Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) gegužės 21 d. 8-18 val. vyko elektroninis slaptas balsavimas.
MIF Tarybos (į laisvą Informatikos instituto vietą) rinkimus laimėjo – prof. dr. Mindaugas Bloznelis.
Balsavo 89 iš 132 rinkėjų. Aktyvumas 67,4 proc. Rinkimai laikomi įvykusiais.
MIF dekanas prof. Paulius Drungilas
Alfonsas Pranciškus Matuliauskas (1931 05 08 – 2020 05 23) gimė Smilgiuose, Kupiškio rajone. Po matematikos studijų Vilniaus universitete 1950–1955 m. jame dėstė iki 1995 m.
Pirmuosiuose moksliniuose darbuose nagrinėjo baigtinių grupių neredukuojamus įvaizdžius. Mokslų kandidato (daktaro) disertacija, parašyta vadovaujant profesoriui Jonui Kubiliui, buvo apginta 1974 m. Docento vardas jam suteiktas 1985 m. Disertacijoje ir vėlesniuose tyrimuose buvo gvildenamos algebrinių skaičių problemos. Tirdamas realųjį kvadratinių skaičių kūną, jis išvedė ir pritaikė išskirtinio tikslumo artutinę Hecke‘s funkcijos lygtį, patikslino šios funkcijos nulių skaičiaus įverčius bei idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo signatūrinės erdvės srityse dėsnius.
Jis buvo nepakeičiamas algebros, algebrinių skaičių teorijos ir kitų artimų matematikos disciplinų dėstytojas. Parašė ir išleido universitetinį Algebros vadovėlį (1985), pasirinktinių kursų medžiagą (Algebrinių skaičių teorija, 1976; Kvadratiniai skaičių kūnai, 1978).
Vadovavo Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinei mokyklai (1980–1990), kartu su doc. dr. Elena Neniškyte parengė užduočių knygeles (Mokyklinės matematikos užduotys, 1987; Mokyklinės matematikos uždaviniai, 1989). Išleido populiariosios matematikos knygų (Vektoriai ir matricos, 1980; Tiesinės transformacijos, 1987), vertė mokomąsias knygeles moksleiviams, rašė straipsnius lietuviškosioms enciklopedijoms.
Gegužės 21 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Jis tęsis iki birželio 27 d. Šiuo laikotarpiu prašymus studijuoti galima teikti ir koreguoti VU ISAS.
Sistemoje prašymą būtina pateikti likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo. Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimai vyks birželio 1-30 d.
Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 100 studijų programų.
VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdomos šios magistro studijų programos:
Finansų ir draudimo matematika
Modeliavimas ir duomenų analizė
Informaciją apie 2020 m. konkursinio balo sandarą pretenduojantiems į Vilniaus universiteto magistrantūros studijas, kokių studijų programų ar studijų krypčių absolventai gali rinktis VU magistrantūros studijų programas, informaciją apie papildomus balus, reikalingas pažymas bei už jas atsakingų Universiteto padalinių darbuotojų kontaktus galite rasti Konkursinio balo sandaros lentelėje.
Visą stojančiajam į magistrantūros studijas reikalingą informaciją galima rasti VU tinklalapyje.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto alumnė Rita Norbutaitė, studijavusi finansų ir draudimo matematikos studijų programose, baigiamajame savo magistro darbe atskleidė Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičiaus kitimo prognozes. R. Norbutaitė sako, kad tai tema, kuri „nagrinėja ateities prognozes, o žmonijai visada įdomu sužinoti, kas bus rytoj“.
Kaip įvardija alumnė, viena iš priežasčių, kuri paskatino rašyti darbą šia tema – noras pačiai atlikti gyventojų skaičiaus prognozes
„Kai mokykloje per geografijos pamokas mokiausi demografiją, vadovėlyje įprastai būdavo pateiktas grafikas su informacija, kiek žmonių pasaulyje (Lietuvoje) gyveno praeityje ir kiek prognozuojama, kad gyvens ateityje. Tad studijų metu pagalvojau, kad galėčiau pati daryti gyventojų skaičiaus prognozes. Juolab, kad daug smagiau rašyti darbą todėl, kad įdomu, o ne todėl, kad reikia“, – pasakoja R. Norbutaitė.
Magistro darbo metu MIF studentė gilino ir įtvirtino matematines ir modeliavimo žinias, sudarė modelius pasaulio ir Lietuvos populiacijai prognozuoti ir tas prognozes apskaičiavo. R. Norbutaitė pripažįsta, kad nagrinėjant šaltinius sužinojo, kad demografija ir ekologija yra kur kas labiau susijusios nei ji manė anksčiau.
„Šis darbas gali būti naudingas tiems žmonėms, kuriuos domina prognozavimas ar populiacijų modeliai. Darbą stengiausi rašyti kuo paprasčiau ir išsamiau, kad skaitytojui, kuriam šitos sritys yra naujos, nebūtų sunku suprasti“, – sako VU alumnė.
Finansų ir draudimo matematikos bakalauro ir magistro studijų programos yra derinamos su Tarptautinės aktuarų asociacijos kvalifikaciniais reikalavimais, todėl be matematikos ji įgijo programavimo, ekonomikos, investicijų ir draudimo žinių. Todėl, pasak R. Norbutaitės, studijos buvo įdomios ir įvairiapusiškos.
Tik geriausiais atsiliepimais studijas prisimenanti alumnė ir būsimiems studentams linki nepamirštamos patirties, žinių bei įgūdžių bei puikaus studentiško gyvenimo akimirkų.
„Vienais gyvenimo bendrabutyje metais kambario draugė nupirko kalendorių su magnetu ir prikabino ant šaldytuvo. Kalendorius turėjo vietos užrašams – kambario draugė kiekvieną mėnesį užrašydavo po frazę – mėnesio šūkį. Iš visų skirtingų šūkių mano mėgstamiausias – „Šiandien yra geriausia tavo gyvenimo diena“. Būsimiems studentams noriu palinkėti kiekvieną dieną gyventi su nusiteikimu, kad ji yra geriausia gyvenime“, – sako R. Norbutaitė.
Šiuo metu, kai pasaulis kovoja su koronaviruso pandemija, Lietuva ir kitos Europos bei pasaulio valstybės stengiasi kuo efektyviau panaudoti turimus testavimo dėl COVID-19 resursus. Todėl Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai pasiūlė efektyvią grupinio testavimo strategiją, kurios dėka, infekuoti pacientai gali būti nustatyti atliekant 13 kartų mažiau tyrimų, nei atliekant individualius testus.
Kol nebus sukurti ir išbandyti efektyvūs pacientų gydymo nuo koronaviruso metodai, vienas aktualiausių aspektų šiandien yra žmonių testavimas dėl SARS-CoV-2. VU MIF mokslininkai prof. Julius Žilinskas ir dr. Algirdas Lančinskas, kartu su Italijos mokslininku prof. Mario R. Guarracino pasiūlė efektyvią grupinio testavimo strategiją, kurios dėka, su tokiais pačiais kiekiais reagentų ir tokiu pat laboratorijų pajėgumu, kaip testuojama dabar, galima būtų ištestuoti 13 kartų daugiau žmonių.
Strategija remiasi praktikoje jau naudojamu mėginių replikavimu – jų atkartojimu skirtingose grupėse. Tai leidžia sumažinti individualių testų skaičių, sugretinant grupių testų rezultatus su jų išsidėstymu grupėse. Naujame darbe mokslininkai pasiūlė loginio mėginių paskirstymo į grupes ir teigamų/neigiamų atvejų nustatymo pagal grupinio testavimo rezultatus strategiją, kurios dėka galima ženkliai sumažinti individualių testų skaičių.
Masinis testavimas padėtų identifikuoti besimptomius atvejus, tačiau dėl ribotų testavimo resursų dažnai tenka apsiriboti tikslinių grupių testavimu. Siekiant ištirti kuo daugiau žmonių, kai kuriose šalyse naudojamas grupinio testavimo metodas, kurio metu mėginiai yra suskirstomi į grupes ir vienu testu tiriamas bendras vienos grupės mėginys. Jei grupės testo rezultatas yra neigiamas, tai galima teigti, kad visi tai grupei priskirti žmonės yra sveiki. Jei grupės testo rezultatas yra teigiamas, reikia atlikti papildomus individualius tyrimus grupėje, kurių metu bus identifikuoti užsikrėtusieji. Tinkamai parinkus grupinio testavimo strategiją, sutaupyti reagentai gali būti skaičiuojami ne vienetais, o kartais.
Tyrimo rezultatus aprašančio mokslinio straipsnio „Pooled testing with replication: a mass testing strategy for the COVID-19 pandemics“ pirminė versija (angl. preprint) yra patalpinta archyvo medRxiv specialioje skiltyje, skirtoje skubiai publikuoti naujausius mokslinius rezultatus susijusius su COVID-19 pandemijos kova.
Tyrimo rezultatai yra laisvai prieinami:
https://www.medrxiv.org/content/10.1101/2020.04.27.20076422v1
Kodėl grupinis testavimas?
Tarkime, kad reikia ištirti 96 žmones. Tiriant kiekvieną žmogų individualiai reiktų atlikti 96 testus. Taikant grupinį testavimą, visus tiriamuosius galime suskirstyti į 8 grupes po 12 kiekvienoje taip, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau (gali būti parinktas ir kitas grupių skaičius). Tuomet aštuoniais testais galėtume ištirti kiekvienos grupės bendrus mėginius, o testų rezultatai parodytų, kurioje grupėje yra užkrėsti mėginiai. Jei tarp visų tiriamųjų vienas yra sergantis, tarkime 69-tas, tai grupės, kuriai priklauso sergantysis (G6) bus teigiamas. Belieka individualiais testais ištirti visus šiai grupei priskirtus tiriamuosius, kad identifikuotume sergantįjį. Individualiems tyrimams atlikti reiktų 12 testų, o visų 96 žmonių ištyrimas pareikalautų 8 + 12 = 20 testų, o tai yra 4.8 karto mažiau testų, lyginant su individualiu testavimu.
Mėginių grupavimo pavyzdys
Mėginių replikavimas
Siekiant sumažinti grupiniam COVID-19 testavimui reikalingus resursus, mokslininkai iš Stanfordo universiteto bei Google ir Oracle kompanijų tyrė savo straipsnyje „Evaluation of Group Testing for SARS-CoV-2 RNA“, kuris yra patalpintas MedRxiv, COVID-19 testavimui siūlo taikyti mėginių replikavimo (jų atkartojimo skirtingose grupėse) strategiją. Taikant šią strategiją, mėginiai yra išdėstomi taip pat kaip ir ankstesniame pavyzdyje, tačiau grupinio testavimo metu testuojamos ne tik eilutėse išdėstyti išvardinti mėginiai, bet ir stulpeliuose, kaip pavaizduota žemiau esančiame paveikslėlyje. Jei užsikrėtęs yra tas pats 69-tas tiriamasis, tai grupių G6 ir G17 testai bus teigiami, o šių grupių bendras narys – infekcijos atvejis.
Mėginių grupavimo su replikavimu pavyzdys
Šiuo atveju grupinis testavimas pareikalautų 20 testų, bet užsikrėtęs tiriamasis būtų identifikuojamas be individualių testų. Nors bendras testų skaičius toks pats kaip ir grupavimo be mėginių replikavimo atveju, tačiau antruoju atveju nereikia vykdyti antrojo testavimo etapo, o tai sutaupo laiko.
Jei teigiamus testų rezultatus turi daugiau nei dvi grupės, yra analizuojamos grupių sankirtos ir, esant reikalui, papildomai atliekami individualūs testai.
Mėginių paskirstymas tarp grupių
VU mokslininkai siūlo naudoti mėginių replikavimo strategiją su specifiniu mėginių išdėstymu grupėse. Pagal šią strategiją sudarant grupes, mėginys yra priskiriamas pirmai dar neužpildytai grupei ir atkartojamas grupėje, turinčioje mažiausiai mėginių. Toks 96 mėginių grupavimas po 12 su replikavimu yra pavaizduotas paveikslėlyje žemiau. Taip sugrupuotų mėginių grupinis testavimas pareikalautų 16 testų. Jei dviejų grupių testai yra teigiami, tai infekuotas bus vienas mėginys, kuris priklauso abiem grupėms. Kiti šioms grupėms priskirti mėginiai infekcijos neturi, nes, esant daugiau infekcijos atvejų, teigiamus rezultatus turėtų daugiau grupių.
Toks tyrimas pareikalautų 16 testų grupių testavimui, o konkretus ligos atvejis būtų identifikuojamas be individualių testų.
Siūlomas mėginių išdėstymas grupėse
Remiantis grupinio testavimo dėl COVID-19 praktika, vienai grupei galima priskirti iki 32 mėginių. Tuomet strategiją galima taikyti beveik 400 tiriamiesiems, testų skaičių sumažinant iki 13 kartų.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (toliau – MIF) rinkimų komisija informuoja, jog 2020 m. gegužės 21 d. vyks rinkimai į laisvą MIF Tarybos vietą (į Informatikos instituto atstovo prof. Romo Barono vietą).
Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 15 dienos 16 val. vyksta kandidatų kėlimas. Kandidatais gali būti MIF Informatikos institute dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai.
Į MIF tarybos laisvą vietą iškelta prof. Mindaugo Bloznelio kandidatūra.
Rinkimai vyks 2020 m. gegužės 21 d. 8-18 val.
Antrasis turas (jeigu reikės) – 2020 m. gegužės 27 d.
PASTABA: VU MIF Tarybos nario rinkimų balsavimas vyks 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu būdu.
Slapto elektroninio balsavimo sistema:
Papildoma informacija:
Remiantis Vilniaus Universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu:
„15. Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia raštišką pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijai (rinkimų komisijos pastaba: el. pašto adresais ; arba ). Kiekvieną keliamą kandidatą, atitinkantį Apraše ir Padalinio nuostatuose nustatytus reikalavimus, registruoja Padalinio rinkimų komisija ir įtraukia į vieną iš kandidatų sąrašų...“
Remiantis Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto nuostatais (2017 m. birželio 13 d.):
„17. Kiekvienam Fakulteto šakiniam akademiniam padaliniui turi atstovauti po 3 atitinkamame padalinyje dirbančius Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius akademinės bendruomenės narius, iš kurių bent vienas yra profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.“
Matematikos ir Informatikos fakulteto rinkimų komisija
„Karantino metu mokiniai mokosi namuose nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad mokytojai siunčia vaikams užduotis, kurios būna įvairaus pavidalo. Nemažą dalį užduočių užima tekstai. Tekstai yra problema vaikams, turintiems skaitymo sutrikimų“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto ir projekto LIEPA-2 mokslininkas Gediminas Navickas, pasakodamas apie technologijų pritaikymą skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.Projektas LIEPA-2 tai sintezavimo ir šnekos atpažinimo variklių, pritaikant juos mobiliajai įrangai (planšetiniai kompiuteriai, mobilieji telefonai, robotai ir kt. įrenginiai), kūrimas. Šis projektas leis žymiai praplėsti kuriamų el. paslaugų spektrą, panaudojimo galimybes ir padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą.
VU mokslininkai (vadovaujami dr. Pijaus Kasparaičio) šioje srityje dirba jau virš 20 metų, o projektas LIEPA-2 – gera proga sukurti produktus, kuriuose yra naudojamas šnekos sintezatorius.
„Projekto LIEPA-2 metu lietuviškai „prakalbinsime“ mobiliuosius įrenginius: mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius bei robotus. Labai patraukliai atrodo edukacinis robotas-humanoidas NAO, kuris turi ir lietuvišką vardą – Ąžuolas. Taip pat su mumis dirba ir jo sesė robotukė NAO Liepa. Šie robotai jau supranta lietuvių kalbą ir geba ja ir kalbėti“, – pasakoja G. Navickas.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda kuria sintezatorių akliesiems, kuris leis regos negalią turintiems žmonėms lietuvių kalba išgirsti tai, kas vyksta jų mobiliojo telefono ekrane ir pilnavertiškai juo naudotis.
„Bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka, parengėme filmuką, kaip, naudojant mūsų sukurtą sintezatorių, skaitymo sutrikimų turintys moksleiviai galėtų susintezuoti tekstą, kurį jiems kartais sunku perskaityti ir išgirsti jį lietuviškai tariant balsu“, – teigia G. Navickas.
Greitas sprendimas tekstams įgarsinti – LIEPA-2 projekto metu sukurtas lietuvių šnekos sintezatorius. Jis pasiekimas adresu https://liepa.raštija.lt/skaitytuvas.
Daugiau informacijos apie lietuvių šnekos sintezatorių rasite vaizdo įraše.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas Linas Petkevičius tapo pirmu sertifikuotu Nvidia Giliojo mokymosi instituto ambasadoriaus programos (angl. Deep Learning Institute (DLI) University Ambassadorship) dėstytoju Baltijos šalyse.Šis sertifikavimas leidžia nemokamai vesti Nvidia kursų dirbtuves/vienos dienos praktinius mokymus studentams ir akademinei bendruomenei. Mokymų temos – giliųjų mokymosi metodų taikymas kompiuterinės regos srityse, vaizdų klasifikavimas, objektų atpažinimas, medicininių vaizdų segmentavimas bei kiti sudėtingų struktūrų duomenų analizės uždaviniai.
Giliųjų mokymosi metodų (angl. Deep learning) kursas VU MIF yra dėstomas ir Programų sistemų bakalauro studentams bei Duomenų mokslo magistrams.
Šis sertifikavimas leis studentams paskaitų metu pasiekti papildomą praktinę mokomąją medžiagą, sužinoti, kaip sudėtingi modeliai yra taikomi praktiškai debesų kompiuterijos platformose.
Kurso turinys apima ne tik didelių parametrinių modelių kūrimą sudėtingų struktūrų duomenims, bet ir yra įgyjami praktiniai įgūdžiai darbui su debesų kompiuterija: duomenų saugojimas ir paskirstymas skirtinguose duomenų centruose bei nuotolinių skaičiavimo resursų sukūrimas ir panaudojimas.
Giliųjų mokymosi metodų kurse suteikiama prieiga prie Google debesų kompiuterijos resursų, o praktiniai modeliai kuriami karkaso Pytorch aplinkoje, kuris Linkedin Europos dirbtinio intelekto darbo rinkos apžvalgoje įvardintas kaip reikalingiausias dirbtinio intelekto technologijų įrankis reikalingas darbo rinkai.
