Paradoksas: aukštos kompetencijos technologijų ekspertų reikia, bet laiko mokslams neduodame
Šiandien informacinių technologijų studijas universitetuose pradėję jaunuoliai karjeros galimybių daugeliu atvejų dairytis pradeda dar studijuodami. Tai suprantama – darbo rinkoje dažnai paklausesni realiose darbo sąlygose save išbandę specialistai nei itin gabūs, ką tik mokslus baigę, tačiau patirties neturintys jaunuoliai. Todėl praktikos siekiama įgyti kuo anksčiau. Vis dėlto, pradėjus derinti studijas ir darbą, neretai prioritetai pasiskirsto ne mokslo naudai.
Kelio dėl takelio mesti nerekomenduoja
Reali patirtis rodo, kad itin kompetentingi, tačiau jokių aukštųjų mokslų nebaigę sėkmingi specialistai yra veikiau išmintis iš taisyklės. Galiausiai vis tiek prireikia žinių ir gebėjimų, kuriuos geriausiai galima išugdyti aukštojoje mokykloje.
„Šiandien daugelis IT srities studentų antrame-trečiame kursuose jau dirba. Kai kurie dėl darbo studijas net apskritai meta arba pervertina savo galimybes ir paprasčiausiai nesugeba jų užbaigti sėkmingai. Dėl to būsimi profesionalai tikrai nemažai praranda, nes, kaip bebūtų, studijos yra reikšmingas atspirties taškas tiek sėkmingai karjerai, tiek asmeniniam tobulėjimui“, – teigia Vilniaus universiteto informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, Informacinių technologijų studijų programos vadovas doc. Linas Bukauskas.
Jėgas suvieniję „Danske Bank“ ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, ryžtasi spręsti problemą, inicijuodami „Future Pros“ (angl. ateities profesionalai) projektą, skirtą informacinių technologijų srities studentams. Programos tikslas – suteikti visas galimybes būsimiems profesionalams studijuoti ir dirbti išlaikant prioritetą mokslui.
Pasak „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centro administracijos vadovės Mildos Dzidolikienės, IT srities studentams šiandien paprastai nekyla problemų susirasti darbą jau antrame ar net pirmame kurse. Vis dėlto, organizacija laiko tinkamą išsilavinimą ir kompetencijas, įgytas studijų metu, būtinomis sėkmingam darbui ir karjerai. Todėl norint, kad įsidarbinus motyvacijos mokytis studentai neprarastų, siekiama sudaryti sąlygas dirbti taip, kad nenukentėtų studijų rezultatai ar suprastėtų paskaitų lankomumas.
„Jei norime tapti sėkminga technologijų kūrėjų, ne tik užduočių vykdytojų šalimi, turime skirti pakankamai dėmesio išsilavinimui ir suteikti galimybes studentams paskaitų metu gautas teorines žinias pritaikyti praktikoje“, – pabrėžia M. Dzidolikienė.
Jos teigimu, „Future Pros“ programoje dalyvaujantiems jaunuoliams sudaromos galimybės dirbti mokamą darbą jiems patogiu režimu, tolygiai paskirstant pastangas studijoms ir profesinei patirčiai organizacijoje: „Studentams iki dviejų metų trukmės programos metu suteikiamos galimybės įgyvendinti savo idėjas, prisidėti prie naujų produktų bei inovacijų kūrimo. Tokiu būdu jie gali iš arti pažinti organizacijos virtuvę ir aktyviai dalyvauti vykdomuose projektuose, įgyjant vertingos patirties“.
Mokslo turinį būtina priartinti prie praktikos
Doc. Linas Bukauskas sako, kad realioje darbinėje aplinkoje išmėginti universitete įgyjamas kompetencijas ir gebėjimus studentams iš tiesų labai naudinga. Dėl to galimybė efektyviai derinti šias sritis yra labai svarbi.
„Klaidinga manyti, kad universitetas suteikia tik teorines žinias. Studijose vis daugiau kliaunamasi į problemų sprendimą orientuotais metodais, siekiama kuo labiau priartinti mokslo turinį prie praktinių situacijų ir realių šiandienos procesų bei iššūkių“, – teigia akademikas.
Vis tik jis pripažįsta, kad dirbant realiose organizacijose studijų metu taikomus modelius ir žinias galima įvertinti iš kitų perspektyvų, pamatyti anksčiau nepastebėtus aspektus, atrasti naujus mąstymo būdus.
„Dėl to tikrai nesame prieš tai, kad studentai studijuodami dirbtų. Tiesiog darbas ir studijos turėtų papildyti vienas kitą ir sukurti tam tikrą sinergijos efektą, kuris leistų tobulėti dar greičiau ir būtų naudingas tiek žmogaus akademiniam išsilavinimui, tiek karjerai“, – sako doc. L. Bukauskas.
Įsilieti į organizaciją padeda mentoriai
Naujai sukurtoje programoje dalyvaujantiems studentams įsilieti į organizaciją padeda jiems priskirti mentoriai, kurie prisideda prie būsimų profesionalų ugdymo. Vienas iš tokių studentų mentorių, IT padalinio vyresnysis komandos vadovas Vidas Vasiliauskas sako, kad per programą į banką ateina ir labai talentingų jaunų žmonių, kurie gali iš karto reikšmingai prisidėti prie vykdomų projektų. Kiti gi įsivažiuoja po truputį. Bet kuriuo atveju ir vieni, ir kiti programos metu daug išmoksta.
„Dirbdami su mumis studentai gali pamatyti ir pajusti realią verslo aplinką, išbandyti technologijas ir sprendimus, su kuriais ateityje jiems gali tekti praleisti daug laiko. Esame pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus, paskirstome kiekvienam žmogui geriausiai tinkančias užduotis, stebime, kaip studentams sekasi, bandome nukreipti tinkama linkme“, – sako V. Vasiliauskas.
Galiausiai, daug kam ši programa tampa ir pirmuoju tolimesnės karjeros žingsniu.
„Kalbant apie studentų indėlį į naujų sprendimų vystymą, turime ir tikrų sėkmės istorijų, kai programos dalyviai prisidėjo prie didelių, visos organizacijos mastu matomų, projektų. Pavyzdžiui, keli studentai kūrė QR kodais grįstą problemų identifikavimo sistemą. Šio projekto rezultatas – mobilioji aplikacija, kuri leidžia registruoti bet kokias darbuotojų bendrosiose „Danske Bank“ biuro erdvėse pastebimas problemas, paprasčiausiai nuskenuojant telefonu QR kodą. Šį sprendimą planuojama taikyti visos grupės mastu“, – sako V. Vasiliauskas.
Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: XXI amžius yra duomenų amžius. Naujos technologijos suteikia galimybę rinkti ir kaupti vis didesnius duomenų kiekius. Tačiau vien duomenų turėjimas dar nesuteikia pranašumo verslo ar valstybės įmonėms. Reikia mokėti duomenis apdoroti ir iš jų „ištraukti“ tinkamą informaciją. O informacija apie save ir aplinką jau gali suteikti pranašumo prieš konkurentus.
Doc. dr. Viktor Skorniakov: Pritariu Jurgitai. Žvelgiant tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio rinkų tendencijas, akivaizdu, kad duomenų analitikai reikalingi visose srityse, kuriose įmanoma panaudoti sukauptus duomenis optimizuojant vykdomą veiklą. Be jau įvardytų sričių (telekomunikacija, verslas, logistika, įvairios kitos e. paslaugos, valstybės valdymo aparatas), galima paminėti sveikatos, finansų, robotikos ir dirbtinio intelekto sektorius. Baigęs studijas absolventas gali įsidarbinti tiek specializuota veikla užsiimančioje organizacijoje, turinčioje savo analitikų padalinį (banke, prekybos tinkle ar holdingo, robotikos įmonėje), tiek kompanijoje, teikiančioje duomenų analizės paslaugas, leidžiančias optimizuoti tikslinių užsakovų veiklą.
