Fakulteto naujienos

Valstybinio Ukrainos technikos universiteto Igorio Sikorskio Kijevo politechnikos institutas liepos 12–14 d. organizavo tarptautinę studentų programavimo olimpiadą KPI-Open 2023. Joje Vilniaus universitetui (VU) atstovavo ir virtualius bronzos medalius iškovojo Matematikos ir informatikos fakulteto komanda „#define true rand()“.

KPI-Open – kasmetinis prestižinis ir itin populiarus turnyras. VU Matematikos ir informatikos fakultetas jame dalyvauja nuo 2015 m. Turnyrai iki 2020 m. vykdavo gyvai, šiuo metu dėl pandemijos ir karo yra organizuojami nuotoliniu būdu.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto komandą sudarė programų sistemų bakalauro studijų trečiakursis Dominykas Marma ir informatikos programos magistrantūros studijų pirmakursis Tautvydas Jasiūnas, komandai vadovavo dr. Vladas Tumasonis. Komandos pavadinimas „#define true rand()“ reiškia „apibrėžk teisingą atsitiktinių skaičių generatorių“.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto komanda „#define true rand()“

Įprastai KPI-Open turnyrą sudaro du turai, tačiau šiais metais buvo tik vienas. Dalyvavo 149 komandos, joms buvo pateikta 10 uždavinių. Sprendimams buvo skirtos penkios su puse valandos.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda išsprendė 8 uždavinius ir užėmė 4 vietą. Komandos vadovas dr. V. Tumasonis paaiškina, iš ko susideda galutinių rezultatų įvertinimo sistema: „Pirmosios 6 komandos skelbiamos nugalėtojomis. Pirmoji komanda užima I vietą, antra ir trečia – II vietą, o ketvirta, penkta ir šešta – III vietą.“

Pagal šias vietas komandos gauna atitinkamus prizus. VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda iškovojo III vietą. Pasak dr. V. Tumasonio, tai tarsi virtualūs bronzos medaliai: „Negana to, gavome visiškai realius prizus, kurie bus atsiųsti paštu. Puikus rezultatas. To dar nebuvo. Sveikinu VU Matematikos ir informatikos fakulteto komandą!“

Be to, VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai pirmieji iš visų olimpiados dalyvių išsprendė A ir J uždavinius. Pasaulinės olimpiados finale už tai duodamas specialusis prizas.

Rezultatų lentelę pamatyti galite čia.

2023 m. birželio 27-ąją įvyko iškilminga VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) diplomų įteikimo ceremonija bakalauro ir magistro studijų absolventams.
Diplomų teikimo ceremoniją vedė MIF akademinių reikalų prodekanas Vytautas Stepas, kvietęs ją pradėti sugiedant Lietuvos himną.

Justino Auškelio nuotr.

Sveikinimo kalbų maratoną pradėjo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, primindamas, kad net ir baigę universitetą, absolventai vis tiek išliks akademinės bendruomenės nariais. Rektorius pabrėžė, kad mokslai suteikia kompetencijas bei žinias, leidžiančias tobulėti ir veikti su didesniu pasitikėjimu. Anot prof. R. Petrausko išsilavinimas bei geri studijų rezultatai yra raktas į pilnavertį gyvenimą ir yra pasiekimas ne tik absolventams, bet ir valstybei, kuri gauna naują kūrėjų ir mąstytojų kartą. Į naują gyvenimo etapą žengiantiems absolventams, rektorius linkėjo ne tik turėti drąsos tobulėti patiems, bet ir padėti tobulėti šalia esantiems.

VU MIF dekanas Paulius Drungilas atkreipė dėmesį kad nors studijos MIF reikalauja iššūkių, tačiau jos padeda lavinti abstraktų mąstymą ir susiorientuoti informaciniame lauke. Absolventus sveikino ir sėkmės linkėjo Informatikos instituto direktorius Rimantas Vaicekauskas bei Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė Jurgita Markevičiūtė. Prodekanė absolventams priminė, kad juose slypi potencialas, padėsiantis įveikti kilsiančius iššūkius.

Absolventus sveikino ir studentų atstovai – buvusi VU SA MIF pirmininkė Paulina Bilinskaitė ir programų sistemų absolventas Vytautas Lėveris. Pastarasis kolegoms linkėjo nepamiršti pasidžiaugti ir atšvęsti mokslo pasiekimus: „Nuveikėme išties daug“, – pabrėžė V. Lėveris.

Studentus, bendruomenės narius ir susirinkusius svečius džiugino ne tik sveikinimo kalbos ir nuoširdūs palinkėjimai, bet ir VU orkestro „Oktava“, vadovaujamo maestro Albino Kučinsko, atliekami nuotaikingi kūriniai.

Šiais metais Informatikos magistrantūrą baigė 12 studentų, iš kurių 2 Cum Laude (CL) diplomu. Matematikos – 5, iš kurių 1 Magna Cum Laude (1 MCL). Programų sistemų studijas baigė 6 magistrantai (1 CL), o Finansų ir draudimo matematikos – 2 studentai.

Bakalauro diplomai buvo įteikti 90-imčiai Programų sistemų studentų, iš kurių 7 gavo Cum Laude diplomą. Informatikos diplomai įteikti 30-imčiai studentų.

Bioinformatikos studijas baigė 15 bakalaurantų, iš kurių 1 Magna Cum Laude ir 1 Cum Laude. Duomenų mokslo studijas baigė 22 studentai (3 CL). Ekonometrijos bakalaurą baigė 24 studentai (3 CL). Finansų ir draudimo matematiką baigė 32 studentai (4 CL), Informacinių technologijų inžineriją – 32 iš kurių 3 Cum Laude.

Matematikos ir matematikos taikymų diplomus atsiėmė 17 studentų (2 CL).

Gausias nuotraukų galerijas rasite čia ir čia.

2023-06-29

Magistrantūros studijos tarp IT specialistų darosi vis mažiau populiarios. Ne paslaptis, kad šios srities atstovai dirbti pradeda jau antrame ar trečiame bakalauro kurse, todėl baigę pirmosios pakopos studijas nutaria, kad pakankamai uždirba ir magistro laipsnis nieko nepakeis. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete doktorantūroje studijuojantis kibernetinio saugumo specialistas Arnoldas Budžys teigia, kad magistrantūros studijos atveria kelią platesnėms karjeros perspektyvoms.

Dokt. Arnoldas Budžys. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip spręsti laiko trūkumo problemą?

Jeigu kas nors iš Mažeikių krašto kilusiam dokt. A. Budžiui prieš penkiolika metų būtų pasakęs, kad jis sieks daktaro laipsnio ir dirbs krašto apsaugoje, jis būtų nepatikėjęs. Karjerą pradėjęs statybų aikštelėje, šiandien jis Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione eina kibernetinės gynybos kuopos vyresniojo seržanto specialisto pareigas. Šiuo metu dokt. A. Budžys VU siekia daktaro laipsnio apmokydamas dirbtinius neuroninius tinklus, kad būtų galima identifikuoti vartotoją pagal jo unikalų rašymo klaviatūra stilių.

„Manęs dažnai klausia draugai, mama, sesuo – iš kur turiu tiek laiko? Manau, kad jeigu laikaisi disciplinos, kurios tau pačiam reikia, tada viską spėji. Dar reikia susidėlioti prioritetus ir laikytis savo tikslo – nepiktnaudžiauti, netingėti, siekti to, ką užsibrėžei, ir pabaigti pradėtus darbus“, – sako dvi dukras auginantis, darbą ir studijas suderinantis dokt. A. Budžys.

Pasak jo, žmonės linkę nuvertinti savo turimą laiką ir jį dažnai leidžia neproduktyviai: „Esu įsitikinęs, kad visi mes turime kažkiek laisvo laiko ir kiekvienas jį išnaudojame savaip. Aš tą laisvą laiką išnaudoju mokslui. Kai tik turiu laisvesnę minutę, rašau.“

Ambicijos ir išsilavinimas gali lemti atlyginimo dydį

Pasak dokt. A. Budžio, kuris pats yra išbandęs sunkius darbus ir emigracijoje, ir statybų aikštelėje, jauni žmonės, kurie sako, kad išsilavinimas yra nereikalingas, ir pasirenka nebetęsti magistrantūros studijų, patys sau užsideda atlyginimo „lubas“. Pasak jo, norint augti kaip specialistui, būti vadovu ar prisidėti prie tarptautinių projektų, išsilavinimas ir magistro laipsnis – labai svarbūs.

„Jaunam žmogui gali užtekti pinigų, bet jeigu kada nors susidurs su dideliais tarptautiniais ar vertingais Europos Sąjungos projektais, kuriuose norint dirbti reikia atitikti tam tikrus standartus, prie komandos prisijungti galės tik tie, kurie turi magistro laipsnį. Laipsnio neturėjimas uždeda algos ribas. Kai aš studijavau magistrantūroje, su manimi studijavo bent trys kursiokai, kurie įstojo, nes suprato karjeros galimybes“, – sako kibernetinio saugumo specialistas.

Ambicingiems studentams jis siūlo paanalizuoti darbo skelbimus ir pagalvoti apie tolesnes perspektyvas, kad pastebėtų, kaip smarkiai gali skirtis atlyginimas ir kaip tai lemia išsilavinimas: „Įdarbinimo agentūros, vykdydamos atrankas į žinomos įmonės pozicijas su dideliais atlyginimais, gauna labai daug gyvenimo aprašymų. Atrankų specialistai tokiais atvejais atsirenka, su kuo kalbėtis, nuo aukščiausio laipsnio. Pvz., jeigu agentūra sulaukė penkių šimtų gyvenimo aprašymų, iš kurių 400 turi bakalauro, beveik 100 magistro ir keli daktaro laipsnius, didelė tikimybė, kad bakalauro išsilavinimą turinčių žmonių gyvenimo aprašymai nebus peržiūrėti.“

Dokt. A. Budžys priduria, kad nors darbo patirtis taip pat labai vertinama ir geri specialistai įmonėse ir be magistro laipsnio būna „medžiojami“, jų negalima įtraukti į tarptautinius projektus dėl išsilavinimo reikalavimų.

VU Matematikos ir informatikos prodekanė doc. Jurgita Markevičiūtė tvirtina, kad nors bendras stojančiųjų į magistrantūros studijas skaičiusyra panašus, bet matoma nedidelė didėjimo tendencija: „Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad į informatikos magistrantūros studijas įstoja apie 15 proc. nuo įstojusiųjų į bakalauro studijas, o matematikos kryptyje šis procentas dvigubai didesnis. Kitaip tariant, dauguma informatikos srities absolventų tenkinasi bakalauro studijomis.“

Stipriausius šalies matematikus birželio 21-22 dienomis subūrė 64-ąjį kartą vykusi Lietuvos matematikų draugijos (LMD) konferencija. Šiais metais ją organizavo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkai.

„Linkiu matematikų bendruomenei būtų vieningesnei, to puikus pavyzdys – vieninga Lietuvos fizikų bendruomenė“, – atidarymo kalboje sakė VU MIF dekanas prof. Paulius Drungilas. Susirinkusiuosius sveikino LMD prezidentas prof. Artūras Štikonas.

Po sveikinimo žodžių VU MIF prodekanė ir viena iš LMD suvažiavimo organizatorių doc. dr. Jurgita Markevičiūtė konferencijos dalyvius kvietė pasiklausyti viena geriausių savo kartos pianisčių vadinamos, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivės Auksės Antanavičiūtės atliekamos kompozitoriaus Ferenso Listo „Vengriškosios rapsodijos“ Nr. 11.

Po užburiančio pianistės kūrinio ant scenos pasirodė charizmatiškasis VU Kultūros centro kolektyvas „Jazz Voices”, vadovaujamas Martyno Vilpišausko ir atlikęs keletą nuotaikingų kūrinių.

Atidarymo metu buvo įteikti Zigmo Žemaičio medaliai, kurie skiriami asmenims, nusipelniusiems  Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai. 

Šiais metais Zigmo Žemaičio medaliai skirti doc. dr. Aivarui Novikui, doc. dr. Jurgitai Markevičiūtei, doc. dr. Kristinai Kaulakytei ir doc. dr. Rūtai Levulienei.  

Į 64-ąją LMD konferenciją užsiregistravo 127 matematikai, perskaityti 85 pranešimai. Suvažiavimo dalyviai pranešimus galėjo rinktis iš 7 sekcijų: 

• statistikos ir jos taikymų;
• matematikos istorijos ir didaktikos;
• algebros, skaičių teorijos ir geometrijos; 
• diferencialinių lygčių ir skaičiavimo metodų; 
• stochastinių metodų ir modelių; 
• matematikos taikymų;
• teorinės informatikos. 

Konferencijoje skambėjo ne tik mokslininkų iš Lietuvos pranešimai. Prof. Liudas Giraitis, dirbantis VU ir Queen Mary Universitete Londone, skaitė pranešimą „Estimation of cyclical time series: an application to Central England Temperatures“. Prancūzijos universiteto Jean Monnet matematikas prof. Grigory Panasenko pristatė pranešimą „Full and partial dimension reduction in thin structures“. 

LMD buvo įkurta 1962 m. vieno garsiausio šalies matematiko prof. Jono Kubiliaus. Nuo to laiko kiekvienų metų birželio vyksta LMD konferencija, suburianti stipriausius šalies matematikus. Ją organizuoja vis kitas Lietuvoje veikiantis universitetas.

2023-06-21

Iki birželio 28 d. 10.00 val. Vilniaus universitete (VU) vyksta pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Šiemet stojantieji gali rinktis iš 113 studijų programų VU. Stojantieji į VU turės galimybę pasirinkti studijas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Šiais metais VU Kauno fakultetas siūlo 8 magistrantūros studijų programas, o VU Šiaulių akademija – 13 magistrantūros studijų programų.

VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu. Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.

Šiemet stipendijų sąrašas pasipildė ir „Arqus“ Talentų stipendija – renkantis magistrantūros studijas VU, absolventai gali pretenduoti į „Arqus“ stipendijos suteikiamą 1400 eurų per mėnesį išmoką, skirtą studento pragyvenimo išlaidoms padengti. Stipendija padengs ir stojimo įmoką bei stažuotę antrame „Arqus“ universitete partneryje. Stipendija bus skiriama bakalauro studijas kitoje aukštojoje mokykloje baigusiems ir magistrantūros studijas VU pasirinkusiems studentams. Daugiau informacijos apie „Arqus“ talentų stipendijų fondą rasite čia.

Magistrantūros studijas galima pelnytai laikyti viena geriausių investicijų gyvenime. Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacinės sistemos duomenimis, VU magistrai uždirba 30 proc. daugiau nei universiteto bakalauro laipsnį įgiję absolventai.

Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, vis dažniau pasirenkama daryti pertrauką po pirmosios studijų pakopos, tačiau tai gali būti naudinga ir universitetui, ir studentams, ir visuomenei.

„Po pertraukos į magistrantūrą sugrįžę studentai atsineša daugiau gyvenimiškos ir profesinės patirties, aiškiau žino, ko nori iš studijų, kelia aukštesnius reikalavimus, o tai universitetui labai sveika – ši patirčių įvairovė yra didelė paskata judėti į priekį, ieškoti naujų sprendimų ir jausti darbo rinkos dinamiką, – sako doc. V. Jaskūnas. – Tai, kad studentai sugrįžta, yra ženklas, jog jie turi supratimą apie magistrantūros studijų sukuriamą vertę, didesnes profesines ir finansines galimybes. Įvairūs tyrimai rodo, kad magistrantai daugiau uždirba, yra pajėgesni ir konkurencingesni.“

Abejojantiems dėl magistrantūros studijų, VU siūlo mentorystės programą. Dėstytojai mentoriai stojantiesiems ir studentams padeda pasirinkti profesinius siekius ir vertybes atitinkančias antrosios pakopos studijas, susiplanuoti ilgalaikius akademinius tikslus ir suprasti studijų programos logiką ir tikslą. Be to, studentai yra supažindinami su pasirinkto padalinio vykdoma moksline veikla.

VU mentorystės programos dalyviai su mentoriais gali susisiekti naudodamiesi mentorystės platforma. Dalyviams yra suteikiama galimybė pasirinkti patogią bendravimo formą – gyvus susitikimus, el. paštą, „Microsoft Teams“, skambučius ar kt. VU dėstytojus mentorius galite rasti mentorystės platformoje.

Prašymai studijuoti teikiami VU ISAS sistemoje. Daugiau informacijos apie VU magistrantūros studijų programas rasite čia. Jei kiltų papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Studentų paslaugų ir karjeros skyrių el. paštu arba skambinti telefonu (8 5) 219 3144.

2023-06-21

Saulėtą antradienio rytą Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode atidengtas vardinis suoliukas, skirtas profesoriui Adolfui Laimučiui Telksniui atminti. Šios iškilios asmenybės dėka prieš 30 metų Lietuvoje atsirado internetas, visoje Lietuvoje išvedžiotos optinės interneto linijos, o profesorius vadinamas Lietuvos interneto krikštatėviu.

A. L. Telksnio dukra Audra Telksnytė, Vytauto Kardelio nuotr.

Paskutinis projektas su kuriuo jis dirbo – humanoidinio roboto mokymas kalbėti lietuvių kalba. Prezidentas Gitanas Nausėda A. L. Telksnį apibūdino kaip vieną iš labiausiai prie informacinių technologijų plėtros Lietuvoje prisidėjusių vizionierių. Prieš 55 metus profesorius numatė išmaniųjų prietaisų atsiradimą mūsų gyvenime straipsnyje „Informeris vietoj laikrodžio“.

„Tėtis sakydavo, kad jeigu informacinėje terpėje nebus lietuvių kalbos, jos iš viso nebus. Labai džiaugiuosi informatikų ir filologų bendradarbiavimu mokslo sferoje“, – ceremonijoje kalbėjo A. L. Telksnio dukra Audra Telksnytė.

Jai antrino ir VU Filologijos fakulteto atstovas Audrius Valotka: „Laimutis buvo tas žmogus, kuris sugebėdavo susintetinti idėjas, suburti žmones ir komandas sukoordinuoti taip, kad, atrodo, visiškai skirtingų sričių specialistai – informatikai ir filologai – sugebėdavo rasti bendrą kalbą“.

Prof. A. L. Telksniui skirtas suoliukas, Vytauto Kardelio nuotr.

Profesorių visada supo muzikali aplinka. Renginio metu A. L. Telksnio bičiulis pianistas Jonas Korys pristatė būtent šiai progai skirtą kūrinį „LT suoliukas“. Tai unikali ir užburianti melodija, gimusi „Kultūros nakties“ programoje kaip jausminga improvizacija bičiulystei atminti.

Profesorius A. L. Telksnys mirė praėjusių metų lapkričio mėnesį. Visą savo gyvenimą buvo atsidavęs mokslui. Yra sakęs, kad jo šeimos nariai yra ir 30 jo išugdytų mokslo daktarų, kurių dalis tapo profesoriais.

„Labai simboliška, kad suolelis atsirado šalia Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto suolelio, – kalbėjo instituto direktorius prof. Gintautas Dzemyda, – nes instituto pavadinimai keitėsi, o profesorius Laimutis Telksnys visada buvo neatskiriama instituto dalis.“

Prof. G. Dzemyda ir A. Telksnytė, Vytauto Kardelio nuotr.

Suolelis LT – tai bendra Vilniaus universiteto informatikų iniciatyva su filologais, gimusi iš bendradarbiavimo projektuose LIEPA ir LIEPA-2. Jį galima rasti netoli VU Botanikos sodo administracinio pastato.

Ceremonijos svečiai, Vytauto Kardelio nuotr.

Daugiau apie prof. A. L. Telksnį ir jo darbus Lietuvai galima rasti adresu laimutistelksnys.lt.

Muzikinę Jono Korio dedikaciją A. L. Telksniui „L. T. suolelis” galite išgirsti čia.

2023-06-21

Iškilminga ceremonija vyks Šv. Jonų bažnyčioje. Renginio programa pateikiama žemiau.

Į diplomų teikimo ceremoniją pasveikinti absolventų kviečiami visi norintieji jų šeimos nariai ir bičiuliai. Diplomų įteikimo šventės metu absolventus sveikins fakulteto ir universiteto vadovai, dėstytojai, alumnai. Jiems bus įteikiami bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį suteikiantys diplomai.

Šventės programa (LT)

I DALIS

8:30- 9:00 Šventės dalyvių ir svečių pasitikimas

9:00 – 10:30 val. Diplomų teikimo ceremonija vyks šių studijų programų absolventams lietuvių/ anglų k.:

Diplomų įteikimai

Informatika (bakalauras)

Programų sistemos (bakalauras)

Finansų ir draudimo matematika (magistras)

Informatika (magistras)

Matematika (magistras)

Programų sistemos (magistras)

II DALIS

10:30- 11:00 Šventės dalyvių ir svečių pasitikimas

11:00 – 13:00 val. Diplomų teikimo ceremonija vyks šių studijų programų absolventams lietuvių k.:

Bioinformatika (bakalauras)

Duomenų mokslas (bakalauras)

Ekonometrija (bakalauras)

Finansų ir draudimo matematika (bakalauras)

Informacinių sistemų inžinerija (bakalauras)

Matematika ir matematikos taikymai (bakalauras)

Svarbi informacija!

Absolventai su universitetu atsiskaityti turi iki birželio 20 d. Atsiėmus diplomą reikia pasirašyti diplomų įteikimo žurnale.

Ceremonijoje nedalyvausiančių absolventų prašome apie tai pranešti studijų skyriui iki birželio 20 d. (). Šventėje nedalyvavę absolventai savo diplomą atsiimti galės studijų skyriuje nuo birželio 28 d. iš anksto startu laiku per vienerius metus.

Programme (EN)

9 a.m – 10:30 a.m. Diploma award ceremony will be held in Lithunian/English for graduates of these study programmes:

Informatics (Bachelor)

Software Engineering (Bachelor)

Financial and Actuarial Mathematics (Master)

Informatics (Master)

Mathematics (Master)

Software Engineering (Master)

11 a.m – 1 p.m. Diploma award ceremony for graduates of these study programmes:

Bioinformatics (Bachelor)

Data Science (Bachelor)

Econometrics (Bachelor)

Financial and Actuarial Mathematics (Bachelor)

Information Systems Engineering (Bachelor)

Mathematics and Applications of Mathematics (Bachelor)

Important information!

After receiving the diploma, graduates will be required to sign in the diplomas’ registration journal. Graduates must settle with the University by 20th of June.

Graduates who do not plan to attend the award ceremony are kindly requested to notify the Studies Office by the 20th of June (). Graduates who did not attend the ceremony will be able to collect their diploma at the Studies office from the 28th of June at a pre-agreed time. Diplomas will be kept at the Faculty for one year.

2023-06-15

Apie Lietuvos švietimo problemas kalbama dažnai. Tema itin paaštrėja artėjant egzaminų maratonui ir sulaukus jų rezultatų, kurie, deja, ne visada džiugina. Ypač kai tema pasisuka apie abiturientų matematikos pasiekimus. Didžiausią nerimą kelia situacija regionuose, kuriuose moksleivių žinių lygis dažnai yra žemesnis, vaikai neturi vienodų galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą ir siekti aukštojo mokslo, lyginant su didžiuosiuose miestuose gyvenančiais moksleiviais.

Mokytojų trūkumas regionuose

Mokant matematikos, sunkumai atsiranda ne tik dėl į taisyklių ir procedūrų mokymą orientuotos dalyko programos, susiduriama ir su kita problema – mokytojų trūkumu. Baiminamasi, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikų tiksliųjų mokslų, tarp jų – ir matematikos.

„Mūsų mokykloje matematikos mokytojų trūksta, išėjus vienai kolegei, likusios dvi dirba didžiuliu virš 30 val. krūviu, į Pagėgius jaunų mokytojų neatvyksta“, – sako ilgus metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje dirbanti matematikos mokytoja Asta Ramonienė.

Vyresni mokytojai išeina į pensiją, o jaunus, pedagogo profesijai ir dėstomam dalykui norinčius atsiduoti specialistus – itin sunku pritraukti į regionus.

Pedagogės A. Ramonienė teigia, kad jaunimui gyvenimas provincijoje nepatrauklus, tačiau specialistus galėtų pritraukti gyvenamosios vietos suteikimas, konkurencingi atlyginimai. Jai pritaria ir kita matematikos mokytoja, Baisogalos ir Lizdeikos gimnazijose Radviliškio rajone dirbanti Rūta Nekrašienė: „Nėra ateinančių dirbti į rajoną, laisvų vietų yra, o specialistų neatsiranda“. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Rimo Norvaišos manymu, mokytojų atlyginimai turėtų būti didinami bent dvigubai, be to, turėtų būti peržiūrinėjami krūviai ir užtikrinamas kompetencijų kėlimas.

Ateities mokytojai – nusistovėjusios sistemos laužytojai?

„Būsimi mokytojai turi būti drąsios ir inovatyvios ateities kūrėjai, pasiruošę laužyti nusistovėjusią sistemą“, – sako prof. Alfredas Račkauskas. Apie mokytojus visuomenėje egzistuoja daug stereotipų, regionuose didžiąją dalį dirbančių mokytojų sudaro vyresnioji karta, atlyginimai nėra motyvuojantys. Sudėtinga situacija šalyje VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkus privertė suremti pečius. Pristatoma nauja ir inovatyvi studijų programa – Matematikos mokymas ir edukometrija.

„Šiuolaikinės matematikos studijos turi būti paremtos tarptautiniais matematikos mokymo mokslinių tyrimų rezultatais“, – sako prof. R. Norvaiša. Atsižvelgdami į šiuos, Lietuvoje dar nepristatytus tyrimus, kurių rezultatai kasmet skelbiami Europos ir Pasaulio matematikos mokymo draugijų kongresuose, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai sukūrė naują, išskirtinę studijų programą.

Anot profesoriaus, būsimi matematikos mokytojai turėtų būti supažindinami su šiuolaikiniu mokyklinės matematikos turiniu, jos istorija, filosofija, matematinio mąstymo psichologija. Būsimiems pedagogams svarbu suprasti šiuolaikinę matematikos didaktiką, taip papildant iki šiol universitetuose būsimiesiems pedagogams dėstytų dalykų krepšelį, kurių kokybiškam pedagogo darbui nepakanka. Būsimi programos absolventai bus pasirengę įsitraukti į matematikos mokymo mokslinius tyrimus ir dirbti pasauliniuose matematikos mokymo tyrimų centruose.

Švietimo sistemos iššūkiai: kokie sprendimai padėtų?

Matematikos mokyme Lietuvos ugdymo įstaigose gausu spragų, šis mokymas turėtų iš esmės keistis. „Matematikos supratimas ir abstraktus mąstymas neabejotinai daro teigiamą įtaką bet kokių studijų kokybei, pasirengimui ateities iššūkiams ir gebėjimams juos įveikti“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. A. Račkauskas. Anot profesoriaus, netgi tarp studentų įstojusių į su matematika susijusią studijų programą, atsiranda tokių, kuriems jau universitete tenka pildyti mokyklines matematikos spragas.

Dabartinė dalyko programa yra pasenusi, vaikai nemokami matematinio samprotavimo, problemų sprendimo ieškojimo, vietoj to turinyje dominuoja konkrečių procedūrų, formulių taikymas. Prof. A. Račkausko manymu, tai nėra tinkamas matematikos mokymas. Kad dabartinis matematinio ugdymo turinys nėra toks, koks turėtų būti teigia ir prof. R. Norvaiša. Profesorius turiniu vadina ne tik pačią programą, dalyko turinį sudaro ir mokytojų kompetencija, vadovėlių medžiaga. Tam, kad būtų pasiekti geri rezultatai, visi šie aspektai turi padėti lavinti matematinį mąstymą.

Matematikos žinios padeda formuotis mąstymui, galvoti kritiškai, tinkamai įsivertinti savo galimybes, numatyti veiksmų pasekmes – visa tai šiuolaikiniam žmogui būtini atributai. Kad būtų išugdomi tokie piliečiai, matematikos programa turi būti keičiama iš pagrindų. Turėtų būti stiprinamas mokytojų su inovatyviu požiūriu rengimas, ieškoma, kaip pasiūlyti  konkurencingus atlyginimus visiems mokytojams, pasitikėti mokytojais, atsisakant jų kontrolės, atrasti skatinančių priemonių pedagogams pritraukti į regionus.

2023-06-13