Sidebar

Skelbiami kandidatai į VU MIF institutų (DMSTI ir TMI) direktorių pareigas

2020 04 29 Balsavimas380x250

 

Kovo 26 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU MIF institutų (DMSTI ir TMI) direktorių pareigas įregistravo 2 kandidatus:

- Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda – kandidatas į Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) direktoriaus pareigas. Kandidato siūlomas raidos planas;
- Prof. habil. dr. Remigijus Leipus – kandidatas į Taikomosios matematikos instituto (TMI) direktoriaus pareigas. Kandidato siūlomas raidos planas.

Kandidatų programų pristatymai ir debatai vyks:
- Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute: 2021 m. balandžio 1 d. 9:00 val., nuoroda į MS Teams;
- Taikomosios matematikos institute: 2021 m. kovo 30 d. 15:00 val. nuoroda į MS Teams.

MIF DMSTI ir TMI Direktorių rinkimų balsavimo data ir laikas:
2021 m. balandžio 7 d. 9–17 val. – el. balsavimas.
Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Išleista monografija „Bayesian and High-Dimensional Global Optimization“

VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Antanas Žilinskas ir Anatoly Zhigljavsky išleido monografiją „Bayesian and High-Dimensional Global Optimization“. Ši monografija, kaip ir dvi ankstesnės bendros monografijos, yra skirta tiems, kas domisi teorija ir kuriems tenka spręsti sudėtingus taikomuosius uždavinius – globaliosios optimizacijos specialistams, taikomuosius uždavininius spendžiantiems žmonėms bei studentams.

2021 03 22 MonografijaMonografijos dalis skirta Bajeso globaliajai optimizacijai pagrįsta prof. habil. dr. A. Žilinsko rezultatais, gautais tęsiant tyrimus, kurių pradininkas yra prof. Jonas Mockus. Globaliosios optimizacijos metodai ypač aktualūs optimaliam projektavimui.

„Dažnai inžinieriai naudoja euristinius globaliosios optimizacijos metodus, kurių savybės, deja, teoriškai sunkiai paaiškinamos. Bajeso metodų išskirtinumas yra tame, kad jie pagrįsti gerai išvystyta matematine teorija. Pastaraisiais metais labai išsiplėtė Bajeso globalios optimizacijos metodų panaudojimas mašinų mokymo (en. machine learning) srityje“, – pasakoja prof. habil. dr. A. Žilinskas.

Bajeso metodai taip pat integruojami su sudėtingų sistemų kompiuteriniu modeliavimu. Kaip išskiria prof. habil. dr. A. Žilinskas, bendradarbiaujant su prof. Romu Baronu ir jo kolegomis šie metodai buvo pritaikyti optimaliems bijojutiklių parametrams surasti.

Aktuali šiuolaikinės globaliosios optimizacijos sritis – didelio kintamųjų skaičiaus (siekiančio tūkstančius ir daugiau) uždavinių sprendimas. Prof. habil. dr. A. Žilinskas sako, kad Amazon kompanijos logistikos optimizavimas yra geras tokių uždavinių pavyzdys.

„Tiek teorinė, tiek praktinė problema ta, kad daugelis metodų, gerai tinkančių nedidelio kintamųjų skaičiaus uždaviniams, pasirodė visai neefektyvūs uždaviniams su dideliu kintamųjų skaičiumi (en. high-dimensional).

Didelės dimensijos erdvė turi nemažai intuityviai sunkiai suvokiamų savybių, pavyzdžiui, į vienetinį hiperkubą įrašyto rutulio tūris augant kintamųjų skaičiui yra nykstamai mažas“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.

Monografijoje teoriškai išnagrinėta ir „dimensionalumo prakeiksmo” (en. curse of dimensionality) problema stochastinėje globaliojoje optimizacijoje. Ši monografijos dalis apibendrina A. Zhigljavsky tyrimus.

Virtuali studijų mugė MIF – kovo 30 d.

2021 03 17 Virtuali studiju muge

Galvoji apie studijas Matematikos ir informatikos fakultete? Prisijunk į virtualią studijų mugę kovo 30 d. ir turėsi galimybę sužinoti apie studijas, dalyvauti paskaitose bei diskusijose. Registracija čia

Norintieji daugiau sužinoti apie konkrečias studijų programas, susipažinti su būsimais dėstytojais ir jų dėstomais dalykais ar pasikalbėti apie priėmimo reikalavimus turės galimybę prisijungti į atskiras konsultavimo erdves. Šiose erdvėse moksleivių lauks ir esami VU studentai, kurie ne tik atvirai papasakos apie studentiško gyvenimo ypatumus, bet ir pristatys laisvalaikio bei savirealizacijos galimybes VU bendruomenėje!

Paskaitos ir diskusijos

Konsultacijos

 

Lauksime tavęs studijų mugėje!

„Arqus Twinning“ veiklos įgavo pagreitį – paaiškėjo trumpalaikių mainų dalyviai ir datos

Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono, Paduvos ir Vilniaus universitetus vienijantis Europos universitetų aljansas „Arqus“ užbaigė paraiškų „Twinning“ mainams priėmimo procesą ir paskelbė atrinktus dalyvius. Daugiausia paraiškų iš visų septynių universitetų gavęs Vilniaus universitetas pirmuosius mainus planuoja jau 2021 m. rugsėjį.

2021 03 17 Trumpalaikiai mainai380x250Pasak Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovo Andriaus Uždanavičiaus, šia „Arqus“ veikla siekiama stiprinti dalykinį darbuotojų ir studentų bendradarbiavimą ir sudaryti galimybes vykdyti bendrą mokymo ir mokymosi veiklą, išbandant trumpalaikes judumo programas: „Aljanso tikslas – reaguoti į visuomenės iššūkius ir siekti gilesnės Europos integracijos.“

Paraiškų teikimo laikotarpiu Vilniaus universitetas priėmė ir ketina įgyvendinti 12 mainų iniciatyvų. Pirmieji mainai įvykti turėtų jau 2021 m. rugsėjį – prof. dr. Aistis Raudys iš Matematikos ir informatikos fakulteto ir jo studentai lankysis Granados universitete Ispanijoje. Grupė dirbs prie bendro mokslinių tyrimų projekto, kurio uždavinys – įvertinti piko metu viešuoju transportu besinaudojančių žmonių skaičių, siekiant geriau planuoti bei optimizuoti transporto veiklą ir užtikrinti mažesnę aplinkos taršą. Mainų vizito tikslas – parengti bendrą keleivių skaičiavimo ir srautų prognozavimo sistemą.

Kitos veiklos numatytos 2022 m. – Filologijos fakulteto dėstytoja dr. Jolanta Šinkūnienė su studentų grupe kovo mėnesį lankysis Granadoje. Komanda kurs specializuotą turizmo kalbą, daugiausia dėmesio bus skiriama diskurso analizės aspektams, vertimo problemoms, kultūrinio konceptualizavimo skirtumams ir jų padariniams analizuoti. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto jaunesnioji asistentė Ieva Giedraitytė su studentais keliaus į Paduvą (Italija) – šis vizitas bus skirtas magistrantūros studentams, klausantiems virtualaus modulio „Europa kaip globalus veikėjas“.

2021 m. rudenį kiti „Arqus“ universitetai taip pat vykdys įvairių tipų trumpalaikius mainus. Iki 2022 m. rugsėjo pabaigos Granados universitetas įgyvendins 10 judumo iniciatyvų, Bergenas ir Paduva – 4, dar 3 komandos į kitus universitetus vyks iš Leipcigo, po 2 komandas mainams suburs Graco ir Liono universitetai. Vilniaus universitete iš viso bus vykdomos 4 veiklos, kai vizitams atvyks atstovai iš kitų „Arqus“ universitetų.

„Nors iš pradžių planuota finansuoti 14 iniciatyvų (po 2 kiekviename universitete), matydami jų sėkmę, paraiškų kokybę ir mūsų akademinio personalo motyvaciją, beveik visi universitetai nusprendė ieškoti daugiau išteklių ir skirti papildomų lėšų. Todėl iš viso bus finansuojamos net 37 paraiškos: 25 finansuoti numatoma „Arqus“ projekto lėšomis, o likusios bus finansuojamos iš kitų šaltinių (kitų programų ar universitetų vidinių biudžetų). Vis dėlto ateityje planuojame skelbti dar vieną paraiškų teikimo etapą. Tikimės jį paskelbti kitais mokslo metais“, – sako A. Uždanavičius.

Mainai, kuriuos vykdys Vilniaus universitetas, yra mišraus tipo (Blended Twinning). Pasak A. Uždanavičiaus, tai – unikalus būdas įgyvendinti projekto veiklas net veikiant sudėtingomis aplinkybėmis, derinant tiek fizines, tiek virtualias veiklas.

„Tikimasi, kad ši mainų iniciatyva padės siekti aljanso tikslų įgyvendinant skirtingų tipų veiklas (ar netgi sujungiant kelias veiklas) – bendrus seminarus, stažuotes, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, vasaros mokyklas, grupinius projektus ir kt. Veiklos gali būti įgyvendinamos keliais būdais: fiziškai, kai skirtingų universitetų studentai susitinka seminaruose akis į akį, arba mišriuoju būdu, kai dviejų universitetų studentai iš pradžių bendradarbiauja virtualiai, o, vėliau susitinka fiziškai užbaigti vykdomo projekto ir pristatyti pasiektų rezultatų“, – paaiškina A. Uždanavičius.

2021-03-17

Su tarptautine Pi diena (kovo 2??)!

Doktorantas Aidas Medžiūnas

1897-ieji metai. Indianos Generalinė Asamblėja. Svarstomas įstatymo projektas numeris 246. Įstatymo autorius – gydytojas ir savamokslis matematikas Eduardas Gudvinas (Edward J. Goodwin). Lietuviškai šio įstatymo pavadinimas skambėtų maždaug šitaip:

2021 03 15 PI diena„Įstatymas dėl naujos matematinės tiesos įtvirtinimo, švietimo labui, kuria nemokamai, nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija, jei šis įstatymas bus priimtas“

Į pasaulinę didžiausių pasaulio kvailysčių istoriją šis įstatymas pateks „Pi įstatymo“ vardu (Indiana Pi Bill).

Šios istorijos pradžia siekia dar Babiloną, Egiptą ir Senovės Graikiją. Senųjų civilizacijų matematikus žavėjo ir kankino daugybė matematinių klausimų, bet vienas mįslingiausių iš jų buvo „skritulio kvadratūros uždavinys“. Graikai šį iš pirmo žvilgsnio paprastą uždavinį suformulavo taip: kaip tik skriestuvo ir tiesyklės (liniuotė be matavimo skalės) pagalba nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duotojo skritulio plotui?

Nors šimtai, o gal ir tūkstančiai įvairių kraštų matematikų daugelį metų bandė išspręsti šią problemą, bet ją pavyko įveikti tik 1882 metais, kuomet Lindemanas (Carl von Lindemann) ir Vejerštrasas (Karl Wilhelm Weierstraß) įrodė teoremą apie skaičiaus π transcendentumą. Šios teoremos pasekmė buvo atsakymas, kad „skritulio kvadratūros uždavinys“ per baigtinį veiksmų skaičių yra neišsprendžiamas. Rašinyje nesigilinsime į transcendenčiųjų skaičių apibrėžimą ir savybes, bet mums užteks žinoti, kad uždavinio neišsprendžiamumo šaknys slypi skaičiaus π prigimtyje/pavidale – 3,1415926535897932384626433...

Tad grįžkime į 1897 metus. Taigi, ko norėjo ponas Gudvinas? Nei daug, nei mažai – įstatymu įtvirtinti „uždavinio sprendimą, kurį mokslas jau seniai paskelbė, kaip neišsprendžiamą visatos paslaptį, kurios žmogaus protas nepajėgus suvokti“. Įstatymo projektas buvo kupinas matematinių teoremų ir jų įrodymų, kurių pagalba ponas Gudvinas skelbėsi išsprendęs „skritulio kvadratūros uždavinį“ ir kilniai siūlėsi šį sprendimą padovanoti Indianos valstijai. Ką įstatymo pavadinime reiškė formuluotė: „nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija“, belieka tik spėlioti...

Tačiau, gal ponas Gudvinas buvo teisus? Gal jis, pavyzdžiui, Lindemano ir Vejerštraso teoremos įrodyme įžvelgė per 15 metų nesurastą klaidą? Deja, kaip išduoda rašinio pavadinimas, visuose „neišsprendžiamos visatos paslapties“ įrodymuose buvo naudojama suapvalinta skaičiaus π reikšmė - 3,2. Kadangi ši reikšmė jau nėra transcendenčioji, tai ir nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duoto skritulio plotui, ponui Gudvinui pavyko.

Yra šaltinių, kurie sako, kad į šio įstatymo svarstymą pakviestas žymus matematikos profesorius improvizuotoje geometrijos paskaitoje sutrynė Gudvino įrodymus į miltus ir taip sustabdė tolesnį įstatymo svarstymą. Kiti šaltiniai teigia, kad viską nulėmė vienas senatorius, pastebėjęs, kad Indianos Generalinė Asamblėja neturi galių apibrėžti matematines tiesas. Žinome tik tiek, kad vasario 12 dieną Asamblėja nusprendė neribotai atidėti įstatymo svarstymą ir prie jo negrįžo iki šios dienos.

Su tarptautine skaičiaus π diena – kovo 14-ąja!

2021-03-15

Matematika geresniam pasauliui

2021 03 15 Tarptautine matematikos dienaSiekdama pažymėti matematikos grožį ir svarbą, bei jos išskirtinį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, UNESCO organizacija 2019 metais paskelbė kovo 14-ąją Tarptautine matematikos diena. Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama įvairiose šalyse, pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Pirmą kartą oficialiai Tarptautinė matematikos diena buvo pažymėta 2020 m. kovo 14 d.

Pasak UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay, „Matematika, su daugybe savo technologinių taikymų, šiuo metu yra daugelio gyvenimo sričių pagrindas. Kartu su algoritmais, matematika atlieka svarbų vaidmenį dirbtinio intelekto ir technologinių trikdžių srityse. O sprendžiant tokias problemas, kaip COVID-19 pandemija ar klimato kaita, primenama apie matematikos svarbą atsakant į šiuolaikinius iššūkius.“ Pabrėžiant matematikos ir jos metodų visuotinumą, 2020 m. Matematikos dienos tema buvo ,,Matematika yra visur‘‘. Šiais, 2021 metais, atsižvelgiant į pandemiją ir į tai, kad matematiniai-statistiniai įrankiai atlieka esminį vaidmenį prognozuojant šios ligos plitimo evoliuciją ir numatant jos užkardymo strategijas, Matematikos dienos tema yra ,,Matematika geresniam pasauliui‘‘.

2021 m. kovo 14 d. 14 val. (Londono laiku) šiame puslapyje galima bus prisijungti ir išklausyti proginius pranešimus anglų kalba.

Kviečiame pažymėti matematikos dieną!

Susiję su Tarptautine matematikos diena puslapiai: www.idm314.org (oficialus puslapis), www.piday.org.

Lietuvos matematikų draugijos informacija

2021-03-14

Embrioninių ląstelių migraciją tirianti mokslininkė: „Noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje“

2021 03 12 microscope380x250Rasa Giniūnaitė – matematikos bakalauro ir magistrantūros studijas Voriko universitete (JK) baigusi ir doktorantūrą Oksfordo universitete studijuojanti matematinės biologijos mokslininkė. Mariaus Jakulio Jason fondo stipendiją gavusi R. Giniūnaitė grįžo į Lietuvą ir čia trejus metus vykdys matematinės biologijos tyrimus. „Nusprendžiau grįžti į Lietuvą, nes čia matau daug galimybių ir noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje. Tai gera proga dalintis žiniomis ir įgūdžiais, ir, žinoma, smagu gyventi Lietuvoje“,– sako šiuo metu Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete dėstanti mokslininkė.

2021 03 12 Rasa Giniunaite226x300Tarpdisciplininė tyrimų sritis – matematinė biologija

R. Giniūnaitės tyrimų sritis – matematinė biologija – matematinių modelių supratimas naudojant biologines sistemas, kai matematikai ir biologai į tam tikras problemas pažvelgia iš skirtingų pusių. Mokslininkė sako, kad matematinis problemos aprašymas padeda ją geriau susisteminti ir suprasti, nes galima apdoroti didelį kiekį duomenų, kiekybiškai aprašyti ir palyginti skirtingas biologines hipotezes.

Mokslininkės tyrimai susiję su embrioninių ląstelių migracija – siekiama išsiaiškinti, kaip išsivysto embrionas, kurio vystymosi metu ląstelės ne tik vystosi, bet ir migruoja, pradeda diferencijuotis ir iš vienos ląstelės susidaro vienas organizmas.

„Svarbu suprasti, kaip vyksta vystymasis: jei suprantame, kada embrionas yra išsivystęs gerai, kada blogai, galime išvengti vystymosi nukrypimų. Mes modeliuojame ląsteles, kurios migruoja labai tolimas distancijas, jos panašios į metastazines vėžio ląsteles ir į ląsteles, migruojančias, kai gyja žaizda. Po mūsų biologams pateiktų įžvalgų ir priežasčių, kurios stabdo ląsteles nuo migracijos, ją lengviau suprasti ir kontroliuoti. Galbūt ateityje bus galima tai pritaikyti ir gydant vėžį.“

Palaikyti ryšį tarp mokslininkų – itin svarbu

Pasak mokslininkės, jauniesiems tyrėjams labai svarbu nuolat palaikyti ir atnaujinti ryšius su kitais mokslininkais, nes tai geriausias būdas dalintis gerosiomis patirtimis. Jaunųjų matematikų susirinkimas yra viena iš tokių galimybių – tai vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams, tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių. Čia dalyviai gali susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. R. Giniūnaitė – viena iš jaunųjų matematikų susitikimo organizatorių.

„Prisijungti prie šio susitikimo paskatino pati susitikimo idėja – suburti matematikų, dirbančių Lietuvoje ir užsienyje, tinklą, palaikyti ryšius su Lietuva, susipažinti su žmonėmis, kurie čia dirba“, – pasakoja ji.

Praėjusiais metais R. Giniūnaitės straipsnis „Modelling Collective Cell Migration: Neural crest as a model paradigm“, parašytas su bendraautoriais Ruth E. Baker, Paulu M. Kulesa ir Philipu Maini, buvo nominuotas kaip geriausias 2020-ųjų doktoranto straipsnis. Tyrimo pristatymą galite pamatyti čia.

Grįžusi į Lietuvą, R. Giniūnaitė tęs glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš Oksfordo universiteto ir sieks prisidėti prie matematikos populiarinimo tarp Lietuvos moksleivių. „Svarbu mokiniams parodyti ne tik teorinę, bet ir praktinę matematikos pusę, kur ir kaip matematika yra pritaikoma.“

2021-03-12

A. Armonaitė: tarp talentų norime matyti ir daugiau moterų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su iškiliomis šalies mokslininkėmis ieškojo būdų, kaip Lietuvoje užauginti gausesnį talentų ir inovacijas kuriančių žmonių būrį bei paskatinti merginas aktyviau rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas.

2021 03 09 Armonaite380x250Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiologė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė. Šiame susitikime dalyvo ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkės doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, dr. Jolita Bernatavičienė, doc. dr. Agnė Brilingaitė ir dr. Aldona Skučaitė.

„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A.Armonaitė.

Pasak ministrės, gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.

Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina. 

Susitikime konstatuota, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.

Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.

Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

2021-03-09

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos