Fakulteto naujienos

Balandžio 1 d., Vilniaus universitetui minint 441-ąjį gimtadienį, profesorius Rimvydas Petrauskas prisiekė universitetui ir oficialiai pradėjo eiti rektoriaus pareigas – vadovauti didžiausiai mokslo ir studijų institucijai Lietuvoje. Naujojo VU vadovo priesaiką universitetui galima buvo stebėti tiesioginės transliacijos metu.

Šiandien prof. R. Petrauskas pasižadėjo rūpintis universiteto klestėjimu, tinkamai jam atstovauti ir garsinti jo vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat sudėtingos mūsų šaliai situacijos kontekste pabrėžė, kad universitetas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir aktyviai įsitraukti į procesus, vykstančius aplink mus.

„Vilniaus universiteto rektoriaus priesaiką duodu ir pradedu darbą pasauliui, šaliai ir universitetui sunkiu laiku. 441-ąjį gimtadienį pasitinkame netikėto ir sudėtingo iššūkio, kuriam nebuvome pasiruošę, akivaizdoje. Universitetas turi rodyti integralios ir solidarios bendruomenės pavyzdį, taip prisidėdamas įveikiant mūsų visuomenei kilusią problemą“, – kalbėjo rektorius.

Pagrindiniais prioritetais universitete jis sakė laikąs studijų orientavimą į visavertės ir kūrybingos asmenybės ugdymą, mokslo tarpdalykiškumo ir tarptautiškumo plėtojimą, universiteto vaidmens visuomenėje, valstybėje ir pasaulyje stiprinimą.

„Žvelgiant į universiteto vietą globaliame universitetų žemėlapyje, skatinsime plataus masto tarptautinę tinklaveiką ir tarptautines akademines iniciatyvas, kurių tikslas kelti universiteto žinomumą ir reputaciją bei mokslo ir studijų lygį“, – savo siekius vardijo rektorius.

Kalbėdamas apie universiteto vietą visuomenėje ir valstybėje jis akcentavo, kad stiprus ir autoritetą visuomenėje turintis universitetas yra valstybingumo pamatas, keičiantis visuomenę, kuriantis istoriją ir turintis galią valstybėje.

Rektorius universiteto prigimtį mato kaip gilių asmeninių studijų projektą, kurio metu derinamas dalykinio profesinio žinojimo ir analitiškai kritinio mąstymo lavinimas. „Neįmanoma perduoti visų žinių, galima perduoti tik įprotį žinojimo siekti, ugdyti „pamatinį instinktą“ – kelti klausimą ir tirti, atrasti ir perduoti toliau“.

Prof. R. Petrauskas Vilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro, magistro ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, Herderio institute Marburge (Vokietija). Paskelbė monografijų ir straipsnių iš LDK tyrimų srities, yra kelių tarptautinių akademinių organizacijų narys, dešimties mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys. Jo mokslinių tyrinėjimų kryptis yra XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija.

Prof. Rimvydas Petrauskas – VU Istorijos fakulteto profesorius, dekanas (2012–2020), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, buvęs Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Aukštojo mokslo tarybos narys. Mokslininkas yra apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2019), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018) ir Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019).

Vilniaus universiteto rektorius yra vienasmenis universiteto valdymo organas ir vadovas, kuris kartu su Taryba ir Senatu rūpinasi universiteto autonomijos ir bendruomenės savivaldos užtikrinimu ir universiteto veiklos kokybe, universiteto misijos vykdymu. Pagrindinė rektoriaus užduotis – telkti ir vadovauti konsensuso, sutartinių sprendimų paieškoms, reaguojant į kintančią situaciją.

Vilniaus universiteto rektorių viešo konkurso būdu sausį išrinko Vilniaus universiteto Taryba penkerių metų kadencijai. Prof. Rimvydas Petrauskas yra 86-asis universiteto rektorius.

Rektoriaus priesaiką Vilniaus universitetui galite pamatyti čia.

Švietimo ir mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad 2020 – 2021 m. m. gabiausi universiteto studentai kaip kasmet galės gauti Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardines stipendijas.

Studentai, pretenduojantys gauti stipendiją, kamieniniam akademiniam padaliniui iki balandžio 15 d. turi pateikti prašymą skirti vardinę stipendiją, mokslo darbų, pranešimų kopijas ir užpildytą kandidato LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos formą.

Pagal LR Prezidentų A. Smetonos, K. Griniaus, A. Stulginskio, J. Žemaičio ir A. Brazausko vardinių stipendijų nuostatus, Ministerija skirs bakalauro ir (ar) vientisųjų studijų II-IV kurso programų studentams 195 Eur per mėnesį dydžio stipendijas, o magistro studijų II kurso ir (ar) vientisųjų studijų V-VI kurso – 273 Eur per mėnesį dydžio stipendijas.

Vilniaus universitetas iš viso galės pateikti iki 20 kandidatų stipendijoms gauti:

• Prezidento A. Smetonos vardinei stipendijai galima teikti keturis kandidatus iš humanitarinių mokslų studijų krypčių grupių.
• Prezidento K. Griniaus vardo stipendijai galima deleguoti keturis biomedicinos mokslų studijų srities (gyvybės mokslų (D) ir sveikatos mokslų (G) krypčių grupių) studentus.
• Prezidento A. Stulginskio vardo stipendijai galima pateikti keturis kandidatus iš fizinių mokslų srities (fizinių mokslų (C), informatikos mokslų (B), matematikos mokslų (A) krypčių grupių).
• Prezidento A. Brazausko vardo stipendijai gauti, kuri skiriama socialinių mokslų studijų srities keturiems studentams (socialinių mokslų (J), teisės (K), ugdymo mokslų (M), verslo ir viešosios vadybos (L) krypčių grupių).
• Keturis kandidatus J. Žemaičio vardo stipendijai, kuri skiriama technologijos mokslų studijų srities (technologijų mokslų (F) ir inžinerijos mokslų (E) krypčių grupių) studentams.
  
  

Kiekvienu atveju iš keturių kandidatų du turi būti bakalauro būsimųjų 3-4 kursų arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 3-4 kursų studentai, bei du magistro būsimojo 2 kurso arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 5-6 kursų studentai.

Siūlant kandidatą, elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai:

1. Studento prašymo skirti vardinę stipendiją kopija;
2. Studento studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimas, parengtas atsižvelgus į ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus, studento dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo ir kitus darbus, pasirašytas padalinio vadovo;
3. Mokslo darbų, pranešimų kopijos;
4. Studento užpildyta kandidatų, LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos forma.

Prašymus studentai gali pateikti per VU IS arba el. paštu

Vilniaus universiteto atrinkti kandidatai nuo balandžio 27 d. iki gegužės 1 d. 15 val. skaitmeniniu pavidalu turės pateikti paraiškas ir dokumentus Lietuvos mokslo akademijos nurodytu adresu: http://www.lma.lt/Paraiskos/2020-m-lietuvos-respublikos-prezidentu-vardiniu-stipendiju-konkursas.

Prezidentų vardinių stipendijų nuostatus galima rasti adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.420727.

Turint klausimų dėl Prezidentų vardinių stipendijų, kreipkitės į Studijų administravimo skyriaus Finansinės paramos studentams koordinatorę Jurgitą Alonderytę-Venckienę (Saulėtekio al. 9, III r., 714 kab., tel. 219 3235, el. p. ).

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ekonometrijos IV kurso studentė Eglė Gurauskytė šiuo metu atlieka praktiką Finansų ministerijoje. Praktikos vietą ji sako pasirinkusi dėl asmeninių savybių ir pasakoja apie iššūkius, su kuriais jai jau teko susidurti, ir apie požiūrį pakeitusias studijas.

Pasirinkti praktikos vietą paskatino pilietiškumas

Eglė sako, kad pretenduoti į valstybiniame sektoriuje esančią praktikos vietą paskatino pilietiškumo jausmas ir noras prisidėti prie didesnio masto problemų sprendimo, jų analizavimo.

„Makroekonomikos skyriaus analitinė veikla labai glaudžiai susijusi su mano specialybe. Čia, kitaip nei individualiose įmonėse, kurių veikla yra orientuota  į tam tikrą sritį, plačiai analizuojami makroekonominiai rodikliai, ekonominė raida ir ekonomikos procesų stebėjimai. Tokia veikla leidžia dar plačiau pažvelgti į globaliu mastu vykstančius veiksmus ir suvokti tam tikrus priimamus sprendimus tiek šalyje, tiek visame pasaulyje“, – pasakoja studentė.

Pasak Eglės, praktikos metu jau teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Juos dažniausiai padeda įveikti kuruojantis praktikos vadovas, bet dalis atsakomybės tenka ir pačiai praktikantei.

„Atsakomybės jausmas ir noras kuo geriau atlikti pateiktas užduotis, nenuviliant praktikos vadovų, kurie pastebėjo mus ir suteikė galimybę į trokštamas darbo vietas pažvelgti iš arčiau ir pabendrauti su įvairių sričių specialistais, buvo emocinis iššūkis. Taip pat yra nemažai ir praktinių iššūkių – praktika orientuojasi į tam tikrą sritį, apie kurią iš pradžių manai, kad žinai daug, bet pradėjusi gilinti žinias pasimeti tarp aibės informacijos“, – savo patirtimi dalijasi studentė.

Svarbu suvokti, kad mokaisi dėl savęs

Eglė sako studijų metu įgijusi tiek profesinių, tiek papildomų gebėjimų, kuriuos pritaiko ir praktikoje: „Vienas iš jų – savarankiškas informacijos ieškojimas ir suvokimas, kad mokaisi dėl savęs. Realioje darbo aplinkoje niekas tau nepateiks visos reikalingos informacijos, turime nuolatos domėtis, mokytis ir informaciją išmokti filtruoti patys, norėdami pasiekti gerų rezultatų.“

Merginai itin pravertė studijų suteiktos ekonominės žinios, darbas su tam tikromis programomis (R), įvairių statistinių metodų taikymas. Vis dėlto studentė labiausiai vertina įgytą gebėjimą kritiškai mąstyti ir vertinti informaciją.

Studijos pakeitė požiūrį į matematiką

Ekonometrijos studijas pasirinkusi Eglė sako sprendimą dėl studijų priėmusi atsitiktinai ir šią programą į sąrašą įtraukusi likus vos kelioms dienoms iki prašymo pateikimo. Šiandien studentė mano, kad tai buvo puikus sprendimas.

„Visuomet labiau domėjausi tiksliaisiais mokslais, tačiau mielai skaitydavau literatūrą, domėjausi istorija, politika, ekonomika. Ekonometrija jungia tiek matematinę, tiek statistinę, tiek ekonominę dalį, o tai man buvo puikus atradimas. Be to, šios studijos suteikia daugiau galimybių renkantis tolesnį akademinį kelią, savo magistrantūros studijas galiu planuoti tiek ekonomikos, tiek matematikos, duomenų analitikos ar statistikos kryptyse“, – pasakoja ketvirtakursė.

Apibūdindama ekonometrijos studijas Eglė pabrėžia, kad jos požiūris į matematiką po 4 metų drastiškai pasikeitė: „Reikėjo išmokti mokytis, ieškoti informacijos ir priprasti prie jausmo, kad nėra blogai nemokėti ar nesuprasti. Kaip vienas dėstytojas sakė: „Yra dangus, kurį užstoja debesys, ir tas dangus yra tai, ką mes turime pamatyti.“ Ekonometrija yra tai, kas yra už debesų“, – sako Vilniaus universiteto studentė.

Kovo 25 d. Vilniaus universiteto (VU) Taryba nuotoliniame posėdyje vienbalsiai patvirtino rektoriaus prof. Artūro Žukausko pristatytą 2019 m. VU veiklos ataskaitą.

Praėjusiais metais VU, švęsdamas savo 440-ąjį gimtadienį, atsivėrė visuomenei ir sustiprino savo socialinę misiją, puoselėjo įvairovę ir lygybę organizacijos viduje, įtvirtino savo kaip mokslo universiteto viziją, sėkmingai pradėjo veiklą ambicingame Europos universitetų ARQUS aljanse ir džiaugėsi augančiais tiek Lietuvos, tiek užsienio studentų skaičiais.

VU ir toliau yra nepralenkiamas nacionalinis švietimo lyderis, demonstruojantis aktyvią lyderystę formuojant viešąjį diskursą Lietuvoje ir sėkmingai kopiantis aukštyn pasauliniuose reitinguose.

Įtvirtinta mokslo universiteto vizija

2019 m. ir toliau stabiliai augo VU mokslinės veiklos finansavimas. Praėjusiais metais VU buvo įgyvendinami 383 mokslo projektai, jiems įgyvendinti skirta per 45 mln. eurų.

Pernai VU pateikė 5 tarptautines patentų paraiškas (biotechnologijų ir medicinos srityse) ir 7 Lietuvos patento paraiškas (biotechnologijos, medicinos, fizikos srityse). Per praėjusius metus VU gavo 4 tarptautinius ir 4 Lietuvos patentus, tad šiuo metu VU patentų portfelį sudaro 83 patentai ir patentų paraiškos.

Per pastaruosius penkerius metus stabiliai didėjo mokslinių publikacijų dalis, skelbiama tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, augo publikacijų skaičius didžiausią prestižą turinčiuose leidiniuose. Didžiausia pažanga matoma registruojant mokslines publikacijas „Clarivate Analytics Web of Science Core Collection“ duomenų bazėje (WoSCC).

„2019 m. WoSCC duomenų bazėje registruoti 3498 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų straipsniai. VU mokslininkų straipsniai sudarė 34 proc. visų Lietuvos mokslininkų šioje duomenų bazėje paskelbtų straipsnių“, – skaičius pristatė prof. A. Žukauskas.

Augo VU mokslininkų straipsnių WoSCC DB citavimo rodikliai, daugiau kaip šimtas VU mokslininkų publikacijų pateko tarp 10 proc. pasaulyje daugiausia cituojamų publikacijų. Daugiau nei pusė šių publikacijų parengta su užsienio bendraautoriais.

Siekdamas mokslo ir studijų tarptautiškumo, 2018 m. VU pradėjo, o 2019 m. sėkmingai tęsė stambius projektus, skirtus įsitraukti į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, Medicinos fakulteto Mokslo centro kūrimą Santaros slėnyje, STEAM centro kūrimą, kuris Vilniaus regiono moksleiviams ir visos Lietuvos vaikams taps tyrimų, atradimų ir inovacijų erdve.

Didėjo stojančiųjų skaičius

Rektorius džiaugėsi didėjančia Lietuvos abiturientų, stojančių į universitetus ir pageidaujančių studijuoti VU, dalimi. Palyginti su ankstesniais metais, ji išaugo daugiau nei 2 proc. – iki 36,3 proc. (2018 m. – 34,1 proc.). Per penkerius metus šis santykis išaugo 8,6 proc.

VU studijos pritraukia daugiausia talentingiausių Lietuvos abiturientų: per pastaruosius ketverius metus į VU priimtų šimtukininkų skaičius didėjo, o 2019 m. procentinė jų dalis buvo didžiausia per pastaruosius ketverius metus ir sudarė 53,69 proc. visų šimtukininkų, įstojusių į šalies aukštąsias mokyklas.

Pernai 11 proc. išaugo priimtųjų į magistrantūros studijas skaičius, jis buvo didžiausias nuo 2015 m. Lygiai taip pat nuo 2015 m. gausėjo ir priimtų užsienio studentų, jų skaičius per šį laikotarpį padidėjo daugiau negu dvigubai, kaip ir studijų programų užsienio kalba skaičius.

Siekdamas nuolat tobulinti studijų kokybę, VU Europos universitetų aljanso ARQUS projekte ėmėsi koordinuoti vieną iš kertinių veiklų – į studentą orientuotos kokybiškos mokymosi struktūros kūrimą.

Vis daugiau VU dėstytojų tobulina savo pedagogines kvalifikacijas. Pernai pedagoginės kvalifikacijos tobulinimo programose dalyvavo per tris šimtus VU dėstytojų – tai daugiau nei dvigubai viršijo 2018 m. dėstymo kompetenciją kėlusių dėstytojų skaičių.

Parengta įvairovės ir lygių galimybių strategija

Pernai pirmą kartą VU pradėta diegti įvairovės ir lygių galimybių politika, sukurta 2020–2025 m. VU įvairovės ir lygių galimybių strategija, atsirado bendra studijų individualizavimo studentams, turintiems negalią ir individualiųjų poreikių, praktika.

Be to, daug dėmesio buvo skiriama skaidrioms atlygio sistemoms ir mokslininkų skatinimui už jų mokslinius pasiekimus. Visiškai užbaigta kelerius metus trukusi neakademinių darbuotojų atlygio sistemos pertvarka: pakelti akademinių padalinių neakademinių darbuotojų atlyginimai, o gavus  specialiąją valstybės dotaciją, akademinių darbuotojų atlyginimai kilo iki 20 proc. Tačiau, pasak VU rektoriaus, iššūkiu vis dar lieka finansinisakademinių darbuotojų, neakademinio personalo, studentų skatinimas.

440 metų sukakties proga VU, stiprindamas savo socialinę misiją, dovanojo intelektines, kultūrines ir edukacines dovanas visai Lietuvai. Pati didžiausia dovana – 100 specialių gimtadienio stipendijų į VU įstojusiems gabiems pirmakursiams iš finansinius sunkumus patiriančių šeimų.

VU matomas tarptautinėse rinkose

Pasauliniame reitinge„QS World University Rankings“ 2019 m. VU užėmė 458 vietą. Palyginti su 2018 m., VU pozicija pakilo 30 vietų (iš 488). Geriausiai reitinge vertinamas akademinio personalo ir studentų skaičiaus santykis, siejamas su dėstymo kokybei palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvos universitetų reitinge praėjusiais metais VU šeštą kartą iš eilės buvo paskelbtas lyderiu, jo rodikliai geriausi 28 bakalauro ir 34 magistrantūros studijų kryptyse. Augo VU matomumas nacionalinėje žiniasklaidoje ir tarptautinėse rinkose.

„Tarp labiausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų universitetų atstovų taip pat dominuoja VU atstovai – Lietuvos žiniasklaidos matomiausių asmenų trisdešimtuke yra net 14 VU darbuotojų ar studentų“, – pažymėjo rektorius.

Su 2019 m. VU veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Informuojame, kad atsižvelgdama į infekcijos COVID-19 plitimo grėsmę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, koronaviruso prevencijai skirta darbo grupė nusprendė pratęsti nuotolinio mokymosi ir darbo terminą dar 2 savaitėms iki balandžio 13 d. 24 val. su galimybe šį laikotarpį pratęsti.

Siekiant apsaugoti Vilniaus universiteto bendruomenės narių sveikatą darbas Matematikos ir informatikos fakultete organizuojamas nuotoliniu būdu.

Prašome elgtis atsakingai: neiti iš namų, jei tai nėra būtina, palaikyti su žmonėmis tik nuotolinį ryšį. Saugokime savo ir kitų sveikatą.

Dėkojame visiems už supratingumą.

Informacija bus nuolat pildoma.

Reaguojant į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19) Vilniaus universiteto fondas šiandien pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių dėl jų trūkumo.

Pradinius 5 000 eurų Vilniaus universiteto fondas skyrė iš investicijų grąžos. Planuojama, kad pirmosios apsaugos priemonės (respiratoriai, medicininės kaukės, pirštinės, apranga) rezidentus pasieks dar šią savaitę.

„Šiuo metu su koronaviruso plitimu kovojantys Medicinos fakulteto rezidentai ir rezidentės yra pati pažeidžiamiausia universiteto bendruomenės ląstelė, kuriai turime skirti ypatingą dėmesį. Savo darbu, jie padeda sergantiesiems, gelbėja gyvybes, rizikuoja savo sveikata. Nelikime jiems abejingi!“, – dalyvauti paramos kampanijoje pakvietė VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus.

Prisidėti prie paramos VU Medicinos fakulteto rezidentams galima skiriant lėšų internetu [vuf.lt/rezidentams] arba mokant pavedimu į specialiai šiam tikslui atidarytą banko sąskaitą. „Tai mūsų šansas įrodyti, kad šios sveikatos krizės akivaizdoje Vilniaus universiteto bendruomenė yra vieninga“, – teigia Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika.

VU Medicinos fakultete iš viso yra 828 rezidentai, iš kurių 721 dirba Lietuvos sveikatos įstaigose: 707 Vilniuje, 9 Klaipėdoje, 3 Šiauliuose, po vieną – Panevėžyje ir Utenoje. Kol kas patvirtintas vienas užsikrėtimo atvejis – tai besilaukianti Santaros klinikų gydytoja rezidentė.

„Rezidentams labai trūksta būtinųjų apsaugos priemonių. Dešimtys mano kolegų dėl kontakto su užsikrėtusiais pacientais pasitraukė į saviizoliaciją, mažėja dirbančių gydytojų skaičius, todėl kiekvienam iš mūsų tenka padengti vis didesnį pacientų skaičių. Situaciją ypač sunki skyriuose, kurie su infekcija kovoja tiesiogiai – pagalbos jau kviečiami visų specialybių rezidentai, o ten esantys dirba neskaičiuodami viršvalandžių“, – situaciją komentuoja VU Medicinos fakulteto rezidentų Tarybos pirmininkas Laimonas Uščinas.

Vilniaus universiteto fondas kviečia visus neabejingus skirti lėšų koronaviruso krizės epicentre dirbantiems VU bendruomenės nariams.

Parama internetu: www.vuf.lt/rezidentams

Parama bankiniu pavedimu:
Gavėjas: Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas
Adresas: Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, Lietuva
Sąskaitos numeris: LT 45 7300 0101 6203 9589
Bankas: Swedbank, AB. Swift kodas: HABALT22
Mokėjimo paskirtis: Rezidentams

Rimas Norvaiša

Aptarsime tris priežastis dėl kurių matematinis įrodymas yra svarbus jau pradinukams ir paaiškinsime vieną stereotipą apie matematinį įrodymą.

Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas.

Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities.

Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika.

Stereotipas – matematinis įrodymas yra tik teiginio teisingumo pagrindimas, turintis griežtą loginę struktūrą.

Pirmoji priežastis – atpažinti mąstymo klaidas

Matematikoje įprasta susidurti su dėsningumais, kurie galimai galioja be galo dideliam objektų kiekiui. Kaip įsitikinti, kad dėsningumas kartojasi be galo daug kartų? Mokykloje labai dažnai dėsningumas patikrinimas keliems pavyzdžiams ir paliekama manyti, kad jis teisingas visiems kurios nors begalinės klasės elementams. Deja, tokiu būdu pratiname prie mąstymo klaidų, kurios ateityje tampa įpročiu.

[..]

Antroji priežastis – iš ugdymo filosofijos srities

Filosofinis argumentas:

• Pirma, norime supažindinti su matematika.
• Antra, jei norime supažindinti su dalyku, tai, nuo pat mokymo pradžios, turėtume mokyti to dalyko esmines savybes (struktūrą ir logiką).
• Trečia, įrodymas yra matematikos esminė savybė (siela).
• Išvada: su įrodymu turėtume pradėti supažindinti jau pradinukus.

[..]

Trečioji priežastis – EBPO švietimo politika

Mūsų švietimo politika tapo priklausoma nuo EBPO švietimo politikos dar gerokai iki Lietuvai tapus pilnateise jos nare 2018 metais. Todėl EBPO švietimo standartai mums turi didelę įtaką. Trumpai apie šiuos standartus mokyklinės matematikos srityje.

Mokyklinės matematikos turinio centre yra matematinis samprotavimas ir problemų sprendimas (!).

[..]

Daugelis žmonių apie įrodymą turi vienareikšmę nuomonę – tai būdas įsitikinti, kad matematinis teiginys yra teisingas. Bet tai yra tik dalis tiesos. Ne mažiau svarbi yra kita įrodymo paskirtis – paaiškinti, kodėl teiginys teisingas. Ne visi įrodymai vienodai gerai atlieka pastarąją paskirtį. Todėl labai dažnai akademinėje matematikoje vienu to paties fakto įrodymu neapsiribojama. Ypač kai pirmasis įrodymas yra ilgas ir sudėtingas, nepaaiškinantis kodėl teiginys teisingas.

Kita stereotipo apie matematinį įrodymą dalis yra jo forma. Manoma, kad įrodymas turi atitikti tam tikrus formalius loginio taisyklingumo reikalavimus. Tačiau taip įrodymas suprantamas tada, kai jis pats yra matematinio tyrimo objektu. Praktiškai įrodyme visada būna tiesiogiai neįvardijamų samprotavimo dalių. Tokių dalių, kurias tos srities specialistas reikalui esant galėtų užpildyti. Įrodymo pilnumas priklauso nuo to, kam jis skirtas. Anksčiau apibūdintas mokyklinis įrodymas turi tą pačią savybę.  

Deja, mokyklinėje matematikoje įrodymas dažnai vertinamas tik stereotipine prasme. Atiduodant duoklę vis dar pripažįstamai įrodymo svarbai, jis paprasčiausiai tampa ritualu, jo mokomasi mintinai. Ir šia prasme įrodymo reikalingumas kvestionuojamas, nes mokyklinės tiesos laikomos ir taip neabejotinai teisingomis.

Tačiau aiškinamoji įrodymo funkcija mokykloje yra ypatingai svarbi. Todėl mokykloje svarbu ieškoti tokių faktų ir jų įrodymo būdų, kurie paaiškintų to fakto teisingumą. Bandant įrodymus nukelti į paskutines klases ir nesirūpinti jų aiškinamąja funkcija reiškia atsisakymą tokiu būdu ieškoti prasmės matematikoje.

Literatūra

A.J. Stylianides. Proving in the elementary mathematics classroom. Oxford University Press, 2016.

D.A. Stylianou, M.L. Blanton, E.J. Knuth (eds). Teaching and Learning Proof Across the Grades. A K-16 Perspective. Routledge, 2009.

P.J. Davis. (1981) Are there coincidences in mathematics? American Mathematical Monthly, 88, 311-320.

Visą straipsnį galite rasti čia.

Apie laukiančius iššūkius, robotus – žmonių pagalbininkus ir dirbtinį intelektą Delfi 11 laidoje pasakoja Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas prof. dr. Laimutis Telksnys.

Visą pokalbį galite rasti čia.