Fakulteto naujienos

Rytų Europos mašininio mokymosi (angl. The Eastern European Machine Learning, EEML) vasaros mokykla – tarptautinis Vilniaus universitete (VU) vykstantis renginys. Kasmet vis kitoje rytų Europos valstybėje vykstanti vasaros mokykla jau šeštą kartą siekia suburti žymiausius mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto srities atstovus bei mokslininkus ir studentus iš viso pasaulio.

Šių metų vasaros mokykloje savo patirtimi dalinasi Harvardo universiteto (JAV), Kembridžo, Oksfordo universitetų (Jungtinė Karalystė) ir kitų tarptautinių mokslo įstaigų tyrėjai bei „Google“, „Deepmind“, „Microsoft“ ir kitose tarptautinėse įmonėse dirbantys mokslininkai. Renginio metu šalia organizuojamų mokymų ir paskaitų vyks ir tinklaveika, kuri, tikimasi, atvers galimybes ieškoti partnerių tarptautiniams projektams, keistis žiniomis ir įkvėps jaunuosius mokslininkus naujiems iššūkiams.

Reginys sulaukė daugiau kaip 400 paraiškų dalyvauti mokykloje, o po atrankos buvo pakviesta 130 dalyvių, daugiausia, doktorantų, magistrantų, iš kurių 100 atvyksta iš visos Europos. Vienas iš renginio organizatorių, VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto mokslininkas dr. Linas Petkevičius džiaugiasi, kad ši vasaros mokykla šiemet vyksta Vilniuje ir pabrėžė verslo įsitraukimo į tokius renginius svarbą.

„Džiaugiamės galėdami šią vasaros mokyklą rengti Vilniaus universitete ir į mūsų Alma Mater sukviesti mašininio mokymosi srities atstovus iš viso pasaulio. Labai svarbu, kad į šios mokyklos organizavimą įsitraukia ir verslo įmonės „DeepMind“, „Google“, kurios prisideda ne tik finansiškai, bet ir perduoda žinias, taip skatindamos verslo ir mokslo bendradarbiavimą“, – teigia dr. Linas Petkevičius.

Rytų Europos mašininio mokymosi vasaros mokyklą organizuoja Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija ir VU Matematikos ir informatikos fakultetas.

Renginio rėmėjai: „Google“, „Vinted“, „Deep Mind“, „Visage Technologies“, „Service now“, „Euromonitor international“, „Accenture“.

Ketvirtadienį pranešta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė atlikti papildomą analizę prieš skelbiant valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Neoficialiais duomenimis, šiemet rezultatai itin prasti ir galimai matematikos neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų. Tačiau galutiniai egzamino rezultatai paaiškės liepos 12 d. Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimas Norvaiša mano, kad didžiausia problema, jog mokyklose mokiniai nėra mokomi ieškoti sprendimo, vietoj to yra per daug koncentruojamasi į labai konkrečių ir apibrėžtų užduočių sprendimą.

„Kai mokiniai egzaminų lapuose pamato nematytas užduotis ir pasimeta, nes turi matematinio raštingumo pagrindus, bet neturi išugdyto gebėjimo spręsti problemas“, – aiškina profesorius.

Pasak prof. R. Norvaišos, priežastis yra ta, kad mokykloje mokoma sprendimų metodų: kaip pritaikyti nurodytą taisyklę ar procedūrą, o tai nėra matematika. Tai yra matematinio raštingumo dalykas.

„Mokyti matematikos reiškia ugdyti gebėjimą spręsti problemas tokių užduočių, kurių sprendimas nėra žinomas. Kitaip tariant, matematika yra gebėjimo spręsti problemas ugdymas. O problema – tai tokia užduotis, kurios sprendimas mokiniui nėra žinomas“, – sako VU mokslininkas.

Prof. R. Norvaišos manymu, sprendimas iš naujo atlikti šių metų egzaminimo vertinimą nebūtų netikėtas – nors šalyje tai nėra įprasta ir iki šiol nežinoma atvejų, kada būtų reikėję iš naujo pervertinti, bet tokia mintis jo nestebina: „Galimai tokiu būdu norima atlaidžiau įvertinti mokinių atsakymus, o kartu ir nuleisti vertinimų kartelę.“

Šiemet matematikos egzaminas sulaukė kritikos, ypač dėl paskutinio uždavinio, kuris įprastai būna sudėtingiausias. Matematikos mokytojai kritikavo, kad jis neatitinka bendrojo ugdymo programos.

2022-07-07

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai pabaigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykstančiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai. Ypatingos padėkos įteiktos mokslininkams už ilgametį vadovaujantį darbą ir dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje.

Skatindamas VU bendruomenės narus siekti aukščiausio lygio mokslinių rezultatų, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas atminimo prizais už mokslo pasiekimus apdovanoja mokslininkus ir mokslininkų grupes. Rektoriaus padėkos įteiktos absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais. Padėkas gauna 16 pirmosios ir 52 antrosios pakopos studijų programų absolventai.

Apdovanojimai Matematikos ir informatikos fakulteto akademinės bendruomenės nariams

Už geriausios gamtos, medicinos ir sveikatos ir technologijos mokslo sričių publikacijas apdovanojimą gavo Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) profesorius habil. dr. LMA narys Antanas Žilinskas.

Geriausio taikomojo darbo kategorijoje apdovanotas profesorius dr. Rimantas Vaicekauskas.

MIF Informatikos instituto docentė dr. Agnė Brilingaitė apdovanota už tarptautinį projektą „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas, ADVANCES“.

Vyresnioji mokslo darbuotojai dr. Jurgita Markevičiūtė apdovanota už projektą „Kiekybiniai duomenys apie visuomenės ir ekonominius pokyčius trijų Baltijos šalių regionuose per pastaruosius šimtą metų istorinių pokyčių analizei ir ateities iššūkių įveikai“.

Padėkos už ilgametį vadovaujantį darbą atiteko Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriams dr. Gediminui Stepanauskui ir dr. Jonui Šiauliui.

Už nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje padėkas gavo prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius ir dr. Pranas Vaitkus

2022 m. birželio 23-ąją, iškilmingai ir trankiai grojant „Oktavos“ pučiamųjų orkestro dūdoms, išlydėti VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventai.

Diplomų teikimo ceremoniją vedė ir ją pradėti Lietuvos himnu kvietė MIF akademinių  reikalų prodekanas Vytautas Stepas.

VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė sveikinimo kalbą pradėjo juokaudama, kad absolventų tėvams tai turbūt dar didesnė šventė nei jų vaikams. Pabrėžė, kad universitetas ne tik suformavo specialybės žinias, bet ir išugdė daugybę akademinių savybių ir reiklias asmenybes. „Noriu palinkėti žmogiško gyvenimo: niekada nesiekite tobulo gyvenimo, tobulo darbo. Tobulumas kartais būna nuobodokas. Imkite iš gyvenimo viską. Visada ieškokite kažko naujo,“ – tardama sveikinimo žodį linkėjo prof. Edita Sužiedėlienė.

Pasak MIF dekano prof. Pauliaus Drungilo, studijos MIF reikalauja daug pastangų ir lavina abstraktų mąstymą, kuris vis labiau reikalingas šiuolaikiniame pasaulyje. Informatikos programos komiteto pirmininkas prof. dr. Linas Laibinis džiaugėsi, kad fakulteto absolventams tęsiasi geri laikai, nes tiek informatikų, tiek matematikų specialybės neatsiejamos nuo dinamiško pasaulio ir reikalingos beveik kiekvienoje srityje: „Esate atsakingi, kad informacijos okeanas nepavirstų palaida bala“.

Prof. dr. Gediminas Stepanauskas ragino studentus tęsti ryšius su savo Alma Mater, Programų sistemų studijų programos komiteto pirmininkė docentė dr. Kristina Lapin nestokojo humoro: „Mokslo metų pradžioje turiu garbę pasveikinti programų sistemų pirmakursius. Aš jiems visada pasakau – lengva nebus. Ir Jūs, turbūt matot, savo pažadą ištesėjom. Yra iššūkiai, yra sunkumai. Per juos ir vyksta tobulėjimas. Įveikę šį slenkstį jau galite viską!“

Padėkos, sveikinimo ir net kritikos žodį tarė ir studentų atstovas, dabar jau absolventas Paulius Sasnaukas. Jis pabrėžė, kad šie iššūkių ir su pandemija sutapę mokslo metai buvo ir sunkūs, ir daug išmokantys.

Šiais metais Informatikos magistrantūrą baigė 13 studentų, iš kurių 1 Magna Cum Laude (MCL) ir 2 Cum Laude (CL). Matematikos – 4 (2 MCL), Programų sistemos – 9 magistrai.

Bakalauro diplomai buvo įteikti 9-iems Bioinformatikos (2 CL diplomai), 33-ims Informatikos (2 Cum Laude diplomai), 19-iolikai 3 CL diplomai) Matematika ir matematikos taikymu bakalaurams.

Ekonometrijos bakalaurą baigė 32 (4 CL diplomai), Finansų ir draudimo matematiką – 37 (4 CL diplomai), Informacinių sistemų inžinerijos bakalaurą – 30 (3 Cum Laude diplomai), Programų sistemos bakalaurą – 90 (1 MCL, 5 CL diplomai) studentai.

Diplomų teikimo ceremonijos nuotraukas peržiūrėti bei atsisiųsti galite pasinaudoję šia nuoroda.

2022-06-23

2022 m. birželio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, skyrė 15 stipendijų geriausiems jauniesiems humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių mokslininkams.

Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir technologijų instituto (DMSTI) mokslo darbuotojai dr. Gerdai Anai Melnik-Leroy stipendija skirta už vykdomus tyrimus tema „Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“.

Tyrimų tikslas – skatinti tarpdisciplininę socialinių ir tiksliųjų mokslų sąveiką

Pasak dr. G. A. Melnik-Leroy, tyrimo tematika aktuali pasaulyje aktyviai besivystančių, o Lietuvoje tik užsimezgančių kognityvinių mokslų kontekste: „Remsiuosi viena esminių prielaidų, jog žmogaus smegenys veikia tarsi kompiuterio procesorius, kuris gauna informaciją, ją apdoroja, kaupia, keičia ir perduoda. Visgi žmogaus kognityviniai mechanizmai pasižymi ypatingu kompleksiškumu, kuris gali pasireikšti kraštutinumais: tam tikruose kontekstuose informacija apdorojama sistemingai klaidingai, o kituose kontekstuose ar tiriamosiose grupėse, atvirkščiai, itin tiksliai.“

Šiame tyrime mokslininkė eksperimentiškai nagrinėja paminėtus kraštutinumus per du aspektus: skaitinės ir kalbinės informacijos apdorojimą. Pagrindinis tikslas – eksperimentiškai tirti šias nestandartines informacijos apdorojimo apraiškas, siekiant geriau suprasti, kokie kognityviniai mechanizmai atsakingi už skirtingų tipų informacijos apdorojimą bei kaip jie (galimai) skiriasi įvairiose populiacijose.

„Svarbu pabrėžti, jog atliekamais tyrimais sieksiu toliau skatinti tarpdisciplininę socialinių ir tiksliųjų mokslų sąveiką. Pirmoje tyrimo dalyje koncentruosiuosi ties skaitinės informacijos apdorojimu bei dirbsiu su duomenų mokslo problematika. Antrojoje dalyje nagrinėsiu kalbinę informaciją per neuroniniais tinklais sintezuotos šnekos suvokimą,“ – apie tyrimo tikslus pasakoja dr. G. A. Melnik-Leroy.

Tyrimo aspektai aktualūs dabartinėje visuomenėje

Tyrimas „Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“ svarbus tiek teorine, tiek praktine prasme siekiant geriau suprasti, kaip žmogaus smegenys suvokia ir apdoroja gaunamą informaciją, iš kur kyla apdorojimo klaidos, ar itin tikslus apdorojimas bei kokią įtaką tai gali turėti elgesiui. Iš praktinės pusės tyrimo rezultatai bus naudingi duomenų mokslo bei skaitmeninių šnekos technologijų specialistams.

„Pirmasis, skaitinis, tyrimo aspektas aktualus dabartinėje visuomenėje, kuri vis dažniau susiduria su itin gausiu duomenų mastu pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse – nuo ekonomikos, iki klimato kaitos ir Covid-19 pandemijos“, – pastebi dr. G. A. Melnik-Leroy, – „deja, plačiajai visuomenei būdingos didelės statistikos supratimo ir grafikų interpretavimo spragos, o tai stiprina polinkį į kognityvinius nuokrypius (angl. cognitive biases). Naujausi tyrimai rodo, kad klaidingas duomenų suvokimas dėl kognityvinių nuokrypių veikia vyriausybių ir piliečių elgesį bei rizikos suvokimą, o tai turi didžiulių padarinių gyventojams, jų sveikatai ir ekonomikai. Taigi itin svarbu tirti skaitinės informacijos interpretavimą, siekiant prisitaikyti prie šiuolaikinės duomenų valdomos visuomenės (angl. data-driven society) iššūkių. Tyrimu sieksiu išsiaiškinti, kaip žmonės interpretuoja viešojoje erdvėje pristatomą skaitinę informaciją, kaip tai veikia jų elgesį bei kaip galima išvengti esminių suvokimo klaidų.“

Dr. G. A. Melnik-Leroy, tęsdama pradėtus tyrimus apie kognityvinių nuokrypių poveikį sprendimų priėmimui, planuoja atlikti kontroliuojamą eksperimentą, kuriuo tirs nuo kokių faktorių priklauso jautrumas skaitiniams kognityviniams nuokrypiams: „Po šio tyrimo ketinu toliau tęsti pastarąją temą ir tirti kognityvinių nuokrypių mažinimo (angl. debiasing) technikų efektyvumą įvairiose grupėse ir sąlygose. Žmonės turi išmokti suprasti valdžios ir žiniasklaidos pateikiamus esminius duomenis bei kritiškiau vertinti viešojoje erdvėje, taip pat ir socialiniuose tinkluose platinamą informaciją. Iš teorinės pusės, šių tyrimų rezultatai bus naudingi siekiant modeliuoti skaitinės informacijos suvokimą ir jo nuokrypius.“

Koncentracija į aklųjų gebėjimą suvokti kalbinę informaciją

Antrasis, kalbinis, tyrimo aspektas koncentruosis į ypatingą aklųjų gebėjimą suvokti kalbinę informaciją. „Remsiuosi ankstesniu, kartu su DMSTI kolegomis Gediminu Navicku ir dr. Povilu Treigiu atliktu psichoakustiniu eksperimentiniu tyrimu, kuriame parodėme, jog aklieji yra žymiai jautresni sintezuotos šnekos kokybės skirtumams nei regintieji,“ – apie tolimesnę tyrimų eigą pasakoja dr. G. A. Melnik-Leroy.

Pasak dr. G. A. Melnik-Leroy, neuromokslų ir neurofiziologijos tyrimai yra pateikę svarių įrodymų, jog esant visiškam aklumui, smegenyse atsiranda krosmodalinis plastiškumas, o vizualinis korteksas perima dalį garsinės kalbinės informacijos apdorojimo funkcijų: „Visgi dar nėra aišku, kokiuose apdorojimo lygmenyse šis aklųjų pranašumas pasireiškia. Ši tematika perspektyvi tiek moksline, tiek praktine prasme. Tyrėjams kalbinės informacijos suvokimas neregių populiacijoje yra itin nauja sritis, kurioje dar daug neatsakytų klausimų. Svarbu pabrėžti, kad geriau supratus, kaip informacija apdorojama neregių smegenyse, bus svariai prisidėta prie fundamentinių kognityvinės psichologijos ir psicholingvistikos mokslų bei bendražmogiškų kognityvinių mechanizmų supratimo“.

Tyrimo planai – giliau ir metodologiškai kitaip pažvelgti į sintezuotos šnekos kokybę

Naujausiais metodais (neuroskaičiavimų pagalba) sintezuotos šnekos suvokimas taip pat nauja ir perspektyvi tema. „Deja, daugelis tyrimų, vertinančių tokio tipo sintezuotos šnekos kokybę, yra atliekami informatikų ir inžinierių, neturinčių reikiamų psichologijos ir psicholingvistikos žinių. Dauguma jų vertina tik tam tikrus techninius aspektus, o ne patį šnekos suvokimą. Todėl šis tyrimas leis giliau ir metodologiškai kitaip pažvelgti į sintezuotos šnekos kokybę. Tyrimas turės taikomosios naudos. Identifikavus sintezuotos šnekos trūkumus, kuriems yra jautrios skirtingos populiacijos, bus galima tobulinti būtent šiuos sintezuotos šnekos aspektus. Tai svarbu siekiant atsižvelgti į skirtingus skirtingų grupių poreikius ir visuomenei efektyviai pritaikyti šias naujas technologijas. Šio tyrimo metu bus bendradarbiaujama su DMSTI mokslininkais, aklųjų bibliotekomis ir bendruomenėmis,“ – tolimesnę tyrimų eigą apibendrina dr. G. A. Melnik-Leroy.

Ar dirbtinis intelektas studijų programose – ateitis? Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai turbūt vienbalsiai atsakytų: „Tai – dabartis, kuria mes gyvename ir kurioje dirbame“. Viena iš programų, kurioje studentai turi realią galimybę prisiliesti prie dirbtinio intelekto – bioinformatika.

Bioinformatikos programa ruošiama VU Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) kartu su  Gyvybės mokslų centru (GMC). Šios srities mokslininkai dirba su reikšminga žmonijai informacija. Bioinformatikos studijos – tai vartai į pažangiausio mokslo ir biotechnologijų pasaulį, suteikiantys galimybes ateityje prisidėti kuriant vaistus bei vakcinas, modeliuojant genetika pagrįstą gydymą. Studijų metu įgytos žinios plačiai naudojamos labai įvairiose srityse, pavyzdžiui, taikant ir kuriant dirbtinio intelekto metodus, atliekant didelių duomenų analizę, tiriant genomus, senėjimo procesus.

Kaip atrodo bioinformatikos studijos

GMC Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Kliment Olechnovič pristatydamas bioinformatikos studijas pabrėžia, kad tai plati ir tarpdisciplininė sritis. Ją galima skirti į du didelius kamienus: vienas – kompiuterinių metodų taikymas, kitas – jų kūrimas. „Didžiausias bioinformatikos studijų Vilniaus universitete privalumas – studentai paruošiami taip, kad jie galėtų dirbti ir metodų kūrime, ir jų taikyme. Esame konkurencingi užsienio universitetams, kurių programos orientuotos tik į metodų taikymą.“

Pasak GMC jaunesniojo mokslo darbuotojo Karolio Koncevičiaus, VU MIF bioinformatikos studentams patinka žinios, kurios pritaikomos įvairiose srityse, ir čia atsiskleidžia bioinformatikos studijų privalumai: „Kiekvienas studentas bioinformatikoje gali susirasti sau labiausiai patrauklią veiklos sritį: genetinius žmogaus ligų tyrimus, įrankių kūrimą, duomenų analizę ar kitas. Po studijų net nusprendus dirbti kitoje srityje bioinformatikos studijų metu įgytos žinios gali būti labai plačiai pritaikytos karjerose, susijusiose su programavimu, duomenų mokslu ar biologija. O savo ateitį sieti su bioinformatika tvirtai nusprendę studentai čia gauna visas galimybes. Dar gali studijų metu padirbėti su Lietuvoje dirbančiais mokslininkais ir moksline veikla užsiimančiomis įmonėmis ar laboratorijomis“.

Bioinformatikos mokslų daktaras, dirbtinio intelekto inžinierius Karolis Uziela  mokslinį kelią pradėjo VU ir  po to  bioinformatikos studijas tęsė dar  penkiuose Europos universitetuose. K. Uzielos patirtis rodo, kad baigus bioinformatiką VU, atsiveria galimybės tęsti studijas už Lietuvos ribų: „Aš buvau tik antra karta, kuri studijavo bioinformatiką VU. Džiaugiuosi, kad tuo metu atsirado tokia studijų programa, kuri ne tik padeda plačius bioinformatikos pagrindus, bet ir atveria duris į užsienio universitetus, turi stiprius dėstytojus, iš kurių, turint ambicijų, galima daug išmokti“.

Kas motyvuoja rinktis studijas, kurioms nereikia nei biologijos, nei chemijos egzaminų

Bioinformatikos studijos VU atsirado tik 2005 metais. Paklausus vieno iš programos steigėjų dr. Gintauto Bareikio, kaip kilo poreikis VU ruošti bioinformatikos studijas, jis pastebi, kad praeito amžiaus pabaigoje Lietuvoje sparčiai ėmė vystytis biotechnologijų įmonės, aktyviai plėtojosi genetika, biochemija ir kiti gamtos mokslai, mokslas ėmėsi žmogaus genomo studijų.

„Minėtos  mokslo sritys susiduria su didelių duomenų saugojimo, klasterizavimo bei analizės problemomis. Šiems uždaviniams spręsti reikia informatikų, kurie analizuotų šiuos duomenis, administruotų  duomenų bazes, gebėtų dirbti su biologais ir statistikais. Tad norint išspręsti išvardintus uždavinius ir  žiūrint į tolimesnę šių problemų perspektyvą, buvo nuspręstą įkurti bioinformatikos studijų programą, kurios absolventai  turėtų  platesnį požiūrį negu įprastiniai informatikai,“ – programos atsiradimo priežastis vardija dr. G. Bareikis.

GMC jaunesnysis mokslo darbuotojas K. Koncevičius ir dr. K. Olechnovič – pirmosios laidos absolventai, Karolis Uziela – antrosios. Visi trys vyrai daro sėkmingas karjeras ir mokslo, ir verslo sektoriuose. Tiek K. Koncevičius, tiek K. Uziela sako, kad, kai  rinkosi bioinformatikos studijas, apie jas nebuvo daug informacijos. „Net į „Google“ įvedus žodį „bioinformatika“ nerasdavo jokių rezultatų lietuvių kalba. „Manau, visi grupėje buvome savotiški nuotykių ieškotojai,“ – sako K. Koncevičius. Pasak K. Uzielos, kai jis rinkosi, kur stoti, norėjo mokslų, kurie nebūtų susiję su gryna matematika ar informatika: „Rinkausi, kas būtų pritaikoma praktikoje, o bioinformatika pritaiko matematikos ir informatikos žinias praktikoje. Be to, nereikia nei biologijos, nei chemijos egzaminų. Ir, žinoma, dar vienas iš argumentų, kodėl rinkausi bioinformatikos studijas – pavadinimas skambėjo kietai!”

„O mane nuo paauglystės traukė kompiuteriai, – pasakoja K. Koncevičius, – tačiau aš visuomet save įsivaizdavau srityje, kurioje kompiuteris naudojamas kaip įrankis atsakinėjant į svarbius ir sudėtingus klausimus. Svajojau apie sritį, kuri tyrinėja problemas, susijusias su modernia biologija – genetika, senėjimu, įvairiomis žmogaus ligomis. Studijų programos, susietos su informatika, tuo metu buvo orientuotos į programavimą, teorinį kompiuterių mokslą, žaidimų kūrimą ar kompiuterinę grafiką. Bioinformatikos studijos buvo vienintelis ir pačiu laiku atsiradęs pasirinkimas, kuris apjungė visus mano norus į vieną visumą. Taigi nors kažkiek ir rizikuodamas, pirmu numeriu išsirinkau VU bioinformatikos studijas.“

Kuo dirba absolventai

Pirmosios kartos absolventai K. Koncevičius ir dr. K. Olechnovič pasuko mokslo keliu – dabar patys dėsto VU MIF ir GMC bioinformatikos programos studentams, tęsia karjeras moksle.

Dr. K. Olechnovič tiria baltymų struktūras, kurios gali suteikti daug svarbios informacijos ir naujų žinių gyvybės mokslo pasaulyje: „Per pastaruosius trejus metus struktūrinėje bioinformatikoje įvyko tikra revoliucija – atsirado giliaisiais neuroniniais tinklais pagrįsti baltymų molekulinių struktūrų nusakymo metodai, žymiausias iš jų – „AlphaFold2“, sukurtas „Google DeepMind“. Tokie metodai neišsprendė visų problemų, bet suteikė daug naujų duomenų – aukšto tikslumo baltymų modelių. GMC Bioinformatikos skyriuje tuos modelius naudojame baltymų sąveikoms su įvairiomis molekulėmis nusakyti ir analizuoti. Tam kuriame ir  taikome mašininio mokymosi metodus - pavyzdžiui, grafų neuroninius tinklus.“

Kitas pirmosios laidos absolventas K. Koncevičius taip pat dirba VU – epigenetikos srityje. Paskutiniame dešimtmetyje paaiškėjo, jog žmogui senstant organizmo viduje, beveik kiekvieno audinio ląstelėse, vyksta daugybė įvairių epigenetinių pokyčių. Ir šie pokyčiai tokie determinuoti ir tikslūs, jog jais remdamiesi tyrėjai sugebėjo sukurti „epigenetinius laikrodžius“ – metodus, kurie pagal epigenetinių požymių išmatavimus (pvz., paimtus iš žmogaus kraujo mėginio, daugiau visiškai nieko nežinant apie tą žmogų) geba nustatyti to individo chronologinį amžių su vos kelių metų paklaida. „Kadangi šie metodai tokie tikslūs, buvo pastebėta, jog jie gali mums pasakyti ir žmogaus „biologinį amžių“. Žmonės gali senti skirtingu greičiu: du to paties amžiaus žmonės nebūtinai bus vienodo amžiaus biologine prasme, ir šie laikrodžiai suteikia galimybes tyrinėti faktorius, kurie pagreitina arba sulėtina biologinio senėjimo procesus.“

K. Uziela – pasuko į verslo pasaulį. Šiuo metu dirba „Neurotechnology“ įmonėje, jo kuriamas produktas „SentiSight.ai“ – vaizdų atpažinimo platforma, į kurią vartotojai gali įkelti nuotraukas, sužymėti objektus ir vienu mygtuko paspaudimu dirbtinis intelektas išmokomas juos atpažinti .

Bioinformatika – labai plati sritis, ir tai tik keli karjerų pavyzdžiai. „Tai – tarpdisciplininis mokslas. Noriu atkreipti dėmesį, kad baigus bioinformatikos studijas galima rinktis labai skirtingas karjeros sritis,“ – sako dr. K. Olechnovič. „Vieni studentai būna labiau linkę į biologiją ir genetiką, kitiems labiau patinka programavimas, treti domisi duomenų tyrimu ir analize,“ – jį papildo K. Koncevičius.

2022-06-23

Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) skelbia konkursą gauti stipendijai už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų temomis.

Konkurse kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto bakalauro bei magistro studijų programų studentus bei absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų nominacijų kategorijų.

Po vieną vardinę stipendiją (300 Eur) skiriama šiose keturiose kategorijose:

• „Technologijos visuomenės raidai“. Už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą
• „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“. Už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi
• „Inovacijos gyvenimui“. Už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti
• „Geriausias tarpdisciplininis darbas“. Už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai

KAIP DALYVAUTI?

Baigiamieji darbai kartu su papildoma informacija priimami iki 2022 m. birželio 29 d. užpildant šią elektroninę formą: https://forms.gle/eZCR9c9zgmy2iG3g8 

Vertinimas vyks iki  2022 m. liepos 31 d., tuomet Komisija priims sprendimą.

Nugalėtojų apdovanojimai – 2022 m. rugsėjo mėn.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti Vilniaus universiteto Technologijų uosto vardinės stipendijos nuostatuose.

2022-06-15

Gegužės 21 dieną Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) vyko mokymai, skirti smurto lyties pagrindu (angl. gender-based violence) temai nagrinėti. Mokymuose, kurie buvo vedami anglų kalba, aktyviai dalyvavo MIF studentai ir į studijų procesą sėkmingai įsilieję jaunuoliai iš Ukrainos.

Smurtas lyties pagrindu – kodėl apie tai svarbu kalbėti su universiteto bendruomene? „Universiteto bendruomenė pasižymi narių įvairove ir gausa. Esame skirtingi, turime savo nuostatas, įsitikinimus, kitoniškas patirtis. Siekiame didinti gebėjimą atpažinti smurtą, įvairias jo formas bei skatinti prevenciją. Kita projekto „emocinė kelionė“ yra patyčių tema, kurią nagrinėsime jaunimo mainų Italijoje metu“, – sako Justina Krauledaitė, VU MIF Tarptautinių studijų koordinatorė.

Universiteto bendruomenė pasižymi narių įvairove ir gausa. Pasak J. Krauledaitės, esame skirtingi, turime savo nuostatas, įsitikinimus: „Šiuo projektu siekiame didinti gebėjimą atpažinti smurto atvejus bei bendrą supratimą“.

Vykę mokymai – „Creative Emotional Journey – Operational Approach“ – dviejų metų trukmės tarptautinio Erasmus+ projekto dalis. Pilotiniuose mokymuose dalyviai išbandė neformalaus švietimo metodus, tokius kaip Abigailės istoriją (angl. Story of Abigaile), po trumpametražio filmo peržiūros vykusios diskusijos padėjo studentams tobulinti tokias savybes kaip kritinis mąstymas, argumentavimas ir aktyvus klausymas.

Rugsėjo mėnesį Italijoje vyks jaunimo mainai, kuriuose susitiks dvidešimt penki jaunuoliai iš projekte dalyvaujančių šalių pasidalinti gerąja patirtimi. Kitos projekte dalyvaujančios šalys yra Italija, Ispanija, Graikija ir Prancūzija.

Projekto „Facebook“ paskyra.

2022-06-14