Fakulteto naujienos

„Su mentorių pagalba startuoliai auga beveik 4 kartus greičiau ir pritraukia net 7 kartus daugiau rizikos kapitalo, nei besivystantys savarankiškai,“ – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p direktorius Gintas Kimtys. Tuo per daugiau nei 20 metų verslo konsultavimo patirties įsitikino ir MITA projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius, įvairių verslo mokymų programų vadovas Ugnius Savickas. Pasak jo, greitas augimas yra esminė startuolio išgyvenimo sąlyga, todėl mentorių pagalba ieškant labiausiai pasiteisinančių sprendimų versle yra nepakeičiama.

Ar pritartumėte, kad visiems startuoliams reikalingas mentorius?

Pagrindinė startuolio išgyvenimo sąlyga – greitis. Turint idėją ją reikia kuo greičiau testuoti rinkoje, o jei nepasiteisino – keisti, tobulinti. Tame dinamiškame, greitame procese dažnai dalyvauja jauni žmonės, naujokai toje industrijoje, neturintys daug patirties. Tad pagrindinė mentorystės misija yra pasidalyti patirtimi. Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys – meistro ir pameistrio santykis. Iš mentoriaus startuoliai gali sužinoti apie jo patirtis, klaidas, klausti patarimo. Todėl atsakymų taip ilgai nereikia ieškoti patiems. Dažnai verslai turi ne vieną, o kelis mentorius skirtinguose gyvavimo etapuose, kai susiduriama su besikeičiančiomis problemomis, klausimais ir iššūkiais.

Gal galite plačiau papasakoti, kaip vykdoma verslo mentorystė?

Savo struktūra ji mažai skiriasi nuo individualiosios mentorystės. Pirmiausia, būtina sąlyga, kad prižiūrima įmonė aiškiai suvoktų mentorystės poreikį ir turėtų aiškų klausimą, pavyzdžiui, kaip pasiekti kokį nors rezultatą, pritaikyti tam tikrą technologiją, sumažinti klientų skeptiškumą. O pačios konsultacijos vykdomos įvairiai. Jei mentorius linkęs dalytis žiniomis ir klientui aiškiau, ką daryti toliau, tai nebūtina dar penkis kartus susitikti, kad šį santykį būtų galima laikyti pavykusiu. Bet būna ir atvejų, kai įmonės prašo palydėti jas kokiame nors procese, tuomet vyksta periodiniai susitikimai ar net suformuojama kokia nors prižiūrinti grupė. Tai priklauso nuo klausimo sudėtingumo.

Ar pritariate, kad tik patyręs versle pralaimėjimų, nuopuolių ir pakilimų verslininkas gali būti geras mentorius kitiems? Kuo jūsų patirtis padeda konsultuojant startuolius?

Pritariu, kad patirtis reikalinga, jos neturint apsistotumėme ties teorinių žinių perpasakojimu. Aš turiu nemažai patirčių, kurias išgyvenu su klientais, bet esu ir pats kūręs verslų, turėjęs įvairių istorijų, sėkmių, nesėkmių. Aktyvus dalyvavimas verslo rinkoje man leidžia lengviau interpretuoti, kokį rezultatą startuolio veiksmai galėtų turėti. Bet taip pat svarbu suvokti, kad galutinį sprendimą imtis arba nesiimti kokio nors veiksmo turi priimti pati įmonė. Mentorius gali tik patarti. Apskritai mentoriaus veikloje reikalingas patirčių ir gebėjimo konsultuoti, girdėti startuolį duetas. Dažnai tenka kvestionuoti, ar klausimas, kurį man pateikė startuolis, tikrai yra tas klausimas, kurį jis nori išspręsti. Tenka pasigilinti į idėją, vertės pasiūlymą, ketinamus naudoti metodus, pardavimų technikas, o tada praverčia empatiška analitika, sugebėjimas išgirsti, įsijausti ir artikuliuoti taiklesnius savo patirties ir žinių pritaikymo būdus.

Ar Lietuvoje startuoliams ieškoti mentorių pagalbos populiaru?

Aplinka ir vykstančių renginių kiekis, mano nuomone, sudaro šiltnamio sąlygas startuoliams. Jei tik yra noro, įmanoma pasiekti bet kurį žmogų, mentorių. Žiūrint į visą ekosistemą, sakyčiau, kad motyvacinio užsipumpavimo yra daug, bet elementarių pradinių žinių labai mažai. Todėl dažnas startuolis išsikvepia susidūręs su pirmais iššūkiais, sunkesniais vadybiniais uždaviniais. Sutinku ir drąsių jaunuolių, bet daugeliui pritrūksta atkaklumo. O versle jiems tikrai ne kartą reikės pakovoti dėl norimo rezultato, todėl reikia daugiau užsispyrimo.

Kokias išskirtumėte esmines ankstyvos stadijos startuolių klaidas?

Esminė klaida – pernelyg didelis idėjos įsimylėjimas, tam tikra prasme – egocentriškumas. Kai taip nutinka, verslininkai nustoja girdėti klientą, mano, kad jis nieko nesupranta. Dar viena klaida – nenoras keistis. Verslininkai kartais pavojingai susitapatina su verslu (verslas lygu aš), todėl pokyčiai atrodo lyg pasaulio pabaiga. Tokiu atveju nesėkmės priimamos pernelyg jautriai, yra lydimos traumų. O juk tam tikru abstrakcijos lygiu verslas tėra mechanika – mes kuriame vertę, ir jei klientui jos nebereikia, arba mes pasikeičiame, arba ir mūsų nebereikia. Tada būtina nuspręsti – ar keičiamės, darome dirbtinį kvėpavimą, ar pjauname tą šaką. Dar vienas aspektas, kurį išskirčiau – pernelyg didelis vyresnės kartos verslininkų santūrumas, o jaunesnės kartos – optimizmas. Vyresnės kartos žmonėms kartais nedrąsu imtis didelių projektų, jiems užtenka savo verslą vykdyti lokaliai. O jaunimas dažnai įsivaizduoja, kad jau rytoj jų produkcija bus prekiaujama visame pasaulyje, nes tokia idėja dar niekam nėra kilusi. Vienus reikia pamotyvuoti ir padrąsinti, o kitus pristabdyti, nukreipti tinkama linkme.

Papasakokite, kas yra preakceleratorius ir kuo jis naudingas startuoliams.

Kompetencija yra trijų dėmenų – žinių, įgūdžių ir motyvacijos – visuma. Preakceleratoriaus tikslas – vos tik užgimus idėjai kurti startuolį, suteikti jo komandos nariams teisingų pradinių žinių, pamatą tolesnei veiklai. Nes, kad ir kokie motyvuoti verslininkai būtų, realybėje yra paprastų techninių, vadybinių dalykų, kuriuos tiesiog reikia padaryti, o padarius blogai pataisyti labai sunku. Preakceleratoriuje startuoliai gali pasitikrinti savo idėjas, suprasti, kaip viskas veikia, įsivertinti. Absolventai gali tiksliai apsispręsti – ar toliau plėtoti savo verslą, ar ne, ar dar reikia ką nors patobulinti, ko nors išmokti. Jie taip pat turės galimybę pasipildyti komandos nariais, susipažinti su investuotojais ir verslo angelais, dalyvauti renginiuose.

MITA projekto „TechHub“ preakceleratoriaus metu startuoliai turės asmeninius mentorius, kurie lydės juos viso projekto metu. Kuo tai svarbu?

Mentoriai yra kaip vitaminai. Be vitaminų augama vienu greičiu, su vitaminais – kitu. Mentoriai paspartina tam tikrų procesų taikymą, gali sutaupyti laiko ieškant paties produktyviausio būdo, metodo. Gal startuolis tą metodą atrastų pats, bet jam prireiktų pabandyti dvidešimt kitų metodų, kol surastų tinkamiausią. Be to, nuolatinė pagalba ir darbas su mentoriumi suteiks disciplinos, padės išlaikyti dėmesį svarbiems dalykams, kad nebūtų blaškomasi. Nes, jei įmonė dar neturi įgūdžių dirbti komandoje, entuziazmas ir energija rutinoje dažnai pradeda blėsti ir finišo tiesiojoje būna sunku susikaupti, pasiekti rezultatų.

Kaip bus organizuojamos veiklos preakceleratoriaus metu?

Tai bus intensyvus procesas, truksiantis tris mėnesius. Jų metu startuoliams kasdien vyks mokymai su aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio ekspertais, jiems bus suteikta literatūra, organizuojami susitikimai su kitais startuoliais, hakatonai. Iš viso numatyta dvylika preakceleratoriaus temų, apimančių verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitus klausimus. Kiekvieną dieną jų lauks įvairios veiklos nuo teorinių žinių įsisavinimo iki jų taikymo, savarankiškų užduočių atlikimo, pažangos aptarimo su mentoriais. Kasdien tam ketinama skirti po 2–4 valandas.

Ką patartumėte tiems, kurie turi inovatyvią idėją, bet dvejoja, ar dalyvauti pre-akceleratoriuje?

Natūralu, kad bijome daryti tai, ko nepažįstame, šiuo atveju – imtis verslo. Tačiau preakceleratorių būtų galimaprilyginti šuoliui į ežerą su penkiomis gelbėjimosi liemenėmis. Tai visiškas šiltnamis, skirtas pasimokyti, suprasti, išbandyti savo idėją saugioje aplinkoje. Be to, susipažinti su kitais startuolių įkūrėjais, investuotojais, pristatyti savo idėjas, konsultuotis su ekspertais. Net jei po preakceleratoriaus komanda nuspręstų, kad ši veikla ne jiems, įsivaizduojate, kiek sutaupytų savo pinigų? O jei norima toliau vystyti startuolį, tai gal net dešimt metų ieškojimų pavyktų sutaupyti. Manau, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio preakceleratoriaus, kuris kokybiškai suteiktų pagrindinių žinių, leistų lavinti įgūdžius ir skatintų motyvaciją. Tai daug efektyviau už renginius, kuriuose visi susirenka ir šaukia „aš galiu“, bet įgūdžių ir žinių negauna. Šioje programoje nebus perteklinių iliuzijų. Startuoliai bus supažindinti su blaiviu požiūriu, kad verslas – ne baubas, tik jam reikia žinių.

Registracija į preakceleratorių vyks iki spalio 23 d. Startuoliai ar komandos, dar neįkūrusios juridinio asmens, gali registruotis čia. Asmenys, neturintys komandos, tačiau norintys prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, gali registruotis čia.

Išsamiau susipažinti su preakcleratoriaus veiklomis galima:

• Spalio 19 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime studentams. Registracija
• Spalio 22 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime mokslininkams, doktorantams. Registracija

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

Informacinių technologijų studentas Darius Laguckas pagal dvišalių mainų sutartį mokėsi Taivano nacionaliniame universitete. Jis pasidalino savo įspūdžiais, papasakojo apie studijas bei savanorystę.

Studijų dalykai

Praktikos bei teorijos santykis panašus, tačiau nėra atskirai skirta laiko pratyboms, tai dažniausiai reikėjo atlikti darbus savarankiškai arba grupėse. Bent iš dalykų, kuriuos buvo galima rinktis anglų kalba, turinys įdomus ir aktualus.

Dėstytojai nebijo pašmaikštauti, o kompiuteris ant suolo, tai nuotoliniu būdu paskaitoje dalyvaujantys kurso draugai.

Covid-19 ir nuotolinis mokymasis

Dėl COVID-19 ir nuotolinio mokymosi problemų nebuvo, dalis paskaitų vyko nuotoliniu būdu.

Su pandemija buvo susitvarkyta labai gerai, apribojimai buvo tik minimalūs – pastovus temperatūros matavimas ir pašalinių žmonių ribojimas universitete. Vienintelė problema buvo su skrydžiais – reikėjo keisti skrydį tiek nuvykstant, tiek grįžtant.

Universiteto miestelis labai didelis, dauguma studentų važinėja dviračiais.

Dėstytojai

Dėl pandemijos dalis dalykų vyko nuotoliniu būdu, dalis dėstytojų prisitaikė greičiau, kiti lėčiau, tai dėl to paskaitų tempas kartais turėjo būti greitesnis vien dėl to. Norint, kad viskas būtų aišku per paskaitas, reikia iš anksto pasižiūrėti paskaitos medžiagą.

Unversitetas yra geriausiai vertinamas Taivane, o bendrai pasauliniame reitinge patenka į top 70 universitetų.

Darius savanoriavo universiteto ir Mokslo ministerijos rengiamame projekte. Vyko kultūriniai mainai su mokyklų, ypač iš atokesniu regionų, mokiniais. Studentas turėjo nuotolines sesijas kiekvieną savaitę su mokiniais bei buvo organizuojamos ir kelionės į mokyklas su įvairiais užsiėmimais kaip kaligrafija, aitvarų darymas.

Kalba

Susikalbėti su dėstytojais bei kolegomis angliškai nebuvo jokių problemų. Teko atlikti kinų kalbos lygio nustatymo testą, todėl kalbą studijavau su trečią semestrą ją studijuojančiais studentais. Vietinės kalbos pagrindų mokėjimas padeda susikalbėti su vyresniais žmonėmis, ypač užsisakinėjant maistą.

Šventyklų yra visur, bet Pietiniame Tainan mieste jų ypač daug. Taip pat šis miestas garsus dėl skanaus maisto.

Finansai

Kainos yra panašios, kaip ir Lietuvoje. Nuoma, bei nekilnojamas turtas ten brangesnis, bet restoranuose galima pavalgyti pigiau (net ir už 3 eur ar mažiau).

Universitetas suteikia bendrabutį, galimi variantai: dvivietis kambarys, vienvietis bei vienvietis (suite) su virtuve. Vienviečio kambario nuoma apie 230 eurų per mėnesį. Miesto transporto mėnesinis bilietas apie 38 eur. Pigesni skrydžių bilietai į Taivaną 600-1000 eurų.

Pagrindinis universiteto miestelis pakankamai didelis (apie 113ha), todėl dauguma studentų turi nuosavus dviračius.

Taroko nacionalinio parko pabaigoje yra aukščiausiai virš jūros lygio esantis Wuling kelias (3,275m).

Tarptautinėje matematikos olimpiadoje, vykusioje nuotoliniu būdu, bronzos medaliais apdovanoti Dominykas Marma (mokytojai Leonas Narkevičius ir Povilas Tvarijonas) iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Vilniaus licėjaus mokiniai Matas Urbonas ir Aleksandras Melnik (abiejų mokytojas Benas Budvytis).

Pagyrimo raštais apdovanoti Dovydas Vadišius iš Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos (mokytojos Vilija Šileikienė ir Roma Petrošienė) bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai Juozapas Ivanauskas (mokytojai Zina Šiaulienė, Eduardas Juška ir Ingrida Brazauskienė) ir Mantas Bakšys (mokytoja Zina Šiaulienė).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prof. hab. dr. Artūras Dubickas ir asistentas dr. Aivaras Novikas.

Komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė 54 vietą iš 105 komandų.

Šiemet Tarptautinė matematikos olimpiada surengta jau 61-ąjį kartą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Vilniaus universiteto Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „TechHub“ – kviečia startuolių komandas, taip pat tuos, kurie nori prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, registruotis į preakceleratorių. Projekto metu startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba plėtos savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais.

Inovacijų ekspertas ir vienas iš preakceleratoriaus mentorių dr. Gediminas Rumšas teigia, kad dabar palankiausias metas kurti ir vystyti startuolius, nes rinkoje yra daugiau lėšų investicijoms nei idėjų, kurioms būtų galimapinigus panaudoti: „Rizikos kapitalo investicijoms į startuolius skatinti skirta daugiau nei 100 mln. eurų valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšų. Taigi patirties rinkoje yra, pinigų investicijoms irgi – dabar reikalingos komandos su degančiomis akimis ir idėjomis. Būtent jų ir laukiame preakceleratoriuje.“

Mokymų metu startuoliai išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes. Geriausiai pasirodžiusios komandos turės galimybę dalyvauti susitikimuose ir akceleratoriuose užsienyje. Planuojama, kad komandos preakceleratoriaus veikloms skirs iki 20 valandų per savaitę.

„Dar visai neseniai preakceleratoriai Lietuvoje buvo trūkstama startuolių ekosistemos dalis ir gauti svarbiausių žinių apie verslą ir inovacijas praktiškai nebuvo kur. Ši programa startuoliams leis išbandyti savo komandą ir idėją saugioje aplinkoje, niekuo nerizikuojant ir sulaukiant pagalbos kiekviename žingsnyje“, – sako MITA l. e. p. direktorius Gintas Kimtys.

Teikti paraiškas dalyvauti preakceleratoriuje gali startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus), taip pat inovatyvią idėją turinčios komandos, ketinančios įregistruoti įmonę preakceleratoriaus metu. Nevisiškai susiformavusioms komandoms mentoriai padės surasti trūkstamus komandos narius.

Registruotis taip pat gali komandos ir idėjos neturintys, tačiau norintys prisidėti prie kitų startuolių idėjų įgyvendinimo asmenys. Jiems skirta atskira anketa, kurioje reikia nurodyti savo kompetencijas ir įvardyti sritis, kuriose norima padėti startuoliams. Įvertinusi paraiškas projekto komanda sujungs atskirus asmenis su komandomis, kurioms reikia pastiprinimo.

Registracija į pirmąjį „TechHub“ preakceleratoriaus ciklą tęsis iki spalio 23 d. Atrinkti kandidatai bus kviečiami į motyvacinį pokalbį su preakceleratoriaus mentoriais. Startuoliai bus vertinami atsižvelgiant į jų vystomo produkto inovatyvumą, perspektyvumą ir komandos kompetencijas, galimybes išvystyti produktą. Įvertinus paraiškas dalyvauti programoje bus pakviestos 25 komandos. Preakceleratorius prasidės lapkričio 9 d.

Registracija startuolių komandoms

Registracija asmenims, norintiems prisidėti prie kitų komandų idėjų įgyvendinimo

Daugiau informacijos apie preakceleratorių

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

„Kadaise universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai. Džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas“, – sako Vilniaus universiteto (VU) kancleris Nikita Ananjevas. Nors šias pareigas einančių asmenų darbai dažnai lieka „už kadro“, universiteto, studentų ir darbuotojų gerovei jie itin svarbūs. Kancleris ne tik padeda rektoriui valdyti universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, bet ir atsako už investicinių ir veiklos projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, neakademinių padalinių veiklos kokybę bei rezultatus ir turi daugybę kitų pareigų. N. Ananjevas pasakoja apie VU įgytą patirtį, universiteto planus ir naujoves.

Esate VU kancleris jau ilgiau nei trejus metus. Papasakokite apie savo patirtį dirbant universitete. Kuo ji skiriasi nuo jūsų senesnių darboviečių?

Iki tapdamas VU kancleriu vadovavau Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA), o prieš tai 20 metų dirbau bankų sektoriuje. Patirtis, kurią įgijau vertindamas projektus, dirbdamas kartu su patyrusiais Europos bankininkystės specialistais, valdydamas rizikingų aktyvų portfelį po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, prisidėdamas prie įmonių pertvarkymo, jų piniginių srautų valdymo, be abejonės, buvo itin naudinga. Svarbiausia buvo priimti greitus, tačiau pasvertus, rezultatyvius sprendimus, kartais neturint išsamios informacijos.

Darbas universitete, lyginant su ankstesnėmis darbovietėmis, sakyčiau, yra išskirtinis, reikalaujantis įvairių sričių išmanymo bei holistinio požiūrio. VU, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderis, perkopęs 440 gyvavimo metų, turi gilias tradicijas, stiprią ir įvairialypę bendruomenę, jungiančią dabartinį ir būsimą Lietuvos intelekto elitą – mūsų studentus, taip pat jiems talkinantį administracinį personalą, kitus darbuotojus. Be abejo, tokio dydžio universiteto valdymas ir veiklos organizavimas yra savitas, jam nėra artimų analogų bankininkystės ir verslo srityse, tačiau, mano giliu įsitikinimu, VU unikalumas yra jo sėkmės raktas. Savo laiku universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai, džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas, prisidėti prie įvairių reikšmingų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo, VU bendruomenės gerovės.

Prie kokių svarbiausių VU vykdytų ar vykdomų projektų, reformų įgyvendinimo prisidėjote per savo kandenciją?

Tapęs kancleriu iš karto patekau į nemažą įgyvendinamų projektų ir pradėtų reformų sūkurį. Vienas iš svarbesnių darbų buvo VU biudžetavimo ir planavimo peržiūra, suteikiant VU vadovybei, Tarybos nariams, senatoriams galimybę turėti visa apimantį universiteto finansų vaizdą, planuoti išlaidas ir investicijas prioritetinėse srityse. Realizuojant VU pagrindinei veiklai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir apdairiai planuojant ir tvarkant finansus pavyko sukaupti tvarius bendrus universitetinius rezervus.

Taip pat aktyviai dirbama pagal valstybės DNR programą, siekiant universitetui palankių plėtros sprendimų. Neliko užmarštyje ir neakademinė sritis, kuri yra svarbi mūsų kasdieniniam darbui. Performuotas IT paslaugų centras, kurio kolektyvas dirba prie įsisenėjusių VU naudojamų IT sistemų pertvarkos.

Kita stambi kryptis buvo sėkmingai pabaigti senųjų paslaugų ir statybos direkcijų reorganizavimą į Turto valdymo ir paslaugų centrą, paremtą moderniais valdymo principais ir šiuolaikinėmis metodologijomis. Daliai žmonių tai buvo skausmingas procesas, kadangi personalo skaičių sumažinome daugiau nei šimtu darbuotojų, tačiau, žvelgiant iš VU pozicijos, perėjome į aukštesnį paslaugų teikimo lygį, kartu sutaupydami ūkio daliai skiriamų finansų resursus. Tai suteikė galimybę maždaug 800 tūkst. eurų kasmet nukreipti akademinių padalinių poreikiams. Apskritai siekiame modernizuoti VU aplinką, diegiame žaliuosius sprendimus, modernizuojame patalpų ir parkavimo aikštelių valdymą.

Kokius pokyčius, susijusius su universiteto ūkiu, finansais, vidaus tvarka, jūs norėtumėte matyti netolimoje ateityje?

Idealiu atveju norėtųsi, kad akademinius padalinius aptarnaujantis neakademinis personalas taptų nematomas. Žinoma, to, ko gero, realiame gyvenime niekada nebus vien dėl žmogiškojo faktoriaus, bet labai norėtųsi, kad nemaža dalis procesų būtų automatizuota, kad VU personalas galėtų koncentruotis tik į mokslą ir studijas. VU ūkį sudaro daugiau kaip 300 tūkst. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, daug žemės bei valstybinių miškų. Tad aktualu kuo labiau optimizuoti naudojamą turtą, identifikuojant VU veiklai naudojamą bei laisvą turtą, išskiriant tvarkytiną, parduotiną ir vystytiną pagal prioritetinius poreikius. Svarbūs išlieka ir nekilnojamojo turto inžinerinės infrastruktūros priežiūros klausimai. Su tuo glaudžiai susiję ir finansiniai srautai. Universitetas yra mokslo kalvė, ne pinigų, tad juos turime sunkiai uždirbti, o uždirbę naudoti taip, kad VU bendruomenė iš to gautų maksimalią naudą.

Kokie plėtros projektai šiuo metu vykdomi VU?

Didžiausi ir šiandien svarbiausi projektai yra susiję su VU plėtra. Pirmasis projektas, kuris be penkių minučių jau yra rangos stadijoje, susijęs su Medicinos fakulteto plėtra ir jų naujo pastato statybomis Santaros slėnyje, kad studentams būtų užtikrintos galimybės glaudžiai susieti ir derinti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais. Tai itin aktualu dėl didelio medicinos srities specialistų poreikio ir augančio studentų skaičiaus. Informatikos specialistų poreikis taip pat labai didelis, tad antrasis projektas susijęs su Matematikos ir informatikos fakulteto naujojo pastato statybomis. Bandysime centralizuoti šiuo metu po atskirus Vilniaus miesto kvartalus išsibarsčiusius šio fakulteto padalinius, įskaitant ir superkompiuterių lokacijas. Taip pat ketiname skirti dėmesio Chemijos ir geomokslų fakulteto naujojo pastato statyboms, kadangi tenka dirbti dar sovietmečiu įrengtose laboratorijose, kurios visai neatitinka nei saugumo reikalavimų, nei šios dienos poreikių.

Kokią įtaką jūsų darbui padarė karantinas, su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Karantino paskelbimas ne tik man, bet ir visam universitetui darbą apvertė aukštyn kojomis. Prasidėjus pandemijai sukūrėme darbo grupę koronaviruso prevencijos priemonėms nustatyti ir taikyti VU. Teko priimti įvairius sprendimus dėl nuotolinio mokymosi galimybių, darbo, įvairių renginių organizavimo, VU patalpų naudojimo, higienos priemonių užtikrinimo ir kt. Iki šiol, vis dar esant dideliam susirgimų skaičiui, tenka daug tartis, domėtis apie geriausių įmanomų sąlygų studentams sudarymą tokiu sudėtingu laikotarpiu. Tai ir buvo didžiausias iššūkis – greitai reaguoti į epidemiologinę situaciją šalyje ir sudaryti sąlygas VU tiek mokytis, tiek dirbti, socializuotis, kiek įmanoma mažiau rizikuojant sveikata.

Papasakokite, kas naujo planuojama Saulėtekyje esančioje VU dalyje. Kokių naujovių gali tikėtis ten besimokantys studentai ir bendrabučių gyventojai?

Ten išties numatoma daug naujovių. Apskritai džiugu, kad erdvės Saulėtekyje tampa vis modernesnės. Ten turime ir Gyvybės mokslų centrą, ir Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą. Neseniai atsinaujino Teisės fakultetas – jo pirmame aukšte jau buvo galima rasti ir kavinę, ir restoraną, o dabar ten bus ir erdvė, skirta VU Technologijų uosto reikmėms. Lygiai taip pat persitvarkys ir atsinaujins Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Kaip minėta, gavus finansavimą bus vykdomos Matematikos ir informatikos fakulteto bei Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos. Be to, jeigu pavyks laimėti konkursą dėl finansavimo, tikimės dalies mūsų „žaliosios“ darbotvarkės įgyvendinimo, diegiant saulės energetikos modulius Saulėtekio pastatuose. Pagrindinis mūsų siekis – koncentruoti mokslą į kuo mažiau lokacijų, kurios šiandien smarkiai apsunkina akademinės veiklos organizavimą ir reikalauja papildomų sąnaudų tiek iš VU prižiūrint tą turtą, tiek iš pačių studentų, kuriems tenka savo lėšomis nuolat migruoti tarp skirtingose miesto dalyse išsidėsčiusių VU pastatų.

Užsiminėte apie VU Technologijų uostą. Teko girdėti, kad tai vienas didžiausių projektų, kuriuo patikėjote ir kuriam skyrėte finansavimą. Kuo šis projektas, jūsų nuomone, svarbus?

Šis projektas itin prasmingas, kadangi atlieka labai svarbią užduotį – skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Mes suvokiame, kiek gabūs mokslininkai gali prisidėti prie žiniomis grįsto verslo augimo šalyje, todėl norime juos, taip pat studentus ir verslo atstovus suburti, suvienyti dėl bendrų projektų. Technologijų uostas yra patraukli vieta studentų saviraiškai, praktikos ir darbo vietų paieškai, startuolių plėtrai. Svarbi Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas „TechHub“ – suteiks galimybę jaunuoliams steigti startuolius, mokytis apie jų kūrimą, išplėtoti savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto. Visas veiklas Technologijų uosto dalyviai galės vykdyti naujosiose „TechHub“ patalpose Saulėtekyje.

Kokią VU viziją matote po penkerių, dešimties metų?

Apskritai VU vizija yra būti vienu geriausių Europos universitetų. Manau, einame puikia linkme – esame tarp 1,5 proc. geriausių universitetų pasaulyje. Tačiau kalbant apie tai, ką norėčiau matyti VU netolimoje ateityje, sakyčiau, kad aukštąją mokyklą, kuri žengia koja kojon su inovacijomis, technologijomis, o gal net yra vienu žingsniu priekyje šių procesų. Be abejonės, norėčiau, kad VU būtų sukurtos dar geresnės darbo sąlygos, integruojama daugiau automatizuotų procesų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad viskas priklauso toli gražu ne vien tik nuo paties universiteto, bet ir nuo valstybės politikos, visuomenės vertybių, biudžeto ir kitų aplinkybių.

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

Duomenų šaltinis: https://sam.lrv.lt/koronavirusas

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis kovo 16 d. – spalio 10 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant apibendrintą SEIR epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką iki 2021 m. saisio 31 d.

A paveikslas

A paveiksle (raudona kreivė) pateikiama patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusius ir mirusiuosius) skaičiaus aproksimacija nuo 2020 03 16 iki 2021 01 31, o taip pat suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė), suminis sirgusiųjų (rožinė kreivė) ir suminis mirusiųjų (juoda kreivė) skaičius. Taip pat pavaizduoti faktiniai atitinkamų rodiklių skaičiai. Raudona kreivė rodo, kada buvo pasiektas pirmasis pikas ir kad galima laukti antrojo susirgimų piko.

B paveikslas

B paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirčių skaičių iki 2021 m. sausio 31 d.

C paveikslas rodo patvirtintų savaitinių susirgimų (kartu su pasveikusiais ir mirusiais) skaičių iki 2021 m. saisio 31 d. Jis rodo, kurią savaitę planuojamas didžiausias susirgimų skaičius.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

Rugsėjo 14–24 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) vyko tarptautinės Lietuvos kariuomenės organizuojamos kasmetinės kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla 2020“. Šiemet pratybose dalyvavo daugiau kaip 120 specialistų iš įvairių institucijų, tarp jų – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai doc. dr. Agnė Brilingaitė, doc. dr. Linas Bukauskas, lekt. Eduardas Kutka, lekt. Virgilijus Krinickij ir informacinių technologijų bakalauro IV kurso studentai Gabrielė Kvietinskaitė, Giedrius Saulėnas, Eimantas Rimkus. Dalyviai pasakoja apie savo patirtį ir veiklas, vykdytas pratybų metu.

Kibernetinio saugumo pratybos – galimybė įgyti patirties

Kaip pasakoja E. Kutka, kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir padaro vis daugiau žalos, be to, yra vienas iš pelningiausių „tamsiųjų“ verslų. Pasak dėstytojo, kibernetinio saugumo specialistams reikia nuolat mokytis, kelti savo kvalifikaciją ir megzti kontaktus su kolegomis, siekiant būti pasiruošusiems naujausioms grėsmėms.

Jam pritaria ir V. Krinickij, kuris kibernetinio saugumo pratybose buvo vienos iš „Blue Team“ komandų vadovų: „Šių pratybų metu saugumo specialistai turi galimybę praplėsti savo turimas žinias, pasidalinti patirtimi su kolegomis, išmokti dirbti komandoje ir susipažinti su geriausiomis saugumo praktikomis.“

VU dėstytojai per šias pratybas dirbo „Red Team“ (vykdė atakas) ir „Blue Team“ (gynė kibernetinį poligoną) komandose, buvostebėtojais, treneriais, IT vadovais ir vertintojais. Viena iš pagrindinių funkcijų – teisingai įvertinti dalyvius ir pateikti rekomendacijas kitoms pratyboms.

V. Krinickij pasakoja, kad jo vadovaujama komanda buvo sudaryta iš VU MIF ir LKA studentų bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ kibernetinio saugumo specialistų: „Mūsų komandai reikėjo atvykti į įsivaizduojamos įmonės patalpas kaip kibernetinių incidentų greitojo reagavimo komandai ir ginti jos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų. Man, kaip komandos vadovui, reikėjo koordinuoti komandos darbą, paskirstyti komandos narius pagal pareigybes ir aprašyti identifikuotus kibernetinius incidentus specialioje sistemoje.“

Pasak dėstytojo, visi komandos nariai įgavo neįkainojamos patirties, o studentams tai buvo proga parodyti, ko išmoko per savo studijų laikotarpį fakultete ir patirti naujų dalykų.

Studentai taikė studijų metu įgytas žinias

Viena iš priežasčių, paskatinusių studentą G. Saulėną dalyvauti šiose pratybose – domėjimasis kibernetiniu saugumu: „Tai yra puiki galimybė įgyti patirties, kurios turi ne kiekvienas IT specialistas. Taip pat nemažą įtaką pasirinkimui dalyvauti kibernetinėse pratybose turėjo ir pavasario semestre vykęs vienas iš informacinių technologijų programos studijų dalykų – tinklų saugumas. Kibernetinio saugumo pratybos – puiki galimybė pritaikyti studijose įgytas žinias, identifikuoti sritis, kuriose dar reikia pasistengti.“

Pirmąją savaitę studentai dalyvavo įvairiose paskaitose ir praktiniuose mokymuose, susipažino su pratybų scenarijumi ir kolegomis, sistemomis, kurios buvo naudojamos pratybų metu, poligonu, kurį turėjo ginti. Antrą savaitę prasidėjo pratybų veiksmai.

„Kiekvieną pratybų dieną pradėdavome nuo situacijos pristatymo: kokie yra kiekvienos iš fiktyvių grupuočių tos dienos planai, kokias atakas jos bandys, kokias sistemas mėgins pulti. Po situacijos pristatymo buvo atidaromas poligonas, kurį mes, kaip mėlynoji komanda, turėjome saugoti likusią dienos dalį – iki poligono uždarymo. Raudonoji komanda įvairiais metodais bei įrankiais stengėsi atakuoti mūsų ginamas poligono sistemas, o mes stengėmės jas apginti, atnaujinti, ištaisyti egzistuojančius pažeidžiamumus“, – pasakoja studentas.

Informacinių technologijų IV kurso studentė G. Kvietinskaitė buvo viena iš vos kelių merginų, dalyvavusių kibernetinio saugumo pratybose. Studentė sako, kad dalyvavimas šiose pratybose suteikė galimybę susipažinti su kitų sričių specialistais. „Sutikau žmones, turinčius skirtingų žinių ir patirties, kuria galėjome dalintis vieni su kitais. Taip pat turėjome galimybę bendrauti su kitomis komandomis ir apsikeisti naudinga informacija Iš šių pratybų tikrai pasisėmiau labai daug žinių, o tai yra neįkainojama patirtis, ypač jei sieki karjeros kibernetinio saugumo srityjeׅ“, – sako studentė.

Siekia apsaugoti ne tik save, bet ir kitus

Šiuo metu G. Saulėnas derina studijas VU MIF su kibernetinio saugumo testuotojo darbu ir save ateityje mato būtent šioje srityje.

„Pratybų metu tik dar labiau įsitikinau, kad šioje srityje norėčiau dirbti ir toliau. Kibernetinio saugumo sritis man įdomi tuo, kad čia visuomet reikia mokytis ir tobulėti. Technologijos į priekį juda greitai, o norint būti geru kibernetinio saugumo specialistu reikia ne tik labai gerai suprasti tas technologijas, bet ir gebėti įvertinti galimas jų grėsmes“, – sako studentas.

Kibernetinio saugumo specialistai prisideda prie saugesnio pasaulio kūrimo – stengiasi apsaugoti nuo žmonių ar grupuočių, turinčių žalingų ketinimų. „Neretai tokių nusikaltėlių taikiniu tampa paprasti žmonės, neturintys pakankamai techninių žinių, todėl galintys patekti į piktavalių pinkles. Be to, šioje srityje galima sparčiu tempu tobulėti pačiam, dirbti kartu su gabiais bei patyrusiais žmonėmis“, – savo mintimis dalijasi G. Saulėnas.

Studentė G. Kvietinskaitė savo ateitį taip pat sieja su kibernetiniu saugumu. Tačiau, jos manymu, norint tapti geru šios srities specialistu, reikia išmanyti labai daug dalykų, todėl užsispyrimo ir nuolatinio tobulėjimo siekio linki ir sau, ir kolegoms.

„Šiame amžiuje technologijos labai sparčiai tobulėja. Labai greitai didėja kibernetinių nusikaltimų skaičius, kyla daug rizikų, susijusių ne tik su valstybinės reikšmės duomenimis, bet ir su asmenine informacija. Taigi aš norėčiau pagelbėti tiek specialistams, tiek paprastiems žmonėms, nesusijusiems su technologijomis, kelti sąmoningumą šioje srityje ir apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – sako VU MIF studentė.

Kibernetinio saugumo pratybos svarbios ugdant profesionalus

Visą dėstytojų ir studentų komandą kuruojantis VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas mano, kad tokio masto ir kokybės pratybos, kokias organizuoja Lietuvos kariuomenė, vertos aukščiausių įvertinimų. Be to, jose dalyvavo itin daug specialistų iš įvairių institucijų, su kuriomis VU MIF studentai turėjo galimybę bendradarbiauti.

„Turint galvoje COVID-19 viruso grėsmę, pratybų vykdymas hibridiniu – kontaktiniu ir nuotoliniu – būdu organizatoriams buvo papildomas iššūkis. Kibernetinio saugumo pratybos, kurių metu kontroliuojamoje aplinkoje atkuriamos įsilaužimų veikos bei dėmesį nukreipiančios akcijos, yra ypač svarbios ugdant Lietuvos kibernetines pajėgas. Mokymuisi ir praktinių gebėjimų įtvirtinimui virtualus poligonas yra būtinas, jis reikalingas pritraukiant ir ugdant profesionalus.“

Šiemet pratybose dalyvavo specialistai iš Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Ryšių ir informacinių sistemų bataliono, Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Ignitis“, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Sakartvelo, Ukrainos ir Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (angl. Permanent ES Structured Cooperation – PESCO) vykdomo kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto komanda, į kurią įeina Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos ir Suomijos kibernetinio saugumo specialistai. Organizuojant pratybas prisidėjo ir VU CERT darbuotojai, teikę techninę pagalbą.

VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijoje skiriamas dėmesys naujų mokslinių tyrimų įgyvendinimui kibernetinio saugumo kryptyse, dirbtuvių pagrindu veikiančioms studentiškoms veikloms. Studentai turi galimybę atlikti profesinę arba mokslinę praktiką. Į laboratorijos veiklas dažnai įsitraukia „Erasmus+“ praktikantai, laboratorija nuolat ieško kibernetinio saugumo talentų.

Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum“

Sparčiai vystantis naujomis technologijomis, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau tikrai nesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus-žmones, tačiau robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogišku aptarnaujančiu personalu.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas, vienas iš interneto plėtros Lietuvoje pradininkų bei ateities technologijų vizionierius prof. habil. dr. Laimutis Telksnys sako, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis naujai robotizacijos erai ir ugdyti jaunąją kartą, kuri galėtų, mokėtų su robotais bendrauti ir, dar svarbiau, juos kurti.

Ateičiai reikia ruoštis

Šiuolaikinė visuomenė susiduria su tokiomis problemomis kaip žmonijos senėjimas, darbingo amžiaus žmonių trūkumas, senyvo amžiaus žmonių vienišumas. Didelės pridėtinės vertės produkcijos gamybos, aukšto darbo našumo stoka kelia pavojų Lietuvos ekonominei, socialinei ir kultūrinei padėčiai.

Tačiau technologų ekspertai mato ir teigiamų perspektyvų – juk technologijos nuolat tobulėja, inovacijų plėtros galimybės auga, stiprėja dirbtinis intelektas ir jo tyrimai, robotai humanoidai veržiasi į Azijos šalių rinkas. Ateina nauja – potencialių žmonių pagalbininkų – robotų humanoidų – karta, kurie bus judrūs,  kruopštūs, klusnūs, kantrūs, greitai dirbantys, nestreikuojantys ir niekada nepavargstantys.

Profesoriaus teigimu, svarbu pasirūpinti, kad Lietuvos visuomenė, ypač jaunimas, moksleiviai būtų pasirengę ateinančioms permainoms. Jiems atsivers galimybės gauti gerai apmokamus darbus, plėtoti kūrybinę veiklą, gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją, teikti paklausias paslaugas ir patogiai, maloniai ilsėtis.

„Reikia rengti studentus, gebančius aktyviai veikti ir dirbti ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmanių daiktų visuomenėje. Nuo šių metų pavasario semestro VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute jau pradėtas skaityti kursas bakalaurams Humanoidų robotikos pagrindai. Taip pradedami ruošti specialistai kurie bus pasiruošę kurti ir tobulinti humanoidus, tačiau naujai ateičiai reikia pradėti ruošti visą visuomenę. Nes paprastai jai būna sunku prisitaikyti prie naujovių. Todėl ne tik  klientų aptarnavimo srityje, bet ir realiame gyvenime gali reikėti nemažai laiko, kol žmonės robotus priims kaip įprastą realybę,“ – mano mokslininkas.

Robotas humanoidas – kaip su juo bendrausime?

Robotai humanoidai yra žmogaus pavidalo judrūs kompiuteriai, turintys dirbtinio intelekto savybių ir kurie sąveikauja su aplinka – juda, vaikšto, gali šnekėti, atpažįsta, jam sakomas komandas.

Mokslininkas įsitikinęs, kad tik nuo žmonių priklauso, kokie humanoidai bus ateityje. Jeigu žmogus įdės netinkamą dirbtinio intelekto programinę įrangą, tai robotas blogai ir dirbs. Robotas bus vertas tiek, kiek vertas jį naudojantis, kuriantis žmogus.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbame apie humanoidų robotiką – komunikavimo gebėjimai. Dabar visi kalba apie informatiką, bet yra pamirštama komunikacija, kuri žmonių bendravimui su robotais-humonoidais yra labai svarbi. Komunikacija su robotu turi būti patogi ir informatyvi.

„Ne žmogus turi tarnauti įrankiams, o įrankiai žmogui. Žmogui nereikalingas įrankis, kuriuo nepatogu naudotis. Visi kuriami įrankiai turi tarnauti žmogui, padėti jam, ugdyti jo kūrybiškumą“, – sako profesorius.

Todėl planuojama, kad robotai humanoidai bendraus su žmonėmis šnekėdami. Profesorius L. Telksnys kuria Lietuvių šneka valdomas paslaugas ir rūpinasi, kad mes Lietuvoje su robotais humanoidais bendrautume šnekėdami lietuviškai.

Robotais domėjosi jau Antikos laikais

Kaip pasakoja ateities technologijų kūrėjas, Kinų imperatoriai robotais domėjosi jau prieš kelis tūkstančius metų. Robotus konstravo antikos graikai, egiptiečiai. Kinų imperatorius Huvanas norėjo, kad robotai vaidintų, dainuotų. Graikai, egiptiečiai pageidavo robotus pasitelkti pagalbiniams darbams. Vienas graikų inžinierius sukonstravo robotą, kuris pilstydavo svečiams vyną.

Terminą robotas 1920 metais sugalvojo čekų rašytojas Karel Čapek. Robotas – žmonių pagalbininkas, tarnas, tarnaitė. Ir dabar žmonės turi pagalbininkų, kurie padeda atlikti rutininius darbus.

Tačiau, pasak mokslininko, robotai už žmones pranašesni, nes jie dirba greitai ir tiksliai, netingi, nestreikuoja,  nepavargsta. „Ir apskritai žmonės turėtų ne indus, langus ar grindis plauti, bet susikaupti ir kurti produktus, kurie turi didelę pridėtinę vertę – robotas to padaryti negalės. Tam reikalingi kūrybingi žmonės, o pagalbiniai darbai kūrybingumui, maloniam poilsiui – trukdo“, – įsitikinęs mokslininkas Laimutis Telksnys.

Robotai dirbs įvairiose srityse

Šiuo metu robotų pasaulyje sukuriama daug ir įvairių. Vienas iš jų, kurį įvardija prof. L. Telksnys  – nanorobotas. „Ateityje gydytojas įleis į kraujagysles nanorobotą su švirkštu ir jis važinės po žmogaus kraujagysles, valys nuo sienelių nuosėdas – tai padės sumažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių skaičių“.

Kaip pasakoja profesorius, japonai yra įrengę moteriškų aksesuarų parduotuvę, kurioje kartais žmones aptarnauja robotė, o kartais – žmogus. Su jomis abiem galima pasikalbėti apie tai, kas ten yra parduodama. Vėliau apklausti pirkėjai ir surinkti papildomi duomenys paliudijo, kad robotė humonoidė buvo geriau įvertinta pirkėjų, nes ją galima suprogramuoti taip, kad ji būtų visada maloni, net ir konfliktinėse situacijose išliktų rami ir mandagi.

Dar vienas robotų panaudojimas – gero specialisto įgūdžių, gebėjimų imitavimas, kartojimas. Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas Henrikas Scharfe visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, sukūręs savo dvynį robotą – geminoidą, kuris skaito jo parengtas paskaitas.

Žmonių ir robotų-humonoidų ateitis

Tam, kad žmonių ir robotų-humanoidų bendruomenės nariai, ypač jaunoji karta – ateities visuomenės aktyvūs nariai – našiai darbuotųsi būtina įgalinti juos mokėti ir norėti naudotis naujais darbo įrankiais.

Anot profesoriaus, reikia pasirūpinti specialistais, kurie gebėtų pasitelkti informatikos, kibernetikos, komunikacijos, filologijos, psichologijos, filosofijos, menų mokslų  tyrimų rezultatus savo darbams, mokėtų gyventi ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmanių transporto priemonių ir išmanių daiktų visuomenėje.

„Mums nereikia bijoti robotų, nes jie nekelia jokios grėsmės, jie priklausomi nuo juos kuriančių žmonių. Jeigu žmogus susiprogramuos robotą ir jį naudos tvarkingai, tai viskas bus gerai. Protingi žmonės, turėtų daryti tokius robotus, kurie jiems nebūtų kenksmingi, tarnautų kaip patikimi įrankiai, o ne mus žalojantys įrankiai“, – sako mokslininkas.

Naują žurnalo „Spectrum“ numerį rasite čia