Sidebar

Skelbiami kandidatai į VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Direktoriaus pareigas

2024 m. kovo 1 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Direktoriaus pareigas įregistravo šiuos kandidatus (abėcėlės tvarka):

Kandidato programos pristatymas ir debatai vyks:

2024 m. kovo 12 d. 10 val., Akademijos g. 4-203, Vilnius.

Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Direktoriaus rinkimai vyks elektroniniu būdu. MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo data: 2024 m. kovo 13 d.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Daugiau informacijos apie VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Direktoriaus rinkimus.

MIF rinkimų komisija

 

2024-03-01

Priartinant skaitmeninę ateitį: SELFIEforTEACHERS ekspertų susitikimas Briuselyje

Politikos epicentre Briuselyje vasario 22–23 dienomis vyko antrasis SELFIEforTEACHERS ekspertų grupės susitikimas. Jame dalyvavo 40 ekspertų iš visos Europos, Lietuvą atstovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) mokslo darbuotoja dr. Gabrielė Stupurienė. Ką tai reiškia Lietuvai ir kaip šis įrankis padeda mokytojams?

„Skaitmeninės technologijos keičia mūsų gyvenimus – ir tai, kaip bendraujame, ir tai, kaip gyvename bei dirbame. Skaitmenizacija gali padėti įveikti daug iššūkių su kuriais susiduria Europa ir europiečiai, o taip pat ir suteikia tokių galimybių kaip švietimo pažangos užtikrinimas bei inovacijų skatinimas“, – sako susitikime dalyvavusi dr. G. Stupurienė.

res1

VU MIF DMSTI mokslo darbuotoja dr. Gabrielė Stupurienė

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC), vykdydamas iniciatyvą „DigCompEdu“, jau 2021 metas pristatė savirefleksijos įrankį mokytojams – SELFIEforTEACHERS. Jis skirtas bendrojo ugdymo mokytojams įsivertinti skaitmeninių technologijų naudojimą profesinėje praktikoje. SELFIEforTEACHERS tampa pagrindiniu įrankiu skaitmeninės ateities modeliavime švietimo srityje. Nuo 2022 metų lietuvių kalba jis yra prieinamas ir Lietuvos mokytojams.

Dr. G. Stupinienė pabrėžia, kad kai kalbama apie skaitmenines kompetencijas, tai visi turime suprasti, jog jos nėra ateitis, jos yra dabartis: „Kadangi mokytojai rengia ateities piliečius, kurie turi būti pasiruošę padėti įveikti skaitmenizacijos iššūkius.“ Skaitmeninę kompetenciją mokytojai gali įsivertinti šešiose srityse: profesinis aktyvumas; skaitmeniniai ištekliai; mokymas ir mokymasis; vertinimas; mokinių įgalinimas; mokinių skaitmeninių kompetencijų gerinimas. Šiuo įrankiu mokytojai gali naudotis individualiai arba grupėmis. Gavę įsivertinimo duomenis, mokytojai skatinami pasirengti profesinio tobulėjimo strategiją, kaip tobulinti konkrečių sričių gebėjimus.

Susitikime tarp 40 ekspertų iš 21 Europos sąjungos šalies, taip pat, dalyvavo atstovai iš tokių institucijų kaip Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro (JRC), European Schoolnet ir Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA).

Briuselyje susitikę ekspertai taip aptarė technologijų ateitį švietime kokios jų tendencijos ir pasekmės. Taip pat, skaitmeninio ugdymo planą (2021-2027 m.) Europos lygmeniu.

Pirmasis ekspertų grupės susitikimas vyko dar 2022 m. birželio mėn. Sevilijoje (Ispanijoje), kai buvo aptarti įvairūs galimi įrankio panaudojimo atvejai šalių kontekste. Šių metų, jau antrajame susitikime, buvo pristatomi ir aptariami įgyvendinti įrankio panaudojimo pavyzdžiai.
Lietuvos atveju buvo parodoma, kaip šis įrankis gali būti panaudojamas švietimo moksliniuose tyrimuose, kadangi buvo įtrauktas į podoktorantūros stažuotės tyrimą. Tyrime dalyvavo Lietuvos pradinių klasių mokytojai ir VU Filosofijos fakulteto vaikystės pedagogikos studentai. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokį skaitmeninių kompetencijų lygį turi pradinių klasių mokytojai Lietuvoje, tiek jau dirbantys, tiek būsimi mokytojai, ir ar egzistuoja ryšys tarp jų skaitmeninių kompetencijų bei supratimo apie informatikos ugdymo tikslus pradinėje mokykloje. Atnaujintose ugdymo programose informatikos dalykas į pradinį ugdymą įtrauktas nuo 2023 m.

Šiuo metu Europos Komisija rengia adaptuotą įrankio SELFIEforTEACHERS versiją ankstyvojo ugdymo pedagogams.

Skaitmeninių kompetencijų įsivertimui aukštajame moksle skirtas kitas įrankis, kuris vadinasi „CheckIn“ ir prieinamas anglų kalba.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

 

 

 

2024-02-29

Prasidėjo registracija į konkursą „Mokslo sprintas“

Mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“ jau trečią kartą kviečia registruotis ir renginio metu per 3 minutes pristatyti mokslinį tyrimą ar jus žavinčią mokslo idėją. Konkursas vyks VU 445-ojo gimtadienio proga balandžio 11 d. 18.00 val.

res1

 

Kaip ir kasmet, geriausiai pasirodžiusių komandų laukia piniginiai prizai, įsteigti rėmėjų. Be to, konkurse dalyvaujančios komandos turės galimybę dalyvauti ir specialiuose mokslo komunikacijos mokymuose, kurie vyks kovo 27 d.

Konkurso metu kviečiame iš 2 žmonių – dėstytojo (-os) ir studento (-ės) – sudarytas komandas pristatyti mokslinį tyrimą ar dominančią mokslo idėją. Pristatymas negali trukti ilgiau nei 3 minutes.

Kviečiame burtis į komandas, kurias turėtų sudaryti bet kurios pakopos studentas (-ė) ir dėstytoja (-as) ar mokslo darbuotoja (-as). Kai gausite savo komandos nario (-ės) sutikimą, registruokite savo komandą iki kovo 17 d.

Pristatymus vertins iš mokslo ir žiniasklaidos atstovų sudaryta komisija, kuri atsižvelgs į tyrimo ar idėjos aktualumą, mokslinį tikslumą, pranešimo aiškumą ir sugebėjimą apie mokslą kalbėti linksmai. Konkurso nugalėtojų laukia piniginiai prizai.

Jei norite dalyvauti konkurse, tačiau nežinote, ką pakviesti į komandą, susisiekite el. paštu .

KONKURSO SĄLYGOS

Konkurso dalyviai turės ne daugiau nei 3 minutes pristatyti savo ar kitų mokslininkų tyrimą ARBA juos žavinčią mokslo idėją.

Taisyklės

Pristatymas negali trukti ilgiau nei 3 minutes.
Pristatymo metu galima naudoti ne daugiau nei tris skaidres.
Pristatymo metu galima naudoti vaizdo įrašą, kurio trukmė – iki 20 sekundžių.
Pristatymo metu galima naudoti įvairius daiktus.
Pristatymo metu ant scenos turi būti abu komandos nariai.

Vertinimo kriterijai

Pristatymo metu atskleidžiamas tyrimo ar idėjos aktualumas, pasirinktas originalus, netikėtas pristatymo kampas.
Pristatymo turinys yra moksliškai tikslus.
Pristatymo kalba yra aiški, suprantama neakademinės bendruomenės nariams.
Dalyviai, pristatydami pasirinktą tyrimą ar idėją, demonstruoja entuziazmą ir išlaiko auditorijos dėmesį.
Tyrimas ar idėja pristatoma linksmai.

Registruotis iki kovo 17 d. galite čia.

 

 

2024-02-29

Prof. Jono Kubiliaus vardinės stipendijos konkursas

Kviečiame teikti kandidatūras prof. Jono Kubiliaus vardinei stipendijai gauti. Ilgamečio VU Rektoriaus J. Kubiliaus vardinę stipendiją 2014 m. įsteigė VU MIF ir Asociacija „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų draugija Alumni“ (VU MIF ALUMNI).

res1

Vilniaus universitetui-400. Rektoriaus Jono Kubiliaus šaržas. 1979m., autorius Feliksas Daukantas

 

Stipendijos tikslas – paskatinti gabius ir aktyvius VU MIF studentus. Ne mažiau kaip 150 EUR stipendija skiriama pavasario semestrą bent dviem studentams.

Į šias stipendijas pretenduoti gali:

  • geriausiai besimokantys studentai – VU MIF bakalauro studentai;
  • aktyviausi studentai – VU MIF bakalauro ir magistro studentai.

Studentas, norintis gauti šią vadinę „prof. Jono Kubiliaus“ stipendiją, turi pateikti laisvos formos prašymą per ePrašymai (is.vu.lt) iki kovo 31 d. ePrašymo antraštėje reikia nurodyti, į kurią stipendiją pretenduojate:

  • Kandidatuoju į prof. Jono Kubiliaus geriausiai besimokančio studento stipendiją.
  • Kandidatuoju į prof. Jono Kubiliaus aktyviausio studento stipendiją

Prie ePrašymo studentas privalo pateikti šiuos priedus PDF formatu:

  • vykdytos veiklos aprašymą;
  • rekomendacijas (neprivaloma);
  • kitą faktinę informaciją.

Kandidatų paraiškas vertins atrankos komisija, kuri sprendimą priims iki balandžio 15 d.

Daugiau informacijos apie atrankos kriterijus rasite stipendijos nuostatuose

 

2024-02-28

IRIS-HEP stipendijų programa: galimybė prisijungti prie CERN komandos

Studentai kviečiami teikti paraiškas stipendijų programai IRIS-HEP, kurios tikslas – skatinti pažangių mokslinių tyrimų programinės įrangos įgūdžių ugdymą, suteikiant galimybes bakalauro ir magistrantūros studijų studentams užmegzti ryšius su mentoriais didesnėje Aukštųjų energijų fizikos (HEP) ir skaičiavimo/duomenų mokslo bendruomenėje.

2024.02.05.studiju.mainai

„Užpildę paraiškas ir atrinkti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai, kartu su CERN mentoriais, iki trijų mėnesių laikotarpiu vykdys pasirinktą projektą. Projekto vykdymo metu bus mokama stipendija, o pabaigoje bus suteikta galimybė vykti į CERN (Šveicarija) ir prisijungti prie projekto komandos laikinam ar nuolatiniam darbui,” – kuo ypatinga ši stažuotė paaiškina VU MIF dėstytojas doc. dr. Valdas Rapševičius.

Paraiškas galima teikti 2024 m. vasaros stipendijų programai. Jų laukiama iki 2024 m. kovo 11 d., pirmadienio (dienos pabaigos, bet kurioje laiko juostoje), bus svarstomos pirmumo tvarka, tačiau paraiškos bus priimamos iki 2024 m. kovo 25 d.

Kas turėtų teikti paraiškas stipendijų programai? Jeigu manote, kad esate pakankamai gerai įvaldę programavimo pagrindus ir norite šiuos įgūdžius tobulinti ir įgyti patirties dalyvaudami pažangiausiuose atvirojo kodo mokslinių tyrimų programinės įrangos projektuose, tuomet IRIS-HEP stipendininkų programa gali būti skirta jums. Fizikos žinios yra naudingos, bet nebūtinos.

Programos ir paraiškos puslapis yra pasiekiamas čia.

Dėl papildomos informacijos rašykite doc. Valdui Rapševičiui:

 

2024-02-21

Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. A. Žilinskas: džiaugiuosi ir didžiuojuosi VU profesoriaus emerito statusu

„Siekite atrasti deimančiuką, o ne skaldyti balaną į smulkesnes skiedras“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius emeritas Antanas Žilinskas. Šiemet už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“ Lietuvos mokslų akademija jam paskyrė Lietuvos mokslo premiją. Profesorius papasakojo apie mokslą, įvertinimus ir, be abejo, matematiką.

Šių metų pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kad Jums skirta Lietuvos mokslo premija. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?

Kiekvienam žmogui, ypač kūrybinių specialybių, svarbus jo darbo rezultatų pripažinimas. Ši premija – aukščiausias nacionalinis mokslo pasiekimų įvertinimas. Be abejo, džiaugiuosi ir didžiuojuosi.

2024.02.05.studiju.mainai

Apdovanojimas Jums skirtas technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“. Ar galėtumėte paaiškinti taip, kad suprastų net dešimtokas, kokia Jūsų darbo svarba?

Optimizavimo uždaviniai kyla daugelyje sričių. Pavyzdžiui, kaip siuntinius sukrauti į turimas transporto priemones ir kokiu maršrutu juos išvežioti, kad sunaudotume minimalų kiekį benzino neviršydami nustatytų pristatymo terminų. Kiekvienas projektavimo ar planavimo uždavinys yra ir konkretus optimizavimo uždavinys, pavyzdžiui, projektuojant vėjo elektrinės sparnus siekiama maksimaliai panaudoti vėjo energiją užtikrinant ekonominius ir technologinius ribojimus.

Nuo savo mokslinio darbo pradžios vykdote tyrimus globalios optimizacijos srityje. Kuo ji Jums įdomi? Kaip per visus Jūsų tyrimų metus ši sritis keitėsi? Kokių įdomių rezultatų esate pasiekęs?

Optimizacijos teorijoje globalios optimizacijos uždaviniai vertinami kaip vieni iš sunkiausiai sprendžiamų. Skirtumą tarp lokalios ir globalios optimizacijos pailiustruosiu paprastu pavyzdžiu kaip skirtumą tarp tinkamo buto paieškos pusės kilometro atstumu nuo fakulteto ir visoje Vilniaus savivaldybės teritorijoje.

Man pasirinkti globalios optimizacijos tematiką atrodė įdomu, nes čia svarbi teorijos ir ją realizuojančio algoritmizavimo sinergija.

Kai įstojau į aspirantūrą, tuometinių kompiuterių pajėgumas buvo nepalyginamai menkesnis už šiuolaikinių. Buvo problemiška spręsti didesnius lokalios (nekalbant jau apie globalios) optimizacijos uždavinius. Buvo tik pradiniai bandymai kurti euristinius globalios optimizacijos algoritmus. Vis dėlto mūsų nedidelė grupė, vadovaujama prof. Jono Mockaus, pradėjo teoriškai pagrįstų algoritmų kūrimą. Sukurta teorija leido kurti algoritmus, atitinkančius sparčiai augančią kompiuterių galią ir taikymų poreikius.

Populiariai paaiškinti, kuo įdomus tas ar kitas teorinis rezultatas, nėra paprasta. Apskritai kalbant, tai statistiniais modeliais pagrįstų globalios optimizacijos algoritmų teorija. Įdomius taikymus aprašyti lengviau. Tai ir cheminės technologijos bei procesų optimizavimas bendradarbiaujant su prof. Ericu Fraga iš Londono universiteto koledžo, ir biojutiklių bei biogeneratorių konstrukcijos optimizavimas bendradarbiaujant su akademikais prof. Romu Baronu bei prof. Juozu Kuliu.

Esate pasakojęs, kad nagrinėjate juodosios dėžės uždavinius, kurių tikslo funkcijų apskaičiavimas reikalauja daug kompiuterinių resursų. Kur tokius uždavinius galima pritaikyti? Kaip juos panaudoti praktiškai?

Klasikiniai optimizacijos metodai buvo sukurti uždaviniams, užrašomiems matematinėmis formulėmis. Šiuolaikinio optimalaus projektavimo uždaviniai aprašomi sudėtingais modeliais, pavyzdžiui, sistemomis diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis. Tam, kad įvertintume vieną projektinį variantą, tenka atlikti daug skaičiavimų. Taigi bendras įvertinamų variantų skaičius negali būti labai didelis, ko paprastai reikalauja euristiniai globalios optimizacijos algoritmai. Mūsų sukurti algoritmai pasižymi tuo, kad maksimaliai panaudoja optimizacijos metu gaunamą informaciją apie uždavinį. Keletą būdingų taikymų paminėjau anksčiau.

Už savo mokslinius tyrimus esate sulaukęs ne vieno apdovanojimo. Kuris iš jų Jums reikšmingiausias?

Neatsakysiu vienareikšmiškai. Lietuvos mokslo premija, kurią 2001 m. gavome kartu su prof. Gintautu Dzemyda ir prof. Vydūnu Šalteniu, buvo paskirta už inžinerinių optimizacijos uždavinių sprendimą. Taigi buvo pripažinta, kad darbo kryptis reikšminga taikymams. Šių metų premija patvirtino ne tik algoritmų taikomąjį efektyvumą, bet ir sukurtos teorijos originalumą bei perspektyvumą. Kadangi mokslas verda tarptautiniame katile, svarbu pasiekti tarptautinį pripažinimą. Didžiuojuosi 2017 m. gavęs Tarptautinės globaliosios optimizacijos draugijos skiriamą Constantino Carathéodory premiją.

Lietuvoje nėra plačiai žinomas ScholarGPS reitingas. Buvo malonu sužinoti, kad pernai aš jame buvau įvertintas už viso gyvenimo pasiekimus kaip aukšto lygio mokslininkas (angl. Highly Ranked Scholar – Lifetime) matematinio optimizavimo ir statistinių modelių (angl. Mathematical optimization and statistical models) kryptyje.

O kai kalbama plačiau, ne tik apie tyrimus, tai labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi VU profesoriaus emerito statusu.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado matematika? Ar būdamas moksleivis svajojote apie mokslininko karjerą?

Buvau mokomas puikių mokytojų aurą turinčioje mokykloje, įsikūrusioje istoriniame Kauno pastate, kuriame kadaise dirbo Steigiamasis Seimas ir veikė Aukštieji kursai, davę pradžią Vytauto Didžiojo universitetui. Nemažai mokytojų iš ten iki karo veikusios Aušros mergaičių gimnazijos tebedirbo ir reorganizuotoje Kauno antrojoje vidurinėje mokykloje.

Mokytoja Valentinavičiūtė „žiauriai“ įdomiai dėstė chemiją ir gan įtaigiai rekomendavo man ją studijuoti. Turėjome geraširdį matematikos mokytoją Ramanauską, pakvietusį dalyvauti olimpiadose ir tuo sudominusį matematika. Mokė geri mokytojai, man visi mokslai gerai sekėsi, be to, domėjausi radiotechnika ir bepasirodančiais mokslo populiarinimo straipsniais apie kibernetiką. Taigi įstojau į artimiausią tiems interesams automatikos ir telemechanikos specialybę KPI (buvęs Kauno politechnikos institutas, dabar KTU) .

Atsakydamas į jūsų klausimą, kaip matematika atsirado mano gyvenime, nepasakosiu detalių, kaip tai atsitiko, bet pirmus du kursus studijavau VU matematiką, po to grįžau ir baigiau KPI. Kandidatinę disertaciją gyniau iš technikos mokslų srities techninės kibernetikos ir informacijos teorijos krypties. Tai nebuvo matematinis darbas, nors, lyginant su kitomis tos krypties disertacijomis, matematikos taikymo buvo gan daug. Na, o fizikos ir matematikos mokslų daktaro (pagal dabartinę terminologiją habilituoto daktaro) disertaciją apgyniau teorinės kibernetikos kryptyje. Taigi galėčiau sakyti, kad mano gyvenime matematikos atsirado tiek ir tada, kai reikėjo teoriškai pagrįsti kuriamus globalios optimizacijos algoritmus.

Kaip, Jūsų akimis, keičiasi mokslas? Jaunimo supratimas apie jį?

Mokslas, suprantamas kaip naujų žinių kūrimas, koks buvo, toks ir lieka. Nauja tas, kad, aukštajam išsilavinimui tapus masiniam, išaugus aukštųjų mokyklų skaičiui, jų vadyboje pradėjo dominuoti verslui būdingi metodai. Suprantama, kad darbdavys turi vertinti darbuotojus, bet suabsoliutinti dabartiniai formalūs rodikliai, manyčiau, pradeda daryti ir neigiamą poveikį. Formalius rodiklius galima didinti ir dirbtinai: didinant publikacijų, straipsnio bendraautorių bei citavimų straipsnyje skaičius. Tas akivaizdžiai ir vyksta, kaip ir darbo siekiu tampantis straipsnio prastūmimas į Q1 ar Q2. Turėtų kažkas keistis, kad dominuotų ne rodiklių didinimo, bet mokslinio atradimo siekis.

Ko galėtumėte palinkėti jauniems mokslininkams, kurie tik žengia pirmuosius žingsnius?

Dar kartą pamąstyti, ar mokslinis darbas jums tikrai tiek patrauklus, kad netrumpam laikotarpiui susitaikytumėte su menku atlyginimu. Jei taip, siekite atrasti deimančiuką, o ne skaldyti balaną į smulkesnes skiedras. Ir linkiu sėkmės, o kol ji ateis – kantrybės, ištvermės ir optimizmo.

2024-02-20

Kvietimas dalyvauti: „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“

Esi magistrantas ar jau baigęs magistrantūrą? Norėtum pristatyti savo magistro darbo tyrimus kolegoms iš kitų universitetų? Dalyvauk mokslinėje konferencijoje „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“, kuri vyks 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Konferencijoje gali būti pristatomi įvairūs tyrimai ir taikymai informatikos ir IT srityse.

stojamasis balas res1

 

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas ir Lietuvos mokslų akademija.

Ką reikia daryti? Iki kovo 31 d. pateik straipsnį siųsdamas jį elektroniniu paštu . Galimi du straipsnių tipai: 4–6 puslapių straipsnis arba trumpas 2 puslapių straipsnis. Straipsniai gali būti lietuvių arba anglų k. Straipsnių šabloną galima parsisiųsti čia. Prieš konferenciją bus išleistas konferencijos darbų rinkinys. Gal tai bus tavo pirmasis publikuotas tiriamasis darbas? Su ankstesnės konferencijos darbais galima susipažinti čia.

Kokia nauda? Visų pirma, smagu pajausti, kad tu gali padaryti daug. Antra, savo magistro baigiamajame darbe galėsi nurodyti, kad tyrimų rezultatai buvo pristatyti konferencijoje ir publikuoti konferencijos darbuose. Į tai gali būti atsižvelgta, vertinant baigiamąjį darbą.

Kas toliau? Jei patinka gilintis į įdomias mokslines problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, tavęs laukia doktorantūros studijos. Stojant į doktorantūrą, dažnai vertinama, ar pretendentas turi publikuotų mokslinių darbų. Dalyvavimas šioje konferencijoje ir straipsnio publikavimas gali būti įrodymas, kad tu pasirengęs doktorantūros studijoms.
Be to, konferencijoje gali dalyvauti ir savo tyrimų rezultatus pristatyti ne tik I ir II kurso magistrantai, bet jau ir baigusieji magistrantūros studijas, taip pat bakalauro studijų studentai.

Kiek tai tau kainuos? Jokio konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Nepražiopsok datų:
2024-03-31 Straipsnių pateikimas;
2024-04-25 Informavimas apie straipsnių priėmimą;
2024-05-02 Konferencijos programos paskelbimas;
2024-05-10 Konferencija.

Kilo klausimų? Kreipkis į organizatorius:
Olga Kurasova
Jolita Bernatavičienė
Gintautas Dzemyda
Julius Žilinskas

Picture3Picture3

 

 

 

 

 

 

 

 

2024-02-19

 

 

MIF studentams – naujos vardinės „Nasdaq“ stipendijos

Tarptautinės įmonės „Nasdaq“ padalinys Lietuvoje „Nasdaq Vilnius“ VU Matematikos ir informatikos (MIF) studentams įsteigė vardines stipendijas. Į jas pretenduoti gali Informacinių technologijų, Informacinių sistemų inžinerijos, Informatikos ir Programų sistemų studijų programų pirmakursiai. Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ priklauso didžiausiai biržų operatorei pasaulyje „Nasdaq“ ir teikia vertybinių popierių prekybos, listingo ir informacines paslaugas bei užtikrina reguliuojamą, atvirą ir efektyvią rinkos infrastruktūrą. Įmonė yra vienintelis antrinės reguliuojamos vertybinių popierių rinkos operatorius Lietuvoje.

stojamasis balas res1

MIF studentai. Justino Auškelio nuotr.

Įmonės įsteigtų stipendijų tikslas – skatinti MIF studentus už aukštus pirmojo semestro studijų rezultatus ir demonstruojamą didelę motyvaciją studijuoti pasirinktose studijų programose. Vienos stipendijos dydis – 1000 eurų. Iš viso skiriamos penkios stipendijos, iš kurių dvejos skirtos merginoms ir moterims, siekiant paskatinti lyčių lygybę studijų programose. Stipendija mokama kovo-birželio mėnesiais po 250 eurų kiekvieną mėnesį.
Pretenduoti į stipendiją gali studentai, sėkmingai pabaigę pirmąjį studijų semestrą ir kurių pirmojo studijų semestro rezultatų vidurkis yra ne žemesnis nei 7 balai. Į stipendiją pretenduojantys studentai negali turėti skolų ir (ar) akademinių skolų.

Stipendijų nuostatus rasite čia.

2024-02-15

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos