Sidebar

VU priėmimas į antrosios pakopos studijas: didelio susidomėjimo sulaukė MIF programos

2019 07 04 VU priemimas i antrosios pakopos studijas380x250Birželio 27 d. pasibaigė pirmasis priėmimo į Vilniaus universiteto (VU) magistrantūros studijas etapas. Nors Lietuvoje stojančiųjų į aukštąsias mokyklas smarkiai mažėja, VU tęsti studijas pasirinko daugiau būsimų magistrų nei pernai – 1300.

Sprendimą tęsti studijas magistrantūroje lemia geresnių karjeros galimybių, didesnio atlyginimo ir papildomų kompetencijų siekis. Magistro laipsnis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje laikomas privalumu, o kai kuriems specialistams, norintiems kilti karjeros laiptais, yra tiesiog būtinas.

Daugiau negu trečdalis visų pakviestųjų į magistrantūros studijas VU yra studentai iš kitų Lietuvos ar užsienio aukštųjų mokyklų. Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančiosios partnerės Lauros Duksaitės-Iškauskienės teigimu, VU studijų kokybė leidžia šio universiteto magistrams išsiskirti iš kitų šalies aukštųjų mokyklų absolventų.

Šiemet stojantieji į magistrantūros studijas VU rinkosi iš 124 studijų programų. Labai didelio susidomėjimo, palyginti su ankstesniais metais, susilaukė Fizikos fakulteto siūloma lazerinės technologijos programa ir Matematikos ir informatikos fakulteto siūlomos modeliavimo ir duomenų analizės bei kompiuterinio modeliavimo programos.

Itin populiariu stojančiųjų pasirinkimu tapo Medicinos fakultete pradėta vykdyti išplėstinės praktikos slaugos programa ir dvi papildomos menų terapijos programos atšakos (dramos terapija ir šokio-judesio terapija), taip pat Filologijos fakulteto sėkmingai vykdoma Šiaurės Europos kalbos ir kultūros programa. Studentų susidomėjimas Gyvybės mokslų centro ir Teisės fakulteto siūlomomis programomis išliko toks pats didelis. Nemažo dėmesio taip pat sulaukė kokybiškai atnaujinta apskaitos ir finansų valdymo programa, vykdoma Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete.

Po pirmojo etapo likusios laisvos vietos VU bus paskelbtos liepos 4 d. 14 val., o prašymus stoti bus galima pateikti nuo liepos 4 d. 14 val. iki liepos 8 d. 15 val. per VU informacinę sistemą. Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas vyks nuo liepos 14 d. 13 val. iki rugpjūčio 27 d. 24 val. per VU informacinę sistemą.

E. Kurausko nuotrauka

VU MIF institutų leidžiami žurnalai įvertinti tarptautiniu lygiu

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) institutų leidžiami žurnalai „Informatica“ ir „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“ pateko į pirmą kvartilį (Q1).

Žurnalai priskiriami kvartiliui pagal jų citavimo rodiklį (IF, angl. Impact Factor). 2018 m. IF buvo skaičiuojamas 2018 m. citavimų, kuriuose cituojami 2016 ir 2017 m. publikuoti žurnalo straipsniai, skaičių dalijant iš 2016 ir 2017 m. žurnale publikuotų straipsnių skaičiaus:

2019 07 03 Formule350x45

Visi žurnalai suskirstyti į kategorijas (pvz., „Computer Science“, „Artificial Intelligence“), kuriose jų citavimo rodikliai yra išrūšiuojami mažėjimo tvarka. Pirmasis to sąrašo ketvirtis ir yra pirmasis kvartilis.

