Fakulteto naujienos

Birželio 22 d. MIF dėstytojas Linas Petkevičius apsigynė daktaro disertaciją tema „Skaitinis ir simbolinis reakcijos-difuzijos procesų bioreaktoriuose modeliavimas“. Darbo mokslinis vadovas – prof. Romas Baronas.

„Linas Petkevičius pasižymi dideliu aktyvumu ir mokslinių interesų platumu – savarankiškai bendradarbiauja su įvairių sričių mokslininkais – matematikais, fizikais, biochemikais, medikais, yra aktyvus Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys. Jo disertacijoje sprendžiami mikrobioreaktorių cheminės kinetikos matematinio ir kompiuterinio modeliavimo uždaviniai“, – sako prof. Romas Baronas.

Kompiuterinis modeliavimas įgalina pažvelgti į nagrinėjamus procesus giliau, atlikti procesų simuliavimus prie įvairių parametrų reikšmių, bei sužinoti, kaip įvairūs sistemos parametrai lemia nagrinėjamą sistemą. Disertacijoje nagrinėjamas ir pasiūlomas matematinis ir kompiuterinis modelis sudėtingam bioreaktoriui, grįstam mikrobioreaktorių dalelėmis, kuriame vyksta dirbtinai sukurti cheminiai procesai.

„VU Gyvybės mokslų centre biochemikai atlieka įvairius cheminius procesus. Vienas iš jų – sukuriant specifinius mikrobioreaktorius --  mažytes daleles, su jose patalpintais dviem fermentais, įgalinančius įvairių rūgščių skaidymą į paprastesnius cheminius darinius. Fermentai pradeda chemines reakcijas ir įgalina du skirtingus cheminius procesus laisvųjų elektronų pernaša. Biochemikai atlikę eksperimentus bei turėdami tyrimų duomenis, aiškinosi, koks matematinis modelis galėtų aprašyti, šią sistemą. Taip buvo suformuluotas vienas iš doktorantūros uždavinių – sukurti tokios sistemos matematinį ir kompiuterinį modelį“, – sako Linas Petkevičius.

Doktorantūros metu atlikta didelio mąsto kompiuterinė simuliacija tiriant, kaip matematikos ir kompiuterinio modelio sistemas lemia įvairūs sistemos parametrai: dalelės dydis, reakcijos greičiai, ir pan. „Disertacijoje pasiūlomas matematinis modelis, aprašantis sudėtingų cheminių procesų mikrobioreaktoriuse, grįstais anglies nano-vamzdeliais, veikimą. Gauti rezultatai leidžia efektyviau kurti bioreaktorius, grįstus mikrobioreaktorių dalelėmis, jau projektavimo stadijoje“, – sako jaunasis  mokslininkas Linas.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakultetų mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį naudojasi superkompiuteriais. VU, pasirašęs sutartis su UAB „Bull Baltija“ ir UAB „BAIP“ dėl naujo petaflopų skaičiuojamosios galios superkompiuterio įrengimo, žengia dar vieną žingsnį naujų galimybių link. Bendras superkompiuterių našumas įdiegus naujas sistemas padidės daugiau kaip 10 kartų, palyginti su dabar turimais ištekliais.

Platus mokslinių tyrimų spektras

Viena iš pagrindinių VU superkompiuterių tinklo LitGrid-HPC savybių – platus spektras sprendžiamų uždavinių ir IT vartotojų – nuo ypač didelių skaičiavimo resursų reikalaujančių fundamentalių ir taikomųjų mokslinių tyrimų uždavinių iki lanksčių debesų kompiuterijos galimybių, reikalaujančių itin kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų. Itin aukšto našumo skaičiavimų infrastruktūra VU veikia atviros prieigos principais ir yra prieinama ne tik VU bendruomenės nariams, bet ir Lietuvos įmonėms, startuoliams ar valstybinėms institucijoms.

Atsiveriančias naujas galimybes pabrėžia ir Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus: „Fizikos fakultetas yra vienas iš „moksliškiausių“ VU fakultetų. Čia vykdomi pasaulinio lygio eksperimentiniai, technologijų tyrimai ir fundamentalieji teorinio modeliavimo darbai. Daugeliui šių darbų yra būtini aukšto našumo superkompiuterio skaičiavimai. Tai pirmiausia „tradiciniai“ su Fizikos fakulteto tematika susiję medžiagotyros, molekulių struktūrų ir procesų molekulinėse sistemose, spektrinių molekulių sistemų savybių modeliavimo darbai. Fizikos fakulteto superkompiuterio dalis ir programinė įranga yra pritaikyta šiems uždaviniams, reikalaujantiems kuo didesnio procesorių skaičiaus ir labai didelės operatyviosios atminties.“

Be VU mokslinių projektų, naudojantis superkompiuteriu taip pat vykdomi CERN ir VU bendradarbiavimo projektai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų kuriamų lygiagrečiųjų algoritmų plėtojimo darbai, Vytauto Didžiojo universiteto biochemikų projektai. „Taip pat ekonomistų statistiniai ekonometriniai modeliavimo darbai ir astrofizikiniai žvaigždžių atmosferų ir stebimų žvaigždžių savybių modeliavimo darbai. Džiugu, kad yra mažų aukštųjų technologijų įmonių, kurioms taip pat būtini nauji superkompiuterio resursai ir kurios galės pasinaudoti EuroHPC kompetencijos centro teikiamomis paslaugomis“, – pasakoja prof. J. Šulskus.

Svarbūs atnaujinimai ir didesnė galia

Pasak profesoriaus, numatomas atnaujintos bendros sistemos našumas bus ne mažesnis kaip 0,5 Pflops, o bendra operatyvioji atmintis vienam uždaviniui – daugiau nei 50 TB. Nauja superkompiuterio sistema leis vienam uždaviniui spręsti panaudoti iki 0,3 PFlops našumo skaičiuojamosios galios, be to, sistemoje numatyta daugiau kaip 0,2 Pflops našumo GPU posistemė, leisianti VU mokslininkams atlikti tyrimus kuriant mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto metodus praktiniams uždaviniams spręsti.

„Našiųjų skaičiavimų poreikis šiuo metu yra itin išaugęs mašininio mokymosi, didžiųjų duomenų analizės, dirbtinio intelekto taikymo srityse. Matematikos ir informatikos fakultete šiuo metu mokslinius tyrimus minėtose srityse aktyviai vykdo Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų bei Informatikos institutų tyrėjų grupės. Didėjant vykdomų tyrimų tarpdiscipliniškumui, augant analizuojamų duomenų kiekiui, atsiranda poreikis naudoti itin didelę skaičiuojamąją galią turinčius skaičiavimo mazgus, grafinius skaičiavimų procesorius“, – teigia Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas doc. Povilas Treigys.

Anot doc. P. Treigio, tai ypač aktualu mokslininkams, kurie dirba didžiųjų duomenų analitikos, vaizdo, garso analizės srityse, kurdami, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių orientavimosi erdvėje, piktybinių darinių atpažinimo histologiniuose vaizduose algoritmus, analizuodami eismo srautinius duomenis, kad būtų galima aptikti anomalijas juose, tirdami kibernetines atakas ar vykdydami bendrus eksperimentinės plėtros tyrimus su Lietuvos kariuomene, dalyvaudami įvairiose NATO programose, bendradarbiaudami su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tiriant nusikaltimus, sietinus su blokų grandinėmis ir kriptovaliutomis, ar aiškinantis galimus pinigų plovimo atvejus.

„Esamų skaičiuojamųjų resursų atnaujinimas ir grafinių skaičiavimo procesorių pasiūlymas Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenei leis plėtoti priešakinius mokslinius tyrimus, užtikrins sąlygas rengti doktorantus ir ateities mokslininkus, kartu su verslo įmonėmis kurti ir diegti inovacijas“, – sako doc. P. Treigys.

Naujos galimybės mokslui ir verslui

„Kaip didžiausi Europos superkompiuterių gamintojai, mes didžiuojamės, kad prisidedame prie Lietuvos ir jos tyrimų bei akademinės bendruomenės konkurencingumo. Mūsų naujasis „BullSequana“ superkompiuteris apima naujausias procesorių ir greitintuvų architektūras, joms suteikia daugiau skaičiavimo galios. Dėl dirbtinio intelekto „BullSequana“ praplečia HPC modeliavimo galimybes ir padeda vartotojams peržengti tradicinio modeliavimo ribas“, – sako UAB „Bull Baltija“ (Atos įmonių grupė) verslo plėtros vadovė Jolanta Kručelienė.

UAB „BAIP“ generalinis direktorius Gytis Umantas džiaugiasi galintis prisidėti prie giliausias tradicijas Lietuvoje turinčios mokslo institucijos veiklos modernizavimo. „VU Matematikos ir informatikos fakulteto skaičiavimo centre įdiegsime ir integruosime pačias moderniausias pasaulinių gamintojų ateities technologijas. Įdiegtas sprendimas neabejotinai suteiks VU konkurencinį pranašumą tarp pasaulio mokslo įstaigų. Įgyvendinus šiuos sprendimus, mokslininkams ir studentams atsivers visiškai naujos, iki šiol Lietuvoje neprieinamos mokslinės tiriamosios bei taikomosios kūrybinės veiklos galimybės.

Tikėtina, kad modernus, universalus, aukščiausius pasaulinius standartus atitinkantis centras ateityje pritrauks ir jaunus, ir gilias tradicijas turinčius, pažangius, kūrybiškus bei inovatyvius Lietuvos verslus. Naudodamiesi pažangiausiomis technologijomis jie kurs naujus produktus, paremtus dirbtiniu intelektu, vykdys sudėtingus taikomuosius didelės imties skaičiavimus bei modeliavimus. Taigi atsivers labai plačios, modernios veiklos plėtros galimybės tiek Lietuvos mokslui, tiek verslams“, – sako G. Umantas.

Organizacija BAIP pasaulyje jau yra įdiegusi klimato kaitos tyrimams bei modeliavimui skirtus aukšto našumo telkinius šešiolikoje šalių: „Sukauptą patirtį ir žinias pritaikysime savo šalyje, taip prisidėsime prie savo šalies mokslinės ir taikomosios kūrybinės veiklos modernizacijos. Tai yra didžiulė garbė kiekvienai brandžiai organizacijai.“

Lietuva taps Europos superkompiuterių tinklo nare

0,5 Pflops VU superkompiuteris atveria naujas galimybes ne tik Lietuvos mokslininkams, bet ir Lietuvai dalyvauti tarptautinėse organizacijose. Turimų resursų pagrindu Lietuva šį rudenį ketina tapti Europos superkompiuterių tinklo (EGI) nare. Šis tinklas vienija daugiau kaip 1 mln. skaičiavimo branduolių superkompiuterių resursus. Pagal poreikį VU planuoja iki 30 proc. našiųjų skaičiavimų resursų skirti EGI infrastruktūrai. Savo ruožtu Lietuvos tyrėjai ir kompanijos įgis galimybę pasinaudoti unikaliais EGI tinklo resursais, dalyvauti bendruose projektuose vykdant tyrimus ar atliekant skaičiavimus.

Dėl naujo VU superkompiuterio Lietuva jau tapo Europos projekto EuroHPC nare. Įdiegus planuojamas EuroHPC superkompiuterių sistemas, pagal skaičiuojamųjų resursų galią Europa taps lygiaverte partnere Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Kinijai, o Lietuvos tyrėjai galės naudotis artimo 1 exascale našumo bendrais Europos teikiamais resursais, taip pat plėtodama kvantinio kompiuterio technologijas.

Galimybė įgyti žinių apie superkompiuterius – Vilniaus universitete

Dėl turimų superkompiuterių resursų ir kompetencijų VU, kaip Lietuvos atstovas, šiemet prisijungė prie bendro Europos kompetencijos centro (EuroHPC-cc). Visas Europos šalis apimančio EuroHPC-cc projekto tikslas – suformuoti bendrą Europos superkompiuterių kompetencijos centrą, jungiantį EuroHPC projekto preexascale kompiuterius, šiuos resursus naudojančius pramonės atstovus, tyrėjus.

Vykdant projektą ypač siekiama teikti paslaugas ir perduoti aukšto našumo skaičiavimų technologijas vidutinio ir smulkaus verslo aukštųjų technologijų įmonėms. Šiuo metu superkompiuterių technologijų žinių ir jų panaudojimo įgūdžių galima įgyti studijuojant visose VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos ir matematikos studijų krypties programose ir Fizikos fakulteto kompiuterinės fizikos ir modeliavimo studijų programoje.

Vilniaus universiteto superskaičiavimų infrastruktūra atnaujinama įgyvendinant projektą „Lietuvos GRID ir našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC)“ (Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-08-0004), finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Trečiame kurse programų sistemų studentas Karolis rašė kursinį darbą apie blokų grandinių technologijos panaudojimą elektroniniam balsavimui.

Apsispręsti dėl temos pasirinkimo studentui padėjo darbas. „Dirbau aplinkoje, kurioje teko bendrauti su nemažai finansų srities startuolių – dauguma jų vienaip ar kitaip buvo susiję su blokų grandinių technologija“, – teigia studentas.

Labiausiai nustebino studentą tai, kad daug paslaugų, sistemų ir įrankių jau yra pagaminta panaudojant blokų grandinių technologiją. „Internete daug kur galima rasti paaiškinimą, kaip blokai susijungia į grandines, tačiau kolegoms – programų sistemų studentams – šią technologiją pristatau kaip duomenų bazę, į kurią galima pridėti duomenis, tačiau negalima jų ištrinti arba pakeisti to, kas jau buvo įrašyta. Tačiau pats inovatyvumas yra tame, kad tų duomenų teisingumui užtikrinti nereikia konkrečios trečios šalies“, – sako Karolis.

Kaip sako pats studentas, ši tema yra labiausi aktuali valstybės piliečiams, kurie mažai pasitiki vyriausybės ar kitomis institucijomis. Teoriškai blokų grandinėmis paremtas balsavimo procesas galėtų leisti atlikti balsų įrašymą ir skaičiavimą be Vyriausybės įsikišimo. „Šiuo metu vis dar nėra atrastas būdas pilnai atsisakyti trečiosios šalies balsavimo procese. Schemos leidžiančios atsisakyti trečiosios šalies norint autorizuoti/identifikuoti vartotoją nėra tinkamos vidutinio arba didelio mąsto rinkimams. Nors tai nėra blokų grandinių technologijos nuopelnas, bet sužinojau, kad elektroninis balsavimas, kuris leistų redaguoti savo balsą, būtų labai efektyvi priemonė mažinanti balsų pirkimą“– teigia studentas.

Studento darbe apibrėžti pagrindiniai trys iššūkiai, kuriuos dar reikėtų išspręsti: pritaikymas didelio mąsto balsavimui, decentralizuotas autorizacijos procesas ir skaidrumo užtikrinimas.

Šiuo metu Karolis jau baigia studijas MIF. „Tai studijos, kurios suteikia gana daug žinių apie tai, kaip projektuojamos programų sistemos ir kokie procesai vyksta IT įmonėse. Pradėjęs darbą gali gana greitai susigaudyti kas, kur ir svarbiausia kodėl vyksta“.

Siekiant tinkamai ir kaip įmanoma efektyviau pratęsti ir užbaigti pavasario semestrą, Vilniaus universiteto (VU) Senate nuspręsta visas studijų veiklas VU iki šio pavasario semestro pabaigos vykdyti nuotoliniu būdu.

Nuo gegužės 8 d. lankytojus priims Botanikos sodas, o nuo gegužės 15 d. bus galima apsistoti Vilniaus universiteto poilsio centruose.

VU biblioteka nuo gegužės 19 d. jau ne tik išduos, bet ir pradės priimti grąžinamas knygas. Visos sąlygos, kaip tai vyks saugiai – COVID-19 polapio Bibliotekos informacijos skiltyje.

Karantino metu galimybės kreiptis psichologinės pagalbos nesumažėjo. Jei išgyvenate nemalonius jausmus ir norite pasikalbėti, nuo gegužės 20 d. jau atnaujinamos ir konsultacijos gyvai, nenuotoliniu būdu.

! Prašome Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojus ir studentus aktyviai tikrinti VU elektroninį paštą.

Visa ir nuolat atnaujinama su studijomis ir darbu karantino metu susijusi informacija skelbiama tinklapyje: vu.lt/covid-19

Dėkojame visiems už supratingumą.

Informacija bus nuolat pildoma.

Primename, kad vyksta priėmimas į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) magistrantūros studijas.

Norinčius stoti į MIF magistrantūros studijų programas kviečiame registruotis per VU Informacinę sistemą.

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas ir pageidavimų prašymuose koregavimas vyksta iki liepos 7 d. 10 val.

Stojantieji į studijų programas, kuriose yra numatytas stojamasis egzaminas arba motyvacijos vertinimas, likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo, VU ISAS turi pateikti prašymą studijuoti ir užsiregistruoti į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą.

Svarbu! Jeigu motyvacijos vertinimo ar stojamojo egzamino data yra numatyta anksčiau negu gausite savo išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus – dalyvauti motyvacijos vertinime ar stojamajame egzamine galite. Svarbiausia, kad Lietuvoje įgytus reikalingus dokumentus pateiktumėte VU ISAS iki liepos 7 d. 10 val.

MIF siūlomų magistrantūros studijų stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo tvarkaraštis:

Daugiau informacijos apie priėmimą į VU magistrantūros studijas rasite VU tinklalapyje.

Dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Adolfas Laimutis Telksnys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto profesorius, nuspėjo, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. Tuo metu visas medijas savyje talpinantys prietaisai, profesoriaus pavadinti „informeriais“, šiandien mums puikiai pažįstami išmaniųjų telefonų pavidalu. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, ateitis, anot profesoriaus, ne ką mažiau įdomi – po 50 metų gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje.

– Įvedus karantiną, staiga visa Lietuva atsidūrė online. Kokias stiprybes ir silpnybes, vertinant infrastruktūrą, atskleidė pandemija?

– Koronavirusas aiškiai parodė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį į plačiajuosčio ryšio plėtrą nukreiptos investicijos buvo savalaikės ir strateginės. Tiesa, pasipriešinimo neišvengta. Kai kurios tuometinės valdžios jėgos, pavyzdžiui, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Aurimas Matulis ar susisiekimo viceministras Valdemaras Šalauskas, įvairiais būdais netgi trukdė pradėti plačiajuosčio kompiuterių tinklo kūrimo darbus. Darbams trukdė ir Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuris, veikdamas sau įprastų technologinių sprendimų aplinkoje, stabdė naujoves. Darbų trukdymui buvo aktyviai pasitelkta spauda. Bet štai dabar klausimas, kam to reikėjo, tikriausiai nebekyla. Staiga visiems prireikus interneto, galime juo naudotis be didelių sutrikimų.

Lietuva ir visa Europos Sąjunga toliau skiria daug dėmesio plačiajuosčio ryšio plėtrai. 2015 m. Lietuvos plačiajuostis ryšys buvo pripažintas geriausiu socialinio ir ekonominio poveikio projektu Europos Sąjungoje. Planuojama, kad iki 2021 m. plačiajuostis ryšys taps prieinamu 96 proc. Lietuvos teritorijos.

– O kaip vertinate visos visuomenės pokyčius – ar popandeniminė visuomenė bus skaitmeniškai raštingesnė, negu buvo iki šiol?

– Teigiamai vertinu tai, kad pandemija staiga sujudino visą visuomenę. Pandemija, galima sakyti, tapo informacinių technologijų raštingumo stimuliatoriumi. Ne veltui kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Kuo blogiau, tuo geriau“.

– Prieš 50 metų esate gana tiksliai nuspėjęs, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. O žvelgiant iš šiandienos žiūros taško – kaip, jūsų manymu, pasaulis atrodys po 50 metų?

– Gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenė sparčiai sensta. Senyvais žmonėmis nelabai kas nori rūpintis, jie lieka vieniši. Reaguojant į pasenusios visuomenės poreikius, bus pasitelkti robotai.  Žmonės su mašinomis (robotais humanoidais, išmaniaisiais daiktais, judančiomis transporto priemonėmis) bendraus, sąveikaus šnekėdami. Dirbs našiai, kūrybingai, patogiai, ilsėsis maloniai. Robotai patarnaus žmonėms, atliks pagalbinius darbus. Taigi galvojant apie ateitį, jau dabar reikia nukreipti visuomenės pastangas pasirengimui gyventi žmonių ir robotų bendruomenėje.

– Kaip galime pasirengti gyventi šioje robotų ir žmonių bendruomenėje?

– Nebepakanka jaunąją kartą mokyti kompiuterinio raštingumo. Dabar moksleivius reikia mokyti robotinio raštingumo. Neteigiu, kad robotika turėtų atsirasti mokyklose kaip naujas dalykas. Robotika verčiau turėtų būti integruota į visą mokymo procesą. Nereikia vaikų apkrauti: mokymo apimtis reikia išlaikyti tokias, kokios yra, tik mokymo procesą reikia transformuoti taip, kad pasenę dalykai trauktųsi, o aktualūs – plėstųsi. Kaip mes vaikystėje žaidėme smėlio dėžėje, dabar robotai įgalina vaikus žaisti informacinių technologijų dėžėje. Juk būtent šiandieniniai vaikai po kelių dešimtmečių bus aktyviausi robotų ir žmonių bendruomenės nariai.

– Ar ir kaip yra eksperimentuojama su robotais humanoidais mokyklose?

– Šiuo metu realiomis Lietuvos mokyklų sąlygomis bandome kelis prancūzų sukurtus ir japonų nupirktus robotus humanoidus NAO. Vienoje mokykloje, kurioje eksperimentuojame, mokytojai pasidalino įspūdžiu, kad robotais būtų galima spręsti dikcijos problemas. Vaikai pyksta, kai robotas jų nesupranta, bet jei vaikai įsisąmonintų, kad robotas juos supras tik jiems raiškiai ištarus, tikėtina, labiau stengtųsi. Vaikai juk labai mėgsta robotus, ir šį vaikų potraukį robotams reikia išnaudoti. Robotus galima būtų pritaikyti ir sugrįžusių emigrantų vaikų lietuvių kalbos žinioms atgaivinti. Bet kol kas tai tik idėjiniame lygmenyje.

Esame parengę siūlymą, kalbėję su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi dėl robotinio raštingumo diegimo mokyklose. Manome, kad reikėtų atrinkti kelias didžiųjų Lietuvos miestų ir provincijos mokyklas. Reikėtų paskelbti konkursą mokytojams, norintiems persikvalifikuoti į robotikos mokymą. Žinoma, robotai, palyginti su kompiuteriu, brangūs. Mūsų parinkti japoniški robotai kainuoja apie 7 000 Eur. Bet neabejoju, kad tokia investicija – strateginė, už kelių ar keliolikos metų tikrai duosianti rezultatą.

Japonai jau dabar robotus humanoidus priskiria strateginės reikšmės prekėms: kai kurių neparduoda. Taip pat du metus neleidžia publikuoti mokslinių robotikos tyrimų kitomis kalbomis, tik japonų.

– Ar robotai humanoidai galėtų mokyti vaikus? Kaip tai atrodytų – robotai humanoidai galėtų padėti mokytojams ar visai juos pakeisti?

– Tokių mokytojų, kurie moko kaip robotai, nereikia. Tokius mokytojus robotais galima lengvai pakeisti. Bet gerų mokytojų joks robotas nepakeis. Robotai jiems gali tik padėti.

Lygiai taip pat ir televizijos veidą, kuris tik perskaito orų prognozes, robotas lengvai gali pakeisti. Bet sinoptiko, kuris papasakoja analitiškai, robotas nepakeis.

– Robotizacijos kontekste daug kalbama apie kūrybinius įgūdžius. Teigiama, kad viskas, kas gali būti automatizuota, bus automatizuota, o žmogus, išsilaisvinęs nuo mechaninių darbų, dirbs kūrybinį darbą. Ar pritartumėte šiai minčiai?

– Rutininį darbą, reikalaujantį vienodai tiksliai ir greitai įdėti ar išimti detalę, darys robotai. Tokiuose darbuose žmogus net negali konkuruoti – robotas juk nepavargsta, nestreikuoja.

Kibernetikos tėvu vadinamas Norbertas Wieneris sakė: „Kompiuteris yra vertas tiek, kiek yra vertas jį naudojantis žmogus. Kompiuterį galima kvailai naudoti, bet galima ir labai protingai“. O protingam panaudojimui reikia kūrybingumo.

Kaip ugdyti kūrybingumą? Svarbu skatinti ne teisingai „iškalti“, o teisingai mąstyti. Pavyzdžiui, pasinaudodami robotais, klausiame vaikų, kaip iš taško A patekti į tašką B, jei juos skiria ežeras. Variantų yra ne vienas. Svarbiausia visapusiškai apgalvoti naudingumą ir sąnaudas, įvertinti, ar reikės kuro, ar mokėsime valdyti transporto priemonę, koks palankus metų sezonas ir pan. Tikiu, kad atviri klausimai labiau skatina mąstyti, negu uždari (testiniai) klausimai. Reikalaudami iš vaikų vieno vienintelio, taip ir ne kitaip suformuluoto atsakymo, verčiau ugdome antikūrybingumą.

– Kaip manote, ko Lietuvoje stinga, kad technologijos būtų diegiamos greičiau? Kaip paspartinti progresą?

– Galvoti reikia ne tik apie progresą, kaip apie tokį, bet apie tai, kaip priartinti technologijas prie kasdienio vartotojo. Kas iš to, kad sukūrėme vieną ar kitą įrankį, jei jis neptenkina vartotojo poreikių. Technologijos turi būti vieno paspaudimo, patogios ir aiškiai suprantamos. Užuot didinę biurokratinę naštą, technologijomis mažinkime ją.

Kaskart sprendžiant kasdienes problemas, reikia galvoti strategiškai, gebėti atmesti dezinformaciją, žiūrėti gerokai į priekį. Pavyzdžiui, nors galbūt dar neatrodo labai aktualu, tačiau jau dabar reikėtų spartinti 5G ryšio plėtrą. Po kelių metų, kai pradėsime naudoti savavaldžius automobilius, 5G, pasižymintis dideliu duomenų perdavimo greičiu, taps ypač svarbus. Visi gąsdinimai, neva 5G paveiks sveikatą, tik parodo, kad technologinės lenktynės intensyvėja, šalia kurių auga ir dezinformacijos kiekis. Tai ne kas kita, kaip melagienų šaudymas į smegenis. Melagienas gamina ištisos komandos. Sakoma, kad pats pigiausias šovinys yra elektroninis. Tuo ir naudojamasi.

„Agenda“ Rūta Jadzevičiūtė

VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai renkasi kursinių, bakalauro temas ir atlieka tyrimus. Vienas iš programų sistemų 4 kurso studentų – Andrej Kuznecov šiais metais rašė bakalaurinį darbą apie mokymosi gerinimą, integruojant virtualią realybę. Su juo kalbėjome apie šios temos aktualumą, atradimus bei programų sistemos studijas.

Kodėl pasirinkote rašyti darbą šia tema?

Pasirinkau šią temą, nes mane suintrigavo galimas virtualiosios realybės įrangos ir sistemų pritaikymas ugdyme. Atrodė, jog ši sfera yra dar gana nauja ir turi didelį potencialą pakeisti arba papildyti įprastinį mokymosi procesą.

Kas labiausiai sužavėjo, nustebino rašant darbą?

Virtualiosios realybės mokymosi aplinkos jau šiomis dienomis yra daug kur plačiai naudojamos ir pritaikomos ir tampa neatsiejama kai kurių industrijų dalimi – greitai tobulėja tiek virtualiosios realybės įranga, tiek pačios VR sistemos. Šiuo metu naudojantis virtualiosios realybės aplikacijomis yra reikalingas galingas asmeninis kompiuteris (kitais atvejais – telefonas). Tačiau šie reikalavimai yra ženkliai mažinami su kiekviena naujos įrangos iteracija – naujos įrangos versijos išleidimu, pavyzdžiui, kalbant apie telefonus – naujo iPhone telefono (iteracija) kiekvienais metais.

Galima nuspėti, jog 2-3 metų laikotarpyje tam, kad būtų galima naudotis aukščiausio lygio virtualiosios realybės sistema, nebus reikalinga jokia papildoma įranga – užteks tik VR šalmo.

Kuo ši tema yra įdomi ir aktuali?

Mano manymu, ši tema yra aktuali, nes šiomis dienomis VR įrankis smarkiai populiarėja ir tampa vis labiau prieinamas naudotojams (mažėja jo kaina, didėja paklausa, pasiūla). Todėl kyla klausimas, kaip virtualią realybę galima pritaikyti ir kitose sferose, kur tai būtų prasminga. Viena iš tokių sferų yra mokymas, kur dažnai yra pritaikomos naujosios technologijos – projektoriai, kompiuteriai, virtualios mokymosi aplinkos, nuotolinis mokymasis ir pan.

Šiais laikais dauguma žmonių, ypač studentų, privalo išmokti didelį kiekį informacijos, todėl yra svarbu ieškoti ir įvertinti naujus būdus, kaip tas žinias galima veiksmingai įsisavinti. Vienas iš tokių būdų yra mokymosi aplinkos virtualios realybės pasauliuose naudojimas, kuris pagerina mokymosi patirtį ir aktyviai įtraukia vartotojus, padeda jiems išmokti bei atsiminti informaciją.

Ką pavyko atrasti, sužinoti?

Virtualiosios realybės įranga jau dabar yra plačiai pritaikoma tokiose srityse kaip aviacija, kariuomenė, medicina, švietimas, transportas ir kt. Šis pritaikymas gali būti įvairus. Vienas iš būdų – išbandyti tam tikrus veiksmus virtualioje realybėje prieš bandant juos atkartoti realybėje, tam, kad žmonės būtų susipažinę su pagrindiniais veiksmais ir reikalavimais. Tai yra aktualu medicinoje, pavyzdžiui, chirurgijoje, kur būsimieji daktarai atlieka operacijas virtualioje realybėje nerizikuodami žmonių sveikata arba kariuomenėje, kai kariai atlieka tam tikros strategijos įgyvendinimą virtualiame karo lauke.

Kitas pritaikymas yra kitokio pobūdžio – vietoj realių užduočių atlikimo virtualioje realybėje, naudotojai išmoksta ką nors tokiu būdu, kuris realybėje nėra įmanomas. Pavyzdžiui, naudotojai gali per vieną popietę aplankyti visus žymiausius pasaulio muziejus ir gražiausias žemynų vietas, pasinaudoję aplikacija „Google Expeditions“ arba modeliuoti, projektuoti bei jungti įvairias nanomolekules į sudėtingas struktūras aplikacijoje „Nanome“. Visos šios ir daugelis kitų technologijų jau dabar yra pritaikomos ir naudojamos visame pasaulyje.

Kaip manote, kam šis darbas gali būti naudingas?

Šis darbas gali būti naudingas visiems, kuriuos domina virtualiosios realybės įranga, jos panaudojimas ir galimybė kurti mokomojo tipo VR programų sistemą. Pats šiuo metu jau esu sukūręs virtualiosios realybės mokymosi aplinką, skirtą supažindinti naudotojus su algoritmų ir duomenų struktūrų rikiavimo algoritmais. Pirminiai sistemos vertintojų atsiliepimai yra teigiami ir nuteikia optimistiškai, motyvuoja aplikaciją tobulinti.

Kodėl pasirinkote programų sistemų studijas?

VU Programų sistemų studijas pasirinkau norėdamas gilintis į programavimo sritį ir mokytis pilno programų kūrimo proceso bei susipažinti su šios sferos profesionalais – dėstytojais. Studijas siūlyčiau rinktis tiems, kuriuos domina programavimas, informacinės technologijos ar kompiuterių mokslas. Išmokau daug su minėtomis temomis susijusios informacijos, kuri padėjo pradėti programuotojo karjerą ir suintrigavo mokytis toliau.

Įmonėje „Vinted“ informacinio saugumo direktoriaus pareigas einantis Tomas Martinkėnas – Vilniaus universiteto (VU) alumnas, studijavęs ekonomiką, vėliau informatiką magistrantūroje Matematikos ir informatikos fakultete (MIF). Alumnas teigia, kad studijų pasirinkimas gali ne tik pagilinti žinias, bet ir suteikti darbo vietą nuolat kintančioje rinkoje, padėti atrasti naujų pomėgių ar veiklų.

Žinios iš studijų pritaikomos darbe

„Pirmiausia rinkausi studijų kryptį, o paskui – universitetą ir fakultetą. Turėjau išsikėlęs sau tikslą įgyti ekonomikos bakalauro ir informatikos magistro laipsnį. To tikslo kryptingai siekiau. Be kitų dėstytojų, studijuojant Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete paskaitas skaitė ir MIF dėstytojai. Jie dalijosi įspūdžiais ir mokomaisiais dalykais, tai patraukė mano dėmesį“, – apie studijų pasirinkimą pasakoja T. Martinkėnas.

Pasak VU alumno, prieš pasirenkant studijas reikia atlikti tam tikrus namų darbus: „Iš ne vieno studento girdėjau atsiliepimus apie aukštą MIF studijų kokybę, įdomius dėstytojus. Prieš stodamas atlikau savo „žvalgybą“ – spėjimai ir rekomendacijos pasitvirtino, todėl apsisprendimas buvo tiesus ir aiškus.“

VU alumnas sako, kad itin svarbus ir atmintyje išlikęs aspektas – dėstytojų kantrybė ir noras išmokyti ištroškusius greičio, specifikos, įdomybių studentus atsitraukti nuo mažiau vertingų uždavinių sprendimo ir priversti pamatyti dalykus plačiau, mąstyti kūrybiškai. Anot T. Martinkėno, dėstytojų profesionalumas ir platus tarpdalykinių žinių spektrasleidžia be vargo pasakoti apie smulkiausias technines detales, o kitą minutę kalbėti apie informacinių technologijų įmonės ir projektų valdymą.

„Studijos VU ėjo koja kojon su mano profesine karjera. Tai, ką aptardavome su dėstytojais vakare, galėdavau praktiškai pritaikyti kitą dieną darbe, o iškilusius iššūkius vėl aptarti su dėstytojais universitete. Kai kuriuos užrašus, pavyzdžiui, sistemų architektūros, projekto eskizus, procesų gebėjimo brandos vertinimo modelius, rizikų valdymo metodologiją, naudoju ir vis prisimenu iki šiol“, – sako jis.

Su universitetu palaiko ryšį ir po studijų

„Vinted“ yra didžiausia Europoje internetinė naudotų mados prekių prekybos platforma, siekianti įrodyti, kad naudotos prekės gali būti tokios pat geros kaip ir naujos, ir padedanti savo nariams prekiauti dėvėtais drabužiais ir aksesuarais tiesiogiai vieniems su kitais. Šiuo metu T. Martinkėnas „Vinted“ kuria saugumo komandą.

„Verslas plečiasi, taigi prisitraukia dar daugiau dėmesio iš piktavalių, siekiančių pakenkti kibernetinėmis atakomis. Be didelio srauto pokalbių su potencialiais kandidatais į dvi augančias komandas, taip pat kuriu įmonės saugumo strategiją, saugumo programą, o norėdamas prablaškyti mintis – grįžtu ir prie inžinerijos“, – pasakoja VU alumnas.

Pasak T. Martinkėno, moderniems sprendimams reikia gerų specialistų komandos: „Kadangi kuriame sprendimus, kuriems atitikmenų rinkoje nėra, reikia tikrai gerai pasukti galvą siekiant inovatyvių inžinerinių ir procedūrinių sprendimų. Ieškome geriausių specialistų rinkoje, siekiame juos išlaikyti ir sukurti aplinką nuolatiniam tobulėjimui.“

T. Martinkėnas kiek galėdamas įsitraukia į VU veiklą ir pasibaigus studijoms – ieško darbuotojų, dalyvauja renginiuose, palaiko ryšius ir su dėstytojais. Šiuo metu jis planuoja studijuoti doktorantūroje ir VU yra pirmasis sąraše.

„Tiek magistrantūros, tiek bakalauro studentams linkiu būti darbštiems ir sąžiningiems. Semkitės iš universiteto viską, ką galite – profesines žinias, dėstytojų patarimus, bendradarbiaukite ir t. t. Vilniaus universitetas tuo ir įdomus, kad jame galima atrasti įvairiausių veiklų ir užsiėmimų“, – sako VU alumnas.