Algirdas Ambrazevičius gimė 1952 m. rugsėjo mėn. 1 dieną Vilniuje, kur ir praleido savo gyvenimą. Net mokykliniais metais jis demonstravo puikius matematinius gebėjimus dalyvaudamas matematikos olimpiadose. 1971 m. baigęs vidurinę mokyklą pasirinko matematikos studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultete. Po dviejų sėkmingų studijų metų Vilniuje Algirdas išvyko į Sankt Peterburgo (tuo metu Leningrado) universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą tęsti matematikos studijų. 1977 m. baigęs šį universitetą Algirdas tęsė studijas to paties universiteto aspirantūroje vadovaujant prof. fiz. mat. mokslų dr. N.N. Uralcevai ir 1981 m. apgynė fiz. mat. mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją tema „Kapiliariškumo problemos kūgio formos srityse“.
Po disertacijos gynimo Algirdas grįžo į Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti vyr. dėstytoju VU matematikos fakulteto Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedroje ir visą savo gyvenimą susiejo su šia Alma Mater. 1998 m. jam suteiktas docento, o 2020 m. profesoriaus vardai.
Dirbdamas šioje katedroje Algirdas skaitė Matematinės fizikos lygčių ir Matematinio modeliavimo kursus, vedė jų bei Matematinės analizės kurso pratybas, vadovavo daugelio studentų kursiniams ir diplominiams darbams. Kartu su kolegomis 2012-2020 m. jis laimėjo ir įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos skelbtus du projektus, parašė vadovėlio „Matematinės fizikos lygtys“ I dalį ir kartu su doc. A. Domarku parašė šio vadovėlio II dalį. Be to, paruošė „Diferencialinių lygčių sprendinių stabilumo“ ir „Matematinio modeliavimo“ kursų paskaitų konspektus. Algirdas kartu su kolegomis Lietuvos ir užsienio žurnaluose yra publikavęs apie 20 mokslinių darbų elipsinių ir parabolinių lygčių sistemų išsprendžiamumo klausimais, skaitė mokslinius pranešimus šalies ir tarptautinėse konferencijose (Madridas, Stambulas, Sankt Peterburgas, Skopje).
Algirdo gauti moksliniai rezultatai yra labai reikšmingi ir įvairūs. Algirdas skelbė savo darbus daugelyje Web of Sciences duomenų bazei priskirtų žurnalų: Applicable analysis, Acta Applicandae Mathematicae, Journal of Mathematical Analysis and Applications, Ukrainian Mathematical Journal, Nonlinear Analysis: real world applications, Nonlinear Analysis: theory, methods, & applications, Central European Journal, Nonlinear Analysis: modelling and control. Algirdo darbai taip pat buvo publikuojami Scopus duomenų bazei priskirtame žurnale “Journal of mathematical sciences”, bei tarptautiniame žurnale “Lithuanian mathematical journal”. Daugelis šių darbų skirti susietų netiesinių parabolinių ir paprastųjų arba tik parabolinių lygčių sistemų, aprašančių srityje ir jos paviršiuje tuo pačiu metu vykstančias kelias chemines reakcijas, išsprendžiamumo tyrimui: klasikinių sprendinių egzistavimui, vienačiai ir jų asimptotinei elgsenai laike. Tokios reakcijos yra aprašomos susietų parabolinių ir paprastųjų lygčių sistemomis, kurių pirmosios modeliuoja srities viduje vykstančias reakcijas, o antrosios aprašo srities paviršiuje vykstančias reakcijas. Kai adsorbatų paviršinės difuzijos nepaisoma, tai srities paviršiuje apibrėžtos lygtys yra paprastos. Kai paviršinė difuzija yra esminė, tai srities paviršiuje apibrėžtos lygtys taip pat yra parabolinės. Šio tipo sistemos matematinėje literatūroje pradėtos gvildenti pastarąjį dešimtmetį ir taip pat priklauso Algirdo mokslinių tyrinėjimų sričiai. Apžvelgsime kai kuriuos Algirdo darbus. Algirdas ištyrė:
- keturis vienmolekulinės medžiagos paviršinės reakcijos matematinius modelius su lėta ir momentine produkto desorbcija nepaisant adsorbato paviršinės difuzijos ir atsižvelgiant į ją bei įrodė jų klasikinių sprendinių egzistavimą ir vienatį;
- dviatomės vienmolekulinės medžiagos paviršinės reakcijos modelį, kai produkto desorbcija yra momentinė, o adsorbato paviršinės difuzijos nepaisoma ir įrodė jų klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį;
- du bimolekulinės paviršinės reakcijos modelius su greita produktų desorbcija nepaisant adsorbatų paviršinės difuzijos ir atsižvelgiant į ją bei įrodė klasikinių sprendinių egzistavimą ir vienatį;
- monomer-monomer paviršinės reakcijos modelį su greita produkto desorbcija ir įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei rado jo ilgalaikę asimptotiką;
- anglies monoksido ir azoto oksido paviršinės reakcijos modelį bei įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį;
- toksino-antikūno sąveikos modelį ir įrodė klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai nepaisoma toksino adsorbato difuzijos biologinės ląstelės apvalkalu.
Be to, Algirdas bendradarbiavo su kolegomis ir:
- gavo pakankamas sąlygas Dufingo lygties trajektorijų, startuojančių su skirtingais pradiniais duomenimis, sinchronizacijai laikui bėgant, kai greitis yra perturbuojamas atsitiktiniais laiko momentais;
- įrodė biologinių grūdų džiovinimo, prapučiant juos pašildytu oru, modelio klasikinio sprendinio egzistavimą, vienatį ir gavo jo ilgalaikę asimptotiką;
- įrodė monomero-dimero paviršinės reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį atsižvelgiant į ją adsorbato paviršinę difuziją bei gavo ilgalaikę sprendinio asimptotiką;
- įrodė dviejų daugiaatomių medžiagų reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei ištyrė ilgalaikę sprendinio elgseną;
- įrodė monomero-dimero paviršinės reakcijos modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai apibrėžtos adsorbento paviršiuje parabolinės lygties elipsinis operatorius yra išsigimstantis;
- įrodė gliukozės oksidacijos vandenyje ištirpintu deguonimi modelio klasikinio sprendinio egzistavimą ir vienatį, kai nepaisoma adsorbato difuzijos enzymu modifikuotu paviršiumi.
Sprendinių egzistavimas įrodomas konverguojančių sekų metodu remiantis potencialų teorija. Kai pavyksta sukonstruoti apatinius ir viršutinius sprendinius sekos yra monotoniškos ir aprėžtos, o kai nepavyksta sukonstruoti vienpusių sprendinių, įrodomas sekų vienodas tolydumas ir aprėžtumas. Abiem atvejais įrodomas sekų konvergavimas prie klasikinio sprendinio.
Prof. Algirdas Ambrazevičius buvo aukštos mokslinės kvalifikacijos, sąžiningas, nuoširdus, draugiškas ir geranoriškas santykiuose su žmonėmis ir turėjo kolegų ir mokinių pelnytą autoritetą ir pagarbą. Fakultete jau nesutiksime jo mąslaus žvilgsnio, negirdėsime jo giliai apmąstytų paskaitų, bet liko jo darbai.
Balandžio 13 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą po sunkios ligos paliko profesorius Algirdas Ambrazevičius.
2023-04-20