Sidebar

Ar matematika gali padėti gydyti širdies ligas?

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Viena iš šių ligų yra susijusi su prieširdžių virpėjimu. Sveiko žmogaus širdis plaka reguliariai, tačiau atsiradus prieširdžių virpėjimui ritmingas širdies darbas sutrinka. Tuomet ypač svarbų vaidmenį atlieka kairysis prieširdis, o tiksliau – jo dalis, vadinama apendiksu. Dėl prieširdžių virpėjimo, kai kraujas apendikse užsistovi, gali susidaryti trombas ir žmogų gali ištikti insultas. Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Taikomosios matematikos institute suburta mokslininkų – matematikos, informatikos ir kardiochirurgijos specialistų komanda kuria matematinį modelį, kuris padėtų įvertinti trombo formavimosi greitį.

Širdies darbas ir matematika

Žmogaus kūne kraujagyslės suformuoja labai sudėtingos geometrijos tinklą. Jis sudarytas iš stambių kraujagyslių (arterijų, venų), kurios pereina į smulkesnes (arterioles, venules), o šios galiausiai išsišakoja į mažyčius kapiliarus, leidžiančius išnešioti kraują po visus audinius, aprūpinti juos deguonimi ir surinkti šalutinius produktus, tokius kaip anglies dvideginis. Visą šį kraujo judėjimą užtikrina nenuilstantis širdies darbas.

Pats kraujas yra kompleksiškos prigimties skystis. Jis sudarytas iš plazmos, daugybės ląstelių (baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių) ir už kraujo krešėjimą atsakingų trombocitų. Tekant kraujui, stambesni raudonieji kraujo kūneliai, dar vadinami eritrocitais, išstumia daug mažesnius ir lengvesnius trombocitus kraujagyslių sienelių link. Šis ląstelių elgesys yra labai svarbus modeliuojant žmogaus kūno fiziologiją, o kraujo tekėjimo modeliavimas yra itin sudėtingas procesas.

Šiuo metu skaičiavimams taikomas paprasčiausias matematinis modelis siejamas su Navjė ir Stokso lygtimis (Navier–Stokes equations), kurios aprašo klampaus nespūdaus skysčio tekėjimą. 2000 m. buvo paskelbtos septynios pagrindinės naujojo tūkstantmečio matematikos problemos (Millennium Prize Problems). Už kiekvieną šių problemų sprendimą skiriama vieno milijono JAV dolerių premija. Iki šių dienų yra išspręsta tik viena iš septynių tūkstantmečio problemų.

Nestacionariosios Navjė ir Stokso lygčių sistemos išsprendžiamumas, jos sprendinių glodumas ir vienatis taip pat yra viena iš septynių tūkstantmečio problemų. Tai parodo Navjė ir Stokso lygčių tematikos svarbą ir aktualumą. Realistiniu trimačiu atveju kompiuterinis kraujo tekėjimo modeliavimas, susijęs su Navjė ir Stokso lygčių taikymais, yra vis dar neįveikiama problema, kadangi tam reikia milžiniškų skaičiavimo išteklių. Pasaulyje vykdoma daug mokslinių tyrimų, kurių tikslas – sumažinti šiuos išteklius.

Skaičiavimo išteklių mažinimas

Norint kuo tiksliau atspindėti realybę, Navjė ir Stokso lygtys turi būti tiriamos sudėtingos geometrijos srityse, atitinkančiose kraujagyslių tinklus. Tačiau realių kraujagyslių tinklų tankumas ir komplikuota geometrija neleidžia Navjė ir Stokso lygčių sistemos ištirti žinomais trimačiais skaitiniais metodais, o su dabartinėmis skaičiavimo technologijomis prieinami vienmačiai metodai duoda rezultatus, kurių tikslumas yra per mažas naudoti chirurginių procedūrų metu.

Todėl vykdant projektą „Klampaus tekėjimo sudėtingos geometrijos srityse daugiaskaliai modeliai“ buvo pasiūlytas ir matematiškai pagrįstas metodas, kuris sujungia vienmačius kraujagyslių modelius su trimačiais „priartinimais“ (angl. zooms) mažose kraujagyslių išsišakojimų, krešulių ar kitų sužalojimų zonose (1 pav.).

MicrosoftTeams image 1

Pagrindinis iššūkis – nustatyti ir matematiškai pagrįsti, kurioje vietoje netoli išsišakojimo ar krešulio reikia pereiti iš vienmačio modeliavimo į trimatį tokiu būdu, kad išliktų pakankamas skaičiavimų tikslumas. Be to, vienmačio ir trimačio modelių sandūroje buvo sukonstruotos ir matematiškai pagrįstos tinkamos sujungimo sąlygos.

Šis naujas įrankis smarkiai sumažina kompiuterinio skaičiavimo išteklius ir pagreitina skaičiavimus.

Matematikos taikymai gydant širdies ir kraujagyslių ligas

Tarpdisciplininis projektas „Daugiaskalis matematinis ir kompiuterinis srautų modeliavimas tinkluose: taikymai širdies ir kraujagyslių ligų gydymui“, siejantis taikomąją matematiką ir mediciną, yra skirtas širdies ir kraujagyslių ligų tyrimui.

Mokslininkų tikslas – sukurti ir plėtoti naujus matematinius metodus bei kompiuterinius įrankius, kurie leistų širdies ir kraujagyslių ligų patologijas pirmiausia sumodeliuoti kompiuterio ekrane ir tik paskui atlikti chirurgines intervencijas.

Mokslinių tyrimų metu ypatingas dėmesys skiriamas kairiojo prieširdžio apendikso geometrijos modeliavimui. Šie tyrimai gali padėti spręsti trombo formavimosi kairiajame prieširdyje problemą. Trombo susidarymas kairiojo prieširdžio apendikse susijęs su širdies ritmo sutrikimais (prieširdžių virpėjimu). Kairiojo prieširdžio apendikso geometrija yra labai įvairi: ji gali būti panaši į viščiuko sparnelį, kaktusą, žiedinį kopūstą, vėjarodį ir kt.

Priklausomai nuo šios geometrijos, tam tikrose apendikso vietose užsistovėjus kraujui gana greitai (kartais per kelias valandas) gali susidaryti trombai. Stagnacijos zonų trombocitų aktyvavimo mechanizmas iki šiol nėra gerai žinomas.

Šio projekto metu kuriamas matematinis modelis, kuris padėtų įvertinti trombo formavimosi greitį, atsižvelgiant į kairiojo prieširdžio apendikso geometriją. Norint atlikti kompiuterinius skaičiavimus, pirmiausia reikia gauti konkretaus paciento kairiojo prieširdžio apendikso kompiuterinės tomografijos duomenis. Tiriant kompiuteriniu tomografu kairiojo prieširdžio apendiksas skenuojamas plonais sluoksniais ir gaunami dvimačiai jo skerspjūvių vaizdai. Tuomet iš dvimačių vaizdų sudaroma trimatė kairiojo prieširdžio apendikso geometrija (2 pav.). Kai ši geometrija yra tinkamo kompiuteriniams skaičiavimams formato, atliekami skaitiniai eksperimentai.

MicrosoftTeams image 2

Galutinius tyrimo rezultatus, kaip papildomą informaciją prieš operaciją, galės interpretuoti ir naudoti gydytojai.

Šio projekto sėkmė neįmanoma be glaudaus matematikų ir medikų bendradarbiavimo. O kaip sakė filosofas Immanuelis Kantas, „kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos“.

Prof. habil. dr. Grigory Panasenko,
prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas,
doc. dr. Kristina Kaulakytė
„Spectrum“

LMA tikruoju nariu išrinktas habil. dr. Artūras Dubickas

A. Dubickas2021 m. balandžio 13 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo renkami LMA tikrieji nariai. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje tikraisiais nariais išrinkti – Vytautas Getautis (chemija), Gediminas Račiukaitis (fizika) ir Matematikos ir informatikos fakulteto habil. dr. Artūras Dubickas (matematika).

1982 m. habil. dr. Artūras Dubickas aukso medaliu baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Maskvos M. Lomonosovo universitete, kuriame 1990 m. apgynė matematikos daktaro disertaciją ir nuo tada dirba VU. 1999 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją, 2001 m. suteiktas profesoriaus vardas.

2006 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Svarbiausia mokslinio darbo sritis – skaičių teorija: algebriniai skaičiai, Diofanto aproksimacijos, pasiskirstymas moduliu 1.

Skaitė paskaitas Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Rusijos, Indijos, Italijos, Vokietijos, PAR, Čekijos, Kanados, Austrijos ir kitų šalių mokslo centruose.
Paskelbė daugiau kaip 240 mokslinių straipsnių.

Vadovavo 8 doktorantams, apgynusiems daktaro disertacijas. Tarptautinių matematikos mokslo žurnalų „European Journal of Mathematics“, „Uniform Distribution Theory“, „Lithuanian Mathematical Journal“ redkolegijų narys. VU matematikos doktorantūros komiteto pirmininkas.

Vadovauja Lietuvos mokinių komandai pasaulinėse matematikos olimpiadose.

Balandžio 19-30 d. Studentas vienai dienai

Studentas 1 dienai

Moksleivi, susitikime balandžio 19-30 d. Matematikos ir informatikos fakulteto paskaitose!

Galėsi išgirsti ir pamatyti nuotoliniu būdu vykstančias VU dėstytojų paskaitas ir bent trumpam tapti tikru studentu ir užduoti norimus klausimus.

„Studento vienai dienai“ organizatorių duomenimis, nuotolinis formatas yra dar atviresnis besidomintiems studijomis VU – praėjusių metų renginyje taip su studijomis susipažinti užsiregistravo per 10 tūkst. dalyvių. Šiose veiklose kasmet dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai, jau esami VU studentai, besidomintys kitų fakultetų programomis. „Studento vienai dienai“ paskaitos organizuojamos ir užsienio studentams.

Paskaitų sąrašas:

UNIX operacinės sistemos balandžio 19 d. 08:30

Dėstytojas: lab. Marius Gaubas

Dalyką studijuoja Informacinių technologijų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Programavimas PYTHON kalba balandžio 19 d. 10:15

Dėstytojas: j. asist. Tomas Raila

Dalyką studijuoja Informacinių technologijų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Tikimybių teorija ir matematinė statistika balandžio 19 d. 12:00

Dėstytojas: doc. dr. Vilius Stakėnas

Dalyką studijuoja InformatikosBioinformatikos studentai. 

REGISTRUOTIS

Statistika balandžio 19 d. 12:00

Dėstytoja: doc. dr. Jurgita Markevičiūtė

Dalyką studijuoja Ekonometrijos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Algoritmai ir duomenų struktūros balandžio 19 d. 12:00   

Dėstytojas: asist. dr. Vytautas Valaitis

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai.

REGISTRUOTIS

 

Imčių metodai balandžio 19 d. 14:00

Dėstytoja: doc. dr. Rūta Levulienė

Dalyką studijuoja Duomenų mokslo ir Ekonometrijos studentai.

REGISTRUOTIS

Algoritmų teorija balandžio 19 d. 14:00

Dėstytojas: asis. dr. Adomas Birštūnas

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Statistika balandžio 20 d. 08:30

Dėstytojas: doc. dr. Martynas Manstavičius

Dalyką studijuoja Finansų ir draudimo matematikos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Rizikos valdymas balandžio 21 d. 09:00

Dėstytojas: doc. dr. Martynas Manstavičius

Dalyką studijuoja Ekonometrijos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Žmogaus ir kompiuterio sąveika balandžio 21 d. 10:15

Dėstytoja: doc. dr. Kristina Lapin

Dalyką studijuoja Informatikos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Finansinių rizikų valdymas balandžio 21 d. 12:00

Dėstytoja: doc. dr. Martynas Manstavičius

Dalyką studijuoja Finansų ir draudimo matematikos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Duomenų bazių valdymo sistemos balandžio 22 d. 12:00

Dėstytojas: prof. dr. Romas Baronas

Dalyką studijuoja Finansų ir draudimo matematikosInformatikosBioinformatikosMatematikos ir matematikos taikymo studentai. 

REGISTRUOTIS

Kompiuterinė technika balandžio 23 d. 10:15                         

Dėstytojas: asist. dr. Vytautas Valaitis

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai.

REGISTRUOTIS

 

UNIX operacinės sistemos balandžio 26 d. 08:30

Dėstytojas: lab. Marius Gaubas

Dalyką studijuoja Informacinių technologijų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Programavimas PYTHON kalba balandžio 26 d. 10:15

Dėstytojas: j. asist. Tomas Raila

Dalyką studijuoja Informacinių technologijų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Tikimybių teorija ir matematinė statistika balandžio 26 d. 12:00

Dėstytojas: doc. dr. Vilius Stakėnas

Dalyką studijuoja InformatikosBioinformatikos studentai. 

REGISTRUOTIS

Algoritmai ir duomenų struktūros balandžio 26 d. 12:00   

Dėstytojas: asist. dr. Vytautas Valaitis

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai.

REGISTRUOTIS

 

Imčių metodai balandžio 26 d. 14:00

Dėstytoja: doc. dr. Rūta Levulienė

Dalyką studijuoja Duomenų mokslo ir Ekonometrijos studentai.

REGISTRUOTIS

Algoritmų teorija balandžio 26 d. 14:00

Dėstytojas: asis. dr. Adomas Birštūnas

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Rizikos valdymas balandžio 28 d. 09:00

Dėstytojas: doc. dr. Martynas Manstavičius

Dalyką studijuoja Ekonometrijos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Žmogaus ir kompiuterio sąveika balandžio 28 d. 10:15

Dėstytoja: doc. dr. Kristina Lapin

Dalyką studijuoja Informatikos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

Paskaita vyksta anglų kalba.

REGISTRUOTIS

Finansinių rizikų valdymas balandžio 28 d. 12:00

Dėstytojas: doc. dr. Martynas Manstavičius

Dalyką studijuoja Finansų ir draudimo matematikos studentai. Daugiau informacijos apie studijų programą čia.

REGISTRUOTIS

Kompiuterinė technika balandžio 30 d. 10:15                         

Dėstytojas: asist. dr. Vytautas Valaitis

Dalyką studijuoja Programų sistemų studentai.

REGISTRUOTIS

VU Verslo mokykla kartu su CERN keičia tradicinį studijų modelį

VU verslo mokykla


Dirbtinis intelektas, genų inžinerija, elektromobiliai, kvantiniai kompiuteriai – tai naujosios kartos technologijų inovacijos, į kurias pasaulis šiandien telkia savo dėmesį. Jos keičia ne tik pramonės sritis, bet ir kiekvieno iš mūsų ir ateities kartų gyvenimą. Specialistų, gebančių veikti dinamiškoje verslo aplinkoje ir diegti moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas, poreikis itin auga, todėl Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla su viena didžiausių pasaulio mokslo organizacijų – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (European Organisation for Nuclear Research, CERN) artėjančius studijų metus pasitinka pristatydamos unikalią ir Baltijos šalyse analogų neturinčią magistrantūros studijų programą „Aukštųjų technologijų verslas“ (angl. Deeptech Entrepreneurship).

„VU Verslo mokykla kartu su CERN, fizikos, matematikos ir informatikos srities mokslininkais bei verslo specialistais atveria naujas perspektyvas. Mūsų siekis – transformuoti tradicinę mąstyseną ir kurti verslą, technologijas ir lyderystę jungiančią novatorišką kultūrą. VU yra kaip tik ta vieta, kurioje vertybėmis grįsta inovacijų kultūra susijungia su antrepreneryste ir pirmaujančiais technologiniais sprendimais. Tikiu, kad būtent šioje programoje būsimieji verslo vienaragiai pradės savo turiningą ir jaudinančią kelionę“, – sako programos vadovė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ši studijų programa jungia technologijų, antreprenerytės ir strateginės lyderystės sritis. Programa yra sukurta ir vykdoma kartu su VU Matematikos ir informatikos, Fizikos fakultetais, CERN ir užsienio šalių dėstytojais. Studentai, studijų metu kursiantys savo startuolius, turės galimybę savo verslo projektą išbandyti pačiame CERN.

„Nuo pasaulinio tinklo iki PET skenerių, skirtų vėžio terapijai, ar paprasčiausio jutiklinio ekrano – tai įvairūs taikomieji tyrimai, atlikti CERN ir padėję pakeisti pasaulį, kuriame gyvename. Šiandien kiekvienas išmanusis telefonas priklauso nuo žinių apie kvantinę mechaniką ir bendrąjį reliatyvumą – šių inovacijų tokie žymūs mokslininkai kaip Maxas Planckas ar Albertas Einsteinas niekada negalėjo įsivaizduoti. Visa tai yra kritinės inovacijos (angl. disruptive innovations), priklausančios nuo fundamentaliųjų tyrimų, kuriose rezultato gali būti siekiama dešimtmečius ar net šimtmečius. CERN kviečia antreprenerius, kurie dalijasi tokia pačia vizija ir ne tik domisi esamomis CERN technologijomis, bet ir geba suvokti originalias idėjas bei transformuoti jas į naujus produktus – nežinomus šiandien, tačiau būtinus rytoj“, – teigia vyriausiasis CERN patarėjas ir šios programos dėstytojas prof. Christophas Schäferis.

Pasaulis keičiasi, todėl tradiciniai investavimo ar atsigavimo po ekonominės krizės būdai nebėra efektyvūs. Deeptech Entrepreneurship programa pritaikyta tiek verslo, tiek technologijų srityse save projektuojantiems ar jau realizuojantiems asmenims. Startavus Pramonei 5.0 visos valstybės privalo investuoti į mokslu grįstas inovacijas ir pasinaudoti jų kuriamomis unikaliomis galimybėmis. Lietuvoje, 2016–2018 m. duomenimis, inovacijas diegė 45,3 proc. visų įmonių, tačiau 2020 m. mūsų šalis pasauliniame inovacijų indekse užėmė tik 40 vietą, todėl jai yra reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie suprastų du skirtingus pasaulius – mokslo ir verslo – ir kurių kūrybiškumas ir antreprenerystės kompetencijos atvertų naujus technologinius sprendimus.

„Proveržio valstybės, tarptautinės organizacijos, technologijų parkai, verslo klasteriai ir įmonės ieško antreprenerių, kūrėjų, lyderių, gebančių sujungti technologijas su ateities sprendimais. Ši studijų programa vykdoma mokslo ir verslo sankirtoje, diegiant technologijų, duomenų mokslo, inovacijų valdymo ir antreprenerystės žinias ir praktiką. Deeptech Entrepreneurship magistrantūros studijų programa sieja skirtingas sritis, kad geriau parengtų studentus tapti naujos kartos technologijų antrepreneriais, gebančiais sujungti technologijų ir antreprenerystės patirtis, tuo puikiai papildydama ir praturtindama VU Verslo mokyklos tarptautinių magistrantūros programų portfelį“, – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Suformuota nauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba

20200128145941 Nacionalinesbibliotekoslogo 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba yra patariamoji institucija, kurios pagrindinė funkcija – patarti Nacionalinės bibliotekos generaliniam direktoriui strateginiais valdymo, mokslo tiriamosios veiklos ir plėtros klausimais. Mokslo taryba padeda spręsti ir kitus veiklos klausimus, prisideda prie pagrindinių Nacionalinės bibliotekos uždavinių įgyvendinimo. Pasibaigus 2018–2021 m. laikotarpiui iš Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos deleguotų atstovų kadencijai, suformuota naujos sudėties Mokslo taryba. Į ją įeina:

  1. Rimantas Mikaitis – Kultūros ministerija, viceministras.
  2. Dr. Rūta Pileckaitė-Vasilienė – Kultūros ministerija, Atminties institucijų politikos grupės vadovė.
  3. Prof. dr. Jūras Banys – Lietuvos mokslų akademija, prezidentas.
  4. Prof. dr. Romas Baronas– Lietuvos mokslo taryba, pirmininkas.
  5. Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda – Vilniaus universitetas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto direktorius.
  6. Dr. Vydas Dolinskas – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius.
  7. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė – LRT generalinė direktorė.
  8. Gytis Lukšas – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
  9. Prof. dr. Lauras Bielinis – Vytauto Didžiojo universitetas, politologas.
  10. Doc. dr. Virgis Valentinavičius – Mykolo Romerio universitetas, Komunikacijos institutas, politologas.

Tarybą sudaro dešimt narių: du Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovai, iš kurių vienas – kultūros viceministras, ir aštuoni institucijų ar organizacijų, susijusių su Nacionaline biblioteka strateginėmis veiklos sritimis, interesais, partnerystės ar bendradarbiavimo susitarimais, atstovai.

Mokslo taryba yra kolegiali patariamoji institucija. Jos paskirtis – atlikti ekspertų teikiamą konsultacinę funkciją bibliotekos veiklos bei plėtros klausimais. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Išrinkti DMSTI ir TMI direktoriai

Direktoriai 04 08 copy 

Matematikos ir informatikos fakultete DMSTI ir TMI institutuose 2021 m. balandžio 7 d. nuo 9:00 iki 17:00 valandos vyko elektroniniai slapti balsavimai. Buvo renkami DMSTI ir TMI direktoriai.

Iš DMSTI ir TMI nuostatų:
„21.3. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto ir Instituto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys Instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai (toliau – rinkėjai). Direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų.“

Šio balsavimo rezultatai:
DMSTI balsavo 31 iš 36 rinkėjų. Aktyvumas 86,1 %. Rinkimai laikomi įvykusiais.

Rinkėjams buvo pateiktas klausimas:
„Ar pritariate, kad VU Matematikos ir informatikos fakultete DMSTI direktoriumi būtų išrinktas prof. Gintautas Dzemyda?“

Balsų pasiskirstymas (Gintautas Dzemyda): 

  • : 28 (90,3%)
  • Prieš: 2 (6,5 %)
  • Susilaikė: 1 (3,2%)
  • Iš viso:  31 (100%)

TMI balsavo 18 iš 25 rinkėjų. Aktyvumas 72 %. Rinkimai laikomi įvykusiais.

Rinkėjams buvo pateiktas klausimas:
„Ar pritariate, kad VU Matematikos ir informatikos fakultete TMI direktoriumi būtų išrinktas prof. Remigijus Leipus?“

Balsų pasiskirstymas (Remigijus Leipus):

  • : 17 (94,4%)
  • Prieš: 0 (0 %)
  • Susilaikė: 1 (5,6%)
  • Iš viso: 18 (100%)

Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisija

Naujas „Spectrum“ numeris – nuo naujų COVID-19 testų iki motinystės tyrimų

 Spectrum 33 numeris

Vilniaus universitetas (VU) išleido naują mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numerį (33).

Jame kviečiame skaityti apie visuomenių senėjimą, moderniai lyderystei ir motinystei keliamus iššūkius, Černobylio katastrofos likviduotojų genomo tyrimus, lietuvių požiūrį į skiepus, nežemiškos gyvybės paieškas, sovietinę kulinariją, hospisų misiją ir daug kitų temų.

Žurnalo pagrindiniame straipsnyje aprašomos Lietuvoje ir pasaulyje plėtojamos alternatyvios technologijos greitiesiems PGR testams kurti. Viena jų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, Lietuvos mokslininkai kuria naujos kartos į kišenę telpančius COVID-19 testus iš seilių, kuriuos galima naudoti namuose, ligoninėse ar slaugos namuose, o rezultatus gauti per pusvalandį ar greičiau tiesiog prietaiso ekrane ar mobiliajame telefone.

Taip pat sužinosite, kaip matematikai gali padėti medikams gydyti širdies ligas. Mokslininkai siekia sukurti ir plėtoti naujus matematinius metodus bei kompiuterinius įrankius, kurie leistų širdies ir kraujagyslių ligų patologijas pirmiausia sumodeliuoti kompiuterio ekrane ir tik paskui atlikti chirurgines intervencijas. Mokslinių tyrimų metu ypatingas dėmesys skiriamas kairiojo prieširdžio apendikso geometrijos modeliavimui. Šie tyrimai gali padėti spręsti trombo formavimosi kairiajame prieširdyje problemą.

Mokslininkės, renkančios informaciją iš Černobylio katastrofos likviduotojų, siekia atsakyti į klausimus, kas slypi žmonių, išgyvenusių didžiausią avariją branduolinės energetikos istorijoje, genuose ir kas padeda apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Kitame straipsnyje nagrinėjama aktuali lietuvių požiūrio į skiepus tema. Vos tik išradus skiepus atsirado ir skeptikų, tikėjusių siaubą keliančiais padariniais ir šalutiniais poveikiais. Visuomenėje abejonių dėl vakcinacijos kyla nuolat, o šiuo metu, visą pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai ir rekordiškai greitai sukūrus vakciną nuo ligą sukeliančio viruso, apie tai diskutuojama ypač karštai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Austė Valinčiūtė, ištyrusi lietuvių požiūrio į skiepus raidą, teigia, kad mažiausiai kas trečias iš dešimties lietuvių per pastaruosius dešimtmečius turėjo nuogąstavimų dėl vakcinų saugumo, o šiuo metu atliktų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo COVID-19 skiepytųsi tik maždaug kas antras.

Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas. Tačiau motinystę prieš 50 metų pradėjus tirti kaip daugialypį reiškinį paaiškėjo, kad egzistuoja skirtis tarp realios ir teorinės motinystės – pasirodo, ji gali ne tik džiuginti, bet ir traumuoti, jos galima gailėtis ir net visiškai nenorėti.

Šio numerio viršelį ir keturias mokslines temas papuošė jaunos ir talentingos iliustratorės Jekaterinos Budrytės darbai. Jos kurtose iliustracijose panaudoti Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo ir kultūros paveldo fondų, nuo 2021 m. žymimų viešojo naudojimo (angl. Public domain) žyma, eksponatų fragmentai.

Kviečiame skaityti

Vilniaus universitetas pristato naują mokslinių tyrimų erą: naują didelio našumo kompiuterinę sistemą

HPC 642x410

 

Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų – tai itin didelė spraga, kurią užpildyti ėmėsi Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas. Siekdami rengti šios srities specialistus ir imtis visuomenei naudingų naujų mokslinių tyrimų sričių, VU pradeda naują mokslinių tyrimų erą Lietuvoje ir pristato dešimt kartų galingesnę didelio našumo kompiuterinę sistemą, pakeisiančią esamą pasenusią, brangios priežiūros reikalavusią ir riboto naudojimo laiko sistemą.

„Dell Technologies“ ir „Novian Technologies“ (anksčiau – BAIP) apibūdina vienas žodis, ir šis žodis yra „profesionalumas“. Su šiomis kompanijomis dirbti – vienas malonumas. Darbai vyksta kaip suplanuota, be didesnių trikdžių“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekanas Povilas Treigys.

Naujas našumo lygis

Šios naujos technologijos rezultatai – dešimteriopai geresni, ją bus galima naudoti naujoms mokslinių tyrimų sritims, ji padės ugdyti ir studentus, kurie neretai studijuodami ir dirba, todėl savo žinias taiko ir šalyje veikiančiose įmonėse. Iki šiol fakulteto mokslininkai ir studentai naudojo didelio našumo kompiuterinę sistemą (angl. High Performance Computing – HPC), kurios gyvavimo laikas artėjo prie pabaigos, ją buvo brangu prižiūrėti, nes eksploatacija reikalavo daug energijos. Fakultetui nepavyko pasiekti kai kurių mokslinių tyrimų tikslų, nes dabartinė sistema neužtikrino pakankamo apdorojimo našumo.

Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su VU Fizikos fakultetu užsitikrino Lietuvos Vyriausybės finansavimą investicijoms į naują HPC sistemą. Fakultetas savo kompiuteriuose jau naudojo „Dell Technologies“ sistemas ir jomis pasitikėjo, todėl laikydamiesi griežtos viešųjų pirkimų tvarkos „Dell Technologies“ ir partneris „Novian Technologies“ pasiūlė sprendimą.

VU MIF pasirinko „Dell Technologies“ HPC sistemą, nes ją paprasta valdyti ir ji fakultetui galėtų tarnauti mažiausiai aštuonerius metus, prireikus ją galima lengvai išplėsti. Su dešimt kartų didesniais apdorojimo pajėgumais HPC sistema gali valdyti įvairiausias mokymo ir mokslinių tyrimų programas.

„Didžiąją dalį priemonių gauname iš vieno pardavėjo, tad šią HPC sistemą bus daug lengviau valdyti nei ankstesnę. Be to, ji efektyviau naudoja energiją“, – sako VU dėstytojas ir HPC tinklo administratorius Eduardas Kutka.

Novatoriškas įgyvendinimas

HPC sistemos sprendimas – tai pilnas komplektas kruopščiai atrinktų našių techninės įrangos technologijų, įskaitant daugiau nei 750 TB saugyklą, 1728 skaičiavimo branduolius ir 8 GPU (angl. Graphical Processing Unit) serverius.

Tai pirmas kartas, kai Lietuvos mokslo bendruomenėje įdiegiami „Dell EMC PowerEdge C6420“ serveriai. Fakultetas glaudžiai bendradarbiavo su „Dell Technologies“ ir „Novian Technologies“ rinkdamasis didelio našumo komponentus, reikalingus fakulteto poreikiams tenkinti.

Galingos apdorojimo programos, kurios veiks HPC sistemoje, apima neuroninius tinklus, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir medicininius tyrimus. Be įvairių kitų panaudojimo sričių, tai bus ypač naudinga vėžio tyrimų programoms. „Kartu su partneriais turime išanalizuoti medicinines nuotraukas su milijonais ląstelių, kurias reikia suskaičiuoti ir klasifikuoti. Iki šiol neturėjome išteklių nei joms saugoti, nei analizuoti“, – aiškina P. Treigys.

Bus sukurtas galingas mokslinių tyrimų išteklius

HPC sistema leis fakultetui atverti prieigą ir kartu su kitais fakultetais bei verslo įmonėmis kurti plačią mokslinių tyrimų ekosistemą. „Dell Technologies“ naujoji našiųjų skaičiavimų sistema, veikdama VU atviros prieigos principais, bus prieinama Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenei, studijoms ir, tikėtina, sudarys sąlygas atverti naujus pajamų šaltinius, – sako P. Treigys. – Galėsime dalytis ištekliais, išplėsti mokslinių tyrimų sritis ir įrodyti savo galimybes visame pasaulyje.“

Be to, naujoji HPC sistema padės pritraukti akademikų, mokslininkų ir studentų, norinčių dirbti su galingiausiomis ir naujausiomis technologijomis. „Tai yra nauja kompiuterinių ir eksperimentinių tyrimų era Matematikos ir informatikos fakultete. Mokslininkai ir studentai turės prieigą prie HPC su GPU technologijomis, taigi susipažins su šių technologijų galimybėmis ir sužinos, ką su jomis galima nuveikti dabar ir ateityje“, – sako P. Treigys.

„Dell Technologies“ informacija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos