Fakulteto naujienos

Gegužės 21 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Jis tęsis iki birželio 27 d. Šiuo laikotarpiu prašymus studijuoti galima teikti ir koreguoti VU ISAS. 

Šiemet stojantieji galės rinktis net iš 124 studijų programų. Taip pat bus galima pasirinkti ir 1 profesinę pedagoginių studijų programą – Mokyklos pedagogika.

Stojant į antrosios pakopos studijas, bus galima nurodyti iki 10 norimų studijų programų, kurias reikia išdėstyti prioriteto mažėjimo tvarka. Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimai stojantiesiems vyks 2019 m. birželio 3–26 d.

Remiantis tyrimais Lietuvoje ir užsienyje, magistro laipsnis suteikia daugiau galimybių užimti vadovaujančią poziciją darbe, gauti didesnį atlyginimą ir sėkmingai tęsti karjerą pasirinktoje srityje.

VU teikia aukščiausios kokybės magistrantūros studijas Lietuvoje. „Esame novatoriški ir nuolat keliame kompetencijų lygį – šią nuostatą taikome abiem bendruomenės grupėms – dėstytojams ir studentams“, – teigia VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.

Magistrantūros studijos VU suteikia galimybę derinti darbą ir studijas, o taip pat ir išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar Erasmus+ programas.

Visą stojančiajam į magistrantūros studijas reikalingą informaciją galima rasti VU tinklalapyje.

„Bebras“ yra integruotas informatinio ugdymo modelis, kurio tikslas – populiarinti informacinių technologijų mokslą ir skatinti informatinį mąstymą (angl. Computational thinking) ne tik tarp įvairaus amžiaus mokinių, bet ir tarp mokytojų bei visuomenėje apskritai.

Lietuvoje prieš 15 metų Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorei Valentinai Dagienei kilusi informatikos ir informatinio mąstymo ugdymo idėja tapo pripažintu kokybės ženklu visame pasaulyje informacinių technologijų srityje dirbantiems žmonėms. Kai kuriose šalyse ji plėtojama taip sėkmingai, kad jau gyvena savarankišką gyvenimą.

Nors Lietuvoje „Bebras“ dažniausiai vadinamas informatikos konkursu, iš tiesų tai yra daugialypis pasaulinis informatinio mąstymo ugdymo tinklas, apimantis 68 valstybes ir susidedantis iš gausybės edukacinių veiklų. Prie šių veiklų įgyvendinimo prisideda geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų, tokių kaip Oksfordo universitetas ar Masačusetso technologijų institutas, mokslininkai, o „Bebro“ idėjas Jungtinėje Karalystėje nusprendė paremti pati JAV technologijų milžinė – kompanija „Google“.

Įkvėpė matematikų „Kengūra“

Ilgą laiką informatikos mokslas Lietuvoje buvo akademiškas, pernelyg sudėtingas, mažai kam suprantamas ir patrauklus. Prof. Valentina Dagienė, matydama šias problemas, ilgai svarstė: negi neįmanoma to sudėtingo, gilaus ir dar jauno mokslo padaryti patrauklesnio ir prieinamesnio visiems moksleiviams?

„Stebėjau vykstančius procesus ir vis galvojau apie gilesnį mokinių rengimą gyventi technologijomis prisotintoje visuomenėje, galvojau, kaip efektyviau ugdyti būsimus technologijų kūrėjus, informatikos inžinierius“, – pasakoja mokslininkė.

Informatika – jaunas mokslas, todėl nenuostabu, kad ir jo švietimo metodologija dar tik formuojasi. Jos pradžiai stiprų impulsą davė prof. V. Dagienė. Kurdama kitokią, visiems prieinama, žaidybine forma pateikiamą informatikos mokymo metodiką, ji daugiausia įkvėpimo sėmėsi iš šimtametę patirtį skaičiuojančio ir glaudžiai su informatikos mokslo metodais susijusio matematikos mokslo.

„Daug metų pavydžiai žiūrėjau į žaismingus matematikos uždavinius, todėl modeliuodama pirmųjų informatinio ugdymo konkursų struktūrą daugiausia rėmiausi matematikos konkurso „Kengūra“ patirtimi“, – iniciatyvos pradžią prisimena profesorė.

2004 m. viešint Suomijoje ir diskutuojant su švietimo srityje lyderiaujančios šalies informacinių technologijų mokslininkais prof. V. Dagienei kilo mintis imti rengti informatikos konkursą Lietuvos moksleiviams. Norėjosi į šį konkursą įtraukti kuo patrauklesnių, kūrybingesnių, interaktyvių uždavinių.

„Pagrindiniai uždavinių principai – gilias idėjas perteikti patraukliai, žaidybiškai. Žinoma, reikėjo ir tebereikia tartis, kas yra tos gilios idėjos, ko reikia mokyti, kad išugdyti gebėjimai būtų naudingi ir po kelių dešimtmečių“, – sako „Bebro“ idėjos autorė.

Prisijungė geriausi pasaulio universitetai

Per šiuos 15 metų nuo pirmojo konkurso atsirado ir pasaulyje išplito interaktyvūs (dinaminiai) uždaviniai, susikūrė keliolika edukacinių platformų. Tiesioginės mokinių veiklos susipynė su seminarais mokytojams, uždaviniai pradėti grupuoti temomis ir papildomi mokomąja medžiaga. Informatikos mokymasis vyksta tarytum pagal „bebriškus“ uždavinius, t. y. mažais kiekiais pateikiamos įdomios problemos, jos sprendžiamos įvairiais būdais, ieškoma teorinio pagrindimo, jo mokomasi ir sprendžiant šiuos uždavinius.

Prie „Bebro“ konkurso jau prisijungė 68 pasaulio šalys, o „Bebro“ edukacines veiklas savo šalyse įgyvendina tokios aukštosios mokyklos kaip Oksfordo universitetas (Didžioji Britanija), Masačusetso technologijų institutas (JAV), Federalinis technologijos institutas (Šveicarija), Vaterlo universitetas (Kanada) ir daugelis kitų. „Bebro“ veiklas Jungtinėje Karalystėje parėmė net kompanija „Google“.

„Šalys paramą „Bebro“ konkursui gauna įvairiais būdais: vienose jį finansuoja švietimo ministerijos (pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje), kitose gaunamas nuolatinis finansavimas iš lošimų verslo (pavyzdžiui, Kroatijoje), kitur jį remia įvairios privačios kompanijos (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Estijoje, Airijoje), dar kitos šalys apmokestina dalyvavimą konkurse ir pan. „Google“ visuomet žvalgosi į naujoves, seka įdomias edukacines veiklas, tad nestebina, kad parėmė konkurso rengėjų metinius susitikimus ir prisidėjo prie tarptautinio „Bebro“ tinklalapio sukūrimo. Be to, vietinės „Google“ atstovybės ne kartą parėmė tose šalyse vykstančius „Bebro“ renginius“, – pasakoja prof. V. Dagienė.

„Bebro“ uždaviniai – etalonas pasauliui

„Bebro“ idėjos autorė pagal naujas technologijų mokymo tendencijas sukūrė ir pasauliui pasiūlė metodą, kuris parodė, kaip galima patraukliai ir giliai mokyti informatikos mokyklose. Pasak jos, taip šiame moksle atsirado žaidybiškumo, kūrybiškumo elementų, kurie leido perteikti svarbiausias informatikos žinias labai patraukliai ir priimtinai moksleiviams. Naudojantis „Bebro“ uždaviniais  įgyjami informatikos mokslo pagrindai, suvokiamos formulės, ugdomos išliekamąją vertę turinčios ir ateityje bet kurioje gyvenimo srityje praversiančios kompetencijos: kūrybinis problemų sprendimas, problemų analizė ir dekomponavimas, struktūrinis projektavimas, sisteminis vertinimas, algoritmavimas, konstravimas, gilusis mąstymas, praktinis technologinių žinių taikymas.

Kaip ši idėja taip sparčiai ir plačiai pasklido po pasaulį, mokslininkė ir pati tik spėlioja.

„Tikriausiai tinkamu metu pasiūlėme ypač aktualių kompetencijų ugdymo būdą, kurį nuo pat pradžių entuziastingai priėmė ir parėmė tarptautinė informacinių technologijų ekspertų bendruomenė iš kaimyninių šalių: Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Vokietijos“, – sako prof. V. Dagienė.

Nors nėra visuotinio susitarimo, kad mokiniai mokyklose turėtų išmokti programuoti, tačiau daugelis pasaulio šalių sutarė dėl poreikio šiuolaikinius mokinius mokyti informatinio mąstymo jau nuo pirmos klasės. Vilniaus universiteto mokslininkė pirmoji parodė kelią, kaip būtų galima mokyti informatinio mąstymo, ir „Bebro“ uždaviniai tapo etalonu viso pasaulio mokyklose.

Anot prof. V. Dagienės, informatinis mąstymas XXI a. yra būtinas sprendžiant bet kurią problemą. Be to, jis glaudžiai siejasi su neuromokslais, mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu. Kaip teigia „Bebro“ tinklo iniciatorė, atsižvelgiant į aktualijas, turime rengti žmones, kurie mokės ne tik naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir patys jas kūrybiškai perkurti ir sukurti visiškai kitokias.

„Bebras“ įtraukiamas į ugdymo programas

„Bebro“ tinklas ėmė plėstis tokiu greičiu, kad prireikė atskiro jį koordinuojančio ir veiklos kokybę užtikrinančio organo – buvo įsteigta valdyba (sudaryta iš 7 pasaulio šalių informacinių technologijų ekspertų). Be to, teko sugriežtinti šalių narių priėmimo į „Bebro“ edukacinį tinklą taisykles. Pernai iš 14 pateiktų prašymų buvo patenkinti tik 3.

„Šalims, norinčioms įsitraukti į „Bebro“ edukacinį tinklą, dvejiems metams suteikiamas stebėtojo statusas, kad būtų įvertintas jų pasirengimas ir gebėjimas organizuoti ugdomąją veiklą. Narėmis gali tapti visus reikalavimus atitinkančios nekomercinės švietimo organizacijos (dažniausiai tai būna universitetai), ugdymo centrai, įsitraukia kai kurių šalių švietimo ministerijos“, – pasakoja valdybos prezidentė prof. V. Dagienė.

Į „Bebro“ tinklą gali įsitraukti tik tos šalys, kurios turi grupę informatikos mokslininkų, sutinkančių koordinuoti šį projektą. Šalys turi įsipareigoti kasmet vykdyti „Bebro“ konkursą ir užtikrinti jo prieinamumą bei lygias dalyvavimo galimybes visoms šalyje esančioms bendrojo ugdymo mokykloms ir jų moksleiviams. Jos taip pat turi turėti pakankamą technologinę infrastruktūrą, reikalingą „Bebro“ veikloms vykdyti.

Išrinkta ir kasmet atnaujinama „Bebro“ valdyba reguliuoja naujų narių priėmimą, užtikrina ir išlaiko aukštą „Bebro“ edukacinių veiklų kokybės kartelę, bet nekontroliuoja, kaip „Bebro“ idėjos plinta šalyse narėse, kokios veiklos vykdomos ir pan. Todėl kartais net kelia nuostabą, kaip kūrybiškai ir savarankiškai tos idėjos plėtojamos atskirose šalyse.

„Pvz., vokiečiai, čekai, austrai, šveicarai, italai kasmet leidžia „Bebro“ uždavinių knygutes mokiniams ir knygas mokytojams. Olandai taip ištobulino „Bebro“ technologinę infrastruktūrą, kad dabar teikia technologines paslaugas ir kitoms šalims narėms. Jie įsteigė „Bebro“ kompaniją savo šalyje ir įregistravo „Bebro“ mokymo paslaugas JAV. Prancūzijoje ne tik rengiami konkursai, bet sukurtos ir mokytojų mokymosi platformos, kur mokomasi kartu su mokiniais. Australijoje apskritai nacionalinėse informacinių technologijų ugdymo programose vyrauja „Bebro“ metodika. Beje, prancūzai, be „Bebro“, išplėtojo ir kitą sistemą, vadinamą „Algorea“ (programavimo mokymosi sistema)“,  – pasakoja „Bebro“ idėjos pradininkė.

Į Lietuvos pradinį ugdymą informacinės technologijos taip pat žengia su „Bebro“ uždaviniais priešakyje, bet mokytojams reikalingas papildomas pasirengimas, kad galėtų dirbti su vaikais šioje informatinio mąstymo srityje.

Prof. V. Dagienė apgailestauja, kad nei Lietuvoje, nei pasaulyje dar nėra parengta visavertė mokomoji informatinio mąstymo ugdymo medžiaga mokytojams, bet viliasi ateityje aktyviau prisidėti plėtojant šią sritį.

„Su šalimis narėmis svarstome, kaip mokytojams etapais, žingsnis po žingsnio pateikti mokomąją medžiagą, kurios pasaulyje dar nėra. Turiu idėją pagal tam tikrus atskirus uždavinių teminius blokus parengti mokomąją medžiagą ir mokytojams“, – ateities planais dalijasi „Bebro“ tinklo koordinatorė.

Po 200 naujų uždavinių kasmet 

2018 m. „Bebro“ konkurse dalyvavo per 2,3 mln. moksleivių visose šalyse narėse. Lietuvoje jame kasmet dalyvauja vidutiniškai 40 tūkst. moksleivių.

Kaip teigia pasaulinio „Bebro“ tinklo koordinatorė prof. V. Dagienė, šiame informatinio mąstymo ugdymo tinkle reikia užtikrinti kokybišką veikimą dviem lygmenimis: tai medžiagos (uždavinių) ir technologijų parengimas.

„Konkurso metu turi vykti sklandi registracija, turi būti patikimi duomenys iš mokyklų, su mokyklomis palaikomas nuolatinis kontaktas, varžybų sistema turi veikti saugiai ir patikimai,  uždaviniai turi būti pateikiami aiškiai, originalios iliustracijos ir pan.“, – aiškina organizatorė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad pasaulinio konkurso parengiamieji darbai kelia ne tik mokytojų kompetencijas, bet ir visą tos šalies informacinę kultūrą.

Kita sritis, kurią konkursui turi užtikrinti šalys narės, yra kokybiškų uždavinių sukūrimas ir atrinkimas. Uždavinių bankas konkursui kasmet yra kaupiamas prašant kiekvienos narės pateikti po 7–10 uždavinių. Parengtos užduotys yra ekspertuojamos. Tam sukurta speciali užduočių ekspertavimo programa. Išanalizuojama kiekvieno uždavinio idėja, tekstas, sprendimai. Galiausiai balsuojant atrenkama apie 200 geriausiai parengtų informatikos uždavinių.

Uždavinius šalys kuria remdamosi informacinių technologijų mokslo konceptais, jie pritaikomi moksleiviams pagal amžių ir skirstomi į 6 kategorijas (nuo 1 iki 12 klasės).

Ugdant svarbi pusiausvyra

„Tarptautinio konkurso „Bebras“ užduočių formavimas – sunkus procesas, nes skirtingų šalių mokyklose informatikos mokymo lygis ir metodika labai skiriasi. Todėl informatikos mokslininkai turi konsultuotis, tartis ir prieiti prie bendros praktikos“, – apie uždavinių pasauliniam mokinių konkursui kūrimo procesą pasakoja profesorė.

Tačiau pagrindiniai principai yra paprasti – uždaviniai turi būti patrauklūs, atspindėti informatikos mokslo pagrindus, turėti išliekamąją vertę, lavinti informatinį mąstymą.

„Pateikiami uždaviniai nėra skirti išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis, teikti konkrečias technines žinias, o labiau – motyvuoti, pritraukti ir parodyti informatikos mokslo gilumą, patrauklumą, ugdyti gebėjimus pastebėti dėsningumus, perkelti sprendimo būdus iš vieno uždavinio į kitą, vieną informaciją sieti su kita“, – sako prof. V. Dagienė.

Anot jos, uždaviniais siekiama pateikti alternatyvą standartizuotiems testams, mokinių (ypač pradinukų) dėmesį patraukti įdomiomis istorijomis.

„Aš nesu kraštutinumų šalininkė ir nesakau, kad reikėtų visiškai atsisakyti standartizuotų testų mokyklose. Reikia stengtis derinti įvairius dalykus, įžvelgti kiekvieno gerąsias puses ir jomis naudotis, atsižvelgti į šiandieninį rinkos – kūrybingų darbuotojų – poreikį. Šalys, kurios yra pasiekusios pusiausvyrą mokymosi sistemoje, smarkiai pirmauja švietimo srityje“, – aiškina profesorė.

Informatinis mąstymas – PISA tyrime

Prof. V. Dagienės veikla, susijusi su informatinio mąstymo ugdymu, sukėlė tikrą perversmą informacinių technologijų mokymo srityje, o jos sukurta metodika tapo pasaulio mokslininkų tyrinėjimo objektu.

Templo universiteto (JAV) mokslininkai nagrinėja „Bebro“ metodiką kaip kūrybišką problemų sprendimo įgūdžių ugdymo ir lavinimo priemonę, ta tema net parengta mokslinė disertacija. Miuncheno universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko keletą tyrimų, kuriais aiškinosi, kaip „Bebro“ uždaviniai koreliuoja su tarptautinės mokinių pasiekimų vertinimo programos PISA uždaviniais ir kaip jie veikia kognityvinį mokinių mąstymą.

PISA matuoja mokinių matematinį ir gamtamokslinį raštingumą, skaitymo gebėjimus ir edukacinę aplinką. Tačiau per pasaulį nusiritusi informatinio mąstymo ugdymo banga pakoregavo ir PISA tyrimo metodiką – 2021 m. programoje numatoma pateikti ir informatinio mąstymo užduočių.

Pateko į Gineso rekordų knygą

Kaip teigia prof. V. Dagienė, darbas įvairių kultūrų ir įvairaus lygio informatinio ugdymo specialistų komandoje skatina kurti naujas idėjas, verčia nuolat tobulėti.

V. Dagienės ir jos doktorantų vedamos masiškiausios programavimo pamokos (712 mokinių) metu, kuri vyko informacinių technologijų ir verslumo renginyje „SWITCH 2016“, buvo pasiektas pasaulio Gineso rekordas. O už indėlį į informatikos dalyko mokymą profesorė iki šiol gauna reikšmingus Lietuvos ir pasaulio mokslo bendruomenės apdovanojimus. Tačiau pati mokslininkė didžiausia jos daugiamečio darbo sėkme ir apdovanojimu laikytų išpuoselėtą informatinio mąstymo ugdymo kultūrą ir nuolatinę stipraus informacinių technologijų specialistų tinklo plėtrą.

„Bebro“ tinklo informacinių technologijų ekspertų kolektyvui rūpi ugdyti ne tuos žmones, kurie gebės naudotis technologijomis (nes naudosis visi), bet tuos, kurie gebės kompleksiškai mąstyti ir kurti modernias aukštąsias technologijas ateityje“, – sako prof. V. Dagienė.

Gegužės pradžioje į Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF) pagal Erasmus mainų programą atvyko dėstytojai iš Ispanijos autonominės srities Baskijos, Belgijos bei Portugalijos universitetų. „Ši viešnagė ir paskaitos Vilniaus universitete užbaigė „Erasmus intensyvių studijų“ programą, skirtą kibernetinio saugumo klausimams. Programa tęsėsi nuo 2012-ųjų metų skirtinguose Europos universitetuose. Joje dalyvavo ir MIF informatikos studentai kartu su prof. Rimantu Vaicekausku.”

Svečiai vizito metu ne tik skaitė pranešimus, bet ir aplankė naująjį VU Komunikacijos centrą, Fizinių bei technologijos mokslų centro Medžiagų struktūrinės analizės skyriaus laboratorijas, susipažino su Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto apšvietimo technologijų tyrimais. Gyvybės mokslų centre apžiūrėjo Biomokslų instituto mikrobiologijos laboratorijas bei liko sužavėti Zoologijos muziejaus eksponatais.

Paskaitą apie e. komerciją skaičiusi pranešėja Isabelle Godfrind pabrėžė, labai vertina universiteto svetingumą ir parodytą rektoriaus dėmesį. Taip pat liko sužavėta universiteto moksliniais pasiekimais ir Vilniaus miesto grožiu.

Pranešėjas Wim Bertels, pristatęs pranešimą „Technologinių gigantų įtaka modernioje visuomenėje“, džiaugėsi VU bendruomenės svetingumu, žavėjosi bibliotekos modernumu.

„Mobilumo savaitės” metu pranešimus skaitė ir Rossana Santos bei Ismael Etxeberria-Agiriano. Seminaruose buvo kalbama apie žmogiškojo faktoriaus įtaką užtikrinant kibernetinį saugumą bei apie kriptovaliutų fenomeną. Kolegoms universitetas paliko veržlios mokslo ir studijų institucijos, kurioje nepamirštamas istorinis bei kultūrinis paveldas, įspūdį.

Savaitės renginius apibendrino seminaras-diskusija: „Tarptautinis bendradarbiavimas: iššūkiai ir pamokos”. Atviro pokalbio dalyviai aptarė tarptautinio bendradarbiavimo naudą bei  jo plėtimo gaires. 

Projekto dalyvis Ismael  Etxeberria taip pat dalijosi teigiamais įspūdžiais: „Pirmiausia noriu padėkoti prof. Rimantui Vaicekauskui už pagalbą projekto metu. Labai dėkingas esu studentams, dėstytojams ir ypač rektoriui, kuris savo vertingą laiką skyrė mums tam, kad suteiktų informacijos apie praėjusius, dabartinius ir būsimus VU iššūkius iš įvairių perspektyvų. 

Viešnagės metu atradau, kad VU yra didesnis, nei tikėjausi, įsikūręs moderniame mieste, kuriame beveik visi kalba angliškai. Dabar suprantu, kodėl Ispanijos spaudoje tiek daug puikių atsiliepimų apie Vilnių.”

Vilniaus universitetas (VU) jungiasi prie dėstytojo Kristupo Saboliaus ir Tomo Ramanausko projekto „Kūrybingumo mokykla“, kurio tikslas atrasti kūrybingumą ne tik literatūroje, muzikoje ar mene, bet ir matematikoje, fizikoje ar chemijoje. Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyresnysis specialistas

Gediminas Navickas pristatė projektą – „LIEPA-2”.

2018 m. pradžioje VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto ir MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai bei  kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA-2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje.

„Kūrybingumo mokyklos“ pamokoje, skirtai kalbėti apie informacines technologijas, G. Navickas, pristatydamas projektą „LIEPA-2” teigia, kad bet kokio įrankio panaudojimo sėkmę lemia kūrybiniai sprendimai: „Kiekvienas įrankio, nesvarbus ar informatikoje, ar kitoje srityje, panaudojimo sėkmė priklauso nuo kūrybinio sprendimo. Jeigu žmonės įdeda pakankamai kūrybos, to įrankio sėkmė yra garantuota”.

Projekto „LIEPA-2” veidas – robotukai Nao, kurie turi ir lietuviškus vardus – Ąžuolas ir Liepa. „Kai išmokysime šiuos robotukus kalbėti lietuviškai, planuojame juos naudoti vaikų mokymui ir tikimės, kad tokie robotukai kažkada atsiras visose Lietuvos mokyklose,” – apie projekto planus pasakoja G. Navickas ir „Kūrybingumo mokyklos“ pamokoje pateikia pavyzdį iš Anglijos mokyklos, kaip kūrybingai galima išnaudoti robotukus pamokose.

Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.

Šiandien informacinių technologijų studijas universitetuose pradėję jaunuoliai karjeros galimybių daugeliu atvejų dairytis pradeda dar studijuodami. Tai suprantama – darbo rinkoje dažnai paklausesni realiose darbo sąlygose save išbandę specialistai nei itin gabūs, ką tik mokslus baigę, tačiau patirties neturintys jaunuoliai. Todėl praktikos siekiama įgyti kuo anksčiau. Vis dėlto, pradėjus derinti studijas ir darbą, neretai prioritetai pasiskirsto ne mokslo naudai.

Kelio dėl takelio mesti nerekomenduoja

Reali patirtis rodo, kad itin kompetentingi, tačiau jokių aukštųjų mokslų nebaigę sėkmingi specialistai yra veikiau išmintis iš taisyklės. Galiausiai vis tiek prireikia žinių ir gebėjimų, kuriuos geriausiai galima išugdyti aukštojoje mokykloje.

„Šiandien daugelis IT srities studentų antrame-trečiame kursuose jau dirba. Kai kurie dėl darbo studijas net apskritai meta arba pervertina savo galimybes ir paprasčiausiai nesugeba jų užbaigti sėkmingai. Dėl to būsimi profesionalai tikrai nemažai praranda, nes, kaip bebūtų, studijos yra reikšmingas atspirties taškas tiek sėkmingai karjerai, tiek asmeniniam tobulėjimui“, – teigia Vilniaus universiteto informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, Informacinių technologijų studijų programos vadovas doc. Linas Bukauskas.

Jėgas suvieniję „Danske Bank“ ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, ryžtasi spręsti problemą, inicijuodami „Future Pros“ (angl. ateities profesionalai) projektą, skirtą informacinių technologijų srities studentams. Programos tikslas – suteikti visas galimybes būsimiems profesionalams studijuoti ir dirbti išlaikant prioritetą mokslui.

Pasak „Danske Bank“  grupės IT paslaugų centro administracijos vadovės Mildos Dzidolikienės, IT srities studentams šiandien paprastai nekyla problemų susirasti darbą jau antrame ar net pirmame kurse. Vis dėlto, organizacija laiko tinkamą išsilavinimą ir kompetencijas, įgytas studijų metu,  būtinomis sėkmingam darbui ir karjerai. Todėl norint, kad įsidarbinus motyvacijos mokytis studentai neprarastų, siekiama sudaryti sąlygas dirbti taip, kad nenukentėtų studijų rezultatai ar suprastėtų paskaitų lankomumas.

„Jei norime tapti sėkminga technologijų kūrėjų, ne tik užduočių vykdytojų šalimi, turime skirti pakankamai dėmesio išsilavinimui ir suteikti galimybes studentams paskaitų metu gautas teorines žinias pritaikyti praktikoje“, – pabrėžia M. Dzidolikienė.

Jos teigimu, „Future Pros“ programoje dalyvaujantiems jaunuoliams sudaromos galimybės dirbti mokamą darbą jiems patogiu režimu, tolygiai paskirstant pastangas studijoms ir profesinei patirčiai organizacijoje: „Studentams iki dviejų metų trukmės programos metu suteikiamos galimybės įgyvendinti savo idėjas, prisidėti prie naujų produktų bei inovacijų kūrimo. Tokiu būdu jie gali iš arti pažinti organizacijos virtuvę ir aktyviai dalyvauti vykdomuose projektuose, įgyjant vertingos patirties“.

Mokslo turinį būtina priartinti prie praktikos

Doc. Linas Bukauskas sako, kad realioje darbinėje aplinkoje išmėginti universitete įgyjamas kompetencijas ir gebėjimus studentams iš tiesų labai naudinga. Dėl to galimybė efektyviai derinti šias sritis yra labai svarbi.

„Klaidinga manyti, kad universitetas suteikia tik teorines žinias. Studijose vis daugiau kliaunamasi į problemų sprendimą orientuotais metodais, siekiama kuo labiau priartinti mokslo turinį prie praktinių situacijų ir realių šiandienos procesų bei iššūkių“, – teigia akademikas.

Vis tik jis pripažįsta, kad dirbant realiose organizacijose studijų metu taikomus modelius ir žinias galima įvertinti iš kitų perspektyvų, pamatyti anksčiau nepastebėtus aspektus, atrasti naujus mąstymo būdus.

„Dėl to tikrai nesame prieš tai, kad studentai studijuodami dirbtų. Tiesiog darbas ir studijos turėtų papildyti vienas kitą ir sukurti tam tikrą sinergijos efektą, kuris leistų tobulėti dar greičiau ir būtų naudingas tiek žmogaus akademiniam išsilavinimui, tiek karjerai“, – sako doc. L. Bukauskas.

Įsilieti į organizaciją padeda mentoriai

Naujai sukurtoje programoje dalyvaujantiems studentams įsilieti į organizaciją padeda jiems priskirti mentoriai, kurie prisideda prie būsimų profesionalų ugdymo. Vienas iš tokių studentų mentorių, IT padalinio vyresnysis komandos vadovas Vidas Vasiliauskas sako, kad per programą į banką ateina ir labai talentingų jaunų žmonių, kurie gali iš karto reikšmingai prisidėti prie vykdomų projektų. Kiti gi įsivažiuoja po truputį. Bet kuriuo atveju ir vieni, ir kiti programos metu daug išmoksta.

„Dirbdami su mumis studentai gali pamatyti ir pajusti realią verslo aplinką, išbandyti technologijas ir sprendimus, su kuriais ateityje jiems gali tekti praleisti daug laiko. Esame pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus, paskirstome kiekvienam žmogui geriausiai tinkančias užduotis, stebime, kaip studentams sekasi, bandome nukreipti tinkama linkme“, – sako V. Vasiliauskas.

Galiausiai, daug kam ši programa tampa ir pirmuoju tolimesnės karjeros žingsniu.

„Kalbant apie studentų indėlį į naujų sprendimų vystymą, turime ir tikrų sėkmės istorijų, kai programos dalyviai prisidėjo prie didelių, visos organizacijos mastu matomų, projektų. Pavyzdžiui, keli studentai kūrė QR kodais grįstą problemų identifikavimo sistemą. Šio projekto rezultatas – mobilioji aplikacija, kuri leidžia registruoti bet kokias darbuotojų bendrosiose „Danske Bank“ biuro erdvėse pastebimas problemas, paprasčiausiai nuskenuojant telefonu QR kodą. Šį sprendimą planuojama taikyti visos grupės mastu“, – sako V. Vasiliauskas.

Kitą savaitę, gegužės 21 d., Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) organizuojamas Finansų ir draudimo matematikos seminaras „Pensijų kaupimas: laikas priimti sprendimą”.

Įsigaliojus pensijų reformai, 2019 m. visi jaunesni nei 40 metų pilnamečiai dirbantys asmenys gaus arba jau gavo kvietimą pradėti kaupti pensijai, taip pat visi dalyvaujantys pensijų kaupime turi apsispręsti, ar lieka sistemoje. Sprendimą priimti galima iki 2019 m. birželio 30 d.

Daugiau sužinoti apie pensijų kaupimą ir naująją reformą padės Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis ir SODROS Komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.

Data: 2019 m. gegužės 21 d., 16.30 val.

Vieta: VU MIF, Naugarduko g. 24, 102 aud., Vilnius

Kviečiame dalyvauti!

Duomenų mokslas – tai nauja, pasaulyje ypač sparčiai besivystanti duomenų analizės sritis, jungianti modernius ir klasikinius statistinius metodus su pažangiomis informacinėmis technologijomis. Vilniaus universitetas šiemet kviečia į duomenų mokslo studijas. Apie jas pasakoja programos dėstytojai – Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė ir doc. dr. Viktor Skorniakov.

- Kodėl duomenų mokslas vadinamas XXI amžiaus specialybe?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: XXI amžius yra duomenų amžius. Naujos technologijos suteikia galimybę rinkti ir kaupti vis didesnius duomenų kiekius. Tačiau vien duomenų turėjimas dar nesuteikia pranašumo verslo ar valstybės įmonėms. Reikia mokėti duomenis apdoroti ir iš jų „ištraukti“ tinkamą informaciją. O informacija apie save ir aplinką jau gali suteikti pranašumo prieš konkurentus.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Informacinių technologijų pažanga skatina milžiniškų duomenų kiekių kaupimą įvairiose veiklos srityse. Telekomunikacijų įmonės fiksuoja visą informaciją apie savo teikiamas paslaugas (skambučių trukmė, išnaudoti e. duomenų kiekiai, naudojami planai ir kt.). Prekybos centrus valdančios įmonės registruoja kiekvieno apsipirkimo, draudimo bendrovės – kiekvieno sandorio informaciją. Išmaniosios kameros, sumontuotos virš reklaminių monitorių viešose zonose, nustato žiūrovo amžių, lytį bei emociją ir sekundės tikslumu surašo šią informaciją į duomenų bazes. Socialinių tinklų valdytojai kasdien surenka didžiulius tinklo vartotojų generuojamos informacijos (teksto, statinio ar dinaminio vaizdo pavidalu) kiekius. Ir tai tik dalis pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo.

Sukauptą informaciją galima efektyviai panaudoti optimizuojant organizacijų veiklą, tad nenuostabu, kad su augančiais informacijos srautais auga ir ją gebančių analizuoti specialistų poreikis. Netgi Jungtinių Tautų Organizacija yra įtraukusi didžiųjų duomenų panaudojimą tvariam vystymuisi į globalių žmonijos problemų sąrašą ir aktyviai dirba, kad akumuliuojami duomenų srautai būtų panaudojami visos žmonijos gerovei.

- Kokių darbo pasiūlymų ir kokiose srityse gali tikėtis studijas baigęs absolventas?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų analitikas ar duomenų mokslininkas reikalingas kone kiekvienoje įmonėje. Mažesnėse galbūt dirbs vienas ar keli asmenys, o didesnėse yra skyriai ar departamentai. Pavyzdžiui, jei įmonė nori planuoti savo pirkimus ar pardavimus, nori stebėti reklamos poveikį rinkoje, sekti socialinių tinklų vartotojų vartojimo įpročius ir siūlyti produktus, reikalingas duomenų mokslininkas. Jei valstybinio sektoriaus įmonės nori optimizuoti savo veiklą, prognozuoti šalies raidą, priimti racionalius politinius sprendimus, paremtus turimais duomenimis, būtinas duomenų analitikas.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Pritariu Jurgitai. Žvelgiant tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio rinkų tendencijas, akivaizdu, kad duomenų analitikai reikalingi visose srityse, kuriose įmanoma panaudoti sukauptus duomenis optimizuojant vykdomą veiklą. Be jau įvardytų sričių (telekomunikacija, verslas, logistika, įvairios kitos e. paslaugos, valstybės valdymo aparatas), galima paminėti sveikatos, finansų, robotikos ir dirbtinio intelekto sektorius. Baigęs studijas absolventas gali įsidarbinti tiek specializuota veikla užsiimančioje organizacijoje, turinčioje savo analitikų padalinį (banke, prekybos tinkle ar holdingo, robotikos įmonėje), tiek kompanijoje, teikiančioje duomenų analizės paslaugas, leidžiančias optimizuoti tikslinių užsakovų veiklą.

Kaip pavyzdžius galiu išskirti tokias įmones kaip „Nielsen“, kuri specializuojasi rinkodaros sprendimų srityje, Lietuvoje veiklą sėkmingai pradėjęs ir sparčiai užaugęs startuolis „Exacaster“, kuris siūlo dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos įmonėms, teikia didelių duomenų srautų valdymo paslaugas, ar „Scope International“, kuri analizuoja klinikinių tyrimų duomenis, teikia medicininių duomenų tvarkybos paslaugas, turi savo padalinį Vilniuje.

- Kokių gebėjimų turi turėti duomenų analitikas? Ar įgytos žinios turi būti nuolat atnaujinamos?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslininkui būtinos išsamios statistikos ir duomenų analizės žinios, jam reikia mokėti gerai dirbti su įvairiomis duomenų bazėmis, jis turi gebėti programuoti. Taip pat reikalingos tos srities, kurioje jis dirba (ekonomikos, rinkodaros, medicinos, neuromokslų, politikos ir kt.), žinios, kad galėtų interpretuoti gautus rezultatus. Be to, labai svarbu kūrybiškumas. Kiekviena situacija yra unikali, reikia gebėti į ją įsigilinti ir pritaikyti turimas žinias arba suprasti, ką naujo būtina išmokti, kad būtų galima pasiekti rezultatą. Ne mažiau svarbu gebėti pristatyti rezultatus ne tik specialistams, bet ir nespecialistams. Tinkamai ir etiškai pateikti rezultatus yra gero duomenų mokslininko požymis.

Šioje srityje mokomasi visą gyvenimą, kadangi technologijos nuolat tobulėja, analizės metodų daugėja ir neužtenka vien tik baigti universitetą. Aukštoji mokykla padeda išmokti mąstyti ir jaustis gerai nuolat kintančioje aplinkoje, suteikia bazinių ir tam laikotarpiui aktualių naujausių žinių ir gebėjimų. Aukšto lygio mokslininkai taip pat turi žinių, kurios dar nėra plačiai taikomos darbo rinkoje, bet ateityje jų prireiks. Baigus universitetą tobulėti privaloma, priešingu atveju po kelerių metų galima labai smarkiai atsilikti darbo rinkoje ir prarasti konkurencingumą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų analitikas turi gerai išmanyti statistinį modeliavimą, mašininį mokymą, optimizavimą, algoritmų teoriją, objektinį ir funkcinį programavimą, suprasti duomenų bazių organizavimo ir tvarkymo principus, skaičiavimo kompiuterių telkiniuose principus. Tai – tarpdisciplininė specialybė. Mokymasis visą gyvenimą – neatsiejama šios specialybės dalis. Be išvardytų matematikos ir informatikos sričių, reikalingos ir specifinės srities, į kurios problematiką gilinamasi, žinios. Jų paprastai suteikia užsakovas, tačiau duomenų analitikas turi gebėti integruoti savo turimas ir užsakovo suteiktas žinias, todėl sisteminis mąstymas ir gebėjimas integruoti įvairių sričių pasiekimus – ne mažiau svarbios savybės.

- Ar studijos vyks tik Lietuvoje? Kokiomis žiniomis ir patirtimi praturtėjama studijuojant užsienio universitetuose?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Visi Vilniaus universiteto studentai turi galimybę išvažiuoti semestrui ar dviem studijuoti į užsienį pagal „Erasmus+“ arba dvišalių mainų programas. Universitetas turi sudaręs per tūkstantį „Erasmus+“ sutarčių su 431 aukštąja mokykla ir apie 170 dvišalių tarptautinių sutarčių.

Studijos užsienyje padeda susipažinti su įvairiomis kultūromis ir mokymosi sistemomis. Be to, užsienio universitetuose gali pasirinkti studijuoti dalykus, kurių galbūt nėra mūsų universitete. Studentų įgyta patirtis praverčia vėliau dirbant tarptautinėse kompanijose, kai reikia bendrauti su įvairių kultūrų atstovais.

- Svarbu įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Ar studentai atliks praktiką įmonėse?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Ketvirtame kurse visi studentai privalo atlikti trijų mėnesių praktiką, kuri leidžia pritaikyti studijų metu įgytas žinias įmonėse. Be to, atskiruose kursuose studentai spręs praktinius uždavinius, mokysis analizuoti ir pateikti rezultatus. Ypač daug dėmesio skiriama praktiniams uždaviniams spręsti atliekant kursinius darbus. Temos kursiniams darbams bus skiriamos iš mūsų dėstytojų ir mokslininkų, socialinių partnerių ir kitų fakultetų dėstytojų suformuluotų aktualių uždavinių.

- Kas parengė duomenų mokslo programą? Ar planuojate kviesti dėstytojus iš užsienio?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslo programą rengė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai ir mokslininkai – statistikos, tikimybių teorijos, duomenų analizės ir informatikos specialistai. Dėstytojai, dirbdami mokslinį darbą šiose srityse, vykdami mokslinių ir dėstymo vizitų į užsienį, nuolat tobulėja, kuria naujus metodus, kurie dar tik bus taikomi ateityje.

Be to, į mokymosi procesą ketinama įtraukti socialinius partnerius, kurie galėtų pateikti praktinių problemų, su kuriomis susiduria įmonės, pavyzdžių.

Planuojama kviesti trumpiems vizitams dėstytojus iš užsienio universitetų pagal „Erasmus+“ programą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų mokslo studijų programą rengę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai aktyviai domisi savo tikslinėmis sritimis, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, spausdina straipsnius užsienio mokslo leidiniuose, turinčiuose aukštą tarptautinį reitingą, seka bendras šio mokslo tendencijas. Kadangi programa bus vykdoma pirmus metus, konkrečių užsienio dėstytojų vizitų anonsuoti negalime, tačiau kviestiniai dėstytojai (ypač praktikai, dirbantys įmonėse, ir teoretikai) – vienas prioritetinių šios programos tikslų.

Straipsnis publikuotas 15min.lt 

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas atlieka mokslinį tyrimą „Klampaus skysčio tekėjimo uždaviniai srityse su begaliniais laisvais paviršiais“.

Projekto tikslas – tobulinti VU MIF mokslininkų kompetenciją kartu su Rusijos (St. Peterburgas) mokslininku prof. habil. dr. Vsevolod Solonnikov vykdant bendrus mokslinius tyrimus.

Tyrimo metu iš prof. habil. dr. V. Solonnikov patirties ir žinių semsis VU doktorantai bei magistratūros studijų programos „Matematika“ studentai. Projekto metu savo patirtimi vizituojantis mokslininkas taip pat dalinsis ir su jaunais bei patyrusiais VU matematikais.

Tyrimo metu bus nagrinėjami klampaus skysčio judėjimo uždaviniai su begaliniais laisvais paviršiais. Planuojama sukurti naują baigtinių artinių algoritmą ir jo pagalba įrodyti uždavinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei ištirti sprendinio asimptotiką ir gauti sprendinio įverčius.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-12-0002) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).