Sidebar

Prasideda rinkimai į VU MIF Tarybą

MIF rinkimų komisija informuoja, kad rugsėjo 24 d. prasideda rinkimai į VU MIF Tarybą.

Šie rinkimai organizuojami vadovaujantis Vilniaus universiteto Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu, VU MIF nuostatais, VU Centrinės rinkimų komisijos nutarimais.

Iš Vilniaus Universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo:„15. Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia raštišką pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijai...“.

Informuojame, kad kandidatų kėlimas vyksta nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 26 d., atsiunčiant raštišką pasiūlymą ar prašymą dėl kandidato iškėlimo (ir sutikimą tapti kandidatu) el. paštu: ir .

Pagal VU MIF nuostatus, MIF Tarybos nariais (-ėmis) keturių metų kadencijai bus renkama 18 asmenų, tarp kurių:

  • ne mažiau kaip 4 Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
  • ne mažiau kaip 4 Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
  • 1 socialinių partnerių atstovas;
  • 4 Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
  • Dekanas (narys pagal pareigas).

VU MIF nuostatų 17 punkto:Kiekvienam Fakulteto šakiniam akademiniam padaliniui turi atstovauti po 3 atitinkamame padalinyje dirbančius Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius akademinės bendruomenės narius, iš kurių bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.“

Taip pat Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė gali teikti raštišką pasiūlymą dėl socialinio partnerio Padalinio rinkimų komisijai.

MIF Rinkimų komisija nustato šias rinkimų datas, terminus ir sąlygas:

  • MIF Tarybos rinkimai vyks 2021 m. lapkričio mėn. 10 d.
  • Kandidatų kėlimas vyks nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 26 d.
  • Raštišką pasiūlymą ar prašymą dėl kandidato iškėlimo (ir sutikimą tapti kandidatu) laisva forma, nurodant kandidato vardą, pavardę, užimamas pareigas, siųsti MIF Rinkimų komisijai el. paštu: ir .
  • Nuo spalio 28 d. visų kandidatų į MIF Tarybą sąrašai bus skelbiami MIF svetainėje.
  • Balsavimas rinkimų dieną vyks elektroniniu būdu, pagal detaliai nustatytą tvarką, detalesnė informacija bus paskelbta prieš rinkimus.

Kiekvieno instituto siūlomų kandidatų sąraše turėtų būti ne mažiau kaip 3 kandidatai, iš kurių bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.

MIF rinkėjų sąrašas parengtas vadovaujantis Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalimi.

Ar esate Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis akademinės bendruomenės narys, galėsite pasitikrinti prisijungę prie VU Intraneto.

Pasikeitus epidemiologinei situacijai ir atsiradus kitų svarbių aplinkybių balsavimo sąlygos gali keistis.


MIF rinkimų komisija:

Šarūnas Repšys,

Viktor Medvedev,

Anastasija Volkova (studentų atstovė).

2021-09-24

Prie EdTech projekto jungiasi vienaragio įkūrėjai ir tarptautinio pripažinimo sulaukę mokslininkai

2021 09 22 EdTech578x383

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaitmeninės švietimo transformacijos projektas EdTech sulaukė didžiulio ekspertų, kurie suburti į patariamąją tarybą, palaikymo. Dešimt tarybos narių teiks pasiūlymus ir pastabas EdTech projekto eigai, suteiks būtino supratimo apie švietimo technologijų galimybes ir jų praktinį taikymą švietimo įstaigose.

Skaitmeninės švietimo transformacijos projektas EdTech yra vienas Vyriausybės  prioritetinių švietimo darbų, skirtas skaitmeninei plėtrai visose švietimo pakopose.

Projekto metu planuojama daugiau nei 150 švietimo įstaigų išbandyti naujus technologinius sprendimus, mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programa, kuriama skaitmeninių mokymo (si) išteklių bazė. Joje atnaujintas ugdymo turinys bus susietas su jau veikiančiomis ir naujomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis,  valstybės ir privačių leidėjų kuriamu skaitmeniniu turiniu. Šios naujovės turėtų iš esmės pakeisti supratimą apie skaitmeninio ugdymo priemonių galimybes.

„Skaitmeninės švietimo transformacijos EdTech projektas palies visą Lietuvos švietimo sistemą. Naujausių technologijų pasitelkimas mokymui (si) darželiuose, mokyklose ir universitetuose turi tapti kasdienybe. Tai yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės siekių švietimo srityje, o jį padės pasiekti didžiulė patariamosios ekspertų tarybos patirtis ir žinios,“ – sako projekto vadovė Justina Kugytė.

Žinomas inovatorius, investuotojas į startuolius Vladas Lašas pabrėžė projekto naudą ir skatina imtis naujų darbų. „Technologijų potencialas ir jų galimybės švietime yra beribės, tad bendruomenės, atversiančios startuoliams duris į Lietuvos darželius, mokyklas ir universitetus, kūrimas yra labai sveikintinas ir reikalingas. Vienaragis „Vinted“ mums rodo pavyzdį, kad norint būti geriausiems turime augti ne procentais, o kartais. Linkiu įkvepiančios darbų pradžios mums visiems“, – kalbėjo V. Lašas, kuris prisijungė prie ekspertų tarybos

Tarybos narys, vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas mano, jog investicija į mokslą ir naujausias technologijas Lietuvoje būtina: „Lietuvos sėkmė priklauso nuo to, kaip mes sugebėsime parduoti virtualų produktą, išnaudoti savo intelektualinį potencialą ir paversti jį kūnu. Tai yra didžiausias mūsų turtas ir galimybė, nes kitų resursų neturime. Investicijos į mokslą ir švietimą yra svarbiausia ir didžiausią grąžą atnešanti jėga, todėl EdTech skaitmeninė švietimo transformacija gali būti labai naudinga visai švietimo sistemai bei verslui.“

Vilniaus universiteto mokslininkė, pasaulyje garsi profesorė Valentina Dagienė pabrėžė mokytojo svarbą. „Manau, kad mūsų raktas į sėkmę – mokytojai. Degantis aistra savo dalykui pedagogas gali nuversti kalnus, tad keldami jų motyvaciją, priartinę išmaniausius edukacinius sprendimus prie jų, išmokus jai naudotis, galėsime pasiekti ir visus šalies mokinius“, – sakė profesorė.

EdTech skaitmeninės švietimo transformacijos projekto ekspertų tarybą sudaro:

  • Rimantas Benetis – vienos didžiausių Lietuvos programuotojų bendrovės „Devbridge Lietuva“ technologijų direktorius
  • Gytis  Cibulskis – KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas
  • Valentina Dagienė – tarptautinį pripažinimą įgijusi VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, grupės vadovė
  • Tomas Jankūnas – Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius
  • Almantas Karpavičius – įmonės „TransUnion Lietuva“ vyresnysis sistemų inžinierius, savarankiškai subūręs ir edukuojantis 6000 programuotojų bendruomenę
  • Vladas Lašas – inovacijų, technologijų, startuolių mentorius, rėmėjas ir investuotojas, „EdTech Lithuania“ bendraįkūrėjas 
  • Mantas Mikuckas – sėkmingiausio Lietuvos startuolio, vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjas, vykdantysis direktorius, asociacijos „Vienaragiai LT“ valdybos pirmininkas 
  • Angelė Pakamorienė – Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja, 2019 m. inovatyviausių mokytojų apdovanojimų nugalėtoja
  • Danielius Stasiulis – EdTech startuolio „Bitdegree“ vadovas, skaitmenizuokis.lt iniciatyvos bendraįkūrėjas
  • Airina Volungevičienė – VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė, EDEN – Europos nuotolinio ir e.mokymosi tinklo prezidentė

EdTech skaitmeninės transformacijos projektą įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais.

Visus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbus, numatytus 2021-2024 metams, rasite darbotvarkėje www.vienodastartas.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. p.

2021-09-22

VU Tech Hub baigiamų darbų konkurso nugalėtoja Monika: „smagu būti įvertintam ir už fakulteto ribų“

2021 09 21 Apdovanojimai642x410
2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje apdovanoti VU Technologijų uosto (Tech Hub) organizuoto geriausių baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojai. Laureatus ir renginio svečius pasveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vertinimo komisijos pirmininkas, VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis, VU Tech Hub valdybos narė, VU Verslo mokyklos direktorė dr. B. Miškinienė, vertinimo komisijos narys, asociacijos „Infobalt“ generalinis direktorius Mindaugas Ubartas.

Dalyvauti konkurse buvo kviečiami visi VU bakalauro ir magistrantūros studentai ir absolventai, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš 4 kategorijų. Šiemet sulaukta 39 paraiškų. Po vieną VU Tech Hub vardinę 300 eurų stipendiją skirta konkurso nugalėtojams 4 kategorijose. Konkurse antrąją ir trečiają vietas užėmusių darbų autoriams įteikti pažymėjimai.

Kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“ už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą, stipendija įteikta Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technlogijų absolventei Monikai Barauskaitei (darbas „Imitacinių jutiklių tyrimai“). Darbo vadovas – MIF doc. dr. Linas Bukauskas.

„Iš vyresnių pažįstamų, kurie studijas baigė dar praeitais metais, buvau girdėjusi apie šį baigiamųjų darbų konkursą ir jau nuo pat pradžių galvojau, jog jei pasiseks su bakalauro darbu, bus įdomu sužinoti, kaip jis bus įvertintas ir už fakulteto ribų.

Kadangi mano darbas gynimo komisijos ir recenzento buvo įvertintas gana gerai, ir, svarbiausia, pati buvau juo užtikrinta ir patenkinta, net nedvejojusi išsiunčiau savo bakalauro darbą, kai tik prasidėjo registracija į VU Tech Hub baigiamųjų darbų konkursą“, – pasakoja absolventė.

Jos baigiamasis darbas buvo apie imitacinius jutiklius (angl. honeypots). Imitaciniai jutikliai – tai dar nedaug išnagrinėta ir kol kas dar nepopuliari duomenų apsaugos technologija, tai tarsi „spąstai“ sistemų užpuolikams.

„Darbo tikslas buvo sukurti imitacinių jutiklių, atsparių užpuoliko atpažinimui, metodiką bei atlikti tyrimą. Visų pirma, darbo metu atlikau nemažą šaltinių analizę, kadangi ši technologija man asmeniškai buvo visiškai nauja, tad tikrai daug apie ją sužinojau. Darbo tyrimui naudojau vieną iš paprasčiausių imitacinių jutiklių ir baigiamojo darbo vadovo dėka, galėjau ištestuoti šį, bei mano patobulintąjį jutiklį su realiais vartotojais.

Buvo labai smagu pamatyti, kad mano patobulinimas šiek tiek padėjo sumažinti imitacinio jutiklio atpažinimą ir rezultatai buvo tokie, kokių ir buvo tikėtasi“, – sako Monika.

MIF absolventė rekomenduoja ir kitiems dalyvauti ir teikti paraiškas baigiamųjų darbų konkursui. „Dalyvavimas nieko nekainuoja, o ir niekad negali žinoti, kaip pasiseks, galbūt pavyks laimėti! Juk visada smagu būti įvertintam ir už fakulteto ribų. Be to, visos konkurso baigiamųjų darbų kategorijos yra „palankios“ mūsų fakulteto baigiamiesiems darbams, tad kiekvienas ras savo darbui tinkančią kategoriją“.

3 vietą kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ užėmė MIF matematikos ir matematikos taikymų absolventė Lina Skerath. Jai įteiktas pažymėjimas už darbą „A Comparison of Machine Learning Upsell Propensity Models for the Telecommunication Sector“. Darbo vadovas – MIF doc. dr. Raivydas Šimėnas.

VU Tech Hub stipendija įsteigta VU Tech Hub ir VU Teisės fakulteto iniciatyva. Stipendijos tikslas – paskatinti VU studentus atlikti visuomenės vystymuisi reikšmingus tyrimus rengiant baigiamuosius bakalauro ar magistro darbus tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų temomis, domėtis jomis ir ugdyti tarpdisciplinines kompetencijas šiose srityse.

2021-09-21

Studentė Emilija apie Erasmus+ studijas Prancūzijos Savojos universitete

Registracija į Erasmus+ mainus vyksta iki rugsėjo 21 d. 24 val. Kaip atrodo Erasmus+ studijos? Kokie dalykai įsiminė iš studijų Prancūzijoje? Apie tai papasakojo Ekonometrijos 4 kurso studentė Emilija.

2021 09 20 Erasmus PrancuzijojeUniversitetas Prancūzijoje

Dar mokykloje mokiausi prancūzų kalbos pagrindų ir labai norėjau kalbos įgūdžius pagerinti, o būtent šią vietą pačioje Prancūzijoje pasirinkau dėl lokacijos.

Universitetas įsikūręs kalnuotame Savojos regione, o vienas iš miestų buvo Anesi, kuriame ir praleidau pusmetį. Jis mane sužavėjo tik pamačius pirmąją jo nuotrauką Google.

Anesi miestas ir jo apylinkės buvo tarsi iš pasakos, vaizdais negalėjau atsigrožėti visą ten praleistą laiką.

Universitetas gana modernus, rūpinasi atvykusiais studentais, esant norui, suranda apgyvendinimą, bet visada reikia turėti šiek tiek kantrybės bendraujant tiek su administracija, tiek su vietiniais studentais ir dėstytojais, nes Prancūzijoje kai kurie dalykai gali užtrukti kiek ilgiau dėl didesnio visuomenės atsipūtimo.

Ir dar reikia pasiruošti beveik visur bendrauti PRANCŪZIŠKAI, vietiniai gali sakyti, kad galbūt suteiks jums paslaugas ar kt. angliškai, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad net ir labai laužyta prancūzų kalba yra geresnė už jų anglų :)

Universitetas įsikūręs per du miestus: Šamberi ir Anesi, tarp kurių yra apie 50 kilometrų atstumas.

Studijos ir prancūzų kalba Savojos universitete

Palyginus su Lietuva, man jų bendravimas tarp studentų ir dėstytojų pasirodė ne toks formalus, neretai į dėstytojus kreipiamasi antruoju asmeniu.

Jų mokymosi sistema irgi man patiko, nes jų semestras trunka 3–3,5 mėn., yra labiau intensyvesnis, tačiau ir atostogų jie turi gerokai daugiau.

Atvykusi žinojau prancūzų kalbos pagrindus, todėl universiteto pasiūlytuose nemokamuose kursuose (kurie įskaitomi su kreditais) pasirinkau A2 lygį. Jie tikrai padėjo, tačiau labiausiai padėjo netikėta žinia, jau atvykus, kad visos paskaitos man vyks prancūziškai.

Prieš pasirenkant šį universitetą, aš kontaktavau su vietinėmis koordinatorėmis, kurios mane patikino, kad net jei ir kursai dėstomi prancūziškai, man bus suteiktos galimybės gauti medžiagą ir atsiskaitymus laikyti anglų kalba. Tačiau, žinoma, jau iškart atvykusi supratau, kad to tikrai nebus, bet šį nemenką iššūkį įveikiau ir semestro pabaigoje visus egzaminus išlaikiau prancūzų kalba. Tiesa, labai padėjo tai, kad labiausiai reikėjo skaityti šia kalba, o ne kalbėti ar rašyti.

Kalbos barjerą jaučiau ir bendraudama su vietiniais kurso draugais, dauguma jų nekalbėjo angliškai, todėl komunikavau tik su keliais, kurie dar kažkiek mane suprato. Su dėstytojais taip pat daugiausiai bendraudavau laiškais, kad galėčiau naudotis el. vertėju, o paskaitose jų klausydavausi. Gerai, kad visi kalbėjo tikrai aiškiai, todėl nebuvo labai sunku suprasti.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Neabejotinai taip! Nors ir mano mainai tapo nemenku iššūkiu dėl kalbos barjero, bet jau po 2 mėnesių netgi džiaugiausi taip susiklosčiusia situacija, nes tai buvo nepaprastai svarbi patirtis kalbos tobulinimui.

Bet, iš tikrųjų, dėl studijų patirtas nedidelis stresas buvo absoliučiai numalšintas visų nuotykių, atradimų ir draugų pagalba. Tie 4,5 mėnesio, praleisti Anesi, buvo nuostabūs ir aš kiekvieną dieną džiaugiausi, kad neišsigandau pasaulinės pandemijos ir išdrįsau rizikuoti ten nuvykti. Vienareikšmiškai vienas geriausių mano gyvenimo laikotarpių!

2021-09-20

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“

2021 09 15 Susitikdavome antradieniais 642x410

Knygoje „Susitikdavome antradieniais“ prisiminimais apie Joną Kubilių, Vilniaus universiteto rektorių (1958–1991 m.), matematiką, profesorių, mokslininką, keleto Europos universitetų garbės daktarą, dalijasi buvę studentai ir kolegos matematikai, humanitarai, taip pat dukra ir sūnus. J. Kubiliaus profesinės veiklos liudininkai tapo ryškų išskirtinės asmenybės – atkaklaus, reiklaus, talentingo matematiko, dėstytojo ir vadovo, sugebėjusio laviruoti sovietų okupacijos Lietuvoje sąlygomis – portretą. Profesoriaus dukra Birutė ir sūnus Kęstutis rašo apie savo tėvelį, jo charakterį, pomėgius, laisvalaikį, palaikančius mamos ir tėčio santykius, pagrindinius moralės principus, kuriuos jie įskiepijo vaikams.

Knyga matematikams primins nostalgiškus susitikimų antradienius J. Kubiliaus namuose, kupinuose knygų, klasikinės muzikos ir, žinoma, diskusijų apie matematiką. Visiems kitiems skaitytojams tai bus įsimintinas susitikimas knygos puslapiuose su asmenybe, kurios pavyzdys skatina kilstelėti ir savojo profesinio bei asmeninio gyvenimo kartelę.

Knygos autoriai: Vilius Stakėnas, Valentina Dagienė, Viktorija Daujotytė, Kristina Giedrytė, Jonas Kubilius, Birutė Kubiliūtė, Kęstutis Kubilius, Antanas Laurinčikas, Eugenijus Manstavičius, Gintautas Misevičius, Eugenijus Stankus, Vygantas Paulauskas, Jurijus Vėberis.

Ribotą knygos „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“ kiekį galite įsigyti čia.

2021-09-15

Kodėl duomenų mokslas toks svarbus?

2021 09 14 Kompiuteris650x433

Duomenų mokslas – neatsiejama modernaus verslo ir mokslo pasaulio dalis. Tai tarpdisciplininė sritis, apjungianti statistiką, informatiką ir srities, kurioje analizuojami duomenys, žinias. Duomenų mokslo specialistai gali padėti verslui gerinti rinkodaros strategijas ar kurti naujas, analizuoti klientų elgseną, vertinti rizikas, prognozuoti ekonominius/finansinius įmonės, šalies, regiono rodiklius ir pan.

Atsirandant vis daugiau duomenų ne tik versle, bet ir medicinos, biologijos, fizikos, chemijos, sociologijos, ekonomikos ir kt. mokslo srityse, duomenų mokslininkai padeda analizuoti duomenis ir atrasti naujas objektyvias žinias apie gamtą ir žmones. Taip pat kuria dirbtinio intelekto algoritmus, palengvinančius ar pagreitinančius mokslininkų ir verslo atstovų darbą.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto metodai gali padėti vežinių navikų diagnostikoje. Įtraukdami informaciją apie pacientą: jo amžių, lytį, sveikatos rodiklius, naviko duomenis (forma, dydis ir pan.) bei magnetinio rezonanso vaizdus ir atsižvelgdami į anksčiau nustatytą diagnostinę informaciją, galime su tam tikra tikimybe priskirti naują pacientą piktybinių arba nepiktybinių navikų grupei.

Didėjantis duomenų kiekis

Pasaulyje kasdien sugeneruojami milžiniški kiekiai duomenų, pavyzdžiui, 2020 m. kiekvienas žmogus sugeneruodavo vidutiniškai 1.7 MB duomenų per sekundę. Tačiau šiuo metu mes galime panaudoti vis dar nedidelį kiekį duomenų. Todėl reikalingi duomenų mokslo specialistai ir mokslininkai, kurie kurtų naujus metodus, vystytų esamus ir padėtų kiek įmanoma labiau „įdarbinti“ duomenis.

2021 09 14 Kompiuteris2 650x433

Cliffordas Stollis yra pasakęs: Duomenys nėra informacija, Informacija nėra žinios, Žinios nėra supratimas, Supratimas nėra išmintis. Šie žodžiai puikiai atskleidžia, kad vien duomenų kaupimas nėra vertingas, nors duomenys ir vadinami „naująja nafta“. Daug svarbiau yra, kaip mes pasinaudosime duomenimis ir kaip iš jų „ištrauksime“ informaciją, žinias ir t.t.

Pavyzdžiui, naudodami duomenų mokslo metodus, mokesčių surinkimo agentūros arba finansinių nusikaltimų tyrėjai nustato mokesčių slėpimo atvejus, įvairias sukčiavimo schemas ar finansinius nusikaltimus. Tam apjungiama skirtingose institucijose esantys oficialūs duomenys, socialiniuose tinkluose pateikiama informacija ir pan.

Reikalingos kompetencijos ir darbas su duomenimis

Atsižvelgiant į darbo specifiką, duomenų mokslo specialistams ir mokslininkams svarbios kelios savybės. Darbas su duomenimis reikalauja didelio kruopštumo, kadangi dideliuose duomenų kiekiuose yra daug klaidingų duomenų, kuriuos reikia „pagauti“; kūrybiškumas būtinas parenkant tinkamus analizės metodus, kuriant naujus algoritmus. Į kiekvieną užduotį reikia mokėti pažvelgti kitu kampu ir pagalvoti, ką galima padaryti geriau. Svarbu ir žingeidumas bei noras nuolat mokytis – ši sritis labai sparčiai keičiasi, todėl mokytis reikės nuolatos ir klaidinga manyti, kad studijos suteiks viską ko reikia darbui. Studijos suteiks stiprų pagrindą ir išugdys gebėjimą mokytis.

2021 09 14 Kompiuteris3 650x433

Klaidingai manoma, kad statistika tėra „vidurkių ir procentų skaičiavimas“. Iš tikrųjų statistikos metodai labai įvairūs, skirtingi ir sudėtingi. Apjungus juos su šiuolaikinės informatikos metodais bei naujausiomis technologijomis ir taikant įvairiose srityse, kiekviena diena gali atnešti naujas patirtis ir įspūdžius.

Daugiau apie duomenų mokslininko darbą, kokie gali būti skirtingų tipų duomenys ir darbas su jais, sužinosite apsilankę doc. dr. Jurgitos Markevičiūtės paskaitoje „Ką veikia duomenų mokslininkas?“. Paskaita vyks Mokslo festivalio metu rugsėjo 15 d. 14 val. nuotoliniu būdu.

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2021“

2021-09-14

VU mokslininkas: 60 procentų profesijų turi bent trečdalį darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik pora robotizacijos pavyzdžių, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo dr. Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, robotų ir žmonių konkurenciją, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos ir ar ateis toks laikas, kai galėsime nedirbti.

2021 09 14 V Marcinkevicius273x250Robotizacijos lyderis – Singapūras

Paprastai robotizacijos lygis pasaulyje matuojamas robotų skaičiumi. „Fiksuojamas 6–7 procentų robotų skaičiaus augimas kasmet. 2013 metais jų buvo naudojama 1,3 milijono, o 2018 m. jau turėjome 2,4 milijono robotų pasaulyje“, – sako VU mokslininkas.

Kitas skaičius, kuriuo galime matuoti robotizacijos procesų greitį – kiek robotų tenka 10 000 darbo vietų. Pašnekovo teigimu, prieš trejus metus šios srities lyderė (114 robotų 10 000 darbo vietų) buvo Slovakija, antroje vietoje – Čekija. „2020 m., Lietuvos robotikos asociacijos duomenimis, mes turėjome tik 5 robotus 10 000 darbo vietų, tuo tarpu pasaulio lyderis Singapūras turi 2018 robotų, tenkančių 10 000 darbo vietų. Europoje stipriausi šiuo metu yra vokiečiai, turintys 277 robotus tokiam pačiam skaičiui darbo vietų.“

Nors mūsų šalis šioje srityje gerokai atsilieka, bet kasmet fiksuojamas robotizacijos procesų augimas – per metus Lietuvos įmonėse robotų padaugėja bent po 0,7 proc. Vienaip ar kitaip robotus darbo procesuose naudoja 4,6 proc. įmonių Lietuvoje. Tikimasi, kad ateityje jų galėtų padaugėti iki 15 proc.

Kur robotai efektyvesni nei žmonės?

Pasak pašnekovo, dabar robotai dažniausiai naudojami žemės ūkyje, gyvulininkystėje, pakavimo, maisto, automobilių gamybos, elektronikos pramonėje, sveikatos apsaugos srityje. „Fiksuotoje pramoninėje aplinkoje robotai gali puikiausiai atlikti tokius monotoniškus darbus kaip sudėti daiktą į pakuotę, ją užklijuoti, pakuotes surūšiuoti į paletes, sužymėti produktus, patikrinti, ar teisinga ir ar nesugadinta prekė buvo įdėta, ir pan.“

Robotizacija tampa aktuali ir žemės ūkyje. Žmonių skaičiui augant, o žemės plotams išliekant tokiems pat, pradedama investuoti daugiau lėšų į efektyvesnį, darnų, labiau aplinką tausojantį žemės ūkį.

„Efektyviau ir daugiau produktų iš to paties žemės ir medžiagų kiekio padeda išgauti ir vadinamasis tikslusis žemės ūkis, kai tiksliai nuskaitant geografinius žemėlapius ir sudarant juos pagal dirvožemio parametrus nustatoma, kur efektyviausia sodinti konkretaus augalo sodinukus, kaip efektyviau  tręšti ir laistyti, kad jie duotų optimalų derlių. Vėliau dronais stebimas derliaus augimas ūkininkams leidžia prognozuoti derlių, nustatyti kainą, o automatinis derliaus surinkimas, kai traktoriai pagal GPS signalus autonomiškai surenka derlių, taupo žmogiškąją darbo jėgą.“

Robotai taip pat naudojami ir gyvulininkystėje, automatizuojant karvių melžimą, gyvūnų prieaugio ar sveikatos būklės stebėjimą.

Pašnekovas pasakoja, kad medicinos srityje didžiausią nuostabą vis dar kelia nuotolinės operacijos, suteikiančios galimybę gydytojams, dirbantiems vienoje šalyje, su tikslių robotų pagalba atlikti sudėtingas operacijas pacientams, gyvenantiems bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Tą, pavyzdžiui, siūlo robotinė chirurgijos sistema „Da vinci“.

Žmogui konkuruoti su robotu sunku

Paklaustas, kaip ateityje keisis darbo rinka ir kokioms profesijoms kyla didžiausia grėsmė išnykti, VU mokslininkas sako, kad pirmiausia robotai žmones pakeis monotoniškuose darbuose, bet visiems derėtų susimąstyti apie robotų poveikį darbo rinkai. „Yra nustatyta, kad apie 60 procentų visų profesijų turi bent 30 procentų darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Žmogui konkuruoti su robotu tam tikrose srityse gali būti sunku, nes jie niekada neserga, jiems nereikia atostogų, 5 metus dažniausiai dirba be gedimų, jie greitesni, tikslūs, gali atlikti sudėtingus darbus, pakelti sunkius svorius, dirbti kenksmingomis sąlygomis, užterštoje, pavojingoje aplinkoje.“

Tačiau kai kuriose srityse žmogus robotą lenkia gebėjimu dirbti nefiksuotoje, neapibrėžtoje  aplinkoje. „Nors robotai ir naudoja dirbtinį intelektą, kuris leidžia jiems atlikti sudėtingus veiksmus panašiai ar net efektyviau, nei atliktų žmogus, tačiau jie niekada negalės pasiūlyti, kaip pagerinti darbo efektyvumą, nes atlieka tik iš anksto užprogramuotas funkcijas“, – žmogiškas stiprybes įvardija dirbtinio intelekto ekspertas.

Automatiniai sunkvežimiai pakeis dalį jų vairuotojų

Mokslininkas pasakoja, kad tokių profesijų kaip parduotuvės pardavėjų, greito maisto restoranų darbuotojų, duomenų analitikų, apsaugos darbuotojų, net sunkvežimių ar taksi vairuotojų poreikis mažės. „Pervežimo sritis yra sparčiai robotizuojama, nes rinka didelė: daug prekių reikia greitai pervežti, todėl tokios kompanijos kaip „Volvo“, „Tesla“ kuria autonominius sunkvežimius, kurių kol kas dar nedrįsta išleisti į greitkelius su kroviniais, tačiau svarstomi tokie sprendimai kaip „autonominių sunkvežimių traukiniai“, kai pirmąjį sunkvežimį vairuojantį vairuotoją seka virtinė už jo važiuojančių autonominių sunkvežimių, kartojančių jo veiksmus ir taip galinčių nuvažiuoti nuo taško A iki taško B“, – sako pašnekovas.

Sparčiai plėtojami ir prekių pristatymo automatizacijos procesai. V. Marcinkevičius prisiminė, kaip kompanija „Amazon“ reklamavo dronus, kurie iš helio balionu skraidinamų prekių paima užsakytas ir pristato užsakovui į kiemą. Taip pat plėtojamos mažų keturračių, pristatančių maistą į namus, idėjos.

Karo pramonėje irgi svarstomos galimybės priešakinių linijų kareivius pakeisti robotų kariauna, kuri galėtų atlikti rizikingiausias karines misijas. Bet kol kas daugiausia (38 proc.) darbo vietų yra robotizuota automobilių gamybos pramonėje.

Žmogiškosios darbo jėgos privalumas – kokybė

Visa laimė, kad robotizacijos tempai nėra labai greiti. „Jau daugiau kaip 200 metų mes robotines sistemas naudojame kaip įrankius, priemones, su kuriomis dirbame, efektyviau kuriame produktus ir paslaugas, todėl žmonių taip greitai iš darbo rinkos jie neišstums. Vokietijoje, pavyzdžiui, robotai užima tik 2,7 proc. darbo vietų ir augimas yra apie 7 proc. kasmet, taigi po 20 metų bus robotizuota apie 10 proc. darbo vietų. Bet, norime to ar ne, vis tiek konkuruosime su robotais ir tam tikri įgūdžiai gali mums padėti sukurti didesnį pranašumą, garantuoti sėkmę ar didesnį atlygį“, – įsitikinęs VU Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas.

Pasak pašnekovo, verslo požiūriu jis yra konkurencingas tuomet, kai sugeba savo prekę ar paslaugą pagaminti pigiau, greičiau arba kokybiškiau. Dėl greičio konkuruoti su robotais mums būtų sunku, tačiau žmogiškoji darbo jėga visada bus pigesnė, nes robotai yra brangūs ir reikalauja daug investicijų. Ir kokybės požiūriu robotai taip pat dažnu atveju nepakonkuruos su žmogumi, nes robotai negali savęs tobulinti savarankiškai ir yra suprogramuoti tik tam tikrai operacijai atlikti. Tačiau pritaikyti žinias nestandartinėms situacijoms, tobulinti darbo procesą ir savo žinias, kurti aukštą pridėtinę vertę siūlant naujus sprendimus – jau būtų žmogaus prerogatyva.

Žmonės be darbo neliks

Mokslininkas įsitikinęs, kad vienas iš milijardieriaus Alano Musko sėkmės raktų yra kūrybiškumas, o žvelgiant iš švietimo perspektyvos, didžiausią grąžą duoda žinių tobulinimas, naujų idėjų kūrimas.

Tačiau V. Marcinkevičius dar kartą pabrėžia, kad apskritai kol kas robotų skaičius darbo vietose yra labai mažas ir jų poveikis nėra ryškiai matomas. Tai patvirtina ir Amerikoje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad robotų skaičiaus didėjimas pasaulyje turi nedaug įtakos žmonių algų mažėjimui (0,4 proc.) ir tik apie 0,2 proc. didina nedarbo lygį.

Mokslininko manymu, net jei robotizacija ir turėtų didesnį poveikį darbo rinkai, žmonės be darbo niekada neliks, nes darbas yra viena iš tų priemonių, kuri leidžia žmogui išgyventi ir kartu realizuoti savo kūrybines galias, poreikius ir idėjas, todėl gyvenimas be darbo niekada nebus toks įdomus, o ir nelabai įmanomas. Robotai išsiurbia už mus namus, padeda mums juos pastatyti (bandoma išspausdinti 3D namą), atlieka fiziškai sunkius ar monotoniškus žmogaus darbus, galbūt ateityje daugiau prisidės ir prie maisto ruošos, tačiau generuoti naujas idėjas, auklėti vaikus, kurti naujas technologijas reikės patiems.

Pokalbis su VU MIF mokslininku dr. Virginijumi Marcinkevičiumi.

2021-09-14

Studentė Dovilė: Erasmus+ Vokietijos Bambergo universitete

2021 09 13 Bambergas800x670

Informacinių sistemų inžinerijos studentė Dovilė praėjusį semestrą mokėsi pagal Erasmus+ programą Vokietijoje Bambergo universitete. Ji pasidalino savo įspūdžiais bei savo patirtimi.

Kodėl nusprendėte išbandyti Erasmus+ programą?

Jau seniai norėjau dalyvauti šioje programoje. Tarptautinių mainų programos – puiki galimybė pasisemti daug naujos gyvenimiškos patirties.

Nors buvusi pandemijos situacija šiek tiek ir sujaukė planus, tačiau džiaugiuosi, kad galėjau išvykti į pasirinktą universitetą.

Kodėl pasirinkote Bambergo universitetą Vokietijoje?

Rinkausi tarp kelių skirtingų Vokietijos miestų ir universitetų. Daugiau pasidomėjusi apie Bambergo miesto istoriją, tradicijas, gyvenimą ir universitetą, nusprendžiau pasirinkti būtent šį.

Bambergas – Bavarijos regione esantis miestas su 70 000 gyventojų, greitai sužavintis savo gamta, jaukumu ir maloniais žmonėmis. Savo pasirinkimo tikrai nesigailiu.

Kokį įspūdį jums paliko universitetas, aplinka, miestas?

Nors studijos vyko nuotoliniu būdu, tai nesutrukdė įsijausti į universiteto gyvenimą. Studentams, atvykusiems pagal mainų programas, buvo organizuojama daug online susipažinimo renginių – Bamberge gaminamo alaus degustacija, tradiciniai Bavarijos  pusryčiai ir kt.

Didelį įspūdį paliko ir universiteto studentų bendruomeniškumas. Iškilus nesklandumams ar klausimams visados galėdavai tikėtis sulaukti pagalbos iš kartu studijuojančių žmonių, net jei dėl nuotolinio mokymosi jų niekados nebuvai sutikęs realiame gyvenime.

Miestas nėra ganėtinai didelis, pėsčiomis ar dviračiu miesto centras, parduotuvės, parkai pasiekiami per 15-20 min. Taip pat prieš semestro pradžią sumokėjus studento mokestį, galima nemokamai važiuoti viešuoju miesto transportu visą pusmetį.

Geriau pažinti Vokietiją padėjo kelionės traukiniais. Per kelias valandas galima nukeliauti iki Berlyno, Frankfurto ar kito įspūdį paliekančio miesto.

Nors procesų skaitmenizacija Vokietijoje yra ganėtinai pažengusi, tačiau nenustebkite, jei norint sumokėti privalomuosius gyventojų mokesčius ar tvarkantis apgyvendinimo dokumentus, siųsite tikrus popierinius laiškus ar ieškosite fakso aparato, norint nusiųsti reikiamus dokumentus.

Kokie dalykai įsiminė iš studijų?

Mokslo sistema Vokietijoje drastiškai skiriasi nuo sistemos esančios Lietuvoje. Semestro metu nėra tarpinių atsiskaitymų ar projektinės veiklos, tad galutinis pažymys priklauso tik nuo egzamino.

Darbai yra vertinami skalėje nuo 1 (aukščiausias įvertinimas) iki 5 (žemiausias įvertinimas). To reikėtų nepamiršti atsidarius patikrinti gautus įvertinimus, nes tai gali pakankamai išgąsdinti.

Besirinkdama studijų dalykus semestrui, mečiau sau iššūkį ir pasirinkau studijuoti ne tik anglų bet ir vokiečių kalba. Kursas buvo tikrai įdomus, padėjo patobulinti ne tik informatikos, bet ir vokiečių kalbos žinias.

Papasakokite savo patirtį apie kalbos patobulėjimą, dėstymo aiškumą, bendravimą su kolegomis.

Prieš mainų semestro pradžią universitetas siūlo įsivertinti savo vokiečių kalbos žinias atliekant kalbos testą ir taip pat lankyti 3 savaičių intensyvius kalbos kursus, kurių pabaigoje išlaikius egzaminą, galima gauti 6 kreditus.

Semestro eigoje studentai gali ir toliau rinktis tobulinti vokiečių kalbos žinias, tačiau man labiausiai kalbos lygį patobulinti padėjo pokalbiai su kitais studentais, žmonėmis mieste.

Universiteto dėstytojai puikiai perteikdavo paskaitų medžiagą anglų kalba, nors keliuose pasirinktuose studijuoti dalykuose ir buvau vienintelė studentė atvykusi pagal mainų programą.

Norint vykti į Vokietijoje esančius mažesnius miestus tikrai patartina bent minimaliai mokėti vokiečių kalbą – tai palengvins kasdieniniame gyvenime iškylančių problemų sprendimą.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Šios galimybės praplečia horizontus, leidžia išbandyti savo jėgas savarankiškame „suaugusio žmogaus“ gyvenime kitoje, nepažįstamoje šalyje, pakeisti aplinką ir atrasti daug naujų dalykų. Reikia tik ryžto ir užsispyrimo siunčiant dalyvio anketą.

Registracija į Erasmus+ mainus vyksta iki rugsėjo 21 d. 24 val.

Rugsėjo 17 d. 15 val. nuotoliniu būdu per MS Teams vyks informacinis susitikimas, skirtas Matematikos ir Informatikos fakulteto studentams. Kviečiame registruotis ir užduoti jus dominančius klausimus, į kuriuos atsakysime susitikimo metu.

2021-09-13

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos