Fakulteto naujienos

Augant kibernetinės saugos svarbai, Vilniaus universitetas kartu su kibernetinio saugumo bendrove pradeda naują mokymų programą. Šiuo metu kibernetinė sauga integruojama į kelias informacinių technologijų studijų disciplinas, o artimiausiu metu planuojama suformuoti ir atskirą dalyką, kurį galės rinktis ir kitų studijų krypčių studentai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kibernetinio saugumo specialistai ypač paklausūs Lietuvoje, tokių kompetencijų poreikis nuolat auga visame pasaulyje, todėl būsimiems programoms absolventams atsiveria puikios perspektyvos.

Pritaikyta globaliai rinkai

Kibernetinio saugumo specialistai pradedami ruošti Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijai sudarius bendradarbiavimo sutartį su viena didžiausių kibernetinio saugumo bendrovių „Check Point Software Technologies“. Izraelio kompanijos kuriama „Check Point SecureAcademy™“ akademinė programa veikia visame pasaulyje. Ji skirta aukštojo mokslo įstaigoms ir dažniausiai yra integruojama į studijų programas.

Šiuo metu ši programa Lietuvoje integruojama į kelias Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų (IT) disciplinas, o ateityje planuojama suformuoti atskirą kibernetinės saugos discipliną, kurią, kaip laisvai pasirenkamą dalyką, galės rinktis IT, programų sistemų bei informatikos krypties studentai. Mokymų programa pateikiama anglų kalba, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti užsienio studentų ir palengvins lietuvių absolventų įsitraukimą į tarptautines kompanijas, kurių kuriamų kompetencijų centrų Lietuvoje apstu.

„Check Point Software Technologies“ šios programos pagrindu nemokamai suteikia mokymų medžiagą universiteto dėstytojams, taip pat visą reikalingą programinę bei techninę įrangą laboratorijoms, kurios vertė siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Dėstytojams suteikiama galimybė nemokamai pasitikrinti žinias trečių šalių testavimo centruose ir įgyti visame pasaulyje pripažįstamą kibernetinio saugumo administratoriaus sertifikatą.

Pagal „Check Point SecureAcademy™“ taisykles ir metodiką studentai visame pasaulyje ruošiami vienodai, todėl esminių skirtumų Lietuvoje nebus. Vienintelė svarbi naujovė, kurią planuojama įgyvendinti, – į paskaitas bus kviečiami specialistai iš įvairių verslo įmonių, taip pat „Check Point Software Technologies“ ekspertai, kurie su studentais dalysis geriausiomis praktikomis apie realias grėsmes bei organizacijų patiriamus kibernetinius iššūkius.

Dėmesys ne tik žinioms, bet ir įgūdžiams

VU Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos lektorius Eduardas Kutka įžvelgia ir daugiau šios partnerystės naudų: „Pirmiausia, gavę prieigą prie bendrovės mokymo bazės, studentai turi galimybę įgyti realių įgūdžių, kuriuos galės pritaikyti vėlesniame profesiniame tobulėjime. Be to, labai vertiname, kad ši kompanija nori padėti ruošti ne tik būsimus specialistus, bet ir ypatingą dėmesį skiria dėstytojų tobulėjimui.“

Lektoriaus teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad kibernetinės saugos specialistų kasmet vis labiau trūksta, ir tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. „Tobulėjančios technologijos stipriai keičia mūsų gyvenimą ir kelia iššūkių mūsų saugumui bei privatumui. Visuomenei reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir asmeninė kibernetinio saugumo higiena. Turime ugdyti specialistus, gebančius mus apsaugoti ir suvaldyti pavojus, kurių atsiranda dėl daiktų interneto skvarbos į kasdienes veiklas“, – argumentuoja E. Kutka.

Universiteto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. dr. Linas Bukauskas akcentuoja, kad dalyvavimas programoje suteikia papildomas galimybes naujoms mokslinių tyrimų kryptims vykdyti: „Mokslininkai įgyja prieigą prie žinių bazių ir technologinių sprendimų, kurie paįvairins eksperimentinės plėtros veiklas.“

Pagrindinis programos tikslas, anot „Check Point Software Technologies“ atstovo Baltijos šalims Giedriaus Markevičiaus, – paruošti specialistus, kurie ne tik būtų teoriškai susipažinę su kibernetiniu saugumu, bet ir žinotų, kokiais įrankiais suvaldyti grėsmes. „Vilniaus universitetas yra ne tik aukštojo mokslo lyderis šalyje, bet ir ruošia puikius kibernetinio saugumo specialistus. Užtikrinti augantį jų poreikį – nemenkas iššūkis. Universitetai dažniausiai suteikia teorinių žinių, o mes kartu sieksime, kad studentai po studijų baigimo čia ir dabar mokėtų spręsti kibernetinius iššūkius ir galėtų darniai integruotis į privatų bei valstybinį sektorius“, – teigia ekspertas.

Ugdyti organizacijų sąmoningumą

G. Markevičiaus teigimu, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pastebima didelė valstybinių organizacijų branda kibernetinio saugumo klausimais. Daugėja ir įmonių, kurios suvokia šių specialistų svarbą. „Pasauliniame kibernetinio saugumo indekse Lietuva pakilo iš 57-os į 4-ą vietą. Ir vis tik, kibernetinių incidentų mastas didėja, todėl verta ugdyti ne tik specialistus, bet ir organizacijų sąmoningumą – skatinti investuoti į žmogiškuosius resursus bei apsaugos sprendimus“, – argumentuoja G. Markevičius.

Ekspertas pastebi, kad didžiausią grėsmę kibernetinio saugumo srityje mes keliame patys sau manydami, kad kibernetiniai incidentai mūsų nepalies. Nors kibernetiniai iššūkiai skirtinguose pasaulio regionuose gali nežymiai skirtis dėl geopolitinių situacijų, pagrindinis visų kibernetinių atakų tikslas yra perimti informaciją, taip sutrikdant organizacijos veiklą ir kompromituojant organizaciją.

Šaltinis - Pranešimas spaudai

2019-11-19 švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teikimu Seimas paskyrė naują Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininką. Juo tapo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto direktorius profesorius Romas Baronas, aktyviai mokslinį darbą dirbantis mokslininkas, turintis mokslo organizavimo, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo, ekspertinio darbo patirties Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros klausimais.

Naujasis LMT pirmininkas turėtų eiti pareigas iki 2023 m. birželio 30 d.

MIF bendruomenė sveikina profesorių ir linki sėkmės šiose pareigose!

Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė Daiva Kaukėnienė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Ambicingas, patrauklus, atspindintis šių dienų poreikius.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Baigiau inžinerijos–technologijų studijas Kauno Technologijos universitete Technologijų ir pramoninio dizaino inžinerijos fakultete.
Visuomet domėjausi gamtos mokslais, technologijomis ir inovacijomis. Fizika, chemija ir matematika man buvo patrauklūs mokslai jau nuo mokyklos laikų. Žavėjausi laboratorijomis ir kitomis tyrinėjimo erdvėmis. Studijas universitete, tiksliuosius mokslus (nuo įvairių fizikos, organinės ir neorganinės chemijos, aukštosios matematikos disciplinų iki teorinės mechanikos, mašinų mechanizmų teorijos, pramoninių gamybos procesų technologijos ir valdymo) derinau su mėgstamu laisvalaikiu – šokau KTU tautinių dainų ir šokių kolektyve „Nemunas“J

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Prašau kreiptis visais klausimais susijusiais su MIF rudens/pavasario semestrų užsiėmimų ir egzaminų tvarkaraščiu bei auditorijų ir kitų patalpų rezervavimu.

Studijų administratorę Daivą Kaukėnienę galite rasti Naugarduko g. 24, 104 kab.
Tel. (8 5) 219 3056
El. paštas

Simonas Šaltenis – VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos ir matematikos bakalauro studijų programos absolventas. Mokslus ir akademinę karjerą tęsė Danijoje: 2001 m. Olborgo (Aalborg) universitete apsigynė informatikos srities mokslų daktaro laipsnį ir iki 2019 m. dirbo Olborgo universitete.

Pagal Lietuvos mokslų tarybos protų pritraukimo ir reintegracijos (SMART) programą, 2019-2023 metais VU MIF informatikos institute Simonas Šaltenis vadovauja projektui „Duomenų valdymas ir algoritmai sumaniam transportui“.

Kodėl Simonas sugrįžo į Lietuvą? „Visada buvo noras grįžti į Lietuvą. Jeigu būtų praėję dar daugiau laiko, vaikai sukurtų ten šeimas ir tada jeigu grįžti, tai nebent pensijai. Ir tokia perspektyva, jeigu taip pagalvoji – liūdnoka. Na, ir čia pasitaikė proga sudalyvauti LMT protų pritraukimo ir reintegracijos programoje. Toks  sprendimas nebuvo paprastas, ten, Danijoje vaikai užaugę, lankė mokyklą, viskas įprasta. O čia taip viskas nauja, iš esmės. Žvelgiant iš kitos pusės – man norėjosi pokyčių karjeroje“, – pasakoja Simonas.

Simono vadovaujamas projektas orientuotas į netolimos ateities išradimus – autonominių ir elektromobilių navigacijos užklausų vykdymą ir transporto duomenų valdymą. „Ateityje, kai dauguma automobilių bus autonominiai, tai transporto duomenų valdymas bus ypatingais svarbus. Dar labiau populiarės automobilių dalijimosi paslauga – automobilis galės uždirbti pinigus savininkui vežiodamas kitus klientus. Tai tada kyla klausimas, kaip tokį automobilių dalijimosi tinklą efektyviai valdyti? Skirtingi automobiliai, skirtingi baterijų įkrovimo lygiai, kaip visa tai planuoti, kaip ir kokį automobilį siųsti klientui, kaip juos labiausiai išnaudoti, kad automobiliai mažiausiai stovėtų nevažiuodami? Jeigu mes turėtume labai tikslią informaciją ir turtingus transporto duomenis apie numatomas eismo sąlygas, apie tai, kaip eismas vystysis ateinančias kelias valandas, orų prognozę – turint šiuos duomenis galima suformuoti dar tikslesnį maršrutą. Dabar tai daro Google Maps, bet mes sieksime, kad ateityje algoritmai naudotų dar tikslesnius ir turtingesnius duomenis. Siekiame sukurti naujos kartos navigaciją.“

„Šiame projekte mes gilinsimės ir į elektrinių automobilių užklausų valdymą – jeigu ilgesnis maršrutas, reikia suplanuoti krovimosi sustojimus, kurie irgi užima laiko. Kaip maršrutas atrodys, tai priklausys ir nuo automobilio baterijos lygio, nuo automobilio modelio, priklausys ir nuo oro sąlygų. Svarbu pateikti tikslų maršruto planą. Kita situacija – kraunasi automobilis, ir man reikia staigiai nuvykti kažkur, ar man palaukti automobilio kol pasikraus, o gal geriau pravažiuoti pro greito krovimo stotelę ir ten pasikrauti? Visa tai riekia apskaičiuoti, kaip efektyviai valdyti užklausas“, – tvirtina S. Šaltenis.

Su kokiomis problemomis susiduriama užklausų valdymo srityje? „Yra daug duomenų ir jie yra labai dinamiški, pastoviai keičiasi. Šiuolaikiniai algoritmai naudoja duomenų struktūras, kurios yra paruoštos iš anksto, kad, kai bus užklausa, iškart galėtų atsakyti. Jeigu žiūrint iš ateities perspektyvos, jeigu viskas keičiasi, tai reiškia, kad reikia pasiruoštas duomenų struktūras nuolat atnaujinti ir keisti, o tai labai daug kainuoja laiko ir pastangų. Ir dabar turime Google Maps eismą realiu laiku, bet jis nėra pakankamai tikslus. Sumanūs algoritmai, sukurti panaudojant didžiuosius transporto duomenis, įgalins daug našiau panaudoti transporto infrastruktūrą, sumažins transporto poveikį aplinkai, silpnins šiltnamio efektą ir pagerins transporto paslaugų kokybę. Mūsų tyrimai bus naudingi ateityje, nes ateitis bus turtinga duomenimis, visapusiško skaitmenizavimo linkme ir transporto srityje taip pat“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkas.

Projekto „Duomenų valdymas ir algoritmai sumaniam transportui“ tikslas – išrasti naujos kartos elektroninio maršrutų planavimo algoritmus, panaudojus turtingus transporto duomenis. Projektas plėtos elektrinių transporto priemonių maršrutų planavimo algoritmus, automobilių dalijimosi tinklų ir daugiamodalio transporto algoritmus. Projekto dėmesio centre bus pasiūlytų sprendimų plėtojimas, jų našus lygiagretus vykdymas modernia kompiuterine įranga bei jų veikimas, panaudojant ypatingai dinamiškus duomenis. Projekto metu bus plėtojama atviro kodo sistema, kurioje integruojami ir demonstruojami sukurti algoritmai ir metodai.

Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Informacinių technologijų prodekanas doc. dr. Povilas Treigys

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Pažangus, dinamiškas, modernus.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau VGTU inžinerinę informatiką – ir bakalaurą, ir magistrą. Bakalauro studijų metu atsimenu buvo toks dalykas kaip inžinerinė grafika. Dalyką dėstė garbaus amžiaus dėstytojas, su grupės draugais šiek tiek abejojome jo kompetencija. Tačiau tai truko iki pirmojo atsiskaitymo – turėjome pristatyti sumodeliuotą trimatę detalę. Atsiskaitymo metu dėstytojas priėjo prie vieno iš grupės draugų, pridėjo pirštą prie ekrano, pasižiūrėjo į detalės originalą ir pasakė „trūksta 2 mm”. Supratome – bus blogai. Blogai ir buvo, juokai baigėsi, teko daug ir smarkiai dirbti J

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Einu IT prodekano pareigas – esu atsakingas už bendros fakulteto IT infrastruktūros palaikymą, vystymą, efektyvų valdymą ir problemų sprendimą.

Informacinių technologijų prodekaną doc. dr. Povilą Treigį galite rasti Didlaukio g. 47, 204 kab. ir Akademijos g. 4, 623 kab.

Tel. (8 5) 219 5008

Tel. (8 5) 210 9328

El. paštas

Matematikos ir informatikos fakulteto studentai – mūsų viso fakulteto pagrindas. Džiaugiuosi, kad MIF studentai aktyviai prisideda prie veiklų universitete ir už jo ribų. Galiu drąsiai teigti, kad mes ugdome kūrybingas ir kritiškai mąstančias asmenybes!

Nuoširdžiai sveikinu visus studentus su jūsų švente. Linkiu ryžto, pasitikėjimo ir sėkmės!

Fakulteto dekanas prof. dr. Paulius Drungilas

Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė Alina Šataitytė-Borysevičienė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Draugiškas, veiklus, ambicingas.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

VU Orientalistikos centre (dabar – VU ATSI) baigiau Iranistikos studijas, taip pat VU MIF išklausiau Papildomąjį Informatikos kursą.

Turbūt įsimintiniausia buvo Iranistikos studijų pabaiga, kai po baigiamųjų darbų gynimų su centro dėstytojais, darbuotojais bei kitų programų absolventais vykome prie ežero atšvęsti kaip viena didelė šeima. Taip pat iki šiol puikiai prisimenu, kaip smagu būdavo pertraukų ar „langų“ metu „Morge“ gerti karštą arbatą ir daryti namų darbus arba ilsėtis susirangius krėsle. J

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Mielai atsakysiu į klausimus dėl profesinės praktikos, gretutinių studijų, papildomųjų studijų, priėmimo į magistrantūros studijas.

Studijų administratorę Aliną Šataitytę-Borysevičienę galite rasti Naugarduko g. 24, 108 kab.

Tel. (8 5) 219 3055

El. paštas

Įvadas į robotiką – pasirenkamasis dalykas Matematikos ir informatikos fakultete. Pasirinkę šį dalyką studentai paskaitų ir seminarų metu sužino apie robotų kūrimą ir jų atliekamą darbą. Šį dalyką mūsų fakultete dėsto du dėstytojai – prof. dr. Aistis Raudys ir dr. Vytautas Valaitis.

Ko reikia, norint suprogramuoti robotą? Kaip pasakoja vienas iš dėstytojų, dr. Vytautas Valaitis, „Robotas – aparatas, galintis atlikti suprogramuotas užduotis ir palengvinti darbą žmogui. Norint suprogramuoti robotą, reikia turėti procesorių, programą ir jis turi reaguoti, komunikuoti su aplinka. Tada reikia išsiaiškinti, kaip yra robotas sukonstruojamas iš fizikinės ir techninės pusės. Kai robotas moka reaguoti, supranta aplinką, gali pasiimti informaciją iš aplinkos ir atlikti tam tikrus veiksmus“.

Kaip vyksta visas šis procesas? „Mes turime kristalą. Jis moka tiksliu dažnu vibruoti. Kristalas gamina signalą. Mes siunčiame tą signalą į procesorių. Mūsų procesorius per kiekvieną taktą gali atlikti veiksmą. Procesorius sukasi ir kiekviena kartą gali paimti, nuskaityti, perkelti atminties vietą – vietos registrą. Tada mums reikia žinoti, ką nuo kur nuskaityti ir ką kur perkelti. Mums reikia programos. Turime atmintį, ten, atmintyje yra surašyta instrukcija, ką procesoriui daryti. Procesorius įsijungia ir nusiskaito, kas yra jo atmintyje. Mūsų kristalas pasisuka per vieną ciklą toliau – nusiskaito ir įvykdo, pasisuka, nusiskaito įvykdo ir t.t.. Programuotojo užduotis – ką nors gudraus surašyti. Procesorius vykdo viską iš eilės, ką programuotojas parašo. Todėl programuotojo darbas, reikalauja daug kūrybos ir išmastymo“, – pasakoja dėstytojas.

Viena iš studentų atliekamų užduočių – asinchroninis veikimas (kad du lygiagretūs veiksmai vyktų vienu metu). Studentai atliko šiuos darbus: LED lempučių mirksėjimas tam tikrus laiku, nepriklausomai viena nuo kitos; LED ir temperatūros matavimas atskiru procesu. Vienas procesas skaičiuoja laiką, kada LED lemputė mirksi, o kitas, skaičiuoja laiką, kada temperatūrą reikia išmatuoti; žaidimas „Snake“; sensorius, kuris aptinka judėjimą; duomenų perdavimas Morzės abėcėle, šviesa (reakcija į aplinką) ir tekstas ekrane; reagavimas į LED ir judėjimas į šviesą; Pong žaidimas ir kt. projektai.

Įvadas į robotiką apima tokias temas: mikrokontroleriai ir mikrokompiuteriai; tiesinės ir netiesinės elektrinės grandinės; sensoriai, aplinkinio pasaulio suvokimas; skaitmeninis analoginis konvertavimas: PWM, ADC, DAC; mikrokontrolerių programavimas; duomenų perdavimas, signalai, terpė, perdavimo aparatūra, protokolai naudojami robotikoje; elektrovarikliai, steperiai, judančios dalys; variklių ir steperių valdikliai, servo varikliai; giroskopai, akselerometrai, kompasai; kameros, LED šviestukai; ekranai, duomenų išvedimas; linijiniai ir impulsiniai maitinimo šaltiniai; virtualios robotikos aplinkos; dirbtinio intelekto metodai robotikoje.