Fakulteto naujienos

Š. m. balandžio 27 dieną Estijos mieste Kilingi-Nõmme vyko mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis” tarptautinis finalas. Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF) atstovavę pirmo kurso studentai džiaugiasi puikiais rezultatais: Vaidas Macijauskas užėmė pirmąją vietą, Ugnė Kolosovaitė – trečiąją.

Matmintinis pavadinimą sudaro žodžių junginys „MATematikos MINTINas skaičiavimas“. Juo apibūdinama kompanijos „Miksike” sukurta mintino skaičiavimo lavinimo programa, kurios pagrindu vyksta tarptautinis turnyras. Atranką į respublikinį finalą sudaro trys etapai, kuriuos dalyviai atlieka namuose. Tuomet surinkusieji geriausius rezultatus yra kviečiami atvykti į varžybų vietą ir ten rungtis „penkiakovėje” – specialiose varžybose, apimančiose kelias „Matmintinio“ rungtis.

Jau atrankoje MIF studentai parodė, kad gerai sugeba skaičiuoti mintinai.  Matematiką ir jos taikymus studijuojanti U. Kolosovaitė užėmė antrąją vietą suaugusiųjų moterų grupėje, o Programų sistemų studentas V. Macijauskas iškovojo pirmą vietą suaugusiųjų vyrų grupėje. 

Tarptautinis finalas kiekvienais metais vyksta kitoje šalyje, šiemet buvo rengiamas Estijoje. MIF studentams teko jėgas išbandyti su varžovais iš Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos, Gruzijos.

U. Kolosovaitė šiose varžybose dalyvauja nuo 2011 metų ir keturis kartus vyko į tarptautinį finalą, o V. Macijauskas – nuo 2012 metų, šešis kartus pateko į tarptautinį finalą ir ten jau yra užėmęs 3-ąją vietą.

Lietuvos aktuarų draugijos (LAD) valdybos bei akreditacinės komisijos narė Gabija Girdžiūtė, peržiūrėjusi Matematikos ir informatikos (MIF) Finansų ir draudimo matematikos studijų programą, įvertino, kad ji atitinka Tarptautinės aktuarų (IAA) ir Europos aktuarų (EAA) asociacijų nustatytus išsilavinimo standartus. Nors jie privalomi tik LAD nariams, tačiau studijų programa gana gerai atitinka jų reikalavimus: baigę Finansų ir draudimo matematikos studijų bakalauro ir magistro programas bei išsilaikę papildomą LAD organizuotą profesionalumo žinių patikrinimą, absolventai gali tapti tikraisiais Lietuvos aktuarų draugijos nariais, pripažįstamais profesijos atstovais visoje Europoje.

MIF ruošiami Finansų ir draudimo matematikos specialistai baigę studijas gali dirbti aktuarais ar rizikos vertinimo specialistais įvairiose finansinėse institucijose, socialinės apsaugos srityje bei visur, kur reikalingas kvalifikuotas finansinių rizikų valdymas.

Aktuarų profesija yra susijusi su rizikos vertinimu, jiems reikalingas gilus matematikos, statistikos, ekonomikos ir finansų valdymo supratimas. Būtent dėl to šie specialistai yra labai reikalingi ir vertinami rinkoje, tačiau, norėdami dirbti, turi praeiti tam tikrą kelią.

Kokius pagrindinius žingsnius reikia nueiti, norint tapti šios srities profesionalu?

IAA ir EAA asociacijos nustato išsilavinimo standartus (angl., Education syllabus). Jie parengti taip, kad aktuaras galėtų veikti daugelyje sričių. Standartas – tai minimalių reikalavimų sąrašas, kurį turi tenkinti pradedantis specialistas.

Vilniaus Uuniversiteto (VU) MIF docentas, Finansų ir draudimo matematikos bakalauro studijų programos vadovas dr. Martynas Manstavičius pastebi, kad standartas apima daugelį sričių.  Pirmiausia tai bazinės matematikos žinios. Tai tarsi pamatas, ant kurio vėliau konstruojamos kitos būtinos kompetencijos. Be šių pamatinių žinių aktuaras turi įgyti bazinių ekonomikos žinių, gerai suprasti finansų sistemas, gebėti rinkti, apdoroti, analizuoti duomenis, veikloje taikyti aktuarinius modelius, suprasti jų privalumus ir trūkumus. Šios srities profesionalui būtini ir geri komunikavimo įgūdžiai, nes dirbant komandoje, būtina gebėti paaiškinti savo darbo rezultatus ir ne specialistams.

VU MIF Studijų prodekanės dr. Aldonos Skučaitės nuomone, nors standarto reikalavimai pakankamai platūs ir griežti, tai tik pirmasis žingsnis. Aktuaras, baigęs studijas, privalo toliau nuolat kelti savo kvalifikaciją, mokytis tiek formaliai, tiek ir neformaliai.

Plačiau apie tarptautinės aktuarų asociacijos patvirtintą išsilavinimo standartą galite pasiskaityti čia.

Balandžio 12 d. vykusioje Lietuvos studentų programavimo olimpiadoje (LSPO 2019) Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Programų sistemų ketvirtakursis Domantas Jadenkus tapo programavimo čempionu.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) surengė trečiąją Lietuvos studentų programavimo olimpiadą. Joje dalyviai sudarinėjo uždavinių sprendimo išbaigtas programas. Sudarytos programos siunčiamos testavimo sistemai, kuri patikrina jų teisingumą. Viskas vyksta automatiniu režimu internete. Per trumpą laiką (šiuo atveju per 4 val.) reikia išspręsti kiek galima daugiau uždavinių. Laimi išsprendę daugiausia uždavinių per trumpiausią laiką.

D. Jadenkus programavimo čempionu tapo išsprendęs 10 uždavinių (iš 12). Kova buvo labai atkakli: antrąją vietą užėmęs baltarusis Aliaksei Kolesau (VGTU doktorantas) išsprendė tiek pat uždavinių, tačiau jam prireikė daugiau laiko. Beje, paskutinį uždavinį MIF studentas pridavė likus porai minučių iki pabaigos.

Dalyvauti olimpiadoje pareiškė norą daugiau negu 100 dalyvių, todėl buvo organizuoti du atrankos etapai. Į finalą pateko 40 dalyvių: VU – 12; VGTU – 9; Kauno technologijos universitetui atstovavo – 6 studentai; moksleivių dalyvavo 13.

Visiems finalo dalyviams buvo įteiktos rėmėjų dovanėlės. Geriausiai pasirodę dalyviai gavo ir piniginius prizus.

Olimpiada vyko trečiąjį kartą, pirmaisiais (2017 m.) ir antraisiais (2018 m.) metais Lietuvos čempiono titulą laimėjo VU MIF absolventas Justas Klimavičius.

Rezultatus galite pamatyti čia.

Penktadienį, balandžio 19 d., Vilniaus universitete buvo įsteigtas analogų neturintis akademinis darinys – Technologijų uostas (VU Tech Hub). 

Tokiu pavadinimu universiteto padaliniai (Ekonomikos ir verslo administravimo, Kauno, Komunikacijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos bei Teisės fakultetai ir Gyvybės mokslų centras bei Verslo mokykla) apjungė savo jėgas, siekdami sukurti unikalią inovacijoms ir tarpdiscipliniškumui palankią ir atvirą platformą. 

Technologijų uostas apjungs tris pagrindines sferas: studentus, mokslininkus ir verslą. Čia vyks įvairių akademinių krypčių – nuo medicinos iki matematikos, nuo teisės, vadybos iki ekonomikos – sąlyčiai tarpdisciplininiame lygmenyje. Konferencijos ir susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, hackatonai, bendri tyrinėjimai, bandymai vystyti idėjas „smėlio dėžėse” ir atlikti įdomias užduotis praktikose – tai tik nedidelė dalis visų planuojamų veiklų, kurių tikslas – jungti skirtingas žinias ir patirtis.  

„Technologijos keičia ne tik mūsų gyvenimus, bet ir mąstyseną. Vis sudėtingėjantys technologijų panaudojimų būdai, žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveika, daiktų internetas turės ypač reikšmingą poveikį individų ir organizacijų veikimui jau artimoje ateityje, – sako vienas VU Tech Hub idėjos autorių Teisės fakulteto dekanas prof. T. Davulis. – Štai Dell Technologies paskelbtame tyrime, remiantis technologijų, verslo ir akademinio pasaulio ekspertais, teigiama, kad 2030 m. 85 proc. būsimų darbinių funkcijų dar nėra atsiradusios šiandien. Mūsų studentai ir visas universitetas turi būti pasirengęs šiems iššūkiams – nebūti pokyčių stebėtojais, bet tuos pokyčius kurti”.  

Šių laikų visuomenėje labai svarbūs integralumo veiksniai, nes būtent jie neretai leidžia užtikrinti inovacijų tęstinumą. Šios tendencijos atsispindi ir studijų procese – jaunimas vis labiau siekia tarpdiscipliniškumo, domisi įvairiomis studijų galimybių sintezėmis. „Šiandieniniame pasaulyje itin aktualūs ir verslumo skatinimo klausimai, todėl Technologijų uoste didelis dėmesys bus skiriamas studentų verslumui, kūrybiškumui ugdyti, startuolių ekosistemai sukurti",  – teigė Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Aida Mačerinskienė. Medicinoje negalime be verslo ir teisės žinių, verslas nebegali išsiversti be komunikacijos ir informatikos specialistų – šie procesai neišvengiamai susiję, ir skirtingų mokslų sąveika tik stiprės. 

VU technologijų uostą steigiantys padaliniai sutarė, kad uostas bus atvira, lanksti, inovatyvi mokslo, technologijų ir verslo partnerystės forma, sudarysianti prielaidas plėtoti aukštąją pridėtinę vertę kuriančias naująsias technologijas ir prisidėsianti prie akademinės bendruomenės verslumo ir inovacijų skatinimo. Be to, technologijų uostas taps patrauklia vieta studentų saviraiškos galimybėms, kurs praktikos ir darbo vietas, startuolių vystymo erdvę.

„Ši idėja – tai bandymas sukurti ekosistemą inovacijoms, kuri turėtų holistinį santykį su visuomene. Galime konsoliduoti vidinius universiteto rezervus ir pasakyti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, jog šiais laikais mokslas sugeba spręsti svarbiausius klausimus kartu”, – reziumuodamas sakė Gyvybės mokslų centro vadovas prof. Gintaras Valinčius.

Vilniaus licėjaus mokinė Julija Paliulionytė ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazistė Alina Paliulionytė laimėjo sidabro medalius Europos merginų matematikos olimpiadoje. European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO) vyko jau aštuntąjį kartą. Keturias dalyves iš Lietuvos lydėjo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai Aivaras Novikas ir Romualdas Kašuba.

Olimpiada vyko Ukrainoje, Kijeve balandžio 7-13 dienomis. Joje dalyvavo 196 mokinės iš 49 šalių. Lietuvai atstovavo Elzė Amilevičiūtė (Vilniaus jėzuitų gimnazija),  Ugnė Milašiūnaitė (Vilniaus licėjus) bei jau minėtos seserys Alina ir Julija Paliulionytės. Tai didžiausias dalyvių skaičius, kiek jų gali atstovauti vienai šaliai (išskyrus šalį organizatorę, galinčią deleguoti dvi tokias komandas). 

Europos merginų matematikos olimpiada pirmą kartą buvo suorganizuota 2009 m., siekiant skatinti merginas dalyvauti matematikos varžybose, o toliau – ir matematikos moksle.  Kiekvienais metais olimpiados populiarumas vis labiau auga, į ją atvyksta dalyvės ne tik iš Europos šalių, bet ir iš kitų žemynų. Šiais metais kartu su europietėmis varžėsi australės, japonės, kanadietės, amerikietės, brazilės, Saudo arabės. Atidarant olimpiadą, dalyves sveikino viena iš garsiųjų šiuolaikinių moterų matematikių, Kijeve užaugusi profesorė Maryna Viazovska.

Olimpiada rengiama Pasaulinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi. Dalyvės uždavinius sprendžia dvi dienas: kasdien 4,5 valandos sprendžiant po 3 uždavinius. Uždaviniai pateikiami merginų gimtąja kalba. Vėliau tuos uždavinius taiso komandų vadovai, o ištaisę derina rezultatus su olimpiados koordinatoriais. Kiekvienas uždavinys vertinamas iki 7 balų.

Moksleivė Julija Paliulionytė, pelniusi sidabro medalį, surinko 28 taškus iš 42. Pritrūko vos vieno taško iki aukso medalio. Alina Paliulionytė sidabro medalį laimėjo pelniusi 24 taškus. Ugnė Milašiūnaitė gavo 17 taškų ir buvo apdovanota bronzos medaliu. Iš viso Lietuvos komanda surinko 74 taškus ir liko 15-toje vietoje tarp 36 Europos komandų bei 21-oje – tarp visų 50 komandų. 

„Kas yra universitetinė matematika?” – moksleivius pasamprotauti kvietė Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai Aidas Medžiūnas ir Vytenis Šumskas. Balandžio viduryje Vilniaus universitete vyko tradicinis renginių ciklas „Studentas vienai dienai“, kurio metu moksleiviai iš visos Lietuvos turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose.  

Moksleiviai galėjo rinktis, kokias paskaitas aplankyti MIF kartu su studentais, o dėstytojai A. Medžiūnas ir V. Šumskas suorganizavo išskirtinį užsiėmimą, skirtą tik moksleiviams.

Pasak organizatorių, kam yra tekę ragauti aukštosios matematikos, tie gerai žino, jog universitetinė matematika ir matematikos pamoka mokykloje smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Aukštoji matematika žymiai labiau skatina mąstyti, kurti ir analizuoti. Formulių ir algoritmų mokymasis be jų pagrindimo bei rišlios struktūros turi gerokai mažesnę reikšmę. Šia temine paskaita stengtasi paneigti matematikos – kaip sauso ir nekūrybiško mokslo – įvaizdį, taip pat parodyti, kad matematikos esmė – originalus mąstymas, smalsumas ir išradingumas.

Paskaitoje pristatyti matematinio mąstymo pradmenys bei struktūra. Moksleiviams dėstytojai A. Medžiūnas ir V. Šumskas pasakojo apie sritis, kuriose matematinės žinios bei originalumas leidžia pasiekti itin vertingų bei įdomių rezultatų, taip pat pristatė, kokie profesiniai keliai galimi su aukštosios matematikos žiniomis bei kokias profesines savybes ryškiausiai ugdo šios krypties studijos.

Praktinių užsiėmimų metu dėstytojai pademonstravo statistinės analizės taikymus. „Įsitikinome, kad dalyvių batų dydžių skirstinys atitinka normalųjį, o ypač daug susidomėjimo sukėlė žaidimas, kuriame dalyviai turėjo spėlioti, kiek saldainių yra uždarame inde. Nors nei vienas moksleivis neatspėjo teisingo atsakymo ir tarp pavienių spėjimų buvo labai netikslių bandymų, bendroje sumoje visų spėjimų vidurkis buvo labai arti tikrojo skaičiaus – skyrėsi vos keturiais procentais,” – pasakojo V. Šumskas.

Labiausiai matematikos krypties studijomis susidomėję moksleiviai teiravosi apie skirtumus tarp mokykloje bei universitete matematikai reikalingų gebėjimų, apie stojimo galimybes bei studentišką gyvenimą, taip pat apie inovatyviausias šių dienų matematikos taikymo kryptis.

Kiekvienam gyventojui, mokančiam gyventojų pajamų mokestį, įstatymas suteikia teisę iki 2 proc. mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti paramai. Kviečiame šią paramą skirti Vilniaus Universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetui (MIF) ir taip prisidėti prie darbo ir mokymo sąlygų gerinimo.

MIF vizija – efektyviai veikiantis ir pasaulyje žinomas informatikos, informatikos inžinerijos, matematikos studijų bei mokslo centras. Tobulindami darbo ir mokslo procesus, kviečiame prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo.

GPM deklaracijų pateikimo galutinis terminas yra pirmoji gegužės mėnesio darbo diena. Todėl ir prašymą skirti paramą visuomeninėms organizacijoms ir politinėms partijoms galima skirti iki pirmosios gegužės mėnesio darbo dienos (imtinai).

Prašymus galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą, tiesiogiai nuvykus į VMI arba paštu siunčiant į VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, 66257 Druskininkai.

Pateikiame prašymo skirti paramą VU Matematikos ir informatikos fakultetui duomenis.

Ačiū už bendradarbiavimą!

Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto kibernetinio saugumo laboratorija balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnams organizavo simuliacinius kibernetinio saugumo mokymus.

Kariūnai išbandė VU Informatikos instituto kibernetinio saugumo laboratorijos sukurtą simuliacinį žaidimą „#ksl.d” – vyko simuliacinė pratybos (anlg. TableTop eXercises TTX) kibernetinio saugumo tema.

Pasak šių pratybų organizatoriaus VU Informatikos instituto direktoriaus pavaduotojo doc. dr. Lino Bukausko, tokie mokymai apima esminių valstybės ir privačių organizacijų, kurios įgalintos valdyti ir tirti kibernetinius incidentus, veikimo mechanizmą. Šiuo atveju, nagrinėjant kibernetinio saugumo organizacinę schemą, buvo naudojamasi supaprastintu Lietuvos Respublikos teisės aktų rinkiniu.

Kartu su VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentais Lietuvos karo akademijos kariūnai siekė suprasti ir įvertinti tam tikrą kibernetinį incidentą, jį tinkamai klasifikuoti. Ieškodami efektyviausių sprendimų, jie kūrybiškai interpretavo ir taikė atitinkamų teisės aktų ir tvarkos aprašų nuostatas nestandartinėse situacijose.