2019 07 03 VU MIF institutu leidziami zurnalai380x250„Informatica“

Žurnalas „Informatica“ pateko į pirmąjį kvartilį kategorijoje „Mathematics, Applied“. Jis užima 43 poziciją iš 254. Kategorijoje „Computer Science, Information Systems“ jis patenka į trečiąjį kvartilį (Q3). Dažniausiai straipsniai iš žurnalo „Informatica“ cituoti šiuose moksliniuose leidiniuose: „Journal of Intelligent & Fuzzy Systems“, „Symmetry-Basel, Ieee Access“, „International Journal of Intelligent Systems“, „Mathematics“, „Soft Computing“, „International Journal of Knowledge-Based and Intelligent Engineering Systems“, „Neutrosophic Sets and Systems“, „Sustainability“, „Algorithms“, „Computers & Industrial Engineering“, „Information“.
Žurnalas „Informatica“ pradėtas leisti 1990 m. Šiais metais leidžiamas jubiliejinis, trisdešimtasis, jo tomas, kurį sudaro keturi numeriai. Žurnalas įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu. Pirmieji leidėjai buvo VU Matematikos ir kibernetikos institutas bei Lietuvos mokslų akademija. Šiuo metu leidėjas yra VU (VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), tačiau istoriškai ant viršelio nurodyta ir Lietuvos mokslų akademija. Žurnalo „Informatica“ vyriausiasis redaktorius yra prof. Gintautas Dzemyda, redaktoriaus pavaduotojas – prof. Julius Žilinskas. Pirmasis žurnalo vyriausiasis redaktorius buvo prof. Jonas Mockus.

„Nonlinear Analysis-Modelling and Control“

Žurnalas „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ į pirmąjį kvartilį duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“ pateko dviejose mokslų krypčių kategorijose: „Mathematics, Applied“ ir „Mathematics, Interdisciplinary Applications“. Žurnalas priskirtas ir trečiajai kategorijai – „Mechanics“, joje jis pateko į antrąjį kvartilį (Q2).

Šeši iš 2016–2017 m. žurnalo „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ publikuotų straipsnių duomenų bazėje pažymėti kaip dažnai cituojami (angl. Highly Cited in Field). Jų autoriai – Kinijos, Australijos, Rumunijos, JAV ir kitų šalių mokslininkai.

Dažniausiai cituojamas Kinijos ir Australijos mokslininkų L. Liu, F. Sun, X. Zhang ir Y. Wu parengtas straipsnis „Bifurcation Analysis for a Singular Differential System with Two Parameters via to Topological Degree Theory“, publikuotas 2017 m. Šiuo metu jis yra pacituotas jau 50 kartų.

Pirmasis „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ žurnalo numeris pasirodė 1997 m. Žurnalo leidybą inicijavo Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacija, o leido Matematikos ir informatikos institutas (MII) kartu su VU ir Lietuvos mokslų akademija. Prijungus MII prie VU, žurnalo leidėjas yra VU. Žurnalo vyriausiasis redaktorius – MIF profesorius emeritas Feliksas Ivanauskas, garbės redaktorius – MIF profesorius emeritas Mifodijus Sapagovas. Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojai – MIF profesoriai Romas Baronas, Gintautas Dzemyda ir Artūras Štikonas.

Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos mokslo premijų konkursui


Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų 2019 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui.

2019 06 28 Kvietimas teikti paraiskas Lietuvos mokslo premiju konkursui380x250Darbai 2019 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui priimami iki 2019 m. spalio 1 d. 
Lietuvos mokslo premijų nuostatai.  

Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais. Būtina nurodyti darbų mokslinę ir praktinę reikšmę. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ir (ar) užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.
Dokumentai teikiami skaitmeniškai adresu.

 

Privalomi dokumentai:
1. Darbas
2. Darbą teikiančių institucijų pristatymas
3. Darbo anotacija iki 10000 spaudos ženklų
4. Anotacija, skirta visuomenei, žiniasklaidai, iki 1000 spaudos ženklų
5. Darbą sudarančių autoriaus (-ių) spausdintų ir (ar) įdiegtų mokslo darbų sąrašas
6. Autoriaus (-ių) anketa (-os)
7. Darbo autoriaus (-ių) gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymas

Turintiems tik spausdintas monografijas ir knygas, jos teikiamos po 3 egz. sudedant į 3 atskirus aplankus, dėžutes ir pan., ant kurių užrašyta darbo autorius(-iai), darbo ir institucijos pavadinimas.

Darbą teikiančių institucijų pristatymas turi būti patvirtintas parašais.
Monografijas, knygas bei institucijų pristatymo originalus siųsti arba atnešti adresu:
Lietuvos mokslo premijų komisijai, Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 201 kab., 01103 Vilnius

VU MIF doktorantų tyrimai publikuoti aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose

2019 06 27 Doktorantu tyrimai642x368

 

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) doktorantų tyrimų rezultatai publikuoti aukščiausio pasaulinio lygio mokslo žurnaluose (pirmojo kvartilio pagal mokslo žurnalų reitingus).

Informatikos instituto Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantai Tomas Raila ir Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas turi kuo didžiuotis – 2019 m. pradžioje jų atliekamų tyrimų rezultatai paskelbti aukščiausio lygio mokslo žurnaluose:  straipsnis „Electrochemical Impedance of Randomly Distributed Defects in Tethered Phospholipid Bilayers: Finite Element Analysis” – žurnale „Electrochimica Acta“, o straipsnis „Algorithm for Automatic EEG Classification According to the Epilepsy Type: Benign Focal Childhood Epilepsy and Structural Focal Epilepsy, Biomedical Signal Processing and Control“ – žurnale „Biomedical Signal Processing and Control“.

Tiria pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrochemines savybes

Tomas Raila, Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantas, jau per pirmuosius doktorantūros studijų metus pasiekė rezultatų, kuriuos teigiamai aprobavo „Electrochimica Acta” žurnalo recenzentai bei redkolegija. Tomas Raila kartu su vadovu prof. Tadu Meškausku, bendradarbiaudami su Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto mokslininkais (prof. Gintaru Valinčiumi ir jo grupe), vykdo tarpdisciplininius tyrimus, kurių objektas – pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrocheminės savybės. Šios membranos imituoja gyvų organizmų ląstelių membranas, kuriose dėl sąlyčių su toksinais, uždegimų, senėjimo ir kitų priežasčių gali rastis defektai, iškreipiantys elektrocheminius virsmus ląstelėse (o tai daro įtaką neurodegeneracinių susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, Parkinsono ligos, vystymuisi).

Tyrimo metu, pasitelkiant įvairiose kompiuterinio modeliavimo srityse naudojamą baigtinių elementų metodą (angl., „Finite Element Method”), sudaromi ir analizuojami trimačiai defektuotų membranų kompiuteriniai modeliai (vizualiai panašūs į olandiško sūrio gabalus). Tai padeda išvengti ilgų ir sudėtingų realių membranų tyrimų laboratorijoje. Kompiuterinis modeliavimas pasižymi didele skaičiavimų apimtimi, todėl tam naudojama MIF ir GMC turima aukšto našumo lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų infrastruktūra. Tolesniuose tyrimuose numatoma papildomai taikyti dirbtinio intelekto metodus, analizuojant realių membranų mikroskopines nuotraukas.

Sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas epilepsijos tipui atpažinti

Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantas Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas (kartu su vadovu prof. Tadu Meškausku) dirba kitoje, tačiau taip pat tarpdisciplininėje srityje – informatikos ir medicinos. Leidinyje „Biomedical Signal Processing and Control“ pristatomame straipsnyje „Algorithm for Automatic EEG Classification According to the Epilepsy type: Benign Focal Childhood Epilepsy and Structural Focal Epilepsy, Biomedical Signal Processing and Control“ aprašomi tyrimai vykdomi kartu su VU ligoninės Santaros klinikų filialo gydytoja – vaikų neurologe dr. Rūta Samaitiene. Naujausias rezultatas – sukurtas algoritmas, gebantis (nors ir su paklaida) įvertinti ligos diagnozę iš pateiktų duomenų (iš anksto įrašytos elektroencefalogramos). Tai – dirbtinio intelekto metodų pagrindu sukurtas klasifikatorius (dirbtinis neuroninis tinklas), skirtas klasifikuoti pacientų, kuriems diagnozuotos dviejų tipų epilepsijos (gerybinė vaikų ir struktūrinė židininė), elektroencefalogramas.

Tyrime buvo naudoti tik tokie atvejai, kada gydytojams neurologams vizualiai (vien tik iš elektroencefalogramos peržiūros) sudėtinga atskirti diagnozės tipą, neturint ligos istorijos. Verta pažymėti, kad tai pirmasis pasaulyje automatizuotas (paremtas kompiuterine elektroencefalogramos analize be eksperto įsikišimo) metodas, skirtas minėtoms epilepsijos formoms atpažinti.

Konkurse „Naujasis knygnešys 2019“ apdovanotas dr. G. Grigas

2019 06 25 Naujasis knygnesys785x400

 

2019 m. birželio 19 d. konkurso „Naujasis knygnešys 2019“ finale, tęsiant daugiametę tradiciją, apdovanotas naujasis knygnešys – žmogus, savo darbais ir pasiekimais nusipelnęs Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai.

 

Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas dr. Gintautui Grigui – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto afilijuotajam mokslininkui, pirmosios lietuviškos skaičiavimo mašinos „Rūta“ projekto vadovui, daugiamečiam lietuviškos kompiuterinės terminijos puoselėtojui.

Kaip sukurta dabartinė rektoriaus toga?

Vilniaus universitete (VU) birželio mėnuo – ypatingas, absolventams teikiami  bakalauro ir magistro laipsnio diplomai. Iškilmingų ceremonijų metu VU rektorius prof. Artūras Žukauskas dėvi iškilmėms skirtas regalijas.

2019 06 20 Rektorius Arturas Zukauskas380x250Toga kartu su pelerina, kepure ir grandine yra rektoriaus valdžios ženklai. VU rektoriaus toga ir pelerina pasiūtos pagal Jono Kazimiero Vilčinskio paveikslą. Priekyje – odos mezginiai, kuriuose, pasak dailininkės, pavaizduotas išminties arba žinių medis – lapas, žiedas, vaisius. Togai pasiūti dailininkė sunaudojo dešimt metrų medžiagos. Ji juokiasi, kad rektoriai, kuriems teko dėvėti togą, autorę keiksnoja – drabužis labai sunkus. Dailininkė aiškina, kad reikėjo pasiūti ne kokią vakarinę moterišką suknelę, o rektoriaus togą, puikios formos ir iškilmingą. Rektoriaus kepurė pasiūta pagal išlikusį originalų modelį. Papuošalas taip pat originalus – jį pagal seną formą išliejo J. Burneika. Vilniaus universiteto dokumentai, išlikę daiktai buvo impulsas, kuriuo kurdama galėjo remtis menininkė.

Dabartinės rektoriaus togos istorija prasidėjo tuomet, kai rektoriaus pareigas ėjo prof. Rolandas Pavilionis. Jis buvo pakviestas dalyvauti Italijoje, Bolonijos universitete vyksiančioje universitetų rektorių konferencijoje. Ten rektorius turėjo pasirašyti Didžiąją Europos universitetų chartiją. Kvietime buvo įrašyta, kad universitetų vyriausieji turi dalyvauti pasipuošę togomis, o Vilniaus universiteto rektorius tokios dar neturėjo. Šio darbo skubiai ėmėsi dailininkė Irena Vabalienė.

2019 06 20 Regalijos389x250Toga siūta ligoninėje

Ši rektoriaus toga siūta 1991 metais. Buvo praėję tik metai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, taigi dar buvo jaučiama prekių įvairovės stoka. I. Vabalienė šypsosi, kad tuomet buvo galima rasti tik juodos, pilkos ir rudos spalvų medžiagų. Raudonas rektoriaus togos pamušalas buvo specialiai gamintas Kauno tekstilės institute. Sunkiausia buvo surasti aksomo kepurei – jis turėjo derėti prie togos pamušalo.

I. Vabalienė siuvo togą ligoninėje, nes po Sausio 13-osios įvykių susirgo. Menininkė pasakojo, kad gydytojas jai sukdavo rankinę „Singer“ mašiną, jo kolegės padėjo karpyti medžiagą. Rektorius R. Pavilionis ateidavo matuotis togos į ligoninę.

„Kuo darbas sunkesnis, tuo geriau išeina“, – teigia autorė ir prisimena, kad, grįžęs iš rektorių konferencijos Italijoje, R. Pavilionis džiaugėsi, nes jo toga buvo ne prastesnė už kitų rektorių togas, kurių apdailai buvo panaudoti netgi kailiai.

2019 06 20 Rektorius Rolandas Pavilionis250x380

2019 06 20 Rolandas Pavilionis269x384Dailininkė tekstilininkė sukūrė ir Vilniaus universiteto Senato narių aprangą bei išsiuvinėjo Vilniaus universiteto vėliavą.

Vėliau – dar penkių universitetų togos

Be Vilniaus universiteto rektoriaus togos, I. Vabalienė dar yra sukūrusi kitų penkių universitetų rektorių togas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos, Lietuvos muzikos akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos. Kaip ir Vilniaus universiteto rektoriaus togą, dailininkė tekstilininkė kūrė jas su nuostata, kad tai yra žinybiniai drabužiai, ir stengėsi įsigilinti į tai, kokios rūšies specialistus ugdo universitetai, kokios universitetų vertybės.

Darbai: buvę ir dabartiniai

I. Vabalienė save vadina „daugiaplane“, nes penkiolika metų dirbo modelių namuose dailininke modeliuotoja, tačiau tuo neapsiribojo. Beveik 20 metų dirbo kino studijoje, ten kūrė kostiumus kino filmams. Tarp filmų kūrimo būdavo pertraukos, kai nereikėdavo dirbti, taigi I. Vabalienė domėjosi tekstile. Kilimų siuvinėjimas – kitas etapas, kuris, pasak menininkės, yra džiaugsmas dvasiai.

Be Vilniaus universiteto vėliavos, menininkė yra siuvinėjusi miestų – Pasvalio, Ukmergės, Šiaulių ir kt. – bei įvairių organizacijų, pvz., Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų ir kt. vėliavas, tačiau kūryba to nevadina, tai esąs tik darbas – tereikia tik kuo tiksliau atvaizduoti tam tikrą eskizą, pritaikyti spalvas.

Apie tai, kad galėtų baigti darbus ir gyventi be kūrybos, dailininkė tekstilininkė net pagalvoti negali. Jos žodžiais tariant, toliau yra begalinė diena.

Teksto autorė Kristina Urbaitytė

Nuotraukos Edgaro Kurausko ir iš VU archyvo

MIF absolventams įteikti diplomai: „Išsinešate ne tik žinias“

Vilniaus universitetas (VU) matematikos specialistus ruošia nuo pat įsteigimo – jau 440 metų, informatikos – nuo 1971-ųjų. Birželio 18-ąją svarbų žingsnį savo gyvenimo kelyje padėjo dar 292 Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventai. Iškilmingoje ceremonijoje šv. Jonų bažnyčioje jiems buvo įteikti bakalauro ir magistro laipsnio diplomai.

2019 06 19 Diplomu teikimas„Išsinešate ne tik žinias, šalia jų jums suteikiamas išsilavinimas, – sveikinimo kalbą pradėjo VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, – o kartu gaunate ir gebėjimą giliai suprasti, kritiškai bei kūrybingai mąstyti“. Pasak rektoriaus, žinios – greitai keičiasi ir absolventų tikslas yra jas pritaikyti keičiant pasaulį.

Absolventus, žengiančius į naują gyvenimo etapą, sveikinęs VU MIF Informacinių technologijų prodekanas dr. Povilas Treigys, sakydamas kalbą,  pabrėžė, kad studijų baigimo diplomas – tai formalumas: „Svarbiausia, kad šiais diplomais visiems įrodysite, galintys pradėti ir baigti iki galo didelį, kartais nuobodų, daug valios, pastangų ir nuolat gilinamų žinių reikalaujantį darbą“.

Ceremonijoje absolventus ir svečius taip pat sveikino įmonės „Asseco“ Lietuva įkūrėjas ir nepelno organizacijos „IOTA Foundation“ atstovas dr.  Evaldas Drąsutis, draudimo bendrovės „IF“ vyriausioji aktuarė bei Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narė Ilona Raibikienė, Informatikos studijų programos komiteto pirmininkas prof. Rimantas Vaicekauskas, Bioinformatikos studijų programos absolventas Leonas Rėčkus.

Studentų atstovas L. Rėčkus išrėžė drąsią, kolegas motyvuojančią kalbą: „Šiandien mes, visi čia susirinkusieji, esame nugalėtojai! Kad ir kiek būtume abejoję savo buvusiais sprendimais, rytojų mes pasitinkame kaip nugalėtojai – nugalėję vakar dienos iššūkius“.

VU rektorius ceremonijos metu įteikė net 266 bakalauro diplomus, iš kurių 26 – CUM LAUDE. MIF magistro laipsnius apsigynė 26 studentai, vienam iš jų įteiktas MAGNA CUM LAUDE, keturiems – CUM LAUDE diplomai.

Nuotraukų galerijos:

Programų sistemų bakalaurai ir magistrantūros absolventai

Bakalauro studijų absolventai

Nuotraukų autorius Edgaras Kurauskas

Magistro laipsnis – darbdavio įvertinimas, geresnės karjeros galimybės, didesnis atlyginimas

Tuo metu, kai Lietuvoje dramatiškai mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitete (VU) tęsti savo studijas kasmet pasirenka per 1300 būsimų magistrantų. Pasak specialistų, tokį studentų pasirinkimą lemia pamatuotas požiūris į savo karjeros galimybes, ekonominė nauda ir papildomų kompetencijų siekis, kuris sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje yra tiesiog būtinas.

2019 06 13 Magistro laipsnis380x250Stoja gilinti profesinių žinių

Pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai renkasi magistrantūros studijas, pasak VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovės Linos Kižinienės, yra noras gilinti savo profesines žinias ir bendrąsias kompetencijas.

„Šiuo metu universitete turime beveik 2800 studentų, pirmakursių ir antrakursių, kurie pasirinko studijas vienoje iš 130 magistrantūros programų, norėdami pagilinti savo profesines žinias ir patobulinti bendrąsias kompetencijas. Kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, derinti įvairius požiūrius, dirbti besikeičiančiomis aplinkybėmis – tai kompetencijos, kurios gali būti ugdomos tik akademinėje aplinkoje ir disciplinų įvairovėje“, – teigia VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.

Antroji priežastis – ekonominė nauda. „Dėl globalizacijos, darbo jėgos judėjimo ir technologijų poveikio šiandienos darbo rinka tampa vis dinamiškesnė. Beveik visuotinai sutariama, kad ateityje daugybė šiandien egzistuojančių profesijų bus nebereikalingos arba lengvai pakeičiamos. Dėl šių priežasčių vis daugiau darbdavių vertina magistro laipsnį ir išsilavinimo suteikiamas kompetencijas, o siekiant įsidarbinti į kai kurias aukštesnes darbo pozicijas magistro laipsnis yra būtinas“, – tvirtina L. Kižinienė.

VU absolventai „paklausesni“

Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė pasakoja, kad VU studijų kokybė leidžia šio universiteto studentams išsiskirti iš kitų šalies aukštųjų mokyklų studentų.

„VU daugelyje specialybių yra užsitikrinęs lyderystę visoje Lietuvoje. Universitetas sutraukia geriausiai besimokantį šalies jaunimą. Nors panašios studijos yra siūlomos ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, matome, kad VU savo studijų kokybe jas lenkia“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak pašnekovės, kokybišką išsilavinimą ypač vertina darbdaviai. Pastebima, kad, galėdami rinktis iš kelių kandidatų, jie mieliau įdarbina VU absolventus nei konkuruojančių universitetų studentus.

„Matome, kad VU absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje. Jie eina vadovaujančias pareigas įvairiose šalies įmonėse, valstybinėse įstaigose ir didelėse bendrovėse. Natūralu, kad geriausi absolventai Lietuvoje sulaukia ir geriausių darbo pasiūlymų“, – sako pašnekovė.

2019 06 13 Magistro laipsnis Laura Duksaite Iskauskiene380x250Turintiems magistro laipsnį – geresnės darbo pozicijos

L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, siekiant eiti vadovaujančias pareigas, ypač svarbus ir vertinamas tampa magistro laipsnis, o darbinantis į kai kurias vietas jis yra netgi privalomas.

„Vadovų rinkoje tai yra normali praktika. Priklausomai nuo pareigybės lygio, magistro laipsnis yra laikomas privalumu. Kai kuriems specialistams, norintiems kilti karjeros laiptais, yra tiesiog būtina turėti aukštesnį žinių lygį patvirtinantį magistro diplomą“, – teigia specialistė.

Anot jos, pastaruoju metu darbo rinkoje yra pastebima ryški tendencija – vis daugiau dėmesio skiriama specializuotoms magistro studijoms.

„Tai reiškia, kad žmonės, kurie studijavo, pavyzdžiui, technologijas, gamtos mokslus, grįžta į universitetą ir renkasi verslo vadybos magistrantūros studijas. Dažniausiai tai yra susiję su norimais karjeros pokyčiais. Tie žmonės, kurie pasirenka studijuoti vadybą, savo karjeros kelyje siekia vadovo pozicijos, todėl net ir dirbdami gamtos ar technologijų srityje ir turėdami reikiamų profesinių žinių, privalo gilinti ir plėsti savo kompetencijas verslo vadybos srityje“, – aiškina L. Duksaitė-Iškauskienė.

Vadovų paieškomis užsiimanti specialistė sako, kad tie studentai, kurie jau nuo studijų pradžios pradeda domėtis darbo rinka, dažniausiai pasiekia aukščiausius karjeros laiptelius.

„Jie turi aiškų planą, žino, kur norėtų dirbti, kelia sau aukščiausius reikalavimus ir turi didelių lūkesčių. Kai studentai patys jaučiasi atsakingi už savo ateitį, jų karjera vystosi kur kas sklandžiau ir yra sėkmingesnė“, – tikina L. Duksaitė-Iškauskienė.

Aukštesnis laipsnis – didesnis užmokestis

L. Kižinienė sako, kad, remiantis objektyvios aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos sistemos duomenimis, magistrantūros studijas baigusių žmonių darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei absolventų, turinčių tik bakalauro diplomą.

„VU magistrantūros studijų programų absolventų vidutinės draudžiamosios mėnesinės pajamos praėjus 12 mėnesių nuo studijų baigimo yra didesnės, palyginti su bakalauro studijų programų absolventų užmokesčiu. Kai kuriais atvejais šis skirtumas gali siekti netgi iki 50 proc.“, – tvirtina VU atstovė.

Tai, kad akademinis laipsnis dažnai garantuoja didesnį darbo užmokestį, patvirtina ir L. Duksaitė-Iškauskienė.

„Tuos, kurie skiria daug dėmesio ne tik diplomui, bet ir akademinėms žinioms, darbdavys tikrai įvertins. Aukštesnis išsilavinimas – aukštesnė pozicija – didesnis darbo užmokestis. Magistro laipsnis – tai pridėtinė vertė, kuri atsiskleidžia didesnio darbo užmokesčio forma“, – sako „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė.

2019 06 13 Magistro laipsnis Lina Kizinienė380x250Studijuoti grįžta ir po ilgos pertraukos

L. Kižinienė pasakoja, kad per dvejus metus VU galima praplėsti jau turimą patirties bagažą ir jį papildyti naujomis žiniomis.

„Daugybė VU studentų jau baigdami bakalauro studijas turi motyvacijos ir žino, kurioje srityje nori gilinti profesines žinias. Šie studentai iškart renkasi sau tinkamą magistrantūros studijų programą“, – aiškina VU atstovė.

Tačiau nemaža dalis bakalauro studijas baigusių ir po jų mokslų netęsusių absolventų, pasak L. Kižinienės, pirmiausia nori įvertinti darbo rinką. Tokie studentai į universitetą sugrįžta po pertraukos ir tik tada tęsia mokslus pasirinktoje magistrantūros studijų programoje.

„Turime daug laisvos sielos studentų, kurie pabaigę bakalauro studijas pirmiausia nori eksperimentuoti, išbandyti save įvairiose veiklose bei srityse ir tik po to pasirinkti sau tinkamiausią. Tokie studentai, prieš pasirinkdami magistrantūros programą, save atranda darbo rinkoje ir tik vėliau grįžta į akademinį gyvenimą. Pavyzdžiui, studentai į universitetą sugrįžta po vienerių, dvejų ar net penkerių metų“, – sako VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.

Nesunkiai suderina darbą ir studijas

Vos daugiau nei 30 proc. VU studentų yra vilniečiai, todėl, kaip pasakoja L. Kižinienė, visai likusiai studentų daliai nuo pat pirmosios studijų dienos tenka pasirūpinti savo išlaikymu sostinėje.

„Šie studentai naudojasi įvairiais finansinės paramos šaltiniais: stipendijomis, valstybės remiamomis paskolomis (iki 1900 eurų per metus, skirtų gyvenimo išlaidoms). Vis dėlto neturintiems papildomos tėvų paramos darbo užmokestis yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – sako VU atstovė.

Apie 60 proc. visų VU studijuojančių magistrantūros studentų turi darbą, o nemaža dalis jų dirba pagal specialybę. Tam, kad šiems studentams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos derinti darbą su studijomis, VU studijų programų tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į jų gyvenimo ritmą.

„Suprantame studentų poreikius, todėl daugelio VU magistrantūros studijų programų paskaitų tvarkaraščiai yra lankstūs, o paskaitos vyksta antroje dienos pusėje. Studijų ir darbo derinimas parodo aukštą studentų motyvaciją įgyti žinių ir kompetencijų“, – teigia L. Kižinienė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku