Sidebar

MIF magistrantų diskusija. Kam man tas magistras?

2021 05 12 Kam magistras

Galvoji rinktis magistrantūros studijas, bet abejoji, ar to reikia? Ko galėsi išmokti magistro studijų metu?👀 Kokias tobulėjimo galimybes magistrantūra atveria?

Visus atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galėsi išgirsti gegužės 20 d. 17 val. Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantūros studentų diskusijoje „Kam man tas magistras?“

Diskusija vyks MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda https://bit.ly/2R914Gs

Kviečiame dalyvauti baigiamųjų darbų gynimuose

2021 05 12 PopieriaiInformacija studentams apie baigiamųjų darbų pateikimą

Baigiamieji darbai turės būti pateikiami tik elektroniniu būdu virtualioje mokymosi aplinkoje (emokymai.vu.lt) ir VU IS studento aplinkoje (is.vu.lt). Atspausdinta forma baigiamieji darbai neteikiami. 

Baigiamojo darbo vadovo sprendimas leisti arba neleisti ginti baigiamąjį darbą bus patvirtinamas VU IS.

Recenzentas recenziją studentui pateiks universitetiniu el. paštu arba galės pamatyti MIF Drive kataloge likus 24 val. iki gynimo.

Detalesnė informacija apie baigiamųjų darbų pateikimą bus išsiųsta el. paštu kiekvienam baigiamojo kurso studentui.

Baigiamųjų darbų gynimai – kviečiame dalyvauti

Gynimai vyks MS Teams aplinkoje sukurtuose kanaluose. Studentai ir kiti užsiregistravę dalyviai el. paštu gaus nuorodą į gynimo kanalą. Prisijungti reikės gynimo dieną nurodytu laiku.

Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši, todėl kviečiame prisijungti visus norinčius paklausyti studentų darbų gynimų. Nepamirškite iki birželio 1 d. užpildyti registracijos formos

Gynimų tvarkaraštis

Bakalauras

Gynimo laikas

Darbo pateikimo į VMA terminas

Bioinformatika

Birželio 4 d. nuo 8.30 val.

iki gegužės 28 d. 10.00 val.

Ekonometrija

Birželio 8-9 d. nuo 9.00 val.

iki gegužės 28 d. 15.00 val. 

Finansų ir draudimo matematika

Birželio 10-11 d. nuo 9.00 val.

iki birželio 1 d. 15.00 val. 

Informacinės technologijos

Birželio 10 d. nuo 9.00 val.

iki gegužės 24 d. 12.00 val. 

Informacinių sistemų inžinerija

Birželio 10-11 d. nuo 14.00 val.

Iki birželio 1 d. 23:59 val.

Informatika

Birželio 9 d. nuo 14.00 val.

iki gegužės 25 d. 10.00 val. 

Matematika ir matematikos taikymai

Birželio 3-4 d. nuo 9.00 val.

iki gegužės 24 d. 15.00 val. 

Programų sistemos

Birželio 7-9 d. nuo 9.00 val.

iki gegužės 28 d. 09.00 val.

Magistras

Gynimo laikas

Darbo pateikimo į VMA terminas

Informatika

Birželio 11 d. nuo 10.00 val.

iki birželio 4 d. 10.00 val. 

Matematika

Birželio 4 d. nuo 13.00 val.

iki gegužės 24 d. 15.00 val. 

Programų sistemos

Birželio 3-4 d. nuo 9.00 val.

iki gegužės 27 d. 10.00 val. 

Sėkmės gynimuose ir puikių darbų!

2021-05-13

VU su A. Sutkumi ir jo mokiniu pristato meninį projektą, atskleidžiantį Mokytojo ir Mokinio santykį

2021 05 10 A Sutkus380x250Artimas ir atviras mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento ryšys – didelė siekiamybė, skatinanti mokytis, tobulėti ir drąsiai užduoti rūpimus klausimus. Siekdamas pabrėžti tokio santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, Vilniaus universitetas (VU) pristato meninį projektą, įgyvendinamą su legendiniu fotomenininku, Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatu Antanu Sutkumi ir jo mokiniu, naujosios kartos fotografu Artūru Morozovu. Šis projektas – VU dėstytojų portretų serija – atskleis mokytojo, pasirengusio užmegzti šiltą, nuoširdų ir įsiklausantį santykį su savo mokiniais, asmenybę. Projektą vainikuos šių išskirtinių portretų paroda.

„Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į universiteto idėjai esminį Mokytojo ir Mokinio santykį. Dėstytojo kaip autoriteto, mokytojo, pasirengusio užmegzti autentišką ir nuoširdų santykį su mokiniais, poreikis ir prasmė dar ryškiau atsiskleidė užsitęsusio pandeminio atotrūkio metu“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

2021 05 10 universiteto gatve 201x300Bendro projekto idėją įkvėpė daugeliui puikiai žinoma legendinė A. Sutkaus fotografija iš Universiteto gatvės („Maratonas Universiteto gatvėje“), kurią yra įsigijęs Jungtinės Karalystės dainininkas, kompozitorius ir dainų kūrėjas seras Eltonas Johnas. Neblėstantis prisiminimas apie šią ir kitas A. Sutkaus darytas VU nuotraukas paskatino universitetą pakviesti prie meninio projekto prisidėti tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pripažintą fotomenininką ir jo mokinį.

Fotomenininkų duetas, įamžinęs ir atrinkęs VU dėstytojų portretus, atskleidžia įvairialypę, daugiakultūrę ir savotiškai paslaptingą VU aplinką, bendruomenę ir kuriamas atviro universiteto vertybes. Pasak fotomenininko A. Sutkaus, pasirinktas portreto žanras leidžia visa tai įprasminti.

„Dabar portretas devalvuotas, o be reikalo – tai lyg epochos liudytojas. Juk geras portretas – žmogaus veidas, siela, akys. Ne veltui karaliai užsisakydavo portretus, kadaise buvo rengiami net konkursai sprendimui kas kurs, pavyzdžiui, prezidento portretą priimti. Tačiau norint padaryti gerą portretą, reikia būti neabejingam tam žmogui. Mes juk gyvename tuo pačiu laiku. Fotografui svarbu išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, reikia įgyti žmogaus pasitikėjimą, kad jis nesivaržytų. Todėl nors yra posakis, kad fotografija yra atsitiktinumo menas, manau, kad tas atsitiktinumas pasitaiko ne daugiau nei 200 neatsitiktinių pasaulio žmonių“, – sako A. Sutkus.

VU, kaip didžiausia ir viena pažangiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, užimanti aukštas pozicijas Europoje, dėstytojo ir studento, mentoriaus ir mokinio ryšį kuria ir puoselėja jau seniai. Todėl būtent čia aukščiausios klasės mentorių A. Sutkų ir ilgametį jo mokinį A. Morozovą suvienijęs meninis projektas yra simbolinis ir jų ryšio įprasminimas, itin reikšmingas ir patiems menininkams.

„Mokinio nuotraukas man įdomiau žiūrėti negu savo. Man įdomiau, kaip jis mato pasaulį. Su Artūru einame skirtingais keliais, bet ta pačia linkme. Jis yra mano jaunystės kopija“, – apie savo ir mokinio santykį pasakoja A. Sutkus.

A. Morozovo ir A. Sutkaus bendros kūrybos ir dialogo metu gimę portretai ir senosios A. Sutkaus dar niekur, jokioje parodoje anksčiau nerodytos VU nuotraukos taps išskirtine garsaus fotomenininko paroda, eksponuojama Lietuvoje, viename iš VU kiemų.

Daugiau VU dėstytojų portretų rasite čia. Diskusiją apie mokytojo ir mokinio santykį, autoriteto vertės stiprinimą visuomenėje ir klausimų svarbą, su projekto autoriumi A. Morozovu ir vienu projekto veidų – VU Fizikos fakulteto dėstytoju prof. Miku Vengriu stebėkite čia. Diskusiją moderuoja Richardas Jonaitis.

2021-05-10

Doc. Gintautas Tamulevičius: klausimas yra mokslo perversmo pradžia

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas doc. Gintautas Tamulevičius įsitikinęs, kad studentų ir dėstytojų bendravime svarbiausia abipusė pagarba, dalykiškumas ir bendrumo jausmas. Pasak jo, būtent tai studentui leidžia pasijusti neatsiejama akademinės bendruomenės dalimi, jaunesniuoju dėstytojų ir tyrėjų kolega, o svarbiausia – asmenybe. Nors dėstytojo tyrimų sritis – šnekos signalų analizė ir modeliavimas itin sudėtinga, laisvalaikiu jis –žygeivis, ramybę atrandantis gamtoje. Sugrįžęs į paskaitas dėstytojas savo žinias siekia perduoti atsakymų net į sudėtingiausius klausimus ieškoti pasiryžusiems studentams.

2021 05 10 Gintautas Tamulevicius Feed 1080x1080Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?

Studentų ir dėstytojų bendravime svarbiausias turėtų būti „kolegiškumas“ – abipusė pagarba, dalykiškumas, bendrumo jausmas, kuris išlieka net ir pasibaigus darbo dienai. Tuomet jaunas žmogus, įstojęs į universitetą, pasijus neatsiejama akademinės bendruomenės dalimi, jaunesniuoju dėstytojų ir tyrėjų kolega, o svarbiausia – asmenybe.

Ką šis santykis suteikia dėstytojui?

Santykis su studentais dėstytojui gali padėti pažinti jaunesniąją kartą, suprasti jų mąstymą, galbūt net vertybes ir normas, kuriomis vadovaujasi studentai. O tai yra žingsnis geresnio tarpusavio supratimo link.

Kodėl svarbu yra klausti, kokia yra klausimo svarba?

Klausimas yra dialogo pradžia. Akademiniame pasaulyje tai gali būti naujo tyrimo pradžia. Atradimo pradžia. Mokslo perversmo pradžia. Klausiantis žmogus visus priverčia į problemą pažvelgti nauju kampu, iš naujo požiūrio taško, pareikalauja naujų duomenų. Tai – mokslo esmė.

Kokiais klausimais dažniausiai diskutuojate su studentais?

Tiksliuosiuose, inžineriniuose ir technologiniuose moksluose dalykinis bendravimas dažniausiai vyksta ieškant sprendimo, siekiant pasidalyti turimomis žiniomis ar patirtimi, aptariant priimtus sprendimus ir padarytas klaidas. Sunku tai pavadinti diskusija, kuriai būdingas apsikeitimas asmeninėmis nuomonėmis ir neapibrėžtais rezultatais. Man tai panašiau į dialogą, kai aptariant labai konkretų klausimą apsikeičiama aiškiais argumentais ir suformuluojama konkreti išvada (dalykinės srities žinovui neretai nuspėjama ar suvokiama iš anksto).

 Visą interviu su dėstytoju galite perskaityti VU polapyje:
https://www.vu.lt/atverkpasauliklausimais/

2021-05-10

Konferencija „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“

2021 05 07 Magistrantu tyrimai640x456

Kviečiame 2021 m. gegužės 14 d. dalyvauti konferencijoje ir pasiklausyti magistrantų pristatomų pranešimų. Konferencijos nuoroda https://bit.ly/3vVpJgD

PROGRAMA

9:00–9:10

Atidarymas. LMA prezidento prof. habil. dr. Jūro Banio sveikinimo žodis

9:10–10:40

I pranešimų sesija

 

Paulius Milmantas (VU) „Privačios informacijos išsaugojimas taikant dirbtinio intelekto technologijas“

 

Konstantinas Jurgilas (KTU) „Subjekto 2FA skaitmeninio autentifikavimo prie kritinės infrastruktūros informacinės sistemos struktūrizuotas vertinimas“

 

Gediminas Krasauskas (VU) „Dekomponavimo kortų metodas sudėtingoms informacinėms sistemoms dekomponuoti“

 

Mantas Kontrimas (VU) „„Redis Cluster“ podėlio sistemos tyrimas, taikant formalius metodus“

 

Arnoldas Budžys (VU) „Anomalinių įvykių identifikavimas ir jų užkardymas kompiuterių tinkluose taikant mašininio mokymosi metodus“

10:40–11:00

Kavos pertrauka

11:00–12:30

II pranešimų sesija

 

Gabrielė Ruminavičiūtė (VU) „YouTube vaizdo įrašų populiarumo vertinimas naudojant viešai prieinamus metaduomenis“

 

Deividas Brazauskas (VDU) „Šnekamosios kalbos identifikavimas“

 

Alina Belova (VU) „Emocijų atpažinimas taikant dirbtinius neuroninius tinklus“

 

Dominykas Šeputis (VU) „Investigation of text data augmentation for transformer training via translation technique“

 

Olga Kurasova, Julius Žilinskas (VU) „Informatikos ir informatikos inžinerijos doktorantūros studijos“

12:30–13:00

Pietų pertrauka

13:00–14:30

III pranešimų sesija

 

Aušra Šubonienė (VU) „Pilvo aortos vietos nustatymas krūtinės ląstos tomografinėje nuotraukoje“

 

Vladyslav Palkevič (VU) „Automatinė pilvo aortos atsišakojimų paieška kompiuterinės tomografijos nuotraukoje“

 

Bernardas Čiapas (VU) „Vaizdų ypatybių tyrimas sprendžiant atpažinimo uždavinius savitarnos kasose“

 

Ingrida Lisinskienė (KTU) „Anglų kalbos mokymo nuotoliniu būdu metodika ir jos taikymas“

 

Algirdas Litvinas (KTU) „IT priemonių panaudojimo galimybės profesiniam kvalifikacijos kėlimui nuotoliniu būdu“

14:30–15:00

Diskusija

2021 05 07 Vilniaus universitetas ir Akademija385x165

Vilniaus universiteto fondas kviečia atsiliepti tarptautinės patirties turinčius jaunuosius Lietuvos mokslininkus

2021 05 06 Mokslininkai

Vilniaus universiteto fondas išplatino susipažinimo anketą, skirtą tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams, svarstantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą tęsti akademinės veiklos Vilniaus universitete (VU). Atsiliepusiems į kvietimą susipažinti VU fondas asmeniškai suteiks informacijos apie būsimus konkursus ir papildomas finansavimo galimybes.

„Tikime, kad mokslinio pažinimo kelias yra neatsiejamas nuo tinkamo finansavimo. Paskutiniai globalūs iššūkiai darsyk įrodė modernių mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo praktikoje svarbą. Vienas iš VU fondo tikslų – skiriant papildomą finansavimą paskatinti talentingus tarptautinės patirties turinčius jaunuosius Lietuvos mokslininkus sieti savo karjerą su VU – tęsti mokslinius tyrimus, dėstyti studentams ir garsinti Lietuvos mokslą pasaulyje“, – pasakoja VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Susipažinimo anketoje VU fondas prašo nurodyti preliminarų laiką, nuo kada norima pradėti dirbti VU, dominantį VU padalinį, savo kontaktinę informaciją, prisegti mokslinės veiklos ir gyvenimo aprašymą (CV). VU fondo direktorius įsitikinęs, kad sudarius susidomėjusiųjų sąrašą bus lengviau tiek užmegzti asmeninį ryšį su Lietuvos talentais, tiek surasti reikiamą finansavimą šiems talentams pritraukti į VU. Tikslui pasiekti planuojama naudoti VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžą ir ieškoti papildomos tikslinės paramos.

„Talentų pritraukimas į VU – vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Pirmąją neliečiamojo kapitalo fondo investicijų grąžą 2020 m. skyrėme vieno mokslininko podoktorantūros stažuotei VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete finansuoti, taip pat prisidėjome prie 3 talentingų magistrantūros studentų iš užsienio pritraukimo per „Tuition Fee Waiver“ programą. Šiemet planuojame tęsti minėtos programos finansavimą ir įsteigti bent 2 papildomas jaunųjų mokslininkų pozicijas. Džiaugiamės, kad prie gabių akademikų kofinansavimo sutiko prisidėti ir Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas. Tikimės, jog augant fondo rėmėjų skaičiui ir neliečiamojo kapitalo investicijų grąžai jau netolimoje ateityje galėsime finansuoti dešimtis talentų“, – viliasi J. Noreika.

Kviečiame atsiliepti į VU fondo kvietimą ir pasidalyti šia informacija su tarptautinės patirties turinčiais talentingais jaunaisiais Lietuvos mokslininkais. Susipažinimo anketą rasite čia.

Matematikos ekspertai pasakė, kodėl nereiktų stebėtis egzaminų rezultatais: pagaliau žinome tikrąją padėtį

Matematikos bandomasis egzaminas parodė, kad didžiosios dalies dvyliktokų matematikos žinios yra žemiau nei vidutiniškos. Jų surinktų taškų vidurkis tesiekė 40 proc. nuo visų galimų. Tokius rezultatus paviešinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) abiturientams patarė atidžiau ruoštis egzaminui, bet matematikos ekspertai apskritai pastebi dvi problemas: per daug fragmentišką šio dalyko mokymą ir pačių mokinių motyvacijos stoką.

2021 04 30 Darbastalis 

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) doktorantas Vytautas Miežys yra ir šio dalyko mokytojas. Jo nuomone, egzistuoja daug priežasčių, kodėl Lietuvos mokiniams šis mokslas vis dar sunkiai įkandamas, bet nemano, kad drastiški sprendimai šiuo atžvilgiu padėtų.

2021 04 30 Matematikos VBE 

Tiek pernai metų matematikos egzaminas, tiek bandomasis šiais metais parodė, kad didžiosios dalies egzaminą laikiusių abiturientų matematikos žinios yra žemiau negu vidutiniškos. Kaip manote, kodėl taip yra?

Priežasčių daug, bet svarbiausios, manau, dvi: prastas mokyklinės matematikos turinys ir akademinių žinių nuvertinimas visuomenėje.

Pakalbėkime apie pirmąją problemą – mokyklinės matematikos turinį. Moksleiviai mokykloje susipažįsta su įvairiomis daugybomis:

1. Mažų natūraliųjų skaičių, pvz. 3 x 5. Tuomet rezultato ieškome kartotinai sudėdami tris penketus, t. y. 3 x 5 = 5 + 5 + 5.

2. Didelių natūraliųjų skaičių daugyba, pvz. 352 x 49. Tuomet rezultatą gauname daugindami skaičius stulpeliu.

3. Daugyba iš 10, 100, 1000, …, pvz. 13 x 100. Tuomet rezultatą gauname gale prirašydami atitinkamą kiekį nulių, t. y. 13 x 100 = 1300.

4. Dešimtainių trupmenų daugyba, pvz. 1,3 x 4,5. Tuomet rezultatą gauname visų pirma apsimesdami, kad dauginame natūraliuosius skaičius 13 ir 45, o gautoje sandaugoje kablelį padedame atskaičiavę du skaitmenis nuo galo.

5. Paprastųjų trupmenų daugyba, pvz. 1/3 x 4/9. Tuomet rezultatą gauname sudauginę skaitiklį su skaitikliu ir vardiklį su vardikliu.

6. Šaknų daugyba, pvz., tuomet rezultatą gauname sudaugindami pošaknius.

7. Laipsnių daugyba, pvz., tuomet rezultatą gauname sudėdami laipsnių rodiklius, o laipsnio pagrindą perrašydami.

Yra ir daugiau daugybų, visos jos su savais atspalviais. Iš pirmo žvilgsnio šios daugybos niekaip tarpusavyje nesusijusios – viso labo skirtingų taisyklių rinkinys. Norėtųsi tikėtis, kad šios taisyklės moksleiviams yra paaiškinamos, visos daugybos tarpusavyje susiejamos. Tačiau taip nėra.

Užtenka atsiversti paprastųjų trupmenų daugybos temą populiariausiame Lietuvoje matematikos vadovėlyje „Matematika Tau“[1] ir išvysime, kad be jokių komentarų tiesiog nurodoma taisyklė, kaip dauginti paprastąsias trupmenas. Kad maža nepasirodytų, tame pačiame puslapyje pristatoma ir paprastųjų trupmenų dalybos taisyklė. Žinoma, be jokių komentarų, kaip pateikta taisyklė su kuo nors susijusi.

Daugyba – tik siauras mokyklinės matematikos pjūvis. Kitose srityse darnos, nuoseklumo ir sąsajų taip pat trūksta. Vaikams matematiką pateikiame fragmentiškai, tarytum Hario Poterio istoriją pasakotume tik apie Harį, vėliau tik apie Ronį, tuomet tik apie Sneipą ir šių personažų tarpusavyje nesietume. Tokias žinias įsisavinti labai sudėtinga. Protas nori dalykus sieti tarpusavyje, bet sąsajas šiuo metu moksleiviai turi atrasti patys, jų vadovėliuose nepateikiame.

Kodėl taip yra? Dėl to, kad mes nežinome, kaip mokyklinės matematikos turinį išdėstyti nuosekliai ir darniai: nežino nei mokytojai, nei matematikai, nei vadovėlių leidėjai, nei politikai. Tokį žinojimą į visuomenę turi atnešti mokslininkai, kurie ilgą laiką gilinasi į mokyklinę matematiką. Palengva, atrodo, šią problemą pradedame suvokti. Vienas iš tokios problemos supratimo vaisių – neseniai Vilniaus Universitete įkurtas Matematinio švietimo centras. Turiu atskleisti šališkumą – pats esu šio centro dalis. Viena iš centro užduočių – sukurti nuoseklų ir darnų mokyklinės matematikos turinį.

Antroji problema – akademinių žinių visuomenėje nuvertinimas. Esame įsitikinę, kad brandos atestatą įgijęs asmuo turi būti kūrybingas, savimi pasitikintis, laimingas, pilietiškas. O ar jis turi žinoti Niutono ir Leibnico formulę? Ar turi suvokti, kuo skiriasi vektorius nuo skaliaro? Ar turi mokėti įrodyti kosinusų teoremą? Ne, šitų dalykų tikrai nereikia – duokit mums kūrybingą ir laimingą žmogų!

Tokia visuomenės pozicija persmelkusi mokyklas – mokytojams nuolat organizuojami seminarai apie tai, kaip išlaisvinti moksleivių kūrybingumą, kaip sužadinti motyvaciją, kaip mokyti moksleivius bendradarbiauti. Motyvacija, kūrybingumas, žinoma, velniškai svarbūs dalykai, bet įsivaizduokite, kad turite išmokyti vaikus apie Hario Poterio pasaulį, tačiau neegzistuoja Hario Poterio knygos – viskas, kas egzistuoja, tai padriki faktai apie Harį, Ronį, Sneipą, Hogvartsą ir kitus to pasaulio elementus.

Žadink motyvaciją, kaip nori – žaidimais, kompiuteriais, morkomis ar bizūnais, bet mokytis apie paskirus elementus be intriguojančios istorijos – tiesiog bergždžias darbas. Kadangi žinios nesvarbu, tai nemokome ir galbūt net neįsivaizduojame, kad gali egzistuoti įdomi ir įtraukianti mokyklinės matematikos istorija.

Ar galima būtų pirmąją problemą išspręsti į lietuvių kalbą išvertus Suomijos ir Singapūro vadovėlius?

Įsivaizduokime, kad išvertėme pradinių klasių Singapūro matematikos vadovėlius ir davėme juos mokytojams. Mokytojas paima tokį vadovėlį į rankas, perverčia. Pamato, kad ten daug „žaidimo“ su spalvotomis sagutėmis, kas, to mokytojo akimis, visiškai nereikalinga. „Ai, ką čia žaisti, paaiškinsiu paprasčiau,“ – nutaria mokytojas ir keletą vadovėlio temų praleidžia vietoje jų pasiremdamas savo patirtimi. Tokiu būdu palengva grįžtame įprastą mokymą, tik vadovėlio pavadinimą pakeitėme.

Tarkime, kad apmokėme mokytojus dirbti su vadovėliais. Į klases ateina vaikai. Pirma užduotis naujoje temoje – moksleiviai 15 minučių turi tyrinėti anksčiau nematytą problemą ir pateikti savo sprendimų versijas. Praeina 15 minučių, savo versiją pristato Tomas ir Agnė. Pristato neteisingai. Iš jų pasityčioja Jūratė. Daugiau niekas pristatinėti nenori. Mokytoja paaiškina temą.

Kitą pamoką vėl tas pats – nematyta užduotis ir 15 minučių savarankiško darbo. Savas mintis pristatyti norinčių nėra. Mokytoja vėl paaiškina temą. Po kelių savaičių tokio darbo mokytoja pradeda abejoti singapūrietiškais metodais, keletas tėvelių pasipiktina, kad moksleiviai tuščiai gaišta laiką. Naują mokymo metodą žiniasklaidoje sukritikuoja užkalniai. Štai ir vėl grįžome į status quo.

Mokymo ir mokymosi kultūros keitimas – labai sudėtingas procesas. Tai subtilūs ir gilūs kultūriniai dalykai, kurių nepastebime tol, kol nepradedame jų keisti. Vadovėlių išvertimas kultūros nepakeis – tam reikalingos ilgametės visuomenės diskusijos, kurios, atrodo, pamažu atsiranda. Tai geras ženklas.

2021 04 30 vytautas miezys

Vytautas Miežys

Kaip manote, ką pirmiausia reikėtų daryti ir kaip padėti mokiniams, kad šio dalykai rezultatai pradėtų gerėti? Ar mokiniai, kurie dabar mokosi mokyklose ir laikys egzaminus vėliau, galėtų tikėtis kažkokiu pokyčių ir papildomos pagalbos? Gal reiktų, kaip mokantis užsienio kalbų, matematikos mokyti mažesnėse grupėse?

Svarbu, kaip reikiant išjudinti mokyklinės matematikos mokslo srities veiklą. Manau, idealu būtų išsiųsti 10 gabių studentų pas geriausius matematikos mokymo specialistus į doktorantūros studijas jiems apmokant studijas ir gyvenimą su sąlyga, kad jie po studijų 5-eriems metams grįžtų į Lietuvą ir prisidėtų prie šios disciplinos plėtojimo Lietuvoje. Planas, žinoma, nerealus, bet tokią matau kryptį.

Šiuo metu yra peržiūrimos matematikos mokymo programos. Atrodo, kad turėsime kokybiškesnį produktą negu iki šiol. Tai pagerins matematikos mokymo situaciją.

Dėl mažų klasių. Tam nepritariu. Yra keletas tyrimų, kurie rodo, kad tai naudinga silpniausiems moksleiviams, tačiau yra ir tokių tyrimų, kurie rodo, kad kuo mažiau moksleivių klasėje, tuo daugiau mokytojas kalba. Yra ne vienas tyrimas, kuris parodo, kad net sumažinus klases ir mokytojus per vasarą apmokius specifinių darbo metodų su mažomis klasėmis, mokytojai vis tiek dirba įprastu būdu ir rezultatai ženkliai nepagerėja.

Neretai klasių mažinimas būna tiesiogiai susijęs su moksleivių skirstymu į klases pagal gebėjimus. Tai mokslinėje literatūroje gana išsamiai ištirta tema [2]: trūkumų ir pavojų nemažai, o privalumai nedideli. Tokių tyrimų, kurie parodytų, jog sumažinus klases matematikos mokymosi rezultatai ženkliai pagerėtų visiems moksleiviams matęs nesu.

Pamokų skaičiaus didinimas, kurį dabar numatė ŠMSM – sveikintinas dalykas.

Ar tikrai reikia matematikos egzamino visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas? Gal tikrai yra „tiksliukai“ ir „humanitarai“, todėl vieniems tiesiog neduota gerai išlaikyti to egzamino, bet tuomet užsiveria galimybė mokytis nemokamai?

Esu už privalomą baigiamąjį matematikos egzaminą. Manau, kad mums, kaip visuomenei, tai geras veidrodis – ar pakankamai dėmesio skiriame jaunajai kartai. Praėjusių metų rezultatai itin skaudūs – matematikos neišmokėme kas trečio moksleivio. Šių metų rezultatai dėl nuotolinio mokymo tikriausiai bus dar prastesni – bus skausminga ne tik abiturientams, bet ir mums, už juos atsakingai visuomenės daliai. Turbūt visgi geriau žvelgti realybei į akis negu nuo jos bandyti nusisukti.

Yra ir kitas aspektas – matematikos egzamino išlaikymas kaip raktas į universitetines studijas. Kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, bet kažkuriuo metu turime formaliai vaikui uždaryti tam tikras duris: „Deja, drauguži, šis kelias ne tau.“ Mano galva, bet kuri akademinė disciplina yra velniškai sudėtinga ir stipriai viršija mokyklinės matematikos abstraktumą. Jei neįveiki mokyklinės matematikos, manau, tai geras ženklas, kad universitetinės studijos – ne tavo kelias.

Neskuba vertinti bandomojo egzamino

Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos (LMMA) prezidentė Regina Rudalevičienė „Delfi“ komentavo, kad dėl šių metų bandomojo egzamino rezultato nedarytų galutinių išvadų, kadangi mokiniai nebuvo klausinėjami iš visų temų ir jų pasiekimai buvo tikrinami tik iš dalies.

„Tiesiog gali būti, kad mokiniai kitose srityse galbūt turi geresnių pasiekimų, o bandomajame egzamine kai kurios temos galėjo dar būti neišnagrinėtos. Iki mokslo metų pabaigos dar yra laiko ir galėjo būti dar tos temos neišeitos.

Na, o pernai metų egzamino rezultatai tiesiog atskleidė, kad Lietuvos dvyliktokų matematikos pasiekimai yra prasti. Tai neatsitiko per vienerius metus, tai jau buvo pastebima kelerius metus. Visų pirma, žemėjanti išlaikymo riba ir mažėjanti gerai išlaikiusių mokinių dalis“, – teigė ji.

Paklausta, ar matematikos vadovėliai atitinka mokinių mokymosi poreikius, sakė, kad šiuolaikinis mokymas nebevyksta pagal vieną vadovėlį.

„Taigi, apie vadovėlio tinkamumą ar netinkamumą turbūt nereikėtų kalbėti. Mokytojai ir mokiniai naudoja ir skaitmenines priemones, ir įvairius vadovėlius, ir įvairius uždavinynus. Tikrai neapsiriboja vienu vadovėliu.

Kalbant apie mokinių motyvaciją, tai jau yra vidurinio ugdymo mokiniai ir suaugę žmonės. Nemažai jų jau turi darbus ir juos derina su mokslais. Jie patys savarankiškai sprendžia, kiek įsitraukti į mokymąsi. Mano nuomone, tai yra dvipusė veikla, todėl vien tik mokytojas ir mokymo metodika nebegali šito suvaldyti. Taip pat atsakingas ir pats mokinys.“

Pastebėdavo tam tikrą atsipalaidavimą

R. Rudalevičienė taip pat kalbėjo, kad nors ir negali komentuoti, kaip yra visose mokyklose su pamokų lankomumu, bet gali pasidalyti įžvalgomis iš asmeninės patirties.

2021 04 30 matematikos egzaminas

„Tiesa, aš negaliu daryti išvados apie visus dvyliktokus, bet kai vyko „gyvas“ mokymasis, vyresnių klasių mokiniai ir pailsėdavo, ir paatostogaudavo per mokslo metus. To, ko, pavyzdžiui, mes mokytojai neturime ir negalime sau leisti. Taigi, praleisdavo nemažai pamokų, todėl lankomumas galėtų būti viena iš priežasčių prastėjančių rezultatų.“

Kalbėdama apie galimus prastėjančių rezultatų sprendimo būdus, LMMA prezidentė pastebėjo, kad mes tik neseniai susitaikėme su situacija ir pamatėme tikrąją padėtį.

„Tiesiog reikia nenuolaidžiauti ir normaliai tęsti mokymą, kad mokiniai patys irgi jaustų atsakomybę. Man atrodo, kad toks normalus mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas per kelerius metus turėtų duoti rezultatų.

Žinoma, kai ką reikėtų ir stiprinti. Atnaujinus vidurinio ugdymo programą 2011 m., matematikos mokymas buvo vis lengvinamas ir tokiu būdu bandyta padėti mokiniui. Taip atsisakyta kai kurių teiginių įrodymų, todėl mokiniui visa matematikos mokslo logika yra išnykusi. Jis nebesupranta kai kurių ryšių, tad kai žinios yra fragmentiškos, prasideda nesupratimas“, – tikino R. Rudalevičienė.

Jos nuomone, viena kryptis turėtų būti pačios matematikos mokymasis ir argumentavimo mokymasis. Kitaip sakant, ryšių ieškojimas, bet tam, aiškino matematikė, reikalingas nemažas laikas ir pačio mokinio didelis įsitraukimas.

[1] Kornelija Intienė, Vida Meškauskaitė, Jolanta Knyvienė, Žydrūnė Stundžienė, Valdas Vanagas. Matematika Tau plius. 6 klasė. 1 dalis. 120 p., minkštas įrišimas, 2015, ISBN: 978-609-433-222-7

[2] https://www.cambridgemaths.org/Images/espresso_5_attainment_grouping_in_mathematics_learning.pdf

Delfi.lt
Jogintė Užusienytė

2021-04-30

 

Studentų konferencija „The role of breakthrough technologies“

2021 05 05 superkomp800x466

Balandžio 26–gegužės 21 d. fakultete vyksta informatikos, programų sistemų ir finansų ir draudimo matematikos bakalauro pirmo kurso studentų konferencija.

Kviečiame prisijungti ir pasiklausyti pranešimų MS Teams „MIF Students' Conference Spring 2021“, prisijungimo kodas: 1awd3mk

Iškilus klausimams prašome rašyti dėstytojai lekt. Laurai Giniūnienei el. paštu .

Gegužės 11-21 d. taip pat vyks ir informacinių technologijų ir bioinformatikos konferencija bakalauro pirmo kurso studentų konferencija.
Jei norite prisijungti prie gegužės 11-21 d. MS Teams vykstančios konferencijos, susisiekite su dėstytoja lekt. Asta Statkevičiene el. paštu

2021 05 05 Be part of research

 

 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos