Sidebar

COST veiklos susitikime dėmesys našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo problemoms

Vilniaus universitete (VU) 2019 m. kovo 28–29 d. vyko baigiamasis COST veiklos IC1406 „High-Performance Modelling and Simulation for Big Data Applications“ (cHiPSet) valdymo komiteto ir darbo grupių susitikimas. Jį organizavo VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (DMSTI).

2019 04 15 COST veiklos susitikime Renginyje dalyvavo 80 mokslininkų iš maždaug 40-ies Europos universitetų. Dalyviai, susirinkę iš 28 šalių, aptarė ateities planus ir bendradarbiavimo galimybes tarp įvairių universitetų  mokslininkų. Didžiausias dėmesys buvo skirtas COST veiklos IC1406 rezultatų aptarimui ir pristatymui, darbo grupių (WG) diskusijoms. COST veiklos IC1406 Valdymo komiteto atstovai iš Lietuvos – MIF DMSTI bendruomenės atstovai dr. Viktor Medvedev ir prof. dr. Olga Kurasova.

Pagrindinis COST veiklos tikslas yra sudaryti sąlygas ilgalaikiam bendradarbiavimui tarp mokslininkų, dirbančių ir sprendžiančių našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo problemas didelės apimties duomenų kontekste (Big Data). Didelės apimties duomenų eroje atsiranda naujų iššūkių, kliūčių, kurias tenka spręsti mokslinei bendruomenei. O kartu atsiveria ir naujos perspektyvos našiųjų skaičiavimų technologijoms, kurios padeda didelius duomenų kiekius paversti vertinga informacija. Veiklos metu buvo siekiama susisteminti ir koordinuoti mokslinius tyrimus našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo srityse, sprendžiant didelės apimties duomenų problemas.

Jauniems Lietuvos mokslininkams ir doktorantams iš įvairių Lietuvos universitetų buvo suteiktos galimybės dalyvauti COST veiklos IC1406 organizuojamuose doktorantų mokyklose ir simpoziumuose. 

2019 04 15 COST copy2019 04 15 CHIPSET copy

L. Būtėnas: „Reikia sugebėti turinį ne tik greitai sukurti, bet ir dažnai jį atnaujinti“

Informacines technologijas (IT) išmanančių specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Kodėl taip yra ir kas vyksta IT rinkoje nutarė išsiaiškinti LRT laidos „10–12“ vedėja Neringa Gudišauskaitė. Vasario mėn. pabaigoje ji į diskusiją pakvietė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) lektorių Liną Būtėną, „Tieto Lietuva“ vadovą Tomą Vitkų ir „Wix Lietuva“ vadovę Moniką Laukaitę.

2019 04 15 LRT laida su L ButenuAsociacijos „Infobalt“ duomenimis Lietuvoje 2020 metais trūks apie trylikos tūkstančių IT specialistų. Laidoje N. Gudišauskaitė pabandė paieškoti, koks Lietuvos miestas atitinka šį skaičių, tai – Gargždai: „Visų Grargždų gyventojų reikėtų informacinių technologijų rinkai kaip potencialių darbuotojų“.

Pasak M. Laukaitės, šiuo metu vien „Wix Lietuva“  įmonėje yra penkiasdešimt darbo pozicijų, kuriose trūksta specialistų. „Wix“ į Lietuvą perkelia vis daugiau ir daugiau produktų, įmonė stabiliai auga globaliu mastu. „Pastebėjau, kad IT rinka Lietuvoje keičiasi. Laimi tie darbuotojai, kurie nuolatos tobulina savo žinias, nebijo iššūkių,“ – mintimis dalijosi M. Laukaitė.

Jai paantrino ir VU MIF lektorius L. Būtėnas, išskirdamas, kad IT srities edukacijos specialistai turi būti lankstūs ir ieškoti būdų  ne tik greitai kurti turinį, bet ir dažnai  jį vėl ir vėl atnaujinti: „Tai auganti ir nuolat besikeičianti rinka. Sukurtas turinys per trumpą laiką gali tapti nebeaktualus, gali greitai pasikeisti technologijų taikymo praktika.“

T. Vitkus džiaugėsi, kad Lietuvos universitetai ruošia labai stiprius specialistus, todėl jau galima samdyti ir trečiakursius. Kalbėdamas apie išsilavinimo lygį, „Tieto Lietuva“ vadovas nevengė ir pajuokauti: „Nebegalime spausti universitetų dar labiau, tada jau galėtume samdyti ir antro kurso studentus, o tas negerai visai sistemai.“

Visą laidos „10–12“ įrašą galite perklausyti LRT mediatekoje. Pokalbis, kuriame dalyvauja MIF lektorius L. Būtėnas, prasideda nuo 52 laidos minutės. 

Darbo rinkos ateitis – augantis duomenų analitikų poreikis

Prieš dvidešimt metų dirbtinio intelekto sąvoka buvo sutinkama tik fantastikoje. Šiandien tai kasdienis didžiųjų duomenų (angl. big data) analitikų įrankis, plačiai taikomas bankuose, prekybos, informacinių technologijų (IT) bei finansų įmonėse, tyrimų centruose – visur, kur susiduriama su dideliais informacijos srautais. Tad nenuostabu, kad reikia ir žmonių, gebančių sėkmingai taikyti dirbtinio intelekto metodus duomenų analizei.

Kaip pastebi „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, pastaraisiais metais ženkliai išaugo ne tik IT specialistų, bet ir ekspertų, gebančių dirbti su duomenimis, poreikis: „Jeigu 2015 metais per mėnesį paskelbdavome vidutiniškai 700 darbo pasiūlymų, skirtų IT specialistams, tai 2019 metais startuojame su 1000 IT darbo pasiūlymų per mėnesį.“

2019 04 11 Jurgita Markeviciute204x307„Harvard Business Review“ duomenų analizę įvardija kaip karščiausią XXI amžiaus specialybę. Priežastis paprasta: informacijos kiekis pasaulyje padvigubėja kas dveji metai; tuo tarpu kvalifikuotų analitikų kiekis taip sparčiai neauga. Pastaraisiais metais duomenų mokslas (angl. Data Science) Jungtinėse Valstijose nuolat puikuojasi pačių perspektyviausių specialybių sąraše.

Lietuvoje taip pat ruošiami duomenų analizės specialistai. Nuo šių metų rugsėjo būsimi studentai galės rinktis Duomenų mokslo bakalauro studijas Vilniaus Universitete (VU). Pasak vienos iš programos kūrėjų, VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanės dr. Jurgitos Markevičiūtės, naująja programa siekiama ne tik suteikti reikiamą išsilavinimą bei išugdyti gebėjimą analizuoti informaciją, bet ir užtikrinti, kad paruošti specialistai atitiktų darbo rinkos poreikius ir baigę studijas galėtų sėkmingai joje įsitvirtinti.

Duomenų mokslo programa – tai statistinės analizės ir informatikos sintezė. Ypač akcentuojamas sugebėjimas įgytas žinias praktiškai pritaikyti įvairiose srityse. „Duomenų mokslas susideda iš trijų esminių komponentų: labai gilios verslo problematikos supratimo, gilių dirbtinio intelekto ir matematikos žinių ir plačių programavimo žinių,“ – vardija Egidijus Pilypas, VU absolventas, savo žinias ir entuziastingą domėjimąsi naujausiomis dirbtinio intelekto tendencijomis pavertęs sėkmingu tarptautiniu verslu.

2019 04 11 Egidijus Pilypas308x205Studijuodamas Matematinės statistikos magistrantūroje, E. Pilypas kartu su VU docentu Pranu Vaitkumi kūrė įvairius dirbtinio intelekto algoritmus akcijų ir valiutų rinkų prognozei. Nematydamas tolesnių veikos perspektyvų, pradėjo galvoti, kaip šiuos algoritmus pritaikyti versle: „Susitikęs su savo būsimu partneriu Šarūnu Chomentausku, jam papasakojau, kad sugebu taikyti geriausius dirbtinio intelekto algoritmus pasaulyje, bet neturiu verslo problemos, kurią jie galėtų išspręsti. Jis iš karto išgeneravo idėją, kad mums reikia prognozuoti, kurie mobilaus operatoriaus klientai yra labiausiai linkę atsijungti.“

Taip savo veiklą pradėjo „Exacaster“ startuolis, orientuotas į telekomunikacijų įmonių vartotojų elgsenos prognozavimą. Šiandien tai didelių duomenų analizės įrangą kurianti įmonė, savo paslaugas teikianti Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nyderlandų, Pietų Amerikos rinkoms.

Šios įmonės augimas – ne atsitiktinės sėkmės istorija, o profesionalaus požiūrio į pasaulyje vyraujančias tendencijas pasekmė. „Prieš devynerius metus mes su Šarūnu startavome dviese. Nuo to laiko darbuotojų skaičius įmonėje auga kiekvienais metais. Analizės poreikis didėja visose verslo srityse, ypač tose, kur vyksta skaitmenizacijos procesai: nuo telekomunikacijų, bankininkystės, mažmeninės prekybos iki transporto ir gamybos sektoriaus,“ – įžvalgomis dalijasi vienas iš „Exacaster“ įkūrėjų.

Jam antrina ir R. Karavaitienė, pastebėdama, kad duomenų mokslo analitikų paklausa kasmet auga 15 procentų. „Šių specialistų poreikis tik augs ir, tikėtina, kad daug sparčiau (tai bus matuojama jau ne procentais, o kartais) nei pastaraisiais metais,“ – prognozuoja „CV-Online“ marketingo vadovė. Šiai nuomonei pritaria ir dr. J. Markevičiūtė. Pasak jos, šiandieninis pasaulis nebeįsivaizduojamas be duomenų mokslo.

Išrinktas naujas Senato narys

Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija 2019 m. balandžio 8 d. vykusio elektroninio posėdžio metu patvirtino rinkimų į laisvą Senato nario vietą rezultatus.

Suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog daugiau nei 50 procentų surinko prof. dr. Julius Žilinskas, kurį Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariu.

Naujai išrinktas narys savo pareigas pradės eiti jau artimiausiame Senato posėdyje – 2019 m. balandžio 16 dieną. Pasibaigus šiems rinkimams Senate vėl yra 41 narys.
2019 04 10 Julius Žilinskas332x380

 

 

 

 

Rinkimų balsavimo rezultatai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovo Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 91/124 (73,38 proc.)

Doc. dr. Arvydas Kregždė – 38 (41,75 proc.)

Prof. dr. Julius Žilinskas – 50 (54,94 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Vilniaus universiteto informatikui suteiktas Latvijos universiteto Garbės daktaro vardas

Seniausio ir didžiausio Latvijos universiteto senatas š. m. kovo 25 d. Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Dzemydai suteikė Latvijos universiteto Garbės daktaro vardą (Doctor Honoris Causa).

Iškilminga Doctor Honoris Causa diplomo teikimo ceremonija įvyks rugsėjo 30 d., kai bus minimas Latvijos universiteto šimtmetis.

2019 04 10 daktaras G Dzemyda E Kurausko nuotr340x250Matematikos ir informatikos fakultete dirbantis profesorius vadovauja Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutui. Prof. G. Dzemyda aktyviai bendradarbiauja su Latvijos universiteto mokslininkais, kartu organizuoja reguliariai vykstančias tarptautines mokslines konferencijas „Baltic Conference on Data Bases and Information Systems“ ir „Data Analysis Methods for Software Systems“, bei leidžia mokslinį žurnalą „Baltic Journal of Modern Computing“.

Doctor Honoris Causa vardai suteikiami universitetuose už ypatingus nuopelnus vykdant veiklą, atitinkančią Universiteto misiją. Pastaraisiais metais Vilniaus universitetas šį garbingą vardą suteikė Tomui Venclovai, Otmar Seul ir Marie-Claude Viano.

Prof. M.-C. Viano didelę gyvenimo dalį paskyrė Lietuvai ir bendradarbiavimui su VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkais. Pirmieji jų kontaktai su Lilio mokslų ir technologijų universitetu užmegzti dar 1995 m.

E. Kurausko nuotr.

„GASE“ vasaros programa: galimybė išvykti į Taivaną

Taivano nacionalinis universitetas kviečia išnaudoti unikalią galimybę ir pasisemti žinių rytų Azijoje įsikūrusioje saloje.

„GASE“ vasaros programa „Quantum Technology“ vyks 2019 m. nuo birželio 17 d. iki liepos 27 d. Programa susideda iš kvantinės technologijos, dirbtinio intelekto kursų ir laboratorinių tyrimų. Paraiškos pateikimo terminas: 2019 m. balandžio 26 d.

Reikalavimus atitinkantys programos dalyviai gauna stipendiją, kad padengtų programos mokesčius, kelionės draudimą ir apgyvendinimą. Daugiau informacijos rasite čia.

Jei turite klausimų, prašome susisiekti su mumis adresu .

2019 04 09 studijos Taivane 1 764x1078

2019 04 09 studijos Taivane 2 762x1076

Palangoje vyko konferencija „Studijos ir mokslas Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultete”

2019 04 08 konferenciija Palangoje380x250Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai ir mokslininkai jau šeštąjį kartą Palangoje organizavo respublikinę konferenciją „Studijos ir mokslas Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultete”. Balandžio 5-ąją į viešbučio „Grand Baltic Dunes” konferencijų salę susirinko apie 80 mokytojų ir moksleivių.

Konferenciją pradėjo MIF Dekanas Paulius Drungilas. Pranešimus skaitė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, asist. dr. Aldona Skučaitė, doc. dr. Povilas Treigys, lekt. Eduardas Kutka bei prof. dr. Rimas Norvaiša.

Apie matematinį samprotavimą mokykloje kalbėjęs prof. R. Norvaiša konferencijoje pristatė ir uždavinių pavyzdžius, kurie itin sudomino dalyvius. Grupė moksleivių turėjo anksčiau išvykti iš konferencijos dėl pasirodymo, kuriame turėjo koncertuoti. Jų mokytojai moksleivius tik iš trečio karto pavyko įkalbėti skubėti į koncertą ir atsitraukti nuo uždavinių sprendimo.

Šių metų konferencijos iniciatorė doc. dr. J. Markevičiūtė džiaugėsi padidėjusiu dalyvių skaičiumi ir moksleivių aktyvumu: „Labai gera matyti į konferenciją susirinkusius moksleivius, kurie yra labai aktyvūs ir motyvuoti. Maloniai nustebino jų įsitraukimas bei aktyvus dalyvavimas”.

MIF mokslininkai ne tik ketina išlaikyti respublikinės konferencijos „Studijos ir mokslas Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultete” tradicijas, bet, ir sulaukę kvietimų, planuoja lankyti kitas mokyklas ir regionus.

2019 04 08 2konferec Palangoje397x2642019 04 08 konfer Palangoje397x264

Skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų konkursas

Skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardinių stipendijų konkursas.

Studentai, pretenduojantys gauti stipendiją, kamieniniam akademiniam padaliniui iki balandžio 9 d. turės pateikti prašymą skirti vardinę stipendiją, mokslo, visuomeninę ir meninę veiklą įrodančių dokumentų kopijas ir užpildytą kandidato LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos formą. Studentai apie šią galimybę bus informuoti Vilniaus universiteto suteiktu elektroninio pašto adresu.

Kamieninis akademinis padalinys Studijų administravimo skyriui iki balandžio 15 d. gali teikti po 4 kandidatus kiekvienai stipendijai. Kiekvienu atveju iš keturių kandidatų du turi būti bakalauro arba vientisųjų studijų būsimųjų III-IV kursų studijų programų studentai, bei du magistro būsimojo II kurso arba vientisųjų studijų programų būsimųjų V-VI kursų studentai:

  • Prezidento A. Smetonos vardo stipendijai kiekvienas padalinys gali siūlyti po keturis kandidatus iš humanitarinių mokslų studijų srities arba humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės.
  • Prezidento K. Griniaus vardo stipendijai – po keturis kandidatus iš biomedicinos mokslų studijų srities arba gyvybės mokslų ir sveikatos mokslų krypčių grupių.
  • Prezidento A. Stulginskio vardo stipendijai – po keturis kandidatus iš fizinių mokslų studijų srities arba matematikos, informatikos ir fizinių mokslų krypčių grupių.
  • Prezidento A. Brazausko vardo stipendijai – po keturis kandidatus iš socialinių mokslų studijų srities arba ugdymo, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupių.
  • Prezidento J. Žemaičio vardo stipendijai – po keturis kandidatus iš technologijų mokslų studijų srities arba inžinerijos ir technologijos krypčių grupių.

Vilniaus universitetas iki balandžio 19 d. Lietuvos mokslų akademijai turi pateikti galutinį, kandidatų stipendijoms gauti, sąrašą. Galutinį kandidatų sąrašą tvirtina Universiteto komisija, sudaryta iš kamieninių akademinių padalinių atstovų.

Siūlant kandidatą, Studijų administravimo skyriui elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai:

  1. Studento prašymo skirti vardinę stipendiją kopija.
  2. Studento studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimas, parengtas atsižvelgus į ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus, studento dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo ir kitus darbus, pasirašytas padalinio vadovo.
  3. Kandidato mokslo darbų, pranešimų kopijos.
  4. Studento užpildyta „Kandidatų, LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos forma“.

Vilniaus universiteto atrinkti kandidatai nuo balandžio 23 d. iki gegužės 1 d. 15 val. skaitmeniniu pavidalu turės pateikti paraiškas ir dokumentus Lietuvos mokslo akademijos nurodytu adresu: http://www.lma.lt/Paraiskos/2019-m-lietuvos-respublikos-prezidentu-vardiniu-stipendiju-konkursas.

Prezidentų vardinių stipendijų nuostatus galima rasti adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.420727.  

Turint klausimų dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų, maloniai prašome kreiptis į Studijų administravimo skyriaus Finansinės paramos studentams koordinatorę Jurgitą Alonderytę-Venckienę telefonu (8 5) 219 3235 ir/ar el. paštu .

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos