Fakulteto naujienos

Paaiškėjo 2022–2023 studijų metų Prezidentų vardinių stipendijų laureatai. Viena iš jų Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentė Ieva Pudžiuvelytė. Jai skirta Prezidento Aleksandro Stulginskio vardinė stipendija.

Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko garbei įsteigtos stipendijos geriausiai besimokantiems šalies studentams skiriamos kiekvienais metais. Jas skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kandidatai stipendijoms atrenkami pagal jų pasiekimus studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje. Studentai įvertinami už itin aukštus studijų rezultatus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose ir studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Bioinformatikos studentė I. Pudžiuvelytė išsiskiria savo atsidavimu mokslinei veiklai. Jos semestro pažymių vertinimų vidurkiai siekia maksimalius įvertinimus, išlaikydama labai aukštus studijų rezultatus ji dalyvauja projektuose, universiteto visuomeninėje veikloje, dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriuje.

„Ieva kuria mašininio mokymosi metodą, kuris vien iš baltymo sekos prognozuoja ar baltymas išliks stabilus aukštoje temperatūroje – tai svarbu žinoti, kai ieškoma gamtinių baltymų, kuriuos galima būtų pritaikyti biotechnologijoje,“ – I. Pudžiuvelytės mokslinę veiklą apibūdina jos darbo vadovas Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kliment Olechnovič.

Kaip tai veikia? Biotechnologijoje dažnai ieškoma baltymų, kurie ne tik galėtų atlikti reikiamą funkciją, bet ir būtų termostabilūs, t.y. išlaikytų struktūrą aukštoje temperatūroje. Tinkamų baltymų sekų galima ieškoti sekvenavimo rezultatų duomenų bazėse (pagal panašumą į bent vieno žinomo reikiamos funkcijos baltymo seką). Taip galima rasti tūkstančius baltymų, bet dažnai tik nedidelė jų dalis bus pakankamai termostabilūs.

Baltymo termostabilumą galima nusakyti iš baltymo sekos. Į tai galima žiūrėti kaip į mašininio mokymosi problemą. Naudojant termofilinių ir mezofilinių organizmų proteomų rinkinius, galima apmokyti neuroninį tinklą baltymo termostabilumo klasės nusakymui iš baltymo sekos skaitinės reprezentacijos.

Tinkamą skaitinę reprezentaciją galima sugeneruoti su per pastaruosius trejus metus ištobulintais baltymų kalbos modeliais – giliaisiais neuroniniais tinklais, apmokytais naudojant šimtus milijonų žinomų baltymų sekų. Šiuo metu nėra publikuotų metodų, atliekančių baltymų termostabilumo nusakymą iš baltymų kalbos modelių generuojamų reprezentacijų. I. Pudžiuvelytė sukūrė tokį metodą ir šiuo metu toliau jį tobulina.

VU bioinformatikos studentė Ieva buvo ir „Vilnius-Lithuania iGEM 2021“ komandos narė. Kartu su Vilniaus universiteto jaunųjų mokslininkų komanda dalyvavo sintetinės biologijos „iGEM“ konkurse su projektu „AmeBye“, kurio tikslas – sukurti įrankius infekcinės ligos amebiazės plitimo prevencijai. Šis projektas buvo įvertintas aukso medaliu bei nominuotas dar dvylikai nominacijų, iš kurių laimėtos dvi: už edukacines veiklas ir geriausią biologinės dalies matavimą.

Ieva Pudžiuvelytė su „Vilnius-Lithuania iGEM 2021“ komanda

2022-08-05

Nuo rugpjūčio 3 iki 5 d. stojantieji gali registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas Vilniaus universitete (VU). Tai galima padaryti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį.

Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Sudariusieji valstybės finansuojamų studijų sutartį gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamų studijų vietą.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti VU jau spėjo pateikti per 5,2 tūkst. stojančiųjų. VU Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis teigia, kad tokio didelio stojančiųjų skaičiaus pasirinkimas studijuoti VU patvirtina aukštą VU studijų kokybę.

„Nors šiemet matematikos valstybinio egzamino, kuris yra būtinas norint įstoti į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, neišlaikė 35 procentai moksleivių, Vilniaus universiteto stojančiųjų sąrašo tai nepakeitė. Priešingai – stojančiųjų net į matematikos krypties studijų programas padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tai rodo, kad būsimieji pirmakursiai vertina kokybę išlaikančią ir nemažinamą minimalią stojimo kartelę“, – sako A. Šaltis.

VU priėmimo vadovas pastebi ir padidėjusį susidomėjimą į valstybės nefinansuojamas vietas: „Būsimieji studentai ir jų tėvai vis labiau vertina investicijas į mokslą, todėl ir nepasisekus egzamine ar nepatekus į finansuojamą vietą renkasi studijuoti ir įgyti žinių, aukštąjį išsilavinimą ir profesiją.“

Stojantieji kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per LAMA BPO tinklalapį. Papildomame priėmime stojantieji gali registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 10 d. iki 12 val., juos stojantieji ras prisijungę prie BPIS, taip pat gaus nurodytu elektroninio pašto adresu. Suteikiama galimybė sutartis sudaryti tiek elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 10 d. 15 val. iki 12 d.), tiek atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 11 d. 8 val. iki 12 d.).

2022-08-04

Pasirašėte sutartį studijuoti Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) ir kyla daugybė minčių – o kas toliau? MIF Studijų skyriaus komanda skuba į pagalbą ir paruošė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kada prasideda studijos?

Užsiėmimai prasideda rugsėjo 5 d.
Planuojama, kad užsiėmimai vyks kontaktiniu būdu, laikantis visų LR vyriausybės nurodytų privalomųjų saugumo ir viruso plitimo prevencijos reikalavimų.

Kaip užsiregistruoti studijoms?

Kiekvienas VU studentas ir klausytojas privalo nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. užsiregistruoti VU e. tapatybių valdymo sistemoje adresu https://id.vu.lt. Norint prisijungti prie sistemos, reikalingas studento numeris. Jį gausite el. paštu arba galite sužinoti iš studijų administratorės

Užsiregistravus E. tapatybių valdymo sistemoje id.vu.lt suteikiamas prisijungimo vardas ir slaptažodis, kurie būtini naudotis šiomis VU e. paslaugos:

• VU el. pašto adresas;
• Prieiga prie VU IS Studijų virtualios studento darbo vietos eStudentas (is.vu.lt);
• Leidimas jungtis prie VU VPN;
• Leidimas jungtis prie belaidžio interneto tinklo eduroam.

Kaip pasiekti savo eStudentas paskyrą?

Užsiregistravus VU e. tapatybių valdymo sistemoje galima prisijungti prie:

1. Vilniaus universiteto informacinės sistemos.

Naudojantis savo VU prisijungimo vardu ir slaptažodžiu iki rugsėjo 30 d. būtina prisijungti prie virtualios studento darbo vietos – eStudentas. Tai visos studijų informacijos, susijusios su konkrečiu studentu, saugykla internete. Studentas, prisijungęs prie sistemos, gali:

• matyti savo asmens duomenis, išrašus iš įsakymų, studijų programos planą, sesijos tvarkaraštį, sesijos rezultatus, vietą geriausiai besimokančiųjų eilėje, informaciją apie gautas išmokas (stipendijas) ir kt.;
• užsisakyti reikalingas pažymas, teikti įvairius prašymus, susijusius su studijomis;
• atsispausdinti įmokų už studijas kvitus;
• pasirinkti laisvuosius ir pasirenkamuosius dalykus;
• talpinti rašto darbus į Elektroninių dokumentų informacinę sistemą (ETD).

2. Microsoft Office 365 ( office365.vu.lt) aplinkos, kurioje galėsi naudotis elektroniniu paštu bei Microsoft Office programų paketu.

Ar matematikos ir informatikos fakultete yra papildoma sistema?

Taip, norint naudotis MIF IT resursais nepakanka būti VU IS naudotoju. Tam reikia tapti MIF IT resursų naudotoju!

VU IS naudotojas ir MIF IT resursų naudotojas turi skirtingus prisijungimus. Visi MIF studentai privalo susitvarkyti MIF naudotojo prisijungimą. Kitaip negalėsite naudotis MIF IT resursais paskaitų metu ar savarankiškam darbui.

• Pasitikrinkite naudotojo vardą ir/arba užsiregistruokite čia (naudotojo vardas gali sutapti su VU IS naudotojo vardu**) tam, kad taptumėte MIF IT išteklių naudotoju.
• Pirmojo užsiėmimo kompiuterių klasėse metu, įvedus savo MIF IT naudotojo vardą, privalote pasikeisti slaptažodį* čia.

*Jeigu pamiršote MIF naudotojo slaptažodį, jį galite pasikeisti čia (tam reikės naudoti VU IS prisijungimą).
**Jeigu pamiršote VU IS naudotojo slaptažodį, jį galite pasikeisti tik per VU IS adresu https://id.vu.lt.

Kaip sužinoti savo grupę ir pogrupį?

Studentai universitete skirstomi į grupes (20-25 studentų), tačiau kai kuriems dalykams skiriami mažesni studentų srautai – pogrupiai (10-13 studentų).

Informaciją apie grupę galėsi rasti savo estudentas paskyroje (is.vu.lt). Savo pogrupį galėsi sužinoti rugpjūčio pab. šiuo adresu: (https://mif.vu.lt/srautai/login). Pirmiausia tau reikės prisijungti prie VU informacinių sistemų (informacija žemiau).

Norint pasikeisti savo grupę ar pogrupį, reikėtų atsiųsti prašymą el. paštu nurodant norimą grupę/pogrupį ir keitimo motyvą.

Koks bus mano paskaitų tvarkaraštis?

VU MIF rudens semestro tvarkaraštis yra skelbiamas čia (https://tvarkarasciai.vu.lt/mif/). Tvarkaraštis yra nuolat atnaujinamas, todėl aktualu dažnai peržiūrėti tvarkaraščio pasikeitimus pirmas dvi semestro savaites.

Kada vyks integracijos renginiai pirmakursiams?

Integracijos renginiai pirmakursiams vyks nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 2 d.
Rugsėjo 5-9 dienomis vyks informaciniai pristatymai.
Detalesnė informacija bus skelbiama artimiausiu metu.
Visus pirmakursius raginame dalyvauti visose programos dalyse, kadangi tai – išskirtinė proga per labai trumpą laiką susipažinti su visa didele Vilniaus universiteto šeima.

Ar jau galiu užsisakyti studento pažymėjimą?

Kai studentas sudaro sutartį su universitetu, informacija įstaigai, atsakingai už Lietuvos studentų pažymėjimų (LSP) gamybą, yra perduodama per 2-3 savaites nuo sutarties sudarymo datos. Jau po poros savaičių galima pradėti tikrinti  https://lsp.lt/ sistemą, ar duomenys jau įkelti ir užsisakyti LSP.

Norint užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP), atliekami šie žingsniai: 

1. Registracija LSP sistemoje (https://lsp.lt/) ir naujo LSP užsakymas;
2. Pasirinkus pristatymo adresą, reikia sulaukti kurjerio skambučio ir suderinti LSP pristatymo laiką.

LSP pagaminamas per 1-2 savaites nuo užsakymo pateikimo ir nuotraukos tinkamumo LSP gamybai patvirtinimo.
Kai LSP pagaminamas, atsiunčiamas pranešimas registracijos metu nurodytu el. paštu. Taip pat galima prisijungti prie savo aplinkos sistemoje ir matyti, kokioje būklėje LSP.
Rudenį LSP gamyba gali trukti ilgiau nei numatyta.
Turi klausimų? Kreipkis į VU studentų atstovybę, kuri rūpinasi LSP išdavimo ir grąžinimo procesu.

Tam tikrais atvejais verta pasigaminti ir tarptautinį studento pažymėjimą. ISIC (angl. International Student Identity Card) – tarptautinis studento pažymėjimas, išduodamas nuolatinių studijų studentams, pripažįstamas ir globojamas UNESCO, oficialiai galiojantis Lietuvoje ir dar 130 pasaulio šalių. Pažymėjimas yra oficialus dokumentas patvirtinantis studento statusą ir suteikiantis teisę naudotis viešojo transporto ir kitomis studentams teikiamomis lengvatomis. Pagaminimo laikas įprastai yra 1-5 darbo dienos. Daugiau informacijos: https://www.isic.lt

Kaip gauti pažymą, kad buvau priimtas studijuoti universitete?

Pažymos, patvirtinančios studento statusą, galioja nuo rugsėjo 1 iki rugsėjo 30 d. Jos gali būti naudojamos vietoj studento pažymėjimo, kol jis bus pagamintas. Pažymos užsakomos per Vilniaus Universiteto informacinę sistemą (VU IS) iš savo eStudentas paskyros (is.vu.lt).

Šias pažymas studentai gali atsiimti studijų skyriuje (Naugarduko g. 24, 106 k.) nuo rugsėjo 1 d. arba mokslo metų pradžios šventės metu rugsėjo 1-3 d., susitikime su studijų programos komitetu.

Esu priimtas į valstybės nefinansuojamą vietą, iki kada turėčiau sumokėti už studijas?

Jeigu studijuojate valstybės nefinansuojamoje vietoje, studijų įmoką turėtumei sumokėti per pirmąjį studijų mėnesį.
Įmokos kvitas bus pateikiamas prisijungus prie VU IS eStudentas aplinkos nuo rugsėjo 1 d.

Atkreipk dėmesį, kad šią įmoką kiekvieną semestrą gali atidėti arba dalinti dalimis. Taip pat gali teikti prašymą dėl valstybės remiamų paskolų. Daugiau informacijos apie VU finansines lengvatas rasi čia.

Studijavau kitur ir įstojau į MIF programą, ką turėčiau daryti, kad mano studijuoti dalykai būtų įskaityti?

Dalykų įskaitymas yra atliekamas studijų programos komiteto sprendimu. Norint įskaityti dalykus iš kitų studijų, reikia pateikti prašymą per savo eStudentas paskyrą (is.vu.lt) su priedais: akademine pažyma ir dalyko/-ų aprašais.

Įstojau į studijų programą ir norėčiau mokytis pagal individualų studijų planą. Ką daryti?

Norint susidaryti individualų studijų planą, reikėtų pateikti prašymą dėl individualaus studijų plano sudarymo er savo eStudentas paskyrą (is.vu.lt) bei parašyti, kokio individualaus plano pageidaujate ir priežastį. Sprendimą dėl individualaus studijų plano sudarymo priima studijų programos komitetas ir studijų prodekanas. Prašymai teikiami iki rugsėjo 15 d.

2022-08-01

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Vilniaus universitete (VU) jau spėjo pateikti per 52 tūkst. stojančiųjų. Nors galutinį paveikslą, kiek iš viso pirmakursių bus priimta būsimais mokslo metais, pamatysime, kai baigsis papildomo priėmimo etapas, tačiau jau dabar galima įžvelgti tam tikras abiturientų pasirinkimų tendencijas.

Šiemet VU, kuris yra lyderis pagal priėmimo rodiklius, studijuoti jau pakviesti 4236 asmenys: 3474 valstybės finansuojamose vietose (VF), 762 valstybės nefinansuojamose (VNF) vietose. Šiuo metu VU yra gavęs apie 350 ukrainiečių prašymų studijuoti VU bakalauro studijų programose.

Studijų programų populiarumo tendencijos panašios į praėjusių metų: per pagrindinį priėmimo pirmąjį etapą stojantieji labiausiai rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, humanitarinių ir verslo bei viešosios vadybos studijų krypčių programas. Ukrainiečiai daugiausiai rinkosi programavimo, vadybos, humanitarinių krypčių studijas.

Populiariausiomis studijų programomis VU išlieka Gyvybės mokslai (Genetika, Biochemija), Teisė, Kūrybos komunikacija, Žurnalistika, Psichologija, IT (Programų sistemos, Informacinių sistemų inžinerija), didesnis aktyvumas stojančių į Istorijos programą. VU Šiaulių akademijoje – Specialioji pedagogika ir logopedija,  o Kauno fakultete – Lietuvių kalba ir reklama, Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga.

Kaip prasti matematikos egzamino rezultatai paveikė šių metų stojimus?

Sumažėjusiam pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičiui įtakos turėjo ne tik mažėjantys demografiniai rodikliai, bet ir prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai.

„Matematikos egzaminas yra privalomas siekiant valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokyklose. Nors prašoma ir kitų reikalavimų stojantiesiems, pavyzdžiui, stojamųjų egzaminų, vertinama motyvacija, reikalinga pasiekti numatytą konkursinio balo kartelę, visgi, manyčiau, kad esminis rodiklis, kodėl mažėjo pretendentų į nemokamas studijų vietas, yra prasti matematikos egzamino rezultatai“, – sako VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.

Neišlaikę matematikos valstybinio brandos egzamino abiturientai taip pat turėjo mažesnes galimybes rinktis fizinių, IT, gyvybės mokslų srities studijų programas.  Tačiau neišlaikytas matematikos egzaminas neuždaro durų į studijas universitete.

„Kviečiame jaunuolius taip pat pasvarstyti ir nebijoti rinktis humanitarinių arba socialinių krypčių studijų programas Vilniaus universitete. Siūlome daugiausia unikalių, kitur nesančių programų. Taip pat Universitete nuosekliai ugdomos bendrosios kompetencijos, kurias vertina darbdaviai, ir yra konkurencinga aplinka, kuri skatina individualų tobulėjimą“, – atkreipia dėmesį dr. V. Jaskūnas.

Be to, galima pildyti prašymą stoti į valstybės nefinansuojamas vietas ir baigiantis pirmiesiems studijų metams, jeigu studentas turės puikius rezultatus, galima teikti prašymą studijų kainos kompensavimui. Stojant tiek į VU valstybės finansuojamas, tiek ir į valstybės nefinansuojamas vietas svarbu pasiekti minimalią stojamojo konkursinio balo kartelę – 5.4 balo.  Jeigu šiuo metu nėra galimybės mokėti už mokslą, Universitete galima pasinaudoti įvairiomis studentams skiriamomis finansinėmis paramos rūšimis – stipendijomis.

Studentų įsikūrimą turėtų palengvinti ir stipendijos

VU, siekdamas, kad finansiniai sunkumai nebūtų kliūtis siekti aukštojo mokslo žinių, siūlo specialią stipendiją su finansiniais sunkumais susiduriantiems abiturientams.

„Net du trečdaliai Vilniaus universiteto studentų yra iš mažesnių miestų bei miestelių. Tai – vis dar didelis iššūkis daugeliui studentų, planuojančių studijuoti bei gyventi viename iš didmiesčių – Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose”, – pastebi VU Partnerysčių vystymo skyriaus vadovė Lina Kižinienė.

VU jau kelerius metus stengiasi prisidėti didinant aukštojo mokslo prieinamumą ir asmenis iš socialiai pažeidžiamų šeimų kviečia pasinaudoti VU įsteigta „450 metų sukakties proginė stipendija“ (2000 Eur), kuri galėtų palengvinti įsitvirtinimą viename iš didmiesčių pirmaisiais studijų metais. Universiteto iniciatyva padidintas minimalus pajamų lygis vienam į stipendiją kandidatuoti galinčiam asmeniui – 450 Eurų. Šiemet, palyginti su pernai, sulaukta tris kartus daugiau paraiškų stipendijai gauti.

VU savo lėšomis iš viso stipendiją įsteigė šimtui studentų. Universiteto partnerių dėka parama gyvenimui didmiestyje galės pasinaudoti bent 40 studentų.

„Didžiuojamės galėdami pagelbėti gabiam jaunimui siekti žinių. Kadaise „Ekspla“ buvo įkurta jaunimo – neturėjusio kažkokių ypatingų išteklių, bet degančio noru siekti daugiau. Dabar mes jaučiame pareigą padėti. Tuo pačiu mes turime auginti naująją kartą inžinierių ir mokslininkų, kurie galėtų perimti lyderystę lazerių technologijose“, – sako dr. Kęstutis Jasiūnas, „Ekspla“ direktorius.

Jam pritaria ir „Coherent Solutions“ vadovė Lina Šiumetė: „Jei finansiniai resursai ir su tuo susijusios priežastys riboja gabių žmonių pasirinkimą, mes norime ir turime jiems padėti. Mūsų skiriamų socialinių stipendijų tikslas – suteikti finansinę paramą jaunuoliams ir padėti jiems apsispręsti sieti savo ateitį su informacinėmis technologijomis bei siekti savo tikslų.“

Papildomas priėmimas, kurio metu bus galima kandidatuoti į likusias valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, vyks rugpjūčio 3–5 dienomis.

VU papildomo etapo prašymo studijuoti pateikimas vyksta internetu VU ISAS priėmimo sistemoje. Prašymai bus teikiami nuo rugpjūčio 16 d. 15 val. iki rugpjūčio 24 d. 24 val.

Jeigu išsilavinimas įgytas užsienyje, išsilavinimo dokumentų elektronines kopijas reikia pateikti iki rugpjūčio 19 d. 12 val. Į studijų programas, kuriose numatyti stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimas, prašymai teikiami ne vėliau kaip 4 val. iki stojamojo egzamino pradžios.

2022-07-29

Prie Vilniaus universiteto (VU) „450 metų sukakties proginės stipendijos“, skatinančios spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas, prisidėjo programinės įrangos inžinerijos įmonė „EPAM sistemos“. Antradienį VU su naująja partnere pasirašė rėmimo sutartį – įmonė skyrė 10 tūkst. eurų papildomoms stipendijoms, kurios bus skirtos Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentams, turintiems finansinių sunkumų.

„Net du trečdaliai Vilniaus universiteto studentų yra iš mažesnių miestų bei miestelių. Tai – vis dar didelis iššūkis daugeliui studentų, planuojančių studijuoti bei gyventi viename iš didmiesčių – Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose, – pastebi VU Partnerysčių vystymo skyriaus vadovė Lina Kižinienė. – Todėl Vilniaus universitetas kartu su partneriais siekia finansiškai padėti kiekvienam stojančiajam, kuris dėl finansinių sunkumų negalėtų įgyti išsilavinimo Universitete.”

VU Partnerysčių vystymo skyriaus vadovė Lina Kižinienė.

„EPAM Lietuva“ generalinis direktorius Linas Grinevičius tikina, kad įmonės darbuotojai stengiasi pakeisti mokinių gyvenimą, teikdami mokymo ir mentorystės programas, stažuotes ir atidarydami bendruomenines mokyklas.

„Pramonė dinamiškai transformuojasi, nuolat diegiamos naujos technologijos ir įrankiai. Manome, kad pagrindinės žinios ir universitetinis išsilavinimas yra pagrindas, padedantis pradedantiesiems klestėti šioje sparčiai besivystančioje aplinkoje. Tai sudaro sisteminio mąstymo pagrindą ir suteikia pagrindinių įgūdžių, padedančių tapti vertingiausiais specialistais.

Skatiname kūrybiškumą ir netradicinius veiklos būdus, padedame žengiantiems pirmuosius žingsnius link esminių žinių, kurias suteikia Vilniaus universitetas. Kviečiame pirmakursius pradėti kelionę su EPAM stipendija, augti kartu su mumis ar atrasti savo kelius. Tikimės, kad abiturientai turės inžinerinį mąstymą: kūrėjų, naujų kelių ieškotojų, kurie keičia taisykles ir pasinaudoja galimybe daryti dalykus taip, kaip dar niekas anksčiau nedarė“, – būsimiems pirmakursiams linkėjo L. Grinevičius.

VU pasirašė rėmimo susitarimą su „EPAM sistemos“.

VU – vienas pirmųjų universitetų Lietuvoje, kuris jau nuo 2019 m. pirmakursiams skiria studijuoti skatinančias „450 metų sukakties progines stipendijas“ ir taip siekia mažinti opią socialinės atskirties problemą Lietuvoje. Šios stipendijos tikslas – mažinti Lietuvoje opią socialinės atskirties problemą, didinti universitetinių studijų prieinamumą ir padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, priimtiems studijuoti Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose.

VU savo lėšomis stipendiją įsteigė 100 studentų. Prie VU įsteigtų 450-mečio stipendijų, papildomomis stipendijomis prisidėjo ir tokios įmonės, kaip „Light Conversion“, „Coherent Solutions“, , „Ekspla“, „OPTOMENAS“, „Vandens harmonija“, „GJ Magma“, „Hnit-Baltic“, „EKSMA Optics“, „Altechna“, „Standa“, „Optogama“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Transvera“ ir „EPAM sistemos“.

Paraišką stipendijai gauti 2022–2023 studijų metais galima pateikti iki liepos 25 d.

Dažnai girdime, kokie paklausūs informatikos specialistai, o kaip yra su matematikais? Ar tiesa, kad baigus matematiką tėra tik vienas pasirinkimas – būti mokytoju? „Matematikai geba analizuoti duomenis, turi išlavintą abstraktų mąstymą, kas yra labai reikalinga verslo, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų srityse,“ – sako Darius Daugvila, kuris apsigynė matematikos bakalauro diplomą Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) ir šiandien stengiasi atrasti būdų, kaip visuomenei perduoti žinutę, kad matematikai labai reikalingi.

VU MIF studentė Paulina Bilinskaitė (Justino Auškelio nuotr.)

 Vienas iš būdų – įmonių įsitraukimas į ugdymo procesą. Tą jos daro skirdamos stipendijas studijų programų studentams, konsultuodamos studijų programų rengėjus, kaip kurti ar koreguoti programas, kad būtų mokomi dalykai reikalingi darbo rinkoje.

Pasak D. Daugvilos, „Moody’s“ analitiko, įmonę remti studentus ir universitetą skatina noras išsiauginti specialistus savo įmonei: „O nauda – akivaizdi. Matydami, ko trūksta mūsų įmonei, užsiauginame paklausius specialistus ne tik sau, bet ir šaliai.“

Matematikų poreikis rinkoje ir egzamino rezultatų įtaką studijoms

VU MIF absolvento ir „Moody’s“ analitiko D. Daugvilos nuomone, matematikos specialistų poreikis rinkoje yra toks pat didelis arba labai panašus į IT srities: „Daugelis įmonių turi itin sudėtingas užduotis ar problemas, kurioms išspręsti reikia matematikos žinių.“ Jam antrina ir blockchain įmonės „SUPER HOW?“ vadovas ir vienas bendrakūrėjų Andrius Bartminas: „Matematikos specialistai, turintys duomenų analizės žinias, galintys atlikti sudėtingus skaičiavimus ir prognozes yra itin reikšmingi komandos nariai mūsų vystomuose projektuose.“

Absolventai, vos baigę mokyklą, dažnai susiduria su dilema – kuria kryptimi judėti toliau. D. Daugvila drąsina tuos, kuriems matematika yra įdomi: „Nors visuomenėje susidaręs įspūdis, kad, jeigu gerai sekasi tikslieji mokslai, naudingiau rinktis informatikos studijas, tačiau mano rekomendacija – labai gerai pagalvoti apie matematikos studijas. Būtent jos suteikia didesnes galimybes laviruoti. Matematikos studijos padeda stiprius žinių ir abstraktaus mąstymo pagrindus, tad jas baigus galima rinktis darbą informatikos sferoje. Ir tai tik viena iš galimybių“.

Darius Daugvila (asmeninio archyvo nuotr.)

Šiais metais moksleiviams renkantis matematikos studijas gali turėti įtakos valstybinio brandos egzamino rezultatai. VU MIF vyriausias mokslo darbuotojas habil. dr. Alfredas Račkauskas skuba raminti absolventus: „Matematikos supratimas ir abstraktus mąstymas neabejotinai daro įtaką bet kokių studijų kokybei, pasirengimui ateities iššūkiams bei gebėjimams juos įveikti. Abiturientai tai supranta, tai supranta ir universitetai.

Stojančiuosius ir ketinančius rinktis matematiką noriu nuraminti – universitetai ras sprendimų. Galbūt pasiūlys papildomų matematinių kursų, individualizuotų studijų programų, įvairių pasirenkamųjų kursų, kurie gali ištaisyti mokyklinės matematikos spragas.“

Matematikos studijos Vilniaus universitete

VU MIF yra ruošiamos keturios matematikos krypčių grupės programos ir visos jos veda skirtingais karjeros keliais. Duomenų mokslo studijos apjungia modernius ir klasikinius duomenų analitikos metodus su pažangiomis informacinėmis technologijomis. „Nuolat tobulėjančios informacinės technologijos pasaulyje sparčiai didina kaupiamų duomenų kiekį bei įvairovę, kartu didindamos duomenų analitikų poreikį,“ – pastebi studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Rūta Levulienė, – „Platus pasirenkamųjų dalykų sąrašas suteikia galimybę specializuotis duomenų analizės metodų taikymuose įvairiose srityse, apimančiose tokius sektorius: aukštųjų technologijų, IT, telekomunikacijų, robotikos, gamybos, medicinos, švietimo, finansų, verslo, įmonių ir valstybės administravimo bei valdymo.“

Matematikos ir matematikos taikymų studijų programa išsiskiria savo universalumu. Ją baigus nesunku įsisavinti trūkstamas žinias iš labai įvairių sričių, tęsti karjerą ir dirbti itin skirtingose srityse. „Išskyrus galbūt humanitarines,“ – svarsto studijų programos komiteto pirmininkas prof. dr. Gediminas Stepanauskas. Jam antrina D. Daugvila: „Pasirinkus matematiką galima dirbti finansinėse sferose, su duomenų analize. Informatikos studijos aiškiai apibrėžia sritis, o matematikos mokslai platesni. Nors studijuoti sudėtingiau, bet baigę studijas gali labiau laviruoti darydami karjerą.“

Finansų ir draudimo matematikos programa skirta mėgstantiems matematiką bei informatiką ir norintiems išmokti tikimybiniais metodais modeliuoti šiuolaikinio pasaulio reiškinius. Įgytos žinios pritaikomos finansų rinkų pokyčiams, investavimo rizikoms, draudimo įmonių patiriamoms žaloms, pensijų sistemos veikimui modeliuoti ir visur, kur neišvengiamai susiduriama su atsitiktinumais.

Verslo duomenų analitikos programa gana nauja, ruošiama kartu su VU Verslo mokykla. Prie šios programos turinio prisideda ir įmonė „Moody’s“. Su ja fakultetai konsultuojasi dėl studijų programos, kaip paruošti rinkai reikalingus specialistus. Verslo duomenų analitikos programa siekiama ugdyti studentų verslo duomenų statistinės analizės gebėjimus suteikiant šiuolaikines statistikos, mašininio mokymosi, verslo ir finansų žinias bei gebėjimus, reikalingus duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei ir rezultatų interpretavimui.

Pasirodo, kad matematikams pasirinkti kelią verslo, ekonomikos ar technologijų srityse paprasčiau, nei tapti mokytojais. O ką daryti, norint pasirinkti mokytojo kelią? Baigus matematikos ar kitas studijas papildomai reikia įgyti profesinę pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę bendrojo ugdymo mokyklose dirbti dalyko mokytojais. Mokyklos pedagogikos profesinės pedagoginės studijos VU Filosofijos fakultete trunka vienerius metus.

Tam, kad patrumpintų mokytojo kelią ir parengtų kvalifikuotus specialistus, VU MIF šiuo ruošiama Matematiko mokymo ir edukometrijos studijų programa, skirta rengti matematikos bakalaurus, turinčius gilias ir plačias mokyklinės matematikos turinio, matematinio mąstymo psichologijos, matematikos istorijos bei filosofijos žinias. Priėmimas į šią programą bus vykdomas nuo kitų metų.

Andrius Bartminas  (asmeninio archyvo nuotr.)

Matematika ir verslas: įsitraukimas į studijų procesą, darbas blockchain srityje

Stipendijas ir kitą paramą VU MIF rengiamiems studentams skiria tokios įmonės kaip „Coherent Solutions“, „Epam“, „Moody’s“. Paklausus D. Daugvilos, kas daro didžiausią įtaką priimant sprendimus dėl paramos skyrimo, analitikas atviras: „Viskas krypsta į duomenis – visose sferose reikia duomenų analizės: nuo verslo, medicinos sektorių iki aukštųjų technologijų inovacijų.“

Pasak A. Bartmino, blokų grandinės technologijos tyrimų laboratorijos „SUPER HOW?“ vadovo, matematikai ypač svarbūs ir blockchain srityje: „Blockchain yra kriptografinė infrastruktūra, o kriptografijos pagrindas iš esmės ir yra matematika. Blockchain‘e egzistuoja daug tokeno ekonomikos, tad žmonės, suprantantys apie duomenų analizę, duomenų simuliavimą, turintys matematinį suvokimą ir gebantys „pamatyti“, kaip atrodys vienas ar kitas ekonominis modelis, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų ekosistemos veikimą.“

Pasirinkti matematikos studijas, ypač šiemet, gali prireikti drąsos, tačiau matematika atveria plačius karjeros kelius. Apie studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete galite sužinoti čia.

Vilniaus Universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) liepos 6–14 d. vyko didžiausia regione mašininio mokymo mokykla EEML’22, skirta doktorantams ir jauniesiems mokslininkams.

Renginyje, vykusiame hibridiniu formatu, pranešimus skaitė mokslininkai iš vedančiųjų pasaulio universitetų ir privačių laboratorijų, iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Kanada, JAV. Dalyviai galėjo išgirsti ir pamatyti dėstytojų pristatymus iš Oksfordo, Makgilio universitetų bei „Google Brain“, „Deepmind“, „ServiceNow“ įmonių atstovų.

Mašininio mokymo mokykla gyvam susitikimui subūrė daugiau nei 130 dalyvių iš 26 šalių bei 270 doktorantų ir jaunųjų mokslininkų, kurie buvo kviečiami dalyvauti nuotoliniu būdu. Renginį organizavo Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija kartu su EEML vasaros mokyklos organizatoriais.

Pirmąsias tris dienas nuotoliniu būdu vykusios paskaitos supažindino su Giliojo mokymosi metodais, taikymais kompiuterinėje regoje ir kalbos atpažinime, bei supažindino su skatinamojo mokymo metodais.

Paskutinės keturios dienos vyko hibridiniu formatu, paskaitas pranešėjai skaitė VU Matematikos ir informatikos fakultete. Dalyviai galėjo išgristi ne tik pranešimus, bet vyko ir atviros diskusijos apie gerąsias mašininio mokymo praktikas, mokslinius tyrimus Lietuvoje dirbtinio intelekto technologijų srityje, bei startuolių ekosistemą. Vasaros mokyklos metu vyko dirbtuvės ir praktiniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai galėjo praktiškai išbandyti taikomus metodus ir jų veikimą.

Didžiausią susidomėjimą kėlė paskaitos skaitomos didelio būrio šiuo metu pasaulyje gerai žinomų mokslininkų: Aditya Ramesh (OpenAI), Alex Drouin (Lavalio universitetas / ServiceNow), Doina Precup (Makgilio universitetas / DeepMind), Finale Doshi-Velez (Harvardo universitetas), Harm de Vries (ServiceNow), Gintarė Karolina Džiugaitė (Makgilio universitetas / Google), Matus Telgarsky (Ilinojaus universitetas), Michal Valko (DeepMind), Moritz Hardt (Makso Planko institutas), Hannes Stark (MIT), Razvan Pascanu (DeepMind), Suriya Gunasekar (Microsoft Research Redmond), Tara Sainath (Google Research), Thomas Kipf (Google Research), Victor Lempitsky, Yee Whye Teh (Oksfordo universitetas / DeepMind).

Diskusijų metu buvo svarstoma, kaip įtraukti ir skatinti susidomėjimą šiomis temomis ir daugiau studentų ir doktorantų Lietuvoje dalyvauti tokiuose renginiuose bei kaip skatinti mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra mokslininkų ir mokslinių grupių, kurios publikuotų savo darbus geriausiuose informatikos konferencijose (CVPR, NeurIPS, ICML ir pan.).

„Labai smagu matyti ne tik doktorantus iš visos Europos susirinkusius į Vilnių, kelti savo kvalifikacijos, bet ir visą būrį garsių ir pasaulyje vedančiųjų informatikos mokslininkų iš „Google Brain“, „Deepmind“, Oksfordo sutikusių vesti paskaitas ir mentoriauti šiame renginyje,“ - mintimis dalijosi vienas iš organizatorių VU MIF dėstytojas dr. Linas Petkevičius.

„Didžiausią vertę renginio dalyviams – galimybė bendrauti ir užmegzti bendradarbiavimo ryšius su viso pasaulio mokslininkais ir doktorantais dirbančiais šioje srityje. Paskaitos buvo nepaprastai įdomios, bet patarimai iš žymių ir daug pasiekusių mokslininkų kuriančių inovacijas mašininio mokymosi srityje buvo išties neįkainojami,” - teigė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas ir vienas iš renginio organizatorių Dovydas Čeilutka.

„Labai džiugu, jog mašininio mokymosi vasaros mokykla organizuota Vilniuje sulaukė tarptautinio pasisekimo. Į Vilnių atvyko ir pranešimus skaitė vedantieji mokslininkai iš pirmaujančių pasaulio laboratorijų, tokių kaip „Google Brain“ ir „DeepMind“. Lietuvos ir užsienio studentai ir doktorantai vasaros mokyklą paliko įkvėpti ir nekantraujantys siekti tolimesnės mokslinės karjeros, nesvarbu, ar tai būtų industrija, ar akademinė aplinka. Tai mažas, bet jaudinantis, pradinis Lietuvos žingsnis link pripažinimo tarptautinėje mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto bendruomenėje. Esu tikras, kad artimiausiu metu būtent Lietuvos akademinės ir industrijos mokslininkai bus labiau matomi kaip mašininio mokymosi, statistikos ir informatikos srities specialistai ir nuolat kviečiami dalintis savo žiniomis vasaros mokyklose ir konferencijose užsienyje,” - apie renginį sakė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, „Vinted“ vyriausiasis mokslininkas, bei vienas iš organizatorių Jev Gamper.

Renginio medžiaga pasiekiama „Youtube“ kanale EEML.

VU partnerystės profesorius dr. Vytautas Ašeris. Asmeninio archyvo nuotr.

„Visuomet reikia žiūrėti plačiau – darbas yra tik trečdalis mūsų gyvenimo. Kitas trečdalis – asmeninis gyvenimas, dar kitas – miegas. Jeigu asmeninis gyvenimas prastas, miegas prastas, darbe tikrai nebus gerai“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (VU MIF) partnerystės profesorius, „Vinted“ inžinerijos direktorius dr. Vytautas Ašeris. Anot eksperto, egzistuoja trys pagrindiniai veiksniai, padedantys žmogui tapti produktyvesniu, tačiau jis pripažįsta – dienos pabaigoje viską susumuoja ne pliusiukai darbų sąraše, o jausmas.

„Netrukdyk, aš labai užsiėmęs“

Dr. V. Ašerio teigimu, labai dažnai galvodami apie produktyvumą žmonės mąsto, jog reikia dirbti daugiau, o ne efektyviau.

„Man produktyvumas yra apie tai, kaip padaryti daugiau, dirbant mažiau. Nesinori, kad žmogus dirbtų ilgiau. Atvirkščiai – norisi, kad dirbtų trumpiau, bet efektyviau. Produktyvumas yra apie efektyvumą“, – įsitikinęs VU partnerystės profesorius.

Kalbėdamas apie profesinį produktyvumą, pašnekovas įsitikinęs, jog svarbiausias dalykas – paties žmogaus suvokimas, ar tai, ką jis daro yra efektyvu, ar ne.

„Įsivaizduokite, žmogus stumia kampuotą ratą. Kitas prieina ir sako – „o gal geriau stumk apvalų?“. Ir gauna atsakymą – „netrukdyk, aš labai užsiėmęs“. Čia yra geriausias nesuvokimo apie savo efektyvumą pavyzdys“, – pavyzdį pateikia ekspertas.

Tobulėjimo formulė: 70, 20 ir 10

Visgi savo aplinkoje, matydamas tobulėti norinčius žmones, dr. V. Ašeris dažnai pastebi blogų pavyzdžių. Anot jo, svarbiausia tobulėjimo formulė atsiremia į tris skaičius: 70, 20 ir 10.

„Sakykime, norite išmokti naują programavimo kalbą. 10 procentų laiko reikia skirti teorijai – literatūros skaitymui, paskaitoms, konferencijoms. 20 procentų – darbui su kitais: konsultacijoms, pasitarimams, darbų peržiūrai. Likę 70 procentų – įdėtas darbas ir nuolatinė praktika”, – sako jis.

Darbas. Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Pašnekovas prisimena kadaise turėjęs laiką pralenkusį vairavimo instruktorių: „Kaip mes mokydavomės vairuoti: 70 proc. sudarydavo praktika, 10 proc. – teorijos paskaitos. 20 proc. mano minėto darbo su kitais daugelis vairavimo instruktorių neturėjo, o štai mano – turėjo. Niekada pas jį mašinoje nevažiuodavau vienas – visada važiuodavo dar keli mokiniai ir kartu mokydavomės vieni iš kitų klaidų.”

Anot eksperto, dažnai žmonės susifokusuoja į nedaug prasmės teikiančius tikslus, pavyzdžiui, perskaityti penkias knygas per mėnesį apie dalyką, kurį nori išmokti.

„Aš manau, kad tai yra variklio kaukinimas ant laisvo bėgio. Jeigu tu skiri laiką tik teorijai, bet nepritaikai tų žinių pats asmeniškai arba su kažkuo komandoje, tai ir gaunasi šnipštas“.

Mityba, minkštieji dalykai ir skaitmenizacija

Dr. V. Ašeris įsitikinęs, jog norint dirbti produktyviai, svarbu rūpintis ir kitais savo gyvenimo aspektais, ypač – sveikata. Ekspertas sako, kad yra trys pagrindiniai punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: mityba, minkštieji dalykai ir skaitmenizacija.

„Mityba. Pagrindinius patarimus turbūt žinome visi – vitaminų vartojimas, smarkiai perdirbtų produktų atsisakymas, vandens vartojimas. Kiekvienas organizmas yra individualus, tačiau kelios bazinės taisyklės tinka visiems: valgykite daugiau maisto iš savo geografinės platumos, nes organizmas jį geriau priima. Valgykite kuo spalvingesnį maistą – per dieną lėkštėje turi „susirinkti“ visos vaivorykštės spalvos. Norint laikytis specifinių ar radikalių dietų, būtina atlikti tyrimus ir įvertinti, ar būtent tokia dieta jūsų organizmui padės, ar tik nualins. Smulkesni patarimai – valandą prieš miegą suvalgius kivi, jis paruoš organizmą geresniam miegui. Užmigti padeda ir kanapių arbata“, – pataria „Vinted“ inžinerijos direktorius.

Mityba. Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Ekspertas įvardina ir pagrindinius minkštuosius dalykus – tai miegas, meditacija ir sportas: „Taip pat smarkiai populiarėja ir įvairūs kūno perkrovimo metodai, pavyzdžiui, temperatūriniai šokai ar plūduriavimas. Silicio slėnyje išbandomi ir neįprastesni metodai, pavyzdžiui, dopamino dieta. Paprastai kalbant, dvi valandas per dieną nedarai nieko, kas suteikia organizmui laimės, todėl likusios 22 valandos jau būna žymiai laimingesnės ir produktyvesnės. Taip pat vėl sugrįžta hipnozės mada. Žmonės dėl produktyvumo išbando viską.”

Kalbėdamas apie skaitmenizaciją, dr. V. Ašeris pamini įvairius ir kiekvienam prieinamus sveikatos sekimo metodus – telefonus, pulso matuoklius, išmaniuosius žiedus. Ekspertas atskleidžia, kad yra bandęs ir nuolatinį kardiogramos matavimo įrenginį.

„Leidi prietaisui matuoti tavo kardiogramą, o tuo pačiu vedi dienoraštį, ką tą dieną veiki. Vėliau dienoraštį palygini su kardiogramos duomenimis. Tuomet labai gerai pastebi, kas tave nervina, o kur jautiesi gerai. Lengva pasidaryti išvadas“, – sako jis.

Paprašytas išskirti labiausiai asmeniškai pasiteisinusius produktyvumo įpročius, ekspertas įvardina kanapių arbatą prieš miegą ir kavą ryte, kaip nuolatinius mityboje vartojamus dalykus, bei skrupulingą savo paties užduočių suvedimą ir tvarkymą bei tuščios elektroninio pašto dėžutės politiką (angl. zero inbox policy).

„Pagal ką nusprendžiu, ar buvo produktyvi diena? Sakyčiau, tai jausminis dalykas. Dažniausiai tas sprendimas vyksta nesąmoningai, pakeliui namo ar namuose, sulaukus klausimo „kaip praėjo tavo diena?“. Atsakyme paprastai slypi „jaučiuosi“: „jaučiuosi daug padaręs“ arba „jaučiuosi prašvaistęs laiką“. Žmonės, juk mes ne robotai“, – atsako VU partnerystės profesorius.