Sidebar

STUDENTAMS Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbia akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

2020 11 16 V Statuleviciaus konkursas380x250Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Konkurse gali dalyvauti VU matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programų pirmosios pakopos III–IV kurso ir antrosios pakopos studentai (toliau – Kandidatai).

Kandidatai iki 2020 m. lapkričio 30 d. el. pašto adresu turi pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą dalyvauti konkurse (prašymo formos pavyzdys);
2) duomenis apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus (antrosios pakopos pirmo semestro studentai turi pateikti bakalauro diplomo priedėlio kopiją, kiti Kandidatai – pažymą apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus);
3) fakulteto, kuriame studijuojama, bent vieno dėstytojo rekomendaciją;
4) turimų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas;
5) kitus Kandidato manymu svarbius dokumentus, pvz.: mokslinį referatą, sukurtos taikomosios programos aprašymą, išradimą, patentą, informaciją apie dalyvavimą mokslo projektuose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse ir kt.

Visi aukščiau išvardyti dokumentai turi būti pateikiami PDF formatu vienoje suarchyvuotoje byloje, ją siunčiant el. laišku, kurio temos laukelyje nurodyta „Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas“. Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu .

Kandidatų pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino įvertins komisija pagal šiuos kriterijus:
− darbo originalumą, darbo aktualumą, reikšmę, darbo kokybę;
− pagal Kandidatų studijų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje;
ir priims sprendimą dėl stipendijos gavėjų.

Stipendijos steigėjas VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, gyvuojantis jau septintą dešimtmetį, vykdo ir vysto informatikos, informatikos inžinerijos ir matematikos mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei doktorantūros studijas, kuriose šiuo metu studijuoja 40 doktorantų, taip pat kuruoja bakalauro studijų programą „Informacinių sistemų inžinerija“. Institutas 2004 m. įsteigė ir organizuoja informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, kuris išaugo į tarptautinį 60-tyje šalių kasmet vykstantį konkursą. Institutas taip pat buvo ir ankstesnės, praėjusio šimtmečio pabaigoje gimusios iniciatyvos – tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ Lietuvoje – puoselėtojas. Institutas savo vardą įrašė informacinių technologijų metraštyje – anuomet vadinto Matematikos ir informatikos institutu interneto svetainė yra pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ – https://www.mii.lt/, – užregistruota 1993 m. vasario 26 dieną. Institute nuo pat jo įsteigimo dirbo ir beveik tris dešimtmečius jam vadovavo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų, sukūręs tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvoje mokyklą, – akademikas Vytautas Statulevičius.

 

 

MIF Dekanas sveikina su Tarptautine studentų diena!

2020 11 17 Tarptautine studentu diena

Mieli studentai,

sveikinu su Tarptautine studentų diena!

Jūs, jauni ir talentingi, esate mūsų bendruomenės variklis ir padedate užkariauti net ir sunkiausiai pasiekiamas viršūnes.

Drąsos, pasitikėjimo savimi, naujų idėjų ir linkiu, kad jūsų pasirinktos studijos padėtų tvirtus pamatus sėkmingai ateities karjerai.

Dekanas
Paulius Drungilas

 

#AtvirasVU: siekiant kultūrų įvairovės universitete, būtina formuoti naujus įpročius

2020 11 13 AtvirasVU642x410

Įvairovės ir lygių galimybių analizės duomenimis, 2018 m. Vilniaus universitete (VU) dirbo 113 darbuotojų iš 30 šalių (tai sudarė 2,3 proc. visų VU darbuotojų), o daugiau nei 1000 studijas VU pasirinkusių studentų buvo 70 šalių piliečiai. Vis dėlto, kaip sako pašnekovai, bendruomenės nariams VU turėtų būti suteikiama dar daugiau galimybių įgyti kitoniškumo ir įvairovės patirčių, todėl tiek kitataučių darbuotojų, tiek studentų VU galėtų būti ir daugiau.

Paklaustas, kas lėmė tokią dabartinę situaciją VU, studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas sako, kad reikia įvertinti, iš kokios visuomenės, istorinės aplinkos mes esame atėję. Daugybę metų gyvenome gana uždaroje, nedidelės etninės įvairovės visuomenėje, požiūrių, idėjų atžvilgiu neatvirame sociume.

2020 11 13 Jaskunas

VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas

„Socialinis, kultūrinis atvirumas į Lietuvą atėjo su nepriklausomybe, patyrėme daugybę įtakų, kurių anksčiau nebuvo, kultūrinis horizontas labai smarkiai pradėjo plėstis. Tačiau dar ilgą laiką ir nepriklausomybės metais mūsų kultūros darbotvarkėje turbūt aktualiausias klausimas buvo susijęs su tapatybe, su tapatybės išlaikymu ir perkonstravimu. Netgi sakyčiau, labai stipri buvo lietuviškumo tapatybės (iš)saugojimo dominantė. Konstruoti savo lietuvišką tapatybę sovietmečiu mes galėjome labai ribotai, todėl natūraliai šis impulsas buvo itin stiprus atgavus laisvę“, – pažymi doc. V. Jaskūnas.

Docento teigimu, VU ilgą laiką nesiekė būti traukos centru kitoms kultūroms, dėstytojams ar studentams iš kitų šalių. Tai paaiškina, kodėl mūsų universitete įvairovės nėra tiek daug. „Ilgą laiką mes kaip tik šiuose procesuose matėme daugiau grėsmės negu galimybių. Tačiau per pastaruosius 10 metų požiūris pasikeitė. Atėjo suvokimas, jog atsivėrimas skirtingoms patirtims turi kur kas daugiau naudos ir tai nėra grėsmė, kaip kad būdavo suvokiama anksčiau“, – paaiškina doc. V. Jaskūnas.

Pokyčių neišvengiamai atnešė ir naujoji karta, gimusi nepriklausomybės metais. Ši karta ne visada pripažįsta ankstesnės tapatybės sampratą, į pasaulį žiūri kitaip, kitaip jį suvokia, ji užaugo didesnės įvairovės sąlygomis ir tai jai yra tiesiog natūralu. Šiai jau daugiau kaip dešimtmetį į VU ateinančiai kartai norint išaiškinti, kaip buvo anksčiau, reikia įdėti daugiau pastangų. Tai, kas vyresnės kartos žmonėms yra transformacija, nepriklausomybės metais gimusiems yra aplinka, kurioje jie užaugo.

Įvairovė neatsiejama nuo iššūkio

Kiekvienai kartai įvairovė yra iššūkis, pažymi studijų prorektorius, tai – žmogiškas pojūtis. Bet koks naujumas įneša sumaišties ir jei ši sumaištis nepaverčiame galimybe, reakcijos gali būti įvairios. „Pokytis sukelia nesaugumo jausmą“, – situaciją apibrėžia pašnekovas ir priduria, kad dėl prarandamo saugumo ir komforto natūraliai kyla pasipriešinimas.

„Gan dažnai įsivaizduojama, kad mokslas yra universalus, nėra kultūriškai nulemtas. Tačiau  atidžiau pažvelgę į kiekvienos mokslo disciplinos raidą pamatytume, kaip kultūriškai yra veikiamas mokslinis požiūris. Tas kultūrinis nulemtumas yra savaime suprantamas, tad gali pasirodyti, jog mokslas skirtingose kultūrinėse aplinkose, skirtingose geografinėse vietose, skirtingose akademijose, pavyzdžiui, Europos ir Azijos, yra tapatus, tačiau taip nėra. Eksperimentiniuose moksluose turinys yra mažiau jautrus kultūrinėms pažinimo formoms, bet skirtingų akademijų socialinių, humanitarinių mokslų atstovams, nors jie ir yra iš tos pačios disciplinos, reikia įdėti daug daugiau pastangų, siekiant susišnekėjimo. Kultūriniai skirtumai ir akademinės praktikos yra gana nemaži. Įsivaizduokite, kaip geografija studijuojama Lietuvoje, Peru ir Taivane. Mes pamatytume tris skirtingas geografijas. Ir visi mes ją vadiname geografija“, – įžvalgomis dalijasi studijų prorektorius.

Docentas pastebi, kad mokslai reikalauja reflektyvaus požiūrio į save, turime kelti ir atsakyti į klausimą, kodėl mes pažįstame taip, kaip pažįstame, kodėl mes renkamės tokius pažinimo instrumentus ir darome tokias prielaidas, kokias darome. Ši savo pažinimo sistemos refleksija yra labai svarbi ir neišvengiama tokiame globaliame pasaulyje.

Išsakytas mintis prorektorius iliustravo prisiminimu apie patirtą išties įdomią situaciją. Į Vilnių skaityti paskaitų buvo atvykęs mokslininkas iš Japonijos. Bekalbant paaiškėjo, kad jie abu gimę tais pačiais metais, o gimimo datos skiriasi tik keliomis dienomis.

„Įsivaizduokite, susitinkate su žmogumi, kuris gyveno tuo pačiu metu kaip ir jūs, tik skirtingoje vietoje, todėl turi labai skirtingą patirtį. Kai pradėjome dalytis atsiminimais, kuo gyvenome būdami  septynerių ar penkiolikos metų, netrukome suprasti, kad mūsų vaikystės – visiškai skirtingos: vienas augo Japonijoje, kitas sovietinėje Lietuvoje. Ir štai vieną dieną susitinkame kaip mokslininkai ir mėginame spręsti tas pačias mokslines problemas. Suprantama, kad mūsų prieiga prie problemų yra labai skirtinga, bet tai neatsiejama šio uždavinio dalis ir būtų naivu, jeigu mes šį skirtingumą ignoruotume Tai visiškai natūrali skirtybė.

Šios patirtys ne tik labai praturtina, bet yra svarbios ir moksliniam pažinimui. Jeigu mes esame, norime būti globaliu universitetu, mums būtina turėti galimybę šioms patirtims kauptis, nes be jų mūsų pažinimas gali greitai virsti apgaulingu ir tendencingu. Dėl to mums ir reikia kitataučių studentų, dėstytojų. Jie neturi galios pakeisti mūsų praeitį, bet jie tikrai praturtins ateitį“, – sako docentas.

Anot pašnekovo, universitete labai svarbu siekti, kad studentai įgytų kitoniškumo bei įvairovės patirčių ir tai taptų jų veikimo, mąstymo savastimi. Vienas iš būdų įgyvendinti šią siekiamybę – kurti įvairovės ekosistemą, kurioje nebekyla baimių arba studentas turi galimybę su universiteto pagalba jas įveikti. Studentai turi dirbti mišriose grupėse kartu su užsienio studentais, kartu atlikti užduotis, projektus, nebijoti klysti, nes darbo aplinkoje sąlygų klysti ir iš klaidų mokytis gali ir nebūti.

Mišrios studentų grupės, doc. V. Jaskūno teigimu, yra lyg socialinės ir kultūrinės laboratorijos, kur  svarbų vaidmenį vaidina nesusikalbėjimas, skirtingi įsivaizdavimai, skirtingos patirtys, kitokia neapibrėžtis arba apibrėžties trūkumas. Siekiant šią neapibrėžtį transformuoti į apibrėžtį, reikalingi įgūdžiai. Todėl universitete skatinama formuoti kuo daugiau mišrių studentų grupių, kad studentai turėtų daugiau tarptautinės studijų patirties. „Kitoniškumo patirtį turime paversti edukacine sistema, siekti, kad tai būtų mokymo ir mokymosi dalis“, – tvirtina studijų prorektorius.

Būtina formuoti naujus įpročius

Lygių galimybių koordinatorė dr. Rūta Ruolytė-Verschoore sako, kad, norint keisti situaciją, pritraukti į VU daugiau užsienio šalių studentų ir dėstytojų, turi būti formuojami nauji įpročiai – komunikacijoje pasitelkiama dvikalbystė, užtikrinama galimybė kitataučiams gauti pagalbą ir saviraiškos paslaugas.

„Vienas iš Įvairovės ir lygių galimybių strategijos uždavinių yra puoselėti kultūrų įvairovę universitete ir siekti lygiavertės studenčių (-tų) ir darbuotojų iš užsienio šalių įtraukties į universiteto bendruomenę“, – primena dr. R. Ruolytė-Verschoore ir priduria, kad siekiant į bendruomenę aktyviau įtraukti kitataučius nebūtina kurti naujas sistemas, tereikia pritaikyti esamą struktūrą, infrastruktūrą. Kaip pavyzdį ji pateikia Bendruomenės vystymo skyriaus iniciatyvą pritaikyti VU intranetą anglakalbiams (nuo šių metų rudens VU intranetas pradėjo veikti ir anglų kalba).

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į VU organizuojamus renginius: ar jie vyksta dviem kalbomis, kokiomis kalbomis skelbiama informacija apie juos, kokia kalba pateikiamos žinutės renginiui pasibaigus? Nesunku pastebėti, kad apie daugelį veiklų VU komunikuojama tik lietuvių kalba. Panaši situacija ir su kitataučiams darbuotojams ar studentams teikiamomis paslaugomis.

„Labai panašus požiūris kadaise vyravo ir dėl aplinkos pritaikymo asmenims, turintiems negalią: kam ją pritaikyti, jei pas mus nėra „tų neįgaliųjų“? Tačiau sudarius galimybes studijuoti atsirado ir norinčių jomis naudotis. Kalbant apie kitataučių įtraukimą – mums būtina pakeisti savo požiūrį, formuoti naujus įpročius. Turime nuolatos galvoti, kaip mes galime paskatinti kitų šalių piliečius tapti mūsų bendruomenės nariais, nes kitu atveju daugelis atvažiuojančių užsieniečių taip ir lieka užsieniečių bendruomenėse“, – teigia lygių galimybių koordinatorė.

Anot dr. R. Ruolytės-Verschoore, siekiant pokyčių, ateityje numatoma informaciją apie renginius ir kitas VU veiklas skelbti lietuvių ir anglų kalbomis, jei yra galimybė, užtikrinti renginių vertimą. Neakademiniai padaliniai taip pat bus skatinami informaciją viešinti abiem kalbomis. Iki 2022 m. planuojama dar labiau išplėtoti mentorystės sistemą dalinių ir visų studijų studentams iš užsienio, didinti pagalbos ir saviraiškos paslaugų prieinamumą.

Pokyčius jau įgyvendina ir Tarptautinių ryšių skyrius, tobulinantis „vieno langelio“ principu vykdomą įdarbinimą ir konsultavimą iš užsienio atvykstantiems mokslininkams bei dėstytojams. Daugiausia dėmesio ir pagalbos reikia užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Jiems yra suteikiama pagalba tvarkant griežtas migracijos procedūras, sprendžiant nekilnojamojo turto nuomos klausimus, esant poreikiui gauti valstybinę medicinos paslaugą. Šios paslaugos plėtojamos nuolat, o kartais yra organizuojama pagalba ir atvykstančių dėstytojų šeimos nariams rasti darbą, kad įsitvirtintų Lietuvoje.

„Tikriausiai ne vienas iš mūsų buvome išvykę į užsienio universitetus pagal įvairias mainų programas ir atsimename, kaip gera yra atrasti, gera jaustis kito universiteto gyvenimo, bendruomenės dalimi. Todėl ir mes privalome pasiūlyti tokią alternatyvą pas mus dirbantiems ir studijuojantiems“, – pokalbį užbaigia lygių galimybių koordinatorė.

#AtvirasVU – tai straipsnių ciklas apie universitetą, kuris siekia būti atviras ne vien mokslinėms idėjoms ir disciplinų įvairovei, bet ir savo bendruomenės narių įvairovei. Straipsnių pašnekovės ir pašnekovai dalysis ateities planais, iniciatyvomis, padedančiomis kurti studijų ir darbo aplinką, kurioje puoselėjama individuali, socialinė ir kultūrų įvairovė, užtikrinamos lygios universiteto bendruomenės narių galimybės.

Susipažinti su Įvairovės ir lygių galimybių strategija galite čia.

Šiais metais VU MIF magistrantūros studijas pasirinko 19 užsienio šalių piliečių iš JAV, Vokietijos, Islandijos, Baltarusijos, Turkijos, Alžyro, Nigerijos, Pakistano, Honkongo, Azerbaidžano bei Meksikos.

Kviečiame teikti kandidatūras 2020 m. geriausių VU dėstytojų rinkimams

Kviečiame teikti kandidatus renkant geriausius šių metų universiteto dėstytojus. Išrinktiems dėstytojams skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu.

2020 11 12 Kandidaturu teikimas380x250Teikiant kandidatūras svarbu prisiminti, kad:

  • Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etatu.
  • Dėstytojui nebūtina turėti daktaro laipsnio.
  • Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą.

Teikiant dėstytojo kandidatūrą būtina išsami argumentacija. Nepamirškite paminėti gerųjų nuotolinio mokymosi patirčių bei dėstytojų atrastų ir taikomų naujų mokymo metodų.

Kandidatūras galite teikti el. paštu iki
lapkričio 22 d.

Kandidatus gali siūlyti institutai, dėstytojai, studentai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos bei kiti fakulteto akademinės bendruomenės nariai.

Teikiant kandidatūrą reikia užpildyti pridedamą aprašo priedą.

26 startuoliai pradėjo kelionę pirmajame „TechHub“ preakceleratoriaus cikle

Lapkričio 9 d. prasidėjo pirmasis Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uosto ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ preakceleratoriaus ciklas. Iš viso į programą užsiregistravo 110 komandų, iš kurių buvo atrinkti 26 startuoliai, sudaryti iš 75 narių. Be to, užsiregistravo 80 asmenų, norinčių prisijungti prie jau susiformavusių komandų ir padėti įgyvendinti jų idėjas. Susipažinti su preakceleratoriaus dalyviais, programa ir išgirsti patarimų startuoliams inovacijų entuziastai galėjo nuotoliniu būdu vykusiame renginyje „Startuolių DNR“.

2020 11 11 Laimonas Noreika Edmundas Balcikonis380x250„Startuoliai turi itin didelį potencialą išspręsti visuomenei opias problemas, gali pasinaudoti COVID-19 pandemijos metu atsivėrusiomis galimybėmis. Tad jūs pasirinkote tikrai gerą ir sėkmingą kelią. Kviečiu pasisemti naujų žinių, užmegzti reikalingus ryšius ir linkiu, kad tai būtų puikus atspirties taškas judant savo tikslo link“, – renginį pradėjo MITA l. e. p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginyje patirtimi dalijosi akceleratorių guru, startuolių mentorius iš Izraelio Talis Catranas. Pasak jo, preakceleratorius gali padėti nuodugniai išanalizuoti turimą idėją, suteikti įrankių jai įgyvendinti, padėti atrasti bendraminčių, prisistatyti investuotojams ir verslo angelams: „Čia jums reikės sunkiai dirbti, už jus niekas nieko nepadarys. Tai nebus ir vien tik mokymai, kuriuose tiesiog klausysite paskaitų. Tai tikras gyvenimas, kur plėtosite savo idėjas. Projekto komanda jus motyvuos, padės, nukreips tinkama linkme. Vienam pasiekti rezultatų yra labai sudėtinga.“

Renginyje apie savo kelią sėkmingo startuolio link pasakojo ir trijų Lietuvos startuolių vadovai. Jie dalijosi savo patirtimi, prisiminė didžiausias kuriant verslą padarytas klaidas ir davė patarimų preakceleratoriaus dalyviams. Visi renginio svečiai sutiko, kad preakceleratoriai ir akceleravimo programos yra labai reikšmingi startuolio kūrimo etapai.

„Jei jau čia esate, naudokitės visomis suteikiamomis progomis, mentorių patirtimi, investuokite į save. Kiek naudos gausite, priklauso tik nuo jūsų“, – sako „Ziticity“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius (CEO) Laimonas Noreika.

Tam pritaria ir „Genus AI“ technikos direktorius (CTO) Viktoras Jucikas. „Preakceleratorius yra viena iš priemonių, kuriomis galima naudotis ankstyvoje startuolio augimo fazėje. Svarbiausia – per kuo mažesnį laiką ir kuo mažiau išleidžiant išmokti svarbias pamokas, suprasti, ar idėja perspektyvi, sumažinti riziką, kad ji neveiks.“

Dar viena itin svarbi preakceleratoriaus funkcija, pasak „Eddy Travels“ bendraįkūrėjo ir generalinio direktoriaus (CEO) Edmundo Balčikonio, išmokyti pristatyti, iškomunikuoti idėją: „Pastebėjau, kad mokykloje neišmokstame tinkamai prisistatyti, todėl išlavinti šį įgūdį vėliau yra labai svarbu. O savo idėją pardavinėti reikės nuolat. Jei ne investuotojams ir partneriams, tai darbuotojams, kad pavyktų prisikviesti talentų.“

Renginyje taip pat prisistatė šeši preakceleratoriaus mentoriai, lydėsiantys startuolius visos programos metu. „Mes nusprendėme užpildyti prarają tarp žmonių, kurie turi idėją, ir investuotojų, kurie nori pinigus skirti jau labiau pažengusiems verslams. Siekiame, kad startuoliai suvoktų savo idėją, surastų klientą, sukurtų minimalų produktą ir gebėtų jį pristatyti“, – sako preakceleratoriaus programos vadovas, mentorius dr. Gediminas Rumšas.

Preakceleratoriaus dalyvius pasveikino ir projekto partneriai – „Google“ pramonės vadybininkas (eksportas ir startuoliai) Audrius Janulis, startuolio „BitDegree“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius (CEO) Danielius Stasiulis. Projekto partneriais taip pat tapo platforma „TGS Baltic UP HUB“, naujienlaiškių kūrimo platforma „MailerLite“.

Atrinktos startuolių komandos parengė trumpus vaizdinius prisistatymus. Juose papasakojo apie savo idėjas, įvardijo, ko tikisi iš programos, ir nurodė, kokių komandos narių jiems reikia. Daugelis komandų laukia norinčiųjų prisidėti prie jų veiklos. Startuoliams ypač trūksta informacinių technologijų (IT), rinkodaros specialistų, dizainerių, pardavėjų, vadybininkų, taip pat maisto technologų, mašinų mokymosi, balso atpažinimo srities ir kitų specialistų. Visą preakceleratoriaus dalyvių sąrašą, jų kontaktus ir informaciją apie trūkstamas kompetencijas rasite čia.

„TechHub“ preakceleratorius – tai 3 mėnesius trunkančios intensyvios mokymų ir mentorystės sesijos, kurių tikslas – išplėtoti startuolio idėją iki minimalaus produkto. Preakceleratoriaus dalyviai gilins žinias įvairiose srityse, o kartu galės pasinaudoti ir kitomis MITA inovacijų paramos priemonėmis. Be to, geriausi ekspertų komisijos atrinkti startuoliai turės galimybę vykti į renginius, susitikimus ir akceleratorius ES šalyse, kurių metu galės prisistatyti investuotojams ir ieškoti verslo partnerių. Kitas preakceleratoriaus ciklas planuojamas 2021 m. vasario mėnesį.

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.

2020 11 06 Fakulteto projektas380x250Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Paulius Drungilas sako, kad naujasis pastatas Saulėtekio universitetiniame miestelyje sudarys kokybiškai kitokias sąlygas plėtoti Vilniaus universiteto tarpdisciplininius mokslus ir studijas. „2018 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų palyginamąjį ekspertinį mokslo veiklos vertinimą vykdę užsienio mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dabartinis Matematikos ir informatikos fakulteto išsidėstymas 4 pastatuose, kurie yra skirtingose Vilniaus miesto vietose (Naugarduko g., Didlaukio g., Akademijos g.), kelia grėsmę matematikos, informatikos ir informatikos inžinerijos mokslų ateičiai. Kita vertus, matematikos ir informatikos mokslai yra tarpdisciplininio mokslo ir studijų šerdis. Be IT technologijų ar matematinių/statistinių metodų neįsivaizduojama jokia mokslo šaka. O ateityje panašiai bus su dirbtinio intelekto technologijomis. Saulėtekio universitetiniame miestelyje veikia 6 Vilniaus universiteto fakultetai, VU Tech HUB. Tad prie jų prisijungus Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetams, Saulėtekio universitetinis miestelis taps stipriausiu tarpdisciplininių mokslų ir studijų centru Lietuvoje“.

Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą

Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.

„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.

Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.

„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.

Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.

Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.

Naujuose Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.

Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas

Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.

„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.

Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.

Tarpdisciplininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

 

Vilniaus universitetas išlaiko aukštas pozicijas „Times Higher Education“ dalykiniuose reitinguose

2020 10 30 Sauletekis642x410

Kasmet sudaromuose „Times Higher Education’s“ (THE) dalykiniuose reitinguose, kuriuose pagal skirtingas mokslo sritis vertinama 1512 viso pasaulio institucijų, Vilniaus universitetas (VU) šiemet reitinguojamas keturiose naujose pozicijose ir stabiliai išlaiko aukštą reitingą gyvybės mokslų srityje.

„Galime džiaugtis ne tik tuo, kad tradiciškai išlaikėme aukštas pozicijas gyvybės mokslų srityje, bet ir tuo, kad sulaukėme išties gero rezultato pirmą kartą vertintoje humanitarinių mokslų srityje. Tai įrodo universiteto visapusiškumą, studijų ir mokslo kokybę bei rimtą potencialą siekiant įsitvirtinti tarptautiniu lygmeniu“, – rezultatus komentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šiemet VU įvertintas septyniose iš 11 sričių ir jau ne vienerius metus stabiliai išlaiko aukštas pozicijas gyvybės mokslų (Life Sciences) srityje, užimdamas 301–400 vietą tarp geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Meno ir humanitarinėje (Arts and Humanities) srityje VU reitinguojamas pirmą kartą ir yra 401–500 vietoje, nedaug atsilieka ir sveikatos (Clinical and Health) srityje, kurioje patenka į 501–600 vietą.

Taip pat pirmą kartą VU reitingai pateikti verslo ir ekonomikos (Business and Economics) bei socialinių mokslų (Social Sciences) srityse (601+ vietos) ir informatikos mokslų srityje (Computer Science, 601–800 vieta). Fizinių mokslų (Physical Sciences) srityje VU šiemet patenka į 801–1000 vietą.

THE dalykiniai reitingai sudaromi pagal 13 kruopščiai parengtų veiklos rodiklių, kurie skirstomi į penkias sritis. Vertinamas mokymas ir mokymosi aplinka, atliktų mokslinių tyrimų kiekis pagal tyrimų apimtis, gaunamos pajamos ir reputacija. Atsižvelgiama į parengtų tyrimų citavimo dažnumą, tarptautiškumą pagal institucijoje dirbančius, studijuojančius užsieniečius ir su užsienio mokslininkais bendradarbiaujant atliekamus tyrimus. Dar vienas vertinimo rodiklis yra žinių perdavimo kokybė ir institucijos kuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai.

THE pasaulio universitetų reitingai yra vieninteliai pasaulinės veiklos rezultatų rengėjai, vertinantys intensyvia moksline veikla pasižyminčius universitetus pagal pagrindines jų misijas – mokymą, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir tarptautiškumą.

Kas dirba fakultete?

2020 11 04 Neringa380x250Siekdami supažindinti jus su #MIF administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“
Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė, Neringa Bingelienė

Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Pažangus, svarus, draugiškas.

Kur studijavote ir koks jūsų įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Esu baigusi filosofijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir sociologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Didžiausią įspūdį paliko nuostabūs dėstytojai, kurie žavėjo savo profesionalumu ir humoro jausmu. Dalyvauti jų paskaitose buvo garbė ir malonumas.

Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Esu atsakinga už Programų sistemų ir Bioinformatikos studijų programų administravimą, tad į mane galima kreiptis visais klausimais, susijusiais su šiomis programomis.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos