Sidebar

Kaip neperdegti ir padidinti produktyvumą savo veikloje?

2019 11 04 Produktyvumas darbe V Aseris380x250Vadovaujant tarptautinei komandai, su darbuotojų efektyvumo, įsitraukimo ir motyvacijos klausimais tenka susidurti kasdien. Dėl per didelio krūvio ir gyvenimo tempo dažnas darbuotojas ima ir „perdega“. Anot Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesoriaus Vytauto Ašerio, didele dalimi perdegimą lemia netinkamai pasirinkti efektyvumo didinimo metodai ir organizacijos aplinka.


„Darbo aplinka ir patirtis su studentais universitete paskatino domėtis, kaip persitempimo bei motyvacijos praradimo problemas sprendžia mokslas ir kaip jo rezultatus pritaiko verslas. Nuo dėmesingo įsisąmoninimo („Mindfulness“) praktikavimo iki streso ir koncentracijos lygį matuojančių išmaniųjų prietaisų naudojimo ar net smegenų stimuliavimo psichoaktyviomis substancijomis, – visa tai bandymai atrasti ar sukurti geresnę savęs versiją. Tačiau jau kuris laikas vis garsiau kalbama apie „Flow State of Mind“ techniką, padedančią įeiti į sąmoningą „srauto“ būseną ir leidžiančią komfortiškai bei sveikai pasiekti labai aukštus asmeninio efektyvumo rodiklius”,- sako V. Ašeris.

Nuo meditacijos iki kenksmingų įpročių

Pašnekovas pastebi, kad žmonių smegenys šiandien iš esmės yra tokios pat, kaip ir prieš dešimt tūkstančių metų, bet nepaisant to, kasdienės užduotys tampa vis sudėtingesnėmis.

„Meditacija, joga, miego fazes stebintys prietaisai, specialios kavos ir arbatos, didelės vitamino C dozės, melatonino preparatai ar iš kanapių išgaunamos medžiagos – tai tik ledkalnio viršūnė metodų, kuriuos išbando maksimalios koncentracijos ir efektyvumo siekiantys specialistai. Kai rezultatų reikia greitai, kartais balansuojama ir ant ribos. Silicio slėnyje startuolių ir technologijų kompanijų darbuotojai, siekdami suaktyvinti savo smegenų veiklą, kartais griebiasi ir drastiškų metodų: praktikuoja psichoaktyvių medžiagų (pvz., LSD) mikrodozavimą, vartoja marihuaną, naudoja kartais net ir mediciniškai nepatvirtintus preparatus”, - atskleidžia pašnekovas.

Akivaizdu – vaikantis efektyvumo kartais peržengiama sveiko proto riba, vis dažniau fiksuojami ir persidirbimo sukelti sveikatos negalavimai.

„Štai Pasaulio sveikatos organizacija „perdegimą“ įtraukė į „Tarptautinę ligų klasifikaciją“. Tiesa, kol kas ne kaip medicininę būklę, bet kaip profesinį sindromą, galintį sukelti rimtų pasekmių sveikatai”,- pastebi V. Ašeris.

Didesnis efektyvumas – dėl asmeninės laimės

Dažnas darbuotojas, patiria pervargimą realiai nesuvokdamas, vardan ko tiek stengiamasi. Pašnekovo teigimu, visų pirma kiekvienas žingsnis efektyvumo didinimo link turėtų būti gerai apgalvotas ir prisidėti prie savirealizacijos procesų, o sutaupytas laikas skiriamas poilsiui.

„Mano įsitikinimu, didesnis efektyvumas ir produktyvumas neturėtų tapti tikslu savaime – pirmiausia jis turi vesti prie savirealizacijos ir didėjančio asmeninio laimės pojūčio. Darbas turi teikti malonumą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Dažnai nutinka taip, kad pradėję dirbti efektyviau specialistai užuot sutaupytą laiką skyrę sau ar šeimai, jį praleidžia tiesiog toliau dirbdami, tikėdamiesi būti dar efektyvesni, dar sėkmingesni, o galiausiai tapdami tik dar labiau pavargę”,- patikina V. Ašeris.

Paradoksalu, tačiau daugiau laiko skiriant poilsiui, galima surasti ir patį efektyviausią darbo krūvio paskirstymo variantą.

„Patirtis rodo, kad darbe galima nuveikti daugiau, jei skiri dėmesio asmeninei pilnatvei. O nuo jos priklauso ir tikimybė atrasti geriausią bei efektyviausią savo paties versiją. Paradoksalu, tačiau vien tik koncentruojantis į didžiausią efektyvumą, į šoną nustumiant visus kitus dalykus, dažniausiai jo pasiekti taip ir nepavyksta”,- atskleidžia pašnekovas.

Kaip sukoncentruoti dėmesį?

Anot pašnekovo, vadinamoji komfortiška super-koncentracijos arba sąmoningo „srauto“ būsena yra tokia, kai jautiesi visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, užduotis atlieki tarsi didelių pastangų tau nereikia, pasieki itin aukštą koncentraciją ir priimi teisingus sprendimus, tačiau nejauti jokio nerimo. Pasiekus tokią būseną laikas praskrieja nejaučiant nei alkio, nei nuovargio. Kai kurie žmonės, pasiekę tokį smegenų režimą, sako, kad net junta išėjimo iš savo kūno būseną.

„Super-koncentracijos būsena yra kone geriausia, kas gali nutikti darbe. Galimybės ją pasiekti priklauso nuo daugelio veiksnių (anot Steven Kotler, šios būsenos tyrinėtojo ir populiarintojo, jų yra septyniolika) – kūrybinių, aplinkos, psichologinių ir socialinių. Kitaip tariant, tam, kad žmogus galėtų pasiekti maksimalaus efektyvumo būseną, organizacijoje turi būti tam palankios sąlygos. Vis dėlto pirmuosius žingsnius privalome žengti patys. Juos būtų galima suskirstyti į keturių etapų ciklą – organizavimą, laiko ir energijos planavimą, galvos atlaisvinimą nuo nereikalingų minčių, įsitraukimą ir stebėjimą”,- sako V. Ašeris.

Kyla klausimas, kaip pasiekti tokį aukštą koncentracijos lygį? Visų pirma vertėtų apsibrėžti savo užduotis bei aiškiai numatyti, kas bus laikoma sėkme. Po to, seka laiko planavimo etapas, svarbiausių elementų išskyrimas ir kontrolinės užduotys. Vėliau įjungiami meditacijos ir atsipalaidavimo procesai.

„Trečiajame etape, prieš galutinį susikoncentravimą, patartina atlaisvinti galvą nuo pašalinių minčių – tam gali būti naudinga meditacija ar kitų, gerai jaustis padedančių dalykų, darymas. Galiausiai, metas įsitraukti į veiklą, dalį dėmesio nukreipiant į nuolatinį progreso stebėjimą bei į sąmoningą siekį šią aukštos koncentracijos būseną išlaikyti. Svarbu paminėti, kad tokios būsenos vaikytis nebūtina visuomet ir tuo labiau – ne kiekvienoje veikloje ar profesijoje”,- įsitikinęs V. Ašeris.

bznstart informacija

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 10 31 I Baranauskaite klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų vadovė, studijų mainų koordinatorė – Inga Baranauskaitė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Tai kūryba, loginis mąstymas ir aukšti rezultatai.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Lietuvoje – Kauno technologijos universitete (Ekonomikos bakalauro studijos) ir užsienyje – Prancūzijoje – Sorbonne Paris Cité (Paris Diderot/Paris Nord) universitetuose (Ekonominės politikos magistrantūra, švietimo ir inovacijų ekonomikos specializacija).

Visuomet prisimenu įtemptus penktadienio debate-seminarų ciklus, po kurių su visa kurso draugų kompanija eidavome prie Senos upės ir dar ilgai diskutuodavome smaližiaudami prancūziškus skanėstus.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Mielai atsakysiu į visus rūpimus klausimus, susijusius su Studijų skyriaus veikla, studentų tarptautiškumo ugdymu, studijų programos keitimu, studijų programų vertinimu ir bendrauniversitetinių studijų modulių kūrimu.


Studijų vadovę, studijų mainų koordinatorę Ingą Baranauskaitę galite rasti Naugarduko g. 24, 122 kab.

Tel. (8 5) 219 3053

El. paštas:

Kviečiame VU MIF bendruomenę dalyvauti Talentų vakare

2019 10 30 Jaunieji talentai 642x360

Lapkričio 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks antrus metus iš eilės organizuojamas VU bendruomenės Talentų vakaro finalas. Po praėjusiais metais įvykusio koncerto, kuriame pasirodė daugiau nei 20 dalyvių, šiemet tikimasi sulaukti gausaus dalyvių paraiškų skaičiaus.

Lapkričio 19 ir 20 d. planuojama surengti viešas perklausas-pusfinalius, kurių metu žiūrovai kartu su komisija nuspręs, kas pasirodys finale. Renginyje kviečiami dalyvauti visi VU bendruomenės nariai, tiek dirbantys, tiek besimokantys VU.

Praėjusių metų konkurso nugalėtojas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentas Justinas Stanevičius teigia, kad dalyvaudamas Talentų vakare ne tik patyrė nepamirštamas emocijas, bet ir džiaugėsi laimėtu prizu – viešnage VU poilsio namuose Palangoje. Šiemet laimėtojai taip pat bus apdovanoti vertingais prizais ir statulėlėmis.

Dalyvių pasirodymus vertins legendinės grupės „BIX“ lyderis ir televizijos šou „X faktorius“ prodiuseris Saulius Urbonavičius (Samas), VU Kultūros centro atstovė, choro „Pro musica“ vyriausioji dirigentė ir meno vadovė Rasa Gelgotienė ir VU vidinės komunikacijos koordinatorius, Talentų vakaro organizatorius Vilius Alesius.

„Talentų vakaro tikslas – skatinti bendruomeniškumą VU, studentų ir darbuotojų saviraišką ir kūrybiškumą, atrasti ir pažinti iniciatyvius, kūrybiškus studentus ir darbuotojus. Labai  kviečiu visus registruotis ir tikiuosi aktyvaus dalyvavimo“, – teigia V. Alesius.

VU Talentų vakarą ves ir dalyvius palaikys nuotaikingasis gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius (Slavka). Renginyje dalyvauti kviečiami įvairiausių sričių talentai – dainininkai, muzikantai, akrobatai, poetai, dailininkai. Organizatoriai kviečia teikti paraiškas kiekvieną norintį, kad jo kūryba būtų įvertinta.

Visus susidomėjusius kviečiame užpildyti trumpą registracijos formą iki lapkričio 7 d.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 10 30 P Drungilas klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Dekanas – prof. dr. Paulius Drungilas

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Moksliškas, studentiškas ir efektyvus!

2. Kur studijavote?

Bakalauro studijas baigiau Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF), Matematikos ir matematikos taikymų programą. Magistro studijas baigiau taip pat MIF – Matematikos studijų programą. Magistro ir bakalauro studijas baigiau su Cum Laude ir Magna Cum laude diplomais. Studijas tęsiau VU MIF matematikos krypties doktorantūroje. Mano disertacija buvo apdovanota Lietuvos Respublikos prezidento konkurse „Apdovanojimai už geriausias 2008 m. disertacijas“.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

VU MIF valdymo klausimais.


Dekaną prof. dr. Paulių Drungilą galite rasti Naugarduko g. 24, 208 kab.

Tel. (8 5) 219 3050

El. paštas:

Kodėl matematikos specialistai yra geidžiami darbdavių?

2019 10 28 Matematikos specialistai380x250Matematikai visuomet buvo paklausūs įvairiose srityse. Jie pasižymi loginiu, analitiniu mąstymu, greitai perpranta duomenų, procesų ar veiklos esmę, geba dirbti su dideliais duomenų kiekiais. O svarbiausia – orientuoti į tikslą, jų teikiamos įžvalgos, prognozės ir pasiūlymai yra geras postūmis įmonių vystymui bei plėtrai.

Apie matematikos studijas, matematikų poreikį ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje kalbėjome su Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytoju, prof. habil. dr. Alfredu Račkausku ir CV-Online marketingo vadove Rita Karavaitiene.

Matematikos mokslas įsilieja į kitas mokslų kryptis – taip auga ir matematikos specialistų poreikis. Kaip teigia A. Račkauskas, „Matematika yra ne tik mokslo kalba. Paskutiniais dešimtmečiais ji tapo ir praktinės veiklos kalba, kurią naudoja ne tik akcijų rinkos dalyviai ar vaizdų analizės specialistai. Ji skinasi kelią pačiose įvairiausiose srityse – pradedant medicina ir baigiant šalies gynybos struktūromis. Matematinė biologija, ekonometrija, biometrija ir dar daugelis kitų tarpdisciplininių krypčių susiformavo ir yra plėtojamos būtent matematikos dėka. Vis dažniau įvairių sričių laboratorinius eksperimentus keičia matematiniai eksperimentai – nepalyginamai pigesni, nes nereikalauja sudėtingos ir brangios aparatūros. Ši matematikos ekspansija į kitas sritis vadinama mokslo ir technologijų matematizavimu. Taigi ir matematinį išsilavinimą turinčių žmonių poreikis nuolat auga ir augs“.

Matematikai – geidžiami darbuotojai viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse. „Jie visuomet buvo paklausūs dėl savo žinių ir gebėjimų analizuoti, interpretuoti, taikyti ir prognozuoti. Matematikus turbūt galima sutikti bet kurioje įmonėje, kurios veikla susijusi su duomenimis, tai ir draudimo, IT, gamybos, prekybos, inžinerinės, mokslinės įmonės, bankai, viešojo sektoriaus įmonės ir t.t.“, – pasakoja R. Karavaitiene.

Matematikos krypties mokslus baigę žmonės dirba ne tik analitikais, bet ir įmonių vadovais. „Dažnu atveju matematikai dirba analitikais: duomenų analitikais, verslo analitikais, finansų analitikais, IT analitikais, taip pat IT vystymo specialistais, patarėjais, ekonomistais. Analitikų (duomenų, finansų) poreikis pastaraisiais metais sparčiai auga, nes be šių specialistų įmonių vystymas ir augimas yra gana ribotas. Paanalizavus cvonline.lt kandidatų duomenų bazę, matome, kad turintys matematikos išsilavinimą realizuoja savo gebėjimus ne tik dirbdami su duomenimis, bet ir su verslo vystymu bei plėtra. Nemaža dalis matematikų užima vadovaujančias pareigas (yra projektų vadovai, plėtros vadovai, padalinių vadovai, vadovai)“, – įžvalgomis dalinasi CV-online marketingo vadovė.

Visų matematikos studijų krypties studijų programų svarbiausias tikslas – išugdyti matematines kompetencijas. „Tai gebėjimas suprasti, vertinti ir naudoti matematiką tokiose situacijose ir tokiame kontekste, kuriame ji vaidina ar gali vaidinti tam tikrą vaidmenį. Be abejo, išugdyti abstraktų loginį mąstymą, plačią erudiciją, poreikį domėtis matematika ir poreikį propaguoti matematinį raštingumą, išugdyti gebėjimą išlaikyti ir kelti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi – vienas iš matematikos studijų programų tikslų“, – pasakoja A. Račkauskas.

Matematikų įgūdžiai ir aštrus protas pasitarnauja ne tik versle, bet ir valstybės valdyme, tai viena iš universaliausių, bet tikrai ne kiekvienam skirta išsilavinimo sritis. „Pastebėjome, kad dažnas įgijęs matematikos bakalauro laipsnį toliau tęsia mokslus ir įgyja magistro, daktaro laipsnius. Matematikai yra įvairiapusiškos, plačių pažiūrų asmenybės. Tai taip pat svarbu, nes įmonės ieško ne tik „techninius“ reikalavimus atitinkančių darbuotojų, bet ir asmenybių“,– teigia R. Karavaitiene.

Matematikai taip pat geba prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Matematikos studijų krypties absolventai,  gali dirbti srityse, kurios reikalaujama griežto loginio mąstymo ir analitinio požiūrio į problemų sprendimą. „Stiprios IT įmonės kovoja dėl matematinį išsilavinimą turinčių žmonių, net jei jie visai neišmano informatikos. Bankai įdarbina matematikos bakalaurus ar magistrus, audito kompanijos, finansinio tarpininkavimo įmonės, ministerijos ir jų departamentai mielai priima matematikos bakalaurus ir magistrus, nes jų privalumas – gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos“, – sako prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas.

MIF atnaujintos Šaltinių g. auditorijos

2019 10 25 Saltiniai auditorija380x261Rudens semestrą fakultetas pasitiko atsinaujinęs. Matematikos ir informatikos fakulteto patalpose, esančiose Šaltinių g. 1A, atnaujintos kompiuterių klasės.

„Šaltinių gatvės pastatas daugiau kaip 10 metų nematė didesnių remonto darbų, jei ir buvo atliekami, tai tik kosmetiniai. Šio remonto metu buvo dalis auditorijų sujungta – taip sudarant galimybę dirbti su didesnėmis studentų grupėmis. Viena iš auditorijų buvo paversta bendrosiomis patalpomis – paskaitų laukiantys studentai turi, kur patogiai atsisėsti, pasidėti daiktus, kompiuterius, gali atlikti įvairius darbus. Reaguojant į paskaitas vedančių dėstytojų ir studentų pastabas buvo sutvarkytos ir iki lubų pakeltos auditorijas skiriančios pertvaros. Atlikus remonto darbus studentams ir dėstytojams besiklausant ar vedant paskaitą nebetrukdo kito dėstytojo vedamas užsiėmimas gretimoje auditorijoje“, – pasakoja MIF IT prodekanas Povilas Treigys.

„Lietaus vaikų“ atstovė B. Suisse: autizmas ir aukštasis mokslas – iššūkiai ir sprendimai

2019 10 23 autizmo seminaras 642x344

Mes visi labai aiškiai suprantame: jei žmogus turi fizinę negalią – jam ar jai pirmiausia reikia pritaikyti patalpas, kad jos būtų fiziškai prieinamos. Fizinė negalia mums atpažįstama. Tuo tarpu autistiški asmenys iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai neišsiskiriantys nuo aplinkinių. Todėl autizmo spektro sutrikimai priskiriami vienam iš nematomos negalios tipų. Vis dėlto, net jeigu mūsų sutikti autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys neturi jokių pastebimų skirtumų, jie susiduria su daug didesniais iššūkiais studijų procese ir kituose, ypač socialiniuose, kontekstuose.

Iškalbinga statistika

Šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje yra 7,7 milijardo gyventojų, tarp jų – 1 proc. autistiškų asmenų. Tai sudarytų maždaug 77 mln. gyventojų – kaip vieną didesnių šalių Europoje.

Gali pasirodyti, kad ši statistika Lietuvai neaktuali. Vis dėlto vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra daugiau nei, pavyzdžiui, sergančių vėžiu ar turinčių Dauno sindromą. Tai, ko gero, pati dažniausia negalia šiandien. Kasmet nustatomų autizmo sutrikimo atvejų skaičius, lyginant 2013 ir 2017 m., išaugo dvigubai. Lietuvoje 1,8 tūkst. vaikų per metus dėl autizmo nustatomas neįgalumas. Prognozuojama, kad Lietuvoje per artimiausią penkmetį turėsime apie 10 tūkst. diagnozuotų autizmo paliestų vaikų. Ši autizmo „banga“, tikėtina, neaplenks ir aukštojo mokslo įstaigų.

Mūsų šalyje suaugusiųjų autizmo diagnozavimas įteisintas tik 2015 m. Tai reiškia, kad asmenims, sulaukusiems 18 metų, autizmo diagnozė būdavo pakeičiama, pavyzdžiui, į šizofrenijos. Todėl Lietuvos higienos instituto 2017 m. duomenys, skelbiantys, kad šiuo metu Lietuvoje oficialiai yra tik 17 suaugusių žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra klaidinantys.

Dar didesnius skaičius gautume, jei prie autizmo priskirtume išplėstinį autizmo fenotipą (angl Broad Autism Phenotype). Tai žmonės, turintys platų spektrą asmenybės, kalbos ir socialinio elgesio ypatumų, kurie yra aukštesni už vidutinį lygį, bet žemesni už būdingą autizmo spektrui. Manoma, kad tėvai, turintys išplėstinio autizmo fenotipą, dažniau nei kiti tėvai gali susilaukti net keleto autistiškų vaikų.

Autizmas – ne liga

Autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės yra labai skirtingi – kiekvienas su unikaliu autizmo bruožų rinkiniu.

Autizmas yra ne liga, o neurologinė būklė, lydinti visą gyvenimą, t. y. jei vaikas yra autistiškas, jis diagnozės „neišaugs“ ir suaugęs turės autizmo spektro sutrikimą. Tačiau autizmo išraiška gali kisti – didėti ar mažėti, žmogus gali išmokti prisitaikyti, kompensuoti tam tikrus dalykus. Labai svarbu suprasti, kad turime autizmo sutrikimų spektrą – vienokių šio spektro sutrikimų gali turėti mokslininkai, išradėjai, puikiausi informacinių technologijų specialistai, o kitokių – žmonės, kurie negali gyventi savarankiškai. Dėl šio spektro įvairovės gimsta labai daug mitų, nesusipratimų, nesusikalbėjimų. Vienas populiariausių – visi autistiški asmenys gabūs matematikai. Anaiptol, jie gali būti ir puikūs filologai, muzikai, dailininkai. Arba kitas mitas skelbia, kad visi autistiški žmonės – genijai. Genijų ir tarp autistiškų žmonių, aišku, pasitaiko, bet jų yra labai nedaug. Savantizmo sindromą turintys žmonės gali turėti genijaus gebėjimų vienoje srityje, bet labai žemų gebėjimų – kitose.

Autizmą neretai lydi gretutiniai sveikatos sutrikimai. Dažniausi – emociniai sutrikimai (nerimas ir depresija), socialinė fobija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, bipolinis sutrikimas, miego sutrikimai, epilepsija, nerviniai tikai. Kai kuriuos sutrikimus galima ir būtina gydyti, skirti jiems atitinkamą dėmesį ir priežiūrą.

Autizmas ir studijos – misija įmanoma?

Jeigu auditorijoje yra studentas (-ė) su autizmo spektro sutrikimu, vadinasi, tikriausiai įvyko daug sėkmingų sutapimų, kad jis ar ji ten atsidurtų. Labai dažnai autizmo sutrikimą turintis vaikas atsiduria specialioje klasėje ar net specialioje mokykloje. Jei pasitaiko gera (-as) mokytoja (-as), supratinga aplinka ir pan., gali būti, kad ji ar jis baigs ir bendrojo lavinimo mokyklą. Kaimyninėje Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad autizmo sutrikimą ar Aspergerio sindromą turintysasmenys bendrojo lavinimo mokykloje daug dažniau sulaukia patyčių, o ne pagalbos tiek iš vaikų, tiek iš mokytojų. Todėl iki universitetų auditorijų tokie žmonės ateina labai retai.

Tačiau net ir sėkmingai įstojusiems į universitetą žmonėms, turintiems autizmo sutrikimą, pagalbos reikia labai daug ir įvairialypės. Visų pirma jiems reikalinga akademinė pagalba, t. y. konsultavimas, mokymosi įgūdžių stiprinimas, bibliotekos ir kitų išteklių pasiekiamumas. Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas: kuratoriai, socialinių įgūdžių ugdymas, kad galėtų bendrauti su bendraamžiais ir fakulteto nariais, grupinės veiklos. O kartu – kasdieniai patarimai, pagalba orientuojantis universitete, laisvalaikio pomėgių skatinimas ir interesų atstovavimas, savarankiško gyvenimo bendrabutyje įgūdžių stiprinimas.

Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaikančios autistiškų studentų (-čių) baimės yra susijusios su viešu kalbėjimu, stresu, negebėjimu susikaupti, suprasti, ko iš jų norima. Jiems (joms) sudėtingos grupinės užduotys, nesuvokiami dviprasmiški klausimai bendraujant, studijų užduotyse ar egzaminuose. Jie (jos) dažnai nežino, kaip paprašyti pagalbos. Galiausiai – jiems (joms) neramu dėl negalios patiriamų iššūkių nesupratimo arba ignoravimo.

Dėstytojų supratimas – neįkainojamas

Studentų (-čių), turinčių autizmo spektro sutrikimą, gyvenimą gerokai palengvintų net ir paprasti, daug pastangų ar laiko nekainuojantys dalykai. Svarbu nepriimti šių studentų (-čių) kitokio elgesio kaip nepagarbos ženklo ar autoriteto kvestionavimo. Net jei elgesys atrodo keistas, jis turi priežastį ir galima ją paaiškinti. Dėstytojai (-os) informaciją autistiškiems studentams (-ėms) galėtų pateikti iš anksto ir apibrėžtais, nekintančiais kanalais (pavyzdžiui, visada tiesiogiai elektroniniu paštu). Kartais svarbu padėti priimti sprendimą (pvz., renkantis darbo temą), susiplanuoti laiką, veiklas, ramiai paaiškinti padarinius, nekeisti taisyklių, nepykti ir negėdinti. Be to, šiems žmonėms negalioja principas „savaime suprantama“. Todėl svarbu būti tiksliems teikiant užduotis ir nurodymus. Mokymosi procesą palengvintų vizualinių priemonių naudojimas paskaitose.

Pabaigoje išskirčiau du svarbius dalykus. Pirmiausia – reikėtų vengti į studentą žiūrėti kaip į vargšą ar ligonį. O svarbiausia – pagarba žmogui ir jo orumui.

Komentaras parengtas pagal Vilniaus universiteto kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ organizuotame seminare skambėjusį pranešimą. Jei tokio ar panašaus seminaro (autizmo ar kitokio tipo negalios tema) norėtumėte savo padalinyje, maloniai kviečiame kreiptis el. paštu .

Kviečia Rektorius: orientavimosi sporto varžybos ir garuojanti sriuba

2019 10 21 kviecia rektorius380x250Siekdamas populiarinti orientavimosi (OS) ir sportinės radiopelengacijos (ARDF) sporto šakas tarp VU bendruomenės narių, skatindamas aktyviai praleisti laiką ir stiprinti sveikatą, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas visą VU bendruomenę kviečia registruotis į tradicines OS bei pirmąsias ARDF varžybas ir laimėti jo įsteigtus prizus.

Laikas ir vieta: Varžybos vyks š.m. spalio 26 d., šeštadienį, Švenčionių rajono Žukaučiznos kaime, šalia rektoriaus Artūro Žukausko sodybos.

Programa:

10.00–10.50 val. – atvykimas į starto vietą, pasiruošimas startui.

11.00–13.30 val. – OS varžybos nurodyta kryptimi.

12.00–14.00 val. – ARDF demonstravimas ir varžybos.

14.00–14.30 val. – nugalėtojų apdovanojimas ir skaniausia povaržybinė sriuba

Dalyvavimo sąlygos: Dalyvauti gali visi VU bendruomenės nariai ir jų šeimos nariai, Lietuvos ARDF bendruomenės nariai.

Dalyvių įnašas „OK Klajūnui“: suaugusiesiems – 4 eurai, moksleiviams ir studentams – 1 euras. Kontrolinis laikas – 2 valandos. Už savo sveikatą atsako varžybų dalyviai arba jų tėvai.

Trasų parametrai:

OS: suaugusiesiems (jaunimui ir subrendėliams) – 5 km, 16 KP; vaikams – 1,5 km, 6 KP.

ARDF: ~6 km, 5 KP + B (80 m, 5x60“, 1W).

Atsižymėjimas: SI kortele.

Žemėlapis: „Žukaučizna“ (2011 m.)

Atvykstant nuo Lakajos kaimo: 3 km į rytus ir nusukti nuo žvyrkelio į dešinę pro Pagudūniškį ir Imuliškį (~3,5 km).

Atvykstant iš Vilniaus: pro Pabradę ir Arnionis (arba pro Dubingius ir Joniškį), toliau – pro Žaugėdus, Slabadą, Jusėniškes.

Varžybų centras:

http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=612493;6114382;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=612620,6114306&z=2000&lrs=vector,hybrid_overlay,vector_2_5d,stops,zebra

55.152247, 25.764914 (WGS)

Apdovanojimai: vaikų (berniukai ir mergaitės iki 18 m.), jaunimo (vaikinai ir merginos iki 35 m.) ir subrendėlių (vyrai ir moterys virš 35 m.) kategorijose užėmusieji prizines vietas apdovanojami rektoriaus prizais.

Sodyboje varžybų dalyviai bus vaišinami prof. Ritos Žukauskienės sriuba, kitas maistas ir gėrimai – savo nuožiūra.

Organizatoriai: Varžybas organizuoja „OK Klajūnas“ kartu su Kantanto ir Kantantėlio taurių etapu. Trasas planuoja rektorius Artūras Žukauskas.

Kviečiame registruotis el. paštu  iki spalio 23 d. (trečiadienio) 23.00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, amžiaus grupę, rungtį (rungtis) ir pranešti SI kortelės numerį arba apie pageidavimą nuomotis SI kortelę, pageidavimą nuomotis ARDF imtuvą.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos