Fakulteto naujienos

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) prasideda nauji rinkimai į atsiradusią laisvą Vilniaus universiteto Senato nario (-ės) vietą. 

Tokia padėtis susidarė Senato narei dr. Jurgitai Markevičiūtei pradėjus eiti VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės pareigas.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo vasario 1 d. iki vasario 25 d., 15:00 val. 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi:

• rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu);
• kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Kandidatai ir juos keliantys asmenys turi pateikti MIF rinkimų komisijai kandidatūros kėlimo dokumentus.

„Prašymas būti kandidatu“ forma pildoma tik asmeniui keliant savo kandidatūrą į Senato narius ir tais atvejais, kai vadovaujantis Vilniaus universiteto Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14.1 punktu kandidatą iškelia kitas rinkimų teisę turintis MIF darbuotojas. Kai, vadovaujantis Vilniaus universiteto Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14.2 punktu, kandidatą kelia kamieninio akademinio padalinio šakinis padalinys savo darbuotojų susirinkimuose, vietoje šios formos prašymo kamieninio akademinio padalinio rinkimų komisijai yra teikiamas atitinkamame šakiniame padalinyje įprastos formos raštas arba posėdžio protokolo išrašas.

Kandidatai taip pat turi pateikti ir rašytinį sutikimą kandidatuoti („Sutikimas būti kandidatu“).

Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos:

• Prašymas būti kandidatu
• Sutikimas būti kandidatu

Dokumentus galima pateikti Matematikos informatikos fakultete:

• 208 kabinete, Naugarduko g. 24, Vilnius
• 207 kabinetas, Akademijos g. 4, Vilnius

Senato rinkimai VU Matematikos ir informatikos fakultete planuojami balandžio 3 d. 9:00 val. – balandžio 5 d. 15:00 val. Balsuojama bus padalinio komisijos nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama vėliau). Rinkimuose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą.

Jei nerandate savo pavardės rinkėjų sąraše, kreipkitės el. paštu .

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu ir Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Juos vykdys padalinio rinkimų komisija.

Matematikos ir informatikos fakulteto rinkimų komisija:

dr. Šarūnas Repšys (pirmininkas)
dr. Viktor Medvedev
Domantas Petuška (studentų atstovas)

Kontaktiniai asmenys pasiteiravimui:

Šarūnas Repšys, el. paštas   , tel. +37052193086

Viktor Medvedev, el. paštas  , tel. +37052109310

Nuo š. m. vasario 7 dienos Studijų skyrius studentų lauks ir į aktualius klausimus atsakys Didlaukio g. 47, Vilniuje.

Studentai bus priimami 205 kabinete, o turintys klausimų ir negalintys atvykti, susisiekti su Studijų skyriumi gali telefonu 8 (5) 219 5047.

Studijų skyriaus priėmimo valandos ketvirtadieniais nuo 9.00 - 16.00 val.

Studentų darbai gali padaryti didžiulį perversmą medicinos pasaulyje. Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų magistrantas Jonas Brusokas kartu su savo vadovu Linu Petkevičiumi gruodžio mėnesį tarptautinėje konferencijoje pristatė mokslinį darbą apie rentgeno nuotraukų rekonstrukciją naudojant giliuosius neuroninius tinklus.

2018 m. gruodžio mėnesį Druskininkuose vyko Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto organizuojama konferencija „Data Analysis Methods for Software Systems” (DAMSS). Kasmetiniame renginyje mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio pristato metų pasiekimus ir tyrimus, susijusius su duomenų mokslu, informatika bei informatikos inžinerija.

J. Brusokas, sužinojęs, kad mokslinis vadovas j. asist. L. Petkevičius vykdo tyrimus bendradarbiaudamas su Nacionalinio vėžio instituto medicinos fizikais, susidomėjo šia sfera ir taip ėmėsi tiriamojo darbo, kurio tema: „Rentgeno nuotraukų rekonstrukcija naudojant giliuosius neuroninius tinklus“. 

Šiuo tyrimu bandoma pasiūlyti sprendimą, įgalinantį mažesnės apšvitos naudojimą rentgeninių procedūrų metu. Darant kompiuterinę tomografiją, kuri yra viena iš rentgeninių tyrimų tipų, vienos procedūros metu žmogui gali tekti daugiau nei 20 kartų didesnis radiacijos kiekis, nei statistiškai per metus tenkantis radiacijos kiekis. Didelis apšvitos (radiacijos) kiekis gali nulemti ląstelių žūtį ar mutacijas, kurios siejamos su vėžio ir kitų ligų išsivystymu. Darant rentgenines procedūras su mažesne apšvita, gaunamose rentgeno nuotraukose atsiranda triukšmai bei artefaktai, kurie sumažina diagnostikos patikimumą.

Bandant sumažinti potencialų pavojų žmogaus sveikatai, tuo pačiu išlaikant diagnozės patikimumą, yra būtina naudoti triukšmo šalinimo metodus. Buvo pastebėta, jog dabar žinomi ir naudojami triukšmo šalinimo metodai šiam tikslui nėra efektyvūs. Šiame darbe bandoma sukurti gilųjį neuroninį tinklą, kuris galėtų rekonstruoti rentgeno nuotraukas, gautas naudojant mažą apšvitą.

Pasak J. Brusoko – tai yra viso mokslo tiriamojo darbo tikslas, o per konferenciją buvo pristatyta dalis reikiamų padaryti darbų. Magistrantas džiaugiasi, kad konferencijos dalyviai nebuvo abejingi: „Sulaukėme daug susidomėjimo iš kolegų – tiek studentų, tiek iš labiau patyrusių mokslininkų. Padiskutavome apie tyrimo rezultatus, pačią tematiką, apie potencialų tyrimo poveikį, apie tai, ar yra pagrįsta manyti, kad rezultatus galima pasiekti, apie panašius ar susijusius tyrimus ir potencialias tyrimų kryptis ateičiai“. 

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) prasideda nauji rinkimai į atsiradusią laisvą Vilniaus universiteto Senato nario (-ės) vietą.
Tokia padėtis susidarė Senato narei dr. Jurgitai Markevičiūtei pradėjus eiti VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės pareigas.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo vasario 1 d. iki vasario 25 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi:

• rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu);
• kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Senato rinkimai VU Matematikos ir informatikos fakultete planuojami balandžio 3 d. 9:00 val. – balandžio 5 d. 15:00 val. Balsuojama bus padalinio komisijos nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama vėliau).

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu ir Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Juos vykdys padalinio rinkimų komisija.

Šių metų vasario 11 d. Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventams bus teikiami bakalauro arba magistrantūros studijų diplomai. Iki teikimo ceremonijos, absolventai privalo pasirašyti registracijos žurnale.

Studijų skyrius visus, kurie baigia studijas š. m. sausio mėn., kviečia vasario 5-8 dienomis atvykti į 106 kabinetą, Naugarduko g. 24, Vilniuje, pasirašyti į registracijos žurnalą.

Priėmimo valandos:

• pirmadieniais – ketvirtadieniais: 9.00 - 16.00 val.
• penktadieniais: 9.00 - 15.00 val.
• pietų pertrauka: 12.00 - 12.45 val.

Jeigu neplanuojate dalyvauti šventėje, būtinai apie tai informuokite Studijų skyriaus atstoves telefonu:  (8 5) 219 3055.

Iškilminga diplomų teikimo ceremonija vyks vasario 11 d. nuo 15 iki 17 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12). Ceremonijoje dalyvaus ir susirinkusius sveikins Rektorato ir Fakulteto atstovai bei garbingi svečiai.

Matematikos ir informatikos fakulteto studentų mokslinis gyvenimas labai įdomus. Dažnai temos yra išskirtinės, reikalaujančios daug darbo, padaromos įžvalgos. Kviečiame dalintis savo ir kolegų darbų pristatymais.

Šiandien pristatome Justino Valatkevičiaus kursinį darbą, kurio tema „Neuroninių tinklų panaudojimas autonominiam besimokančiam robotui”. Darbo vadovas yra prof. Aistis Raudys. Atrandama vis daugiau sričių, kuriose robotai gali pasitarnauti žmonėms. Pritaikymo sritys yra įvairios, pradedant nuo elementarių buitinių paslaugų iki branduolinės energetikos ir kosminių tyrinėjimų su nuotolinio valdymo robotukais.

Šio tikslo įgyvendinimui J. Valatkevičius nagrinėja jau žinomus autonominio mokymosi algoritmus, bando realizuoti tuos algoritmus programavimo priemonėmis, susipažinti su simuliacijų aplinka, naudojant skirtingus algoritmus apmokyti kelis robotus ir palyginti, kuris algoritmas yra tinkamesnis.

Studentas sukūrė net demonstracinį filmuką.

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Žymaus Lietuvos matematiko ir švietėjo vardu pavadinta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija paminėjo įspūdingą sukaktį – šimtąjį gimtadienį. Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) jau daug metų palaiko glaudžius ryšius su šia gimnazija, tad praėjusį šeštadienį, sausio 19 dieną, vyko į Švenčionis pasveikinti bendruomenės narių.

Iškilmingo minėjimo metu MIF kartu su Lietuvos matematikų draugija (LMD) gimnazijai įteikė aukščiausią LMD apdovanojimą – Z. Žemaičio medalį. Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Z. Žemaičio (1884-1969) medalis sukurtas minint jo 100 metų gimimo sukaktį. Apdovanojamas skiriamas už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai.

Iškilmingame šimtmečio minėjime dalyvavo prof. Remigijus Leipus, prof. Vygantas Paulauskas, prof. Feliksas Ivanauskas, doc. Edmundas Mazėtis, prof. Eugenijus Stankus, Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus koordinatorė Vitolda Verikaitė. Profesoriai savo vaizdingomis kalbomis sveikino Z. Žemaičio gimnaziją, linkėdami ir toliau puoselėti gimnazijos – lietuvybės židinio – mentalitetą ir tradicijas, ruošti stiprius matematikus, garsinant Z. Žemaičio vardą.

XX a. pradžioje švenčioniškiai turėjo svajonę – įkurti gimnaziją, kurioje pamokos vyktų gimtąja kalba ir gyventojų vaikai galėtų siekti žinių. 1919 m. sausio 9 dieną gimnazija atvėrė duris moksleiviams.  Direktoriumi tapo gimnazijos įkūrėjas prof. Z. Žemaitis. 1969 metais mokykla paminėjo savo veiklos 50-metį. Šventėje dalyvavo ir jos įkūrėjas, pirmasis direktorius prof. Zigmas Žemaitis. Po metų, 1970-aisiais, mokyklai suteiktas Zigmo Žemaičio vardas.

Nuotraukų autorius Virgilijus Cicėnas

2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ ( angl. Mathematical constants) tomas. Monografijos, kurią išleido „Cambridge University Press“, autorius – Masačusetso Technologijos Instituto matematikas Stevenas R. Finchas. Vienas šios knygos skyrius skirtas glaudžiai susijusių matematinių konstantų sekai, kurios dabar yra vadinamos „Minkovskio-Alkausko konstantomis“. Giedrius Alkauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) vyresn. mokslo darbuotojas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius.

Hermanas Minkovskis (1864-1909) – vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės vokiečių matematikų, gimęs Aleksote, Kaune, žydų šeimoje.  Jis – skaičių geometrijos (Minkovskio teorema apie iškilą aibę), reliatyvumo (Minkovskio erdvėlaikis) teorijų vienas iš pagrindinių kūrėjų, parašęs daug reikšmingų darbų iš skaičių teorijos ir matematinės fizikos. Taip pat – Alberto Einšteino mokytojas Ciuricho Federaliniame Institute (ETH).

H. Minkovskis 1904 metais apibrėžė labai svarbią funkciją, kuri dabar yra vadinama Minkovskio „klaustuko“ funkcija. Tai yra fundamentalus objektas dinaminių sistemų, grandininių trupmenų, modulinių formų ir fraktalų teorijose.

Giedrius Alkauskas 1996 metais baigė KTU gimnaziją, o dabar Vilniaus Universiteto MIF vyresnysis mokslo darbuotojas bei KTU matematikos profesorius. Savo daktaro disertaciją „Integral transforms of the Minkowski question mark function“, kuri apginta 2008 m. Notingemo universitete, paskyrė vien šiam objektui. Minkovskio funkcijos momentai (laipsninės funkcijos integralai) ir yra Minkovskio-Alkausko konstantos. 

„Minkovskio „klaustuko“ funkcija yra fraktalas. Bet tai ne egzotiškas, specifinis, kaip dauguma fraktalų, o fundamentalus, gilus matematikos objektas, kuriame susijungia Rymano ir Selbergo dzeta funkcijos, pernešimo operatoriai, struktūrinės konstantos, geometrinis chaosas, dinaminės sistemos ir modulinės formos“, – savo tyrimus pristato KTU profesorius.

Pasak G. Alkausko, būti paminėtam šalia H. Minkovskio – didelė garbė.

„Labai džiaugiuosi, jog šios funkcijos momentų pavadinime taip įamžintas iš Kauno kilęs žymus vokiečių matematikas. Gimiau Anykščiuose, bet, sutapimas, mokyklą baigiau irgi Kaune. Kartą 1997 metais, būdamas pirmame kurse, vykau iš Vilniaus aplankyti Aleksotą, ir būtent Minkovskių gatvę (matematiko brolis Oskaras Minkovskis irgi buvo žymus mokslininkas, diabeto tyrėjas). Tik tuomet negalėjau žinoti, jog po 10 metų rašysiu disertaciją apie Hermano atrastą objektą“, – įspūdžiais dalijasi G. Alkauskas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, jog didelės, giluminės dalies apie šią funkciją mes iki šiol nežinome. Dar nėra atrasta šių konstantų vidinė aritmetinė struktūra, nors jose, konstantose, kaip kokiame DNR, yra užkoduota didelė dalis grandininių trupmenų dinamikos informacijos. Iššifruoti šį kodą – labai sunkus uždavinys!“.

Profesorius žada šiais metais pabaigti svarbiausią savo straipsnį apie šią funkciją. „Darbe nustatomas kanoninis ryšys tarp skirtingų pasaulių: modulinių formų ir Minkovskio „klaustuko“ funkcijos. Taip yra parodoma, jog šie du pasauliai yra ne tik paraleliniai, analogiški, bet ir tvirtai sujungti vidiniais ryšiais. O ryšys su modulinėmis formomis visada garantuoja, jog esi skaičių teorijos tyrimų epicentre“, – aiškina G. Alkauskas.