Sidebar

Susitikimas su kandidatu į Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigas

Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2023 m. vasario 24 dieną įregistravo prof. dr. Paulių Drungilą kandidatu dalyvauti konkurse Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekano pareigoms eiti.

Dekaną VU Statuto ir Matematikos ir informatikos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka fakulteto Taryba ir teikia skirti Rektoriui. Dekanu (-e) gali būti asmuo, atitinkantis Vilniaus universiteto statute kamieninio akademinio padalinio vadovui keliamus reikalavimus.

2023 metų kovo 2 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko g. 24, 102 Auditorijoje, 10 valandą vyks kandidato programos pristatymas MIF bendruomenei ir vieši debatai.

Negalintiems atvykti, susitikimo nuoroda: https://bit.ly/3IWY9J3

Dekano rinkimai vyks viešajame Tarybos posėdyje 2023 metų kovo 10 dieną, Naugarduko g. 24, Vilnius.

2023-02-27

Kaune vyks didžiausias kibernetinio saugumo renginys „VU CYBERTHON 2023“

2023 02 22 CYBERTHON380x250Vilniaus Universiteto Kauno fakultetas vasario 23–25 dienomis, trečius metus iš eilės, organizuoja virtualias tarptautines kibernetinio saugumo varžybas „VU CYBERTHON 2023“ skirtas moksleiviams, studentams ir kibernetinio saugumo ekspertams. Renginio mastai kasmet auga, tad šiemet prie organizatorių prisijungė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos institutas.

Renginys organizuojamas edukaciniais tikslais ir esant nestabiliai geopolitinei situacijai jo turinys tampa vis aktualesnis globaliu mastu tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Kviečiama kartu gilintis į kibernetinio saugumo aktualijas, nacionalinius bei privataus sektoriaus kibernetinio saugumo klausimus, analizuoti kibernetinio atsparumo bei saugumo situaciją Lietuvoje, ugdyti kritinį mąstymą ir pasitelkti kūrybiškumą, sprendžiant organizatorių parengtas skirtingų lygmenų užduotis.

Vasario 23 dieną nuo 9:30 val. ryto Lietuvos laiku bus tiesiogiai internetu transliuojamas kibernetinio saugumo forumas lietuvių kalba „Kiek saugi Lietuvos kibernetinė erdvė?“. Dviejų sesijų metu bus aptariami nacionaliniai kibernetiniai pajėgumai – diskusijos dalyviai aptars viešąjį ir privatų sektorius, jų iššūkius ir tolimesnę raidą. Koks yra Lietuvos kibernetinio saugumo lygis, kokios svarbiausios inovacijos leidžia užtikrinti gebėjimą apsiginti nuo kibernetinių atakų ir ko galima tikėtis ateityje.

Vasario 24 dieną nuo 9 val. ryto Lietuvos laiku nuotolinėje kibernetinio saugumo konferencijoje bus pristatomi aukštojo mokslo įstaigų tyrimai, verslo sukurti sprendimai ir ekspertinės institucijų žinios. Pranešimai bus transliuojami tiesiogiai internetu, Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto „Twitch“ paskyroje. Svečiai pranešimus skaitys anglų kalba.

Vasario 25 diena skirta spręsti iššūkius. Registruotiems varžybų dalyviams suteikiama prieiga prie užduočių sistemos. Galima dalyvauti ir po vieną, ir komandomis. Sprendimui skiriama 12 valandų. Užduotys apimančios Web aplikacijų saugumą, kriptografiją, steganografiją, informacijos žvalgybą, kompiuterinio tinklo saugumą, teismines ekspertizes bei kitas sritis pateikiamos anglų kalba. Daugiausia taškų surinkę dalyviai laimės piniginius prizus.

Nuo pat pradžių idėją palaiko „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras“ ir „Lietuvos teismo ekspertizės centras“. Tradiciškai, piniginius prizus įsteigė „NORD security“.

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.cyberthon.lt/

2023-02-22

„Coherent Solutions“ vardinės stipendijos VU MIF studentams

2023 02 21 Matematikai 642x410

Siekdama prisidėti prie talentų augimo, tarptautinė kompanija „Coherent Solutions“ įsteigė skatinamąsias stipendijas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentams, rodantiems aukščiausius mokymosi rezultatus.

„Mūsų ilgalaikis strateginis tikslas – skatinti jaunuolius rinktis informacinių technologijų krypties specialybes. IT rinkoje konkurencija yra didelė, tačiau taip pat auga ir būsimiems darbuotojams keliami reikalavimai. Universitete įgyjamas stiprus teorinis pagrindas yra tolimesnės karjeros pamatas, tad ši ir kitos panašios verslo iniciatyvos yra papildoma mūsų paskata studentams siekti aukštų rezultatų“, – sako įmonės vadovė Lietuvoje Lina Šiumetė.

Pasak jos, skirti stipendijas konkrečiai VU MIF studentams buvo nuspręsta tikslingai. „Mūsų įmonė nuolatos ieško programuotojų bei duomenų mokslo specialistų, todėl, vertindami Vilniaus Universiteto studijų kokybę bei kryptingumą, nusprendėme prisidėti prie čia ugdomų talentingiausių studentų skatinimo“.

Vienos „Coherent Solutions“ stipendijos dydis – 1000 Eur. Iš viso skiriamos šešios stipendijos: trys  Verslo duomenų analitikos studijų programos ir trys Duomenų mokslo studijų programos studentams. Stipendijos mokamos kovo–birželio mėnesiais po 250 Eur kiekvieną mėnesį.

Pretenduoti į stipendiją gali studentai, sėkmingai pabaigę pirmąjį studijų semestrą bei neturintys skolų ir (ar) akademinių skolų.

Stipendijų nuostatus rasite čia.

2023-02-21

Kvietimas dalyvauti konkurse „Mokslo sprintas“

2023 02 20 Smegenys900x324

VU 444 gimtadienio išvakarėse norime Jus pakviesti dalyvauti „Mokslo sprinto“ konkurse! Mokslo komunikacijos konkurso „Mokslo sprintas“ metu dalyviai turės per 3 minutes pristatyti mokslinį tyrimą ar juos žavinčią mokslo idėją. Geriausių pranešimų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Be to, konkursui atrinktos komandos turės galimybę dalyvauti specialiuose mokymuose.

Konkurso metu kviečiame iš 2 žmonių – dėstytojo/-s ir studento/-ės – sudarytas komandas pristatyti dominančią mokslo idėją ar tyrimą per 3 minutes! Geriausių pranešimų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais, o visų dalyvaujančių komandų laukia mokymai.

Kviečiame burtis į komandas, kurias turėtų sudaryti bet kurios pakopos studentas /-ė ir dėstytoja(s) ar mokslo darbuotojas(s). Kai gausite savo komandos nario /-ės sutikimą, registruokite savo komandą iki kovos 3 d.

KONKURSO SĄLYGOS

Konkurso dalyviai turės ne daugiau nei 3 minutes pristatyti savo ar kitų mokslininkų tyrimą ARBA juos žavinčią mokslo idėją.

Pristatymus vertins iš mokslo ir žiniasklaidos atstovų sudaryta komisija, kuri atsižvelgs į tyrimo ar idėjos aktualumą, mokslinį tikslumą, pranešimo aiškumą ir sugebėjimą apie mokslą kalbėti linksmai. Konkurso nugalėtojų laukia piniginiai prizai.

Registruotis iki kovo 3 d. galite čia.

Jei norite dalyvauti konkurse, tačiau nežinote, ką pakviesti į komandą, arba turite kitų klausimų, susisiekite el. paštu: .

Praėjusiųjų metų „Mokslo sprinto“ akimirkos: https://naujienos.vu.lt/isrinkti-vu-mokslo-komunikacijos-konkurso-nugaletojai/

2023-02-20

Studentų patirtys: kodėl verta studijų mainus rinktis šiaurinėse šalyse?

Tarp populiariausių studijų mainų krypčių dominuoja pietinės šalys. Nenuostabu, juk šių metų sausį saulė Vilniuje džiugino vos 5,1 valandos. Šilumos troškimas dažnai meta šešėlį šiauriau esančioms šalims, iš kurių studentai grįžta su itin teigiamomis patirtimis.

2023 02 17 Studijos siaurinese salyse1 900x600

Norvegija: kokybiškas dėstymas ir šviesios dienos

„Vis dar sunku atsistebėti, kaip kokybiškai buvo dėstomas Software Security kursas,“ – iš studijų mainų Norwegian University of Science and Technology grįžęs stebisi Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Programų sistemų magistrantas Kazimieras.

Studentas pasakoja, kad studentams buvo paruoštos WEB aplikacijos su saugumo spragomis, kurias studentai turėjo identifikuoti, o kitame laboratoriniame darbe ištaisyti. Kiekviena grupė turėdavo atskirai hostinamą aplikaciją atskirame domene. Saugumo spragos buvo iš 2018 metų OWASP Top 10 dažniausių saugumo spragų WEB aplikacijose ir daug kitų spragų.

Pasak Kazimiero, kiti studijų dalykai irgi panašiai kokybiškai paruošti (neveltui dėstytojai turi po 3-5 Technical Assistants).

„Kalbant apie šalį, labai geras jausmas būti šalia poliarinio rato – artėjant vasarai jau buvo visą parą šviesu. Orai gana šiaurietiški, bet užtat studijos labai kokybiškos,“ – pasakoja studentas.

Estija: betarpiškas ryšys su dėstytojais ir skirtingų kultūrų bendrystė

Agnė, kuri MIF studijuoja Finansų ir draudimo matematiką, mainų buvo išvykusi į University of Tartu. Ją labai nustebino, kad pažangus trečiakursis gali vesti pratybas pirmakursiams, o dėstytojai labai artimai bendrauja su kiekvienu studentu.

Tartu – studentų miestas, kuriame mokosi itin daug kitataučių studentų, dažnai vyksta studentiški renginiai. „Besimokant buvo labai smagu pajausti iš skirtingų kultūrų atvykusių studentų vienovę. Todėl geriausi prisiminimai apie Erasmus patirtį iškyla pagalvojus apie žmones, kuriuos teko sutikti,“ – patirtimis dalijasi Agnė.

2023 02 17 Studijos siaurinese salyse2 900x601

Danija: pasitikėti įkvepiantys vietiniai ir paprastesni atsiskaitymai

Aalborg University universitetą Danijoje studijų mainams pasirinkęs Programų sistemų studentas Tomas džiaugiasi, kad turėjo labai gerą patirtį: nors praktikos ir teorijos santykis minėtame universitete panašus kaip MIF, bet pats pateikimas vaikinui buvo daug priimtinesnis. „Turinys pateikimas aiškiau, dėstytojai koncentruojasi į bendrą vaizdą, o ne į detales. Net trys iš keturių egzaminų yra pass/faill principu, todėl sesija man pasirodė daug paprastesne, nei Vilniaus universitete,“ – pasakoja Tomas.

Studentui patiko danų tiesmukumas ir pasitikėjimas savimi: „Jie visai nebijo išsakyti nuomones tiksliai ir kartais ne įžeidžiančiai, aš tai vertinu teigiamai.“ Studentams rekomenduoja rinktis gyvenimą bendrabutyje: „Ypač patiko bendrabutis, kuriame susiradau gerų draugų. Jame vyrauja puiki atmosfera, visuomet galima ir socializuotis, ir mokytis, viskas priklauso nuo poreikių.“

Nyderlandai: gera infrastruktūra, viskas labai aišku

Programų sistemų studentė Viktorija mainų studijoms pasirinko Vrije Universiteit Amsterdame labiausiai buvo sužavėta puikiai išplėtota infrastruktūra: „Visur galima nuvykti viešuoju transportu arba dviračiais. Dviračiams visur padaryti takai ir yra daug stovėjimo aikštelių.“

Viktorija džiaugiasi, kad informacija buvo aiški ir atsakymo nereikėdavo ilgai laukti: „Universiteto administracija iki man atvažiuojant siuntė naujienlaiškį su visa reikiama informacija atvykstantiems studentams, todėl buvo aišku, kada ką daryti. Dažniausiai paklausus kokio klausimo paštu sulaukdavau atsakymo per 1 darbo dieną, bet buvo pora kartų, kai man neatrašė ir teko priminti, kad atrašytų. Atsakymai būdavo tikslūs, malonūs ir išsamūs.“

2023 02 17 Studijos siaurinese salyse3 900x505

Austrija: universitetas suteikė progą pramokti vokiečių kalbą

Bioinformatikos studentė Ieva, kuri buvo išvykusi į Johannes Kepler University Linz pasakoja, kad dėstymas buvo aiškus, komunikacija tarp studentų irgi vyko be problemų.

„Studijos vyko anglų kalba, bet gyvendama Austrijoje patyriau vokiečių kalbos įgūdžių pagerėjimą. Besimokydama mokykloje turėjau šios kalbos pagrindus, kurie dabar labai pravertė, o pats universitetas atvykusiems organizavo intensyvius vokiečių kalbos kursus – kiekvieną dieną po tris valandas turėjome pasirinkto lygio (pasirinkau A2) paskaitas, kurias užbaigė egzaminas. Šie kursai man labai patiko, nes pasisekė pakliūti pas dėstytoją, kuri mokė kalbos per bendravimą – buvome priversti kiekvieną dieną po tris valandas bendrauti vokiškai. Tai leido pajusti kalbą, prisiminti turėtus įgūdžius ir pasiruošti patirtims Austrijoje.“

O kur vyksite Jūs: registracija jau prasidėjo

Nuo vasario 1d. ir vyks iki kovo 1d. vyksta registraciją į ERASMUS+, dvišalių mainų ar ARQUS/Coimbra Group atrankas 2023–2024 mokslo metų rudens semestrui ar akademiniams metams.

• Į Erasmus studentai gali registruotis čia. (https://www.erasmus.tprs.vu.lt/index.php), universitetų sąrašus rasite: https://www.erasmus.tprs.vu.lt/partneriai/
• Į ARQUS ir Coimbra registracijos anketa čia ( https://forms.office.com/e/cRjZR8SkFS )
• Į dvišalius mainus registruotis galima čia (https://forms.office.com/e/X3Ghta8NDU)

Renkantis universitetą rekomenduojame susipažinti su užsienio universiteto akademine ir praktine informacija atvykstantiems mainų studentams.
Kilo klausimų? Kreipkitės el. p. arba ateikite vasario 21 d. 15 val. susitikimą MIF Studentų atstovybėje (Naugarduko 24). Daugiau informacijos apie jį rasite MIF arba VU SA MIF „Facebook“ paskyrose.

2023 02 17 Susitikimas900x507

2023-02-17

VU mokslininkas L. Aidokas: „Robotizacija puiki terpė ateities mokslo ir verslo bendradarbiavimui“

Robotizacijai vis plačiau įsigalint, robotus jau sutinkame ne tik pramonės įmonėse, kur jie pagreitina procesus, bet jų vis daugiau atsiranda ir mūsų namuose, kur jie palengvina buities darbus. Robotui siurbiant namus, šaldytuvas mums vardija trūkstamus produktus, o telefonas skaito dienos naujienas. Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (VU MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininko Lino Aidoko, Lietuva ir net visa Europa robotizacijos srityje labai stipriai atsilieka nuo Japonijos, kurioje galima rasti vien robotų aptarnaujamus viešbučius ar restoranus, o mums įprasti asmeniniai asistentai „Siri“ ar „Bixby“ yra patalpinti į roboto humanoido kūną.

2023 02 15 L Aidokas642x410

Japonija – robotų humanoidų lyderė

L. Aidoko teigimu, šiandien robotai humanoidai plačiausiai sutinkami Japonijoje. Čia jie padeda žmonėms mankštintis, reklamuoja restoranus, barus ir kitas vietas. Šioje šalyje veikia ir restoranai, kuriuose klientus aptarnauja robotai: jie priima užsakymą, atneša užsakytą maistą prie staliuko ir net linksmina lankytojus. Vis populiarėja ir robotų viešbučiai, kuriuose ne tik įrengti balsu valdomi kambariai, bet robotai dirba ir registratūroje.

„Prieš aštuonerius metus japonų verslininkai įkūrė du viešbučius, kuriuose dirba tik po tris žmones: po vieną valytoją, direktorių ir apsaugos darbuotoją. Viską šiuose viešbučiuose aptarnauja robotai. Robotai pasitinka svečius registratūroje, nuneša jų daiktus į kambarį, kurio durys atsirakina nuskaičius svečio veidą. Kambarį valdyti taip pat galima balsu: įjungti muziką, išjungti šviesą, užtraukti užuolaidas. Lankantis šiame viešbutyje iš pradžių visa tai atrodė gan šiurpiai, tikriausiai todėl, kad trūko įprasto žmogiško kontakto. Prasidėjus pandemijai ir vengiant tiesioginio kontakto su žmonėmis, šių viešbučių tinklas labai išsiplėtė ir šiuo metu Japonijoje jų yra daugiau kaip 50“, – pasakoja mokslininkas.

Japonijoje taip pat labai populiarūs nedideli, 20-25 cm. aukščio robotai pagalbininkai. Per pandemiją, uždraudus bendrauti ar labai apribojus kontaktą su senyvo amžiaus žmonėmis, 900 japonų gavo tokius robotukus nemokamai.

„Šie robotai padeda senyvo amžiaus žmonėms bendrauti su savo vaikais ir anūkais. Balsu valdomas robotas nufotografuoja nuotrauką ir ją nusiunčia giminaičiams, o šalia jo pritvirtintas planšetinis kompiuteris, leidžia perskaityti senoliui iš artimųjų gautas žinutes, peržiūrėti nuotraukas ar vykdyti vaizdo skambučius. Šis robotas gali palaikyti pokalbį daugiau kaip 3 milijonais skirtingų temų, tad senyvo amžiaus žmonės gali su juo paprasčiausiai pabendrauti“, – roboto galimybes pristato mokslininkas.

Tokie robotukai senoliams primena, kada reikia gerti vaistus, kad reikia pasimankštinti, ar prireikus iškviečia pagalbą.

„Senoliui nukritus ir negalint pasiekti telefono, jam užtenka sušukti ir robotas iškviečia greitąją pagalbą. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai tokiu būdu robotas išgelbėjo gyvybę“, – pasakoja tyrėjas.

Svarbiausia įveikti „kraupumo slėnį“

L. Aidokas pažymi, jog labai svarbu, kad kuriami robotai būtų kiek įmanoma panašesni į žmones. Tai lemia tiek emocinės, tiek ir techninės priežastys. Mus supanti aplinka yra pritaikyta žmogaus ūgiui, jo rankoms ir kojoms.

„Robotai turėtų prisitaikyti prie mūsų, o ne mes prie jų. Tad turime sukurti humanoidus, kurie galėtų naudoti grąžtą, plaktuką, mygtukus ar durų rankenas. Taip sutaupysime laiko ir kaštų, nes nereikės kurti atskiros infrastruktūros robotams“, – pažymi mokslininkas.

Humanoidų panašume į žmones labai svarbus ir psichologinis aspektas. Matant prieš save robotą, kuris labiau primena techninį įrenginį, nei žmogų, kitaip įsitraukiame į bendravimą su juo.

„Šiandien mūsų telefonai turi išmaniuosius asistentus „Siri“, „Bixby“ ir kitus. Bet dažnam iš mūsų kalbėti su telefonu vis dar yra keista. Japonijoje šie asistentai „patalpinti“ į simpatiško žmogaus kūną, tad bendraujant su tokiu humanoidu atsiranda azartas. Imame vertinti ne tik atsakymų rišlumą, bet ir roboto kūno kalbą, mimiką ir kitus dalykus“, – pasakoja L. Aidokas.

Jis taip pat pažymi, kad kuriant šiuos robotus, labai svarbu pereiti, taip vadinamąjį, „kraupumo slėnį“. Yra įrodyta, kad matant mechaninį robotą, kuris visai nepanašus į žmogų, jis mums sukelia teigiamą emociją. Bet ši emocija keičiasi jam įgaunant vis daugiau žmogaus bruožų.

„Robotui vis labiau panašėjant į žmogų, pasiekiama tam tikra riba kai jis ima priminti lavoną, ar net zombį, tad jį stebinčiųjų emocija staiga pasidaro labai neigiama. Dar kraupiau, jei tas robotas juda. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą, kai roboto išvaizda yra jau praktiškai nebeatskiriama nuo žmogaus, tai sukelia labai teigiamą emociją. Tad labai svarbu sukurti robotą, kuris būtų kiek įmanoma labiau panašus į žmogų, kad jis įsilietų į mūsų visuomenę, o ne mus visus baugintų“, – pastebi L. Aidokas.

2023 02 15 robotas 768x432

Robotas/-ė “Erika” (angl. Erica), kurią sukūrė prof. Hiroši Išiguro (angl. Hiroshi Ishiguro) kartu su komanda Osakos Universitete, Japonijoje. L. Aidoko nuotrauka.

Ateities humanoidai – ir mokytojai ir gelbėtojai

L. Aidoko teigimu, ateityje didžiausią proveržį humanoidų kūrime ir taikyme turėtume pamatyti Azijoje. Šiose šalyse robotai jau ir šiandien naudojami darželinukų ir pradinukų anglų kalbos mokymui bei pasitelkiami didelių renginių metų.

„Per Tokijo olimpines žaidynes labai trūko vietinių žmonių, kurie mokėtų anglų kalbą, o ruošti naujus mokytojus buvo neracionalu, nes pasibaigus žaidynėms, jų poreikis labai sumažėtų. Tad šioje srityje buvo pasitelkti robotai, kurie galėjo kalbėti japonų, korėjiečių, kinų ir anglų kalbomis“, – pristato tyrėjas.

Europos universitetuose taip pat turime keletą pavyzdžių, kur sukurti robotai yra pritaikomi švietimo sektoriuje. Vienas tokių – Aalborgo universiteto (Danija) profesoriaus Henrik Schärfe sukonstruotas robotas humanoidas, kuris atrodo lygiai taip, kaip pats profesorius ir dėsto dalį jo paskaitų.

„Paskaitos teorinę medžiagą pirmakursiams dėsto šis humanoidas, o kitą pusę jau pats profesorius, tad studentai turi galimybę užduoti klausimus ir išsiaiškinti keblius dalykus. Toks robotas yra išeitis tiems profesoriams, kurie labiau nori gilintis į mokslą, o ne vesti paskaitas studentams. Japonijoje toks dėstymo metodas taikomas jau gana seniai, o pagrindinis privalumas tas, kad vienu metu paskaitos gali klausytis kelių universitetų studentai“, – kiek neįprastą mokymo būdą pristato L. Aidokas.

Robotai humanoidai jau šiandien pasitelkiami gelbėjimo operacijų metu, o ateityje jų poreikis tik augs. Tai aktualu tiek karinių konfliktų, tiek ir stichinių nelaimių metu.

„Nesvarbu, ar karo lauke, ar įvykus potvyniams, ar žemės drebėjimams, robotai galėtų atlikti gelbėjimo darbus ir nereikėtų rizikuoti žmonių gyvybėmis. Nemažiau svarbu ir tai, kad skirtingai nei žmonės, robotai nepavargtų ir galėtų dirbti kiaurą parą“, – pasakoja mokslininkas.

Vis dar susiduriama su etinėmis dilemomis

Aviacija yra dar viena sritis, kurioje ateityje galėtume sutikti robotus humanoidus. Artėjant link bepiločių lėktuvų naudojimo, robotai humanoidai galėtų būtų „atsarginiais“ jų pilotais.

„Robotai galėtų pilotuoti bepiločius lėktuvus, nes panašu, kad lengviau parengti „super robotą“, kuris žinos kaip veikti ekstremalioje situacijoje, nei sukurti viskam pasiruošusį bepilotį lėktuvą. Tad robotas būtų kaip papildoma apsauga. Aišku, čia turime etinę problemą: kas būtų atsakingas jei įvyktų avarija?“, – pastebi L. Aidokas.

Robotai humanoidai galėtų tapti tikrais pagalbininkais prižiūrint vaikus ir juos palydint į mokyklas ar būrelius, bei padedant saugiai pereiti gatvę.

„Viskas ko reikėtų, tai šiam robotui pritaikyto automobilio. Šiandien jau turime autonominius automobilius, kurie pritaikyti žmogui, bet vis dar turi vairą, pedalus, o taip pat ir labai daug jutiklių. Tad prireikus ir pritaikius, juos galėtų vairuoti tiek žmogus, tiek ir robotas. Bet ar lengvai žmonės patikėtų robotui savo vaikus? O kas būtų atsakingas, jei vykstant į mokyklą įvyktų avarija? Tad klausimų dar labai daug“, – sako L. Aidokas.

Medicinos ir farmacijos sektorius taip pat galėtų tapti robotų humanoidų veikimo lauku, bet vis dar reikia įveikti nemažai iššūkių. Paklaustas, ar įsivaizduoja humanoidą dirbantį chirurgu, L. Aidokas yra gan skeptiškas.

„Jeigu techniškai ir pavyktų sukonstruoti labai tiksliai veikiantį robotą, kuris galėtų operuoti, vargu ar rastume žmonių, kurie norėtų gultis po jo skalpeliu. Kita vertus, medikų trūkumas šiandien yra vis opesnė problema, tad jeigu reikėtų rinktis, ar laukti ilgoje eilėje, ar būti operuojamam roboto, gali būti, kad sulauktume įvairių atsakymų“, – pastebi jis.

Šiandien jau egzistuoja robotai-vaistininkai, kurie pagal receptą surenka jums reikalingus vaistus. Bet ir čia susiduriama su etinėmis kliūtimis.

„Vaistininkai ne tik parduoda vaistus, bet ir įvertina pirkėjo amžių ir perkamus vaistus bei jų kiekį. Būdų gauti receptą vaistams yra įvairių, tad vaistininkai atlieka ir tam tikrą filtrą, kurio robotas humanoidas negalėtų atlikti“, – atskleidžia L. Aidokas.

Robotų kelią į rinką užkerta intelekto trūkumas

L. Aidokas pabrėžia, kad visi sumaniausi ir technologiškai pažangiausi pasaulio robotai buvo sukurti universitetuose, tačiau Europoje dar stokojama pramonės, kuri imtųsi juos gaminti. Tuo tarpu Japonijos sėkmę ir platų robotų pasirinkimą rinkoje, lemia kiek kitokia verslo bendradarbiavimo su universitetais schema.

„Japonijoje ko ne pusę robotų kūrimui reikalingos sumos investuoja verslo įmonės, finansuodamos mokslininkų darbą ir technologijų kūrimą. Mokslininkai taip pat turi kiek kitokį požiūrį ir stengiasi ne tik publikuoti mokslinius straipsnius, bet ir sukurti apčiuopiamus produktus. Universitetai yra savotiška skirtingų sričių intelektinių resursų sankaupa, kur viena komanda dirba ties vaizdo atpažinimu, kita ties roboto judesiais, dar kita ties roboto dizainu, tad būtent čia ir lengviausia vystyti šią sritį“, – pasakoja L. Aidokas.

Roboto humanoido sukūrimo kaina šiandien siekia nuo 200 tūkst. iki milijono eurų. Šalia didelės kainos susiduriama ir su nemažai etinių problemų, bei žmogiškųjų resursų ir intelekto trūkumu. Juk robotas humanoidas turi matyti, girdėti, suprasti, judėti ir dar būti kuo panašesnis į žmogų, tad jo kūrimo procesas suvienija įvairių sričių specialistus.

„Humanoido kūrimo procesas reikalauja labai daug matematikos, programavimo, mechanikos ir net dizaino ar meno žinių. Tad ne pinigų stoka, o būtent intelektiniai resursai yra didžiausias iššūkis šiandien. Prieš keletą metų lankantis Japonijoje, Osakoje, aplankiau dirbtinio intelekto laboratoriją. Ten viename vaizdo apdorojimo skyriuje dirba daugiau kaip 50 žmonių, o tokių skyrių humanoido kūrime reikia ne vieno. Verslo investicijos į šią sritį Japonijoje nuolat auga, bet intelektinių resursų jiems vis tik trūksta“, – patirtimi dalinasi mokslininkas.

Pasak L. Aidoko, Lietuvos verslas kol kas rimtai šia sritimi nesidomi, nes jiems daug svarbiau investicinė grąža ir greito pelno siekimas. Japonijos pavyzdys rodo, kad iš robotikos srities greitai praturėti nepavyks, nes kūrimo procesas yra ilgas.

„Lietuvoje verslas nenori laukti ir nori greitai sukurto produkto, kuris duotų grąžą. Japonai turi kitokį verslo su mokslu bendradarbiavimo modelį, kur verslas skiriamus pinigus mato kaip investiciją į ateitį. Lietuvos pramonė ir gamyba jau tikrai yra nemenkai robotizuota, bet robotų humanoidų sferoje, kol kas matome tik mokslininkus entuziastus ir pavienius universitetus. Labai tikimės, kad ir mūsų šalyje įvyks persilaužimas ir verslo požiūris pasikeis. Tai leistų mokslininkams likti laboratorijose ir robotikos sritį vystyti toliau, taip užkertant kelią aukšto intelekto tyrėjų trūkumui“, – tikisi mokslininkas.

2023-02-15

Dr. G. A. Melnik-Leroy: kaip žmogaus smegenys priima sprendimus?

2023 02 15 Gerda Ana Melnik Leroy

Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkė, kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy laidoje „Minties eksperimentai“ pasakojo apie smegenų veiklą.

„Kas jeigu taptume tokie racionalūs kaip kompiuteris?“ – mokslininkės klausė laidos „Minties eksperimentai“ vedėjas Ingas Klėjus. Pokalbį gali perklausyti čia.

2023-02-15

Patvirtintas kandidatų į Vilniaus universiteto darbo tarybos narius sąrašas

2023 02 14 Darbo taryba 642x410

Pasibaigus kandidatų į Vilniaus universiteto (VU) darbo tarybos narius kėlimo laikotarpiui, 2023 m. vasario 14 d. VU Darbo tarybos rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Universiteto Darbo tarybą sąrašą. Universitete veikiančioms profesinėms sąjungoms nepasinaudojus teise pasiūlyti mažiausiai tris kandidatus, iš kurių vienas būtų renkamas darbo tarybos nariu, visi kandidatai buvo įregistruoti į bendrą kandidatų į Universiteto darbo tarybą sąrašą, iš kurio bus renkami visi 11 Darbo tarybos narių.

Su kandidatų sąrašu galite susipažinti intraneto skiltyje Darbo tarybos rinkimai 2023”.

Primename, kad Darbo tarybos rinkimai vyks 2023 m. kovo 9 d. elektroniniu balsavimu. Elektroninio balsavimo sistemos nuorodos bus atsiųstos į kiekvieno teisę balsuoti turinčio darbuotojo VU elektroninį paštą. Rekomenduojame tiems darbuotojams, kurie pastaruoju metu nesinaudojo Vilniaus universiteto suteiktu el. paštu, yra pamiršę / neatnaujinę savo prisijungimo duomenų ar turi sunkumų dėl prieigos prie VU el. pašto, neatidėliotinai kreiptis į savo padalinio IT specialistus ar savo vadovus.

Darbo tarybos rinkimuose balsuoti gali visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su Vilniaus universitetu turintys darbuotojai (t. y., darbuotojai, kurie pradėjo dirbti Universitete ne vėliau kaip 2022 metų gruodžio 9 dieną), išskyrus darbdavį ir jam pagal įstatymus, įgaliojimus ir steigimo dokumentus atstovaujančius asmenis (Rektorių, prorektorius, kanclerį, kamieninių akademinių padalinių vadovus).

2023 m. darbo tarybos rinkimus organizuoja Rektoriaus įsakymu sudaryta Darbo tarybos rinkimų komisija. Dėl kandidatų į darbo tarybą registravimo ar kitais klausimais dėl darbo tarybos rinkimų, prašome kreiptis el. paštu .

Visa su darbo tarybos rinkimais susijusi informacija skelbiama Vilniaus universiteto interneto puslapyje ir intraneto skiltyje „Darbo tarybos rinkimai 2023“.

2023-02-14

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos