Fakulteto naujienos

Legendinis krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, su savo vadovaujamomis komandomis skynęs aukščiausius Europos ir pasaulio krepšinio apdovanojimus, dar studijuodamas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete daugiau dėmesio skyrė sportui, o ne mokslams – du ar tris kartus per dieną vykstančias treniruotes, varžybas ir išvykas suderinti su paskaitomis ir atsiskaitymais nebuvo pati lengviausia užduotis. Kartą būsimasis treneris iš dėstytojo net išgirdo frazę: „Nebus iš tavęs matematiko.“ 

Dėstytojo spėjimas pasitvirtino, tačiau J. Kazlauskas sako, kad žinios, kurias įgijo studijuodamas VU matematiką, buvo itin reikšmingos tolesnei jo karjerai: „Atrodo, kad mūsų darbas – krepšinis – yra tik sportas, bet kai analizuojame varžovą, tai yra vien skaičiai ir tikimybės.“

Kas lėmė, kad pasirinkote būtent matematikos studijas?

Panevėžio 1 vidurinėje mokykloje (dabar J. Balčikonio gimnazija) turėjau labai stiprų ir reiklų matematikos mokytoją, be to, neblogai mokiausi matematiką. Tuo metu priklausiau moksleivių krepšinio rinktinei, tad stojamiesiems egzaminams nebuvo kada pasiruošti. Labai bijojau tarybinės armijos, labai nenorėjau į ją, todėl stojau ten, kur tikėjausi, kad tikrai įstosiu. 

Stojau į matematiką, man pasisekė ir buvau priimtas. Tada sau pasakiau – viskas, jokio krepšinio, dabar tikslingai mokysiuosi matematiką. Tik du mėnesius pratraukiau be krepšinio…

Pirmus dvejus metus spėjau mokytis su grupe, trečiame kurse prasidėjo skolos. Kiekvieną dieną turėdavau po dvi sunkias treniruotes, o jas derinti su matematikos mokslais buvo tikras iššūkis. Kai buvau pakviestas į jaunimo rinktinę ir išvykau į varžybas, grįžęs sužinojau, kad man oficialiai skirtos akademinės atostogos. Rinktinės nariai išimties tvarka galėjo daryti pertrauką, todėl kelerius metus skyriau vien tik sportui.

Vienais metais mane pasikvietė dekanas Vytautas Merkys ir sako: „Reikia pabaigti.“ Paklausiau jo patarimo, perėjau į neakivaizdines studijas ir pabaigiau.

Kaip Jūsų studijų laikais atrodė studentų laisvalaikis, sportinis gyvenimas?

Kai įstojau, mano prioritetas buvo studijos, tuo metu žaidžiau krepšinį už universitetą. Treniruotės vykdavo du kartus per savaitę. Dalyvaudavome tarpfakultetinėse varžybose, o kai pradėjome dalyvauti respublikinėse, Vilniaus „Statybos“ vyrų krepšinio komandos treneriai, pamatę, kaip žaidžiu, persiviliojo, kad vėl grįžčiau pas juos. Ir grįžau.

Kalbant apie universitetą, tuo metu sportas buvo ant bangos ir gyvenimas buvo labai intensyvus ne tik tarp žaidėjų, bet ir tarp sirgalių. Pamenu, kad krepšinio salėje M. K. Čiurlionio gatvėje būdavo labai daug žiūrovų ir ohoho kas darydavosi! Salė labai maža, atrodo, kad net patiems žaidėjams mažai erdvės, o dar kiek žiūrovų į ją susirinkdavo! Keliomis eilėmis. Sunku nupasakoti, kas darydavosi. Sirgaliai įkaitindavo atmosferą, vykdavo labai aršios kovos.

Kokie dėstytojai iš studijų metų labiausiai įsiminė?

Stengiausi būti geras studentas – nepraleisdavau paskaitų be reikalo, kiek galėjau, tiek lankydavau. Nebent pasitaikydavo kokios išvykos. Stengiausi mokytis taip, kad sugebėčiau išlaikyti egzaminus. Dėl dalyvavimo varžybose egzaminus dažniausiai laikydavau vienas.

Viena iš labiau atmintyje įstrigusių istorijų susijusi su dėstytoju Ignu Stasiu Uždaviniu. Jis dėstė labai sudėtingą dalyką – teorinę mechaniką. 

Atėjęs pas dėstytoją I. S. Uždavinį sakau: „Važiuoju į varžybas. Ar galėčiau grįžęs pas jus egzaminą laikyti?“ Tuo metu buvo penkiabalė sistema. Jis į mane taip įdomiai pažiūrėjo ir klausia: „Tau ketverto užteks?“ Iš nustebimo, kad man gali leisti nelaikyti tokio sudėtingo egzamino ir parašyti įvertinimą, net nežinojau, ką atsakyti. Jis vėl pakartojo klausimą. Pasimetęs atsakiau, kad taip. Pasirašęs sako: „Nebus iš tavęs matematiko.“

Praėjus daugeliui metų, kai tapau rinktinės treneriu ir kai 2000-aisiais skridome į Sidnėjaus vasaros olimpines žaidynes, su buvusiu dėstytoju ir tuometiniu Seimo nariu I. S. Uždaviniu susitikau oro uoste. Jis kartu su V. Landsbergiu atėjo mūsų išlydėti į žaidynes. Priėjo prie manęs ir sako: „Sakiau gi, kad nebus iš tavęs matematiko.“ 

Ar dėstytojai atlaidžiau žiūrėjo į studijas, žinodami apie Jūsų sportinę karjerą?

Dėstytojai žinojo, kas aš toks, jiems būdavo smalsu pagainioti mane, pažiūrėti, kiek gaudausi toje matematikoje ar kituose dalykuose. 

Praėjus nemažai metų po studijų baigimo sutikau vieną dėstytoją ir jis man papasakojo istoriją. Nežinau, ar ji tikra, ar ne. Jis sakė, kad kai man liko labai mažai studijuoti, gal koks pusmetis ar metai, susirinko dėstytojai ir tarėsi, kad gal reikia palengvinti man gyvenimą ir supaprastinti studijų procesus. O vienas vyresnis dėstytojas sako: „Ne, jis tiek daug pats padarė, dabar supyks, jeigu mes taip lengvai praleisime.“

Kokių atrandate sąsajų tarp to, ką išmokote studijų metais, ir to, ką galima pritaikyti trenerio darbe?

Jūs neįsivaizduojate, kiek daug! Atrodo, kad mūsų darbas – krepšinis – yra tik sportas, bet kai analizuojame varžovą, tai yra vien skaičiai ir tikimybės. Pavyzdžiui, kiek kartų vienas žaidėjas varosi kamuolį į vieną ar kitą pusę, koks jo efektyvumas, pataikymas. Jeigu varosi į vieną pusę, jo efektyvumas ir pataikymas vienoks, jeigu į kitą – kitoks. Jeigu meta sustojęs – vėl kitaip. Vieni skaičiai! Daug skaičiuojame ir pagal tai priimame sprendimus. Krepšinis yra vien tik statistika – visas dėmesys procentams, kas kiek meta ir kiek pataiko. 

Šioje srityje labai svarbu logikos ir loginio mąstymo pritaikymo gebėjimas. Universitete gavau ir psichologijos žinių, jos buvo labai svarbios toje srityje, kurioje dirbau. Universitetas man labai praplėtė akiratį ir kalbant apie kitus dalykus, kurie net nėra susiję su matematika. Už tai aš jam ir dėkingas. 

Universitetą baigėte beveik prieš keturiasdešimt metų. Kuo labiausiai didžiuojatės?

Didžiuojuosi, kad baigiau seniausią, gražiausią, didžiausią, geriausią universitetą. Kai studijavau, visi jautėme pasididžiavimą, kad mes – iš stipriausio šalies universiteto.

O kaip atrodė Jūsų karjeros kelias? 

Kai baigiau profesionalią krepšininko karjerą, buvo sunkus laikotarpis ir teko priimti sudėtingus sprendimus. Labai keblu papasakoti, nes tas laikotarpis, kai aš studijavau, ir tas, kuriuo jūs dabar gyvenate, skiriasi kaip diena ir naktis. 

Tuo metu žaisdami krepšinį mes nesukaupėme didelio turto nei užsidirbome pinigų. Po studijų man reikėjo viską pradėti nuo nulio ir aš ilgai svarsčiau, ką man reikia daryti: ar eiti mokytojauti, ar treniruoti. Ilgai ieškojau, kur dirbti, kol gavau pasiūlymą Vilniaus olimpinio rezervo krepšinio mokykloje eiti ne tik trenerio, bet ir direktoriaus pareigas. Jas ėjau daugiau kaip devynerius metus, tada atsirado moksleivių rinktinė, ją treniravau ir 1994 m. pirmieji Lietuvoje iškovojome Europos jaunių čempionų titulą. Ir po to jau prasidėjo darbas su „Žalgiriu“, Lietuvos rinktine ir kitais.

Jūs turite net penkis anūkus. Ar padedate jiems ruošti matematikos namų darbus? 

Mėgstu juokauti, kad mokausi aštuntoje klasėje iš naujo. Vyriausia mano anūkė yra aštuntokė ir labai dažnai su ja kartu dirbame – per savaitę bent kelis kartus. Kol kas šios klasės kursas man dar lengvas, kai anūkė augs, pažiūrėsiu, kiek dar mano atmintis traukia. 

Ko palinkėtumėte savo anūkams ir kitiems moksleiviams, kurie dar tik mokosi ir dėlioja ateities planus?

Reikia stengtis siekti žinių – jos ne kupra, ne sunkus maišas. Žinios tik padės gyvenime, tai labai svarbus dalykas. Labai svarbu kalbos. Aš buvau negabus kalboms, o jų mokėjimas labai praverčia ir daug kelių atidaro. 

Dar svarbu būti drąsiam, sugebėti atsispirti blogiems dalykams. Per visą savo karjerą esu matęs tiek liūdnai pasibaigusių istorijų, kai gabų jauną žmogų blogas sprendimas nutempia žemyn, sužlugdo karjerą. Reikia mokyti jaunimą sakyti „ne“ ir pakovoti už save. Tai yra labai svarbu.

2023-06-05

Simbolinė ir istorinė Vilniaus universiteto (VU) studentiškos kepurėlės reikšmė atskleidžia universiteto bendruomeniškumo tradiciją. Artėjant mokslo metų pabaigai kviečiame pasidžiaugti VU bendruomenės išskirtinumu ir pasipuošti ne mantija, o studentiška VU kepurėle.

Justino Auškelio nuotr.

Jau anksčiau kilęs klausimas, kaip pasipuošti diplomų įteikimo šventei, atgaivino ir dar labiau sustiprino VU studentiškos kepurėlės svarbą puoselėjant universiteto autentiškumą, tradicijas ir vertybes.

„Mantijos drabužis neturi jokių istorinių sąsajų ir niekada VU ar jokiame kitame Lietuvos universitete studentai neturėjo jokio specifinio apdaro, kuris būtų dėvimas studijų ar jų baigimo metu. VU tikrai tradicinė yra studentiška kepurė ir studentiškų korporacijų ženklai, kurie yra žinomi jau nuo tarpukario“, – teigia VU Istorijos fakulteto dekanė, istorikė dr. Loreta Skurvydaitė.

Kadangi tradicijos kasdien universitete nešioti kepurėlę neturime, dr. L. Skurvydaitė sako, kad ją matyti turėtume bent jau per pagrindines VU šventes, į kurias renkamės kaip bendruomenė, tai yra mokslo metų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Studentiškos kepurėlės nešiojimas liudija, kad studentas jaučiasi universiteto dalimi ir priima jo vertybes bei tradicijas.

Todėl mokslo metų baigimo proga kviečiame rinktis studentiškas VU kepurėles, kurios leis pasijausti unikaliais ir išskirtiniais VU alumnais.

Studentišką kepurėlę diplomų įteikimo šventei ar kitam universitetiniam renginiui galite įsigyti VU atributikos internetinėje arba fizinėje parduotuvėje Saulėtekyje (Saulėtekio al. 9, JR115). Šiais metais kepurėlę bus galima įsigyti ir visų diplomų įteikimo metu veikiančioje parduotuvėje VU Didžiajame kieme.

2023-05-30

Š. m. gegužės 13–18 d. Egipte, Hurgadoje, vyko 19-asis informatikos ir informatinio mąstymo ugdymo tinklo „Bebras“ simpoziumas, jo organizatoriai – Arabų mokslų ir technologijų akademija. Beveik prieš dvidešimtmetį Vilniaus universiteto mokslininkams kilusią informatikos ugdymo idėją pavyko išplėtoti į žaismingą ir turiningą informatikos ugdymo modelį, pritraukti įvairių šalių mokslininkų, pedagogų ir tyrėjų, kurti uždavinius ir metodinę medžiagą, rengti tyrimus ir kitokias veiklas. Kasmet prisijungia vis naujų šalių: šiuo metu „Bebro“ tinklo nariais yra 78 šalių institucijos (žr. bebras.org/countries). „Bebro“ tinklo tikslas – paskatinti vaikus, jaunuoles ir jaunuolius domėtis informatika, kompiuterių mokslu, ugdyti informatinį mąstymą.

„Bebro“ tinklo šalys veikia pagal parengtą Statutą, darbą organizuoja renkama Valdyba, dirba keletas komitetų. Kasmet gegužės mėnesį „Bebro“ šalių atstovai susitinka kelių dienų simpoziume: Valdyba atsiskaito už įvykdytus darbus, šalys dalijasi informatinio mąstymo mokymo patirtimi, darbo grupėse aptariami būsimo konkurso uždaviniai, vyksta diskusijos. Šiemet Hurgadoje susirinko 49 šalių atstovai (per 100 dalyvių), virtualiai dalyvavo dar 21 šalis. Buvo ir šalių svečių, kurios dar nėra tapusios „Bebro“ tinklo nariais, bet žvalgosi teikti prašymus rudenį. Tai Armėnija, Brunėjus, Libija, Kosta Rika, Omanas (Angola, Kosovas ir Mianmaras negavo vizų ir dalyvavo nuotoliniu būdu).

Pats „Bebro“ konkursas (vadinama iššūkiu – „challenge“) vyksta lapkričio mėnesį, oficialiai antroji lapkričio savaitė skelbiama „Bebro“ savaite. Tačiau kiekviena šalis gali pasikoreguoti datas, pavyzdžiui, dalis Pietų pusrutulio šalių mokyklų tuo metu baiginėja mokslo metus ir prasideda atostogos, todėl jos pagrindinį konkursą kelia į vasario–kovo mėnesius, o lapkritį daro papildomą etapą (dalis likusių šalių papildomus etapus rengia vasarį–kovą). „Bebro“ iššūkis-konkursas skirtas mokyklinio amžiaus mokiniams, nuo pradinių iki baigiamųjų klasių. Remiantis 59 šalių pateikta statistika, pernai „Bebro“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 3 293 milijono mokinių.

„Bebro“ tinklo iniciatorius ir įkūrėjas – Vilniaus universitetas, idėja buvo pasiūlyta 2003 metų pabaigoje, o 2004 metais įvyko pirmasis konkursas. Pradžioje tarptautinio „Bebro“ simpoziumai buvo rengiami Lietuvoje. Kadangi šalių skaičius auga, vis sunkiau darosi rasti nebrangias ir patogias simpoziumo darbui vietas. Kitais metais „Bebro“ simpoziumas vyks Serbijoje, Vrnjačka Banja miestelyje, o 2025 metais – Pietų Korėjoje. Serbijoje informatinio mąstymo „Bebro“ modelį palaiko švietimo ministerija, džiaugiasi, kad pavyksta pritraukti daugiau jaunų žmonių studijuoti informatikos.

Prieš simpoziumą kiekviena „Bebro“ tinklo šalis turėjo sukurti ir pateikti informatikos uždavinių, jie buvo kruopščiai recenzuojami, testuojami ir taisomi. Simpoziumo metu dalyviai buvo paskirstyti į 12 grupių po 10–15 žmonių, vyko intensyvus darbas (8 grupės darbavosi Hurgadoje akivaizdžiai ir 4 grupės – nuotoliniu būdu). Buvo gilinamasi į uždavinių informatikos prasmę, ar teisingai perteikiami informatinio mąstymo konceptai, kreipiamas dėmesys į sąvokų vartojimo tikslumą, siekiama paaiškinti ne tik, kodėl uždavinys svarbus informatikai ugdyti, bet ir kokius informatinio mąstymo problemų sprendimo metodus jis ugdo. Pataisytos ir papildytos užduotys vėl sukeliamos į specialią duomenų bazę, kuria gali naudotis kiekviena šalis narė versdama ir adaptuodama uždavinius rudenį savo konkursui.

Šių metų simpoziumas Vilniaus universitetui yra reikšmingas – pritarta steigti tarptautinę „Bebro“ asociaciją (Bebras International). Iki šiol devyniolika metų „Bebro“ tinklas veikė laikydamasis visų demokratiškumo principų, formuodamas valdymo organus, darbo komitetus, įteisinęs Statutą, balsavimo teises ir pan., tačiau formaliai nebuvo įkurta jokia organizacija. Užtruko nemažai metų, kol buvo sutarta steigti tarptautinę asociaciją, parengti ir teisiškai suderinti įstatus. Norisi padėkoti Vilniaus universiteto bendruomenei: prorektoriui Artūrui Vasiliauskui, Teisės skyriaus vedėjai Jūratei Šuminienei, Filosofijos fakulteto mokslo ir projektų skyriaus vadovei Vidai Jakutienei ir prodekanui Vyčiui Siliui, ypač mokslo administratorei Donatai Pečiukėnienei – už daugiau kaip metų kantrų darbą rengiant ir derinant asociacijos steigimo straipsnius. Simpoziumo nariai aptarė parengtus asociacijos įstatus, vyko diskusijos ir tikslinimas, galiausiai buvo pritarta. Keletas institucijų (Eötvös Loránd universitetas, Vengrija; Tartu universitetas, Estija; Baskų šalies universitetas, Ispanija; Pietų Bohemijos universitetas, Čekija; KTH Karališkasis technologijų universitetas, Švedija; Informatikos ir IT švietimo asociacija, Belgija; BWINF, Federalinė informatikos konkursų asociacija, Vokietija; Stichting Informatica Olympiade, Nyderlandai) pasisiūlė atvykti rudenį į Vilnių ir pasirašyti asociacijos steigimo aktą. Po dviejų dešimčių metų prasidės naujas, juridiškas įteisintas informatinio mąstymo iššūkio „Bebras“ etapas. Džiaugiuosi, kad Vilniaus universitetas ėmėsi iniciatyvos įtakoti informatikos ugdymą pasaulyje, plėtoti šalių tinklą ir kreipti reikiama linkme.

Šiais metais „Bebro“ simpoziume dalyvavo šių eilučių autorė, „Bebro“ tinklo pradininkė Vilniaus universiteto prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Gabrielė Stupurienė, dr. Bronius Skūpas ir doktorantas Daumilas Ardickas.

Daugiau apie „Bebro“ veiklas galima paskaityti tarptautinėje svetainėje bebras.org ir Lietuvos konkurso svetainėje bebras.lt, norintys spręsti užduotis – naudokitės varžybų platforma lt.bebras.lt. Taip pat galima parsisiųsti trumpą „Bebro“ istorijos knygelę, nuotraukų bukletą (https://workshop2021.bebras.lt/uploads/images/Bebras-book-web.pdf), kuriame apibendrinta daug metų trunkanti informatikos entuziastų iš daugybės šalių kūrybinė kelionė.

Prof. dr. Valentina Dagienė, Ugdymo mokslų institutas

Gegužės 19 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas, kuris tęsis iki birželio 28 d. Šiemet stojantieji galės rinktis iš 113 magistrantūros studijų programų VU.

VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu. Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.

Šiemet stipendijų sąrašas pasipildė ir „Arqus“ Talentų stipendija – renkantis magistrantūros studijas VU, absolventai gali pretenduoti į „Arqus“ stipendijos suteikiamą 1400 eurų per mėnesį išmoką, skirtą studento pragyvenimo išlaidoms padengti. Stipendija padengs ir stojimo įmoką bei stažuotę antrame „Arqus“ universitete partneryje. Stipendija bus skiriama bakalauro studijas kitoje aukštojoje mokykloje baigusiems ir magistrantūros studijas VU pasirinkusiems studentams. Daugiau informacijos apie „Arqus“ talentų stipendijų fondą rasite čia.

Stojantieji į VU turės galimybę pasirinkti studijas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Šiais metais VU Kauno fakultetas siūlo 8 magistrantūros studijų programas, o VU Šiaulių akademija – 14 magistrantūros studijų programų. Akademija taip pat kviečia rinktis 1,5 metų trukmės ištęstines profesines pedagogikos studijas, suteikiančias mokytojo kvalifikaciją. Ją galima įgyti ir VU Filosofijos fakultete, pasirinkus vienerių metų trukmės mokyklos pedagogikos studijas. Vienu metu galima studijuoti tiek magistrantūros studijų, tiek profesinių pedagoginių studijų valstybės finansuojamose vietose, be to, gauti ir 300 eurų dydžio skatinamąją kasmėnesinę stipendiją.

Pagal žurnalo „Reitingai“ sudaromą nacionalinį švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitingą, VU yra geriausiai darbdavių vertinamas universitetas Lietuvoje. Darbdavių apklausa parodė, kad 59 proc. teigiamai vertina VU studentų paruošimą darbo rinkai, absolventų žinias ir gebėjimus. Todėl VU alumnai yra vieni geidžiamiausių darbuotojų darbo rinkoje, o jų gaunamas vidutinis metinis atlyginimas po studijų yra vienas didžiausių. Aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacinės sistemos duomenimis, VU magistrai uždirba 30 proc. daugiau nei universiteto bakalauro laipsnį įgiję absolventai.

Mentorystės programa

VU tęsia mentorystės veiklos programą, pagal kurią dėstytojai tampa būsimųjų magistrantų mentoriais. Dėstytojai mentoriai stojantiesiems ir studentams padeda pasirinkti profesinius siekius ir vertybes atitinkančias antrosios pakopos studijas, susiplanuoti ilgalaikius akademinius tikslus ir suprasti studijų programos logiką ir tikslą. Be to, studentai yra supažindinami su pasirinkto padalinio vykdoma moksline veikla.

„Didžiuojuosi ir esu dėkinga už tai, kad savo kelyje sutikau puikius dėstytojus, kurie savais darbais padėjo suvokti mokslo svarbą ir akademinėje kelionėje lydėjo ne tiesiausiu, o pačiu įdomiausiu keliu. Šiandien aš džiaugiuosi galimybe konsultuoti studentus. Mano tikslas – tęsti dar mano dėstytojų pradėtą darbą: auginti drąsų, visą gyvenimą besimokantį žmogų, savo srities specialistą“, – sako mentorė, VU Kauno fakulteto dėstytoja prof. Loreta Huber.

VU mentorystės programos dalyviai su mentoriais gali susisiekti naudodamiesi mentorystės platforma. Dalyviams yra suteikiama galimybė pasirinkti patogią bendravimo formą – gyvus susitikimus, el. paštą, „Microsoft Teams“, skambučius ar kt. VU dėstytojusmentorius galite rasti mentorystės platformoje.

Prašymai studijuoti teikiami VU ISAS sistemoje. Daugiau informacijos apie VU magistrantūros studijų programas rasite čia. Jei kiltų papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Studentų paslaugų ir karjeros skyrių el. paštu arba skambinti telefonu (8 5) 219 3144.

2023-05-19

Kvantinės technologijos sparčiai įgyja vis didesnį pripažinimą dėl savo didžiulio potencialo ir reikšmės mokslo ir verslo srityje. Šių technologijų taikymas gali sukelti revoliuciją įvairiuose ekonomiškai svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, finansų, sveikatos priežiūros ir daugelyje kitų, sukurdamas precedento neturinčią vertę ir atverdamas naujas inovacijų ir ekonominio augimo galimybes. Vilniaus universitetas (VU) kartu su Poznanės superkompiuterių ir tinklų centru (PSNC) žengė svarbų žingsnį stiprindami bendradarbiavimą kvantinių technologijų srityje.

Maciej Rutkowski nuotr.

Gegužės 10 d. Poznanėje vykusioje parodoje „Impact’23“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU ir PSNC, kuri leis sukurti kvantinių skaičiavimų nacionalinę platformą. Apie kvantinių technologijų vystymą fakulteto atstovai diskutavo su IBM Mokslinių tyrimų centro direktoriumi dr. Alessandro Curioni, be to, dalyvavo „Inovation Talk“ sekcijoje, kurią moderavo dr. Voica Radescu.

Maciej Rutkowski nuotr.

„Impact“ yra vienas prestižiškiausių ekonomikos ir technologijų renginių Vidurio ir Rytų Europoje, kuris šiemet pritraukė per 5000 dalyvių. VU atstovavo partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. Paulius Drungilas ir prodekanai doc. Jurgita Markevičiūtė, prof. Povilas Treigys bei prof. Remigijus Paulavičius. Sutartį pasirašė VU prorektorius dr. A. Vasiliauskas ir PSNC centro direktoriaus pavaduotojas dr. Krzysztofas Kurowskis. Pabrėžiant šio bendradarbiavimo svarbą, ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė ir Lenkijos skaitmenizacijos ministras Januszas Cieszyńskis.

PSNC, priklausantis Lenkijos mokslų akademijos Bioorganinės chemijos institutui, buvo pirmoji institucija Vidurio Europoje, 2022 m. vasarį prisijungusi prie IBM kvantinio tinklo kaip kvantinių inovacijų centras. VU kartu su PSNC imasi iniciatyvos plėtoti naujas mokslo ir studijų kryptis kvantinių skaičiavimų srityje.

Maciej Rutkowski nuotr.

„Dabar yra palankus metas kurti nacionalinę platformą, leidžiančią akademinei Lietuvos bendruomenei pasinaudoti kvantinių kompiuterių ištekliais, kurti kvantinius algoritmus ir praktiškai juos taikyti išnaudojant technologijos potencialą“, – bendradarbiavimo svarbą paaiškina VU MIF dekanas prof. P. Drungilas.

Pasak VU MIF IT prodekano prof. P. Treigio, šiuo metu jau yra nemažai pavyzdžių ir praktinių sprendimų, demonstruojančių kvantinių technologijų potencialą: „Pavyzdžiui, kvantiniai atsitiktinių skaičių generatoriai ar kvantinių raktų apsikeitimas būtinas saugiam duomenų apsikeitimui.“ Mokslininkas teigia, kad kvantinių technologijų pažanga vis dar reikalauja didžiulių pastangų tobulinant aparatinę ir programinę įrangą. Šiuo metu vyksta intensyvus darbas siekiant kvantinio technologinio proveržio, kuris turės didžiulę įtaką tolesnei ne tik informatikos, bet ir kitų mokslo sričių raidai.

VU yra pirmoji užsienio mokslo įstaiga, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį kvantinių technologijų vystymo srityje su PSNC.

2023-05-15

2023-05-11

Trumpam stabtelkite ir prisiminkite, kiek metų prabėgo nuo to laiko, kai baigėte studijas.…

VU Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų draugija Alumni kviečia Jus atvykti į absolventų susitikimą 2023 m. gegužės 13 d., šeštadienį. Laukiame Jūsų fakulteto patalpose, Naugarduko 24, Vilniuje, Jono Kubiliaus (102) aud.

Esame bendruomenė, todėl kviečiame dalintis patirtimis, kalbėtis ir būti šio ypatingo susitikimo dalimi.

Planuojančius atvykti maloniai prašome registruotis el. paštu:

MIF Alumni draugijos Valdyba

2023-04-28

Dirbtinių technologijų pagrindu veikiantis pokalbių robotas „ChatGPT“ gali aiškiai atsakyti į sudėtingus klausimus, rašyti kodus, eilėraščius ar rašinius, netgi išlaikyti sudėtingus egzaminus už studentus. Italija pirmoji susirūpino galimais duomenų apsaugos pažeidimais bei kitais pavojais ir laikinai uždraudė naudoti pokalbių robotą. Jos pavyzdžiu pasekė ir Ispanija.

Kokių baimių kelia naujoji technologija, kaip ji gali mums pagelbėti ir kokios yra jos galimybių ribos? Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių? Kokių ambicijų turi dirbtinio intelekto kūrėjai? Apie visa tai tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, dirbtinio intelekto ekspertas Linas Petkevičius.

„ChatGPT“ – milžiniška matematinė formulė

Paprašytas paprastai paaiškinti, kas yra „ChatGPT“, mokslininkas sako, kad galvodami apie bet kokį dirbtinį intelektą mes turime suprasti, kad kalbama ne apie kažkokius neaiškius dalykus, bet apie matematines formules. „Pavyzdžiui, tas pats kalbos modelis „ChatGPT“, kuris uždavus klausimą sugeneruoja realistinį atsakymą netgi ir lietuvių kalba, yra ne kas kita kaip viena milžiniška matematinė formulė, kuri buvo sukurta atsižvelgiant į surinktus tekstynus. Norėdami ją atspausdinti ant popieriaus, turėtume nukirsti ne vieną medį. Bet čia nėra nieko mistiško, nes būtent tie matematiniai modeliai parenka, kokį atsakymą sugeneruoti toliau.“

Asociatyvi nuotr. / Freepik nuotr.

Mašininio mokymosi modelis veikia gana paprastai. Jam pateikus tekstą (klausimą ar dokumentą), jis iš formulėmis jam priskirtų viešų didžiulių tekstynų pradeda prognozuoti, koks būtų kitas, dar kitas ir dar kitas labiausiai tikėtinas statistinis žodis, susijęs su mūsų užrašytu tekstu. Ir taip generuodamas žodį po žodžio jis performuluoja ir sugeneruoja visai realistinį atsakymą.

Todėl, pasak pašnekovo, šiuo metu pastebimos tam tikros varžybos tarp didžiųjų įmonių, kuri susirinks kuo daugiau tos viešos informacijos (naujienų, enciklopedijų, tinklaraščių ir t. t.) ir sukurs didesnį ir geresnį kalbos modelį. Čia ypač problemiškos ir jautrios tampa ginklų, teisės ar medicininių rekomendacijų temos, apie kurias „ChatGPT“ modelis iš kažkur turi tokių žinių, kurių „Google“ paieškoje nerasime, nes ta informacija gali būti nelegali, bet kažkuriuo metu buvo prieinama viešoje erdvėje.

Kaip klausti, norint gauti prasmingus atsakymus?

Tačiau pastebėta, kad kalbos robotas, norėdamas pateikti gražesnį ir įtaigesnį tekstą, kartais pameluoja – sukuria dalykus, kurie neegzistuoja, pavyzdžiui, miestų pavadinimus ar žmonių vardus, kurių niekada realybėje nebuvo. Amerikoje jau atsiranda tokios „specialybės“ kaip dirbtinio intelekto modelio užkalbėtojas.

Doc. L. Petkevičiaus teigimu, viena problemų, kurios iškyla naudojantis tokio tipo modeliais, yra ta, kad mes dar nelabai žinome, kaip jais naudotis, kaip parašyti tokias užklausas, kurios generuotų prasmingus atsakymus. Mokslininko teigimu, jeigu mes tuos kalbos modelius pradėtume naudoti duodami jiems kuo daugiau konteksto, papildomos informacijos, jie veiktų geriau.

„Jei šiuo metu „ChatGPT“ modelio paklaustume, koks yra neseniai priimto lietuviško įstatymo straipsnio X punktas Y, jis pabandytų sugeneruoti visiškai atsitiktinį tekstą, melagieną, nes programos matematinė formulė buvo sukurta iki 2021 m. ir tokios informacijos joje nėra. Bet jeigu nukopijuosime buvusį įstatymą ir jo pakeitimą ir paklausime, kokie buvo pagrindiniai pokyčiai, kokią įtaką jie daro kiekvienam iš mūsų, sugeneruotas atsakymas bus visiškai prasmingas“, – tikina dirbtinio intelekto ekspertas.

Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp „OpenAI“ anksčiau sukurtų ir plačiausiai žinomų modelių ir „ChatGPT“ ketvirtosios versijos yra tas, kad naujo modelio kūrimo procese buvo įdiegta žmonių grįžtamojo ryšio programa. Modelis buvo patobulintas, kad gebėtų ne tik prognozuoti labiausiai tikėtinus tekstus, bet ir kad tekstas būtų gražus ir priimtinas mums kaip skaitytojams.

Pirminė „ChatGPT“ paskirtis – teksto supratimas

Tačiau, kaip pasakoja mokslininkas, pirminė „ChatGPT“ sukūrimo paskirtis buvo visai ne tokia, kokią mes matome šiandien. Kūrėjai nesitikėjo sukurti pokalbių robotų ar dirbtinio intelekto technologijų, kurios padėtų kiekvienam, bet norėjo geriau suprasti, kas užrašyta tekste.

„Prieš septynerius metus natūralios kalbos technologijos jau buvo pradėjusios visai neblogai veikti, bet buvo labai didelė neišspręsta problema su duomenų anotavimu ir paieška. Pažiūrėję į „Google“ paiešką matome, kad paieška kokius 15 metų veikdavo pagal raktažodžius. Problema buvo ta, kad dažniausiai, kai rašome ar kalbame, mes suprantame semantinę informaciją – ta pati mintis gali būti performuluota šimtais skirtingų būdų, kitokiais sakiniais, bet pasakanti tą patį. Tuomet buvo pradėta galvoti, kaip ištraukti semantinę informaciją iš teksto. Tai vedė prie tokių modelių, kurie gebėdavo labai nesunkiai užkoduoti tekstą ir atskirti du skirtingus sakinius, kurių semantinė prasmė yra ta pati. Vėliau paaiškėjo, kad, pratęsus tą generavimo procesą toliau, galima kurti labai įdomius generatyvinius modelius, kurie gali spręsti daugybę gyvenimiškų problemų“, – pasakoja dirbtinio intelekto tyrėjas.

Linas Petkevičius. Jurijaus Azanovo / URM nuotr.

Nors pirmieji modeliai buvo skirti IT specialistams padėti greičiau parašyti programavimo kodą, greitai įvairiose didžiosiose įmonėse atsirado pagalbiniai įrankiai („ChatGPT“ analogai), kurie palengvino darbą su tekstais ir taupė darbuotojų laiką pasiūlydami pradėto rašyti sakinio ar laiško pabaigą, parašydami teksto ar įrašinėjamo nuotolinio susirinkimo santrauką ir t. t.

Ar reikėtų drausti?

Paklaustas, kaip vertina tai, kad kai kurios šalys jau yra uždraudusios naudoti naują kalbos modelį, pašnekovas sako, kad tokio tipo modeliai sparčiai tobulėja, jų atsiranda vis naujų ir ši sritis labai žaibiškai plečiasi, keičiasi. Uždrausdami juos naudoti mes stovėsime vietoje ir taip problemos neišspręsime – jie šiaip ar taip bus mūsų gyvenime.

„Geriau reikėtų pagalvoti, kaip juos panaudoti, kad iš to būtų nauda, ir įdiegti į mūsų tipines veiklas. Pavyzdžiui, edukacijoje panaudojus kalbos modelį rutininiams uždaviniams spręsti sutaupytą laiką galima skirti naujų dalykų mokymuisi, būti efektyvesniems. Nors mes turime didelių pagundų ir rizikų, kad tas patogumas, kurį suteikia technologijos, de facto neprives prie tobulėjimo, žinių kaupimo, bet tai gali tapti pagalbiniu įrankiu, kuris leidžia tris kartus greičiau padaryti tam tikrą darbą, pavyzdžiui, paruošti dokumentą“, – sako Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Tačiau tokia funkcija naudinga tik ekspertui, patyrusiam darbuotojui, nes jaunam žmogui arba tokiam, kuris tik įeina į tam tikrą naują sritį, patikrinti, kaip tas modelis sugeneravo informaciją, ar ten viskas gerai, ar nepraleistos svarbios detalės, bus labai sudėtinga.

„ChatGPT“ kol kas geresnis nei jo kontrolės priemonės

Doc. L. Petkevičius pateikė pavyzdį, kaip būtų galima reglamentuoti „ChatGPT“ modelių naudojimą net ir įmonėse su labai jautriais duomenimis, bet kartu ir gauti naudos.

„Prieš kelias savaites vieno didžiausių Amerikos bankų „JPMorgan“ vadovas davė interviu apie pokalbių robotus ir sakė, kad reikia palaikyti įvairias bankines sistemas, kadangi tai yra IT produktai. Iš tiesų matome, kad mūsų programuotojai naudoja pokalbių robotus joms kurti ir taip didina savo darbo produktyvumą, bet mes kaip bankas turime apsisaugoti, kad jautri informacija neišeitų už banko ribų. Todėl prieiga prie GPT yra leidžiama, bet informacija yra filtruojama“, – pasakoja dirbtinio intelekto tyrėjas.

Tad informacijos filtravimas iš tiesų yra vienas iš „ChatGPT“ reglamentavimo sprendimų, kuris yra dabar taikomas ir potencialiai galėtų būti naudojamas švietimo ir verslo įmonėse. Pavyzdžiui, kad nebūtų įmanoma užduoti tiesioginių klausimų, kaip išspręsti uždavinį, bet klausimai, užvedantys ant kelio, galėtų būti prasmingi.

Mokslininkai taip pat bando kurti modelius, kurie identifikuotų sugeneruotus tekstus. Tokie modeliai tikrina sakinių struktūrą, jų ilgį ir pan. Sausio mėnesį sukurti pirmieji netikro teksto identifikavimo modeliai veikė neblogai, bet ir neilgai, nes žmonės, intensyviai naudojantys pokalbių robotus, sugalvojo, kaip juos galima apeiti. Jie išmoko pateikti tokias užklausas, kurios leistų sukurti kuo natūralesnį ir tikram tekstui artimesnį atsakymą.

Todėl naujausia, ketvirtoji modelio versija buvo patobulinta dar tikroviškesnio teksto generavimo funkcija, o mokslininkai ir įmonės, bandydami atrasti tobulesnes netikro teksto identifikavimo sistemas ir taip konkuruodami su dirbtinio intelekto kūrėjais, sparčiai gerina dabar egzistuojančius kalbos modelius.

Kol kas nauja kalbos technologija yra geresnė nei kontrolės priemonės, kuriomis siekiama ją suvaldyti ir sužiūrėti.

Laukia naujo tipo kibernetinės atakos

Tokio tipo modeliai kaip pokalbių robotai yra labai universalūs, todėl aktualus yra ir saugumo užtikrinimas. Pašnekovas įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada atsiras incidentų, susijusių su kalbos robotų panaudojimu kibernetinio saugumo srityje. Anksčiau norint įsilaužti į informacines sistemas reikėjo turėti labai gerų techninių žinių, o kalbos modelių galimybės šį procesą gerokai palengvins.

Tačiau, nepaisant šių saugumo iššūkių, programos draudimas ir jos plėtros stabdymas nebūtų tinkama išeitis, nes stotų ir didžiųjų įmonių, tokių kaip „Meta“, „Google“, kai kurių pasaulio didžiųjų universitetų, intensyviai plėtojančių dirbtinį intelektą, veikla, o katu ir mokslo pažanga. Visi jie nori lenktyniaudami sukurti kuo didesnės apimties kalbos modelius, juos komercializuoti kuo greičiau, todėl bet koks stabdymas jiems yra komerciškai nenaudingas.

„Kasdien atsiranda dešimtys dirbtinio intelekto produktų. Technologinis bumas jau ateina, mes dar nejaučiame jo visa apimtimi, bet tai palies mus visus. Naujos technologijos padės mums daug ką daryti efektyviau, greičiau, kurti naujus dalykus. Manau, kad prie šios, kaip ir prie kiekvienos prieš tai buvusios, technologijos adaptuosimės“, – sako doc. L. Petkevičius.

Pokalbį su dirbtinio intelekto ekspertu, VU MIF doc. L. Petkevičiumi galite žiūrėti čia.

2023-04-24