Sidebar

Prasideda kandidatų į VU rektorius prisistatymai

2020 01 07 rektoriaus skeptras 380x250Šią savaitę prasideda kandidatų eiti Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus pareigas prisistatymai VU Tarybai ir bendruomenei. Į rektorius pretenduoja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, VU Fizikos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, „Bigelow“ Vandenynų mokslo laboratorijos Vienos ląstelės genomikos centro direktorius Meino valstijoje JAV prof. dr. Ramūnas Stepanauskas ir dabartinis VU rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas.

Pirmasis kandidatams prisistatyti skirtas viešas Tarybos posėdis vyks sausio 8 d. 15 val. Kandidatų dalyvavimas šiame posėdyje yra privalomas, o nedalyvavimas traktuojamas kaip kandidatūros atsiėmimas. Posėdis bus tiesiogiai transliuojamas VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Taip pat numatyti dar trys kandidatų prisistatymai VU bendruomenei, į kuriuos kviečiami įsitraukti, dalyvauti ir užduoti klausimus visi bendruomenės nariai:

  • sausio 10 d. 14 val. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius),
  • sausio 14 d. 15 val. VU Medicinos fakulteto 144 aud. (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius),
  • sausio 16 d. 16 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) (Saulėtekio al. 5, Vilnius), atvirame Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Parlamento posėdyje.

Visi prisistatymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose, o sausio 10 d. renginio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti ir per LRT.lt.

VU Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas VU rektorius, vyks sausio 22 d. VU Taryba VU rektorių 5 metų kadencijai renka slaptu balsavimu. Išrinktasis rektorius pareigas pradės eiti 2020 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie kandidatus ir prisistatymams skirtus renginius – VU tinklalapio specialioje skiltyje „Rektoriaus rinkimai“.

 
 

Informatikos instituto direktoriaus rinkimai

2020 01 03 II direktoriaus rinkimai380x250

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų aprašu, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto Informatikos instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

„KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

  1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
  2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
  3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
  4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
  5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
  • prašymą dalyvauti konkurse;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • gyvenimo aprašymą (CV);
  • mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
  • Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).

6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

 Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Informatikos instituto direktoriaus rinkimų organizavimo grafiką:

Data

Veiksmai

2020 m. sausio 3 d.

Fakulteto svetainėje skelbiama Informatikos institutų direktorių rinkimų data ir vieta.

2020 m. sausio 3 d. - sausio 17 d.

 

 

Kandidatų į Informatikos instituto direktorius kėlimo laikotarpis.

Kandidatai į Informatikos instituto direktorius Fakulteto rinkimų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

  1. prašymą dalyvauti konkurse;
  2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  3. gyvenimo aprašymą (CV);
  4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
  5. Instituto raidos planą (iki 2 psl.).

2020 m. sausio 20 d.

Fakulteto rinkimų komisija sudaro išsikėlusių kandidatų į Informatikos instituto direktorius sąrašą ir Fakulteto svetainėje skelbia jų siūlomus instituto raidos planus.

2020 m. sausio 21 d. - sausio 24 d.

Kandidatų prisistatymai ir debatai Informatikos institute.

Jei į instituto direktoriaus pareigas kandidatuoja ne vienas asmuo, visi kandidatai prisistato tą pačią dieną.

2020 m. sausio 28 d.

Išankstinis Informatikos instituto direktoriaus rinkimų balsavimas.

2020 m. sausio 29 d.

Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.

2020 m. sausio 30 d.

Padalinio rinkimų komisija skaičiuoja ir skelbia rinkimų rezultatus.

2020 m. vasario 5 d.

Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.


Reikalingus kandidatų dokumentus (kopijas ir / arba originalus) užklijuotame voke pristatyti į Informatikos institutą Rimai Žagūnienei, 511 kab., adresu Didlaukio g. 47 LT-08303 Vilnius iki 2020 m. sausio 17 d. 16 val. Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

Instituto raidos plano kopija atsiunčiama rinkimų komisijai ir el. paštu 

Kandidatų pateikti Informatikos instituto raidos planai 2020 m. sausio 20 d. bus paskelbti Fakulteto interneto svetainėje.

MIF ŠAP Direktoriaus rinkimų balsavimo data ir laikas:

2020 m. sausio 28 d. 9–16 val. – išankstinis Informatikos instituto direktoriaus rinkimų balsavimas.

2020 m. sausio 29 d. 9–16 val. – Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.

MIF ŠAP Direktoriaus rinkimų balsavimo vieta:

Didlaukio g. 47, 511 kabinetas.

 

Dėl platesnės informacijos teirautis el. paštu:

MIF pirmakursiai laimėjo debatų taurę

2019 12 30 Debatu turnyras380x250

2019 m. gruodžio 13 d. vyko Kalėdinis debatų turnyras 2019. MIF pirmo kurso studentai Artūras Vellemaa ir Marius Šomka (186 superfinalo taškai) laimėjo debatų taurę. Superfinale MIF studentai susitiko su VU TSPMI studentais Rugile Atkočiūnaite ir Mantu Vičiumi (176 superfinalo taškai). Džiaugiamės ir sveikiname pirmakursius!

Kalėdinė debatų taurė – akademinis renginys, suteikiantis galimybę studijuojantiems skirtinguose fakultetuose (Filosofijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Fizikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ir Gyvybės mokslų centro) išreikšti jų meilę kalbai, kritinį mąstymą ir kitokios nuomonės toleranciją.

Sveikiname su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!

2019 12 24 Linksmu svenciu700x586

Prasmingų, svarbių darbų, drąsių idėjų, įkvėpimo, atradimų, darnaus darbo, kūrybinio džiaugsmo ir malonių stebuklų!

Duomenų analizės metodai programų sistemoms

2019 12 20 Duomenu analize380x250Lapkričio mėnesį vyko 11-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“ (DAMSS), kurioje dalyvavo 128 dalyviai, iš kurių 31 buvo iš užsienio.

Konferencijos metu informatikos mokslo ir verslo bendruomenė supažindinta su aktualiais pasauliniais tyrimais, vykdomais duomenų tyrybos ir programų sistemų srityse. Verslo įmonių ir mokslo bendruomenės atstovai aptarė bendrų projektų, užsakomųjų darbų ir kitas veiklos galimybes. Taip pat jauni doktorantai supažindinti su vykdomais tyrimais, pristatė savo vykdomus tyrimus, gavo dalykinių pastabų iš aukšto lygio mokslininkų, vyko aktyvios diskusijos stendinių pranešimų sesijose.

Antrą konferencijos dieną vyko mokslo ir verslo sekcija. Ji skirta pasaulinėms IT tendencijoms aptarti, pasidalinti informacija ir patirtimi plėtojant naujas technologijas, padiskutuoti apie verslui kylančias mokslines problemas. Šios sekcijos įkūrimas – tai verslo ir mokslo atstovų abipusio poreikio paskatintas siekis išlikti aktualiems greitai kintančiame IT pasaulyje, kuriame mokslo ir verslo bendradarbiavimas tapo būtinybe. Dalyvavo Novian, Algoritmų sistemų, Western Union, Tildės, Baltic Amadeus, Visorių informacinių technologijų parko atstovai, vyko aktyvi diskusija.

Kaip pasakoja konferencijos dalyvė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, „Šiuolaikiniame pasaulyje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra esminis pažangos variklis. Tikiuosi, kad šis susitikimas, kuriame mokslo ir verslo atstovai galėjo pristatyti naujausius rezultatus, aptarti bendradarbiavimo galimybes, paskatins tolimesnius darbus, o užsimezgusios draugystės taps ilgalaikėmis“.  

DAMSS konferencija – tai mokslininkams skirta platforma, leidžianti įsitikinti pasirinktų ir vykdomų tyrimų krypties teisingumu ir aktualumu. Lietuvai renginys reikšmingas mokslo tarptautiškumo užtikrinimo prasme, jaunųjų mokslininkų pritraukimo ir jų ugdymo požiūriu bei ryšių su verslo atstovais stiprinimu. Atrinktų įdomiausių pranešimų autoriams bus siūloma pateikti straipsnius pranešimų tematika į žurnalus Informatica, Information Technology and Control, Baltic Journal of Modern Computing.

Konferencijos DAMSS organizavimu jos rengėjai prisideda prie Lietuvos mokslo rezultatų tarptautiškumo siekio ir šalies vardo žinomumo pasaulyje didinimo.

Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis

Spalio mėn. Vilniuje vyko tarptautinė matematikų konferencija „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“ (angl. „Multiscale Modeling in Fluid Mechanics and Fluid-Structure Interaction“), kurioje savo moksliniais rezultatais ir įžvalgomis dalinosi mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Portugalijos ir Rumunijos.

Konferencijos tematika daugiausia susijusi su matematinių modelių taikymais biomedicinoje (hemodinamikoje).

Tarp kviestinių pranešėjų – vieni geriausių pasaulyje kraujotakos modeliavimo ir skaitinių metodų specialistų prof. Alfio Quarteroni (Šveicarija) ir prof. Adelia Sequeira (Portugalija), diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis ekspertai prof. seras Johnas Ballas (Jungtinė Karalystė) ir prof. Giovanni Paolo Galdi (JAV). Taip pat kviestinį pranešimą skaitė kardiochirurgas prof. Audrius Aidietis (Lietuva).

Transapikalinės mitralinio vožtuvo korekcijos modeliavimą patikrino klinikinėje praktikoje (l.sveikata.lt)

2019 12 19 Daugiaskalis modeliavimas380x250Inžinieriai, matematikai ir medikai kartu kuria kompiuterinius matematinius modelius, kurie ateityje gydytojams leis parinkti optimaliausias operacijas pacientams. Pirmas bendras lietuvių darbas, „remontuojant“ širdį, pristatytas matematikų konferencijoje – „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“. Mokslininkai sako, jog šis modelis per porą metų bus pritaikytas ir klinikiniame medikų darbe. Ką tai duos pacientams?

Tai naujas tendencija – taip bendrą medikų ir matematikų darbą apibūdina tarptautinės matematikų konferencijos „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“ dalyviai.

„Universitete, kuriame dirbu, yra ligoninė. Prie jos įkurtas Sveikatos inžinerijos centras. Čia kartu dirba inžinieriai, medikai, mechanikai, matematikai, programuotojai. Sukuriamos naujovės, jei atlikus testus, pasiteisina, įtraukiamos į kasdienį medikų darbą. Tiesa, anksčiau gydytojai-praktikai šiek tiek nepasitikėjo matematikos teoretikais, bet šiandien jau akivaizdu, kad siekiant rezultatų ir saugumo reikia dirbti kartu“, - sako Camille Jordan instituto Mokslo ir technikos fakulteto tyrimų vadovas prof. Grigory Panasenko.

Konferencijos dalyviai pasakoja, jog pastaruoju metu tiek JAV, tiek Prancūzijoje, tiek ir kitose šalyse universitetuose, pavyzdžiui, Maskvos medicinos institute populiaru steigti Matematinio modeliavimo medicinoje katedras. Kai kur tokie specializuoti centrai kuriami prie universitetinių ligoninių. Ar yra vilties, kad taip nutiks ir Lietuvoje? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. habil. dr. Audrius Aidietis sako, jog siekiama tai padaryti ir šiandien galima pasigirti neblogais rezultatais. „Lietuvai svarbu įsijungti į šį procesą. Turime pradėti dirbti kartu su matematikais. Žinoma, kol kas mūsų pajėgumai yra kur kas mažesni nei kolegų iš JAV ar Prancūzijos, bet turime dirbti šia linkme ir neatsilikti. Maža to, galime kai kuriose srityse net ir pirmauti“.

Konferencija – matematikų, o pranešimą joje skaito kardiologas... Kyla klausimas, ar mokslininkus medikas moko, kaip saugoti širdį, ar matematikai gydytoją moko skaičiuoti?

Prof. K. Pileckas: Mes, matematikai, padedame gydytojams pritaikyti skaičiavimus medicinoje. Nagrinėjame ir kuriame matematinius modelius kraujo cirkuliacijai bei širdžiai. Sukurti modeliai bus panaudojami medicinoje. Jei matematikai ką nors daro vieni, jų darbai lieka teorija. Tiesa, norėdami būti naudingi, turime tiksliai žinoti, ko reikia medikams, kad pritaikę matematinius skaičiavimus ir žinias galėtume sukurti naudą.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Jei darydamas mokslą nesugebi rasti bendros kalbos su matematiku, visko suskaičiuoti, tokių dalykų net negalima vadinti mokslu. Tai labiau menas (juokiasi). Beje, medicina ilgą laiką juo ir laikyta, nes, kaip reikia gydyti, kiekvienas gydytojas nuspręsdavo pats. Ir gydydavo savaip. Tačiau, kai suprantame veikimo mechanizmą, pavyzdžiui, kodėl ištinka insultas ir prieširdžių virpėjimas, galime procesams daryti įtaką. Matematikai dažniau yra linkę viską suabstraktinti, sudėti į vieną vietą ir padaryti išvadą. Mes paprašėme jų paimti konkretaus žmogaus medicininius duomenis, suvesti juos į modelį, ir pabandyti atlikti simuliacinę operaciją, o mes pasižiūrėtume rezultatą.

Profesoriau, po šių eilučių, dalis pacientų griebsis už galvos esą gydytojai šiais laikais jau net nebežino, kaip reikia operuoti, į pagalbą kviečia matematikus ir inžinierius. Jau girdžiu: „Jėzus Marija, kur ritasi ta mūsų medicina...“

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Bet visa tai tik dėl tikslesnio gydymo ir pacientų saugumo. Modelyje pagal konkretaus žmogaus medicininius duomenis parenkame tai, kas jam tinkamiausia. Inžinieriai sumodeliuoja širdį, vožtuvus, suveda konkretaus paciento duomenis ir mes matome, kokius rezultatus po operacijos ar procedūros turėsime. Juk mūsų tikslas – padėti ir svarbiausia nepakenkti. Jei žmogus yra senyvo amžiaus, o mes atliekame operaciją, bet nepakankamai gerai, vadinasi, jam pakenkiame. Iš anksto, prieš operaciją, žinoti, kokio rezultato galime tikėtis, mums itin svarbu. Todėl matematikai medicinoje mums labai reikalingi.

Prof. G. Panasenko: Vietoje to, kad, rinkdamiesi optimalią operacijos strategiją, eksperimentuotume su gyvu žmogumi, tai galime padaryti kompiuteryje. Tai dabar ir darome, nes pirmiausia reikia sukurti matematinius metodus. Procesas nelengvas, nes kraujo cirkuliacija sudėtinga sritis, čia daug įvairiausių ląstelių. Pirmiausia reikia sukurti modelį, jį matematiškai aprašyti. Kai tai padaryta, modelį galima suprogramuoti, kad jis tiksliai skaičiuotų. Tik problema, kad, kaip minėjau, kraujo cirkuliacijos sistemos geometrija labai sudėtinga. Net atmetus detales, pavyzdžiui, eritrocitų agregaciją ar kraują pakeitus vandeniu apskaičiuoti trimatėje erdvėje neužtenka net ypač galingų kompiuterių. Todėl matematikai skaičiuoja, kaip supaprastinti tokius modelius. Dabar daug dirbama ties širdies vožtuvo operacijomis. Čia reikalingas tikslumas ir geras priartinimas, kad net smulkiausiose detalėse matytume kas vyksta. Svarbu turėti galimybes naudoti tiek vienmačius, tiek trimačius modelius ir juos kartu sujungti. Tai - vienas klausimų, kuris buvo aktyviai svarstomas konferencijoje. Manau, kad per artimiausius metus dvejus mums pavyks tai padaryti.

Kaip suprantu, matematikų ir medikų bendradarbiavimas užsimezgė taip: medikai atėjo pas matematikus ir klausė, ar šie gali apskaičiuoti, koks galimas burinio vožtuvo užsandarinimo pacientui X operacijos rezultatas...

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Iš pradžių medikams kilo klausimų. Po to užsuko matematikai. Tiksliau, profesorius Rimantas Kačianauskas atėjo į Santaros klinikas, kur skaičiau pranešimą apie naujas technologijas medicinoje. Matematikai žaibiškai įvertino, kur jie gali prisidėti. Penkeri metai bendradarbiavimo jau duoda rezultatus.

Gal pereikime prie pavyzdžių, kad jau užsiminėte, jog yra konkrečių matematikų ir medikų bendradarbiavimo rezultatų.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Žinoma, pavyzdžiui aortos vožtuvas. Senatvėje jis dažniausiai sukalkėja ir tampa labai siauras. Neoperuojant 50 proc. tokių pacientų miršta greitai. Savo ruožtu vožtuvų yra pačių įvairiausių. Kaip pasirinkti tinkamiausią? Turėdami daug vožtuvų ir konkretaus paciento medicininius duomenis matematikai pagal konkrečius parametrus gali apskaičiuoti ir parinkti tinkamiausią. Turime daug duomenų apie kraujagysles, todėl matematikai gali apskaičiuoti ne tik tinkamiausią vožtuvą, bet ir kaip atlikti operaciją. Kitas pavyzdys – mitralinio vožtuvo nesandarumas. Nuplyšta burė – JAV tokių atvejų per metus būna iki 250 tūkstančių. Išoperuojama tik 50 tūkstančių. Kodėl? Dėl senyvo amžiaus, nes operacijos rizika didelė. Tačiau negydyti nuplyšusią chordą vėlgi labai negerai. Kuo anksčiau ją išgydytume, tuo geresni rezultatai. Dabar šią problemą galima išspręsti atliekant mažą pjūvį, nestabdant širdies. Pagauname nuplyšusią burę, prisiūname kaip su zingerio mašina ir fiksuojam prie viršūnės. Nesandarumas išnyksta. Bet daliai pacientų po pusantrų metų chorda vėl nuplyšta dėl didelio tempimo. Su matematikais pradėjome skaičiuoti, kodėl. Paaiškėjo, kad jei žiedas yra išsiplėtęs, kooptacija maža, dėl didelio tempimo chorda vėl nuplyš. Vadinasi, turime susiaurinti žiedą. Tiesa, kol kas klinikinėje praktikoje technologija, kuri leistų ir žiedo susiaurinimą, ir chordos prisiuvimą padaryti per mažą pjūvį, dar nėra taikoma. Bet tikiu, kad ji tikrai atsiras. Gediminas, beje, sukūrė modelį konkrečiai šiai problemai spręsti. Be to, pradėjo ieškoti koaptacijos ploto – apie tai pasaulis dar nekalba.

Gediminai, kaip jums gimė mintis, jog reikia ieškoti koaptacijos ploto, jei dar niekas apie tai nekalba?

Dr. G. Gaidulis: Gydytojai koaptacijos ilgį gali matyti ultragarso pagalba, tačiau ploto nemato. Jį apskaičiuoti iš akies sunku, nors daugeliu atvejų tai gali būti esminis dalykas. Šiandien turint kompiuterinį modelį apskaičiuoti jį nėra sunku. Atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis žmogaus širdies ir kraujotakos sistemos modeliavimo srityje. Tikslas – geriau pažinti širdies mitralinio vožtuvo biomechaniką esant jo nesandarumui, įvertinti transapikalinės nesandarumo korekcijos poveikį vožtuvo funkcijai. Buvo atlikta tokios operacijos kompiuterinė simuliacija, gauti rezultatai palyginti su klinikiniu atveju.

Kokį rezultatą gavote?

Dr. G. Gaidulis: Sukurta personalizuota geometrija, tai yra modelis sukurtas pagal konkretų pacientą. Operaciją atliko profesorius Audrius Aidietis, po jos lyginome, koks gautas profilis. Tiksliau, ar sukurtasis sutampa su realiai atlikta operacija. Rezultatas – gavome lygiai tokią pačią koaptaciją. Tyrimo metu išnagrinėjome du atvejus ir pagal pacientų ultragarsinio tyrimo metu gautus duomenis sukūrėme du skaitmeninius mitralinio vožtuvo modelius. Šie modeliai buvo panaudoti chirurginių operacijų simuliacijoms ir mitralinio vožtuvo funkcijų po nesandarumo korekcijos procedūrai įvertinti. Abiem atvejais atlikę virtualią korekciją nustatėme, kaip po tokios operacijos širdies ciklo metu kontaktuoja vožtuvo burės, įvertinome, ar apskaičiuotieji biomechaniniai sistemos parametrai neviršija kritinių verčių.

Ar šiandien šis modelis jau naudojamas klinikinėje praktikoje?

Dr. G. Gaidulis: Kol kas dar anksti. Reikia daugiau tyrimų, taip pat pritaikyti sukurtą tyrimo metodiką naudojimui praktikoje, kad ja galėtų naudotis gydytojai. Artimiausiu metu ruošiamės tai padaryti.

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Remdamiesi šiuo modeliu tokias operacijas atlikome pirmieji Lietuvoje. Aš tikrai tikiu, jog netolimoje ateityje tai bus naudojama plačiai. Juk kalbame apie pacientų saugumą. Gydytojas eidamas į operacinę žinos, kokių rezultatų tikėtis, o ne rizikuos.

Kartu su lietuviais dirba ir profesorius iš Prancūzijos? Kas matematikus paskatino jungtis prie medikų?

Prof. G. Panasenko: Esu matematikas, mano mokslinė karjera prasidėjo Valstybiniame Maskvos Lomonosovo universitete. Prieš dvidešimt septynerius metus persikėliau į Prancūziją, Saint-Étienne miestelį, netoli Liono. Su Konstantinu mus sieja sena mokslinė pažintis. Kuo mane sudomino medicina? Kai ateinu pas šeimos gydytoją ir pradedu diskutuoti savo sveikatos klausimais, dažnai išgirstu pasakymą, kad medicinoje, priešingai nei matematikoje, vienai neginčijamai tiesai įrodymų nėra. Kaip pacientai tai matome: vieną dieną teigiama, jog visas cholesterolis yra blogai, kitą – kad yra ir gero. Tas pats ir su vaistais: šiandien statiniai – gerai, rytoj – jau blogai. Taigi kilo mintis, kad dirbdami kartu matematikai ir medikai gali įnešti tikslumo. Tokios tendencijos vyrauja pasaulyje.

Prof. Konstantinas Pileckas: Mano pusbrolis šviesaus atminimo Augenijus Pileckas, vienas iš ultragarso įrangos pradininkų Lietuvoje, pirmą kartą su kraujo tekėjimo uždaviniais pas mane atėjo turbūt 1982 metais. Bet tuomet neturėjome nei galingų kompiuterių, nei technologinių galimybių. Šiandien situacija visai kitokia.

Kolegos sako, kad profesoriaus A.Aidiečio galvoje pilna įvairiausių idėjų. Tad panašu, kad matematikų laukia nemažai darbo. Tiesa, profesoriau?

Prof. habil. dr. A. Aidietis: Ir ne tik matematikų. Mums svarbūs programuotojai, kurie dirba su dirbtiniu intelektu. Juk rajonuose trūksta siauros specializacijos gydytojų, pavyzdžiui, kardiologų. Todėl sunku žmonėms užtikrinti paslaugų prieinamumą. Tam galėtų padėti dirbtinis intelektas. Taigi darbo yra ir matematikams, ir inžinieriams, ir mechanikams. Kaip tik su Kauno technologijos universitetu kuriame laikrodį, jis jau patentuotas, bet dar tobulinamas. Fizikai ir matematikai apskaičiavo algoritmus, kurie praneša apie prieširdžių virpėjimą. Taip galėtume išvengti insulto. Tiesa, nuolat sakau, kad reikia sureguliuoti kraujo spaudimą nakties metu, kad išvengtume tokių pasekmių kaip insultas. Tą lengva išspręsti skyrus vaistus, bet turi žinoti, koks žmogaus kraujo spaudimas naktį, kai jis miega. Žinoma, dar reikia šią teoriją įrodyti pasauliui ir galėsime imtis insulto prevencijos.

EVELINA MACHOVA, l.sveikata.lt

Konferencijos organizatorius Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai, vykdantys 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansuojamą projektą „Klampaus tekėjimo sudėtingos geometrijos srityse daugiaskaliai modeliai“ („Multiscale Modeling for Viscous Flows in Domains with Complex Geometry“, vadovas prof. K. Pileckas).

Rektorius apdovanojo MIF profesorių Gintautą Dzemydą ir lektorių Irus Grinį

2019 12 19 Grinis Dzemyda380x250Gruodžio 17 d. Vilniaus universiteto bendruomenė iškilmingame renginyje minėjo 2019 metų pabaigą. Jame buvo pagerbti labiausiai šiemet nusipelnę universiteto bendruomenės nariai, išdalytos rektoriaus mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai, prisiminti reikšmingiausi universitetui metų įvykiai.

MIF už svarius mokslo pasiekimus 2019 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas profesorius Gintautas Dzemyda, o geriausiu VU MIF dėstytoju išrinktas lektorius Irus Grinis. Sveikiname!

„Palydimi 2019-ieji visų pirma yra įstabūs mūsų 440 metų veiklos sukaktimi. Ją šiemet pažymėjome neįprastai: universitetas sužibo naujomis spalvomis, nelaukdamas dovanų, o dovanodamas save patį mūsų visuomenei. 100 gimtadienio stipendijų studentų socialinei integracijai į mūsų bendruomenę, atviros paskaitos ir mokslo šou, edukacinės ekskursijos ir savanorystės akcijos – tokios buvo mūsų dovanos Lietuvai“, – kalbėjo rektorius.

Jis padėkojo visai universiteto bendruomenei, Senatui, buvusiai Tarybai, naujajai Tarybai, savo komandai už kartu šiais metais nueitą kelią ir visiems palinkėjo visokeriopos sėkmės, vienybės, dialogo ir santarvės.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 12 19 A Jasinskiene380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.  

Administratorė Audronė Jašinskienė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Protas, aktyvumas, veržlumas.

2. Kur studijavote?

Vilniaus universitete Istorijos fakultete įgijau istoriko specialybę, Filologijos fakultete –  filologijos bakalaurą. Edukologijos magistro studijas baigiau Vilniaus Gedimino technikos universitete Verslo vadybos fakultete.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Bendraisiais fakulteto klausimais, dėl viešųjų pirkimų ir komandiruočių.

 

Administratorę Audronę Jašinskienę galite rasti Naugarduko g. 24, 208 kab.

Tel. (8 5) 219 3050

El. paštas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos