Fakulteto naujienos

Šiais metais užklupus pandemijai ne viena mokinių olimpiada buvo atšaukta, tačiau informatikų olimpiados persikėlė į nuotolinį formatą. Apie vykusias Informatikos olimpiadas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto dr. Jūratė Skūpienė, Lietuvos mokinių informatikos olimpiados Šalies vertinimo komisijos pirmininkė.

Lietuvos moksleivių olimpiada

Lietuvos mokinių informatikos olimpiada vyko gegužės-birželio mėnesiais. Buvo parengta nuotolinio vykdymo tvarka, dalyviai sprendė užduotis nuotoliniu būdu, o jų darbą stebėjo ir pagelbėjo organizuodami virš 20 Lietuvos mokinių informatikos olimpiados Techninio komiteto ir Šalies vertinimo komisijos narių.

„Nors olimpiada buvo nuotolinė, rėmėjai paruošė laimėtojams puikių prizų, uždarymas buvo transliuojamas gyvai, o pasibaigus olimpiadai – į dalyvių mokyklas iškeliavo siuntiniai su medaliais, prizais bei Lietuvos mokinių informatikos olimpiados marškinėliais“, – sako dr. Jūratė Skūpienė.

Sėkmingiausiai pasirodęs dalyvių šešetukas buvo pakviestas dalyvauti Baltijos šalių informatikos olimpiadoje (BOI), kurią organizavo Latvija.

Baltijos šalių informatikos olimpiada – iškovoti du sidabro ir du bronzos medaliai

Nuotolinė olimpiada vyko liepos 20-22 dienomis. Mokiniai sprendė užduotis nuotoliniu būdu. Baltijos šalių olimpiadoje (BOI) dalyvavo 64 mokiniai iš 11 šalių. Kiekviena šalis turėjo teisę siųsti 6 mokinius į BOI.

Šioje olimpiadoje net 4 mokiniai iš Lietuvos laimėjo medalius – du sidabro ir du bronzos.

Centrinės Europos informatikos olimpiada – iškovoti trys bronzos medaliai

Lietuvos komanda buvo pakviesta dalyvauti ir Vengrijoje vykusioje Centrinės Europos informatikos olimpiadoje (CEOI), kuri vysta rugpjūčio 24-29 dienoms. Lietuvos komanda šioje olimpiadoje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Dalyviai jau sprendė užduotis ne namuose, o susirinko VU MIF Informatikos institute.  

Trys iš keturių Lietuvos komandos narių apdovanoti bronzos medaliais.

Kokias užduotis sprendžia moksleiviai?

Informatikos olimpiadose dalyviai sprendžia dvi dienas, kiekvieną dieną jie gauna 3 algoritmavimo uždavinius ir turi sugalvoti sprendimą ir jį realizuoti viena iš leidžiamų programavimo kalbų. Įprasta, kad mokiniai iš Lietuvos programuoja su C++.

Sprendimo metu dalyviai siunčia savo sprendimus į varžybų serverį, programos iš karto testuojamos ir dalyviai mato įvertinimą, gali keisti, taisyti savo sprendimą ir siųsti iš naujo. Kai olimpiados vykdomos nenuotoliniu būdu, tai įprasta, kad rezultatų lentelę galima sekti gyvai ir tiek komandos vadovai, tiek mokinių mokytojai gali stebėti, kaip sekasi dalyviams ir juos palaikyti.

„Uždaviniai nelengvi ir norint juos išspręsti reikia ne tik mokėti programuoti, bet ir gerai išmanyti sudėtingesnius metodus, tokius kaip: dinaminį programavimą, kombinatoriką, įvairius grafų teorijos algoritmus ir pan. Pavyzdžiui, lengviausias CEOI uždavinys, kuri pilnai išsprendė didžioji dauguma dalyvių prašė suskaičiuoti skirtingų stačiakampių skaičių tam tikros formos tinklelyje ir rezultatą pateikti moduliu 109+7.

Šio uždavinio sąlyga trumpa, tačiau dažnai uždavinių formuluotės, ypač jei tai grafų teorijos uždaviniai, yra gana ilgos, užima po kelis lapus ir nėra paprasta ne tik kad sugalvoti sprendimą, bet ir per trumpą laiką įsigilinti į uždavinį, suprasti aprašomą modelį ir pastebėti visas reikiamas detales“, – pasakoja dr. Jūratė Skūpienė.

Matematikos ir informatikos fakultete – šeštadieninė Informatikos olimpiadininkų mokykla

Net penki iš šešių mokinių dalyvavusių Baltijos šalių informatikos olimpiadoje, olimpiadai ruošėsi Matematikos ir informatikos fakulteto Šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje (ŠIOM). Kiekvienais metais ši mokykla sulaukia apie 80 mokinių iš visos Lietuvos, užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį spalio-gegužės mėnesiais.

Šią mokyklą 2004 m. įsteigė Matematikos ir informatikos fakulteto  prof. Valentina Dagienė. Pastaruosius trejus metus šioje mokykloje dėstė VU MIF studentiškų olimpiadų (ACM ICPC) dalyviai ir prizininkai. Užsiėmimai vykdavo trijų skirtingų lygių grupėse – nuo pradedančiųjų iki besiruošiančių tarptautinėms olimpiadoms.

Šiais mokslo metais užklupus pandemijai nėra aišku, ar pavyks tęsti, organizuoti nenuotolinius užsiėmimus.

COVID-19 pandemija, kilusi 2019 m. rudenį Kinijoje ir netrukus išplitusi visame pasaulyje, privertė pasaulio valstybes imtis skubių epidemijos prevencijos ir jos sukeltų padarinių šalinimo priemonių. Neišvengiamai iškilo būtinybė kuo greičiau ir tiksliau nusakyti pandemijos plitimo tendencijas ir jos stabdymo priemonių taikymo efektyvumą. Ne mažiau svarbūs yra socioekonominiai epidemijos padariniai, kurių analizė reikalauja naujų tarpdalykinių tyrimo metodų ir atitinkamų moksliškai pagrįstų išvadų.

Kovo viduryje prof. Alfredo Račkausko iniciatyva buvo suformuota grupė iš Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos bei Medicinos fakultetų mokslininkų, kuri, remdamasi matematiniais-statistiniais bei mašininiu mokymusi grįstais metodais, pradėjo teikti Vyriausybei ir valstybės institucijoms aktualias trumpalaikes ir ilgalaikes epidemijos plitimo prognozes.

Ilgalaikiams scenarijams buvo pasirinktas klasikinio epideminio SEIR modelio, kuris žinomas beveik 100 metų, apibendrinimas. Šis modelis buvo pasirinktas Lietuvai todėl, kad jis tinkamas nedidelei šaliai – yra gana paprastas ir tuo pat metu lankstus, be to, leidžia įžvelgti, kaip keisis viruso plitimo tendencijos pakeitus kuriuos nors parametrus.

Trumpalaikėms prognozėms taikomi laiko eilučių modeliai gana tiksliai nuspėjo patvirtintų atvejų plitimo tendencijas, o mašininiu mokymusi grįsti klasterizavimo metodai padėjo prognozuoti, su kuriomis šalimis sergamumo rodikliai yra panašiausi, ir numatyti plitimo tendencijas, remiantis tų šalių patirtimi.

Ši mokslininkų grupė įvairiuose šaltiniuose ėmė skelbti moksliškai grįstus analizės rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „COVID-19 infekcija Lietuvoje: modeliavimas ir socioekonominių padarinių analizė“ šie darbai yra tęsiami.

Projekto metu siekiama pasiūlyti stochastinius ir deterministinius modelius infekcijos plitimo trumpalaikėms prognozėms ir ilgalaikiams scenarijams situacijai Lietuvoje bei regionuose analizuoti; įvertinti socioekonominį poveikį, remiantis nedarbo lygio, elektros suvartojimo, SODROS įmokų, mokestinių įmokų ir kitais viešai skelbiamais rodikliais, atsižvelgiant į COVID-19 plitimo scenarijus.

Taip pat siekiama pritaikyti dirbtiniu intelektu grįstus metodus ir palyginti Lietuvos ir kitų šalių infekcijos COVID-19 sklaidos tendencijas, remiantis socialiniais, geografiniais, demografiniais, ekonominiais ir kitais požymiais; įgyvendinti automatizuotą struktūrizuotų duomenų nuskaitymą iš viešų duomenų šaltinių, užtikrinti viešą jų prieigą ir vizualizuoti projekto metu gautus rezultatus.

Pagrindinė šio projekto idėja – sukurti matematiškai pagrįstą metodiką SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 infekcijos, o kartu ir kitų įvairaus masto epidemijų plitimui modeliuoti ir sukeltiems padariniams vertinti bei analizuoti. Sudaryti statistiniai modeliai (besiremiantys klasterine, laiko eilučių ir kt. analize), taip pat diferencialinių lygčių modeliai bus naudojami atitinkamai trumpalaikėms prognozėms ir ilgalaikiams viruso plitimo scenarijams.

Toks moksliniais metodais pagrįstos prognozės ir epidemijos poveikio vertinimas ypač aktualus šalies institucijoms, nes padeda planuoti valstybės veiksmus, priemones ir lėšas epidemijai įveikti. Iki šiol valstybių ekonominiuose planuose nebuvo pasaulinės epidemijos rizikų numatymo, kaip ir jų įveikimo priemonių.

Projekto rezultatai leis objektyviau pažvelgti į situaciją šalyje viso pasaulio kontekste. Sukaupti istoriniai duomenys, matematiškai pagrįsta COVID-19 infekcijos (gal ir kitų įvairaus masto epidemijų) plitimui modeliuoti ir sukeltiems padariniams vertinti bei analizuoti skirta metodika taps vienu iš valstybės įrankių krizei įveikti.

Projektas naudingas ir tuo, kad leis valstybei geriau suvokti mokslo svarbą ir naudą visuomenei. Moksliniu požiūriu projektas svarbus tuo, kad suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams pasidalyti tyrimo rezultatais ir savo įžvalgomis su pasaulio mokslininkų bendruomene, palyginti rezultatus su analogiškais projektais.

Projekto vadovė – prof. Olga Štikonienė, projekto dalyviai: prof. Remigijus Leipus, prof. Alfredas Račkauskas, gydytojas pediatras, VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, doc. Jurgita Markevičiūtė, doc. Rūta Levulienė, vyresn. m. d. Viktor Medvedev, doc. Povilas Treigys, vyresn. m. d. Jolita Bernatavičienė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantai Jovita Gudan, Tadas Danielius ir Julius Venskus, absolventė Barbora Šnaraitė.

Dar pavasarį kilusi pasaulinė koronaviruso pandemija pareikalavo itin greitai prisitaikyti prie nuotolinio darbo bei mokymosi procesų ir nepaliko laiko tinkamai pasiruošti iškilusiems iššūkiams. Todėl artėjant naujiems mokslo metams Vilniaus universitete (VU) atsižvelgiama į galimų grėsmių pasikartojimą – mokomasi naujų studijų metodų, pritaikomos įvairios mokymosi priemonės, paisoma VU bendruomenės poreikių. VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas sako, kad jei situacija pablogės, VU jau yra pasiruošęs pereiti prie nuotolinio mokymosi.

Nuotoliniam mokymuisi VU jau nusiteikta

Pasak studijų prorektoriaus, nors VU rudens semestrą pradės įprastu būdu, atsižvelgiant į pakitusį stojimo laikotarpio tinklelį, studijos prasidės laipsniškai: „Visų magistrantūros studentų lauksime įprastu laiku – nuo rugsėjo 1 d., o visų studijuojančių bakalauro ir vientisųjų studijų programas – nuo rugsėjo 14 d.“

VU siekia sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas ir užtikrinti kontaktinį mokymąsi pirmakursiams, nes tai labai svarbu akademinei integracijai ir motyvacijai mokytis padidinti. Tačiau, V. Jaskūno teigimu, planuojant rudens semestro veiklas iš anksto buvo atsižvelgta į galimą pakartotinę pandemijos bangą, todėl ir studijoms įprastu būdu įsibėgėjus VU pasiruošęs pereiti prie nuotolinio mokymosi.

„Visi dėstytojai, kurie dėstys rudens semestre, ruošiasi tęsti procesą ir nuotoliniu būdu. Parengtos ir nuotolinių studijų organizavimo rekomendacijos, įsigyjami materialiniai ir techniniai ištekliai, reikalingi studijoms vykdyti nuotoliniu, mišriu ir hibridiniu būdu. Be to, tiek dėstytojams, tiek studentams bus rengiami mokymai apie nuotolinio bei kitokio mokymosi formas ir teikiama visa reikalinga metodinė pagalba“, – sako VU studijų prorektorius.

Specialios rekomendacijos leis efektyviau organizuoti nuotolinį mokymąsi, padės atsakyti į klausimus, kaip dėstyti, vertinti rezultatus nuotoliniu būdu, kaip produktyviai dalyvauti paskaitose ir kituose užsiėsimuose. Tuo tarpu vykdant užsiėmimus tiesioginiu kontaktiniu būdu bus laikomasi visų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir darbo grupės koronaviruso prevencijai VU sprendimus.

Bus taikomi įvairūs mokymosi metodai

V. Jaskūno teigimu, tam tikrus nuotolinio mokymo metodus siūloma taikyti jau nuo naujų mokslo metų pradžios: „Planuojame pasinaudoti kai kuriais nuotolinio mokymosi principais nuo rudens, nes tai ypač aktualu srautinėse paskaitose, kuriose neretai dalyvauja ir po kelis šimtus studentų. Šalia nuotolinio mokymosi planuojame taikyti hibridinį bei mišrų mokymąsi.“

Mišrus mokymosi būdas leidžia studentams gyvai dalyvauti paskaitose ir užsiėmimuose, o užduotis atlikti nuotoliniu būdu – virtualiai. Tuo tarpu hibridinis mokymosi būdas bus taikomas tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių studentai neturi galimybės dalyvauti paskaitose fiziškai, pavyzdžiui, kai dėl ribotų transporto galimybių sunku atvykti į Lietuvą.

„Pasitelkdami hibridinį mokymosi būdą sieksime kurti vienodas galimybes visiems studentams – tiek tiems, kurie paskaitose gali dalyvauti įprastu būdu – fiziškai, tiek paskaitose dalyvauti galintiems tik per nuotolį, pavyzdžiui, užsienio studentams. Mokantis hibridiniu būdu, užduotis visi studentai atliks virtualiai“, – apie skirtingus mokymosi būdus pasakoja studijų prorektorius.

Pasak V. Jaskūno, negalėjimas fiziškai dalyvauti paskaitose neturi tapti lemiamu veiksniu nutraukti ar stabdyti studijas VU, todėl ateityje planuojama hibridinį mokymosi būdą taikyti daug plačiau „Šis metodas gali tapti įprasta mokymosi forma, naudojama ne tik pandemijų metu.“

Kiekvienas VU akademinis padalinys studijų veiklas organizuoja savarankiškai, atsižvelgdamas į situaciją šalyje, VU, auditorijų dydį ir studentų skaičius – pagal tai bus sprendžiama, kuris mokymosi metodas bus taikomas.

Pokyčius lėmė išmoktos pamokos

VU studijų prorektorius teigia, kad jau praėjęs karantinas parodė, jog itin reikalingi tam tikri infrastruktūriniai pokyčiai ir atnaujinta įvairiomis mokymosi formomis vykdomų studijų metodika.

„Fakultetuose jau rudens semestre bus įrengtos auditorijos, pritaikytos nuotoliniam ar hibridiniam mokymuisi ir darbui. Bus suteikta ir dėstytojams, ir studentams reikalinga metodinė pagalba, organizuojami mokymai“, – sako V. Jaskūnas.

Nors kalbant apie darbą bei studijas nuotoliniu būdu ir specifinių apsaugos priemonių taikymą VU vadovaujamasi Vyriausybės nurodymais bei rekomendacijomis, tam tikri pokyčiai įgyvendinami nedelsiant, atsižvelgiant į bendruomenės lūkesčius.

„Sulaukėme įvairių pasiūlymų iš studentų ir dėstytojų ir į juos atsižvelgėme. Tai mus paskatino ieškoti naujų mokymo būdų. Ypač tai aktualu dirbant su užsienio šalių studentais. Išsakytos pozicijos padėjo priimti įvairius sprendimus dėl studijų proceso ir sudaryti geresnes sąlygas studentams sklandžiai pradėti ar tęsti studijas bet kokiomis aplinkybėmis“, – sako VU studijų prorektorius V. Jaskūnas.

Lietuvoje nauji koronaviruso atvejai pastarosiomis dienomis skaičiuojami dešimtimis. Vienas pagrindinių rodiklių, kuriuo remiantis vertinamas Covid-19 paplitimas šalyse, yra 100 tūkst. gyventojų tenkantis susirgimų skaičius. Pagal tai Lietuva sprendžia, iš kurių šalių parvykusiems tautiečiams reikalinga saviizoliacija, o kuriems papildomai dar ir privalu pasidaryti testą iš nosiaryklės.

Vis dėlto matematikai skaičiuoja, kad jau netrukus izoliuotis gali tekti ne tik į Lietuvą parvykstantiems tautiečiams, bet ir norintiems išvykti į kitas šalis, tarp jų ir Latviją bei Estiją.

Baltijos šalys šiais metais tapo kone pagrindine lietuvių kelionių kryptimi. Tačiau pagal dabartinius skaičiavimus visai realu, jog kelionę suplanavusieji rugsėjį to įgyvendinti arba negalės, arba nuvykę pas kaimynus turės saviizoliuotis, mat tiek latviai, tiek estai vadovaujasi tuo pačiu rodikliu kaip mes.

Kitaip tariant, jei šalyje, iš kurios atvykstama, sergamumas yra 16-24 atvejai 100 tūkst. gyventojų – privaloma 14 dienų saviizoliacija. Jei šis rodiklis pasiekia ar perkopia 25 – privalu atlikti koronaviruso tyrimą, o po jo dar ir izoliuotis.

© DELFI / Orestas Gurevičius

Kaip skaičiuojamas rodiklis?

Kaip „Delfi“ aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė, sergamumo rodiklis apskaičiuojamas remiantis per paskutines dvi savaites užfiksuotais naujais koronaviruso atvejais.

„Sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų yra naujų atvejų skaičius per paskutines 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Vardikliui naudojami oficialūs populiacijos skaičiai, paprastai metų pradžios arba metų vidutinis gyventojų skaičius“, – teigė N. Kuprevičienė.

Šiuo metu, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 13,7.

Estijoje šis rodiklis yra 9,1, o Latvijoje 2,4.

Per paskutines 14 dienų Lietuvoje užfiksuota 410 naujų užsikrėtimo atvejų.

Koronaviruso testas                                                                              © Reuters / Scanpix

Paskaičiavo, kiek susirgimų reikia

Kada tiksliai Lietuva galėtų peržengti 16 ar 25 susirgimų 100 tūkst. gyventojų ribą apskaičiuoti sunku.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslininkės Jurgitos Markevičiūtės, į pavojingų šalių sąrašą Lietuva galėtų patekti perkopusi 400 naujų susirgimų per dvi savaites skaičių. „Lietuva peržengtų 16 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą, kai per 14 dienų būtų patvirtinta 448 atvejai šalyje, tai vidutiniškai 32 nauji atvejai per dieną, o 25 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą, kai per 14 dienų būtų patvirtinta 700 atvejų , tai vidutiniškai 50 naujų atvejų per dieną“, – skaičiavimais su „Delfi“ dalijosi ji.

Nors žiūrint į šiandieninius skaičius atrodo, kad trūksta vos keliasdešimt atvejų, J. Markevičiūtė aiškina, kad tokiu tempu augant susirgimų skaičiui rodiklis gali būti pasiektas per kelias savaites.

„2020-08-23 dienos duomenimis Lietuvoje rodiklis yra apie 13,8 (2020-08-22 dienos duomenimis rodiklis buvo 13,0). Jis sparčiai artėja ties „raudona“ riba 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Išlaikant panašias plitimo tendencijas, galėtume pasiekti šią ribą per porą savaičių ar greičiau“, – komentavo pašnekovė.

Kad izoliacija atvykstantiems iš Lietuvos netrukus gali tapti privaloma pradedama kalbėti ir Latvijoje. Praėjusią savaitę apie tai savo socialinio tinklo paskyroje pasirašė ir režisierius Marius Ivaškevičius.

„Vakar visiems pradėjau girtis, kaip jau čia važiuosiu į pirmą pokarantininę savo premjerą Liepojoje, o šiandien sužinau, kad Latvija ruošiasi įvažiuojantiems lietuviams įvesti privalomą karantiną. Va taip vat. Panašu, kad tuoj būsime uždaryti Tėvynėje, kaip niekada iki šiol“, – nuogąstavimais dalinosi jis.

Delfi“ susisiekus su dramaturgu, šis paaiškino, kad apie tokius galimus trikdžius informavo pats Liepojos teatras.

„Kadangi pas mane premjera rugsėjo 4 d., man parašė Liepojos teatras, kad pagal tuos mūsų augančius skaičius labai maža tikimybė, kad latviai dar įsileis be karantino“, – teigė M. Ivaškevičius.

Marius Ivaškevičius                                                                               © DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad kol kas kaimyninės Baltijos šalys jokių apribojimų iš Lietuvos atvykstantiems gyventojams taikyti neketina. „Šalių sąrašas kol kas aktualus, nes yra šalių, į kurias saugu vykti ir yra prasmė (jį skelbti – „Delfi“). O dėl mūsų rodiklio viskas priklausys nuo kolegų latvių ir estų. Praeitą savaitę latviai išsakė nuomonę, kad lietuviams neplanuoja kol kas taikyti jokių priemonių“, – per spaudos konferenciją žadėjo A. Veryga.

Aurelijus Veryga                                                                                © DELFI / Andrius Ufartas

Izoliacijos taisyklės skiriasi

Pagal dabar Lietuvoje galiojančią tvarką, izoliuotis dvi savaites privaloma tiems iš užsienio grįžusiems ar atvykusiems asmenims, kur sergamumo rodiklis siekia 16. Parvykus iš itin koronaviruso paveiktų šalių (25 susirgimai ir daugiau 100 tūkst. gyventojų), asmenys savo šalyje ar Lietuvoje privalo atlikti PGR testą ir po jo izoliuotis dvi savaites.

Tokia pati tvarka galioja ir Latvijoje. Tuo tarpu estai jau įsivedė tvarką, kai atvykusiems ar grįžusiems iš itin paveiktų valstybių PGR testas privalomas, tačiau pakartotinai atlikus jį po 7 dienų ir gavus neigiamą rezultatą izoliuotis nebėra privaloma. Apie tokią tvarką buvo užsiminęs ir A. Veryga, tačiau Lietuvoje ji kol kas nėra priimta.

Skirtumų yra ir pačios izoliacijos taisyklėse. Kaip skelbia Estijos užsienio reikalų ministerija, izoliacijoje esantis žmogus privalo vengti bet kokių nebūtinų kontaktų, tačiau jam esant būtinybei leidžiama nuvykti pas gydytoją, nusipirkti maisto, vaistų ar kitų būtinų prekių.

Nuo rugsėjo 1 d. Estijoje įsigalios tvarka, kad atvykusiems iš valstybių, kur sergamumas didesnis nei 16, ir gavus neigiamą Covid-19 testo atsakymą asmeniui esant absoliučiai būtinybei leidžiama nuvykti į darbą, apsipirkti ir t.t. Po pirmojo testo judėjimo apribojimai galioja 7 dienas, per kurias privaloma vengti nebūtinų kontaktų. Po savaitės gavus antrą neigiamą koronaviruso tyrimo atsakymą izoliacijos asmuo laikytis nebeprivalės.

© DELFI / Orestas Gurevičius

Apie kylančius iššūkius dėl grįžtančių ar atvykstančių iš užsienio dar rugpjūčio 18 d. pasisakė Latvijos sveikatos apsaugos vyr. epidemiologas Uga Dumpis.

„Mane neramina tai, kad vis daugiau žmonių naudojasi galimybe keliauti už Latvijos ribų. Tai atrodo keistai ir neatsakingai, nes argumentas, „kad aš jaunas ir nesirgsiu“ nėra teisingas. Žmonės turi nepamiršti, kad tai gali sukelti pasekmių“, – U. Dumpio pasisakymą citavo naujienų agentūra LETA.

Epidemiologas pabrėžė, kad vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių šalyje plinta infekcija – įvežtiniai atvejai.

Pagal šiuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos skelbiamą informaciją, specialių rekomendacijų nėra lietuviams, vykstantiems į Latviją ir Estiją. Atsargos priemonių rekomenduojama imtis keliaujant į Italiją, Norvegiją, Suomiją, Slovakiją ir Vengriją. Nuo nebūtinų kelionių URM rekomenduoja susilaikyti į Jungtinę Karalystę. Į visas kitas šalis rekomenduojama nevykti.

Delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė

Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uostas (Tech Hub) paskelbė baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus. Iš viso konkurse pateikti 69 bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Juos apžvelgė dešimties ekspertų komisija ir keturiose kategorijose išrinko po tris nugalėtojus. Pirmąsias vietas užėmusių darbų autoriai gaus 300 eurų vienkartines stipendijas, o antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojams bus įteikti garbės raštai.

Sveikiname baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus – Tadą Vaitiekūną, Augustą Mikulėną, Roką Gipiškį!

📍2 vieta (kategorija “Technologijos visuomenės raidai”) – Tadas Vaitiekūnas „Censorship resistance in permissionless blockchains using overlay protocols“ / „Atsparumas cenzūrai viešose blokų grandinėse naudojant dvisluoksnę architektūrą“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

📍2 vieta (kategorija “Inovacijos gyvenimui”) – Augustas Mikulėnas „PECS“ sistemų programėlių skirtų autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams panaudojamumas“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

📍3 vieta (“Inovacijos gyvenimui”) – Rokas Gipiškis „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

Papildomas prizas perspektyviems gyvybės mokslų inovacijų srities darbams – pagalba su darbų komercinimu:

📍Elzbieta Budginaite – „Neuroninių tinklų taikymas ląstelių branduolių aptikimui ir klasifikavimui hematoksilinu-eozinu dažytuose histologiniuose vaizduose“ (Magistro darbas, Medicinos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras)

📍Rokas Gipiškis – „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

Stipendijos už geriausius baigiamuosius darbus skirtos dviem Gyvybės mokslų centro studentėms – Rimantei Žedaveinytei kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“ ir Žydrūnei Deksnytei kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“. Kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ nugalėjo Teisės fakulteto studentas Paulius Mockevičius, o geriausiu tarpdisciplininiu darbu išrinktas Medicinos fakulteto studentės Eglės Marijos Jonaitytės mokslinis darbas.

Gyvybės mokslų centro studentės Ž. Deksnytės darbas „Poliuretano degradacijos biotechnologiniais metodais tyrimas“ svarbus sprendžiant itin aktualią problemą – plastikų ir mikroplastikų taršą, kadangi kasmet poliuretano (PU) poreikis ir gamyba auga, o PU atliekos tik iš dalies perdirbamos mechaniniu ir cheminiu metodais, dalis atliekų yra deginamos išsiskiriant toksiškiems junginiams. Mergina įvertino galimybes perdirbti poliuretaną ekologiškesniu metodu – biodegradacija.

„Tai mikroorganizmų ir jų išskiriamų fermentų vykdomas skaidymas, kuris vyksta žemesnėje temperatūroje, be cheminių katalizatorių. Susidariusius skilimo produktus būtų galima panaudoti naujų, pridėtinę vertę turinčių produktų gamybai“, – sako autorė.

R. Žedaveinytės darbe „CRISPR-Cas12f nukleazės pritaikymas genomo redagavimui“ analizuota baltymo CRISPR-Cas12f taikymo galimybė genomo redagavimo procese. „Šis fermentas pranašesnis už kitus dažniausiai naudojamus fermentus, kadangi yra dvigubai mažesnis, jį pasitelkiant būtų galima ne tik efektyviau atlikti fundamentinius molekulinės biologijos tyrimus, bet ir praplėsti CRISPR-Cas nukleazių taikymo terapijoje galimybes“, – sako R. Žedaveinytė.

Teisės fakulteto studento P. Mockevičiaus darbe „Dirbtinis intelektas ir autorių teisė“ analizuojamas dirbtinio intelekto poveikis autorių teisės vystymuisi, vertinamos jos tolesnės raidos galimybės. Darbas išsiskiria tarpdiscipliniškumu – jame susiejamos ne tik teisės informatikos, bet ir neuromokslų, psichologijos, filosofijos, politikos, sociologijos žinios. Po sėkmingo gynimo autorius sulaukė teisininkų ir startuolių kūrėjų prašymų pasidalyti išvadomis.

Medicinos fakulteto studentės E. M. Jonaitytės moksliniame darbe „Trimačių kompozitinių polilaktinės rūgšties ir biostiklo 45S5 karkasų poveikis naujo kaulo formavimuisi tyrime in vivo“ ieškoma sprendimo kaulinio defekto, nepakankamo kaulo kiekio problemai spręsti. „Bandymas sukurti trimatį karkasą kaulo augmentacijos procedūroms ir atrasti tinkamiausią medžiagų derinį yra intriguojantis, todėl tampa viena iš populiariausių ir aktualiausių temų mokslinėse konferencijose ir straipsniuose“, – sako autorė.

Antrųjų ir trečiųjų vietų nugalėtojai taip pat pateikė darbus įvairiomis technologinėmis, tarpdisciplininėmis temomis, ieškojo sprendimų įvairioms aktualioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tadas Vaitiekūnas pateikė sprendimą, kaip užtikrinti lygias teises visiems blokų grandinės naudotojams. Augustas Mikulėnas sukūrė skaitmeninę komunikacijos sistemos versiją, padedančią autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams komunikuoti su aplinkiniu pasauliu. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentė Gabija Nogrockytė analizavo robotizacijos poveikį Lietuvos darbo rinkai.

Konkurse sulaukta darbų net iš 11 VU padalinių, daugiausia iš Gyvybės mokslų centro (12), Chemijos ir geomokslų fakulteto (9), Matematikos ir informatikos fakulteto (9), Fizikos fakulteto (8) ir Teisės fakulteto (7). Darbus taip pat pateikė bakalauro ir magistrantūros studentai iš Komunikacijos fakulteto (6), Medicinos fakulteto (5), Filosofijos fakulteto (4), Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (4), Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (3) ir Verslo mokyklos (2).

Daugiausia studentų darbų – net 33 varžėsi kategorijoje „Geriausias tarpdisciplininis darbas“, 21 – kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“, taip pat 11 – kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“. Dar 4 magistro ir bakalauro baigiamieji darbai pateikti kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“.

Iš viso už geriausius darbus stipendijomis ir garbės raštais bus apdovanota 13 studentų. Visi prizines vietas laimėję baigiamųjų darbų autoriai bus apdovanoti renginyje 2020 m. rugsėjo 30 d.  Visą nugalėtojų sąrašą ir jų baigiamųjų darbų temas galite rasti čia.

Marija Kairytė Brencienė – informacinių technologijų programos alumnė, dabar dirbanti „Danske bank“ kompiuterinių tinklų inžiniere, pasakoja apie studijas ir apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti darbe.

Kodėl pasirinkote Informacinių technologijų studijas?

Informacinių technologijų studijų programą pasirinkau todėl, kad IT – viena iš perspektyviausių studijų krypčių tiek dabar, tiek ir prieš 10 metų, kai turėjau nuspręsti, kokiu keliu eiti po mokyklos. Jeigu tektų rinktis dar kartą – neabejotinai vėl rinkčiausi šias IT studijas.

Šios studijos man buvo ypač svarbios ir naudingos tuo, kad studijų metu ne tik turėjau progą susipažinti su įvairiausiomis IT kryptimis, bet ir dalyvauti projektuose, praktiškai pritaikyti žinias.

Taip pat susipažinau su pačiomis įvairiausiomis temomis – programavimu, duomenų bazėmis, internetinių puslapių kūrimu, kompiuterių tinklais ir t.t. Tai padėjo išsirinkti man patinkančią sritį, kurioje pradėjau dirbti dar nebaigusi universiteto ir dirbu iki šiol.

Šiuo metu dirbate „Danske Bank“ kompiuterių tinklų inžiniere – su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

Darbas dinamiškas ir kintantis, kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai, o norint juos išspręsti reikia nuolat gilinti savo žinias. Labai dažnai tenka mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų, nes jos nuolat atsinaujina bei kinta, tad pagrindinis iššūkis – kaip įsisavinti visas naujas žinias ir jas tinkamai naudoti.

Kaip atrodo jūsų įprasta diena darbe?

Mano pagrindinis tikslas – įvairių incidentų sprendimas bei jų tvarkymas. Problemos būna pačios įvairiausios, nuo paprasčiausių „klientas negali prisijungti prie „Danske Bank“ darbuotojų WIFI tinklo“ iki „Danijos „Danske Bank“ klientai negali prisijungti prie elektroninės bankininkystės“.

Kaip manote, kokios yra karjeros galimybės baigus informacinių technologijų studijų programą?

Galimybės yra beribės, nes turint platų spektrą IT žinių lengva įsilieti į darbo rinką. Vienos srities žinios gali puikiai pasitarnauti ir papildyti kitos srities žinias, taip praplečiant darbo galimybes ir pranašumą tarp konkurentų.

Ko išmokė universitetas? Ar tai Jums praverčia veikloje, kuria užsiimate šiandien?

Universitetas išmokė nebijoti rizikuoti, užsibrėžti tikslus, tikslingai jų siekti ir niekada nepasiduoti, kad ir kaip iš pradžių tai gali atrodyti sunku ar neįveikiama. Visa tai praverčia ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Universitete taip pat išmokau tinkamai mokytis, ieškoti informacijos, apdoroti ir tą informaciją panaudoti – tai labai svarbūs įgūdžiai, kuriuos naudoju darbe kiekvieną dieną.

Ką patartumėte būsimiems studentams?

Patarčiau nebijoti IT studijų – tai viena įdomiausių ir perspektyviausių specialybių, kuri atveria labai plačias karjeros galimybes.

Koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 plitimas, kilusi pasaulinė pandemija ir būsimos pasekmės verčia neatidėliojant gauti daugiau šios srities žinių. Tuo tikslu Lietuvos mokslo taryba inicijavo vienkartinį paraiškų konkursą finansuoti trumpalaikius mokslinius tyrimus, kurios atlikę Lietuvos mokslininkai pateiktų mokslu grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai vykdys mokslinį tyrimą, kurio tema „Pandeminio streso poveikio gyventojų vartojimo sprendimams kognityvinė analizė ir jo įtakos Lietuvos ekonomikai prognozė“.

Projekto dalyviai – dr. Gerda Ana Melnik, prof. habil. dr. G. Dzemyda, Vytautas Tiešis, Jaroslava Arsenjeva prof. dr. D. Melnikienė.

„Iš 2008 m. finansinės krizės matyti, jog po krizės žmonės labai sunkiai grįžta į normalų gyvenimą, o COVID-19 atveju prisidėjo dar ir kritinė epideminė dimensija – žmonėms grėsė ne tik finansinės, bet ir sveikatos problemos ar net mirtis.

Ne mažesnį poveikį daro ir tokie pokyčiai, kaip darbas nuotoliniu būdu, vaikų mokymas namuose, šeimyninės krizės. Šis mokslinis projektas remiasi prielaida, jog pastarieji pokyčiai žmonių gyvenime ir dėl jų patirtas stresas formuos gyventojų vartojimo tendencijas ir, tikėtina, paveiks Lietuvos ekonomiką“, – sako projekto vadovė dr. Gerda Ana Melnik.

Šio tarpdisciplininio tyrimo tikslas – ištirti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveiks gyventojų vartojimo sprendimus ir įtakos Lietuvos ekonomiką, bei pateikti rekomendacijas valdžios institucijoms ir verslui dėl efektyvios komunikacijos su gyventojais.

Kognityvinės psichologijos eksperimentiniai metodai leis tirti ir kiekybiškai apibendrinti, kaip specifiniai kognityviniai procesai (stresas) veiks žmonių elgseną (sprendimų priėmimą bei vartojimą). Tai padės identifikuoti elgesio dėsningumus, kurie sunkiai aptinkami remiantis tradiciniais sociologiniais tyrimais.

Naudojant eksperimento metu gautus ir Statistikos departamento pateikiamus duomenis bus sudaryti duomenų mokslu ir skaitmeninėmis technologijomis grįsti modeliai, atspindintys pandemijos poveikį vartojimui. Kiekvienam iš pandemijos scenarijų bus modeliuojama, kokią įtaką vartotojų elgesio pokyčiai turės atitinkamoms ekonomikos šakoms.

Tyrimų rezultatų pagrindu bus parengta tiek mokslinė, tiek praktinė taikomoji produkcija.