Sidebar

MIF kviečia į seminarą: „Pensijų kaupimas: laikas priimti sprendimą”

Kitą savaitę, gegužės 21 d., Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) organizuojamas Finansų ir draudimo matematikos seminaras „Pensijų kaupimas: laikas priimti sprendimą”.

Įsigaliojus pensijų reformai, 2019 m. visi jaunesni nei 40 metų pilnamečiai dirbantys asmenys gaus arba jau gavo kvietimą pradėti kaupti pensijai, taip pat visi dalyvaujantys pensijų kaupime turi apsispręsti, ar lieka sistemoje. Sprendimą priimti galima iki 2019 m. birželio 30 d.

Daugiau sužinoti apie pensijų kaupimą ir naująją reformą padės Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis ir SODROS Komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.

Data: 2019 m. gegužės 21 d., 16.30 val.

Vieta: VU MIF, Naugarduko g. 24, 102 aud., Vilnius

Kviečiame dalyvauti!

2019 05 16 Pensiju kaupimas820x312

Rudenį MIF startuoja XXI amžiaus specialybės – duomenų mokslo studijos

Duomenų mokslas – tai nauja, pasaulyje ypač sparčiai besivystanti duomenų analizės sritis, jungianti modernius ir klasikinius statistinius metodus su pažangiomis informacinėmis technologijomis. Vilniaus universitetas šiemet kviečia į duomenų mokslo studijas. Apie jas pasakoja programos dėstytojai – Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė ir doc. dr. Viktor Skorniakov.

- Kodėl duomenų mokslas vadinamas XXI amžiaus specialybe?

2019 05 14 Jurgita326x217Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: XXI amžius yra duomenų amžius. Naujos technologijos suteikia galimybę rinkti ir kaupti vis didesnius duomenų kiekius. Tačiau vien duomenų turėjimas dar nesuteikia pranašumo verslo ar valstybės įmonėms. Reikia mokėti duomenis apdoroti ir iš jų „ištraukti“ tinkamą informaciją. O informacija apie save ir aplinką jau gali suteikti pranašumo prieš konkurentus.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Informacinių technologijų pažanga skatina milžiniškų duomenų kiekių kaupimą įvairiose veiklos srityse. Telekomunikacijų įmonės fiksuoja visą informaciją apie savo teikiamas paslaugas (skambučių trukmė, išnaudoti e. duomenų kiekiai, naudojami planai ir kt.). Prekybos centrus valdančios įmonės registruoja kiekvieno apsipirkimo, draudimo bendrovės – kiekvieno sandorio informaciją. Išmaniosios kameros, sumontuotos virš reklaminių monitorių viešose zonose, nustato žiūrovo amžių, lytį bei emociją ir sekundės tikslumu surašo šią informaciją į duomenų bazes. Socialinių tinklų valdytojai kasdien surenka didžiulius tinklo vartotojų generuojamos informacijos (teksto, statinio ar dinaminio vaizdo pavidalu) kiekius. Ir tai tik dalis pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo.

Sukauptą informaciją galima efektyviai panaudoti optimizuojant organizacijų veiklą, tad nenuostabu, kad su augančiais informacijos srautais auga ir ją gebančių analizuoti specialistų poreikis. Netgi Jungtinių Tautų Organizacija yra įtraukusi didžiųjų duomenų panaudojimą tvariam vystymuisi į globalių žmonijos problemų sąrašą ir aktyviai dirba, kad akumuliuojami duomenų srautai būtų panaudojami visos žmonijos gerovei.

- Kokių darbo pasiūlymų ir kokiose srityse gali tikėtis studijas baigęs absolventas?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų analitikas ar duomenų mokslininkas reikalingas kone kiekvienoje įmonėje. Mažesnėse galbūt dirbs vienas ar keli asmenys, o didesnėse yra skyriai ar departamentai. Pavyzdžiui, jei įmonė nori planuoti savo pirkimus ar pardavimus, nori stebėti reklamos poveikį rinkoje, sekti socialinių tinklų vartotojų vartojimo įpročius ir siūlyti produktus, reikalingas duomenų mokslininkas. Jei valstybinio sektoriaus įmonės nori optimizuoti savo veiklą, prognozuoti šalies raidą, priimti racionalius politinius sprendimus, paremtus turimais duomenimis, būtinas duomenų analitikas.

2019 05 14 Viktor326x218Doc. dr. Viktor Skorniakov: Pritariu Jurgitai. Žvelgiant tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio rinkų tendencijas, akivaizdu, kad duomenų analitikai reikalingi visose srityse, kuriose įmanoma panaudoti sukauptus duomenis optimizuojant vykdomą veiklą. Be jau įvardytų sričių (telekomunikacija, verslas, logistika, įvairios kitos e. paslaugos, valstybės valdymo aparatas), galima paminėti sveikatos, finansų, robotikos ir dirbtinio intelekto sektorius. Baigęs studijas absolventas gali įsidarbinti tiek specializuota veikla užsiimančioje organizacijoje, turinčioje savo analitikų padalinį (banke, prekybos tinkle ar holdingo, robotikos įmonėje), tiek kompanijoje, teikiančioje duomenų analizės paslaugas, leidžiančias optimizuoti tikslinių užsakovų veiklą.

Kaip pavyzdžius galiu išskirti tokias įmones kaip „Nielsen“, kuri specializuojasi rinkodaros sprendimų srityje, Lietuvoje veiklą sėkmingai pradėjęs ir sparčiai užaugęs startuolis „Exacaster“, kuris siūlo dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos įmonėms, teikia didelių duomenų srautų valdymo paslaugas, ar „Scope International“, kuri analizuoja klinikinių tyrimų duomenis, teikia medicininių duomenų tvarkybos paslaugas, turi savo padalinį Vilniuje.

- Kokių gebėjimų turi turėti duomenų analitikas? Ar įgytos žinios turi būti nuolat atnaujinamos?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslininkui būtinos išsamios statistikos ir duomenų analizės žinios, jam reikia mokėti gerai dirbti su įvairiomis duomenų bazėmis, jis turi gebėti programuoti. Taip pat reikalingos tos srities, kurioje jis dirba (ekonomikos, rinkodaros, medicinos, neuromokslų, politikos ir kt.), žinios, kad galėtų interpretuoti gautus rezultatus. Be to, labai svarbu kūrybiškumas. Kiekviena situacija yra unikali, reikia gebėti į ją įsigilinti ir pritaikyti turimas žinias arba suprasti, ką naujo būtina išmokti, kad būtų galima pasiekti rezultatą. Ne mažiau svarbu gebėti pristatyti rezultatus ne tik specialistams, bet ir nespecialistams. Tinkamai ir etiškai pateikti rezultatus yra gero duomenų mokslininko požymis.

Šioje srityje mokomasi visą gyvenimą, kadangi technologijos nuolat tobulėja, analizės metodų daugėja ir neužtenka vien tik baigti universitetą. Aukštoji mokykla padeda išmokti mąstyti ir jaustis gerai nuolat kintančioje aplinkoje, suteikia bazinių ir tam laikotarpiui aktualių naujausių žinių ir gebėjimų. Aukšto lygio mokslininkai taip pat turi žinių, kurios dar nėra plačiai taikomos darbo rinkoje, bet ateityje jų prireiks. Baigus universitetą tobulėti privaloma, priešingu atveju po kelerių metų galima labai smarkiai atsilikti darbo rinkoje ir prarasti konkurencingumą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų analitikas turi gerai išmanyti statistinį modeliavimą, mašininį mokymą, optimizavimą, algoritmų teoriją, objektinį ir funkcinį programavimą, suprasti duomenų bazių organizavimo ir tvarkymo principus, skaičiavimo kompiuterių telkiniuose principus. Tai – tarpdisciplininė specialybė. Mokymasis visą gyvenimą – neatsiejama šios specialybės dalis. Be išvardytų matematikos ir informatikos sričių, reikalingos ir specifinės srities, į kurios problematiką gilinamasi, žinios. Jų paprastai suteikia užsakovas, tačiau duomenų analitikas turi gebėti integruoti savo turimas ir užsakovo suteiktas žinias, todėl sisteminis mąstymas ir gebėjimas integruoti įvairių sričių pasiekimus – ne mažiau svarbios savybės.

- Ar studijos vyks tik Lietuvoje? Kokiomis žiniomis ir patirtimi praturtėjama studijuojant užsienio universitetuose?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Visi Vilniaus universiteto studentai turi galimybę išvažiuoti semestrui ar dviem studijuoti į užsienį pagal „Erasmus+“ arba dvišalių mainų programas. Universitetas turi sudaręs per tūkstantį „Erasmus+“ sutarčių su 431 aukštąja mokykla ir apie 170 dvišalių tarptautinių sutarčių.

Studijos užsienyje padeda susipažinti su įvairiomis kultūromis ir mokymosi sistemomis. Be to, užsienio universitetuose gali pasirinkti studijuoti dalykus, kurių galbūt nėra mūsų universitete. Studentų įgyta patirtis praverčia vėliau dirbant tarptautinėse kompanijose, kai reikia bendrauti su įvairių kultūrų atstovais.

- Svarbu įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Ar studentai atliks praktiką įmonėse?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Ketvirtame kurse visi studentai privalo atlikti trijų mėnesių praktiką, kuri leidžia pritaikyti studijų metu įgytas žinias įmonėse. Be to, atskiruose kursuose studentai spręs praktinius uždavinius, mokysis analizuoti ir pateikti rezultatus. Ypač daug dėmesio skiriama praktiniams uždaviniams spręsti atliekant kursinius darbus. Temos kursiniams darbams bus skiriamos iš mūsų dėstytojų ir mokslininkų, socialinių partnerių ir kitų fakultetų dėstytojų suformuluotų aktualių uždavinių.

- Kas parengė duomenų mokslo programą? Ar planuojate kviesti dėstytojus iš užsienio?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslo programą rengė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai ir mokslininkai – statistikos, tikimybių teorijos, duomenų analizės ir informatikos specialistai. Dėstytojai, dirbdami mokslinį darbą šiose srityse, vykdami mokslinių ir dėstymo vizitų į užsienį, nuolat tobulėja, kuria naujus metodus, kurie dar tik bus taikomi ateityje.

Be to, į mokymosi procesą ketinama įtraukti socialinius partnerius, kurie galėtų pateikti praktinių problemų, su kuriomis susiduria įmonės, pavyzdžių.

Planuojama kviesti trumpiems vizitams dėstytojus iš užsienio universitetų pagal „Erasmus+“ programą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų mokslo studijų programą rengę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai aktyviai domisi savo tikslinėmis sritimis, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, spausdina straipsnius užsienio mokslo leidiniuose, turinčiuose aukštą tarptautinį reitingą, seka bendras šio mokslo tendencijas. Kadangi programa bus vykdoma pirmus metus, konkrečių užsienio dėstytojų vizitų anonsuoti negalime, tačiau kviestiniai dėstytojai (ypač praktikai, dirbantys įmonėse, ir teoretikai) – vienas prioritetinių šios programos tikslų.

Straipsnis publikuotas 15min.lt 

MOKSLINIAI TYRIMAI: klampaus skysčio tekėjimo uždaviniai

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas atlieka mokslinį tyrimą „Klampaus skysčio tekėjimo uždaviniai srityse su begaliniais laisvais paviršiais“.

2019 05 13 Knygos380x250Projekto tikslas – tobulinti VU MIF mokslininkų kompetenciją kartu su Rusijos (St. Peterburgas) mokslininku prof. habil. dr. Vsevolod Solonnikov vykdant bendrus mokslinius tyrimus.

Tyrimo metu iš prof. habil. dr. V. Solonnikov patirties ir žinių semsis VU doktorantai bei magistratūros studijų programos „Matematika“ studentai. Projekto metu savo patirtimi vizituojantis mokslininkas taip pat dalinsis ir su jaunais bei patyrusiais VU matematikais.

Tyrimo metu bus nagrinėjami klampaus skysčio judėjimo uždaviniai su begaliniais laisvais paviršiais. Planuojama sukurti naują baigtinių artinių algoritmą ir jo pagalba įrodyti uždavinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei ištirti sprendinio asimptotiką ir gauti sprendinio įverčius.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-12-0002) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

2019 5 14 VU logo167x80 copy2019 05 14 Europos sajungos fond192x80

MIF profesoriams skirtas apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus

Matematikos ir informatikos (MIF) profesoriai habil. dr. Mifodijus Sapagovas, dr. Tadas Meškauskas ir habil. dr. Feliksas Ivanauskas sulaukė ypatingo dėmesio – jiems skirtas apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais.
2019 05 10 VU is drono380x250Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas, vadovaudamasis VU mokslininkų skatinimo už reikšmingus mokslo pasiekimus tvarkos aprašu, patvirtintu 2014 m. sausio 9 d. Nr. R-12, ir, siekdamas skatinti mokslinę veiklą Vilniaus universitete, skyrė apdovanojimus už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais geriausių mokslinių darbų autoriams ir (arba) autorių kolektyvams.

MIF mokslininkų pasiekimai priskiriami prie geriausių fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijos.

Habil. dr. M. Sapagovui, dr. T. Meškauskui, habil. dr. F. Ivanauskui apdovanojimas skirtas už straipsnį: Influence of complex coefficients on the stability of difference scheme for parabolic equations with non-local conditions. Applied Mathematics and Computation, vol. 332, 2018, p. 228–240, doi: 10.1016/j.amc.2018.03.072. 


Su rektoriaus įsakymu galite susipažinti čia.

Vilniaus universitetas vėl tituluotas geriausiu universitetu Lietuvoje

Gegužės 8 d. paskelbtas naujausias šalies aukštųjų mokyklų reitingas penktąjį kartą Vilniaus universitetą (VU) titulavo Lietuvos universitetų lyderiu. Iš 100 galimų vertinimo taškų VU surinko 61,7.

Šių metų reitingų duomenimis, VU yra tarp moksliškiausių, tiesa, įvertinti tik Lietuvos mokslų tarybos 2017 m. mokslo ir meno sričių krypčių darbų ekspertinio vertinimo duomenys – tarptautiniai moksliškumo rodikliai nevertinti.
2019 05 09 VU380x250Lyderiaujama pagal studijų kokybės rodiklius, VU taip pat renkasi daugiausia gabiausių Lietuvos abiturientų. Be to, VU akademinis personalas pripažįstamas kaip vienas stipriausių Lietuvoje, o mūsų studentai savo Alma Mater vertina palankiausiai.

VU pirmauja pagal studentų požiūrį į savo universitetą: jie yra labiausiai patenkinti savo studijomis, dėstytojų kompetencijomis ir profesionalumu. VU gali pasigirti didžiausiu gabiausių studentų ir didžiausiu doktorantūros studijų vietų skaičiumi Lietuvoje.

Šių metų aukštųjų mokyklų reitinge buvo labiau sureikšmintas darbdavių vertinimo kriterijus. VU šioje srityje pirmauja kaip ir pernai. Tūkstančio darbdavių apklausa, kurioje buvo klausiama, ar absolventų žinios atitinka jų įmonių poreikius, kokį universitetą rekomenduotų savo vaikui ir kaip sekasi alumnams įsidarbinti po studijų, parodė, kad darbo rinkoje paklausiausi yra būtent VU alumnai.
2019 m. reitinge atsirado ir naujas svarbus kriterijus – studentų nubyrėjimas. VU jis buvo įvertintas kaip vienas mažiausių.

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge universitetai kasmet vertinami pagal 65 skirtingus parametrus, kurie suskirstyti į 7 stambius kriterijus: moksliškumą ir aukščiausius akademinio personalo pasiekimus, esamą ir ateities akademinį personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus, konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje, studentų ir studijų skaičius, studijų ir mokslo aplinką, studentų požiūrį į savo universitetą.

Kvietimas dalyvauti Seulo technologijų universiteto organizuojamoje vasaros mokykloje

Vilniaus universiteto bakalauro studentai turi unikalią galimybę dalyvauti atrankoje į vasaros mokyklą Pietų Korėjoje, Seulo technologijų universitete, 2019 m. liepos 15-26 dienomis. 

Prašome siųsti savo motyvacinį laišką lietuvių ar anglų kalbomis ir akademinių rezultatų išrašą, dokumentai priimami iki 2019 m. gegužės 9d. (imtinai). 

SVARBU: VU bakalauro studentams yra skiriamos 3 nemokamos vietos, tiems studentams kurie nėra studijavę Pietų Korėjoje (nemokami kursų mokesčiai bei apgyvendinimas) daugiau informacijos galite gauti čia.

Lėktuvo bilietai nėra apmokami. 

Dokumentus pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių, VU Centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus siųsti el. paštu:   iki 2019 gegužės 9 d. (imtinai). Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį , tel. (8-5) 268 7156.

Dr. R. Kašuba: „Olimpiados pradinukams tikslas – atrasti matematikos džiaugsmą“

Paskutinį balandžio mėn. šeštadienį vyko IV-oji Lietuvos pradinukų matematikos olimpiada (LPMO). Šį nacionalinį konkursą organizuoja Nacionalinė gabių vaikų akademija, kuriai vadovauja Ingrida ir Alfredas Ramanauskai. Jau daug metų prie organizavimo prisideda Matematikos ir informatikos fakulteto dr. Romualdas Kašuba.

2019 05 06 Pradinukai794X285

Olimpiadoje kviečiami dalyvauti geriausius rezultatus šalies savivaldybių matematikos olimpiadose pasiekę 3-4 klasių mokiniai. Kiekvienos savivaldybės kviečiamų mokinių skaičius nustatytas pagal vaikų skaičių savivaldybėje. Papildomai kviečiami tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ užėmę pirmąsias 10 vietų šalies mastu.

Pasak olimpiados iniciatoriaus dr. R. Kašubos, pagrindinis tikslas – palaikyti natūralų vaikų norą perprasti juos supantį pasaulį, natūraliai parodyti, kaip yra tvarkomasi su skaičiais ir taip nejučiomis  sudominti juos matematika.

Baigiamajame etape trečių bei ketvirtų klasių grupėse varžėsi ir uždavinius sprendė 150 moksleivių iš 40 savivaldybių mokyklų.

Sveikiname IV-osios LPMO 2019 nugalėtojus:

  • Eduardas Knieta, 3 kl., Klaipėda
  • Augustas Kerys, 3 kl., Vilnius
  • Juozas Bierontas, 4 kl., Kaunas
  • Bernardas Pauželis, 4 kl., Klaipėda

Nacionalinė Gabių vaikų akademija gabius matematikai moksleivius baigiamajam konkursui subūrė po Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto stogu, tad, kol buvo tikrinami darbai, olimpiados dalyviai su dideliu noru leidosi į pažintinį žygį po netoliese esantį Vilniaus senamiestį.

LMPO pagrindiniai organizatoriai yra nevalstybinė progimnazijaMAGIS“, ją remia UAB „ENERGENAS“.

 

Profesorius Laimutis Telksnys apdovanotas aukso medaliu

2019 m. balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas universiteto atkūrimo trisdešimtmečio sukaktį, už nuopelnus atkuriant ir stiprinant universitetą apdovanojo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį aukso medaliu.

2019 04 30 Telksnys medalis380x250 2019 04 30 Telksniui medalis380x250
Lietuvos Rektorių konferencijos prezidentas prof. Artūras Žukauskas sveikina VDU atkūrimo 30 m. paminėjimo iškilmėse kartu su Lietuvos universitetų Rektoriais. VDU 30-mečio aukso medalis
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos