Robotas2 637x425

Šiais laikais iš protingų robotų tikimasi, kad jie ne tik bendraus kaip žmonės – kalba, gestais, išreikš savo emocijas ir atsižvelgs į žmogaus emocinę būklę, bet ir atrodys kaip mes. Japonų mokslininkas Masahiro Mori jau 1970-aisiais metais aprašė žmonių patiriamą „kraupumo slėnį“. Šiame straipsnyje jis patvirtino hipotezę, kad egzistuoja robotų išvaizdos sužmoginimo riba, sukelianti atmetimo reakciją. Kai robotas atrodo labai, bet nepakankamai panašus į žmogų, jis gąsdina. Tokį efektą sukeldavo kai kurie filmai su animuotais personažais, imituojančiais aktorius (pavyzdžiui, R. Zemeckio kompiuterinės animacijos filme „Poliarinis ekspresas“). Dauguma gali įsivaizduoti, kaip realiame gyvenime jaustųsi žmogus, sutikęs tikrą vaikščiojantį ir „gyvą“ zombį iš siaubo filmo. Norint išvengti tokių emocijų, robotai turės nesiskirti nuo žmonių savo išvaizda.

Ištobulėjus dirbtiniam intelektui ir robotams tapus padėjėjais namuose, daugelis mūsų norėtų juos panaudoti įvairiausiems pritaikymams: pradedant namų ruoša ir baigiant intelektualiais pokalbiais apie naujausią kino filmą. Tačiau šiuo metu netgi naujausi dirbtinio intelekto atradimai nepakankami, kad robotai taptų mūsų asistentais. Daug uždavinių, kurie yra pernelyg sudėtingi žmogui, lengvai išsprendžia dirbtinis intelektas. Tuo tarpu uždaviniai, kuriuos gali atlikti mažametis vaikas, beveik neįveikiami mašinai. Toks paradoksas dirbtinio intelekto srityje ir robotikoje yra vadinamas Moraveko paradoksu. Vienas iš jo pavyzdžių: aukšto lygio matematikos lygčių sprendimas dirbtiniam intelektui yra labai paprastas uždavinys, tačiau augalų palaistymas kieme – praktiškai neįkandama problema netgi robotams su pažangiausiu dirbtiniu intelektu.

2021 09 06 Robotas3 638xx425

Robotams integruojantis į visuomenę, jiems prireiks vis daugiau žmogiškųjų savybių. Šiuolaikiniai robotai net su geriausiais dirbtinio intelekto modeliais neturi vieno iš svarbiausių žmogiškųjų bruožų – smalsumo. Žmonės gyvena dinaminėje aplinkoje, kurioje tenka mokytis visą savo gyvenimą. Robotai yra mašinos, neturinčios emocijų, motyvacijos mokytis ir tobulėti. Robotai, kurie yra verčiami mokytis, gali pradėti mokytis bereikšmius dalykus. Pavyzdžiui, robotas gali būti pamišęs ir bandyti atspėti, kokio ūgio bus kitas sutiktas žmogus. Robotas, nusiridensiantis nuo laiptų tik tam, kad susirinktų naujos informacijos, bus niekam tikęs.

Kraupoka išvaizda, netobulas intelektas, parodoksalios situacijos – visa tai ir daugelis kitų neišvardintų problemų yra robotikos uždaviniai, kuriuos teks išpręsti, norint robotus išmokyti gyventi kartu su žmonėmis. Tik tai atlikę galėsime kartu žmogiškai nusijuokti ir išgerti kavos kartu su robotais už vieno stalo.

Linas Aidokas, Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2021“
LRT.lt

2021 09 13 - Kokioje robotų ir žmonių visuomenėje gyvensime ateityje? (Nr. 22) - Linas Aidokas - 15:00 - Virtualus renginys

2021-09-06

 

Skelbiami VU MIF Matematikos instituto direktoriaus rinkimai

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Matematikos instituto Direktoriaus rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

  • Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
  • Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
  • Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
  • Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
  • Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
    • prašymą dalyvauti konkurse;
    • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
    • gyvenimo aprašymą (CV);
    • mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
    • Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
  • Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
  • Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Matematikos instituto direktoriaus rinkimų organizavimo grafiką:

Data

Veiksmai

2021 m. rugsėjo 6 d.

Fakulteto interneto svetainėje skelbiama Matematikos instituto direktoriaus rinkimų data ir vieta.

2021 m. rugsėjo 6– lapkričio 6 d.

Kandidatų į Matematikos instituto direktorius kėlimo laikotarpis.

Kandidatai į Matematikos instituto direktorius Fakulteto rinkimų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

1)  prašymą dalyvauti konkurse;

2)   asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3)   gyvenimo aprašymą (CV);

4)   mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;

5)   Instituto raidos planą (iki 2 psl.).

2021 m. lapkričio 8 d.

Fakulteto rinkimų komisija sudaro išsikėlusių kandidatų į Matematikos instituto direktorius sąrašą ir Fakulteto interneto svetainėje skelbia jų siūlomus instituto raidos planus.

2021 m. lapkričio 9– lapkričio 15 d.

Kandidatų prisistatymai ir debatai Matematikos institute.

Jei į Instituto direktoriaus pareigas kandidatuoja ne vienas asmuo, visi to Instituto kandidatai prisistato tą pačią dieną.

2021 m. lapkričio 16 d.

Matematikos instituto direktoriaus rinkimai elektroniniu būdu.

2021 m. lapkričio 17 d.

Padalinio rinkimų komisija gauna balsavimo rezultatus, juos tvirtina ir skelbia rinkimų rezultatus.

2021 m. lapkričio 22 d.

Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.


Kandidatų dokumentų kopijos bei Instituto raidos planas siunčiami rinkimų komisijai el. paštu arba iki 2021 m. lapkričio 6 d. 15 val. Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

2021-09-06

Prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2021-2022 m.m. pavasario semestrui

2021 09 08 Studijuok uzsienyje900x371

Ar norėtum patobulinti ir/ar išmokti naują užsienio kalbą, pažinti naują kultūrą, įgyti neįkainojamos akademinės ir gyvenimiškos patirties?

Kviečiame teikti paraišką ir registruotis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2021-2022 m. m. pavasariui!

Registracija vyksta iki rugsėjo 21 d. 24 val.

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

Informaciniai seminarai vyks:

Rugsėjo 17 d. 15 val. nuotoliniu būdu per MS Teams vyks informacinis susitikimas, skirtas Matematikos ir Informatikos fakulteto studentams. Kviečiame registruotis ir užduoti jus dominančius klausimus, į kuriuos atsakysime susitikimo metu.

2021 09 08 Erasmuspristatymas

Daugiau informacijos apie ERASMUS+ programą:

Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus interneto svetainėje

VU MIF puslapyje

2021-09-03

5 priežastys, kodėl jūsų startuoliui verta dalyvauti preakceleratoriuje

2021 09 03 Preakceleratorius

Nors paramos startuoliams programų skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga, neretai inovatyviems verslams vis dar trūksta informacijos apie įvairių priemonių naudas ir skirtumus. Taip teigia bene vienintelio Lietuvoje startuolių preakceleratoriaus „TechHub“, kurį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uostas, vadovas dr. Gediminas Rumšas. Kokia preakceleratoriaus nauda startuoliams bei norintiems juos įkurti ir kodėl dalyvauti verta jau šiandien?

Galimybė patikrinti savo idėją niekuo nerizikuojant

„Preakceleratoriuje dalyvavęs startuolis programos metu gali įsivertinti savo sumanymą ir suprasti, ar turima idėja verta investicijų, ar ne. Tai komandai nieko nekainuoja, nebent laiką. Kad idėjos tikrinimas neužtruktų kelerius metus ir nereiktų išleisti visų savo santaupų, programos dalyviai su mentorių ir tarptautinių ekspertų pagalba tai gali padaryti per keletą mėnesių“, – sako dr. G. Rumšas. Pasak jo, net jei programos metu idėja nepasiteisins, įgytas žinias komandos gali panaudoti kitam, sėkmingesniam verslui kurti.

Mentorių ir ekspertų parama plėtojant startuolį

„Kaip skelbia įvairūs tyrimai, startuoliai su mentorių ir kitų ekspertų pagalba auga daug greičiau, net iki 4 kartų. O spartus augimas yra pagrindinė staruolio išgyvenimo sąlyga.  Kuriant startuolį, jo produktą reikia kuo greičiau testuoti rinkoje, o jei nepasiteisino – tobulinti, keisti. Tuos pokyčius įgyvendinti tikrai lengviau šalia turint šį kelią jau išbandžiusius specialistus, kuriems rūpi, ir tokiomis pat realijomis gyvenančių startuolių draugiją, o tai preakceleravimo programos ir užtikrina“, – teigia „TechHub“ preakceleratoriaus vadovas. Pasak jo, šiame preakceleratoriuje suburta specialistų praktikų komanda, daugelis mentorių savo rankomis yra kūrę verslus.

Verslo plėtojimo žinios

Kaip parengti verslo planą, atrasti tikslinį klientą, išsigryninti konkurentus ir pristatyti savo idėją investuotojams? Į visus šiuos klausimus rastiatsakymus pavyksta vos per keletą mėnesių – tiek trunka startuolių preakceleratorius. „Žinoma, programos gali skirtis, tačiau, pavyzdžiui, „TechHub“ preakceleratoriaus programa apima 12 savaičių vykstančius užsiėmimus, kurių metu išgryninama startuolio problema, vertės pasiūlymas, rinkos dydis, verslo modelis, atliekama konkurentų analizė, parengiama įėjimo į rinką strategija ir su projekto mentorių pagalba toliau nuosekliai dirbama ieškant geriausių sprendimų konkrečiai idėjai plėtoti. Taip sudaromas tvirtas pamatas startuoliui augti ir investicijoms pritraukti“, – sako dr. G. Rumšas.

Pažintys su investuotojais, verslo angelais ir kitais startuolių ekosistemos atstovais

Pradedantiesiems startuoliams, anot dr. G. Rumšo, kelionės pradžioje itin svarbu nesijausti vienišiems: „Svarbu būti, jausti, kad nesi vienas pakliuvęs į šią ekosistemą, turėti galimybę pasitarti ne tik su investuotojais, bet ir su tokiais pat inovatoriais, kasdien besistengiančiais pajudėti žingsneliu pirmyn link savo svajonės. Buvimas šioje aplinkoje ne tik paskaitų, konsultacijų, bet ir įvairių renginių metu, galimybė mokytis vieniems iš kitų, pažintys ir palaikanti atmosfera neabejotinai būtina šiame versle.“ Tiesa, tiek programos metu, tiek pabaigoje startuoliai pristato savo idėjas investuotojams ir verslo angelams, tad tai puiki platforma patraukti potencialių investuotojų dėmesį.

Pro bono ir nuolaidos

Paramos startuoliams programos dažnai būna subūrusios platų partnerių tinklą. Pradedantieji verslai, dar neturintys pakankamai išteklių, ypač stokojantys tam tikrų sričių žinių, gali pasinaudoti partnerių, pavyzdžiui, advokatų kontorų, intelektinės nuosavybės ekspertų, įvairių technologijų sričių specialistų, paslaugomis ar nuolaidomis reikalingoms rinkodaros ar kitoms paslaugoms. Be to, kaip teigia dr. G. Rumšas, apskritai verslai į startuolius žiūri atlaidžiau ir yra linkę jiems suteikti papildomų nuolaidų ar naudų, siekdami jiems padėti ir palaikyti verslo kūrimo procese.

Norinčius savo idėją paversti inovacija ir daugiau sužinoti apie verslo kūrimą bei plėtrą MITA kviečia dalyvauti jau ketvirtajame „TechHub“ preakceleratoriaus cikle – tris mėnesius trunkančiuose intensyviuose mokymuose startuoliams ar ketinantiems juos įkurti. Mokymų metu su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba startuoliai turės galimybę plėtoti savo idėjas, gauti reikalingų žinių tolesniam verslo vystymui, susipažinti su investuotojais ir verslo angelais, pasipildyti komandos nariais. Registracija į preakceleratorių prasidės rugsėjo 13 d.

Daugiau apie programą organizatoriai kviečia sužinoti rugsėjo 21 d. 16 val. informaciniame renginyje, kuriame preakceleratoriaus programos vadovas dr. G. Rumšas išsamiau pristatys programos turinį, papasakos apie atranką, naudas, mentorius ir prizus. Renginio metu į visus klausimus atsakys praėjusių programos ciklų dalyviai.

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

2021-09-03

Su rugsėjo 1–ąja!

2021 09 01 Su rugs 1 600x502

Sveikiname visus bendruomenės narius su Mokslo ir žinių diena! Linkime visiems drąsos ir naujų idėjų! Tegul mokslo metai būna kūrybingi, darbingi ir skatinantys tobulėti. Prasmingų ir saugių metų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos