Sidebar

VU Verslo mokykla kartu su CERN keičia tradicinį studijų modelį

VU verslo mokykla


Dirbtinis intelektas, genų inžinerija, elektromobiliai, kvantiniai kompiuteriai – tai naujosios kartos technologijų inovacijos, į kurias pasaulis šiandien telkia savo dėmesį. Jos keičia ne tik pramonės sritis, bet ir kiekvieno iš mūsų ir ateities kartų gyvenimą. Specialistų, gebančių veikti dinamiškoje verslo aplinkoje ir diegti moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas, poreikis itin auga, todėl Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla su viena didžiausių pasaulio mokslo organizacijų – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (European Organisation for Nuclear Research, CERN) artėjančius studijų metus pasitinka pristatydamos unikalią ir Baltijos šalyse analogų neturinčią magistrantūros studijų programą „Aukštųjų technologijų verslas“ (angl. Deeptech Entrepreneurship).

„VU Verslo mokykla kartu su CERN, fizikos, matematikos ir informatikos srities mokslininkais bei verslo specialistais atveria naujas perspektyvas. Mūsų siekis – transformuoti tradicinę mąstyseną ir kurti verslą, technologijas ir lyderystę jungiančią novatorišką kultūrą. VU yra kaip tik ta vieta, kurioje vertybėmis grįsta inovacijų kultūra susijungia su antrepreneryste ir pirmaujančiais technologiniais sprendimais. Tikiu, kad būtent šioje programoje būsimieji verslo vienaragiai pradės savo turiningą ir jaudinančią kelionę“, – sako programos vadovė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ši studijų programa jungia technologijų, antreprenerytės ir strateginės lyderystės sritis. Programa yra sukurta ir vykdoma kartu su VU Matematikos ir informatikos, Fizikos fakultetais, CERN ir užsienio šalių dėstytojais. Studentai, studijų metu kursiantys savo startuolius, turės galimybę savo verslo projektą išbandyti pačiame CERN.

„Nuo pasaulinio tinklo iki PET skenerių, skirtų vėžio terapijai, ar paprasčiausio jutiklinio ekrano – tai įvairūs taikomieji tyrimai, atlikti CERN ir padėję pakeisti pasaulį, kuriame gyvename. Šiandien kiekvienas išmanusis telefonas priklauso nuo žinių apie kvantinę mechaniką ir bendrąjį reliatyvumą – šių inovacijų tokie žymūs mokslininkai kaip Maxas Planckas ar Albertas Einsteinas niekada negalėjo įsivaizduoti. Visa tai yra kritinės inovacijos (angl. disruptive innovations), priklausančios nuo fundamentaliųjų tyrimų, kuriose rezultato gali būti siekiama dešimtmečius ar net šimtmečius. CERN kviečia antreprenerius, kurie dalijasi tokia pačia vizija ir ne tik domisi esamomis CERN technologijomis, bet ir geba suvokti originalias idėjas bei transformuoti jas į naujus produktus – nežinomus šiandien, tačiau būtinus rytoj“, – teigia vyriausiasis CERN patarėjas ir šios programos dėstytojas prof. Christophas Schäferis.

Pasaulis keičiasi, todėl tradiciniai investavimo ar atsigavimo po ekonominės krizės būdai nebėra efektyvūs. Deeptech Entrepreneurship programa pritaikyta tiek verslo, tiek technologijų srityse save projektuojantiems ar jau realizuojantiems asmenims. Startavus Pramonei 5.0 visos valstybės privalo investuoti į mokslu grįstas inovacijas ir pasinaudoti jų kuriamomis unikaliomis galimybėmis. Lietuvoje, 2016–2018 m. duomenimis, inovacijas diegė 45,3 proc. visų įmonių, tačiau 2020 m. mūsų šalis pasauliniame inovacijų indekse užėmė tik 40 vietą, todėl jai yra reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie suprastų du skirtingus pasaulius – mokslo ir verslo – ir kurių kūrybiškumas ir antreprenerystės kompetencijos atvertų naujus technologinius sprendimus.

„Proveržio valstybės, tarptautinės organizacijos, technologijų parkai, verslo klasteriai ir įmonės ieško antreprenerių, kūrėjų, lyderių, gebančių sujungti technologijas su ateities sprendimais. Ši studijų programa vykdoma mokslo ir verslo sankirtoje, diegiant technologijų, duomenų mokslo, inovacijų valdymo ir antreprenerystės žinias ir praktiką. Deeptech Entrepreneurship magistrantūros studijų programa sieja skirtingas sritis, kad geriau parengtų studentus tapti naujos kartos technologijų antrepreneriais, gebančiais sujungti technologijų ir antreprenerystės patirtis, tuo puikiai papildydama ir praturtindama VU Verslo mokyklos tarptautinių magistrantūros programų portfelį“, – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Suformuota nauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba

20200128145941 Nacionalinesbibliotekoslogo 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba yra patariamoji institucija, kurios pagrindinė funkcija – patarti Nacionalinės bibliotekos generaliniam direktoriui strateginiais valdymo, mokslo tiriamosios veiklos ir plėtros klausimais. Mokslo taryba padeda spręsti ir kitus veiklos klausimus, prisideda prie pagrindinių Nacionalinės bibliotekos uždavinių įgyvendinimo. Pasibaigus 2018–2021 m. laikotarpiui iš Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos deleguotų atstovų kadencijai, suformuota naujos sudėties Mokslo taryba. Į ją įeina:

  1. Rimantas Mikaitis – Kultūros ministerija, viceministras.
  2. Dr. Rūta Pileckaitė-Vasilienė – Kultūros ministerija, Atminties institucijų politikos grupės vadovė.
  3. Prof. dr. Jūras Banys – Lietuvos mokslų akademija, prezidentas.
  4. Prof. dr. Romas Baronas– Lietuvos mokslo taryba, pirmininkas.
  5. Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda – Vilniaus universitetas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto direktorius.
  6. Dr. Vydas Dolinskas – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius.
  7. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė – LRT generalinė direktorė.
  8. Gytis Lukšas – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
  9. Prof. dr. Lauras Bielinis – Vytauto Didžiojo universitetas, politologas.
  10. Doc. dr. Virgis Valentinavičius – Mykolo Romerio universitetas, Komunikacijos institutas, politologas.

Tarybą sudaro dešimt narių: du Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai, iš kurių vienas – kultūros viceministras, ir aštuoni institucijų ar organizacijų, susijusių su Nacionaline biblioteka strateginėmis veiklos sritimis, interesais, partnerystės ar bendradarbiavimo susitarimais, atstovai.

Mokslo taryba yra kolegiali patariamoji institucija. Jos paskirtis – atlikti ekspertų teikiamą konsultacinę funkciją bibliotekos veiklos bei plėtros klausimais. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Išrinkti DMSTI ir TMI direktoriai

Direktoriai 04 08 copy 

Matematikos ir informatikos fakultete DMSTI ir TMI institutuose 2021 m. balandžio 7 d. nuo 9:00 iki 17:00 valandos vyko elektroniniai slapti balsavimai. Buvo renkami DMSTI ir TMI direktoriai.

Iš DMSTI ir TMI nuostatų:
„21.3. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto ir Instituto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys Instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai (toliau – rinkėjai). Direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų.“

Šio balsavimo rezultatai:
DMSTI balsavo 31 iš 36 rinkėjų. Aktyvumas 86,1 %. Rinkimai laikomi įvykusiais.

Rinkėjams buvo pateiktas klausimas:
„Ar pritariate, kad VU Matematikos ir informatikos fakultete DMSTI direktoriumi būtų išrinktas prof. Gintautas Dzemyda?“

Balsų pasiskirstymas (Gintautas Dzemyda): 

  • : 28 (90,3%)
  • Prieš: 2 (6,5 %)
  • Susilaikė: 1 (3,2%)
  • Iš viso:  31 (100%)

TMI balsavo 18 iš 25 rinkėjų. Aktyvumas 72 %. Rinkimai laikomi įvykusiais.

Rinkėjams buvo pateiktas klausimas:
„Ar pritariate, kad VU Matematikos ir informatikos fakultete TMI direktoriumi būtų išrinktas prof. Remigijus Leipus?“

Balsų pasiskirstymas (Remigijus Leipus):

  • : 17 (94,4%)
  • Prieš: 0 (0 %)
  • Susilaikė: 1 (5,6%)
  • Iš viso: 18 (100%)

Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisija

Naujas „Spectrum“ numeris – nuo naujų COVID-19 testų iki motinystės tyrimų

 Spectrum 33 numeris

Vilniaus universitetas (VU) išleido naują mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numerį (33).

Jame kviečiame skaityti apie visuomenių senėjimą, moderniai lyderystei ir motinystei keliamus iššūkius, Černobylio katastrofos likviduotojų genomo tyrimus, lietuvių požiūrį į skiepus, nežemiškos gyvybės paieškas, sovietinę kulinariją, hospisų misiją ir daug kitų temų.

Žurnalo pagrindiniame straipsnyje aprašomos Lietuvoje ir pasaulyje plėtojamos alternatyvios technologijos greitiesiems PGR testams kurti. Viena jų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, Lietuvos mokslininkai kuria naujos kartos į kišenę telpančius COVID-19 testus iš seilių, kuriuos galima naudoti namuose, ligoninėse ar slaugos namuose, o rezultatus gauti per pusvalandį ar greičiau tiesiog prietaiso ekrane ar mobiliajame telefone.

Taip pat sužinosite, kaip matematikai gali padėti medikams gydyti širdies ligas. Mokslininkai siekia sukurti ir plėtoti naujus matematinius metodus bei kompiuterinius įrankius, kurie leistų širdies ir kraujagyslių ligų patologijas pirmiausia sumodeliuoti kompiuterio ekrane ir tik paskui atlikti chirurgines intervencijas. Mokslinių tyrimų metu ypatingas dėmesys skiriamas kairiojo prieširdžio apendikso geometrijos modeliavimui. Šie tyrimai gali padėti spręsti trombo formavimosi kairiajame prieširdyje problemą.

Mokslininkės, renkančios informaciją iš Černobylio katastrofos likviduotojų, siekia atsakyti į klausimus, kas slypi žmonių, išgyvenusių didžiausią avariją branduolinės energetikos istorijoje, genuose ir kas padeda apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Kitame straipsnyje nagrinėjama aktuali lietuvių požiūrio į skiepus tema. Vos tik išradus skiepus atsirado ir skeptikų, tikėjusių siaubą keliančiais padariniais ir šalutiniais poveikiais. Visuomenėje abejonių dėl vakcinacijos kyla nuolat, o šiuo metu, visą pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai ir rekordiškai greitai sukūrus vakciną nuo ligą sukeliančio viruso, apie tai diskutuojama ypač karštai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Austė Valinčiūtė, ištyrusi lietuvių požiūrio į skiepus raidą, teigia, kad mažiausiai kas trečias iš dešimties lietuvių per pastaruosius dešimtmečius turėjo nuogąstavimų dėl vakcinų saugumo, o šiuo metu atliktų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo COVID-19 skiepytųsi tik maždaug kas antras.

Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas. Tačiau motinystę prieš 50 metų pradėjus tirti kaip daugialypį reiškinį paaiškėjo, kad egzistuoja skirtis tarp realios ir teorinės motinystės – pasirodo, ji gali ne tik džiuginti, bet ir traumuoti, jos galima gailėtis ir net visiškai nenorėti.

Šio numerio viršelį ir keturias mokslines temas papuošė jaunos ir talentingos iliustratorės Jekaterinos Budrytės darbai. Jos kurtose iliustracijose panaudoti Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo ir kultūros paveldo fondų, nuo 2021 m. žymimų viešojo naudojimo (angl. Public domain) žyma, eksponatų fragmentai.

Kviečiame skaityti

Vilniaus universitetas pristato naują mokslinių tyrimų erą: naują didelio našumo kompiuterinę sistemą

HPC 642x410

 

Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų – tai itin didelė spraga, kurią užpildyti ėmėsi Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas. Siekdami rengti šios srities specialistus ir imtis visuomenei naudingų naujų mokslinių tyrimų sričių, VU pradeda naują mokslinių tyrimų erą Lietuvoje ir pristato dešimt kartų galingesnę didelio našumo kompiuterinę sistemą, pakeisiančią esamą pasenusią, brangios priežiūros reikalavusią ir riboto naudojimo laiko sistemą.

„Dell Technologies“ ir „Novian Technologies“ (anksčiau – BAIP) apibūdina vienas žodis, ir šis žodis yra „profesionalumas“. Su šiomis kompanijomis dirbti – vienas malonumas. Darbai vyksta kaip suplanuota, be didesnių trikdžių“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekanas Povilas Treigys.

Naujas našumo lygis

Šios naujos technologijos rezultatai – dešimteriopai geresni, ją bus galima naudoti naujoms mokslinių tyrimų sritims, ji padės ugdyti ir studentus, kurie neretai studijuodami ir dirba, todėl savo žinias taiko ir šalyje veikiančiose įmonėse. Iki šiol fakulteto mokslininkai ir studentai naudojo didelio našumo kompiuterinę sistemą (angl. High Performance Computing – HPC), kurios gyvavimo laikas artėjo prie pabaigos, ją buvo brangu prižiūrėti, nes eksploatacija reikalavo daug energijos. Fakultetui nepavyko pasiekti kai kurių mokslinių tyrimų tikslų, nes dabartinė sistema neužtikrino pakankamo apdorojimo našumo.

Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su VU Fizikos fakultetu užsitikrino Lietuvos Vyriausybės finansavimą investicijoms į naują HPC sistemą. Fakultetas savo kompiuteriuose jau naudojo „Dell Technologies“ sistemas ir jomis pasitikėjo, todėl laikydamiesi griežtos viešųjų pirkimų tvarkos „Dell Technologies“ ir partneris „Novian Technologies“ pasiūlė sprendimą.

VU MIF pasirinko „Dell Technologies“ HPC sistemą, nes ją paprasta valdyti ir ji fakultetui galėtų tarnauti mažiausiai aštuonerius metus, prireikus ją galima lengvai išplėsti. Su dešimt kartų didesniais apdorojimo pajėgumais HPC sistema gali valdyti įvairiausias mokymo ir mokslinių tyrimų programas.

„Didžiąją dalį priemonių gauname iš vieno pardavėjo, tad šią HPC sistemą bus daug lengviau valdyti nei ankstesnę. Be to, ji efektyviau naudoja energiją“, – sako VU dėstytojas ir HPC tinklo administratorius Eduardas Kutka.

Novatoriškas įgyvendinimas

HPC sistemos sprendimas – tai pilnas komplektas kruopščiai atrinktų našių techninės įrangos technologijų, įskaitant daugiau nei 750 TB saugyklą, 1728 skaičiavimo branduolius ir 8 GPU (angl. Graphical Processing Unit) serverius.

Tai pirmas kartas, kai Lietuvos mokslo bendruomenėje įdiegiami „Dell EMC PowerEdge C6420“ serveriai. Fakultetas glaudžiai bendradarbiavo su „Dell Technologies“ ir „Novian Technologies“ rinkdamasis didelio našumo komponentus, reikalingus fakulteto poreikiams tenkinti.

Galingos apdorojimo programos, kurios veiks HPC sistemoje, apima neuroninius tinklus, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir medicininius tyrimus. Be įvairių kitų panaudojimo sričių, tai bus ypač naudinga vėžio tyrimų programoms. „Kartu su partneriais turime išanalizuoti medicinines nuotraukas su milijonais ląstelių, kurias reikia suskaičiuoti ir klasifikuoti. Iki šiol neturėjome išteklių nei joms saugoti, nei analizuoti“, – aiškina P. Treigys.

Bus sukurtas galingas mokslinių tyrimų išteklius

HPC sistema leis fakultetui atverti prieigą ir kartu su kitais fakultetais bei verslo įmonėmis kurti plačią mokslinių tyrimų ekosistemą. „Dell Technologies“ naujoji našiųjų skaičiavimų sistema, veikdama VU atviros prieigos principais, bus prieinama Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenei, studijoms ir, tikėtina, sudarys sąlygas atverti naujus pajamų šaltinius, – sako P. Treigys. – Galėsime dalytis ištekliais, išplėsti mokslinių tyrimų sritis ir įrodyti savo galimybes visame pasaulyje.“

Be to, naujoji HPC sistema padės pritraukti akademikų, mokslininkų ir studentų, norinčių dirbti su galingiausiomis ir naujausiomis technologijomis. „Tai yra nauja kompiuterinių ir eksperimentinių tyrimų era Matematikos ir informatikos fakultete. Mokslininkai ir studentai turės prieigą prie HPC su GPU technologijomis, taigi susipažins su šių technologijų galimybėmis ir sužinos, ką su jomis galima nuveikti dabar ir ateityje“, – sako P. Treigys.

„Dell Technologies“ informacija

442-ąjį gimtadienį Vilniaus universitetas švęs nuotoliniu būdu

VU B day 442 642x410

 

Balandžio 1 d. Vilniaus universitetas (VU) švenčia 442-ąjį gimtadienį. Šiemet, kaip ir pernai, vienas seniausių Europos universitetų gimtadienį dėl koronaviruso grėsmės mini kitaip nei įprasta, todėl savo bendruomenei ir visuomenei pristato virtualias šventines iniciatyvas. Viena iš jų – VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko ir Ryčio Zemkausko pokalbis, kuriame atskleidžiama turtinga VU istorija, įdomiausi jos faktai ir VU ateities vizija.

„Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pasikvietė čia jėzuitus ir 1570 m. padovanojo jiems vadinamąjį Jasinskio namą. 1579 m. balandžio 1 d. jis tapo Stepono Batoro privilegija – taip jėzuitų kolegija tranformavosi į Vilniaus universitetą“, – kalbėdamasis su R. Zemkausku VU istorijos pradžią priminė rektorius.

Rektorius papasakojo ir apie išskirtinį grožio ir estetikos universitete vaidmenį bei garsiuosius VU kiemelius, kurie turi unikalias savo istorijas. Pasak prof. R. Petrausko, būtent tuo išsiskiria tradiciniai Europos universitetai, turintys savas erdves, įspūdingas auditorijas ir pastatus, kurie suteikia galimybę dirbti ir studijuoti istoriją ir modernius sprendimus jungiančiose vietose.

Tačiau neeilinės erdvės – tik viena iš unikalių VU savybių. Universitetas atspindi svarbiausius Vilniaus ir net visos Lietuvos istorijos etapus, universiteto rektoriai – tarptautiškumą, o tradicijos ir veiklos principai – reikšmę visuomenei ir valdžios sprendimams visais gyvavimo laikais. Apie VU alumną, tapusį Nobelio premijos laureatu, VU erdvėse veikusias neeilines įstaigas ir dar daug įdomiosios istorijos faktų rektorius pasakoja pokalbyje su R. Zemkausku.

 

 

Virtualiai atveriama viena gražiausių VU bibliotekos salių

Kasmet per VU gimtadienį M. Mažvydo „Katekizmą“ visuomenei pristatanti universiteto biblioteka tradiciją tęsia ir šiemet. Šiais metais bibliotekos rengiamoje virtualioje ekspozicijoje visi norintys galės pamatyti ne tik pirmąją spausdintą lietuvišką knygą, bet ir kitą lietuvių raštijos istorijai ypatingą dokumentą – renesanso epochos lietuvių rašytojo, humanisto Mikalojaus Daukšos iš lenkų kalbos verstą J. Ledesmos „Katekizmą“. M. Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, o M. Daukšos „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, išleista LDK teritorijoje.

Pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje gimtadienio proga taip pat virtualiai atveriama viena gražiausių VU bibliotekos salių. Prisijungus prie virtualaus turo bus galima apsilankyti Joachimo Lelevelio vardu pavadintoje salėje. Įspūdinga tapyba išsiskirianti salė slepia daug įdomių praeities įvykių. Apsilankiusieji joje neliks abejingi istorijoms apie prieš šimtmečius čia besimeldusius jėzuitus, buvusią piešimo studiją, atrastą freską ar net spintoje likusią kulkos žymę.

 

Bus pagerbti okupacijos metais pašalinti studentai

Penktus metus VU įgyvendinama moksliniais istoriniais tyrimais paremta iniciatyva „Grįžtanti atmintis“, kurios metu įteikiami simboliniai atminties diplomai, tęsiama ir šiemet.

Per VU gimtadienį rektorius prof. R. Petrauskas Didžiajame kieme asmeniškai įteiks simbolinius atminties diplomus trims buvusiems VU studentams: vienuolei Laimutei Antaninai Vanagaitei (seseriai Linai-Marijai), Alfonsui Bujokui ir Zigmui Juozui Tamakauskui, kurių socialinė kilmė, nelojalumas to meto režimui ar įstojimas į vienuolyną tapo pagrindine kliūtimi studijuoti VU.

„Grįžtančios atminties“ iniciatyva siekiama atsiprašyti ir pagerbti tuos VU bendruomenės narius, kurie dėl permainingos XX a. Lietuvos prieškario ir pokario istorijos buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.

Šiuo metu jau rasti ir simboliniais diplomais pagerbti 106 asmenys, tarp kurių buvo ir tokie žinomi žmonės kaip disidentas, politikos ir visuomenės veikėjas Antanas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, Histologijos ir embriologijos katedros profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis, pirmasis Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas profesorius Antanas Žvironas ir studentas Chlounė Meištovskis, kurio biografija ir davė impulsą iniciatyvos pradžiai.

 

Kviečiama įteikti amžiną dovaną

Mecenatystės kultūrą puoselėjantis VU fondas kviečia įteikti universitetui amžiną gimtadienio dovaną – internetu skirti simbolinę 4,42 euro paramą neliečiamajam kapitalui. Gautą paramą VU fondas investuos į įvairias turto klases, todėl net ir simbolinė parama yra tvari, jos vertė nuolat auga ir amžinai neša naudą universitetui.

2019 m. investuoti pradėjęs VU fondas jau uždirbo per 170 tūkst. eurų investicijų grąžos, kuri skiriama VU projektams finansuoti. VU alumnų bendruomenės įkurto ir remiamo fondo planuose – finansuoti talentingiausių studentų studijas, steigti stipendijas, pritraukti geriausius dėstytojus bei tyrėjus, remti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus ir globalius poreikius atitinkančias studijų programas, skirti lėšų gabiausių studentų ir mokslininkų stažuotėms, skatinti kitus universitetui didelę pridėtinę vertę kuriančius projektus.

 

Renginiai universiteto bendruomenės nariams

Kultūros centras visus VU bendruomenės narius balandžio 1 d. 14.00 val. kviečia į „Istorijas iš VU: darbuotojų pasakojimus“. Išskirtinai tik VU darbuotojams skirtame renginyje istorijas pasakos ilgametės bendruomenės narės – VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir VU Sveikatos ir sporto centro vadovė Ramunė Žilinskienė.

VU bendruomenės nariai taip pat laukiami VU Studentų atstovybės narių rengiamame gimtadieniui skirtame protmūšyje – nuotolinėse orientavimosi socialiniuose tinkluose varžybose, o savo fizines ir kūrybines jėgas išbandyti kviečia iššūkį organizuojantis VU Sveikatos ir sporto centras.

VU mokslininkai: auga kibernetinio šnipinėjimo grėsmė

kibernetinis snipinejimas 642x410

 

Valstybės saugumo departamentas, neseniai visuomenei pristatęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, teigia, kad 2020 m. netrūko kibernetinių atakų, ne kartą įsilaužta į institucijų interneto puslapius, o siuntinėjant suklastotus laiškus platinta melaginga informacija. Vilniaus universiteto (VU) ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad per COVID-19 pandemiją išaugo kibernetinio šnipinėjimo grėsmė. Ypač tuo naudojasi nacionalinių valstybių remiamos kibernetinės grupuotės, vykdančios kibernetines atakas į kitų šalių valdžios, nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos ir kitas strategines įmones.

VU Kauno fakulteto mokslo darbuotojos dr. Renatos Danielienės teigimu, vienas iš tokių nacionalinių valstybių remiamų grupuočių tikslų – išgauti kuo daugiau konfidencialios informacijos iš kitos šalies institucijų, tam tikrų verslo organizacijų ar mokslo įstaigų, atliekančių aktualius mokslinius tyrimus, kuriančių naujus ar tobulinančių esamus išradimus. Tokių grupuočių veikla, mokslininkės manymu, kelia didelę grėsmę organizacijoms, naudojančioms prie interneto prijungtas strategines informacines sistemas.

 

Populiariausi slaptažodžiai 768x432

 

„Anksčiau kitose šalyse kibernetinių grupuočių įvykdytos atakos rodo, kad tikslas gali būti ne tik valstybinis ar pramoninis šnipinėjimas, bet ir bandymas pakenkti kokiai nors veiklai, pavyzdžiui, Amerikoje vykdytos atakos rinkiminių kampanijų metu. Tuomet bandyta įsilaužti į aukštų pareigūnų paskyras, paviešinti slaptą informaciją siekiant formuoti gyventojų nuomonę tam tikra linkme arba atkeršyti už kritiškus pasisakymus prieš tą šalį, iš kurios galimai vykdoma ataka“, – tvirtina dr. R. Danielienė.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Bukauskas antrina kolegei ir sako, kad šiuo metu dažniausiai pastebima tendencija – informacijos manipuliavimas panaudojant socialinės inžinerijos atvejus, kai nedraugiškų šalių elektroninė erdvė pasitelkiama savo tikslams pasiekti.

„Tokiais atvejais siekiama įvilioti į pinkles socialinės inžinerinės atakos būdu. Pavyzdžiui, piliečiai gauna kvietimus į renginius ar konferencijas, kurios vyksta nedraugiškoje šalyje, neretai netgi visiškai apmokamos. Susidomėję po truputį gali būti įtraukti į veiklą, kuri gali būti antivalstybinė – atskleisti mokslines, valstybines ir technologines paslaptis. Pasinaudojant informacija tikrinamas žmogaus budrumas. Reikia atsiminti, kad nieko nemokamo nebūna, dažniausiai būna paslėptas koks nors tikslas“, – perspėja doc. L. Bukauskas.

Taikiniai – valstybinių institucijų ir žiniasklaidos svetainės

VU mokslininkai, vertindami už Lietuvos saugumą atsakingų institucijų ataskaitas ir neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusius atvejus, pažymi, kad daugėja informacinių kibernetinių atakų, nukreiptų prieš Lietuvą. Ekspertų teigimu, galima išskirti kelis su kibernetiniu saugumu sietinus elementus – tai duomenų praradimai, manipuliavimas informacija ir kibernetinio saugumo pažeidžiamumas, pasinaudojimas šiuo pažeidžiamumu valstybės ar kritinės infrastruktūros sistemose.

Renata Danieliene asmeninio archyvo nuotr 1

VU Kauno fakulteto mokslo darbuotoja dr. Renata Danielienė.

Neretai taikiniais tampa valstybinių institucijų ir žiniasklaidos svetainės, kuriose nusikaltėliai paskelbia melagingą informaciją, siekdami sukompromituoti pačias organizacijas ir formuoti tam tikrą gyventojų nuomonę. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, vien 2020 m. gruodį buvo įsilaužta į 22 viešojo sektoriaus svetaines. Didžioji dalis svetainių priklausė Lietuvos savivaldybėms. Įsilaužus į svetaines buvo skelbiama melaginga informacija.

Dr. R. Danielienės teigimu, Lietuva nėra išskirtinė šalis – su panašiomis problemomis susiduria daugelis valstybių. „2020 m. paskelbtoje Estijos žvalgybos tarnybos ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienas gali tapti atakos dalyviu, kadangi įsilaužėliai, ieškodami silpniausių grandžių ir aptikę, pavyzdžiui, nepakankamai apsaugotą įrenginį, įtraukia jį į kibernetinės atakos infrastruktūrą – taip tampama nusikalstamos veiklos dalimi“, – pažymi VU mokslininkė.

Achilo kulnas – žmogiškosios klaidos

Vertindamas kibernetinio saugumo situaciją doc. L. Bukauskas išskiria naudojimąsi 2020 m. viešojoje erdvėje vyravusiomis netiesioginėmis žmogiškosiomis klaidomis. Žmogiškosios klaidos paliekamos sistemų kūrimo arba diegimo metu, pamirštama saugiai apdoroti kintamuosius ar sukuriami silpni prisijungimo slaptažodžiai. Pasinaudojant šiomis klaidomis nutekinami duomenys, taip pat naudojamasi žmonių bendrinamais failais ar programinių sprendinių klaidomis.

„Dažniausiai bandoma įsilaužti ir perimti slaptažodžius, išnaudoti pažeidžiamas sistemas įvairiems užkrėstiems kompiuterių tinklams (angl. botnets) paleisti. VU Kibernetinio saugumo laboratorijoje pasitelkiame tinklo srautų jutiklius, kurie stebi nelegalius prisijungimus. Šie jutikliai rodo įsilaužėlių aktyvumą ir naudojamus slaptažodžius. Tokio tipo automatizuotos atakos ieško nesaugių sistemų ar žmogaus paliktų pažeidžiamų vietų, tikrinamas budrumas. Pavyzdžiui, pavienė sistema „ramesnėmis“ savaitėmis sulaukia vidutiniškai 200 nelegalių įsilaužimų, o kartais šie skaičiai pasiekia tūkstantį ir daugiau“, – sako doc. L. Bukauskas.

Siekiant išvengti žmogiškųjų klaidų kibernetinio saugumo srityje, būtina tobulinti specialistų, atsakingų už kibernetinį saugumą, kompetencijas. VU Kibernetinio saugumo laboratorijoje mokslininkai įgyvendina keletą projektų, kurių metu ne tik kuriamos metodikos, padėsiančios identifikuoti ankstyvas kibernetinio saugumo rizikas, bet ir gerinamos kibernetinio saugumo specialistų kompetencijos.

Vienkartinių investicijų nepakanka

Gyventojai vykstant kibernetinėms atakoms gali patirti įvairių padarinių: nuo atjungto energijos tiekimo iki pavogtų asmeninių duomenų, finansinių nuostolių. Tuo tarpu įmonės, į kurias įsilaužiama, gali būti atjungiamos nuo savo kritinių sistemų, pavagiami jų pačių, jų klientų ir partnerių konfidencialūs duomenys, patiriami finansiniai nuostoliai dėl negalėjimo teikti paslaugas. Be to, joms gali būti skiriamos baudos už paviešintus konfidencialius duomenis, prarandama reputacija, klientų pasitikėjimas, o jam susigrąžinti gali prireikti nemažai pastangų.

Anot dr. R. Danielienės, kibernetiniai nusikaltėliai, ar tai būtų organizuotos grupuotės, ar pavieniai programišiai, ne tik nuolatos ieško pažeidžiamų vietų informacinėse sistemose ar infrastruktūroje, bet ir vienaip ar kitaip naudojasi žmonių patiklumu.

„Nagrinėjant įvykdytas atakas pastebimos tokios pagrindinės problemos kaip saugumo spragos infrastruktūroje, kibernetinės prevencijos, kibernetinio saugumo vadovų ir personalo žinių, lyderystės kompetencijų trūkumas. Dažnai organizacijoje nebūna informacijos saugumo politikos arba jos nesilaikoma, o susidūrus su kibernetiniu incidentu – nežinoma, kaip į jį reaguoti. Be to, organizacijos vis dar nepakankamai dėmesio skiria reguliariems kibernetinio saugumo ir sąmoningumo didinimo mokymams“, – sako dr. R. Danielienė.

Mokslininkės įsitikinimu, norėdamos sumažinti kibernetinių įsilaužimų riziką, organizacijos turi imtis nuoseklių ir kompleksiškų priemonių, organizacijos viduje įdiegti kibernetinio saugumo kultūrą ir jos laikytis, o vadovai ir atsakingi asmenys turi nuolat domėtis kibernetinio pasaulio tendencijomis ir atitinkamai reaguoti imdamiesi tam tikrų saugumo priemonių. „Šiame informacinių technologijų pasaulyje nepakanka vieną kartą investuoti į IT infrastruktūrą. Dabar organizacijos turi nuolatos skirti lėšų tiek infrastruktūrai atnaujinti, tiek kibernetinėms rizikoms valdyti“, – pabrėžia VU Kauno fakulteto mokslo darbuotoja dr. R. Danielienė.

Nė viena sistema neišvengia atakų

Linas Bukauskas 199x300

VU Matematikos ir informatikos fakulteto
docentas Linas Bukauskas.

 Doc. L. Bukausko manymu, visos sistemos, kad ir kokios jos būtų, kada nors patirs kibernetinį incidentą. Anot mokslininko, kibernetinis saugumas yra nuolatinis darbas, kadangi šiandien naudojamos technologijos neturi šiuo metu žinomų pažeidžiamų vietų, bet apie jas sužinoma vėliau.

„Svarbu nuolatos rūpintis kibernetinio saugumo incidentų stebėsena, programinių sprendinių atnaujinimu, stebėti aplinką, kas tavimi domisi kaip organizacija. Pavyzdžiui, jei pamatote, kad sulaukėte 1000 užklausų iš skirtingų IP adresų su panašiu užklausimu, jau reikia susirūpinti savo saugumu ir stebėti, ieškoti, kur yra pažeidžiamų vietų. Kibernetinio saugumo specialistai nuolat stebi duomenų pažeidžiamumo bazes, kuriose nebūna paviešinamas pažeidžiamumas, bet tik įvardijama, kad produktas x yra pažeidžiamas. Jie dalyvauja grėsmių dalijimosi tinkluose, kurie padeda gauti ankstyvą informaciją apie vykstančios atakos šablonus ar atakuojančiųjų savybes“, – pasakoja doc. L. Bukauskas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas dar kartą primena, kad kibernetinių saugos incidentų išvengti siekiančios organizacijos privalo periodiškai atnaujinti programinius sprendinius, keisti slaptažodžius ar papildomai naudoti dviejų faktorių autentifikaciją. Sistemų tinklų administratoriai taip pat turėtų vengti taikyti populiariuosius slaptažodžius, kuriuos lengva atspėti.

Stebėti, anot eksperto, reikia ne tik įmonės naudojamų sistemų pažeidžiamumą, bet ir tai, kokiomis programomis, platformomis darbuotojai naudojasi darbo metu, ypač jei asmeniniai įrenginiai, tokie kaip mobilieji telefonai ir planšetės, įleidžiami į organizacijos tinklą. Būtina ugdyti ir darbuotojų gebėjimus vertinti naudojamų programų saugumą. Stebėti reikia ir kokios programos, mobiliosios programėlės ar interneto naršyklių plėtiniai lengvesniam slaptažodžių įsiminimui yra naudojami organizacijoje, nes kartais susiduriama su pertekliniu teisių reikalavimu ar saugomi net pilnateksčiai slaptažodžiai ne Europos Sąjungoje valdomose sistemose.

Mokslininkas atkreipia dėmesį ir į technologijų kūrėjų startuolių kuriamų mobiliųjų programėlių saugumą. Pasak mokslininko, startuoliai turėtų daugiau dėmesio skirti kuriamų produktų saugumui, laikytis saugaus programavimo reikalavimų.

„Startuoliai pritaiko naujausias technologijas, bet labai dažnai pamiršta atlikti kibernetinį saugumą užtikrinančius testavimus, ne visada laikosi saugaus programavimo reikalavimų. Tokių įmonių pagrindinis tikslas yra kuo greičiau pagaminti produktą, kartais neskiriant reikalingo dėmesio sukurto produkto saugumui. Kuriant sistemas neretai dalyvauja jauni žmonės, kurie dar gali ir neturėti pakankamai patirties saugumo požiūriu, o išmokti saugiai programuoti yra rimtas užsiėmimas, reikalaujantis ir patirtimi grįstų specifinių žinių“, – teigia doc. L. Bukauskas.

 

 

 

Ekspertas įvardijo, kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali pagerinti profesinį ir asmeninį gyvenimą

Danske panorama V. Ašeris 642x410

Dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas.

Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokių teigiamų pokyčių efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir į asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.

 

Dirbti efektyviau padės tvarkinga pašto dėžutė

Įvairias efektyvumo praktikas savo kasdienybėje taikantis VU partnerystės profesorius prisimena, kad prieš kelerius metus jam dažnai trūkdavo laiko. Todėl susidomėti efektyvumo tema jį paskatino ne įkvepianti knyga ar filmas, o pats gyvenimas. Šiandien jis su šia problema nesusiduria, o aplinkiniai šmaikštauja, kad jis – tikras efektyvumo fanatikas.

„Kartais kolegos man sako: „Vytai, ar su tuo efektyvumu tu neperspaudi?“ Kaip vadovui, man yra tekę samdyti daug darbuotojų, dirbti su jais, tad matau, kam geriau sekasi, kam kiek prasčiau. Ir vienas iš dalykų, kuriuos esu pastebėjęs – darbuotojai dažnai susifokusuoja į profesinių įgūdžių tobulinimą. Tačiau konvertavimo santykis, kiek teorinių žinių žmogus turi ir kiek jų pritaiko darbe, yra gan mažas. Pamažu man atėjo suvokimas: taip, žinios yra labai svarbi dedamoji, tačiau neverta į tą stiklinę pilti labai daug vandens, jei kita stiklinė yra tuščia, o ta kita stiklinė yra efektyvumas“, – įžvalgomis dalijasi dr. V. Ašeris.

Tačiau kaip šią stiklinę pripildyti, kitaip tariant – tapti efektyvesniems? Pasak dr. V. Ašerio, viena iš praktikų, kurias darbuotojai gali pradėti taikyti savo kasdienybėje – vadinamoji zero inbox policy. Šio principo esmė – darbinio pašto dėžutėje palikti kuo mažiau neperskaitytų laiškų.

„Jei baigdamas darbą pamatau, kad kas nors ko nors prašo, atsakau arba pasižymiu, pavyzdžiui, kalendoriuje, kad turiu tai padaryti, ir perkeliu šį laišką į „atlikta“ katalogą“, – iš pažiūros paprastą, tačiau tik dalies specialistų taikomą praktiką komentuoja VU partnerystės profesorius ir priduria, kad šiuo metu savo pašto dėžutėje turi net 50 skirtingų katalogų, į kuriuos skirsto visus gautus laiškus.

Nors dalis ekspertų teigia, kad siekiant didesnio efektyvumo gautus laiškus reikėtų skirstyti pagal svarbą, dr. V. Ašeris atkreipia dėmesį, kad tokia sistema reikalinga tik tuomet, kai žmogus per dieną sulaukia itin didelio laiškų kiekio. Pavyzdžiui, jei darbuotojas kasdien atsako vidutiniškai į 50 laiškų, visiškai pakanka tvarkos pašto dėžutėje, kurią garantuoja zero inbox policy, neretai įkvepianti susitvarkyti ne tik skaitmeninę, bet ir fizinę darbo aplinką.

 

Pataria nepasiduoti kraštutinumams

Daliai specialistų ši efektyvumo praktika gali būti labai naudinga, tačiau svarbu nepamiršti, kad darbo rinką sudaro pačių įvairiausių profesijų atstovai. Pavyzdžiui, dalis žmonių savo darbe nesinaudoja elektroniniu paštu. Kokiais būdais efektyvumą didinti jiems? Dr. V. Ašeris pataria atkreipti dėmesį į savo fizinę formą, kuriai didelę įtaką daro miegas ir mityba.

„Nesvarbu, ar dirbame prie kompiuterio, ar pusiau fizinį darbą, visi mes miegame. Yra daugybė dalykų, kuriuos reikia padaryti norint tvarkingai miegoti, nes tai dažniausiai yra efektyvumo pagrindas. Kokia jūsų rutina prieš miegą? Kada paskutinį kartą valgote? Kada paskutinį kartą atsigeriate? Kaip prasideda jūsų rytas? Ar iškart su telefonu rankoje, ar vandens stikline?“ ­­– mažus, tačiau reikšmingai miego kokybę veikiančius įpročius pabrėžia ekspertas.

Dr. V. Ašeris ragina nepamiršti ir subalansuotos mitybos reikšmės, tačiau skatina nepasiduoti įvairiems kraštutinumams. Pavyzdžiui, nesilaikyti griežtų dietų, kurios organizmui sukelia didžiulį stresą, ar neskubėti iš savo raciono išbraukti gliuteno tik todėl, kad daliai žmonių jis sukelia nemalonius pojūčius.

„Kaip susitvarkyti mitybą be didelių šokų? Mano mityboje balansas atsirado prieš 3 ar 4 metus, kai išgirdau sąvoką T formos lėkštė. Lėkštėje nusibraižome didžiąją T raidę ir ją padaliname. Didžiąją pusę, arba 50 proc. lėkštės, turi sudaryti daržovės, pageidautina, kuo daugiau žalių, bet tinka ir spalvotos. Antras ketvirtis yra mėsa, žuvis ir panašūs dalykai, o paskutinis – bulvės, ryžiai ir makaronai“, – asmeninės mitybos principais dalijasi dr. V. Ašeris.

 

Norėdami būti laimingesni, žmonės laikosi dopamino dietos

Dar viena svarbi efektyvumo dedamoji – gebėjimas tinkamai atsipalaiduoti. Pasak dr. V. Ašerio, tai daroma pačiais įvairiausiais būdais: pradedant paprasčiausia meditacija, baigiant pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančia vandens terapija – plūduriavimu (angl. isolation chamber): „Iš esmės žmogus atsiduria vonioje su stogeliu. Joje esančiame vandenyje yra daug druskos tirpalo, leidžiančio plūduriuoti. Visi turime 5 pojūčius, o plūduriavimas beveik visus juos atima: nieko nebematai, nieko nebegirdi, neužuodi, skonio taip pat nebėra, tad lieka tik lytėjimas“, – paaiškina pašnekovas.

Tiesa, dalis žmonių drąsiai išmėgina ir plačiajai visuomenei mažai žinomus metodus. Pavyzdžiui, lankosi šeimos konsteliacijos (arba šeimos sisteminio išdėstymo) seansuose: „Tai vadinama pseudomokslu, tačiau jo šalininkai tiki, kad tam, kas mes esame šiandien, didelę įtaką padarė mūsų praeitis. Kitaip tariant, mes atliepiame savo praeitį. Bet kas, kas įvyko šeimoje, ypač tada, kai buvome maži, yra tarsi įrašyta į mūsų asmenybę. Šeimos konsteliacijos pasiūlo būdus, leidžiančius apie save išaiškinti tam tikrus svarbius aspektus“, – pasakoja dr. V. Ašeris.

Pašnekovas atskleidžia, kad Silicio slėnyje pastaruoju metu sparčiai populiarėja hipnozė, o jį patį domina dopamino dieta: „Kaip ji veikia? Įsivaizduokime, kad šioje tinklalaidėje aš kalbinu Simoną, tačiau jis nesišypso, vengia akių kontakto. Klausiu: Simonai, kas vyksta? O jis atsako, kad 2 valandas laikosi dopamino dietos, todėl negali daryti nieko, kas jam suteiktų laimės, kitaip tariant – organizme skatintų dopamino gamybą. Besilaikantieji šios dietos tiki, kad, kurį laiką susilaikius nuo dopamino, likusią dienos dalį jis gaminsis sparčiau“, – šypsodamasis aiškina dr. V. Ašeris.

 

Efektyvumui didinti patariama pasitelkti išmaniuosius įrenginius

Siekiant didesnio efektyvumo patariama pasinaudoti ne tik įvairiomis praktikomis, bet ir skaitmeniniais įrankiais, padedančiais geriau planuoti laiką ar įvertinti kasdien patiriamo streso lygį. Pasak dr. V. Ašerio, naujausi prietaisai dažniausiai stebi širdies darbą, gliukozės kiekį kraujyje ir smegenų veiklą.

„Kaip mūsų organizmas atrodo tada, kai patiriame stresą? Tikiu, kad išmanusis žiedas daliai klausytojų yra ne naujiena. Jį užsidėjus sekamas ne tik pulsas – t. y. kiek kartų per minutę suplakė jūsų širdis, bet ir tai, kuo skiriasi jos dūžiai. Taip sekamas širdies ritmo variabilumas (HRV). Kai esame atsipalaidavę, mūsų širdis plaka skirtingais dūžiais, kai patiriame stresą – dūžiai tampa vienodi. Ką duoda šis žinojimas? Pavyzdžiui, man tai padėjo sužinoti, kad skaitydamas elektroninius laiškus patiriu išties didelį stresą“, – atskleidžia dr. V. Ašeris.

VU partnerystės profesorius pataria pasidomėti ir specialiais matuokliais, kurie leidžia kraujyje palaikyti normalų gliukozės kiekį: „Mūsų organizmas gerai veikia tik tada, kai gliukozė yra tam tikruose intervaluose. Ji negali būti per žema, tačiau negali būti ir per aukšta. Kartais tai labai sunku suprasti, ypač tokiomis dienomis, kai nespėji pagalvoti, ar nori valgyti. Matant savo gliukozės kiekį, galima suprasti, kad per artimiausias 15 minučių būtina pavalgyti arba kituose dviejuose susitikimuose būsite daug mažiau efektyvūs“, – tikina ekspertas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos