Fakulteto naujienos

Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų ir Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“. Pagal turinį darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje bei visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam atskirai pasirinktam procesui yra kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis realybėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis, kurios naudingos modeliuojant ne tik finansinių rodiklių, bet ir fizikinių bei biologinių sistemų kitimą. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai. Tokie procesai aprašo finansinės aplinkos kitimą esant sunkiai prognozuojamiems atsitiktiniams pokyčiams. Pateikto darbo autoriai nustatė naujo tipo stochastinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado metodus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Premijos laureatai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius džiaugiasi premija: „Premija mums buvo malonus netikėtumas, nes darbų ciklą premijai pateikėme pirmą kartą. Smagu, kad šį kartą premijos skyrimui neturėjo lemiamos įtakos bibliografiniai autorių duomenys. Džiugu, kad retkarčiais matematikų teoriniai darbai nepaskęsta eksperimentinių darbų gausoje“.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Šiais apdovanojimais siekiama sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Džiaugiamės ir sveikiname dėstytojus!

Vasario 3 d. šv. Jonų bažnyčioje įteikti VU MIF absolventams bakalauro ir magistro diplomai.

Absolventus sveikino VU Rektorius Artūras Žukauskas, VU MIF dekanas Paulius Drungilas ir MIF dėstytojas, finansų ir draudimo matematikos studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Martynas Manstavičius, informacinių technologijų absolventas Jonas Gavėnavičius. Diplomų ceremoniją vedė MIF studijų prodekanas Vytautas Stepas.

Sveikindamas A. Žukauskas pabrėžė, kad universitetas suteikia ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą: „Šiandien mes įteikiame diplomus gausiam būriui naujų VU absolventų. Absolventai – universiteto, kuris yra vienas iš seniausių Europos universitetų, kuris žengia kartu su geriausiais universitetais. Norėčiau primininti, kad universitetas suteikia ne vien specialybę, tai ir išsilavinimas. Jūs išsinešate iš universiteto, tai ką vadinime išsilavinimu – žinojimą, gebėjimą kritiškai mąstyti, giliai pažinti dalykus ir mokytis visą gyvenimą.“

MIF dekanas Paulius Drungilas linkėjo nepamiršti savo Alma mater: „Mūsų absolventai prisideda prie ateities išradimų ir jūs esate tos ateities dalis. Noriu paprašyti dviejų dalykų – nepamiršti svajoti ir nuolat mokytis. Visada prisiminkite nuo ko pradėjote, savo Alma mater, sugrįžkite į fakultetą kaip dėstytojai bei atraskite kitų bendradarbiavimo su universitetu formų.“

Studentų atstovas, informacinių technologijų studentas, absolventams linkėjo mėgautis kiekviena akimirka: „Šiame gyvenimo etape išmokome ne tik dalykinių žinių, bet ir iš vaikų tapome suaugusiais. Palinkėčiau savo kolegoms mėgautis kiekviena akimirka, nes mes nusibrėžiame tikslą ir siekiame jo. Mes galvojame, kada gi greičiau ateis ta akimirka, bet pamirštame tas akimirkas, kaip mes siekiame tikslo. [..] Norėčiau padėkoti dėstytojams, ypač tiems, kurie dirba dėstytojais ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori ir myli savo darbą ir kad dėstymas jiems yra pašaukimas. Nes tik tokie dėstytojai kiekvieną priverčia susidomėti paskaitos turiniu ir įdėti trigubai daugiau pastangų.“

MIF studijas baigė 68 absolventai – įteikti 32 bakalauro ir 36 magistro diplomai. Bakalauro Cum laude diplomas įteiktas informacinių technologijų absolventui ir 6 magistro Cum laude diplomai įteikti kompiuterinio modeliavimo, finansų ir draudimo matematikos, modeliavimo ir duomenų analizės ir ekonometrijos absolventams.

Iki vasario 9 d. VU IS pildykite apklausas apie studijas VU.

Kaip pasakoja MIF dėstytoja dr. Agnė Brilingaitė, „Atvirieji klausimai, arba klausimai reikalaujantys atviro atsakymo yra aukso vertės. Aišku, visada smagu, kai studentai pasako, kad viskas patiko ir labai gaila, jeigu kažkas pasako, kad niekas nepatiko. Bet būtų labai gerai, kad argumentai, kas patiko, ar nepatiko, kodėl studentai mano, kad kažko trūko pirmą paskaitą, būtų pateikti. Tik tada mes, dėstytojai, arba Studijų programos komitetas galės kažką pakeisti, patobulinti, atnaujinti“.

Visą vaizdo įrašą galite pamatyti čia. 

 
Vakar Informatikos instituto direktoriumi išrinktas prof. Rimantas Vaicekauskas.

Iš 52 balso teisę turinčių darbuotojų balsavo 39 - 37 balsai buvo už, 2 balsai prieš.

„Regiu Informatikos institutą kaip priešakinį universiteto ir fakulteto šakinį padalinį, palaikantį pozityvius ryšius su kitais MIF padaliniais, vykdantį „šakinius“ ir tarpdalykinius tyrimus, puoselėjantį mokslo ir studijų vienovę, tarptautišką vidumi ir išore, atsakingą visuomenei ir verslui ir drąsiai žengiančiam į trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį“, – Informatikos instituto raidos plane teigia R. Vaicekauskas.

Sveikiname prof. Rimantą Vaicekauską ir linkime sėkmės darbuose!

Vasario 6 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai kviečiami į išskirtinę dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ premjerą. Algio Kuzmicko kurtame filme pasakojama apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškos ir atradimo istoriją, kurioje ženklų pėdsaką paliko ir VU mokslininkai.

Režisieriaus teigimu, 2016 m. prasidėjus archeologiniams tyrimams Našlaičių kapinėse nei jis pats, nei iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų bei Vilniaus universiteto mokslininkų sudaryta komanda apie filmą nesvarstė.

„Mėnesį planuoti tyrimo darbai truko du vasaros ir rudens sezonus. Niekas negalėjo numatyti, kokį galimą scenarijų padiktuos tyrimų eiga. Suradus A. Ramanausko-Vanago palaikus nuspręsta filmuoti ir tolesnius tyrimo etapus. Tik tuomet buvo nutarta visą turimą filmuotą medžiagą susisteminti ir parengti siauresniam specialistų ratui skirtą filmą, į kurio peržiūrą kviečiama ir VU bendruomenė“, – pasakoja A. Kuzmickas.

Šiuo metu baigiama rengti dar viena filmo versija, kuri, atsisakius mokslinės detalios informacijos, bus skirta plačiajai visuomenei. 

Po dokumentinio filmo premjeros visi dalyviai kviečiami į diskusiją su filmo kūrėju ir VU mokslininkais, dalyvavusiais A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoje ir tolesniuose jų tyrimo etapuose.

Premjera vyks vasario 6 d. 18 val. VU Teatro salėje (universiteto g. 3, Vilnius). Dokumentinio filmo trukmė – 50 min. Norintiems dalyvauti renginyje būtina užsiregistruoti. Vietų skaičius ribotas. Registracijos formą rasite čia.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas – viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių

Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą.

Generolas A. Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos laisvės kovotojas idealistas, viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių.

Profesinė kvalifikacija
Mokytojas, 1937–1939 m. Panevėžio pedagoginis institutas.
Karininkas, 1939–1940 m. Kauno karo mokykla, po studijų suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Politinė ir profesinė veikla
1940–1941 m. Krivonių ir 1941–1942 m. Aukštakalnių pradinių mokyklų mokytojas ir vedėjas.
1942–1945 m. dėstytojas Alytaus mokytojų seminarijoje. 
1945 m. balandžio 25 d. prisijungė prie Nemunaičio apylinkių partizanų, davė priesaiką, pasirinko Vanago slapyvardį, tapo būrio vadu.
1945 m. rugsėjį tapo Merkio rinktinės vadu.
1946 m. birželį paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, 1947 m. rugsėjį išrinktas vadu.
Nuo 1948 m. rudens iki 1950 m. sausio – Pietų Lietuvos (vėliau – Nemuno) partizanų srities vadas.
1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją, suvažiavime išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis.
1949 m. rudenį Jono Žemaičio paskirtas LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis.
1953 m. pasibaigus ginkluotam partizaniniam pasipriešinimui, tęsė ideologinę kovą, rašė atsiminimus.

1956 m. spalio 12 d. kartu su žmona Birute (Dainavos apygardos partizane Vanda) suimtas Kaune. Po kalinimo ir kankinimų KGB vidaus kalėjime Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdyta mirties bausmė. 2018 m. palaikai rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse.

Ėjo valstybės vadovo pareigas
1954 m. lapkričio 26 d. – 1957 m. lapkričio 29 d.

2018 m. lapkričio 20 d. Adolfas Ramanauskas Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu. 

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

Pastaruoju metu didėjant jūrų transporto intensyvumui vis labiau tampa aktuali jūrų eismo įvykių prevencija. Vienas iš aktualiausių šioje srityje uždavinių – neįprasto jūrų transporto eismo aptikimas, kuris grindžiamas laivų trajektorijų analize, neteisėtų, ir kitų anomalių trajektorijos duomenų atsiradimo paieškomis.

Laivų judėjimo trajektorijas nusako sudėtingos duomenų struktūros (laivų tipai, navigavimo būsenos koordinačių sekos laike, meteorologinės sąlygos judėjimo zonoje, skirtingos eismo taisyklės geografinėje zonoje ir t. t.). Per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje savo vietą atranda dirbtinio intelekto taikymai: generuojami duomenų srautai struktūrizuojami, identifikuojami dėsningumai ar nukrypimai, atliekamas automatinis laivo judėjimo trajektorijos prognozavimas ir anomalių įvykių identifikavimas. Šioje srityje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, tyrimus atlieka VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai (Julius Venskus, Povilas Treigys, Jolita Bernatavičienė, Gintautas Tamulevičius, Viktor Medvedev). Čia vystomi giliojo mokymo neuroninių tinklų algoritmai jutiklių srauto duomenims analizuoti ir apdoroti, jūrų transporto duomenų klasifikavimui ir neįprasto eismo aptikimui.

Tyrimai daugiadisciplininiai, juose sprendžiamos problemos susijusios su didžiųjų duomenų analize, anomalijų aptikimu, neuroninių tinklų permokymu, jutiklių duomenų apdorojimu ir pan. Gauti rezultatai yra labai svarbūs su tyrimų susijusių taikomųjų problemų sprendimu – padeda nustatyti neįprastą laivų judėjimą intensyvaus eismo zonose taikant neuroninius tinklus.

Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose ITISE 2019 (Granada, Ispanija) ir CDAM 2019 (Minskas, Baltarusija), bei publikuoti žurnaluose, esančiose Clarivate Analitics Web of Science duomenų bazėje: Informatica ir Sensors, kuris yra pirmajame savo kategorijos žurnalų sąrašo ketvirtyje (Q1).

Daugiau su tyrimų rezultatais galite susipažinti čia:

Real-Time Maritime Traffic Anomaly Detection Based on Sensors and History Data Embedding

Integration of a Self-Organizing Map and a Virtual Pheromone for Real-Time Abnormal Movement Detection in Marine Traffic

Lapkričio mėnesį Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje lankėsi doc. dr. Gintautas Tamulevičius – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas, mokslininkas ir tyrėjas. Moksleiviams dėstytojas papasakojo apie bendravimą su robotais: reikalingus resursus, kylančias problemas, skirtumus tarp žmogiškojo ir mašininio kalbos supratimo bei generavimo, lietuvių kalbos specifikos lemiamus sunkumus. Pasakojimas iliustruotas šiuo metu vykdomais projekto „LIEPA-2“ bandymų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip su robotais bendrauja vaikai, atsakinėja į robotų pateikiamus klausimus.

Gintautas mokėsi Varėnos antrojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Varėnos „Ryto“ progimnazija). Mokykloje labiausiai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija, o labiausiai norėjosi išbandyti techninius užsiėmimus. „Pirmiausia susidomėjau kartingų būreliu, bet nepavyko jo rasti grupių surinkimo dieną. Po to bandžiau patekti į radiotechnikos būrelį, bet taip pat nepavyko į jį užsirašyti. Galų gale užsirašiau į aviamodeliavimo būrelį, kuriame buvo orientuojamasi į lengvų, bemotorių lėktuvėlių konstravimą iš medžio ir popieriaus. Taip pat labai mėgau skaityti, knygas ryte rijau vieną po kitos. Su amžiumi atėjo ir pomėgis muzikai, kurio laiko trūkumas ir užimtumas nesugebėjo išstumti iš mano gyvenimo“.

Po mokyklos Gintautas pasirinko bakalauro elektronikos inžinerijos studijas VGTU ir vėliau – magistro. „Elektronikos pasaulis domino savo galimybėmis (kaip tik tuo metu augo skaitmeninės technikos lygis ir kiekis, pradėjo plisti asmeniniai kompiuteriai, vystytis internetas)“, – išskiria Gintautas. Magistro studijų metu G. Tamulevičius pradėjo dirbti VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute, įsitraukė į lietuvių šnekos atpažinimo tyrimo darbus. Vėliau sulaukė pasiūlymo studijuoti doktorantūroje.

Kodėl Gintautas pasirinko mokslininko kelią? „Visų pirma sužavėjo pats darbas, apjungiantis tiek kūrybinį procesą, tiek itin techniškus dalykus (algoritmus, programavimą), tiek įvairaus formato akademinį bendravimą (diskusijos, konferencijos, straipsnių publikavimas ir recenzavimas, projektinės veiklos). Tai darbas, suteikiantis minties bei veiksmų (nors ir sąlyginę) laisvę. Taip pat svarbus ir dėstymas. Darbas su studentais kelia vis naujus iššūkius – kiekviena jaunimo karta atsineša savo įpročius, pomėgius, su kiekviena karta atsiranda naujos technologijos. Ir visi šie iššūkiai neleidžia kaip specialistui sustoti augti – taikaisi prie naujų aplinkybių, giliniesi į naujas technologijas, tobulini bendravimo ir komunikavimo įgūdžius. Svarbu paminėti, kad akademinėje aplinkoje sutikau daug itin įdomių asmenybių, mokslininkų, dėstytojų, kurių pavyzdys žavi ir įkvepia, bendravimas su jais ne tik suteikia malonumo, bet ir praplečia mano akiratį, pasaulio suvokimą. Tokias pažintis ir bendravimą taip pat laikau labai svarbia akademinio pasaulio dalimi. Viso to visuma – darbas akademinėje aplinkoje, kuris įtraukia ir nepaleidžia“, – dalinasi savo patirtimi Gintautas.

Šiuo metu Gintautas dirba šnekos signalo analizės srityje – ties šnekos atpažinimo, akustinės balso analizės klinikiniais tikslais, šnekos emocijų identifikavimo uždaviniais. Visų minėtųjų uždavinių esmė – kaip akustiniame signale „perskaityti“ tai, kas buvo pasakyta, kokios emocijos valdė kalbantįjį, ar kokie pakitimai balse gali būti vertinami kaip klinikiniai požymiai. Toks signalo „skaitymas“ remiasi skaitmeninto signalo (t.y. signalo, konvertuoto į skaičių seką) analize ir atitinkamos informacijos išskyrimu. Tam tenka panaudoti sudėtingus matematinius metodus, kurti algoritmus.

Bendravimas su robotais – kuo jis ypatingas ir kaip mums robotai galės pagelbėti ateityje? „Visa žmogaus techninė veikla yra nukreipta į žmogaus gebėjimų, įgūdžių ir veiklos imitavimą techninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, automobiliais imituojame žmogaus judėjimą). Ne išimtis ir bendravimas – nuo pat inžinerinių mokslų atsiradimo svajota apie mašinų, technikos įrenginių gebėjimą išsaugoti ir atkurti, imituoti žmogaus kalbą. Verbalinis bendravimas laikomas pačia natūraliausia žmogiškojo bendravimo forma, todėl  bendravimas su robotais yra įsivaizduojamas būtent taip. Reikalavimai bendravimui su į žmogų panašiu humanoidiniu robotu bus dar aukštesni, mes tikėsimės „žmogiško“ bendravimo, kuriam būdingas emocionalumas, didelis intuicijos elementas bendravime, platus tono ir tembro kitimo diapazonas, daugelio skirtingų balsų tikimybė. Tokio bendravimo įgyvendinimas yra ir bus didelis iššūkis inžinieriams. Robotų vaidmuo mūsų visuomenėje tik augs. Išsivysčiusioms visuomenėms yra būdingas vidutinio amžiaus didėjimas (t.y. visuomenės narių senėjimas), susvetimėjimas, vienišų asmenų skaičiaus augimas. Todėl pagrindinis robotų vaidmuo mūsų visuomenėje numatomas socialinės paskirties – bendravimas, pagalba vyresnio amžiaus visuomenės nariams. Robotai bendraus su vienišais asmenimis, taip padės jiems išlaikyti socialinius įgūdžius bei patenkinti bendravimo poreikį, padės senyviems žmonėms atlikti kasdienius, jėgos reikalaujančius veiksmus (pvz., išeiti į kiemą), suteikti moralinę paramą ir pan. Kitas svarbus robotų vaidmuo ateities visuomenėje – elementarių darbų atlikimas. Monotoniškos, aiškiai apibrėžtos ir kūrybiškumo nereikalaujančios užduotys galės būti atliekamos robotų ar robotizuotų sistemų. Tai padės sumažinti kai kurių paslaugų kainas, pagreitinti ar supaprastinti užduočių atlikimą. Jau dabar Japonijoje yra steigiami viešbučiai, kavinės, kuriuose visas aptarnaujančio personalo funkcijas atlieka humanoidiniai robotai ir tokių pavyzdžių tik daugės“, – pasakoja Gintautas Tamulevičius.

Matematikos ir informatikos studijos – raktas į ateities perspektyviausias profesijas. „Apie matematiką, kaip universalią kalbą, visų mokslų pagrindą pasakoti jau neverta – visi tą suvokia ir žino. Ant šios universalios kalbos yra formalizuotas ir abstraktus žmonijos mąstymas, visi žmonijos techniniai pasiekimai ir mokslai. Informatika (kurią pavadinčiau matematikos dukterimi) mūsų gyvenime taip pat tapo neatsiejama dalimi. Mes jau neįsivaizduojame gyvenimo be elektroninio pašto ir laiškų, interneto naujienų tinklalapio, socialinio tinklo, elektroninės bankininkystės. Dar daugiau, informatika skverbiasi į kitas mūsų gyvenimo sritis: matome atsirandančius kompiuterizuotus įrankius, robotus, dirbtinį intelektą medicinoje, transporte, gamyboje, versle. Sparčiausiai augančios technologijos remiasi dirbtiniu intelektu, robotika, duomenų analitika. Visos šios sritys reikalauja gilių matematikos ir informatikos žinių. Taigi tiek matematikos, tiek informatikos studijos iš esmės yra raktas į ateities perspektyviausias profesijas, tiek esančias, tiek būsimas. Šias studijas baigę specialistai galės dirbti tiek pramonėje, tiek versle, tiek akademinėje srityje. Šių specialistų vaidmuo visuomenėje, kurios gyvenime vis dažniau dalyvaus robotai, kurioje technologijos užims vis didesnį vaidmenį, o švietimas ir mokslas taps pagrindiniu pažangos garantu – bus milžiniškas“.

2020 m. sausio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Taryba išrinko naująjį VU vadovą. Didžiausios aukštosios mokyklos Lietuvoje rektoriumi tapo prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Naujasis rektorius išrinktas 5 metų kadencijai ir pareigas eiti pradės nuo balandžio 1 dienos.

Išrinkti naująjį VU rektorių Tarybai prireikė dviejų balsavimo ratų. Pirmajame rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos Tarybos narių balsų daugumos.

Į antrąjį balsavimo ratą pateko prof. dr. Ramūnas Stepanauskas ir prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Daugiausia balsų Tarybos nariai skyrė prof. dr. Rimvydui Petrauskui, kuris gavo 8 balsus.

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas yra VU Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, Vasario 16-osios fondo tarybos narys, buvęs Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys.

Vadovaujantis VU statutu, rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai iš 11. Jeigu balsuojant pirmąkart nė vienas kandidatas nesurenka nustatytos balsų daugumos, rengiamas antras balsavimo ratas, kuriame dalyvauja daugiausia ir vienodai balsų surinkę kandidatai.

Trečiasis balsavimo ratas rengiamas, jei per pirmuosius du ratus nė vienas kandidatas nesurenka nustatytos balsų daugumos. Trečiajame rate rektorius išrenkamas ne mažesne kaip 5 balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš kelių daugiausia ir vienodai balsų antrajame balsavimo rate surinkusių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemtų posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

Dėl VU rektoriaus pareigų, be prof. dr. Rimvydo Petrausko, varžėsi dar 5 kandidatai: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, „Bigelow“ vandenynų mokslų laboratorijos Vienos ląstelės genomikos centro JAV direktorius, vyresnysis mokslininkas prof. dr. Ramūnas Stepanauskas bei dabartinis VU rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas.