LRT Plius laidoje „Kūrybingumo mokykla“ lankėsi VU MIF prof. Valentina Dagienė. Profesorė papasakojo apie kūrybingumą informatikoje ir matematikoje, dirbtinį intelektą ir programavimą.
Laidos įrašą galite rasti čia
Siekdama pažymėti matematikos grožį ir svarbą, bei jos išskirtinį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, Tarptautinė matematikos sąjunga (IMU) kreipėsi į UNESCO organizaciją prašydama paskelbti kovo 14-ąją Tarptautine matematikos diena. Šio kreipimosi pagrindu 2019 m. lapkričio 26 d. 40-oje UNESCO generalinėje konferencijoje kovo 14-oji (Pi diena) buvo paskelbta Tarptautine matematikos diena.
Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama įvairiose šalyse, pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą, oficialiai Pi diena kalendoriuose atsiras tik nuo šių metų.
Pasak Monrealio universiteto profesorės ir Tarptautinės matematikos dienos projekto iniciatorės Christiane Rousseau, „Matematika, kaip mokslas, gyvavo per visą žmonijos istoriją. Šiandien matematika tapo tiek ištobulinta, kad dauguma žmonių net nepastebi jos visuotinio buvimo mūsų gyvenime. Galime sakyti – Matematika yra visur“.
Žmonės šią dieną kviečiami organizuoti paskaitas ir renginius, atskleisti ne tik matematikos kaip mokslo svarbą, bet ir jos grožį, lyginamą su muzikos ar poezijos estetika.
2020 m. vyks 839 renginiai įvairiose pasaulio šalyse. Tarptautinė matematikos diena bus minima 75 šalyse, 150 matematikos asociacijose, institutuose, muziejuose, mokyklose, universitetuose, tarp kurių ir Lietuvos matematikų draugija bei Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, Kauno technologijos universitetas.
Kadangi visi aktyvūs Tarptautinės matematikos dienos renginiai Lietuvoje (kaip ir visose kitose šalyse) atšaukti, planuotas renginys pirmadienį – neįvyks. Viliaus Stakėno nuotolinę paskaitą ,,Kvadratas, skritulys, skaičius π ir kiti matematikos turtai" galite rasti čia.
Lietuvos mokslo premija apdovanotas naujai išrinktas Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sako nuo pirmų akimirkų pajutęs tiek bendruomenės, tiek žurnalistų, politikų dėmesį. Kilusi susidomėjimo banga, jo manymu, rodo VU rektoriaus rinkimų svarbą, kurią skatino tiek konkurencinė kova, tiek – kas svarbiau – išskirtinė paties VU vieta šalyje. Todėl jis pirmiausia dėkingas kitiems kandidatams už dalykišką ir konstruktyvią diskusiją, kurios metu turėjo galimybę drauge liudyti VU potencialą. O šiandien, likus jau mažiau nei mėnesiui iki inauguracijos, ruošiasi naujam etapui gerai pažįstamoje savo Alma Mater.
Kokius darbus planuojate pirmiausia?
Visų pirma laukia susitikimai su padaliniais. Mano kvietimas – pasiruošti atviram pokalbiui tiek apie mūsų programinius pasiūlymus, tiek apie pagrindines problemas, lūkesčius ar nuogąstavimus, kurie kyla fakultetuose ir institutuose. Turime tikrai gerą progą konceptualiam monitoringui – kas įvyko per pastarąjį laikotarpį, ką norime tęsti ir gilinti, kur strigome, o prie ko dar nepriėjome. Tai bus svarbi medžiaga vienam pirmųjų darbų – VU strateginio veiklos plano naujam laikotarpiui parengimui, kurio metu sieksime išgryninti aiškesnius ir labiau koncentruotus prioritetus esminėse veiklos srityse – mokslas, studijos, visuomeninis poveikis. Lygia greta mums reikia susitarti dėl esminių tikslų, ilgalaikės strategijos, peržengiančios kadencijų rėmus, kurią sąlygiškai galėtumėm pavadinti „VU 450“.
Jūsų pagrindinė programinė idėja: Vilniaus universitetas – visuomenę ir valstybę kurianti bendruomenė. Tad ko tikėtis bendruomenei – koks būsite vadovas?
Esminė rektoriaus užduotis – telkti ir vadovauti konsensuso paieškoms, kad universitetas vieningai veiktų išorėje ir puoselėtų atskirų padalinių stiprybes. Rektoriaus veiklos stilius, mano požiūriu, yra dialogu paremta lyderystė, ne išankstinių postulatų deklaravimas, o sutartinių sprendimų paieška, reaguojant į kintančią situaciją. Čia itin svarbu lyderystė – rektoriaus dalyvavimas viešoje diskusijoje ir atstovavimas valdžios struktūrose. Jei universitetą suvokiame kaip instituciją, kuri ugdo šalies socialinį, politinį, kultūrinį elitą, plėtoja aukščiausio lygio tyrimus ir savo akademine kompetencija veikia viešąją nuomonę bei sprendimų priėmimą, tuomet tikrai labai svarbu, kad rektorius reguliariai ir autoritetingai pasisakytų įvairiais viešojo gyvenimo klausimais. Įsiklausęs į bendruomenės diskusijas, jis turėtų ne tiek reaguoti į jau vykstančius procesus, kiek žvelgti į perspektyvą, formuluoti ir teikti galimus sprendimus.
Kuriant santykius su valdžia, reikia kalbėti su tais, kas realiai priima sprendimus, kad būtų siekiama esminių mokslo politikos tikslų – mokslo ir studijų prioriteto, žymaus lėšų mokslui didinimo („2 proc. mokslui nuo BVP“ jau artimiausiu metu) ir kt. Turime įtikinti, kad sėkmingas konkuravimas tarptautinėje mokslo erdvėje įmanomas tik užtikrinus tvarų finansavimą nacionaliniu lygiu, demonstruojant, kokioje vietoje šiuo metu esame, palyginti su kitomis pažangiomis Europos ir pasaulio valstybėmis. Turime laiko aktyviems pasiūlymams – dėl Nacionalinės pažangos strategijos, naujo ES finansavimo periodo, sumaniosios specializacijos strategijos atnaujinimo, nacionalinio susitarimo.
O kalbant apie VU bendruomenę, turbūt nebus perteklinis dalykas dar kartą pakartoti tai, ką esu ne kartą pabrėžęs – VU suprantu kaip visumą ir visų pirma vengiu ydingų dichotomijų – HSM vs GTM, fundamentiniai vs taikomieji mokslai, akademija vs administracija ir kt., kurios iš esmės trukdo susikalbėti.
Bet klausimas, žinoma, sudėtingas – kaip įtraukti VU bendruomenę? Visų pirma – per bendrus projektus ir iniciatyvas – mokslininkai turi atpažinti ir matyti bendrų veiklų prasmę. Turime pašalinti organizacines ir finansines kliūtis, tebevaržančias tarpdalykinių programų kūrimą, skatinti stambius mokslinius tyrimus sprendžiant problemas, o tai gali daryti tik mokslų santalka.
Kita vertus, bendruomenėje gimstančios mintys ar kritika turi būti išgirstos. Daug ką lemia įsigalinčios praktikos ar elgsenos, nes ne viską įmanoma aprašyti dokumentuose. Bendradarbiavimo kultūros plėtojimas – tikrai esminis vidinis organizacijos veiklos principas. Patirtis rodo, kad aiškiausiai problemos pastebimos ir sprendimai gimsta nedidelėse bendruomenėse ir kad niekas taip neigiamai neveikia, kaip suvokimas, kad išsakytos idėjos ir pastabos nugula net nepradėtos diskutuoti.
Kokiomis vertybėmis vadovaujatės, Jūsų svarbiausi būdo bruožai?
Atvirumas – tiek santykiuose su žmonėmis, tiek atvirumas naujovėms. Atsakingumas – prieš save ir bendruomenę. Atkaklumas ir tikslingumas – formuluojant tikslus, peržengiant kliūtis ir sprendžiant problemas – „pragmatiškas svajotojas“.
Kokia komanda Jus sups?
Komanda yra sėkmingos veiklos prielaida. Rektorius stiprus tik kartu su savo intelektualine aplinka. Pagrindinis principas – ši aplinka turi iš esmės išplėsti rektoriaus žinojimą ir supratimą. Toliau – kompetencija ir profesionalumas, pusiausvyra – tarp HSM ir GTM, lyties, amžiaus, naujų žmonių ir patirties.
Vicerektorė ir mokslo prorektorė – prof. Edita Sužiedėlienė (VU Gyvybės mokslų centras, biochemija ir molekulinė biologija). Didžiulis privalumas – abiejų laukų – mokslo ir studijų (mokslo vadybos patirtis Lietuvos mokslų taryboje, kelių sėkmingų studijų programų vadovė) – išmanymas. Toks žmogus gali spręsti itin aktualias magistrantūros, doktorantūros, mokslo tarptautiškumo ir santykių su verslu problemas.
Doc. Valdas Jaskūnas lieka studijų prorektoriumi. Per savo kadenciją aiškiai išgryninęs studijų prioritetus, pateikęs nuoseklią plėtros viziją ir galintis ginti VU interesus, kai to reikia. Dr. Artūras Vasiliauskas – išorės ryšiai (vidaus ir užsienio). Parengęs disertaciją Londono King‘s koledže, grįžęs Lietuvoje sėkmingai vadovavo Atviros Lietuvos kolegijai, vėliau – Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje projektų koordinatorius, o pastaruosius 10 metų vadovauja Britų tarybos Lietuvos skyriui. Jo patirtis – reali tarptautinė tinklaveika, grindžiama partnerystėmis, kurios reikalauja derinti skirtingus interesus, požiūrius ir veikimo būdus bendro tikslo labui.
Dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė – personalo politika ir bendruomenė. Iki šiol probleminė VU sritis – tiek centrinė administracija, tiek ryšiai tarp centrinės administracijos ir padalinių, tiek padalinių tarpusavyje. Šioje srityje tikrai reikia šiuolaikinės vadybos specialisto, turinčio konkrečios patirties. Tikslas – įgalinti organizacijos administravimą, skatinti bendradarbiavimą visais lygiais ir bendruomenės įtraukimą. Čia bus labai svarbi jos patirtis didelėse ir pažangiose valstybės ir verslo organizacijose, taip pat akademinis lygmuo – VU vadovauja organizacinės psichologijos krypties magistrantūros programai, vykdo tyrimus ir gerai supranta VU specifiką.
Prof. Juozas Rimantas Lazutka – strateginių projektų vadovas, turintis didžiulę patirtį tokiame darbe. Neilgai trukus VU planuojame keletą stambių projektų, kuriems reikės stipraus vadovo ir koordinatoriaus. Kancleriu lieka Nikita Ananjevas, kuris įrodė savo kompetenciją, darbštumą ir sumanumą. Pagrindinėse srityse kartu su prorektoriais į patarėjų grupes bursime mokslininkus, kurių nuomonę ir patirtį itin vertiname ir kurie, tikime, neatsisakys padėti.
Jūs ir programoje, ir debatuose, ir jau po išrinkimo daug dėmesio skiriate atvirumui, atviro universiteto idėjai, kalbėjimuisi, dialogui. Kokius iššūkius čia matote?
Vienas pirmųjų dalykų, nuo ko pradėsiu – dar labiau atverti VU visuomenei: tiek fiziškai, prieinamumo požiūriu, tiek idėjiškai – skleisti VU generuojamas idėjas, atverti VU akademinius išteklius paskaitomis, tekstais, ekspertiniais pasiūlymais. Pagrindinis iššūkis – atrasti tinkamas formas, kad mūsų kuriamas turinys pasiektų kuo platesnę auditoriją. VU privalo užimti Lietuvoje žiojėjančią universalaus think tank nišą – pirmuose susitikimuose su politikos, visuomenės, verslo atstovais buvo svarbu pamatyti, kad ši programinė nuostata sutampa su tuo, ko iš VU laukiama visuomenėje.
Raginate kalbėti ne apie reformas, o apie VU įgalinimą. Ką pats VU, Jūs – kaip jo vadovas, bendruomenė gali padaryti, kad to į(si)galinimo būtų daugiau?
Visų pirma, ieškant sprendimų ten, kur vis dar nepavyksta pradėti proveržio. Studijose – stiprinti tarpdalykiškumą ir individualumą, kurti praktines magistrantūros programas, plėtoti papildomų akademinių veiklų pasiūlą itin motyvuotiems ir stokojantiems iššūkių studentams, pritraukti geriausius jaunus protus per išplėtotą VU podoktorantūros programą būtinam kokybės auginimui ir didinti tarptautiškumą.
Moksle – kurti ekscelencijos centrus pagrindinėse VU gilaus įdirbio ir kompetencijos srityse, į kuriuos reguliariai atvyktų pasaulinio masto mokslininkai ir kur būtų koncentruojamas akademinis potencialas. Mokslo vertinimo sistemą atpalaiduoti nuo formalių kriterijų ir orientuotis į kokybinius kriterijus, ne „maksimalizuoti produkciją“, o orientuotis į VU akademinių pasiekimų ir rezultatų sklaidos sistemą, pasiekiant įvairių lygių nacionalinę ir tarptautinę auditoriją.
Atsižvelgiant į kritinę situaciją bendrojo ugdymo srityje, VU pareiga akumuliuoti resursus, stiprinti ir plėsti pedagoginių studijų segmentą, prisiimti idėjinę atsakomybę už švietimo raidą Lietuvoje.
Struktūros požiūriu svarbus ne padalinių skaičius, o jų stiprinimas, suteikiant teisę nustatyti studijų ir mokslo tikslus, o dekanams – galimybę ir atsakomybę laisviau formuoti padalinių personalą, kartu stiprinant ryšius tarp padalinių.
Administracijoje pagrindinė priemonė – integralios administracinės sistemos sukūrimas, efektyvinant paslaugų teikimą, nuo vartotojui draugiškesnės IT paslaugų sistemos diegimo iki laiką taupančio tvarkų paprastinimo. Neįmanoma sukurti tobulos administracinės sistemos, veikiau realizuoti bendrą principą – problemos identifikavimas / registravimas, skirtas terminas spręsti ir „institucinė atmintis“ (sprendimų registras).
Procesų vadyba – išgryninti vykstančius procesus svarbiausiose VU veiklos srityse ir juos administruoti orientuojantis į galutinį rezultatą, vengiant smulkmeniško proceso reglamentavimo. Todėl esminiu administracijos veikimo principu laikau ne struktūrines reformas, o nuolatinį ir dinamišką procesą reaguojant į aktualijas ir užpildant atsiveriančias veiklos nišas.
VU plėtrą suvokiu per partnerystes – akademinėje, verslo, komunikacijos srityse. VU kokybinės plėtros kelias yra tolesnė universitetų ir institutų, ligoninių, verslo įmonių sąveika, taikant lanksčias bendradarbiavimo formas, siekiant egzistuojančią patirtį ir infrastruktūrą naudoti naujos kartos akademikams ugdyti ir mokslo proveržiui. Tarptautiniu mastu būtina aiškiai suvokti VU vietą europiniame ir globaliame universitetų žemėlapyje. Užsienio studentų ir dėstytojų pritraukimas negali būti savitikslis, tai turi būti plataus masto tarptautinės tinklaveikos ir tarptautinių akademinių iniciatyvų dalis, kurių tikslas – kelti VU žinomumą, mokslo ir studijų lygį.
Apskritai turime pamažu keisti finansavimo struktūrą, didinant iš mokslo ir iš verslo ateinančio finansavimo dalį, mažinant priklausomybės nuo valstybės svorį.
Didžioji mūsų bendruomenės dalis – studentai. Kokią pagrindinę žinią norėtumėte siųsti jiems? Ko jiems tikėtis Jūsų kadencijos metu?
Kalbant apie studentus, didžioji aktualija – grąžinti studentus į auditorijas, įveikti studijų ir darbo derinimo problemą. Turime išnaudoti galimybes VU viduje įdarbinti studentus (administracija, projektai, paslaugos) ir taip kurti veržlios jaunystės ir sukauptos patirties sinergiją. Nacionaliniu mastu turime grįžti prie bazinės studentų stipendijos ir adekvačios paskolų sistemos klausimo.
Studijų proceso ir kokybės požiūriu VU ateitis priklauso kuo labiau individualizuotoms studijoms (tai jas iš esmės skiria nuo visų kitų siūlomų edukacinių produktų) – tutorystė / mentorystė, darbas ir užduotys mažesnėse grupėse. Viena vertus, tai ugdo akademinį, mąstymo, argumentacijos savarankiškumą ir pratina suprantamai bei kritiškai tirti ir rašyti. Antra vertus, toks darbas su studentais būtų didžiulė investicija į studentų akademinę pažangą, leidžianti anksti identifikuoti problemas, sulaikyti nuo iškritimo, pakreipti akademinės karjeros kelią tinkama linkme.
Koks pats buvote studentas? Gal prisimenate savo pirmąją sąsają su universitetu?
Pirmą kartą VU pirmaklasio akimis pamačiau per 400 metų jubiliejų 1979 m. – tai buvo didelė eisena Vilniaus mieste. Toks integruoto ir dominuojančio universiteto vaizdinys ir išliko. Tokiame universitete norėjau visada būti: įstojęs ypatingais šaliai 1990 m. (studentas buvau pažangus, nes anksti pajutau didelę motyvaciją, čia ačiū šviesaus atminimo mano Profesoriui Edvardui Gudavičiui), pradėjęs dirbti dėstytoju 2001 m., gavęs katedrą ir profesūrą 2010 m., išrinktas dekanu 2012 m. Tokį universitetą noriu kurti su savo dėstytojo, mokslininko ir administratoriaus patirtimi.
Esate istorikas. Kaip manote, kiek istorijos, o kiek šiandienos ir ateities turi būti universitete?
Visada pabrėžiu, kad istorikai, tirdami istoriją ir apie ją kalbėdami, iš tiesų galvoja apie dabartį ir ateitį. Todėl svarbu prisiminti, kad 1579 m. įsteigtas VU ilgai buvo toliausiai į Rytus nutolusi aukštojo mokslo institucija, dengianti tiesiog milžinišką geografinę erdvę. Taip tuomet Lietuva įsitraukė į intelektines „tautų varžybas“. Nuo to laiko Lietuvos valstybės klestėjimas ar nuosmukis buvo glaudžiai susijęs su VU raida. Manau, pats metas grįžti prie tokios istorinės VU vietos – plėsti savo įtakos arealą tiek šalies viduje, tiek išorėje.
Penkeri metai – ne toks ilgas laiko tarpas tokioje didelėje bendruomenėje kaip VU. Ir vis dėlto, ką labiausiai džiaugtumėtės nuveikęs savo kadencijos pabaigoje?
Rašydamas programą, mėginau įsivaizduoti VU, pasitinkantį 450 metų jubiliejų, įstojusio pirmakursio ar pirmakursės akimis: skirtingi padaliniai kartu švenčia jubiliejų, rengia bendras tarpdalykines konferencijas, kuriose dalyvauja autoritetingi pasaulio mokslininkai, VU matomas ir atpažįstamas tarptautinėje erdvėje šalia stipriausių universitetų, studentai keliomis kalbomis aktyviai diskutuoja auditorijose, žiniasklaidoje, o mokslininkai komentuoja aktualias visuomenės raidos problemas, premjeras kartą per mėnesį su rektoriumi aptaria situaciją valstybėje, o VU kartą per metus visuomenei pateikia įtikinamą ataskaitą apie savo veiklą, galiausiai VU ryškiai matomas mieste ne tik Rugsėjo 1-ąją, o 365 dienas per metus.
Baigdamas norėčiau dar kartą grįžti prie to, kad universitetas yra viena svarbiausių institucijų, kuri keičia visuomenę, kuria istoriją ir turi galią valstybėje. Todėl kviečiu visą bendruomenę – dėstytojus, studentus, administratorius – drauge įgalinti mūsų universitetą.
Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. Fiziniai mokslai išlieka stipriausiai vertinama VU mokslo kryptimi, į reitingą įtrauktos ir naujos studijų sritys.
Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).
Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje. Fizinių mokslų srityje į pasaulinio reitingo 251–300 vietą pateko fizikos ir astronomijos kryptis, šią aukštą poziciją išlaikanti jau trečius metus iš eilės.
Į dalykinį 2020 m. reitingą pirmą kartą pateko cheminės inžinerijos kryptis, kuri užima 351–400 vietą, ir matematikos kryptis, užimanti 451–500 vietą.
Gyvybės mokslų ir medicinos srityje pagerėjo medicinos studijų rezultatai – 401–450 vieta (2019 m. – 451–500). 401–450 vietą taip pat užima ir fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos kryptis.
Biologijos mokslai bei verslo ir vadybos studijų kryptis pateko į 451–500 vietą. Kompiuterių mokslo ir informacinių sistemų studijų kryptis yra tarp 501–550 geriausių pasaulyje.
Kaip ir kasmet, pagal h indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai vertinama fizikos ir astronomijos kryptis (74,7 taško iš 100), taip pat fiziniai mokslai (73,9 taško). Nedaug atsilieka apskaitos ir finansų kryptis (69,2 taško), medicina (66,4 taško) ir biologijos mokslai (67,2 taško).
Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.
Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.
Praėjusių metų pabaigoje savo darbą pradėjusios naujos sudėties Vilniaus universiteto (VU) Tarybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė jaučiasi nuo pat pradžių aktyviai įsitraukusi į universiteto gyvenimą. Tarybos atsakomybei tekę naujojo rektoriaus rinkimai, o iki jų – susitikimai su kandidatais ir bendruomene leido gana greitai pajusti pulsą ir vyraujančias nuotaikas. Profesinė patirtis ir įprotis atsakingai ruoštis kiekvienai patikėtai veiklai padėjo išsigryninti pagrindines nuostatas – tai pasitikėjimas, bendradarbiavimas, skaidrumas.
VU Tarybos pirmininke išrinkta dr. E. Radzevičienė – moderniųjų biotechnologijų bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorė, MITA biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių ekspertų tarybos narė. Ji yra studijavusi ir dirbusi trijuose universitetuose trijose valstybėse: VU, Maskvos M. Lomonosovo universitete ir Niujorko valstybiniame universitete. Visas šis laikotarpis, kaip pati prisimena, buvo labai intensyvus mokslinio darbo požiūriu ir padėjo pagrindus suvokti, kas yra universitetas.
Kokį Tarybos ir savo, kaip pirmininkės, vaidmenį matote šiandienos VU?
Visų pirma, reiktų priminti patiems sau, kas yra VU Taryba. Jos vaidmenį matau ieškodama analogijos didelių organizacijų struktūrose ir VU Statuto 37 straipsnyje – tai priežiūros organas, kuris atsako už pagrindinių strateginių krypčių ir įsipareigojimų bendruomenei bei visuomenei vykdymą. Čia išskirčiau tris pagrindines kryptis. Pirmiausia – turime užtikrinti aukštos kokybės mokslą. Antra, universitetas turi ugdyti visapusiškai išsilavinusias asmenybes, potencialius lyderius ir taip užtikrinti visuomenės pažangą. Trečia kryptis – universiteto, kaip ekspertų bendruomenės, misija. VU turi būti ekspertine institucija, kuri teikia kompetentingą nuomonę kontroversiškomis temomis tiek fizinių mokslų srityse, tiek įvairiais socialinės tikrovės klausimais.
Taryba nėra operatyvinio kasdienio valdymo organas, jos ne ta paskirtis ir ji tam neturi resursų. Tačiau Taryba jokiu būdu nėra tik pasyvi jai teikiamų dokumentų tvirtintoja – Statuto 38 straipsnis aiškiai implikuoja, kad Taryba turi iniciatyvos teisę savo kompetencijos srityje. Statute yra įtvirtinta trijų valdymo organų (Tarybos, Senato ir rektoriaus) vienovė bei tarpusavio atsakomybė, kuri, mano nuomone, užtikrina valdžios pusiausvyrą ir yra labai svarbi siekiant organizacijos veiklos skaidrumo, autonomijos, tyrimų bei minties laisvės.
Bet gyvenimas visuomet yra įvairesnis, nei galima aprašyti teisinių dokumentų straipsniais, todėl mes savo darbu nuolatos kuriame tam tikras praktikas, kurios teisines formuluotes užpildo konkrečiu turiniu.
Taigi vienas pagrindinių tikslų, kuriuos aš kėliau sau, kai sutikau kandidatuoti į VU Tarybos pirmininkės poziciją – konstruktyvus dialogas tarp visų trijų VU valdymo šakų, dalykiškas ir korektiškas bendradarbiavimas siekiant sukurti kuo daugiau naudos VU bendruomenei ir visuomenei.
Būtent pasitikėjimas, konstruktyvus bendradarbiavimas, skaidrumo didinimas ir būtų tai, kuo aš siūlyčiau grįsti santykius tarp visų trijų valdymo organų. Gerai parengti klausimai, teikiami VU Tarybai svarstyti, labai padėtų suprasti, kokios buvo priežastys ir argumentai priimant tą ar kitą siūlomą sprendimą, kiek tai siejasi su VU strategija, ir paspartintų mūsų darbą.
O konstruktyvus dialogas su valstybės vadovais – kokį čia matote savo kaip pirmininkės ir VU Tarybos vaidmenį?
Aš manau, kad čia VU Taryba ir aš galėtume įsitraukti tiek, kiek tikrai būtume reikalingi. Jeigu rektorius matys situacijas, kai Tarybos pirmininko ar kitų Tarybos narių įsitraukimas būtų naudingas, mes visada atsiliepsime. Aš tikrai remsiu bendradarbiavimą tarp Tarybos narių ir rektorato, skatinsiu jį ir padėsiu.
Per rinkimų laikotarpį Jūs turėjote dar papildomų galimybių susipažinti su VU ir jo bendruomene. Kokias VU stiprybes matote ar norėtumėte išskirti šiandien?
Iš tiesų buvo laiko geriau susipažinti su VU vykdytomis reformomis iš vidaus. Manau, kad didžiausias praėjusių penkerių metų rektoriaus ir jo komandos nuopelnas – nuoširdus VU posūkis į mokslą. Tai yra didžioji stiprybė, nes, mano nuomone, visi VU strateginės misijos elementai yra priklausomi nuo aukšto mokslinio lygio. Kada galime, kaip universitetas, kurti pasaulinio lygio mokslą, tai neišvengiamai tampame savo srities ekspertu. Be to, universitetas tampa traukos centru patiems stipriausiems jauniems žmonėms, iš kurių ateityje ir formuosis mano minėti lyderiai, kurie prisidės prie visuomenės pažangos. Noriu pabrėžti, kad mokslo sąvoka apima tiek fizinius, tiek ir socialinius tyrimus, nes plačios pasaulėžiūros bei vertybių formavimas žmogui neįmanomas be humanitarinės srities studijų.
Laiku buvo vykdytos ir kitos universiteto reformos. Man, kaip verslo žmogui, malonu matyti, kad jos vyko: pritaikyti visuotinai priimti biudžeto formavimo principai, įvesta skaidri atlygio sistema, priimta pamatuojamais kriterijais paremta strategija. Taip pat mačiau pastangas kurti bendrą universiteto organizacinę kultūrą, įvaizdį ir reputaciją visuomenėje. Tai iš tiesų dabar jau baigiančio kadenciją rektoriaus nuopelnas, kad jis ryžosi diegti šias permainas. O mes visi suprantam, kad gyventi permainų metu yra sunku, bet be jų neįmanoma jokia pažanga. Pasaulis keičiasi labai greitai, ir universitetas turi keistis kartu. Ne deklaratyviai, o iš tiesų.
O kokie didžiausi artimiausi iššūkiai laukia universiteto ir VU Tarybos?
Turbūt didžiausius iššūkius šiandien matyčiau du. Pirmasis – tai tarptautiškumo didinimas. Kartu su galimybėmis kviesti užsienio studentus ir dėstyti anglų kalba gal verta pagalvoti apie jungtines, mišrias studentų grupes, kur tarptautiškumas ir kultūrinė įvairovė būtų tikrasis pliusas universitetui ir jauniems žmonėms.
Kitas dalykas – tai tarpdiscipliniškumas, sulaužant vidinius barjerus tarp kamieninių padalinių ir sukuriant studentui galimybę pačiam formuoti dvigubą karjerą ar platesnį tarpdisciplininį išsilavinimą. Tam tikras pastangas aš jau matau ir VU.
Beje, šiais laikais vis daugiau brandžių žmonių siekia antro išsilavinimo srityje, nesusijusioje su jų pirmojo diplomo sritimi, tad matau dideles galimybes VU ir mokymosi visą gyvenimą srityje.
VU linkėčiau būti inovatyviam ir pritaikyti geriausias kitų universitetų praktikas, įtraukius dėstymo būdus ir naujus formatus. Tik eidami koja kojon su pasauliu, naujausiais tyrimais, nevengdami atviros, kritinį mąstymą skatinančios diskusijos su studentais, užuot „kimšę“ jiems į galvas žinias, mes galėsime būti įdomūs jaunajai kartai kaip vieta, kurią ji pasirenka studijoms.
Kokį universitetą Jūs norėtumėte matyti jau baigiantis šios kadencijos Tarybos darbui po penkerių metų?
Aš žvelgčiau į ilgesnę nei penkerių metų perspektyvą, nes organizacinė transformacija – tai ilgas procesas ir pokyčio rezultatai per penkerius metus dar nevisiškai pasijus. Kalbant ekonomikos terminais, aš mėgstu galvoti apie vadinamąjį „ilgąjį laikotarpį“, bent jau dešimties metų. Norėčiau šį universitetą matyti tokį, kurį mūsų visų vaikai ir anūkai pasirinktų studijuoti ir liktų Lietuvoje.
Mes turime suprasti, kad dabartiniai vaikai turi visai kitokias galimybes, palyginti su tuo, ką turėjo mūsų karta, o mes gyvename visai kitokiame pasauly. Tad jokios deklaracijos šių vaikų neįtikins pasirinkti to, kuo jie netiki. Turime jau dabar daryti realius pokyčius žvelgdami į ateitį.
Dar palinkėčiau VU išlaikyti tą aukštą kartelę. Jeigu sakome: „Iš čia kylama į žvaigždes“, tai iš tikrųjų linkiu išlaikyti tą siekį, vertybes ir nepasiduoti jokiems konjunktūriniams dalykams. Tikrai tapti nacionaliniu universitetu, jei ne pavadinimu, tai savo esme.
O ko linkėtumėte naujai išrinktam rektoriui?
Būsimajam rektoriui linkiu nesustoti, tęsti reformas ir sėkmingai įgyvendinti savo programos pagrindinį punktą: konstruktyvus dialogas su bendruomene, bendruomenės sutelkimas ir įtraukimas į pokyčius. Linkiu toliau stiprinti unikalų VU identitetą ir tarptautinę reputaciją.
Mokslo politika – vienas iš pažangios valstybės prioritetų. Lietuvoje mokslas sulaukia mažai finansavimo, mokslo vertinimo sistema taip pat kelia diskusijų. Kaip formuojama mokslo politika Lietuvoje ir kodėl jauni žmonės nesirenka mokslininko profesijos? Apie tai pasakoja Lietuvos mokslų tarybos (LMT) pirmininkas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas prof. dr. Romas Baronas.
Mokslo finansavimas – viena iš didžiausių problemų
Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – vienas iš pagrindinių mokslo finansavimo rodiklių. Pastaraisiais metais Lietuva šiuo rodikliu ne tik neartėjo prie Europos sąjungos (ES) vidurkio, bet netgi nutolo.
„2014 m. ES šis rodiklis, „Eurostat“ duomenimis, buvo 2,39 %, Lietuvoje – 1,03 %, 2019 m. ES – 2,58 %, Lietuvoje – 0,89 %. Lietuvoje MTEP veiklų finansavimas pastaraisiais metais santykinai mažėjo, nors šalies ūkis augo“, – pasakoja prof. R. Baronas. Strategijoje „Europa 2020“ taip pat buvo iškeltas siekis, kad Lietuvos išlaidos MTEP veikloms 2020 m. sudarys 1,9 %. Šiuo metu skiriama tik maždaug pusė lėšų.
„Mokslo politika Lietuvoje yra nenuosekli. 2004 m. birželio 22 d. aštuonios Lietuvos partijos Prezidentūroje pasirašė memorandumą, kad valstybės lėšos MTEP veikloms kasmet augs po 0,1 % ir 2010 m. pasieks 1 % BVP, tačiau to nepasiekta iki šiol. Toks požiūris į finansavimą ypač kelia nerimą, kai nuolat deklaruojama, kad Lietuva orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“, – sako LMT pirmininkas.
Didelį susirūpinimą mokslo bendruomenei kelia ir 2018 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas: „Prieštaraujant tarptautinei praktikai, savo esme integrali MTEP sritis šiuo įstatymu skaidoma į dvi dalis: mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šiuo įstatymu nuvertinama fundamentinių tyrimų svarba inovacijoms rastis. Manyčiau, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra didelė grėsmė MTEP plėtrai Lietuvoje.“
Pasak pašnekovo, formuojant ilgalaikę mokslo politiką būtini keli svarbūs žingsniai. 2019 m. pabaigoje manydama, kad mokslas yra viena svarbiausių modernios valstybės raidos prielaidų, LMT kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. LMT ragina imtis aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų tvarų kokybinį fundamentinių tyrimų augimą̨, padėtų laikytis valstybės įsipareigojimų finansuojant šalies mokslą. Vienas iš pasiūlymų – parengti konkretų planą Lietuvos mokslui skiriamų nacionalinio biudžeto lėšų daliai prie ES vidurkio priartinti.
Jaunųjų mokslininkų trūkumas – svarbi problema
Vis garsiau kalbama apie senėjimo problemą universitetuose ir mokslo institucijose. Prof. R. Baronas pabrėžia, kad itin svarbi užduotis – pritraukti ir ugdyti jaunąją mokslininkų kartą: „Senėjimo problema išties labai aktuali. Bet ir čia nemenkas vaidmuo tenka finansavimui. Džiugu, kad valstybė neseniai gerokai padidino doktorantų stipendijas, tačiau dabar turime situaciją, kai jauno mokslininko alga yra mažesnė už doktoranto stipendiją.“
Anot pašnekovo, dar viena priežastis, kodėl jauni žmonės nepasirenka mokslininko kelio – mokslo veiklos vertinimo sistema: „Ši sistema labiau skatina mokslo publikacijų kiekybę nei kokybę. Be to, finansavimas nukreipiamas ten, kur yra didžiausi pasiekimai ir svariausi rodikliai. Finansavimo nukreipimas pagal anksčiau gautus rezultatus, publikuotus mokslo straipsnius atrodo labai patraukliai, bet tai nemenka dalimi reiškia finansavimo nukreipimą ne į ateitį, bet į praeitį. Ateities mokslinių tyrimų finansavimas pagal praeities rezultatus nemažai lemia mokslo institucijų senėjimą. Mokslo vadybininkai linkę labiau pasikliauti ne jaunimu, bet geriausius rezultatus pasiekusiais patyrusiais mokslininkais.“
Atsižvelgdama į šias problemas, LMT paskelbė kvietimą į jaunųjų mokslininkų postdoktorantūros stažuotes, kurių biudžetas – šiek tiek per 6,5 mln. eurų. LMT kviečia jaunuosius mokslininkus teikti paraiškas finansavimui gauti: „LMT, siekdama motyvuoti jaunuosius mokslininkus, dėl konkursinio finansavimo neretai skelbia atskirus kvietimus patyrusiems ir jauniesiems mokslininkams“, – sako prof. R. Baronas.
Mokslo populiarinimas – būdas mokslu sudominti mokinius
„Mokslo populiarinimą galima laikyti mokslo politikos kertiniu akmeniu, tai turėtų būti kiekvieno mokslininko pareiga. Nuo to, kiek politikai ir visuomenė suvokia mokslo svarbą, palaiko mokslą ir mokslo bendruomenę, galiausiai labai priklauso ir mokslo finansavimas. Taigi mokslo populiarinimą laikau svarbia mokslo politikos dalimi“, – pasakoja LMT pirmininkas.
Siekiant mokslą populiarinti visuomenėje, svarbu informuoti ir jaunąją auditoriją – mokinius. Pasak prof. R. Barono, universitetai ir mokslo centrai turėtų būti atviresni mokiniams ir mokytojams, ieškoti įvairesnių bendravimo formų. Pašnekovas teigia, kad jaunimą reikia ne agituoti, bet atskleisti jam mokslo grožį ir patrauklumą, ir pateikė keletą pavyzdžių, kaip tai padaryti.
„Kasmet į MIF atvyksta Kybartų K. Donelaičio gimnazijos, kurią aš esu baigęs, mokiniai. Čia jie išklauso 2–3 mokslo populiarinimo paskaitas, kurias skaito fakulteto dėstytojai. Pastarąjį kartą buvo atvykę rugsėjo mėnesį, tąkart paskaitas skaitė doc. M. Manstavičius, lektoriai I. Grinis ir E. Kutka. Be to, kartu su bendraminčiais kybartiečiais mokslininkais esame įsteigę Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondą, kuris finansiškai skatina Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir „Saulės“ progimnazijos mokinių domėjimąsi moksline veikla“, – geraisiais pavyzdžiais pasidalijo MIF dėstytojas prof. R. Baronas.
Vilniaus universitete (VU) veiklą pradėjo darbo grupė, skirta įgyvendinti koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 prevencijos priemones. Darbo grupė, atsakinga už prevencinių priemonių taikymą ir bendruomenės narių informavimą, imasi visų reikiamų priemonių viruso prevencijai ir skatina išlikti sąmoningiems bei vadovautis tik patikima – oficialių šalies institucijų ir VU – teikiama informacija.
Taikomos prevencinės priemonės
Artimiausiu metu visuose universiteto padaliniuose bus platinama bendroji informacija apie viruso prevenciją, aktualios instrukcijos atsiras padalinių stenduose, skaitmeniniuose ekranuose, bendruosiuose tualetuose. Kartą per parą bus atliekamas nuodugnus patalpų valymas.
Artimiausias 14 dienų bendruomenės nariai raginami susilaikyti nuo tarptautinių konferencijų organizavimo, o jau vykstančiuose renginiuose imamasi visų būtinosios higienos priemonių. Taip pat susilaikoma nuo svečių iš koronaviruso židinių priėmimo – Kinijos, Italijos, Pietų Korėjos, Irano, Japonijos ir Singapūro. Šalių spektras gali išsiplėsti, jeigu tokių židinių atsirastų daugiau. Lietuvoje esantiems bendruomenės nariams rekomenduojama į šiuos taškus nevykti.
Artimiausias 14 dienų prevenciškai bus ribojami užsienio valstybių turistų srautai į reprezentacines VU erdves – kiemelius, muziejus, biblioteką. Be to, nuo vasario 28 iki kovo 15 d. bus apribotas VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) darbo laikas: biblioteka dirbs nuo 9 iki 21 val. tam, kad būtų užtikrinamas geresnis patalpų vėdinimasis ir švara.
Naudinga informacija
Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas.
Nors gripą ir COVID-19 infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi, perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais virusai sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Rekomenduojama laikytis pagrindinių higienos normų reikalavimų, vengti artimo kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia čiaudulys, kosulys, karščiavimas ar kiti į gripą panašūs simptomai. Būtina laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – kosėti į vidinę sulenktos rankos pusę arba į vienkartinę servetėlę. Esant poreikiui, naudokite veido kaukę, kad apsaugotumėte save ir kitus. Kontakto būdu per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų, todėl būtina dažnai ir atidžiai plauti rankas.
Primename, kad virusui paveikesni yra vyresnio amžiaus asmenys, ypač sergantys ir papildomomis lėtinėmis ligomis. Todėl raginame išlaikyti rimtį, bet tuo pat metu ir būti budriems, saugoti save ir aplinkinius.
Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir NVSC rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos, Italijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti čia. Komunikaciją šiais klausimais prevencinės darbo grupės ir VU vardu koordinuoja VU Komunikacijos ir rinkodaros skyrius, su kuriuo galima susisiekti el. paštu .
Erasmus+ programa suteikia galimybė mokytis kitoje šalyje, pažinti kitos šalies mokymo(si) sistemą, kultūrą ir žmones. MIF studentas Tomas išbandė Erasmus+ programą ir rudens semestre studijavo Olborgo universitete Danijoje.
Kodėl nusprendėte išbandyti Erasmus+ programą?
Norėjau pamatyti kaip verda gyvenimas kitur – universiteto kultūrą, žmones. Norėjau pajusti, kaip mano turimi stereotipai apie mokslą bei gyvenimą turtingesnėse valstybėse atitinka realybę.
Studijavote Olborgo universitete Danijoje – kas lėmė šį pasirinkimą?
Norėjau universiteto, kuriame viskas vyktų anglų kalba, kuris būtų akademiškai stiprus ir taip pat norėjau vykti į Skandinaviją, labiau pažinti Skandinavų kultūrą. Olborgo universitetas visus šiuos kriterijus atitiko ir paskaitęs apie siūlomą programą bei mokymosi pobūdį niekur kitur nenorėjau.
Olborgo universitetas – koks jis? Aplinka, studentai, pats miestas?
Bendrabučio aplinka labai draugiška, socializuotis buvo paprasta. Radau artimų draugų su kuriais palaikau ryšį ir po mainų semestro. Paskaitų kokybė yra labai aukšta ir dėstytojai nuoširdžiai nori ir ieško geriausių būdų, kaip padėti studentams suprasti dėstomus dalykus. Miestas nedidelis ir jaukus, nebuvo sunku priprasti prie transporto infrastruktūros.
Papasakokite savo patirtį apie dėstymo aiškumą, bendravimą su kolegomis. Kas buvo sunkiausia? Danai, kaip ir didžioji dalis užsienio studentų su kuriais teko bendrauti, puikiai šneka angliškai. Anglų kalbą išmanau gerai, tad problemų, bendraujant su kolegomis, klausant paskaitų – nekilo.
Ką galėtumėte patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo, gyvenamosios vietos, transporto? Gyvenimas bendrabutyje paprasčiau užmegzti artimesnius ryšius. Svarbu kuo anksčiau užpildyti paraišką, kad universitetas jums paskirtų kuo geresnį bendrabutį. Dėl transporto, tai yra 2 būdai – dviratis ir/arba autobusas. Nemažai žmonių netgi žiemą važinėja tik dviračiu. Tai yra labai pigu – dviratį išsinuomoti mėnesiui galima už maždaug 15 eurų, autobuso nuolatinis bilietas kainuoja apie 50 eurų mėnesiui.
Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl? Vienareikšmiškai. Jau pirmą savaitę supratau, kodėl iš kitų studentų girdžiu tik teigiamus atsiliepimus apie mainus. Visų pirma reikia suprasti, kad tai yra unikali galimybė. Visų antra, man atrodo, daugeliui studentų įdomu sužinoti apie gyvenimą užsienyje. Ir paskutinis dalykas – patobulėsite tiek akademine, tiek socialine prasme, sužinosite naujų dalykų apie save ir kitas kultūras, o jeigu pasiseks – rasite artimų draugų!
Registracija Erasmus+ studijoms vyksta iki kovo 1 d. Rudens semestro universitetų sąrašas čia. Taip pat galite pasinaudoti ir dvišalių mainų galimybėmis.
