Sidebar

Nuo rugsėjo studijos Vilniaus universitete vėl vyks kontaktiniu būdu

Birželio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu vėl planuojamos nenuotoliniu būdu, todėl po ilgai trukusio nuotolinio studijų proceso dėl COVID-19 pandemijos, VU auditorijos, laboratorijos, bibliotekos, kiemeliai ir kitos erdvės universiteto bendruomenės nariams ir vėl atsivers rugsėjį.

2021 06 23 VU 380x250Sugrąžinant nenuotolinį studijų procesą VU bus atsižvelgiama į saugumo užtikrinimą, masinio vakcinavimo padėtį šalyje.

„Tikiu, kad mūsų bendruomenė yra ta, kuri aktyviai naudojasi mokslo pažangos suteikta galimybe. Tai labai svarbu mūsų visų ateičiai. Tikiu, kad sugrįšime su pandeminio laikotarpio nuotolinės veiklos patirtimi, įvertinsime ir išlaikysime tai, kas galėtų papildyti ar išplėsti mokymo ir mokymosi galimybes. Vis dėlto gyvas dėstytojo ir studento santykis, susiklostantis žmogiškasis ryšys, iš tiesioginio bendravimo gimstantys klausimai ir diskusija – tai vertė, kuri išskiria Universitetą iš visų kitų mokymosi formų.

Tad būkime atsakingi šiandien – skiepykimės patys ir pakvieskime skiepytis abejojančius, nedrįstančius ar pandemijos poveikį nureikšminančius. Tai padės rugsėjį saugiai susitikti ir pradėti dar vienus ypatingos mūsų Universiteto istorijos studijų metus“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Nuolat atnaujinamą informaciją ir atsakymus į aktualius klausimus, susijusius su situacija dėl COVID-19, rasite specialiame VU polapyje čia.

2021-06-23

Matematikų, gamtos tyrimų ir biomedicininės fizikos mokslininkų straipsnis – žurnale „Science of the Total Environment“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Pranas Katauskis, prof. Feliksas Ivanauskas, Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Nijolė Kazlauskienė, Nacionalinio vėžio instituto Biomoedicininės fizikos laboratorijos mokslininkai Mantas Stankevičius, prof. Vitalijus Karabanovas ir prof. Ričardas Rotomskis publikavo straipsnį „Imaging of the Internal Chorion Structure of Rainbow Trout Oncorhynchus Mykiss Live Embryos and the Distribution of Quantum Dots therein: Towards a deeper understanding of potential nanotoxicity“ žurnale „Science of the Total Environment“. Straipsnyje yra pristatomas kvantinių taškų poveikis vaivorykštinio upėtakio embrionams.

2021 06 21 zuvys380x250Kvantiniai taškai yra plačiai tiriami biomedicinoje, tačiau jų patekimo į biologines sistemas mechanizmas nėra išsamiai išnagrinėtas. Duomenų trūksta apie kvantinių taškų pasiskirstymą audiniuose ir jų galimybes prasiskverbti pro biologinius barjerus, ypač ankstyvose organizmo vystymosi stadijose.

Mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tiek kaupimasis, tiek kvantinių taškų pasiskirstymas chorione yra susijęs su jo struktūra. Pirmą kartą buvo pritaikyta konfokalinė fluorescencinė mikroskopija, fluorescencinė spektroskopija ir 3D vaizdinimo analizė gyvų žuvų embrionų struktūrai tirti.

Rezultatai parodė, kad O. mykiss chorionas susideda iš trijų skirtingų sluoksnių ir turi šešiakampį porų išsidėstymą. Kvantiniai taškai kaupiasi O. mykiss ikrų išorinėje membranoje ir įsiterpia į choriono poras. Tai patvirtina, kad embrionų išorinis sluoksnis veikia kaip apsauginis barjeras, sulaikantis kvantinius taškus nuo įsiskverbimo į organizmo vidų.

Pirmą kartą buvo kompleksiškai panaudoti toksinio, genotoksinio, citotoksinio poveikio tyrimų metodai ir matematinio modeliavimo duomenys, vertinant galimą kvantinių taškų poveikį žuvų embrionams.

Ūminiai (24 ir 96 val.) eksperimentai parodė, kad kvantinių taškų koncentracija nesukėlė statistiškai patikimo poveikio embrionų išgyvenimui ir genotoksiškumui, bet sukėlė širdies darbo sulėtėjimą (bradikardiją). Matematinio modeliavimo rezultatai parodė, kad kvantinių taškų agregatų adsorbcija choriono išorėje yra lydima deguonies trūkumo embrione.

Šie rezultatai yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti mechanizmus, aiškinančius kvantinių taškų poveikį gyviems organizmams, o tai yra būtina norint paaiškinti biologinių struktūrų apsaugines savybes ir naudinga vertinant embrionanotoksiškumą.

2021-06-21

Duomenų mokslininkas E. Bujokas: duomenų analitiko darbe rutinos nėra, gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai

 

E. Bujokas

Kiekvienas moksleivis besirinkdamas studijas galvoja apie ateitį ir tolimesnę karjerą, o tiksliųjų mokslų studijos atveria didesnes karjeros galimybes – įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) alumnas Eligijus Bujokas. Ekonometrijos studijų programos absolventas, šiuo metu dirbantis vyresniuoju duomenų mokslininku „Scorify“, sako, kad, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku, būtina gerai išmanyti aukštąją matematiką.

Nuo loginio mąstymo iki mašininio mokymosi

Jau pirmame kurse E. Bujokas pasakoja suvokęs, kad mažai žino apie matematiką ir kad mokyklinė matematika – labai lengva. „Pirmame kurse supratau, kokio aukšto lygio yra Lietuvos matematikai ir kaip man pasisekė, kad ekonometriją studijavau MIF, nemokamai galėjau semtis žinių“, – pasakoja jis.

Pasak E. Bujoko, studijos išugdė loginį mąstymą, išmokė kurti mašininio mokymosi modelius, taip pat ir savarankiškai mokytis naujų dalykų, todėl ekonometrijos studijos yra labai universalios. „Baigęs studijas esu kūręs ir prižiūrėjęs duomenų bazes, programavęs, kūręs mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto modelius. Taip pat esu rengęs ir prezentacijas, jas pristatęs, kalbėjęs ant scenos. Esu susidūręs ir su kompiuterinių programėlių kūrimu nuo A iki Z, administravęs kompiuterių debesyse esančias virtualias mašinas“, – savo patirtimi dalijasi duomenų mokslininkas.

E. Bujoko nuomone, ateityje šis įgytos patirties sąrašas tik plėsis ir taps dar spalvingesnis dėl to, kad gavo puikų pagrindą – matematinį išsilavinimą. Anot VU MIF alumno, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku būtina išmanyti tiek aukštąją matematiką, tiek optimizacijos algoritmus, tiek tvarkingą programavimo kodo rašymą, tiek statistiką.

„Visų studijų metu venkite sunkių papildomų darbų ir kuo labiau gilinkitės į mokslus. Žinau, kad nėra labai lengva 4 metus gyventi bendrabutyje ar pas tėvus, kai aplinkui žmonės gali sau leisti nuomotis butą centre, bet tie 4 metai prabėgs greitai. Išnaudokite šiuos metus darydami klaidas, daug mokydamiesi, eksperimentuodami, susiraskite keistuolių bendraminčių, kurie rašys su jumis kodą savaitgaliais net iki 4 ryto“, – patarimais dalijasi VU MIF alumnas.

Duomenų mokslininko darbas – modelių kūrimas, prognozės ir karjera

„Duomenų mokslininko darbe įprastos dienos nelabai egzistuoja. Rutina gali atsirasti kai tam tikras projektas tęsiasi ilgai, bet gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai“, – sako E. Bujokas.

Šiuo metu įmonėje „Scorify“ VU alumnas dirba su „Python“ programavimo kalba ir tokiais įrankiais kaip „Docker“ ir GIT: „Bandau į pasaulį paleisti modelį, kuris prognozuotų įmonės rizikingumą iš tokių duomenų kaip paspaudimai internete nuorodų apie įmonę, įmonės peržiūros „Google“, iš kokio įrenginio buvo domimasi apie įmonę ir pan.“

Pasak E. Bujoko, kiekvienas karjeros etapas ir patirtis yra svarbi. „Kai esi pradedantis, yra puikus jausmas, kad už tavęs dar stovi keletas žmonių ir tau yra leidžiama eksperimentuoti bei iki tam tikro lygio klysti. Smagu suvokti ir tai, kiek dar nežinai ir kiek dar reikia pasitempti, kad taptum nepakeičiamas savo darbe“, – pasakoja duomenų mokslininkas.

Jis tvirtina, kad augant patirčiai smagu jausti, kaip augi kaip specialistas, nes tai pradeda suvokti savo vertę. „Dažniau įsiveli į debatus ir taip tavo darbą pradeda labiau pastebėti vadovai. Kiekvienu karjeros etapu reikėtų džiaugtis“, – sako VU MIF alumnas E. Bujokas.

MIF Diplomų teikimo ceremonija

2021 06 01 Diplomu teikimas800x444

Kviečiame dalyvauti iškilmingoje diplomų įteikimo ceremonijoje birželio 29 d. VU Šv. Jonų bažnyčios Didžiajame kieme (Universiteto g. 3, Vilnius)

Šventės metu Matematikos ir informatikos fakulteto absolventus sveikins universiteto ir fakulteto atstovai, dėstytojai, alumnai, studentai

Absolventams bus įteikti bakalauro ir magistrantūros kvalifikacinį laipsnį suteikiantys diplomai.

9.00–10.30 val. Diplomai bus įteikti šių studijų programų absolventams:

  • Finansų ir draudimo matematikos (magistrantūra);
  • Finansų ir draudimo matematika (bakalauras);
  • Programų sistemų (magistrantūra);
  • Programų sistemos (bakalauras).

11.00–12.30 val. Diplomai bus įteikti šių studijų programų absolventams: 

  • Matematika (magistrantūra);
  • Modeliavimas ir duomenų analizė (magistrantūra);
  • Ekonometrija (bakalauras);
  • Statistika (bakalauras);
  • Matematika ir matematikos taikymai (bakalauras);
  • Informatika (magistrantūra);
  • Bioinformatika (bakalauras);
  • Informacinių sistemų inžinerija (bakalauras);
  • Informacinės technologijos (bakalauras);
  • Informatika (bakalauras).

SVARBI INFORMACIJA:

  • Atsiėmus diplomą absolventai turės pasirašyti diplomų įteikimo žurnale. Atsiskaityti su universitetu absolventai turi iki birželio 25 d. Daugiau informacijos
  • Absolventų ir svečių patekimas į Didįjį kiemą tik pro vartus iš Šv. Jono gatvės. Pasibaigus įteikimams absolventai ir svečiai laiptais žemyn išeina į M. K. Sarbievijaus kiemą. Universitetą palieka per vartus į Bibliotekos kiemą. 
  • Kiekvienas absolventas į šventę gali pasikviesti 2 lydinčius asmenis. Asmenys į renginio teritoriją gali patekti tik lydimi absolvento. Iš anksto registruoti artimųjų nereikia.
  • Šventės svečiai ir dalyviai privalo dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones.
  • Renginys vyks po atviru dangumi, todėl rekomenduojame pasirūpinti atitinkama apranga ir skėčiais lietaus atveju.

Visi diplomų teikimai bus filmuojami ir tiesiogiai transliuojami Vilniaus universiteto Facebook paskyroje. Negalinčius atvykti gyvai, maloniai kviečiame stebėti transliaciją!

Kviečiame švęsti kartu su absolventais!

Jeigu neplanuojate dalyvauti įteikimo ceremonijoje – būtinai praneškite studijų skyriui iki birželio 25 d. el. paštu . Nedalyvavę ceremonijoje absolventai savo diplomą galės atsiimti studijų skyriuje nuo birželio 30 d. iš anksto sutartu metu.

INFORMATION IN ENGLISH

VU pateko į rekordiškai aukštą poziciją – geriausių pasaulio universitetų 400-uką

2021 06 09 VU QS 400 542x346

Naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

„Didžiuojamės Vilniaus universiteto akademine bendruomene – jos pastangos stiprina ne tik universiteto, bet ir miesto įvaizdį pasaulyje. Šįsyk patekęs tarp 400 geriausiųjų, VU dar kartą įrodė, kad turi energijos augti ir kurti proveržio idėjas“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iškirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją (Academic Reputation), reputaciją tarp darbdavių (Employer Reputation), mokslinių darbų citavimo rodiklį (Citations per Faculty), studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose (Faculty Student), užsienio dėstytojų dalį (International Faculty) ir užsienio studentų skaičių (International Students).

2021-06-09

Prof. Jonui Kubiliui – 100

Jonas Kubilius – matematikos profesorius, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, kuriam šių metų liepos 27 d. būtų sukakę 100 m. Kviečiame susipažinti su šio iškilaus žmogaus gyvenimo akimirkomis ir nuveiktais darbais.

Perėjęs XX amžių

Vilius Stakėnas

Jono Kubiliaus gimimo metais XX amžiaus pradžios ženklas dar buvo aiškiai matyti, dar tebetvyrojo pirmųjų tragedijų aidas, bet  viltys buvo jaunos ir gaivios.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais jau galėjo stebėti, kaip tolsta XXI amžiaus pradžia.

Retam lemta pereiti visą šimtmetį, išvysti ir dalyvauti nenuspėjamos jo raidos įvykiuose.

Profesoriui Jonui Kubiliui beveik pavyko.

2021 05 28 Kubilius Jonas matematikas380x250Pirmieji žingsniai, metai, knygos

1921 m. liepos 27 d. Tauragės apskrities Fermų kaimo ūkininkų Petro ir Petronėlės šeimoje gimė sūnus. Pirmagimį pavadino Jonu. Vėliau atsirito dar keturi broliai – Juozas, Antanas, Bronius ir Vytautas. Pirmieji mokslai – prie ūkio, gyvulių ganymo. Paskui pradžios mokykla kaimynystėje, progimnazija Eržvilke ir gimnazija Raseiniuose. Raseinių gimnazijoje domino viskas – literatūra, matematika, kalbos... Skaitė ir skaitė. Stropiai vedė perskaitytų knygų, tarsi aplankytų šalių, sąrašą. Gerai išmoko lotyniškai. Matematika traukė galimybe pačiam tyrinėti, bandyti savo jėgas. Jonas bandė. Greitai suprato, kad nėra paprasta surasti taką, kuriuo dar niekas nėjo.

1940 m. birželio 14 d. buvo teikiami brandos atestatai. J. Kubilius kalbėjo moksleivių vardu. Tikriausiai tai pirmoji jo vieša kalba. Paskutiniame ateitininkų susirinkime prie Kalnujų vėl kalbėjo. Baigė Getės Fausto žodžiais: ,,Sustok, akimirka žavinga“. Bet gimnazijos metai – jau praeitis. Žlegantys tankai Raseinių plente į praeitį stūmė ir nepriklausomos Lietuvos Respubliką.

Universitete: studijos ir  pareigos

Studijuoti matematiką – neįprastas pasirinkimas tais metais. Ar ne geriau siekti inžinerijos ar medicinos mokslų? Matematikos ir fizikos studijas 1940 m. atkuriamame lietuviškame Vilniaus universitete pasirinko nemažai jaunuolių – 130. Pirmieji metai: auditorijose – mathematica perennes, už jų sienų – grėsminga socialinių-politinių aplinkybių kaita. Antrieji studijų metai – jau vokiečių okupuotoje sostinėje. Vietoje trispalvių – vėliavos su svastikomis, parduotuvės ,,Nur für Deutsche“, maisto kortelės, paskaitos nešildomosiose patalpose.

1943 m. kovo 17 d. ant Universiteto durų lentelė: ,,Uždarytas“. Paskaitos dėstytojų butuose, mieste tykantys pavojai. Pagaliau tėviškė, prieglobstis, tik ar saugus? 1944 m. ruduo – mokytojo darbas Eržvilko gimnazijoje, dvilypė tikrovė – spigus oficialios valdžios balsas, pogrindžio tyla. Trečiasis grįžimas į Universitetą 1945 m. rudenį, pirmosios pareigos – vyresniojo laboranto. 1946 m. studijų pabaiga ir naujos pareigos – parengiamųjų kursų direktoriaus. Vadinasi – ūkiniai rūpesčiai pokario nepriteklių metais.

Augimas ir auginimas

Prieškariu Kauno universitete matematiką dėstė keletas užsienyje studijavusių dėstytojų: P. Katilius, G. Žilinskas, O. Stanaitis. Tačiau matematinių tyrimų – tik užuomazgos. Vakarų pasaulio moksliniai centrai pokario metais tapo nebeprieinami, tačiau pasaulinio lygio matematiniai tyrimai buvo vykdomi Rusijoje. Matematika ,,lydoma“ iš atsparaus metalo, jo neįveikia ideologijų rūdys.

Galimybe išvykti į aspirantūrą J. Kubilius pradėjo rūpintis 1947 m. Pradžia nekokia – G. Zimanas neigiamai įvertino J. Kubiliaus žinias per marksizmo-lenininzmo egzaminą. Nenuleido rankų – praėjo metai ir atsivėrė galimybė išvykti į Leningradą aspirantūros studijų. Į geležinkelio stotį išlydėjo būrelis kolegų ir studentų. Moksliniu vadovu Leningrade tapo J. Linikas – pasaulinio garso matematikas. Tyrimų tema – iš skaičių teorijos. Sekėsi – jau 1949 m. išspausdino straipsnį. Greitai rezultatų prisirinko ir visai disertacijai. Bet nutarė neskubėti – išnaudoti aspirantūros metus studijoms, bendravimui su aspirantais, kurie vėliau tapo matematikos pasaulio įžymybėmis.

Disertaciją apgynė 1951 m.. Gal liksiąs Leningrade, čia matematinių tyrimų centras, čia sklando idėjos, turtingos bibliotekos? Ne, grįš į Vilnių, kur viso to nėra, bet reikia sukurti. 1951 m. rugsėjį – Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. Daug kursų, kuriuos reikia rengti ir skaityti pačiam mokantis. Režimo letenų grybšnis – 1951 m. ištremta motina ir brolis. Brolis Juozas už ryšius su partizanais jau anksčiau buvo nuteistas 25 metams, tėvas jau miręs. Reikėjo sukąsti dantis ir dirbti.

Mokslui reikėjo jaunų jėgų. 1952 m. organizavo pirmąją respublikinę jaunųjų matematikų olimpiadą. 2011 m. įvyko jau 60-oji! Kiek talentų išugdyta, kiek jaunuolių olimpiadų dėka rado savo kelią! 1952 m. tapo Mokslų akademijos Fizikos-technikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Kvietė akademijos prezidentas J. Matulis, kita vertus, po šeimos ištrėmimo ir J. Kubiliaus padėtis Universitete nebuvo tvirta. Darbovietės pakeitimas buvo formalus – skaitė tuos pačius kursus Universitete, dirbo su vyresniųjų kursų studentais. 1955 m. organizavo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos seminarą. Šis seminaras veikė kone pusšimtį metų ir buvo pagrindinė lietuvių matematikų darbų aptarimo vieta.

Pats gilinosi į mokslą. 1953 m. J. Linikas pakvietė į doktorantūrą Matematikos institute. Nuvyko parodyti savo rezultatus ir pasitarti. Institutas mielai priimtų, bet yra viena telegrama. Iš LKP CK: ,,Į doktorantūrą J. Kubiliaus nerekomenduojame“. Apmaudą darbas gydo. J. Kubilius ir dirbo. 1956 m. J. Matulis pranešė – LKP CK jau nebesipriešina. ,,Nebėra kam priešintis, disertacija jau yra. Tegu tik ginti netrukdo“.

J. Kubilius daktaro disertaciją apgynė Maskvoje 1957 m. spalį. Tai buvo didelis įvykis – pirmoji matematikos srities daktaro disertacija Lietuvoje. Jos rezultatai sugulė į monografiją ,,Tikimybiniai skaičių teorijos metodai“. Knyga išleista dukart rusų kalba, o užsienyje net šešis kartus. Joje išdėstyti tikimybinės skaičių teorijos pagrindai, ši kryptis plėtojama iki šiol. Daug mokslo organizavimo veiklos – vadovavimas aspirantams, rūpestis išsiųsti gabiuosius į matematinius centrus, kad įvairėtų tematika. 1958 m. pagaliau pripažinimas ir tėvynėje – Lietuvos mokslo premija!

Trečdalį šimtmečio – Rektorius!

1958 m. tamsūs debesys susitelkė virš Vilniaus universiteto rektoriaus – J. Bulavo galvos. J. Bulavas buvo politinio atlydžio rektorius, sėkmingai pasinaudojęs laisvesniu režimo laikotarpiu ir atlietuvinęs Universitetą – buvo atleista apie 100 nekvalifikuotų atvykėlių. Tačiau partinė valdžia atidžiai stebėjo Universiteto gyvenimą. Didelio atgarsio susilaukė 1956 m. Vėlinių minėjimas Rasose, virtęs tautine manifestacija. Partijos veikėjai kritikavo Lietuvių literatūros katedros veiklą, kuri, jų nuomone, skleidžia negatyvias mintis apie rusų tautą. Partinė valdžia dairėsi naujo rektoriaus. Apsistota prie J. Kubiliaus. Galima tik spėlioti kodėl. Jaunas (tuomet 37 metų), todėl galbūt paveikus, pripažintas matematikas, nekeliančio pavojaus ideologijai mokslo atstovas.

1958 m. liepos 3 d. J. Kubilius buvo paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi. Palengva susiklostė ir sutvirtėjo Rektoriaus siekiniai: išsaugoti patikimus žmones, paversti Universitetą lietuvišku mokslo ir kultūros centru, susigrąžinti istoriją. Teprisimena linkę paskubomis spręsti, kad veikti reikėjo respublikinės ir sąjunginės partinės-ūkinės valdžios, o ne autonomijos lauke!

Universitetas pradėjo labai intensyviai plėstis septintajame dešimtmetyje. Kiek slenksčių minta ir varstyta durų, kad 1968 m. prasidėtų Universiteto miestelio statybos Saulėtekyje! Arba kad Universitetui sugrįžtų Šventų Jonų bažnyčia, buvusi ,,Tiesos“ laikraščio popieriaus sandėliu, kurio grindis laužė sunkvežimiai. Septintajame dešimtmetyje susiformavo ir sutvirtėjo mokslinio tyrimo kryptys. Universiteto mokslo tarybose buvo ginamos 10 sričių mokslų daktarų ir 25 sričių – mokslų kandidatų disertacijos. Istorijos grąžinimas į Universiteto bendruomenės savimonę – lyg bandymas žvelgti pro šarmotą langą. Pirmiausia – maža atšildyta akutė – kuklus Universiteto 380 metų minėjimas 1959 m. Daugiau ir drąsiau – 1970 m. Universiteto bibliotekos 400 metų jubiliejus, kuriam ruoštasi trejetą metų. Ir pagaliau – didžioji Universiteto 400 metų sukakties šventė 1979 m.! Vargu ar kada Universiteto šventė dar taps tokiu reikšmingu visos Lietuvos įvykiu kaip anuomet.

Žmonės išgyveno jausmą, kad kitokia istorija, kitos vertybės atveriamos viešojoje erdvėje, kurioje buvo leidžiami daugiausia monotoniški ideologiniai spektakliai. Šventė baigėsi, bet nepraėjo –menininkų: Š. Šimulyno, R. Gibavičiaus, R. Jasudytės, V. Trušio, V. Valiaus, A. Kmieliausko ir kitų, kūriniai Filologijos fakultete – tai vis tos šventės ženklai. Ir J. Juzeliūno simfonija ,,Cantus Magnificat“, J. Marcinkevičiaus poema ,,Pažinimo medis“... Tikra senojo Universiteto žvaigždžių valanda!

Nunquam otiosus

1991 m. Jonas Kubilius perdavė rektoriaus skeptrą profesoriui Rolandui Pavilioniui. Pasakė kalbą, apžvelgė nueitą kelią, priminė, kad bendruomenė turi sutelktai siekti, kad Universitetas galėtų didžiuotis ne vien tik savo istorija. Buvo atgimimo, didelių pokyčių metai. Universitetui reikėjo naujo statuto, reikėjo pertvarkyti visą mokslo ir švietimo sistemą. Pertvarkyti negriaunant, kas gero sukurta. Neketino likti nuošalyje, bet nebenorėjo vadovauti. Jaunesnė karta turi prisiimti atsakomybę. Tačiau vien stebėti, kas vyksta, neteko.

1992 m. rinkėjų valia atsidūrė Seime, pasirinko darbą Kultūros ir švietimo komitete. Vienas pagrindinių darbų – Mokslų akademijos statuto svarstymas ir priėmimas. Laikėsi nuomonės, kad mokslinius tyrimus reikia labiau sieti su universitetais, o Mokslų akademija turėtų tapti veikiau kvalifikuotų savo srities ekspertų bendrija, kaip yra Vakarų demokratijos šalyse. Nuo 1996 metų – daugiau laiko prie darbo stalo, per daugelį metų rinktų knygų apsuptyje. Kilo sumanymas priminti, kaip Lietuvoje susikūrė matematikos tyrimo kryptys, mokyklos. Pasitelkus kolegas parengta ir išleista matematikos mokslo raidą po 1945 m. apžvelgianti knyga. Rašyti tekstai studentams, mokslo straipsniai, apžvalgos ir atsiminimai.

Minint Profesoriaus septyniasdešimties metų sukaktį, jo mokiniai surengė Palangoje tarptautinę skaičių teorijos konferenciją. Po to konferencijos buvo rengiamos kas penkeri metai. 2011 m. įvyko penktoji, paskutinė su Profesoriumi Jonu Kubiliumi.

Ir paskutinis iškilmingas Profesoriaus sukakties minėjimas Šv. Jonų bažnyčioje. Tuometis Universiteto Rektorius B. Juodka kreipėsi į Jubiliatą: ,,Legendini Vilniaus universiteto Rektoriau...“

Profesorė V. Daujotytė: ,,Mūsų, susirinkusių į Šv. Jonų bažnyčią pagerbti Vilniaus universiteto Rektoriaus, didžioji dalis yra jo epochos Universiteto auklėtiniai. Epochos...“

Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus: ,,Ne veltui 1979 metais, minint Vilniaus universiteto keturiašimtąsias metines, Rektorius mokslo ir kultūros tąsą palygino su miško augimu. Tai, ką vertingiausio savyje sukaupė seni medžiai, vėliau perima su nauja jėga, atkartoja atžalynas...“

2021-06-07

Vyks Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimas ir 62-oji konferencija

2021 m. birželio mėn. 16-17 d. nuotoliniu būdu vyks  Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimas ir 62-oji konferencija, skirta Jono Kubiliaus 100-osioms gimimo metinėms. Konferenciją organizuoja LMD ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

2021 06 04 Suvaziavimas380x250LMD konferencijos programinis komitetas: Remigijus Leipus (pirmininkas), Artūras Štikonas (pirmininko pavaduotojas), Juozas Banionis, Ramūnas Garunkštis, Pranas Katauskis, Natalija Kosareva, Aleksandras Krylovas, Kęstutis Kubilius, Olga Kurasova, Antanas Laurinčikas, Edmundas Mazėtis, Bronė Narkevičienė, Kazimieras Padvelskis, Vidmantas Pekarskas, Jonas Šiaulys, Olga Štikonienė.

VGTU konferencijos organizacinis komitetas: Kazimieras Padvelskis (pirmininkas), Aleksandras Krylovas (pirmininko pavaduotojas), Andrej Bugajev, Viktoras Chadyšas, Svetlana Danilenko, Edita Dombrovskienė, Jūratė Karasevičienė, Natalja Kosareva, Danutė Krapavickaitė, Rima Kriauzienė, Dalius Pumputis, Rūta Simanavičienė.

Konferencijos sekcijos ir pirmininkai:

1. Algebros, skaičių teorijos ir geometrijos (Algebra, Skaičių teorija, Geometrija, Topologija, Matematinė logika, Funkcijų teorija) – Ramūnas Garunkštis

2. Stochastinių metodų ir modelių (Atsitiktiniai procesai, Finansų ir draudimo matematika, Statistika, Tikimybių teorija) – Jonas Šiaulys

3. Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo metodų – Olga Štikonienė

4. Matematikos istorijos ir didaktikos (Matematikos istorija, Matematikos ir informatikos dėstymo metodika) – Juozas Banionis, Rimas Norvaiša

5. Matematikos taikymų (Matematinis modeliavimas, Socialinių reiškinių modeliai ir kt.) – Aleksandras Krylovas, Natalja Kosareva

6. Taikomosios statistikos – Danutė Krapavickaitė, Rūta Levulienė

7. Teorinės informatikos – Igoris Belovas

Lietuvos matematikų draugijos suvažiavimo darbotvarkę ir 62-osios LMD konferencijos programą galima rasti http://www.lmd.mif.vu.lt/wp-content/uploads/2021/05/Programa_Final.pdf

Moksleiviai iš socialiai pažeidžiamų šeimų į universitetus stoja 3 kartus rečiau

Artėjant valstybinių brandos egzaminų laikotarpiui, itin aktualiu klausimu tampa būsimų studijų pasirinkimas, o jį kartais nulemia ne tik mokslo pasiekimai ar egzaminų įvertinimai. 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – į universitetus mažų pajamų šeimų moksleiviai įstojo beveik 3 kartus rečiau.

2021 06 02 VU is aukstai380x250Didžiausias iššūkis – finansiniai sunkumai

Su finansiniais sunkumais susijusias problemas Lietuvoje sprendžia ir valstybė, ir pačios aukštojo mokslo institucijos, siekdamos užtikrinti mokslo prieinamumą visiems norintiems studijuoti. Vis dėlto ne visos priemonės veiksmingos – dėl skirtingų moksleivių galimybių ir pasiekimų didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius nelėmė ryškių pokyčių. VU Verslo mokyklos strateginių verslo partnerysčių vadovė Aneta Šlekytė-Kaminienė sako, kad tokiam rezultatui įtakos gali turėti ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria abiturientai.

„Mano profesinė patirtis rodo, kad vaikai, kilę iš socialiai remtinų šeimų, susiduria ne tik su finansiniais iššūkiais, kurie susiję su pragyvenimo išlaidomis – būsto ir tikslingai pragyvenimui reikalingų lėšų trūkumu, bet ir su iškylančiais klausimais, kaip integruosis studijų bendruomenėje, kaip pavyks užmegzti tvirtus ryšius, kurie padėtų naujame socialiniame lauke integruotis ir gerai jaustis. Be abejo, valstybės ar aukštųjų mokyklų skiriama pagalba ar parama yra svarbi. Konkretus pavyzdys – Vilniaus savivaldybės pagalba ieškant būsto ar prisidedant prie išlaidų už jį dengimo“, – sako A. Šlekytė-Kaminienė.

Tačiau moksleiviai iš finansinius sunkumus patiriančių šeimų studijas aukštosiose mokyklose iškeičia į profesinį išsilavinimą dar nesusidūrę su galimomis pragyvenimo ar kitomis išlaidomis. Aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas atskleidė, kad tarp žemesnio socialinio-ekonominio statuso moksleivių aukštojo universitetinio mokslo patrauklumas vertinamas prasčiau nei koleginio ir ypač profesinio mokymo. Ir nors studijos universitete gali būti patrauklios dėl su jomis siejamų pozityvių traukos veiksnių – akademinių galimybių, didelių pajamų po studijų, rinktis studijas kolegijoje ir profesinį mokymą skatina mažiau atvirai ambicingi profesiniai motyvai ir šių išsilavinimo alternatyvų prieinamumas, studijų trukmė.

„Be to, dėl mažesnių pasiekimų žemesnio socialinio-ekonominio statuso moksleiviai gali rečiau pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, o profesinė patirtis liudija, kad jaunuoliai, kilę iš socialiai remtinų šeimų, retai svarsto paskolų studijoms alternatyvą. Tokiais atvejais didelę reikšmę turi papildomos stipendijos“, – sako VU Verslo mokyklos atstovė.

Finansinė pagalba svarbi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu

Nors aukštojo mokslo prieinamumas gali būti ribotas finansinius sunkumus patiriančių šeimų moksleiviams, tyrimas rodo, kad studijų kaina, negavus valstybės finansavimo, visų socialinių grupių šeimoms sukeltų finansinių sunkumų, ypač šiandien, kai papildomas kliūtis lemia ir koronaviruso pandemija. Pasak VU Teisės fakulteto studijų prodekano doc. Haroldo Šinkūno, tai jau tampa dideliu iššūkiu visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.

„Viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos dalis Lietuvos abiturientų, kurie greičiausiai būtų rinkęsi studijas užsienyje, lieka Lietuvoje. Kita vertus, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos apribojo mūsų moksleivių galimybes studijuoti šalyje, kurioje studijos aukštosiose mokyklose tarp mūsų abiturientų buvo gana populiarios. Nepaisant šių iššūkių, gabūs ir motyvuoti jaunuoliai lieka Lietuvoje ir studijoms renkasi VU ar kitas Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas, todėl turime užtikrinti gerą tų studijų prieinamumą“, – sako doc. H. Šinkūnas.

Pasak VU Teisės fakulteto studijų prodekano, svarbus aspektas, motyvuojantis abiturientus rinktis studijoms Lietuvos universitetus ir kolegijas – ne tik derama studijų kokybė, bet ir adekvatus valstybės skiriamų lėšų dydis studijų vietoms aukštosiose mokyklose finansuoti, nesumažėjęs nepaisant sudėtingo pandeminio laikotarpio.

„Studijų prieinamumo, o kartu ir socialinės atskirties mažinimo aspektu yra svarbūs ir kiti finansiniai instrumentai. Pavyzdžiui, čia galima paminėti Valstybinio socialinio fondo skiriamas socialines stipendijas, kurias gali gauti, mano duomenimis, ne mažiau kaip šeši šimtai socialiai remtinų asmenų. Maždaug penkiasdešimt stipendijų numatoma skirti užsienio lietuviams, taip paskatinant juos ne tik pasirinkti studijas Lietuvoje, bet ir sugrįžti į ją. Turint omeny su pedagogų rengimu susijusius iššūkius ir vis dar Lietuvos poreikiams aiškiai nepakankamą pedagogikos studijų populiarumą, gera žinia yra tai, kad šias studijas pasirinkusiems asmenims skiriama 300 eurų per mėnesį parama, o vien tik Vilniaus universitete tokią paramą gauna daugiau kaip 250 studentų“, – pasakoja doc. H. Šinkūnas.

Stipendija, skatinanti spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas

Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą Lietuvoje, VU įsteigė specialią 450-mečio stipendiją, skirtą studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Pirmuosius studijų metus – nuo rugsėjo iki birželio mėnesio – 200 eurų stipendija bus mokama net 100 gabiausių, tačiau finansų stokojančių studentų.

„Kiekvienas gabus moksleivis turi turėti galimybę siekti aukštojo mokslo nepaisant jo turtinės padėties, todėl VU kelia sau uždavinį mažinti socialinę atskirtį, kuri ypač skaudi Lietuvos regionuose. Tikime, kad šios stipendijos taps investicija į valstybės ateitį, nes suteiks galimybę mokytis tiems, kuriems finansinė padėtis gali tapti realia kliūtimi kelyje žinių link“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Į šią stipendiją praėjusiais metais pretendavo abiturientai iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir rajonų, o stipendininkų priėmimo balo vidurkis buvo 8,07. Šios stipendijos galimybe pasinaudojo ir studentas su aukštesniu nei 10 priėmimo balu, kai papildomi balai skiriami už kitus pasiekimus moksle, stipendiją gavo ir abiturientas, turintis 9,96 priėmimo balą, jo pajamos įvertintos 0 eurų per mėnesį. Vidutinės 450-mečio stipendijas gavusių asmenų pajamos siekė 175 eurus per mėnesį vienam šeimos nariui, o apie 20 proc. stipendininkų šeimos neturėjo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.

Į VU 450-mečio stipendiją pretenduoti gali stojantieji, kurie pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų prašyme pirmu numeriu renkasi studijas VU, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau nei 350 eurų, kurie nėra anksčiau įgiję bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio ir nėra gavę VU gimtadienio stipendijos. Paraiškos stipendijai gauti priimamos iki rugpjūčio 5 d.

Be 450-mečio stipendijos, stojantieji į VU gali pretenduoti į socialinę stipendiją, kuria besinaudojantiems kas mėnesį skiriama 260 eurų, gauti tikslines išmokas studijų prieinamumui didinti, kai studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, skiriama 160 eurų kas mėnesį visus studijų metus. Studentai gali pasinaudoti ir sumokėtos studijų kainos kompensavimo galimybe, kai geriausiai valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys studentai kartą per metus gali susigrąžinti už studijas sumokėtą studijų kainą. Kasmet studijų kaina grąžinama daugiau nei 200 pirmosios ir antrosiosI pakopos VU studentų.

2021-06-02

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos