Sidebar

VU MIF dėstytojai ir studentai dalyvavo kibernetinio saugumo pratybose

Rugsėjo 14–24 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) vyko tarptautinės Lietuvos kariuomenės organizuojamos kasmetinės kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla 2020“. Šiemet pratybose dalyvavo daugiau kaip 120 specialistų iš įvairių institucijų, tarp jų – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai doc. dr. Agnė Brilingaitė, doc. dr. Linas Bukauskas, lekt. Eduardas Kutka, lekt. Virgilijus Krinickij ir informacinių technologijų bakalauro IV kurso studentai Gabrielė Kvietinskaitė, Giedrius Saulėnas, Eimantas Rimkus. Dalyviai pasakoja apie savo patirtį ir veiklas, vykdytas pratybų metu.

2020 10 08 Kibernetinis saugumas380x250Kibernetinio saugumo pratybos – galimybė įgyti patirties

Kaip pasakoja E. Kutka, kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir padaro vis daugiau žalos, be to, yra vienas iš pelningiausių „tamsiųjų“ verslų. Pasak dėstytojo, kibernetinio saugumo specialistams reikia nuolat mokytis, kelti savo kvalifikaciją ir megzti kontaktus su kolegomis, siekiant būti pasiruošusiems naujausioms grėsmėms.

Jam pritaria ir V. Krinickij, kuris kibernetinio saugumo pratybose buvo vienos iš „Blue Team“ komandų vadovų: „Šių pratybų metu saugumo specialistai turi galimybę praplėsti savo turimas žinias, pasidalinti patirtimi su kolegomis, išmokti dirbti komandoje ir susipažinti su geriausiomis saugumo praktikomis.“

VU dėstytojai per šias pratybas dirbo „Red Team“ (vykdė atakas) ir „Blue Team“ (gynė kibernetinį poligoną) komandose, buvostebėtojais, treneriais, IT vadovais ir vertintojais. Viena iš pagrindinių funkcijų – teisingai įvertinti dalyvius ir pateikti rekomendacijas kitoms pratyboms.

V. Krinickij pasakoja, kad jo vadovaujama komanda buvo sudaryta iš VU MIF ir LKA studentų bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ kibernetinio saugumo specialistų: „Mūsų komandai reikėjo atvykti į įsivaizduojamos įmonės patalpas kaip kibernetinių incidentų greitojo reagavimo komandai ir ginti jos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų. Man, kaip komandos vadovui, reikėjo koordinuoti komandos darbą, paskirstyti komandos narius pagal pareigybes ir aprašyti identifikuotus kibernetinius incidentus specialioje sistemoje.“

Pasak dėstytojo, visi komandos nariai įgavo neįkainojamos patirties, o studentams tai buvo proga parodyti, ko išmoko per savo studijų laikotarpį fakultete ir patirti naujų dalykų.

Studentai taikė studijų metu įgytas žinias

Viena iš priežasčių, paskatinusių studentą G. Saulėną dalyvauti šiose pratybose – domėjimasis kibernetiniu saugumu: „Tai yra puiki galimybė įgyti patirties, kurios turi ne kiekvienas IT specialistas. Taip pat nemažą įtaką pasirinkimui dalyvauti kibernetinėse pratybose turėjo ir pavasario semestre vykęs vienas iš informacinių technologijų programos studijų dalykų – tinklų saugumas. Kibernetinio saugumo pratybos – puiki galimybė pritaikyti studijose įgytas žinias, identifikuoti sritis, kuriose dar reikia pasistengti.“

Pirmąją savaitę studentai dalyvavo įvairiose paskaitose ir praktiniuose mokymuose, susipažino su pratybų scenarijumi ir kolegomis, sistemomis, kurios buvo naudojamos pratybų metu, poligonu, kurį turėjo ginti. Antrą savaitę prasidėjo pratybų veiksmai.

„Kiekvieną pratybų dieną pradėdavome nuo situacijos pristatymo: kokie yra kiekvienos iš fiktyvių grupuočių tos dienos planai, kokias atakas jos bandys, kokias sistemas mėgins pulti. Po situacijos pristatymo buvo atidaromas poligonas, kurį mes, kaip mėlynoji komanda, turėjome saugoti likusią dienos dalį – iki poligono uždarymo. Raudonoji komanda įvairiais metodais bei įrankiais stengėsi atakuoti mūsų ginamas poligono sistemas, o mes stengėmės jas apginti, atnaujinti, ištaisyti egzistuojančius pažeidžiamumus“, – pasakoja studentas.

Informacinių technologijų IV kurso studentė G. Kvietinskaitė buvo viena iš vos kelių merginų, dalyvavusių kibernetinio saugumo pratybose. Studentė sako, kad dalyvavimas šiose pratybose suteikė galimybę susipažinti su kitų sričių specialistais. „Sutikau žmones, turinčius skirtingų žinių ir patirties, kuria galėjome dalintis vieni su kitais. Taip pat turėjome galimybę bendrauti su kitomis komandomis ir apsikeisti naudinga informacija Iš šių pratybų tikrai pasisėmiau labai daug žinių, o tai yra neįkainojama patirtis, ypač jei sieki karjeros kibernetinio saugumo srityjeׅ“, – sako studentė.

Siekia apsaugoti ne tik save, bet ir kitus

Šiuo metu G. Saulėnas derina studijas VU MIF su kibernetinio saugumo testuotojo darbu ir save ateityje mato būtent šioje srityje.

„Pratybų metu tik dar labiau įsitikinau, kad šioje srityje norėčiau dirbti ir toliau. Kibernetinio saugumo sritis man įdomi tuo, kad čia visuomet reikia mokytis ir tobulėti. Technologijos į priekį juda greitai, o norint būti geru kibernetinio saugumo specialistu reikia ne tik labai gerai suprasti tas technologijas, bet ir gebėti įvertinti galimas jų grėsmes“, – sako studentas.

Kibernetinio saugumo specialistai prisideda prie saugesnio pasaulio kūrimo – stengiasi apsaugoti nuo žmonių ar grupuočių, turinčių žalingų ketinimų. „Neretai tokių nusikaltėlių taikiniu tampa paprasti žmonės, neturintys pakankamai techninių žinių, todėl galintys patekti į piktavalių pinkles. Be to, šioje srityje galima sparčiu tempu tobulėti pačiam, dirbti kartu su gabiais bei patyrusiais žmonėmis“, – savo mintimis dalijasi G. Saulėnas.

Studentė G. Kvietinskaitė savo ateitį taip pat sieja su kibernetiniu saugumu. Tačiau, jos manymu, norint tapti geru šios srities specialistu, reikia išmanyti labai daug dalykų, todėl užsispyrimo ir nuolatinio tobulėjimo siekio linki ir sau, ir kolegoms.

„Šiame amžiuje technologijos labai sparčiai tobulėja. Labai greitai didėja kibernetinių nusikaltimų skaičius, kyla daug rizikų, susijusių ne tik su valstybinės reikšmės duomenimis, bet ir su asmenine informacija. Taigi aš norėčiau pagelbėti tiek specialistams, tiek paprastiems žmonėms, nesusijusiems su technologijomis, kelti sąmoningumą šioje srityje ir apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – sako VU MIF studentė.

Kibernetinio saugumo pratybos svarbios ugdant profesionalus

Visą dėstytojų ir studentų komandą kuruojantis VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas mano, kad tokio masto ir kokybės pratybos, kokias organizuoja Lietuvos kariuomenė, vertos aukščiausių įvertinimų. Be to, jose dalyvavo itin daug specialistų iš įvairių institucijų, su kuriomis VU MIF studentai turėjo galimybę bendradarbiauti.

„Turint galvoje COVID-19 viruso grėsmę, pratybų vykdymas hibridiniu – kontaktiniu ir nuotoliniu – būdu organizatoriams buvo papildomas iššūkis. Kibernetinio saugumo pratybos, kurių metu kontroliuojamoje aplinkoje atkuriamos įsilaužimų veikos bei dėmesį nukreipiančios akcijos, yra ypač svarbios ugdant Lietuvos kibernetines pajėgas. Mokymuisi ir praktinių gebėjimų įtvirtinimui virtualus poligonas yra būtinas, jis reikalingas pritraukiant ir ugdant profesionalus.“

Šiemet pratybose dalyvavo specialistai iš Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Ryšių ir informacinių sistemų bataliono, Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Ignitis“, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Sakartvelo, Ukrainos ir Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (angl. Permanent ES Structured Cooperation – PESCO) vykdomo kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto komanda, į kurią įeina Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos ir Suomijos kibernetinio saugumo specialistai. Organizuojant pratybas prisidėjo ir VU CERT darbuotojai, teikę techninę pagalbą.

VU MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijoje skiriamas dėmesys naujų mokslinių tyrimų įgyvendinimui kibernetinio saugumo kryptyse, dirbtuvių pagrindu veikiančioms studentiškoms veikloms. Studentai turi galimybę atlikti profesinę arba mokslinę praktiką. Į laboratorijos veiklas dažnai įsitraukia „Erasmus+“ praktikantai, laboratorija nuolat ieško kibernetinio saugumo talentų.

Kol robotai dirbs pagalbinius darbus žmonės galės susitelkti į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą

Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum“

Sparčiai vystantis naujomis technologijomis, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau tikrai nesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus-žmones, tačiau robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogišku aptarnaujančiu personalu.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas, vienas iš interneto plėtros Lietuvoje pradininkų bei ateities technologijų vizionierius prof. habil. dr. Laimutis Telksnys sako, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis naujai robotizacijos erai ir ugdyti jaunąją kartą, kuri galėtų, mokėtų su robotais bendrauti ir, dar svarbiau, juos kurti.

2020 10 06 Azuolas380x250Ateičiai reikia ruoštis

Šiuolaikinė visuomenė susiduria su tokiomis problemomis kaip žmonijos senėjimas, darbingo amžiaus žmonių trūkumas, senyvo amžiaus žmonių vienišumas. Didelės pridėtinės vertės produkcijos gamybos, aukšto darbo našumo stoka kelia pavojų Lietuvos ekonominei, socialinei ir kultūrinei padėčiai.

Tačiau technologų ekspertai mato ir teigiamų perspektyvų – juk technologijos nuolat tobulėja, inovacijų plėtros galimybės auga, stiprėja dirbtinis intelektas ir jo tyrimai, robotai humanoidai veržiasi į Azijos šalių rinkas. Ateina nauja – potencialių žmonių pagalbininkų – robotų humanoidų – karta, kurie bus judrūs,  kruopštūs, klusnūs, kantrūs, greitai dirbantys, nestreikuojantys ir niekada nepavargstantys.

Profesoriaus teigimu, svarbu pasirūpinti, kad Lietuvos visuomenė, ypač jaunimas, moksleiviai būtų pasirengę ateinančioms permainoms. Jiems atsivers galimybės gauti gerai apmokamus darbus, plėtoti kūrybinę veiklą, gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją, teikti paklausias paslaugas ir patogiai, maloniai ilsėtis.

„Reikia rengti studentus, gebančius aktyviai veikti ir dirbti ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmanių daiktų visuomenėje. Nuo šių metų pavasario semestro VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute jau pradėtas skaityti kursas bakalaurams Humanoidų robotikos pagrindai. Taip pradedami ruošti specialistai kurie bus pasiruošę kurti ir tobulinti humanoidus, tačiau naujai ateičiai reikia pradėti ruošti visą visuomenę. Nes paprastai jai būna sunku prisitaikyti prie naujovių. Todėl ne tik  klientų aptarnavimo srityje, bet ir realiame gyvenime gali reikėti nemažai laiko, kol žmonės robotus priims kaip įprastą realybę,“ – mano mokslininkas.

Robotas humanoidas – kaip su juo bendrausime?

Robotai humanoidai yra žmogaus pavidalo judrūs kompiuteriai, turintys dirbtinio intelekto savybių ir kurie sąveikauja su aplinka – juda, vaikšto, gali šnekėti, atpažįsta, jam sakomas komandas.

Mokslininkas įsitikinęs, kad tik nuo žmonių priklauso, kokie humanoidai bus ateityje. Jeigu žmogus įdės netinkamą dirbtinio intelekto programinę įrangą, tai robotas blogai ir dirbs. Robotas bus vertas tiek, kiek vertas jį naudojantis, kuriantis žmogus.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbame apie humanoidų robotiką – komunikavimo gebėjimai. Dabar visi kalba apie informatiką, bet yra pamirštama komunikacija, kuri žmonių bendravimui su robotais-humonoidais yra labai svarbi. Komunikacija su robotu turi būti patogi ir informatyvi.

„Ne žmogus turi tarnauti įrankiams, o įrankiai žmogui. Žmogui nereikalingas įrankis, kuriuo nepatogu naudotis. Visi kuriami įrankiai turi tarnauti žmogui, padėti jam, ugdyti jo kūrybiškumą“, – sako profesorius.

Todėl planuojama, kad robotai humanoidai bendraus su žmonėmis šnekėdami. Profesorius L. Telksnys kuria Lietuvių šneka valdomas paslaugas ir rūpinasi, kad mes Lietuvoje su robotais humanoidais bendrautume šnekėdami lietuviškai.

Robotais domėjosi jau Antikos laikais

Kaip pasakoja ateities technologijų kūrėjas, Kinų imperatoriai robotais domėjosi jau prieš kelis tūkstančius metų. Robotus konstravo antikos graikai, egiptiečiai. Kinų imperatorius Huvanas norėjo, kad robotai vaidintų, dainuotų. Graikai, egiptiečiai pageidavo robotus pasitelkti pagalbiniams darbams. Vienas graikų inžinierius sukonstravo robotą, kuris pilstydavo svečiams vyną.

Terminą robotas 1920 metais sugalvojo čekų rašytojas Karel Čapek. Robotas – žmonių pagalbininkas, tarnas, tarnaitė. Ir dabar žmonės turi pagalbininkų, kurie padeda atlikti rutininius darbus.

Tačiau, pasak mokslininko, robotai už žmones pranašesni, nes jie dirba greitai ir tiksliai, netingi, nestreikuoja,  nepavargsta. „Ir apskritai žmonės turėtų ne indus, langus ar grindis plauti, bet susikaupti ir kurti produktus, kurie turi didelę pridėtinę vertę – robotas to padaryti negalės. Tam reikalingi kūrybingi žmonės, o pagalbiniai darbai kūrybingumui, maloniam poilsiui – trukdo“, – įsitikinęs mokslininkas Laimutis Telksnys.

Robotai dirbs įvairiose srityse

Šiuo metu robotų pasaulyje sukuriama daug ir įvairių. Vienas iš jų, kurį įvardija prof. L. Telksnys  – nanorobotas. „Ateityje gydytojas įleis į kraujagysles nanorobotą su švirkštu ir jis važinės po žmogaus kraujagysles, valys nuo sienelių nuosėdas – tai padės sumažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių skaičių“.

Kaip pasakoja profesorius, japonai yra įrengę moteriškų aksesuarų parduotuvę, kurioje kartais žmones aptarnauja robotė, o kartais – žmogus. Su jomis abiem galima pasikalbėti apie tai, kas ten yra parduodama. Vėliau apklausti pirkėjai ir surinkti papildomi duomenys paliudijo, kad robotė humonoidė buvo geriau įvertinta pirkėjų, nes ją galima suprogramuoti taip, kad ji būtų visada maloni, net ir konfliktinėse situacijose išliktų rami ir mandagi.

Dar vienas robotų panaudojimas – gero specialisto įgūdžių, gebėjimų imitavimas, kartojimas. Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas Henrikas Scharfe visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, sukūręs savo dvynį robotą – geminoidą, kuris skaito jo parengtas paskaitas.

Žmonių ir robotų-humonoidų ateitis

Tam, kad žmonių ir robotų-humanoidų bendruomenės nariai, ypač jaunoji karta – ateities visuomenės aktyvūs nariai – našiai darbuotųsi būtina įgalinti juos mokėti ir norėti naudotis naujais darbo įrankiais.

Anot profesoriaus, reikia pasirūpinti specialistais, kurie gebėtų pasitelkti informatikos, kibernetikos, komunikacijos, filologijos, psichologijos, filosofijos, menų mokslų  tyrimų rezultatus savo darbams, mokėtų gyventi ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmanių transporto priemonių ir išmanių daiktų visuomenėje.

„Mums nereikia bijoti robotų, nes jie nekelia jokios grėsmės, jie priklausomi nuo juos kuriančių žmonių. Jeigu žmogus susiprogramuos robotą ir jį naudos tvarkingai, tai viskas bus gerai. Protingi žmonės, turėtų daryti tokius robotus, kurie jiems nebūtų kenksmingi, tarnautų kaip patikimi įrankiai, o ne mus žalojantys įrankiai“, – sako mokslininkas.

Naują žurnalo „Spectrum“ numerį rasite čia

Tarptautinėje informatikos olimpiadoje – trys bronzos medaliai

2020 10 05 Informatikos olimpiada576x383autor. A. Žukas

Tarptautinėje informatikos olimpiadoje, vykusioje nuotoliniu būdu, Lietuvos mokiniai pelnė tris bronzos medalius. Jais apdovanoti Vilniaus licėjaus mokinys Aldas Lenkšas (parengė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Šeštadieninės informatikos olimpiadininkų mokyklos (VU MIF ŠIOM) mokytojas Vytautas Strimaitis), Rokas Urbonas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytojai Kristina Serapinaitė ir Kęstutis Simonavičius; taip pat olimpiadai rengėsi VU MIF ŠIOM) ir Dovydas Vadišius iš Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos (mokytoja Vaidilutė Žukauskienė). Olimpiadoje taip pat dalyvavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinys Modestas Gujis (mokytojai Kristina Serapinaitė ir Kęstutis Simonavičius; taip pat olimpiadai ruošėsi VU MIF ŠIOM).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Informatikos instituto specialistė dr. Jūratė Skūpienė ir Google (Šveicarija) programinės įrangos inžinierius Justas Klimas.

Šiemet olimpiada surengta 32-ąjį kartą. Nuotolinį renginį organizavo Singapūras. Plačiau apie olimpiadą: https://ioi2020.sg/

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

 

Su mentorių pagalba augama greičiau: idėjas paversti realybe padės projektas „TechHub“

Pandemijos laikotarpis parodė, kad kiekviena krizė gali būti ir galimybių metas. Daugybė verslų jau pasinaudojo proga ieškoti sprendimų internetinės prekybos, sveikatos, darbo optimizavimo ir kitose srityse, tačiau rinkai vis dar reikalingos įvairias aktualias problemas galinčios spręsti inovacijos. Kartu ieškoti galimybių versle kviečia Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „TechHub“ – siekiantis suburti įvairių sričių atstovus, skatinti žiniomis grįsto verslo augimą šalyje, be to, šį lapkritį organizuojantis pirmąjį startuolių preakceleratoriaus ciklą.

2020 10 02 TechHub380x250Inovatorių bendruomenės kūrimas

„Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, tokius kaip mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygis, išradimųpatentų kiekis, Lietuva pasaulyje užima 42 vietą iš 141. Norime prisidėti prie šio rodiklio gerinimo – sukurti palankią aplinką ankstyvosios stadijos inovatyvioms idėjoms augti, suburti aktyvių inovatorių bendruomenę, kuri įsitrauktų į įvairių visuomenės, mokslo ar verslo problemų sprendimą, galėtų atrasti bendraminčių, kartu plėtoti savo idėjas“, – sako MITA direktorius Gintas Kimtys.

Projekto konsultantai jau teikia profesionalias konsultacijas įmonėms, besidominčioms inovacijų kūrimo ir (ar) diegimo galimybėmis. Įvairių sričių ekspertai verslo atstovus konsultuoja finansavimo, projektų administravimo ir valdymo, paraiškų rengimo, strategijos, mokesčių ir kitais klausimais. Planuojama, kad su projekto ekspertų pagalba įmonės sukurs ar įsidiegs 100 inovacijų.

Inovacijų entuziastai taip pat bus kviečiami dalyvauti reguliariuose inovacijų populiarinimo, tinklaveikos renginiuose, kuriuose bus pristatomos verslumo ekosistemos sėkmės istorijos, ankstyvosios stadijos idėjų kūrimo galimybės, rinkos tendencijos. Be to, jaunuoliai galės savo jėgas išbandyti hakatonuose, kuriuose kurs prototipus verslui aktualioms problemoms spręsti, susipažins su bendraminčiais ir turės galimybę laimėti bilietą į preakceleratorių.

Idėją paversti minimaliu produktu

Lapkričio mėnesį planuojamas pirmasis startuolių preakceleratoriaus ciklas. Tai 3 mėnesius trunkančios intensyvios mokymų ir mentorystės sesijos, skirtos startuolių idėjoms išplėtoti iki minimalaus produkto, taip pat verslo kūrimo žinioms ir įgūdžiams įgyti. Planuojama, kad projekto metu savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto išaugins 120 startuolių.

„Nustatyta, kad savo srities mentorių pagalbą gaunantys startuoliai auga beveik 4 kartus greičiau ir pritraukia net 7 kartus daugiau rizikos kapitalo nei besivystantys savarankiškai. Taip yra todėl, kad profesionalūs ir patirties turintys mentoriai gali ne tik suteikti naudingų verslo kūrimo žinių, bet ir atkreipti dėmesį į klaidas, motyvuoti, supažindinti su potencialiais investuotojais, verslo angelais“, – sako projekto vadovė Gintarė Narakienė.

Projekto metu startuoliai turės galimybę nemokamai gauti iki 25 000 eurų paslaugų. Patyrę ekspertai ves užsiėmimus ir konsultuos inovacijų kūrimo, verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitais klausimais. Mokymų laikotarpiu startuolius lydės asmeniniai mentoriai.

Startuoliai turės galimybę projekto lėšomis išvykti į užsienį. Penkios geriausiai pasirodžiusios komandos iš kiekvieno ciklo galės užmegzti pažintis tarptautinių vizitų ES šalyse metu, ten ieškos partnerių bei investuotojų, dalyvaus B2B susitikimuose. Dar 5 geriausiai pasirodžiusios komandos galės dalyvauti užsienio akceleratoriuose.

Projektas taip pat padės atrasti trūkstamus komandos narius. „Startuolis retai gali būti sėkmingas vieno žmogaus kūrinys. Jam egzistuoti reikia ne tik sektoriaus patirties, technologijų išmanymo, bet ir vadybininko, teisininko, finansų kontrolieriaus. Tad norime suburti kuo daugiau tarpdisciplininių komandų, susidedančių ne tik iš studentų, bet ir iš mokslininkų. „TechHub” ekspertai padės surasti startuolių komandoms pastiprinimą, taip pat prisidėti kviečia ir tuos, kurie neturi startuolio, bet nori padėti įgyvendinti kitų idėjas“, – sako G. Narakienė.

Teikti paraiškas dalyvauti preakceleratoriuje galės visi startuoliai – didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turės pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) ir pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins ir dalyvius atrinks projekto ekspertai.

Planuojami iš viso šeši preakceleratoriaus ciklai iki 2022 m. lapkričio mėn., kiekvienam ciklui bus atrinkta 20 įmonių. Registracija į pirmąjį ciklą prasidės 2020 m. spalio 12 d. ir truks iki spalio 23 d. Informaciją apie registracijos pradžią ir kitas naujienas rasite „Vilnius University Tech Hub“ Facebook paskyroje arba čia.

Visi susidomėję galimybe dalyvauti preakceleratoriuje kviečiami į informacinius susitikimus:

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis

Kas dirba fakultete?

2020 10 02 Laima Paliulioniene380x250Siekdami supažindinti jus su #MIF administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė, Laima Paliulionienė

Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?
Draugiškas, patikimas, siekiantis tobulėti.

Kur studijavote?
Baigiau Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą (taip tada vadinosi dabartinis Matematikos ir informatikos fakultetas), taikomosios matematikos specialybę.

Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?
Studijų skyriuje esu atsakinga už Informacinių sistemų inžinerijos studijų programos administravimą, įvairių studijų programų dalykų įskaitymo dokumentų, individualių studentų planų administravimą.

VU viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skatina stiprinti Europos universitetų bendradarbiavimą

2020 09 30 Macronas642x410

Šiandien Vilniaus universitete (VU) lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jam iškilmingoje ceremonijoje suteiktas VU garbės daktaro vardas. Vizito metu Prancūzijos lyderis dalyvavo ir diskusijoje, kurioje išsamiai aptarė aktualius Europos ekonomikos klausimus, santykius su didžiosiomis pasaulio valstybėmis ir pasidalijo įžvalgomis apie globalios Europos ateitį.

Tikslas – Europos integracija

Išskirtinėje diskusijoje su VU studentais, kurią moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė doc. Margarita Šešelgytė, Prancūzijos prezidentas diskutavo apie Europą, jos identitetą ir ateitį, aptarė situaciją Baltarusijoje ir pabrėžė europinio bendradarbiavimo svarbą. Atsakydamas į studentų klausimus E. Macronas akcentavo susivienijimo tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu būtinybę, ypač tokiomis svarbiomis akimirkomis, kaip koronaviruso krizė.

„Jaunimas išgyvena labai sunkų laikotarpį, mes prašome jų pagalbos apsaugant vyresniuosius ir garbaus amžiaus gyventojus. Nenoriu, kad ateityje pamirštume, ko šiandien prašome jaunimo. Uždaromos įvairios lankytinos vietos, kavinės, kuriose dažnai susiburia jaunimas, nuotoliniu būdu vyksta studijos, tai taip pat kelia tam tikrų nepatogumų, sukuria visai kitokią studijų atmosferą, jauniems žmonėms kyla sunkumų žengiant į sustingusią dėl pandemijos darbo rinką. Žinoma, šie sprendimai yra būtini ir svarbūs, siekiant apsaugoti daugumą, tačiau dėl to turime jausti didelę atsakomybę visiems aplinkui ir negalime palikti ateities kartoms nestabilizuotos Europos, skolų, visuotinio atšilimo problemų“, – diskusijoje su VU studentais kabėjo E. Macronas.

Už vieningos Europos ir europinių universitetų tinklų puoselėjimą pasisakantis Prancūzijos lyderis pabrėžė integracijos procesų ir investicijų į žinias ir švietimą poreikį, nes tai leis pasiekti gerų socialinių ir ekonominių rezultatų ir padės spręsti probleminius visų Europos šalių klausimus.

E. Macrono iniciatyvas švietimo ir aukštojo mokslo srityje įvertino ne tik Europos universitetų vadovai, bet ir Europos Komisija (EK), skyrusi finansavimą tokiam projektui įgyvendinti. Už idėją sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą bei nuolatinį švietimo inovacijų puoselėjimą Prancūzijos prezidentui iškilmingoje ceremonijoje buvo suteiktas VU garbės daktaro vardas.

„Naujos Europos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo ir integracijos galimybės tapo įmanomos dėl vizionieriškos Jūsų kaip Prancūzijos prezidento iniciatyvos. Pirmą kartą po ilgesnio laiko universiteto idėja susilaukė naujos plėtotės politiniu lygmeniu. Tai yra tvirtas pagrindas ir garbė Vilniaus universitetui suteikti Jums garbės daktaro vardą už indėlį į Europos universitetų integraciją ir modernios universiteto idėjos plėtotę, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų bendradarbiavimo ir aljansų idėjai“, – išskirtiniame renginyje į E. Macroną kreipėsi VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Europos universitetų aljansas – proveržis aukštojo mokslo srityje

Prancūzijos prezidento iniciatyva sukurti europinių universitetų tinklus pirmą kartą iškelta 2017 m. rugsėjį, žymiojoje E. Macrono „Sorbonos kalboje“. Ši kalba tapo pagrindu Europos Sąjungos vadovų susitikimo Geteborge metu suformuluotai vizijai švietimo ir kultūros srityje. Dabar šie siūlymai jau įtraukti ir įvairiose Europos Sąjungos iniciatyvose ir programose.

E. Macronas siūlo sukurti Europos universitetų tinklus, kurie turėtų tapti švietimo inovacijų ir aukštų kompetencijų centrais, ir iki 2024 m. pasiekti aukštesnį studentų mainų lygį – pusė europinių universitetų studentų bent pusmetį turi būti praleidę kitoje Europos šalyje. Be to, Prancūzijos lyderis siekia, kad iki 2024 m. Europos studentai gebėtų kalbėti bent dviem užsienio kalbomis.

2018 m. EK paskelbus pirmąjį kvietimą kurti ir finansuoti Europos universitetų tinklus, jau 2019 m. buvo atrinkta 17 tokių tinklų. Tarp juose dalyvaujančių buvo ir VU, kartu su kitais 6 Europos universitetais (Bergeno, Graco, Granados, Leipcigo, Liono, Paduvos) susijungęs į Europos universitetų aljansą „Arqus“.

„Septyni universitetai kartu kuria tvirtus naujo tipo bendradarbiavimo pagrindus, kurie turės įtakos ne tik studentams, bet ir personalo plėtrai, tyrimų kokybei ir integracijai su jų regionų socialine ir ekonomine struktūra. Esame pasiryžę pasiekti sisteminį poveikį, kuris padės įgyvendinti ilgalaikę viziją, taip pat pritraukti likusias nacionalines aukštojo mokslo sistemas, kad pagerintume švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo kokybę“, –  sako „Arqus“ projekto koordinatorė Dorothy Kelly.

Nepaisant COVID-19 pandemijos, „Arqus“ įgyvendino jau ne vieną iniciatyvą – pasirašyta „Arqus“ atvirojo mobilumo sutartis, leidžianti studentams laisvai judėti tarp septynių institucijų, kuriama bendra institucinė politika, gautas „Horizon 2020“ finansavimas, siekiant sustiprinti bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

Po studijų Pietų Korėjoje – magistrantūros studentė Marta

Matematikos ir informatikos fakulteto kompiuterinio modeliavimo magistrantūros studentė Marta Savastijonok studijavo Pietų Korėjoje, Sungkyunkwan University (SKKU) pavasario semestre. Ji pasidalino savo įspūdžiais ir patarimais.

2020 09 28 Koreja1 

Studijų dalykai

Dalykų spektras anglų kalba yra itin platus. Galima gilinti žinias programavimo, žmogaus-kompiuterio sąveikos, dirbtinio intelekto, didelių duomenų analizės sferose. Taip pat siūlomi atskiri kursai tik mainų studentams. Ypač didelis dėmesys skiriamas rašomiesiems darbams*. Beveik visi pasirinkti magistro/daktaro lygio kursai turėjo didesnės ar mažesnės apimties tiriamąjį darbą, kurį galimą buvo atlikti komandoje arba savarankiškai. Tačiau siūlyčiau pasidomėti ir bakalauro lygio dėstomais dalykais (ypač paskutinio kurso) – jie taip pat apima aktualias technologijas ir įdomius projektus.

Skirtumas nuo Europos universitetų – lankymas yra privalomas (galima praleisti tam tikrą dalį paskaitų dėl svarios priežasties). Paskaitos visą semestrą vyko nuotoliniu būdu (paskaita transliuojami tiesiogiai arba yra paskaitos įrašas). Tai suteikė daugiau laisvės, galima buvo paprasčiau planuoti laiką: vieną savaitę klausyti paskaitas Seule, kitą – Busane.

*remiantis pasirinktais dalykais

2020 09 28 Koreja2 

Dėstytojai

Anglų kalba dėstantys profesoriai įprastai turi sukaupę didelę tarptautinę patirtį, yra atviri studentų klausimams bei diskusijoms. Dėstytojai norėdavo įsitikinti, kad studentai gerai įsisavino informaciją, todėl buvo pateikiamos mažos apimties apklausos, vyko studentų pristatymai, diskusijos perskaitytų straipsnių tema ir pan.

2020 09 28 Koreja3 

Šalis ir universitetas

Dėl viruso per semestrą įvyko daug permainų prie kurių reikėjo prisitaikyti. Visi universitetai buvo uždaryti, paskaitos vyko nuotoliniu būdu, tačiau tai nesutrukdė susipažinti su kitais studentais. Iš tiesų Korėjoje viruso metu studijuoti buvo saugiausia, didžioji dalis žmonių dėvėjo kaukes, dezinfekavo rankas, tad visuotino karantino įvesta nebuvo. Laikantis visų saugumo reikalavimų buvo galima laisvai keliauti po šalį.

Seulas – labai saugus, visur yra kameros, budi policijos mašinos, 24 valandas dirbančios parduotuvės, kavinės, todėl buvo galima pasivaikščioti naktinį Seulą be jokios baimės.

Sungkyunkwan turi savo mažą universiteto miestelį (campus) Seule ir didesnį Suwone. Viskas šiame miestelyje yra orientuota į studentus – fakultetai, biblioteka, stadionai, knygynai ir kitos paslaugos. Pats SKKU universitetas yra vienas iš seniausių Azijoje (įkurtas 1398 m.), šalia naujų pastatų yra išsaugotas ir restauruotas pats pirmasis universitetas, kurį tikrai verta aplankyti.

2020 09 28 Koreja4 

Kalba

Viskas buvo dėstoma pakankamai aiškiai, nebuvo sunku įsisavinti informaciją. Tačiau siūlyčiau taip pat pasiimti ir korėjiečių kalbos kursą, nes ne visada galima apsiriboti tik anglų kalba, ypač keliaujant į atokesnes vietas. Informacija (net ir tarptautiniai žodžiai) kartais būna užrašyti tik korėjietiška abėcėle. Taip pat manau žmonės tikrai teigiamai įvertins pastangas bent trumpai palaikant pokalbį vietine kalba.

2020 09 28 Koreja5

Finansai

Kainos nelabai skiriasi nuo lietuviškų, tik pragyvenimas brangesnis, jeigu pasirenkama gyventi savarankiškai. Transportas (metro, autobusai ir taksi) pakankamai pigūs. Įprastai universitetas nurodo preliminarią sumą visam semestrui – jos tikrai užtenka.

Rekomenduočiau prieš išvykstant įsigyti Revolut (ar kitą panašaus tipo kortelę) – keitimo kursai labai palankūs ir išsigryninti į lokalią valiutą nebuvo jokių problemų.

Tarptautinės dvišalės sutartys – VU ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du mokytis Australijoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Kanadoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Registracija dvišalių mainų studijoms vyksta iki spalio 1 d. Universitetų sąrašas čia

Informacija pirmakursiams: pirmieji žingsniai

2020 09 02 Informacija pirmakursiams

Sveikiname įstojus į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF)! Įstojusiųjų laukia įdomus laikotarpis – studijų pradžia. Būsimieji studentai dažnai klausia, kur ieškoti tikslios informacijos apie studijas, kas jų laukia pirmosiomis savaitėmis. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kaip sėkmingai pasiruošti naujiems studijų metams.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos