Fakulteto naujienos

Lietuvos švietimo sistemoje pastaraisiais metais kyla daug iššūkių – nuo mokytojų trūkumo iki itin prastų matematikos egzaminų rezultatų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai nuolat ieško būdų, kaip universitetas galėtų prisidėti prie situacijos gerinimo. Vienas iš jų – projektas „Pamoka su universiteto dėstytoju“. Fakultetas siūlo vienai pamokai pakeisti matematikos ar informatikos mokytoją – vietoj jo pamoką turėtų vesti VU MIF mokslininkas ar net robotas.

VU MIF dėstytojai. Justino Auškelio nuotr.

Projekto idėja kilo VU MIF dekanui Pauliui Drungilui: „Visuomenėje nuolat kalbama apie švietimo sistemos iššūkius. Mes, kaip mokslo bendruomenė, juos analizuojame ir ieškome būdų, kaip prisidėti prie situacijos gerinimo. Norime, kad mokytojai suprastų ir pajaustų, kad yra lygiaverčiai partneriai, ir jų indėlis tiek į Lietuvos mokslo pasaulį, tiek į pačios šalies ekonominį augimą yra labai svarbus. Norime užmegzti ryšį, dalintis žiniomis, o kartu ir susipažinti su tuo, kuo gyvena mokyklos, kuo galime prisidėti prie jų gerovės.“

Dėstytojų vizitai į mokyklas prasidėjo praėjusių metų žiemą. Mažiau nei per pusmetį VU MIF dėstytojai aplankė Lentvario, Klaipėdos, Palangos, Kauno, Ukmergės, Širvintų, Šiaulių Utenos, Pagėgių, Kauno bei Vilniaus mokyklas. Projektas mokykloms yra nemokamas, o paskaitas skaito dėstytojai, kurie taip pat yra savanoriai.

Lekt. Linas Aidokas su robotais-humonoidais Liepa ir Ąžuou. Justino Auškelio nuotr.

Pamokos, kurias gali pravesti VU MIF mokslininkai, nuo standartinių temų apie geometriją, matematikos taikymus iki žinių apie kriptovaliutas, kompiuterių architektūrą ar DNR struktūras. Taip pat mokiniai kviečiamos dalyvauti virtualioje ekskursijoje prie superkompiuterio.

„Siekiame atverti mokslo pažinimo kelią tarp mokyklų ir universiteto, sugriauti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus, pvz., kad matematikai gali dirbti tik mokytojais, kai iš tiesų ši kryptis atveria galimybes į duomenų analitiką ir kitas itin inovatyvias sritis. Dar vienas gajus mitas, kad IT – tik vyrams. Atvykę dėstytojai ne tik veda pamokas, bet ir bendrauja su mokyklų bendruomenėmis, mokiniais. Dalinasi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais taikymais, – sako projekto koordinatorė VU MIF rinkodaros ir komunikacijos vadovė Miglė Pašnikovičė. Pasak jos, viena iš projekto „Pamoka su universiteto dėstytoju“ idėjų – skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą, įkvėpti motyvacijos ir mokytojus, ir moksleivius.

Projekto „Pamoka su universiteto dėstytoju“ koordinatorė Miglė Pašnikovičė. Justino Auškelio nuotr.

Jai antrina ir VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė Jurgita Markevičiūtė, kuri ir pati dalyvauja projekte: „Šis projektas yra puiki idėja priartinanti universitetą prie mokyklų, leidžianti dėstytojams pajusti, kaip mąsto mokiniai ir išbandyti save kitame amplua. Dėstymas studentams skiriasi nuo bendravimo su mokiniais bei mokytojais. O galimybė mokinius supažindinti su naujovėmis, susieti dalykus, kuriuos jie mokosi mokykloje, su dalykais universitete ar darbo rinkoje skatina tobulėti ne tik mokinius, bet ir mus pačius.”

Kokių klausimų sulaukia dėstytojai? Linas Aidokas, kuris atvyksta vesti pamokų kartu su robotu Ąžuolu, dažniausiai girdi klausimą – ar ateityje neliks darbų žmonėms, nes viską perims robotai? Andrius Grigutis, kuris veda pamoką „Apie aritmetines ir geometrines progresijas“, klausimų dažniausiai sulaukiau praktinių: „Moksleiviai klausia, kaip spręsti vieną ar kitą uždavinį. Tai natūralu, nes daugeliui vyresniųjų klasių moksleivių rūpi gerai išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą. Moksleiviai stengiasi išnaudoti progą konkrečių uždavinių sprendimams rasti.“

VU MIF dėstytojas Andrius Grigutis. Justino Auškelio nuotr.

Dėstytoja Rasa Giniūnaitė kviečia rinktis pamoką apie matematinę biologiją, kurios metu kalba, kokios plačios taikymo galimybės bei koks svarbus ir naudingas yra tarpdisciplininis darbas: „Projektas suteikia galimybę dalintis žiniomis su moksleiviais bei padeda juos įkvėpti toliau rinktis matematiko kelią."

„Pamoka su universiteto dėstytoju“ - tai tik vienas projektų, ką daro VU MIF mokslininkai, siekdami padėti mokytojų bendruomenei. Prof. Rimas Norvaiša nuolat kelia diskusijas dėl matematikos programos atnaujinimo, prof. Valentina Dagienė, kuri savo indėliu mokykloms pažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, prisidėjo prie informatinio mąstymo mokymosi programos kūrimo. VU MIF fakultetas kasmet organizuoja nemokamus seminarus Vilniuje ir Palangoje.

Daugiau informacijos apie projektą „Pamoka su universiteto dėstytoju ir registracijos formą rasite čia. Projektas yra nekomercinis, dėstytojai dirba savanoriškai.

2023-09-21

Rugsėjo 10-16 d. į „Tarptautinę tikimybių teorijos ir skaičių teorijos konferenciją“ Palangoje rinkosi garsūs pasaulio matematikai iš viso pasaulio. Austrijos, Vengrijos, Vokietijos, Estijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos mokslininkai visą savaitę dalinosi žiniomis, naujausių tyrimų rezultatais.

Konferencijos dalyviai

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) matematikai turi ilgametę tradiciją – garsiausius šios srities tyrėjus sukviesti į konferencijas Palangoje, minint įžymių Lietuvos matematikų jubiliejus. „Konferencijos skirtos matematikos šakoms: skaičių teorijai ir tikimybių teorijai. Šiais metais buvo keletas pranešimų ir iš kitų sričių. Turinys šiek tiek skyrėsi dėl to, kad buvo akcentuojama jubiliatų darbų įtaka Lietuvos ir ne tik Lietuvos matematikai. Juk sprendžiant matematinius uždavinius reikalingi nauji metodai, kartais ir nauji požiūriai, atsiranda naujos pritaikymų sritys,“ – apie renginio turinį ir pasakoja vienas iš organizatorių, buvęs VU MIF prof. Gediminas Stepanauskas.

Prof. Gedimino Stepanausko pranešimas

Pagrindinė susibūrimų idėja – mokslininkų jubiliejai. 2023-ųjų metu konferencija skirta prof. Donato Surgailio 80-mečiui, prof. Antano Laurinčiko ir prof. Eugenijaus Manstavičiaus 75-mečiams, prof. Kęstučio Kubiliaus ir prof. Alfredo Račkausko 70-mečiams. Taip pat buvo skirtas ypatingas dėmesys ir praėjusiam a. a. prof. Jono Kubiliaus 100-ąjam jubiliejui, kurio nebuvo galima paminėti konferencijoje anksčiau dėl pandemijos. Prof. J. Kubilius – mokslo pasaulio ikona, vienas žymiausių šalies matematikų, net trečdalį šimtmečio ėjęs Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas.

Jubiliatai Donatas Surgailis, Antanas Laurinčikas, Kęstutis Kubilius, Alfredas Račkauskas, Eugenijus Manstavičius

„Nors šios iškilios asmenybės jubiliejaus minėjimui visoje šalyje daug dėmesio buvo skirta 2019 m., mums buvo svarbu su partneriais iš viso pasaulio skirti dėmesio tam gyvo susitikimo metu. Pasaulyje jis pirmasis plačiai pradėjo taikyti tikimybinius metodus skaičių teorijoje, sukūrė pagrindus (taip atsirado) tikimybinei skaičių teorijai. O šiandien (to įtakoje) matematikai taiko tikimybinius metodus panašiu būdu ir kitose matematikos srityse ir net gauti rezultatai turi perspektyvų būti pritaikyti kituose moksluose (teorinėje fizikoje, genetikoje ir kitur),“ – apie prof. J. Jubiliaus indėlį į Lietuvos ir pasaulio mokslą sako prof. G. Stepanauskas.

Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. Imre Kátai ir prof. Phong Bui Minh

„Matematikoje kaip ir kitose srityse svarbūs ryšiai. Prof. J. Kubilius, užimdamas ir svarbias administracines (rektoriaus) pareigas užmezgė ryšius su kitų šalių matematinėmis mokyklomis. Šie ryšiai plėtėsi, stiprėjo, plėtėsi ir geografija. Atsirado nauji poreikiai, naujos temos, nauji pritaikymai ir nauji jauni matematikai (išugdyti senesnės kartos). Matematikoje, kaip ir visuose kituose moksluose, svarbu ir tradicijos. Konferencijos anksčiau vyko gana periodiškai, o šiuo metu net ir sudažnėjo. Į Palangą susirinkę savo sričių ekspertai diskusijų metu plečia pritaikymų sritis, atranda naujas“, – patirtimi dalijasi prof. G. Stepanauskas.

„Tarptautinę tikimybių teorijos ir skaičių teorijos konferencijos“ internetinį puslapį aplankyti galite čia.

 2023-09-18

Lietuviai studentai mainams yra linkę rinktis Ispaniją, Italiją, Portugaliją. Šių šalių piliečiai dažnai atvažiuoja ir į Lietuvą. Pietų Europos šalys tikrai turi savo privalumų, tačiau renkantis studijų mainų kryptį verta pagalvoti ir apie Vakarų ar Šiaurės Europą. Pirmiausia, dėl puikios studijų kokybės, aukšto lygio universitetų ir dėstytojų.

Unsplash.com nuotrauka

Norvegija: kokybiškas dėstymas ir šviesios dienos

„Vis dar sunku atsistebėti, kaip kokybiškai buvo dėstomas Software Security kursas“, – iš studijų mainų Norwegian University of Science and Technology grįžęs stebisi Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Programų sistemų magistrantas Kazimieras.

Studentas pasakoja, kad studentams buvo paruoštos WEB aplikacijos su saugumo spragomis, kurias studentai turėjo identifikuoti, o kitame laboratoriniame darbe ištaisyti. Kiekviena grupė turėdavo atskirai hostinamą aplikaciją atskirame domene. Saugumo spragos buvo iš 2018 metų OWASP Top 10 dažniausių saugumo spragų WEB aplikacijose ir daug kitų.

Pasak Kazimiero, kiti studijų dalykai irgi panašiai kokybiškai paruošti (ne veltui dėstytojai turi po 3-5 Technical Assistants).

„Kalbant apie šalį, labai geras jausmas būti šalia poliarinio rato – artėjant vasarai jau buvo visą parą šviesu. Orai gana šiaurietiški, bet užtat studijos labai kokybiškos“, – pasakoja studentas.

Estija: betarpiškas ryšys su dėstytojais ir skirtingų kultūrų bendrystė

Agnė, kuri MIF studijuoja Finansų ir draudimo matematiką, mainų buvo išvykusi į University of Tartu. Ją labai nustebino, kad pažangus trečiakursis gali vesti pratybas pirmakursiams, o dėstytojai labai artimai bendrauja su kiekvienu studentu.

Tartu – studentų miestas, kuriame mokosi itin daug kitataučių studentų, dažnai vyksta studentiški renginiai. „Besimokant buvo labai smagu pajausti iš skirtingų kultūrų atvykusių studentų vienovę. Todėl geriausi prisiminimai apie Erasmus patirtį iškyla pagalvojus apie žmones, kuriuos teko sutikti“, – patirtimis dalijasi Agnė.

Unsplash.com nuotrauka

Danija: pasitikėti įkvepiantys vietiniai ir paprastesni atsiskaitymai

Aalborg University – universitetą Danijoje studijų mainams pasirinkęs Programų sistemų studentas Tomas džiaugiasi, kad turėjo labai gerą patirtį: nors praktikos ir teorijos santykis minėtame universitete panašus kaip MIF, bet pats pateikimas vaikinui buvo daug priimtinesnis. „Turinys pateikiamas aiškiau, dėstytojai koncentruojasi į bendrą vaizdą, o ne į detales. Net trys iš keturių egzaminų yra pass/faill principu, todėl sesija man pasirodė daug paprastesne nei Vilniaus universitete“, – pasakoja Tomas.

Studentui patiko danų tiesmukumas ir pasitikėjimas savimi: „Jie visai nebijo išsakyti nuomones tiksliai ir kartais net įžeidžiančiai, aš tai vertinu teigiamai.“ Studentams rekomenduoja rinktis gyvenimą bendrabutyje: „Ypač patiko bendrabutis, kuriame susiradau gerų draugų. Jame vyrauja puiki atmosfera, visuomet galima ir socializuotis, ir mokytis, viskas priklauso nuo poreikių.“

Nyderlandai: gera infrastruktūra, viskas labai aišku

Programų sistemų studentė Viktorija mainų studijoms pasirinko Vrije Universiteit Amsterdame, labiausiai ji buvo sužavėta puikiai išplėtota infrastruktūra: „Visur galima nuvykti viešuoju transportu arba dviračiais. Dviračiams visur padaryti takai ir yra daug stovėjimo aikštelių.“

Viktorija džiaugiasi, kad informacija buvo aiški ir atsakymo nereikėdavo ilgai laukti: „Universiteto administracija iki man atvažiuojant siuntė naujienlaiškį su visa reikiama informacija atvykstantiems studentams, todėl buvo aišku, kada ką daryti. Dažniausiai paklausus kokio klausimo paštu sulaukdavau atsakymo per 1 darbo dieną, bet buvo pora kartų, kai man neatrašė ir teko priminti, kad atrašytų. Atsakymai būdavo tikslūs, malonūs ir išsamūs.

Austrija: universitetas suteikė progą pramokti vokiečių kalbą

Bioinformatikos studentė Ieva, kuri buvo išvykusi į Johannes Kepler University Linz pasakoja, kad dėstymas buvo aiškus, komunikacija tarp studentų irgi vyko be problemų.

„Studijos vyko anglų kalba, bet gyvendama Austrijoje patyriau vokiečių kalbos įgūdžių pagerėjimą. Besimokydama mokykloje turėjau šios kalbos pagrindus, kurie dabar labai pravertė, o pats universitetas atvykusiems organizavo intensyvius vokiečių kalbos kursus – kiekvieną dieną po tris valandas turėjome pasirinkto lygio (pasirinkau A2) paskaitas, kurias užbaigė egzaminas. Šie kursai man labai patiko, nes pasisekė pakliūti pas dėstytoją, kuri mokė kalbos per bendravimą – buvome priversti kiekvieną dieną po tris valandas bendrauti vokiškai. Tai leido pajusti kalbą, prisiminti turėtus įgūdžius ir pasiruošti patirtims Austrijoje.“

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Informaciniai seminarai apie mainus:

• rugsėjo 12d. 14.00val. (lietuvių kalba) įrašas
• rugsėjo 13d. 14.00val. (anglų kalba) įrašas

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-18

VU Matematikos ir informatikos Informacinių sistemų inžinerijos studentas Rapolas Kairys studijų mainams pasirinko tolimąją Aziją. Vaikinas semestrą praleido Sofijos universitete (Sophia University), esančiame Japonijos sostinėje Tokijuje. Pagrindinis tokio pasirinkimo motyvas – R. Kairys nuo vaikystės buvo japoniškos kultūros gerbėjas. Vaikinas atviras – studijos Vilniaus universitete jam pasirodė kur kas stipresnės, o užsieniečiai dėstytojai sužavėjo labiau nei japonai. Apie studijų skirtumus, kasdienį japonų gyvenimą ir ką patartų besiruošiantiems į mainus – pokalbyje su studentu.

Rapolas su studijų draugais. R. Kairio nuotr.

Rapolai, kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Japoniją?

Buvau labai sužavėtas miesto proporcijomis, Lietuva ir Vilnius tada pasirodė tokie maži. Kalbos, kultūros ir rašymo sistemos skirtumai buvo užgožiantys, jaučiausi visiškai pasimetęs, tačiau naujumo, laisvės ir svajonės įgyvendinimo jausmai pilnai tai atsvėrė.

Kas motyvavo vykti į mainus būtent šioje šalyje?

Nuo vaikystės Japonija mane žavėjo savo kultūra ir estetika. Kalnuose tarp miškų pasislėpę senoviniai kaimeliai, šventyklos su zen sodais, raudoni Torii vartai bei futuristiška miestų architektūra mane labai intrigavo, norėjau tuo pasigrožėti savo akimis. Kultūra, sukūrusi tokį kraštovaizdį buvo uždariusi savo sienas virš 200 m. Japonija pilna tokių vaizdų dėl savo unikalumo: žmonės turi daug pagarbos gamtai, darbui, vieni kitiems bei daug dėmesio skiria detalėms, dėl to visur, kur eini yra švaru, žmonės mandagūs ir malonūs, šalis bendrai labai gerai sutvarkyta.

Taip pat buvau didelis japoniškos interneto kultūros entuziastas – pasaulyje jau plačiai žinomos japoniškos animacijos „anime“, komiksų „manga“, žaidimų, muzikos.

Ar prieš atvykdamas turėjote nusistatymų ar įsivaizdavimų apie Japoniją, jos kultūrą? Jeigu taip, kokių? Kaip šalies matymas pasikeitė joje pabuvus?

Taip, apie Japoniją buvau girdėjęs labai daug, įsivaizdavau tai kaip futuristinę šalį, turinčią labai savitą ir niekur kitur nematytą kultūrą bei gyvenimo būdą. Daug šio požiūrio sudarė pačių japonų kurta animacija, kurioje dažnai matomas kasdienis žmonių gyvenimas ir kraštovaizdžiai. Atvykus čia supratau, kad žmonės, nors ir labai skiriasi nuo europiečių vis tiek yra žmonės: dalinasi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais kaip ir visi pasaulyje. Dabar šalį mažiau romantizuoju ir suprantu, kad japonai irgi tiesiog gyvena savo paprastus gyvenimus.

Kuo skiriasi studijos Europoje ir Azijoje?

Vilniaus universitete studijos pasirodė žymiai stipresnės negu studijos Japonijoje. Mainuose kursų medžiagos buvo mažiau ir ji buvo dėstoma lėčiau. Daugumoje paskaitų būdavo didelėse grupėse su mažai bendravimo tarp dėstytojų ir studentų. Visa medžiaga pateikiama skaidrėse ir dėstytojai ją pristatydavo paskaitų metu, buvo mažai teorinių žinių praktinio pritaikymo.

Ar galėtumėte palyginti studijas su MIF studijų dalykų turiniu, literatūra, praktikos/teorijos santykiu ir pan.?

R. Kairio nuotr.

MIF pateikiama žymiai daugiau medžiagos per paskaitas ir tą medžiagą dažniausiai reikia pritaikyti per pratybas. Japonijoje atrodė, kad, jei noriu išmokti ką nors aukštesniame lygyje, reikia skaityti papildomą literatūrą, jei klausyčiau tik paskaitų, suvokimas būtų paviršutinis. Taip pat Japonijoje praktika buvo tik atliekant namų darbus, didžiąją laiko dalį per paskaitas būdavo tiesiog pateikiama teorija.

Palyginkite dėstytojus Japonijos universitete su MIF dėstytojais: dėstymo tempu, grįžtamojo ryšio teikimu, aiškumu ir pan.

Manau, kad MIF dėstytojai labiau kompetentingi ir tikisi iš studentų aukštesnio lygio. Dėsto aiškiau ir pateikia daugiau medžiagos per tą patį laiką. Japonijoje viena iš problemų buvo, kad japonai dėstytojai nekalba sklandžia anglų kalba ir neaiškiai taria žodžius, todėl kartais būdavo sunku suprasti, ką jie sako. Situaciją dar pasunkino tai, kad dėstytojų buvo prašoma dėvėti veido kaukes paskaitų metu, todėl suprasti, ką jie sako būdavo dar sunkiau. Taip pat dažniausiai per paskaitas jie tiesiog kalbėdavo ir nebūdavo jokio bendravimo su studentais, kas turėdavo klausimų ateidavo pas dėstytojus po paskaitos. Užsieniečiai dėstytojai Japonijoje man patiko žymiai labiau, jie daugiau bendraudavo su studentais, jautėsi aukštesnė kompetencija, buvo pateikiama labiau praktiškai pritaikoma medžiaga.

Kita vertus, lyginti MIF ir Japonijos universiteto dėstytojus nėra visiškai sąžininga, nes Lietuvoje yra kursas, kuris specializuojasi į vieną sritį ir dėstytojai žino studentų lygį. Japonijoje studentai gali rinktis iš kelių šimtų kursų iš skirtingų fakultetų, tad susirenka labai daug skirtingų kompetencijų turinčių studentų. Dėl to dėstytojai dėsto lėčiau ir paprasčiau.

Pasidalinkite, ar pavyko patobulinti kalbos žinias, kaip bendravote su kolegomis?

Japonijoje daugiausiai naudojau anglų kalbą tiek paskaitų metu, tiek bendraudamas su draugais. Po tiek praktikos kalbos įgūdžiai labai patobulėjo, angliškai galiu kalbėti visiškai negalvodamas. Taip pat patobulinau ir savo japonų kalbos žinias. Pradžioje buvo sunku susikalbėti parduotuvėse, tačiau mainų pabaigoje keliavau po Japoniją tranzuodamas ir galėjau palaikyti įdomius pokalbius su pavežėjais japonų kalba.

Ką galėtumėte patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo: gyvenamosios vietos paieškos, transporto, maisto ir pan.?

Pasiruoškite daugiau pinigų negu planuojate! Aš visiškai apsiskaičiavau planuojant kelionę ir dėl to buvo labai apribotos mano keliavimo galimybės. Japonijoje mainų studentams sunku susirasti darbą be vietinės kalbos žinių, tad geriau daugiau pasitaupyti prieš važiuojant. Jei yra galimybė, rekomenduočiau gyventi universiteto bendrabutyje, tai yra pigiausias variantas, kuris kartu padeda susirasti draugų bei integruotis naujoje šalyje. Transporto kainos yra nepalyginamos su Lietuvos, kelis kartus brangesnės. Daug keliaujant po miestą, per dieną galima išleisti apie 5 eurus, todėl dažnai rinkdavausi elektrinių dviračių nuomą, kuri veikia panašiai kaip „Bolt“ paspirtukai, tik kainuoja žymiai mažiau – 30 minučių kaina yra 1 euras. Taip pat pats universitetas padeda studentams nusipirkti nuolatinį traukinio bilietą, kuris galioja važiuojant maršrutą iki universiteto ir kainuoja žymiai mažiau negu mokant už transportą atskirai kiekvieną kartą. Maisto kainos Japonijoje panašios į kainas Lietuvoje, tačiau pavalgyti restoranuose dažnai būna pigiau – labai skanaus japoniško maisto galima rasti ir už 4-5 eurus.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-15

Rugpjūčio 30 d., atsižvelgiant į labiau pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, buvo patvirtinti atnaujinti Vilniaus universiteto (VU) stipendijų nuostatai. Šie nuostatai atnaujinti siekiant, kad būtų atliepiama kuo daugiau studentų grupių ir skatinamos visos pagrindinės veiklos – studijos, mokslas ir trečioji VU misija (universiteto indėlis tobulinant visuomenės gyvenimą), o studentai, kurie susiduria su didžiausiais socialiniais iššūkiais, galėtų ir toliau sėkmingai studijuoti VU.

Pirmiausia, VU 450-mečio stipendija tapo reguliaria stipendija ir jos skyrimo bei administravimo sąlygos buvo įtrauktos į VU stipendijų nuostatus.

Be to, greta 450-mečio stipendijos nuo 2023–2024 studijų metų pavasario semestro bus skiriama nauja socialinė stipendija. Siekiant paskatinti studentus daugiau dėmesio skirti studijoms ir pagerinti asmeninius studijų rezultatus, vyresnių kursų studentams, susiduriantiems su socialiniais sunkumais, bus skiriama vienkartinė socialinė stipendija. 450-mečio stipendija ir vienkartinė socialinė stipendija yra skirtos visiems VU studentams, kuriems reikalinga finansinė pagalba ar kurie yra iš socialiai pažeidžiamų grupių.

450-mečio stipendijos ir socialinės stipendijos skyrimo principai yra panašūs, tik pastaroji bus skiriama I pakopos ir vientisųjų studijų studentams nuo antrųjų studijų metų, o II pakopos ir profesinių pedagogikos studijų studentams – nuo antrojo studijų semestro. 2024 m. pavasarį šios stipendijos bus skiriamos tik II pakopos ir profesinių pedagogikos studijų studentams, o nuo kitų studijų metų jas galės gauti ir I pakopos bei vientisųjų studijų studentai.

Susiduriantieji su netikėtais iššūkiais gyvenime taip pat gali tikėtis VU paramos ir pretenduoti gauti bendruomenės paramos stipendiją, skiriamą artimųjų mirties, įvairių stichinių ir kitų nelaimių, staigaus finansinės padėties pablogėjimo ar kitais atvejais.

Daugiau dėmesio VU skiria ir studentams, kurie vykdo įvairias mokslines veiklas, taigi jie galės pretenduoti į atskirą stipendiją už mokslinius pasiekimus. Ši stipendija bus skiriama I, II pakopos, vientisųjų ir rezidentūros studijų studentams.

Studentai, kurie studijų metu įgytas kompetencijas pritaiko kurdami ateities visuomenę, prisideda prie VU garsinimo ir trečiosios VU misijos (universiteto indėlio tobulinant visuomenės gyvenimą) įgyvendinimo, galės pretenduoti gauti visuomeninės veiklos stipendiją. Ši stipendija bus skiriama studentams už individualius pasiekimus, prisidedančius prie ateities visuomenės kūrimo, visuomenės problemų sprendimo, VU strateginiame veiklos plane numatytų tikslų įgyvendinimo, ir kitus VU vardą garsinančius pasiekimus.

Vienas svarbesnių pokyčių, kuris paveiks daugiausia VU studentų – jau nuo šio rudens skatinamosios stipendijos už praėjusio semestro studijų rezultatus bus išmokamos studentams vienu kartu (jos dydis – 11 BSI; šiuo metu tai yra 539 eurai), tad studentai, kurie gaus šią stipendiją, galės tikslingiau planuoti ir valdyti savo gaunamas lėšas.

Studentai, pageidaujantys gauti stipendijas, turėtų stipendijų nuostatuose nurodytais terminais teikti prašymus VU informacinėje sistemoje. Daugiau apie prašymų teikimą galite sužinoti čia.

2023-09-14

Studijų mainai ne tik atveria duris į naujos šalies pažinimą, bet ir padeda susirasti naujų draugų. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos bakalauro studentas Rapolas Vanagas net du semestrus praleido Olborgo universitete (ang. Aalborg University), Danijoje. Pasinaudojęs Erasmus+ programa, vaikinas džiaugiasi daug išmokęs, susiradęs draugų ir pažinęs naują šalį. Studentas pasakoja apie tai, kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Danijoje ir atskleidžia studentiško gyvenimo šioje šalyje detales.

Olborgo universitetas Danijoje. R. Vanago nuotr.

Rapolai, kas labiausiai motyvavo pasinaudoti Erasmus+ programa?

Norėjosi pastudijuoti naujų mokymosi būdų užsienio šalių universitetuose. Susipažinti su studijų ypatumais, patobulinti anglų kalbos žinias, susirasti bendraminčių, užmegzti kontaktus ateičiai. Pakeliauti po šalį, susipažinti su jos kultūra.

Kaip pasirinkote šalį? Ar turėjote apie Daniją ir jos kultūrą išankstinių nusistatymų? Kaip jie keitėsi (o gal tik sustiprėjo) būnant šalyje?

Pasirinkau Olborgo universitetą, nes girdėjau gerų atsiliepimų apie jį. Jokių išankstinių nusistatymų neturėjau. Danijos kultūra išties įdomi. Visi čia yra draugiški ir nuoširdūs, didelė dalis gyventojų kalba angliškai, todėl bendrauti nebuvo sudėtinga. Jaučiausi kaip namie. Nežinau, ar tai tik man, bet man visada patikdavo pasibūti uostamiesčiuose. Danija taip pat turi labai globalizuotą kultūrą, lyginant su Lietuva. Įdomu tai, jog mokyklose ir universitetuose beveik visi naudojasi kompiuteriais ir viską rašo juose. Man taip pat teko viską rašyti, dirbti ir spręsti kompiuteriu. Tai buvo iššūkis, nes esu pripratęs egzaminus laikyti raštu ant popiariaus lapo.

Ar galėtumėte įvardinti, kuo skyrėsi studijų procesas Lietuvoje ir Danijoje? O galbūt kaip tik viskas vyko panašiai?

Olborgo universitete vykdomas PBL (Problem based learning) metodas, kuris skiriasi nuo standartinio mokymosi metodo Lietuvoje. Mokslo metų pradžioje pasirenkama projekto tema ir sudaromos darbo grupės. Semestras susideda iš 3 modulių ir 1 projekto. Pirmi 2 mėnesiai yra skiriami modulių paskaitoms išklausyti. Iš viso skiriamos 24 valandos moduliams per savaite, o likusios valandos skiriamos projekto vykdymui. Vienam moduliui yra skiriamos apie 4 valandos, kurios susideda iš paskaitos, užduočių sprendimų ir pertraukos. Modulio paskaitos būna 2 kartus per savaitę. Po 2 mėnesių visas laikas yra skiriamas tik projektui.

Sesijos metu, kaip ir Lietuvoje, būna egzaminai. Egzaminų perlaikymai vyksta ta pačia tvarka, kaip ir Lietuvoje. Kitaip nei pas mus, studentai pagal projekto grupę gauna patalpas, kuriose praleidžia daug laiko vykdydami projektą, mokydamiesi ir spręsdami uždavinius.

Kokias vietas aplankėte? Ką rekomenduotumėte būtinai pamatyti tiems, kurie planuoja arba studijuoti Danijoje, arba trumpą išvyką šioje šalyje?

R. Vanago nuotr.

Esu aplankęs daug vietų, tokias kaip – Kopenhaga, Orhusas (Aarhus), Bilundas ir daugiau. Pirma ir svarbiausia vieta, kurioje reikėtų apsilankyti yra Kopenhaga. Galite pasigrožėti labiausiai lankoma vieta Danijoje – senuoju uostu Nyhavn, kuriame galima pasimėgauti spalvingomis namų sienomis ir nuostabiu vaizdu į kanalus, taip pat užeiti į restoranus. Yra ir „Tivoli Gardens“ – seniausias veikiantis pramogų parkas pasaulyje. Jei mėgstate adrenaliną, jis jums jo suteiks.

Taip pat yra daug kultūrinių pastatų, tokių kaip Kristianborgo rūmai, Rosenborgo pilis, Round Tower ir daug kitų vietų, kurias būtų verta aplankyti. Vasarą rekomenduoju išbandyti kelionę laivu, plaukiant įspūdingais kanalais. Orhusas mane nuvedė į Den Gamle By („Senamiesčio“) muziejų, kuriame lankytojai gali pasivaikščioti senovinėmis gatvėmis, apžiūrėti tradicines parduotuves, pamatyti gyvenamuosius namus ir sužinoti daugiau apie danų istorinius amatus ir profesijas. Orhuso Den Gamle By muziejus yra puiki vieta pažinti miesto istoriją ir kultūrą.

Be to, teko pasivaikščioti jūros pakrante. Mano mėgstamiausia vieta buvo Loken pakrantė. Joje stovi gražūs namukai, jaučiasi ypatinga atmosfera. Šioje pakrantėje išlikę Antrojo pasaulinio karo bunkeriai, kuriuos galima apžiūrėti.

Kur dažniausiai leisdavote laisvalaikį? Ar yra studentų erdvės, barai?

Laisvalaikį leisdavau Olborgo centre, kuriame galima pasivaikščioti po senamiestį, atsisėdus pasigrožėti kanalu ir maloniai praleisti laiką. Olborgas – tai studentų miestas, kuriame pilna veiklos. Centre yra baras vadinamas Studenterhuset („Studentų namai“), kuriame studentai susirenka pasimėgauti renginiais ar tiesiog pabendrauti.

Taip pat yra gatvė pavadinimu Jomfru Ane Gade. Ji įdomi tuo, kad yra viena iš ilgiausių restoranų ir barų gatvių Danijoje. Atėjus nakties metui, terasos ir barai prisipildo studentų klegesio, prasideda naktinis gyvenimas.

Kokį maistą valgydavote – pats gamindavote, eidavote į kavines, o galbūt mieste yra valgyklos studentams?

Maisto kultūra Danijoje panaši į mūsų, todėl nebuvo sunku priprasti. Danijoje pragyvenimo lygis aukštas, restoranuose ir kavinėse kainos gana didelės. Todėl dažniausiai gamindavausi maistą namuose: makaronų ir ryžių patiekalus, karbonadus, salotas ir daug kitų patiekalų. Parduotuvėse didelis šaldytų produktų pasirinkimas ir tai palengvino maisto gaminimą. Teko išmokti gamintis pačiam ir visai neblogai sekėsi. Bet taip pat ir maisto produktai buvo brangūs, tad tekdavo pagalvoti, ką pirkti.

Lankydavausi restorane arba kavinėse, švenčiant egzaminų išlaikymą ar tiesiog praleidžiant laiką su draugais. Teko valgyti universiteto valgyklose, maistas skanus, bet nepigus.

Ką patartumėte tiems, kurie ruošiasi į studijų mainus?

Patarčiau per priimančiąją mokymosi įstaigą iš anksto susirasti gyvenamąją vietą. Susikaupti, būti ramiam ir smalsiam. Teks pildyti daug dokumentų, skaityti universiteto ir valstybės institucijų siųstus laiškus, o tai reikalauja daug laiko ir kantrybės. Svarbu planuotis laiką mokslui, jei kyla problemos ir neaiškumai – aiškintis čia ir dabar. Taip pat yra svarbu susirasti draugų, bendraminčių, kad nesijaustum vienišas. Susiplanuoti laisvalaikį taip, kad pakeliautum po šalį ir susipažintum su jos kultūra, tradicijomis.

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-13

Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete per ilgąją pertrauką (11.15 val.) Liepų kiemelyje vyks neeilinis renginys – Klaviatūrų mėtymo čempionatas. Dalyvauti galės tik VU studentai, tačiau visi kauniečiai ir miesto svečiai yra kviečiami stebėti nekasdienį reginį.

„Ko gero, kiekvienas namuose turime seną klaviatūrą, tad tai puiki proga išpildyti slaptą norą sviesti darbo įrankį kuo toliau“, – sako VU Kauno fakulteto Studentų atstovybės pirmininkas Titas Repšys.

Rugsėjo 13 d. minima Programuotojų diena, o ją įvairių šalių programuotojai švenčia savaip. Kauno fakultete nuspręsta tęsti gerąją patirtį, pradėtą Klaipėdoje 2015 m., o 2018 m. pritaikytą Vilniuje.

„Panašu, kad Kaune būsime pirmieji, tad norime išbandyti formatą, įvertinti aktualumą mūsų bendruomenei ir, jei nusišypsos sėkmė, kitais metais Santakoje surengti miesto lygio varžybas“, – čempionatą paversti kasmete tradicija viliasi Kauno fakulteto atstovė viešiesiems ryšiams Monika Būblaitytė.

Informacinių technologijų priežiūros centras pasirūpino šio sporto įrankiais – bus naudojamos klaviatūros, kurios nebetinka darbui. Mėtomos klaviatūros bus apsuktos plėvele, kad smulkios dalys nepatektų į aplinką. Vėliau atliekos bus atiduotos perdirbti.

Renginį organizuoja VU Kauno fakulteto Studentų atstovybė, VR grupė ir Informacinių technologijų priežiūros centras.

Renginį palaiko idėjos autorius Deimantas Špučys, Klaipėdos IT bendruomenė „Commit Klaipėda“.

Daugiau galite sužinoti čia.

2023-09-13

Rugpjūčio 21-27 d. Slovakijoje, Strečno miestelyje, vyko Vidurio Europos matematikos olimpiada. Joje varžėsi 60 mokinių iš 10 šalių. Olimpiadoje apdovanojimus pelnė du Lietuvai atstovavę mokiniai.

Kiryl Krutsko (Vilniaus S. Kovalevskajos gimnazija) apdovanotas bronzos medaliu (iki sidabro medalio pritrūko tik vieno taško). Andrius Gasiukevičius (Ignalinos Č. Kudabos gimnazija) apdovanotas pagyrimo raštu. Lietuvos komandoje taip pat buvo Jokūbas Abromaitis (Vilniaus licėjus), Rugilė Dzindzalietaitė (Vilniaus jėzuitų gimnazija), Karolis Pažarauskas (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija) ir Laurynas Truskauskas (Vilniaus licėjus).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Aivaras Novikas ir Kembridžo universiteto studentas Ernestas Ramanauskas.

Olimpiados puslapis

2023-09-12