Fakulteto naujienos

Šių m. sausio 19 d. įvyko Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto direktoriaus rinkimai. Balsavo 31 iš 49 rinkėjų. Tam, kad kandidatas prof. dr. Rimantas Vaicekauskas būtų išrinktas Informatikos instituto direktoriumi, pritarė 31 rinkėjas.

Prof. R. Vaicekauskas, fone J. Švažo paveiklas „Prie valdymo pulto“

MIF rinkimų komisija

2023-01-20

Siekiant paskatinti Vilniaus universitete (VU) sukurtų sprendimų komercinimo galimybes, universiteto Inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas universitete sukurtų MTEP sprendimų technologinės brandos vystymo veikloms finansuoti.

VU bendruomenės nariai, sukūrę MTEP sprendimą, kurį dėl nepakankamos technologinės brandos vis dar sudėtinga sėkmingai komercinti įmonei, kviečiami teikti paraiškas ir padidinti savo kuriamo sprendimo vertę. Tinkamos finansuoti veiklos yra (techninė) galimybių studija (angl. feasibility study), technologijos, maketo ar prototipo parengimas ir testavimas.

VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Veronika Borutinskaitė, praėjusiais metais dalyvavusi universiteto Inovacijų fondo kvietime, vykdė projektą „Kiaušidžių rezervo atstatymo technologijos sukūrimas ir bandymas realiomis sąlygomis“. Projekto metu realiomis sąlygomis buvo tikrinama, ar gali ląstelės išskirtos iš folikulinio skysčio atstatyti sutrikusią kiaušidžių funkciją.

„Projekto tikslas buvo patvirtinti prielaidą, kad tam tikros rūšies ląstelės gali būti panaudotos kiaušidžių rezervo atstatymui. Inovacijų fondo lėšomis buvo išplėsta in vivo tyrimų imtis bei gauti statistiškai patikimi rezultatai. Nepaisant to, kad šie rezultatai nebuvo visiškai patenkinami, gauta informacija suteikė nauju žinių, leidžiančių atlikti tolimesnius mokslinius tyrimus ir pamažu judėti prie jų pritaikymo“, – dalinasi mokslininkė.

Inovacijų fondo kvietime teikti paraiškas dalyvavę Šiaulių akademijos ir Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai, sukūrė automatizuotą sistemą, skirtą surinkti duomenis apie aplinkoje esančius bioaerozolius. Jau kurį laiką tyrimus šioje srityje vykdę mokslininkai patobulino kuriamus įrankius, kurie leido paspartinti mėginių paėmimo procesą.

„Tarpdisciplininis bendradarbiavimas su Šiaulių akademijos mokslininkais bei Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija (LBONA), įgalinusia techninį aprūpinimą, buvo labai svarbus norint vykdyti šį tyrimą. Pirminis mūsų sukurtas prietaisas leisdavo pakilus bepiločiu orlaiviu per 10 minučių paimti mėginį, nuleisti jį ant žemės ir viską paruošus vėl kilti į orą. Pasinaudoję Inovacijų fondo lėšomis sukūrėme automatizuotą sistemą, kuri leidžia bepiločiam orlaiviui nenusileisti daug ilgesnį laiką ir paimti 6 mėginius su žiedadulkių duomenimis, skirtinguose atmosferos sluoksniuose. Tai padeda taupyti laiką ir leidžia surinkti daugiau medžiagos mūsų tyrimams“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.

Jam antrina ir Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė, pabrėždama, kad vykdydami šiuos darbus, jie turėjo visus reikiamus komponentus: idėją, tarpdisciplininę komandą ir tikslingą finansavimą.

„Turėjome idėją ir žinojome, kokį produktą norime sukurti, bet mums trūko lėšų reikiamoms medžiagoms įsigyti. Tad atsiradus Inovacijų fondo kvietimui nusprendėme pasinaudoti galimybe ir šią idėją įgyvendinti. Šis projektas prasidėjo tuo metu, kai Šiaulių akademija tapo Vilniaus universiteto dalimi, tad jis tapo puikia proga užmegzti bendradarbiavimą su čia veikiančiomis mokslininkų grupėmis. Tikrai labai džiaugiamės pradėję bendrus, apčiuopiamus tyrimus su Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkais. Tad Inovacijų fondo kvietimą pastebėjome labai tinkamu metu, jau turėdami idėja ir tinkamą komandą jai įgyvendinti“, – pabrėžia prof. Ingrida Šaulienė.

Mokslininkai planuoja šią automatizuotą sistemą plėtoti ir toliau, bet prieš tai ją pabandžius ir leidus įvertinti kolegoms. „Apie mūsų kuriamą prietaisą papasakojome COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) projekto ADOPT CA18226, skirto bioaerozolių tyrimams atmosferoje (https://adopt-bioaerosol.eu/), partneriams ir jie labai susidomėjo. Šią vasarą planuojame organizuoti tarptautinę bepiločių orlaivių panaudojimo bioaerozolių tyrimams mokyklą. Naudodami mūsų sukurtą prietaisą ir kolegų iš užsienio atsivežtus įrenginius rinksime oro mėginius gamtinėse ir urbanizuotose ekosistemose ir analizuosime skirtinguose atmosferos sluoksniuose pakibusių biologinės kilmės dalelių ypatumus. Tikimės, kad tyrimų rezultatai padės patobulinti mūsų kuriamą sistemą“, – pasakoja mokslininkė.

„Kol kas šią bepilotę sistemą naudojame rinkti duomenims apie žiedadulkių sklaidą, bet mūsų sukurtu prietaisu galima paimti mėginius ir gauti duomenų apie kietąsias daleles, mikroplastikus, atmosferoje esančius gamtinės ir antropogeninės kilmės elementus, o tai labai svarbu urbanizuotose teritorijose, kai sausa ir didelis vėjas. Šios dalelės veikia mūsų organizmo funkcijas, tad duomenys apie jas yra labai aktualūs“, – galimybes išplėsti mokslinių tyrimų spektrą pristato doc. dr. R. Skorupskas.

Universiteto bendruomenės narių paraiškų Inovacijų fondo kvietimui laukiame iki 2023 m. vasario 1 d. Vienai paraiškai gali būti skirta nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Paraiškos įgyvendinimo trukmė – iki 12 (18) mėn.

Daugiau informacijos rasite intranete.

Kontaktai pasiteiravimui:   arba tel. 8 5 2687017.

2023-01-18

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas skelbia konkursą Matematikos ir informatikos fakulteto dekano (-ės) pareigoms eiti (2023 m. sausio 13 d. Matematikos ir informatikos fakulteto tarybos nutarimas Nr. (1.5 E) 110000-TPN-3). Kadencijos pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d.

Matematikos ir informatikos fakulteto dekaną (-ę) iš akademiniuose šakiniuose padaliniuose ir kituose akademiniuose organizaciniuose padaliniuose iškeltų ir savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų VU Statuto ir Matematikos ir informatikos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Taryba ir teikia skirti Rektoriui.

Dekanu (-e) gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus.

Tarnybinis atlyginimas: 4094 Eur (neatskaičius mokesčių) bei papildomos priemokos ir premijos pagal Vilniaus universitete galiojančią atlygio sistemą. Su apmokėjimu už papildomus darbus bei skatinimo tvarka galite susipažinti čia.

Konkurse į dekano pareigas gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties, atitinkantys kamieninio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus, dekano pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.

Kandidatuoti į dekano pareigas negali asmenys, dvi kadencijas iš eilės iki vykdomų rinkimų ėję Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigas.

Kandidatų į Matematikos ir informatikos fakulteto dekanus dokumentų priėmimas vyksta nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 23 d. Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai užklijuotame voke:

• asmeniškai rinkimų komisijos pirmininkui Šarūnui Repšiui (Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius, 418 kab., tel. +370 5 2193050), arba rinkimų komisijos nariui Viktor Medvedev (Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, Akademijos g. 4, Vilnius, 613 kab., tel. +370 5 2109310).
• arba išsiųsti paštu (adresu: Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto rinkimų komisijai, Naugarduko g. 24, Vilnius LT-03225), ant voko užrašant tekstą: „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisijai dokumentai konkursui eiti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigas“.
• arba išsiųsti per kurjerių tarnybą (adresu: Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto rinkimų komisijai, Naugarduko g. 24, Vilnius LT-03225), ant voko užrašant tekstą: „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisijai dokumentai konkursui eiti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigas“.

Svarstomi tik dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pasibaigus pranešime nurodytam terminui, pretendentų pareiškiniai dokumentai nepriimami. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Pretendentai Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigoms užimti Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. prašymą dalyvauti konkurse (prašyme būtina nurodyti el. pašto adresą ir kitus kontaktinius duomenis);
2. pretendento gyvenimo aprašymą (CV), kuriame būtina nurodyti turimą pedagoginę ir vadybinę patirtį;
3. pretendento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
4. pretendentui suteiktą mokslo laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją;
5. pretendento veiklos, jį išrinkus dekanu, programą (iki 2 psl.);
6. pretendento deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (priedas Nr. 1);
7. kitus dokumentus, kurie, pretendento nuomone, galėtų būti svarbūs dalyvaujant konkurse.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto dekano rinkimų organizavimo grafikas:

Dekano pareigybę, atsakomybes, funkcijas reglamentuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto nuostatų IV skyrius, Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekano rinkimų tvarkos aprašas.

Dekano rinkimus organizuos Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos patvirtinta Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisija.

Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas: dr. Šarūnas Repšys

Kontaktai: Naugarduko g. 24, 418 kab., tel. +370 5 2193086,
el. paštas: .

Nariai:

dr. Viktor Medvedev

Kontaktai: Akademijos g. 4, 613 kab., tel. +370 5 2109310,
el. paštas: ;

Anastasija Volkova (studentų atstovė).

2023-01-16

Kiekvienais metais Vilniaus universitete renkami geriausi dėstytojai. Kokie komponentai susideda žodyje „geriausias“ aiškinamės su 2022 akademinių metų studentų geriausiai įvertintu Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoju dr. Adomu Birštunu, kuris ši titulą jau buvo pelnęs ir 2008 m.

Ar nustebote sužinojęs, kad MIF studentai išrinko būtent Jus geriausiu fakulteto dėstytoju? Ką Jums tai reiškia?

Turėjau įtarimą anksčiau, dar tada, kai nebuvo paskelbta, tad nenustebau. Bet džiaugsmo šis titulas suteikė labai daug.

Pirmą kartą geriausiu dėstytoju buvau išrinktas prieš keturiolika metų. Buvau neseniai pradėjęs dėstyti, atrodė, kad tai labai šaunus ir smagus įvertinimas, tikėjausi, kad ims ir rinks kasmet.

Dabar, kai turiu įgavęs daugiau patirties, suprantu, kad šis įvertinimas ne kasdienis ir išskirtinis. Šiandien šį apdovanojimą vertinu visai kitaip, gerokai stipriau. Žinau, kad kartais esu pasiūlomas kaip galimas kandidatas šiuose rinkimuose ir vien tai labai džiugina.

Kas studentams labiausiai patinka Jūsų dėstyme, paskaitose?

Kai buvo karantinas, studentai labai džiaugėsi įrašais, kuriuos paruošdavau. Kol mokymasis vyko nuotoliniu būdu, paskaitų vesti atvykdavau į fakultetą – iš čia darydavau transliacijas.

Vėliau paskaitų įrašų apdorojimams skirdavau papildomo laiko. Studentai man pasakė, kad kai įrašas trunka pusantros valandos, jo niekas nenaudoja. Dėl šios priežasties aš paskaitų įrašus redaguodavau: paruošdavau trumpus, kurie būdavo skirti atskiroms temoms, apibrėžimams. Tai pareikalavo daug darbo, bet studentai buvo patenkinti.

Malonu, kad jie džiaugiasi ir tuo, kaip vedu kontaktines paskaitas.

Koks Jūsų paskaitų vedimo receptas?

Mano didžiausias tikslas – sudominti studentus, įtikinti, kad jie mokosi dėl savęs, kad įgyjamos žinios yra naudingos ir pritaikomos.

Esminis dalykas – pačios pirmos paskaitos, kurių metu stengiuosi studentus įtikinti, kad verta ateiti. Jeigu žmogus nusprendžia, kad neverta lankyti – tai viskas, beviltiška tą požiūrį pakeisti.

Dėstydamas daugelį metų pastebiu, kad studentai dalijasi savo patirtimis tarpusavyje, todėl tas pirmasis žingsnis man, kaip dėstytojui, tampa lengvesnis. Geri atsiliepimai kuria pridėtinę vertę studentų požiūriui į dėstomus dalykus: kai vyresni pradeda pasakoti jaunesniems, kad čia verta eiti, tada ir man pačiam paprasčiau.

Dar vienas man itin svarbus dalykas – noriu iš karto ištrinti oficialią ir šaltą ribą tarp dėstytojo ir studentų, juos sudominti, todėl stengiuosi būti atviras, papasakoti jiems ko noriu pasiekti.

Pabrėžiu, kad mano tikslas nėra juos nubausti. Mano siekis – juos išmokyti. Noriu jiems leisti suprasti, kad čia nėra dviejų skirtingų stovyklų, visi turime bendrą tikslą. Mes juk tuo pačiu automobiliu važiuojam.

Dėstote tokius dalykus kaip Diskrečioji matematika, Algoritmų teorija, El. parašo infrastruktūros ir el. dokumentai. Kaip ruošiatės savo paskaitoms ir kokiais būdais bandote sudominti studentus?

Aš dėstau labai skirtingus dalykus labai skirtingiems studentams. Pvz., Algoritmų teoriją lanko didžiausias kiekis klausytojų. Pirmiausia bandau juos įtikinti, kad mokysiu ir teorijos, o ne tik spręsti uždavinius. Paprastai studentai tikisi, kad jau ten, kur sudėtingesni dalykai, mokysis tik išspręsti uždavinius ir daugiau nieko.

Čia man, kaip dėstytojui, riekia kantrybės ir pajautimo ar jie supranta, ar ne. Bandau ne kartą paaiškinti tą patį: ir iš vienos pusės, ir iš kitos, jeigu nepakanka – pateikti skirtingus įrodymus ir pavyzdžius. Tai reikalauja ir daug laiko, ir greitos reakcijos, todėl man labai svarbu gyvas kontaktas.

Kai karantino metu paskaitos vyko nuotoliniu būdu, buvo sudėtingiau – nematydamas studentų nežinodavau ar jie suprato, ar ne. Todėl paskaitų metu aš visada mėgstu uždavinėti klausimus ir nesvarbu ką pasakys, ar atsakys teisingai... Šis dialogo vedimas atskleidžia, kas studentams aišku, o kas ne. Pagal tai vertinu ar reikia papildomai aiškinti.

Atsiliepimuose studentai pažymi, kad aiškiai išaiškinu sudėtingą informaciją, teorijas. Nors man tie dalykai neatrodo sudėtingi, bet visiems, kas arčiau informatikos, tikslesni dalykai atrodo sudėtingesni.

Kita svarbi taisyklė, kuria vadovaujuosi, siekiu, kad mano dėstomi dalykai nebūtų sausi. Visada stengiuosi rasti tai, kas studentams būtų aktualu, pritaikoma ar naudinga darbuose.

Taip pat stengiuosi išskirti visus dėstomo dalyko komponentus, kai jie yra išskaidomi, tampa ir aiškiau, ir įdomiau. Teorija nebeatrodo tokia sausa, atsiranda daugiau prasmės.

Man labai patinka stebėti procesą, kurio metu matau, kaip studentams atsiveria akys ir dalyką, apie kurį mokėsi, pradeda matyti iš kitos perspektyvos.

Kokie Jūsų, kaip dėstytojo, minusai?

Man visada trūksta ir paskaitų, ir laiko jose. Aš irgi turiu bėdų ir blogybių: vis užtęsiu paskaitas, pratybas. Bet dėl to studentai dažniausiai nesiskundžia.

Atrodo, kad labai daug savęs atiduodate darbui ir mėgaujatės tuo, ką darote. Kas Jus motyvuoja?

Studentai labai jaučia, kai dėstytojui neįdomu, ką jis dėsto, arba kai jis pats nėra tvirtas dėl to turinio, kurį bando perteikti kietiems. Man norisi būti dėstytoju, kuris geba įdomiai ir aiškiai pateikti savo srities dalykus ir – ką noriu išskirti – nebijoti klysti.

Kartais atrodo, kad dėstytojai bijo klysti. Pvz., savo paskaitose pateikinėju daug įrodymų ir juos visus rašau iš galvos. Kiekvieną kartą rašau kitokius, žinoma, kad padarau klaidų. Studentai pataiso, aš apsidžiaugiu, kad jie pastebėjo. Tai sukuria gerą atmosferą ir ryšį su jais.

Būna studentų, kurie yra aktyvesni, kuriems įdomiau, jie daug klausinėja, kartais nukrypsta visai į kitas sritis. Tad būna, kad ir nežinau, ką atsakyti, taip ir sakau, kad nežinau. Neapsimetinėju visažiniu, negaliu visko žinoti. Kai studentai pradeda daugiau klausinėti, tai ženklas, kad jiems įdomu, kad jie daugiau mokysis.

Ačiū už pokalbį.

Sąrašą su pripažintais geriausiais MIF dėstytojais galite pamatyti čia.

2023-01-16

Sausio 19 d. (ketvirtadienį) nuo 10.00 iki 16 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje po dvejų metų pertraukos vyks gyva Aukštųjų mokyklų mugė. Joje Vilniaus universitetas (VU) pristatys išsamią, naujausią ir aktualiausią informaciją apie VU siūlomas studijų programas. Be to, kvies į Inovacijų erdvę neformaliai pabendrauti su dėstytojais, susipažinti su galingomis lazerinėmis sistemomis, robotu humanoidu Ąžuolu, kalbančiu lietuviškai, ir pasidaryti momentinių nuotraukų.

Mugės metu VU studentai ir dėstytojai konsultuos moksleivius, besidominčius studijomis universitete, atsakys į visus su studijomis VU susijusius klausimus, pasidalys savo studijų patirtimi, papasakos apie tai, kokių žinių, gebėjimų ir balų reikės norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą.

VU Inovacijų erdvėje Fizikos fakultetas pristatys Lietuvos lazerių pramonės inovacijas, leis gyvai prisiliesti prie pasaulyje puikiai žinomų ir Lietuvą garsinančių lazerinių sistemų. Interaktyvus stendas padės moksleiviams lengviau suprasti pagrindinius optikos dėsnius. Besidominčius robotika stende pasitiks humanoidas Ąžuolas, kurį VU mokslininkai prašnekino lietuviškai ir pritaikė edukacijai mokyklose. Parengta pamokos trukmės programa robotui, kuris moko pirmos klasės vaikus kelių eismo taisyklių: kaip pereiti gatvę, naudotis šviesoforais ir t. t.

Mugėje bus galima išgirsti ir keletą VU mokslininkų pranešimų. Kauno fakulteto dekanas doc. Kęstutis Driaunys kvies pasiklausyti apie kibernetinį saugumą, o Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė doc. Asta Fominienė papasakos, nuo ko pradėti naujo verslo kūrimą.

Susipažinti su visomis VU studijų programomis galite čia.

2023-01-12

2023 sausio 10 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatu į VU MIF Informatikos instituto direktoriaus pareigas įregistravo prof. dr. Rimantą Vaicekauską.

Kandidato siūlomas Informatikos instituto raidos planas.

Kandidato programos pristatymas ir debatai vyks:

2023 m. sausio 12 d., 14 valandą, 211 auditorijoje, Didlaukio g. 47, Vilnius.

MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo data:

• 2023 m. sausio 18 d. išankstiniai Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.
• 2023 m. sausio 19 d. Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.

MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo vieta ir laikas:

• Didlaukio g. 47, 511 kambarys; nuo 8:30 iki 12:00 val. ir nuo 13:00 iki 17:00 val.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys MIF informatikos instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Daugiau informacijos apie VU MIF Matematikos instituto direktoriaus rinkimus:

VU Matematikos ir informatikos fakultetas - Fakulteto naujienos

MIF rinkimų komisija

2023-01-11

Švedijos kanalo „SVT“ žiniose VU MIF Informatikos instituto mokslininkai doc. dr. Linas Bukauskas ir Eduardas Kutka pasakojo apie kibernetinio saugumo iššūkius bei „trolių“ ir „elfų“ kovas kibernetinėje erdvėje.

Lietuva ribojasi su valstybėmis, kurios kelia didelius politinius iššūkius. Švedijos kanalą „SVT“ sudomino, kokios kibernetinės grėsmės kyla šalies viduje ir kaip šie iššūkiai sprendžiami. Praėjusių metų pabaigoje žurnalistas Christoffer Wendick lankėsi VU MIF Informatikos institute bei Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje ir aiškinosi, kokių priemonių imamasi šalyje, siekiant suvaldyti kibernetines grėsmes.

Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas pabrėžia, kad kibernetiniame pasaulyje sienų nėra, todėl visada turime išlikti budrūs. Internetas kūrėsi pagal autonominių sistemų sąveikos pasitikėjimu grįstą principą. „SVT“ žinių reportaže doc. dr. L. Bukauskas aiškina, kad internetui tapus globaliam ir plečiantis skaitmeninėms paslaugoms, pasiekiamomis iš bet kurio pasaulio kampelio, sukuriamos prielaidos įvykti nusikaltimams: „Tad fizinio atstumo ar „sienos“ nebuvimas ir beveik momentinė prieiga prie išteklių skaitmeninėje erdvėje reikalauja iš interneto paslaugas teikiančiojo susimąstyti ir galvoti ne tik apie paslaugos funkcionalumą, išvaizdą ir jos kokybę, bet ir kaip gali paslauga būti manipuliuojama piktnaudžiavimo ar nusikaltimo tikslais.“

E. Kutka papildo, kad visi besinaudojantys internetu irgi turi elgtis apdairiai ir laikytis bent minimalios kibernetinės higienos: „Namuose juk nekišame pirštų į elektros kištukinį lizdą.“

Pasak Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovo, informacinių technologijų specialistai, kuriantys sistemas, turi išmanyti ir gebėti ne tik parengti sąveikavimui posistemes, bet ir užtikrinti jų saugą diegiant ir kuriant papildomas apsaugos sistemas ir algoritmus saugančius išteklius. Kibernetinio saugumo laboratorijoje mokslininkai kartu su Informacinių technologijų bei Kompiuterinio modeliavimo studentais analizuoja veiklos reguliavimą, vertina pažeidžiamumus ir kuria būsimuosius technologinius sprendimus, kurie gali apsaugoti tiek sistemas, tiek žmogų. Laboratorijoje kuriami ir mokomieji instrumentai saugumo rizikos vertinimui, kompetencijų kūrimui ir treniravimui.

Žurnalistą C. Wendick domino, kaip kibernetiniam saugumui gali būti naudojamas superkompiuteris, reportaže išskirtos ir kovos tarp kibernetinių „trolių“ bei „elfų“.

VU MIF ITAPC kompiuterių tinklų administratorius E. Kutka „SVT“ kanalo žinioms aiškino, kad superkompiuteriai suteikia daug skaičiavimo galios, dėl to daug greičiau galima gauti rezultatus analizuojant kibernetinių išsilaužimų duomenis, galima apmokyti dirbtinio intelekto sistemas, kad jos stebėtų duomenų srautą ir aptikusios pavojingus dėsningumus apie tai informuotų atsakingus asmenis arba iškart juos blokuotų. Tiesa, dažniausiai MIF mokslininkai dirba jau su istoriniais duomenimis analizuodami kas ir kaip įvyko ir pateikia rekomendacijas kaip reiktų apsisaugoti nuo panašių atakų.

„Elfai“ – kibernetinių aktyvistų grupė, kovojanti su prokremliška propaganda ir dezinformacijos kampanijomis – yra augantis, tačiau mažai žinomas reiškinys. 2014 m. prasidėjęs ir apjungęs mažiau nei 20 asmenų Lietuvoje, judėjimas išsiplėtė į 13 vidurio ir rytų Europos šalių, o 2021 m. prie jo jau buvo prisijungę apie 4000 savanorių.

Pasak E. Kutkos, „elfai“ veikia anonimiškai ir sutelkia dėmesį į kovą su hibridinėmis grėsmėmis, kurias pirmiausia vykdo Kremlius ir jo įgaliotiniai. Generolo J. Žemaičio karo akademijos atstovas pasakojo, kad jų darbas yra savanoriškas, neapmokamas ir nepriklausomas nuo valstybių ir vyriausybių. Jų veikla yra griežtai teisėta – jie griežtai smerkia bet kokią nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, įsilaužimą ar kibernetinį šnipinėjimą, ir dažniausiai apsiriboja Rusijos dezinformacijos ir jos vykdytojų, tokių kaip troliai, stebėjimu.

„SVT“ žinių reportažo įrašą galite peržiūrėti čia (nuo 18 min.).

2023-01-06

Jaukių ir prasmingų švenčių!