Fakulteto naujienos

Įteiktos „Teltonikos“ stipendijos. J. Auškelio nuotr.

Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.

3000 eurų vertės stipendijas gavo net 13 VU Matematikos ir informatikos fakulteto 1 kurso studentų. Sveikiname bioinformatikos studentę Gabrielę Vilutytę, duomenų mokslo studentą Simą Rimašauską, informacinių technologijų studentus – Martin Martijan ir Živilę Nebutovaitę, informacinių sistemų inžinerijos studentus – Mantą Vėjelį, Ugnę Meškuotytę ir Matą Valatką, informatikos studentus – Luką Stoniką, Eigirdą Stančių ir Kristijoną Čiulčinską, programų sistemų studentus – Beną Skripkiūną, Pijų Oželį ir Matą Šamšoną!

VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas įsitikinęs, kad inovatyvaus verslo dėmesys ir suteikiamos profesinės perspektyvos prideda studentams pasitikėjimo siekti ambicingų tikslų.

„Universiteto ir verslo partnerystė leidžia studentams pajusti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vertę ir patiems prisidėti prie šiuolaikinės visuomenės iššūkių sprendimo paieškų. Tikiu, kad „Teltonikos“ iniciatyva stipendijomis motyvuoti talentingus jaunuolius skatins rinktis šiuolaikinių technologijų studijas, kurių poreikis ir poveikis mūsų visų gyvenimui ateityje tik didės“, – sako VU prorektorius.

„Teltonika Telematics“ vadovas A. Šegžda mato didelę bendradarbiavimo su VU vertę siekiant sukurti geresnę ir patrauklesnę studijų aplinką gabiausiems būsimiems aukštųjų technologijų specialistams.

„Jau daugelį metų „Teltonika“ vadovaujasi aiškia vizija – sudaryti geriausias sąlygas kūrybingiems, siekiantiems žinių talentams mokytis ir padėti jiems žengti aukštųjų technologijų keliu. VU, kaip didžiausia šalyje aukštojo mokslo institucija, kasmet pritraukianti didelį skaičių pažangiausių abiturientų, yra itin tinkamas verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių projektų partneris, o įsteigtos stipendijos – ne tik vienas iš bendradarbiavimo aspektų, bet ir motyvacija studentams siekti tolimesnių tikslų pasirinktoje mokslo srityje“, – sako UAB „Teltonika Telematics“ generalinis direktorius.

Įsteigtomis skatinamosiomis stipendijomis „Teltonika“ siekia motyvuoti jaunuosius talentus, besidominčius inžinerijos sritimi. Jiems paskirtos stipendijos išmokamos per 10 pirmųjų studijų mėnesių. Kas mėnesį vienam studentui skiriama po 300 eurų.

Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

2021-12-16

Prasideda paraiškų „Arqus Twinning“ mainų programai teikimas. Programos tikslas – stiprinti akademinio personalo ir studentų bendradarbiavimą, įgyvendinant bendras trumpalaikio judumo studijų veiklas. Jų metu prioritetas skiriamas socialinių ir humanitarinių mokslų bei STEM disciplinoms.

„Arqus Twinning“ judumo veiklų metu dėstytojas ir 3–6 studentų grupė vyksta su studijų vizitu į kitą „Arqus“ tinklo universitetą 3–5 dienoms. Galimos „Twinning“ veiklos apima stažuotes, dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose, seminaruose, vasaros mokyklose, grupiniuose projektuose ir kt. Vizitai vykdomi įprastai arba taikant mišraus mokymosi (blended) metodus.

Vertinant kandidatų paraiškas, atsižvelgiama į tvarios plėtros užtikrinimą (vertinamas ankstesnis bendradarbiavimas su priimančia institucija ir tolesnių ryšių užtikrinimas po įgyvendintų veiklų), įgyvendinamų „Arqus Twinning“ veiklų naudą siunčiančiai ir priimančiai institucijoms, dėstymo patirtis.

„Arqus Twinning“ vizitai finansuojami projekto lėšomis, paraiškos mainų veikloms yra teikiamos užpildant paraiškos formą iki 2022 m. sausio 1 d. Numatoma „Arqus Twinning“ veiklų įgyvendinimo pradžia – 2022 m. kovas. Apie priimtus sprendimus pareiškėjai bus informuojami iki 2022 m. vasario 28 d.

Daugiau apie „Arqus Twinning“, paraiškų pateikimą ir kitą naudingą informaciją rasite čia.

Europos universitetų aljansui „Arqus“ priklauso septyni universitetai – Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono, Paduvos ir Vilniaus. Pagrindinis aljanso tikslas yra didinti Europos valstybių integraciją, atsižvelgiant į visuomenėje kylančius iššūkius bei pokyčius. „Arqus Twinning“ veiklos yra skirtos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.

2021-12-14

Gruodžio 10 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyko seminaras 9-12 kl. matematikos mokytojams „Naujos matematikos mokymo tendencijos“.

Susirinkusius mokytojus pasveikino MIF dekanas prof. dr. Paulius Drungilas. Seminaro metu pranešimus mokytojams skaitė prof. dr. Alfredas Račkauskas „Apie statistinio raštingumo ugdymą mokykloje“ ir prof. dr. Rimas Norvaiša tema – „Samprotavimas ir įrodinėjimas mokyklinėje matematikoje“. Taip pat antroje seminaro mokytojams dalyje Ieva Kilienė mokytojams papasakojo apie žodinius uždavinius, o Vytautas Miežys – apie matematinį pasakojimą.

Už indelį į Lietuvos mokslą, švietimą ir nacionalinę kultūrą buvo įteikti Lietuvos švietėjo profesoriaus Zigmo Žemaičio medaliai  – Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos matematikos ekspertei Odetai Stanevičienei ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos matematikos ekspertei Drąsutei Jatkonienei.

Mokytojams pažymėjimus įteikė Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 40 mokytojų kontaktiniu ir apie 200 mokytojų – nuotoliniu būdu.

2021-12-13

Šiandien paskelbtame dalykiniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge tarp universitetų lyderio pozicijas užtikrintai išlaiko ir rezultatus jame gerina Vilniaus universitetas (VU). Jis pirmauja daugiau kaip trečdalyje bakalauro ir vientisųjų (35) ir beveik pusėje (38) magistrantūros studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 5 bakalauro ir 7 magistrantūros studijų kryptyse.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos genetikos ir žurnalistikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat puikiai įvertintos visuomenės sveikatos, taikomosios matematikos, statistikos, sociologijos, filosofijos studijų kryptys – jos visos pelnė po daugiau kaip 98 taškus.

Magistrantūros studijų kategorijoje aukščiausiu balu įvertintos VU biochemijos ir fizikos studijų kryptys, daugiau kaip 98 balus surinko chemijos magistrantūros studijos.

VU – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti mikrobiologijos, genetikos, biofizikos, archeologijos, geologijos ir regiono studijų krypties magistrus. Be to, jis vienintelis vykdo mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, geologijos, informacijos paslaugų, kultūros studijų ir klasikinių studijų bakalauro ir vientisąsias studijų programas.

Bakalauro ir vientisosiose studijose, palyginti su kitais universitetais, VU pirmauja genetikos, biologijos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, teisės, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, informacijos paslaugų, vadybos, rinkodaros, finansų, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, kultūros studijų, lingvistikos, filologijos (pagal kalbą), vertimo, klasikinių studijų kryptyse.

VU lyderiauja 38 iš 84 vertintų magistrantūros studijų krypčių. Čia VU geriausias genetikos, biologijos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, medicinos technologijų, matematikos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, aplinkotyros, medžiagų technologijų, politikos mokslų, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, visuomeninės geografijos, verslo, vadybos, rinkodaros, finansų, viešojo administravimo, žmonių išteklių vadybos, pedagogikos, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, paveldo studijų, lingvistikos, filologijos, vertimo kryptyse.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino 90 bakalauro ir 84  magistrantūros studijų kryptis. Bakalauro studijų kryptis jie reitingavo atsižvelgdami į 2225 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiųjų kvalifikaciją, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą, priimtų studijuoti studentų skaičių, gabiausių abiturientų procentą ir kitus rodiklius. Reitinguojant magistrantūros studijų kryptis, be darbdavių nuomonės apie alumnų parengimo kokybę, jų įsidarbinamumą ir atlygį, buvo vertinami ir moksliškumo rodikliai. Be to, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Atsižvelgta ir į Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

Vilniaus universitetas lyderio pozicijas nacionaliniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge išlaiko jau aštuonerius metus iš eilės, o tarptautiniuose reitinguose per 10 metų pakilo net per 200 pozicijų. Šių metų QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) VU užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

2021-12-08

Elektroninėje erdvėje šiandien praleidžiame kaip niekad daug laiko. Čia ne tik bendraujame, skaitome naujienas, bet ir perkame daiktus, dalyvaujame renginiuose ar net rengiame vakarėlius. Verta pripažinti, kad dėl skubos ir neatidumo dažnai pamirštame pasigilinti į svetainių slapukų politiką, o socialiniuose tinkluose atskleidžiame itin jautrią informaciją. Tad kokios grėsmės tyko elektroninėje erdvėje? Kokių kibernetinės higienos taisyklių turėtume laikytis ir kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. Agnė Brilingaitė.

Stengiamasi į specialistus žiūrėti iš įvairių perspektyvų

Doc. A. Brilingaitė kartu su kolegomis kuria kibernetinio saugumo treniravimo platformas, skirtas kibernetinėms atakoms imituoti ir mokytis, kaip nuo jų apsisaugoti. Mokslininkai tobulina įrankius darbuotojų veiksmams stebėti ir vertinti, analizuoja kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo priemones.

„Šiuo metu su kolegomis dirbame prie dviejų projektų, kuriuose bendradarbiaujame su Lietuvos karo akademija. Reikminių mokslinių tyrimų projekte mūsų komanda kuria kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapį. Mano vadovaujamame tarptautiniame Baltijos mokslinių tyrimų programos projekte „ADVANCES“, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, siekiame tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Esame subūrę komandą, kurioje dirba ne tik informacinių technologijų specialistai, psichologai, edukologai, bet ir genetikai iš VU Medicinos fakulteto“, – pasakoja doc. A. Brilingaitė.

Vykdant projektus į kibernetinio saugumo specialistą žiūrima ne tik kaip į informacinių technologijų atstovą, bet ir iš genetikos bei psichologijos perspektyvų, taip įvertinant tiek įgimtas žmogaus savybes, tiek tas, kurias išugdo jį supanti aplinka. Visa tai svarbu siekiant suprasti kibernetinio saugumo specialistų kasdienybę. Doc. A. Brilingaitė pabrėžia, kad dalis jos komandos veiklų yra susijusios su naujų specialistų, ypač moterų, įtraukimu į informacinių technologijų sritį.

„Informacinių technologijų srityje yra apie 15 proc. moterų, o kibernetinio saugumo srityje moterų Lietuvoje yra dar mažiau – apie 7–10 proc. Kai kuriose šalyse ir tam tikruose sektoriuose yra iki 25 proc. Visame pasaulyje diskutuojama, kaip paskatinti moteris rinktis karjeros kelią šioje srityje. Lietuvoje neseniai buvo įkurtas „Women4Cyber“ skyrius, į kurį įsitraukia moterys, savo veiklą siejančios su kibernetiniu saugumu ir siekiančios šviesti visuomenę kibernetinės higienos klausimais, burti bendruomenę, dalintis patirtimi ir informacija, padrąsinti moteris ateiti į kibernetinio saugumo sritį“, – teigia mokslininkė.

Kibernetinė higiena turi tapti kiekvieno kasdienybe

Kibernetinė higiena apima vartotojo atsakomybę už kompiuterinius įrenginius, elgseną virtualioje erdvėje bei principus, kaip elektroniniai duomenys saugomi ar perduodami. Paprašyta apibūdinti šią sąvoką, doc. A. Brilingaitė sugretino ją su kasdieniais mūsų įpročiais.

„Turėdami kenksmingų medžiagų, namo jų nesinešame arba elgiamės su jomis labai atsargiai. Svarbių dokumentų nelaikome laiptinėje ar prie vandens čiaupo, o kai kurių dokumentų kopijas saugome reglamentuotu būdu, pvz., darbo sutartis, baigiamuosius studentų darbus. Juk su elektriniu pjūklu nekalame vinies, o ir kitus įrenginius naudojame pagal paskirtį. Tad jeigu norime, kad įrenginys ar programinė įranga tarnautų vartotojui, pagelbėtų jo darbinėse ir asmeninėse veiklose, reiktų atidžiai įvertinti diegiamą naują programinę įrangą, saugoti duomenis ir saugiai naršyti virtualioje erdvėje. Labai svarbu kibernetinės higienos taisyklių mokyti vaikus“, − pabrėžia mokslininkė.

Išmaniuosiuose telefonuose turime daugybę programėlių, palengvinančių finansų tvarkymą, suteikiančių galimybę bendrauti su draugais ar tiesiog praskaidrinančių nuotaiką. Savo gyvenimo neįsivaizduojame ir be elektroninio pašto. Doc. A. Brilingaitė įspėja, kad reikia būti atsargiems diegiant šias programėles ir atidžiai skaityti gautus laiškus.

„Jei diegiant naują programėlę ji prašo teisių ir prieigos prie įrenginyje esančių duomenų ar programų, kurios visai neatitinka programėlės paskirties, tikrai verta susimąstyti apie šios programėlės naudojimą. Gavę laišką naršydami po įvairias svetaines turėtume laikytis atsargumo: galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jį siuntė kolega ar darbdavys, bet atidžiai patikrinę elektroninio pašto adresą pastebėsite, kad laišką siuntė visai ne tas žmogus“, − teigia mokslininkė.

Dar viena klaida – asmeninės informacijos atskleidimas socialiniuose tinkluose. Šiais skaitmeniniais pėdsakais pasinaudoję programišiai gali lengvai sudaryti žmogaus profilį, atskleisti jo ryšius su kitais asmenimis, silpnybes, o tokia informacija gali būti panaudota atakoje prieš įmonę ar instituciją.

„Jeigu savo asmens dokumentus pamirštume mieste ant suoliuko, juos radęs žmogus galėtų šiuos duomenis panaudoti blogiems tikslams: paimti greituosius kreditus, pasirašyti kokią nors peticiją. Socialiniuose tinkluose viešinama asmeninė informacija taip pat gali būti panaudota elektroninio sukčiavimo tikslais ar ruošiant kibernetinę ataką. Vis dar daug žmonių nukenčia nuo elektroninių sukčių, nes dalis jų ne tik psichologiškai paveikia žmogų, bet dar ir turi papildomos informacijos apie jį“, – sako doc. A. Brilingaitė.

Paslaugos ataka perrenkant populiariausius slaptažodžius

Nuotolinis darbas padidina kibernetinių atakų grėsmę

Sprendimų priėmimą dažnai lemia ne tik tuometinė žmogaus būsena, bet ir jo charakteris. Doc. A. Brilingaitė pabrėžia, kad neurotiški žmonės atsargesni ir jų kibernetinės higienos įgūdžiai dažniausiai yra geresni. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad stresinėse situacijose ne prasčiau pasirodo ir tinkamus sprendimus priima ir tie, kurių kibernetinio saugumo įpročiai yra išugdyti.

„Paprasti vartotojai dažniausiai nukenčia dėl kibernetinės higienos nesilaikymo. Bet juk kiekvienos kibernetinės atakos centre yra žmogus – auka, priemonė arba atakos iniciatorius. Žmogaus klaidas lemia neatsargumas, procedūrų nesilaikymas ar skuba. Svarbu ir tai, kad kibernetinio saugumo specialisto darbe daug streso, pervargimo, tad jie turi būti treniruojami streso sąlygomis ir imituojant įvairius scenarijus“, – pabrėžia mokslininkė.

Doc. A. Brilingaitė atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai kibernetinių atakų tikslai yra sutrikdyti paslaugų teikimą, sugadinti reputaciją, pavogti duomenis, pasipelnyti, skleisti dezinformaciją ir taip diskredituoti valdžią, įvairias tarnybas ir institucijas.

„Remiantis Lietuvos 2020 m. nacionaline kibernetinio saugumo būklės ataskaita, 2020 m. kibernetinių incidentų padaugėjo 25 proc. Pandeminiu laikotarpiu daugeliui dirbančiųjų darbo vietos persikėlė į namus, o juose ne visais atvejais buvo taikomos įprastos įmonės saugumo procedūros, darbuotojai jungėsi iš asmeninių įrenginių arba iš nuotolinių darbo vietų. Remiantis įvairiais šaltiniais, bandymų prisijungti prie nutolusių darbo vietų, spėjant prisijungimų duomenis, padidėjo apie septynis kartus. Karantino metu didelė dalis prekybos ir teikiamų paslaugų persikėlė į virtualią erdvę. Tad kibernetinės higienos nesilaikymas lėmė išaugusį kibernetinių incidentų skaičių ir šioje srityje“, – pabrėžia mokslininkė.

Kibernetinių atakų prevencija

Supažindinusi su kibernetinių atakų tikslais, doc. A. Brilingaitė atskleidžia ir pagrindinius būdus, kaip nuo jų apsisaugoti. Pirmiausia reikėtų sekti nacionalinius teisės aktus, naudotis gerąja praktika šioje srityje ir paskelbtomis rekomendacijomis.

„Lietuvos krašto apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir asociacija „Kurk Lietuvai“ yra išleidusi gaires įmonių vadovams, taip pat egzistuoja paruoštukai lietuvių kalba apie saugumo kontrolės priemones. Juose įprastai aptariami slaptažodžių politikos, antivirusinių programų naudojimo, prieigos kontrolės, tinklo naudojimo ir kiti aspektai“, − priemones pristato mokslininkė.

Be teisės dokumentų ir parengtų brošiūrų, įmonių darbe svarbiausiu veiksniu išlieka nuolatinis darbuotojų mokymas, priminimas apie grėsmes ir treniravimasis pagal scenarijus, kurie leistų testuoti įmonės saugumo procedūras. Svarbu, kad darbuotojai žinotų, kada ir ką reikia informuoti, kaip vertinti incidentą, kokių duomenų reikia informuojant reikiamas institucijas apie įvykusius incidentus.

„Negalima atmesti ir kiekvieno vartotojo patiriamos rizikos. Atskiriesiems vartotojams svarbu laiku atnaujinti programinę įrangą, naudotis sudėtingesniais slaptažodžiais ir, jei tik įmanoma, naudoti kelių žingsnių autentifikavimą. Taip pat svarbu neviešinti asmeninės informacijos ir niekam jos nesiuntinėti, stengtis atskirti darbo ir asmeninius įrenginius ar bent susikurti atskiras paskyras, o savo duomenis ne tik saugoti, bet dar pasidaryti duomenų kopijas ir jas apsaugoti. Galiausiai virtualioje erdvėje ar naudojantis pašto programomis būtina įjungti savisaugos instinktą“, – pataria doc. A. Brilingaitė.

2021-12-03

Gruodžio 28 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyks 10-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas. Renginys vyks mišriuoju būdu. Registracija iki gruodžio 20 d.

Kaip pasakoja vienas iš šio renginio organizatorių dr. Jonas Jankauskas, renginys suburia Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius matematikus ir per 10 metų išaugo į didelį renginį, sulaukiantį ir Lietuvos verslo atstovų susidomėjimo.

„Konferencija yra „tiltas“ tarp Lietuvos matematikų bendruomenės ir užsienyje studijuojančių ar dirbančių jaunųjų matematikų. Platesnei visuomenei pristatome tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbančių jaunųjų matematikų pasiekimus.

Sulaukiame dėmesio ir iš įmonių, kurios yra suinteresuotos išnaudoti aukštos kvalifikacijos matematikos specialistų potencialą bei suteikiame joms platformą, kurioje įmonės gali prisistatyti akademinei bendruomenei, parodyti, ką daro įdomaus, su kokiais iššūkiais susiduria. Šiuo metu tai yra pats „gyviausias“ matematikos renginys Lietuvoje“, – sako dr. J. Jankauskas.

Šis renginys per 10 metų labai išaugo: iš nedidelio akademinių bičiulių susibūrimo tapo respublikinio ir net, galima sakyti, tarptautinio lygio renginiu.

„Ilguosius (plenarinius) pranešimus skaitė 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir Lietuvos matematikos žvaigždės iš užsienio universitetų ir institutų. 9 doktorantai apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

Matematikų Susitikimas sulaukė nemažai dėmesio iš stambiausių ir pažangiausių Lietuvos įmonių, kurios noriai tampa mūsų rėmėjais ir netgi deleguoja įmonės atstovus skaityti pranešimų“, – pasakoja dr. J. Jankauskas.

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.matematikususitikimas.com/ ir https://www.facebook.com/MatematikuSusitikimas/

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas yra vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams – tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių – susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. Šis renginys – tai puiki proga pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai. Verslo įmonėms tai yra nepakartojama galimybė prisistatyti šioje specializuotoje, aukšto lygio matematinių įgūdžių turinčių specialistų auditorijoje.

2021-12-01

Lapkričio 26 d. Tarybos posėdžio metu išrinkta MIF Tarybos pirmininkė – doc. dr. Kristina Lapin.

„Tarybos pirmininkas yra renkamas iš Tarybos narių. Visų pirma norėčiau padėkoti už paramą Informatikos Instituto kolegoms, kurie iškėlė mane į Fakulteto Tarybą. Pirmo posėdžio metu naujai išrinktos Tarybos nariai pasiūlė mane į Pirmininkės pareigas. Esu nauja Tarybos narė, nedalyvavau praeitos kadencijos darbuose, tad šis pasiūlymas buvo kiek netikėtas. Esu dėkinga už išreikštą Tarybos narių pasitikėjimą ir pasistengsiu jų nenuvilti“, – sako doc. dr. Kristina Lapin.

Taryba – kolegialus Fakulteto savivaldos organas, kuriame diskutuojami ir priimami svarbiausi Fakulteto veiklai sprendimai.

„Tai vieta, kurioje susiduria skirtingos fakulteto ateities vizijos bei požiūriai į einamųjų veiklų valdymą. Neseniai įvykusi fakulteto struktūros reforma išryškino institutų veiklų prioritetų skirtumus, ji paveikė visas Fakulteto veiklas. Praėjusios kadencijos Tarybai teko sudėtingas uždavinys iš naujo jas organizuoti. Naujosios Tarybos uždavinys – šiuos darbus tęsti, kad buvimas vienoje struktūroje darytų teigiamą įtaką visoms institutų veikloms“.

Tarybos funkcijos apima fakulteto strateginių tikslų formavimą, fakulteto administracijos ir studijų programų komitetų veiklos priežiūrą. „Taryboje renkamas dekanas, formuojamas Fakulteto biudžetas, atliekama jo vykdymo priežiūra. Taip pat priimami sprendimai susiję su studijų bei mokslo fakultete organizavimu. Visais klausimais sieksiu ieškoti sutarimo ir visiems priimtinų kompromisų“, – teigia MIF tarybos pirmininkė.

Tarybos pirmininkės pavaduotoju išrinktas doc. dr. Martynas Manstavičius.

2021-11-29

Lapkričio 19 d. vykusi Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2021“ buvo puiki proga VU mokslininkams pristatyti savo kuriamas inovacijas ir mokslinius tyrimus, užmegzti kontaktus su verslo įmonėmis ir viešojo sektoriaus organizacijomis. Atidarydamas renginį VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad šiandieninis universitetas jau nėra tik studijų ir mokslo epicentras, bet siekia aktyviai įsitraukti į visuomenės ir valstybės aktualijas, plėtoti mokslu grįstą viešą diskursą ir siūlyti pažangius sprendimus.

„Dabartinė VU strategija yra grindžiama trimis kryptimis: kuriantis visuomenę ir valstybę, bendradarbiaujantis ir tvarus universitetas. Modeliuodami VU uždavinius, skirtus jo bendruomenei, bandėme atliepti suinteresuotų šalių poreikius ir užkoduoti iššūkius, kuriems reikia universitete gimstančių žinių ir ugdomų kompetencijų. Todėl universiteto misija – visuomenei, valstybei ir kiekvienam mūsų – yra horizontali ašis, įtraukianti studentus, tyrėjus, darbuotojus ir sudaranti galimybes kurti naujas žinias, tobulinti mokslo sprendimus ir plėtoti inovacijas kartu su verslo, akademiniais ir socialiniais partneriais“, – teigė prof. R. Petrauskas.

VU Tarybos pirmininkė ir UAB „Thermo Fisher Scientific“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorė dr. Eglė Radzevičienė sveikindama renginio dalyvius džiaugėsi, kad VU talentai atkreipia užsienio investuotojų dėmesį ir svariai prisideda prie pandeminės situacijos sprendimų, o ateityje turės progą prisidėti ir rengiant ilgalaikę valstybės pažangos strategiją.

Dr. Eglė Radzevičienė

„Tikiu, kad VU bendruomenės įtrauktis į universiteto plėtojamas ar naujai kuriamas partnerystes su verslo įmonėmis ar viešojo sektoriaus organizacijomis gali būti daug intensyvesnė. Kiekvieno jūsų idėjos ir darbas yra verti dėmesio, jei ne šiandien, tai artimiausiu metu. Todėl linkiu sumanumo, drąsos, neblėstančios energijos ir toliau įkvėpti, dalintis sėkmės istorijomis ir garsinti universiteto vardą pažangiais mokslu ir inovacijomis grįstais sprendimais“, – dalyviams linkėjo dr. E. Radzevičienė.

Pirmojoje renginio dalyje buvo pristatytos mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei tyrėjų verslumo sėkmės istorijos. Įmonės „Experimentica“ atstovas dr. Giedrius Kalesnykas atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik praktinis kuriamų inovacijų pritaikymas, privataus kapitalo pritraukimas kuriant atžalinę įmonę, bet ir sukurtos intelektinės nuosavybės apsauga.

Socialinio mokslo ir verslo partnerystę energetikoje Lietuvoje ir Švedijoje pristatęs VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Andrius Kažukauskas pabrėžė, kad socialinių mokslų partnerystė su verslu Lietuvoje yra gan retas reiškinys, nors ši sritis nereikalauja didelių investicijų. Anot mokslininko, vartotojų elgsenos supratimas ir vartotojo duomenų analitikos įgūdžiai yra socialinių mokslų stiprybė, kuria turėtų naudotis verslas.

Dr. Rimantas Slibinskas

Biotechnologijos instituto mokslų daktaras bei startuolio UAB „Baltymas“ įkūrėjas dr. Rimantas Slibinskas pristatė sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą SARS-CoV-2 diagnostikos srityje. Bendradarbiaujant VU ir įmonėmis UAB „Baltymas“ bei UAB „Imunodiagnostika“ buvo sukurtas pirmasis lietuviškas antikūnų prieš SARS-CoV-2 virusą testas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas prof. Remigijus Paulavičius pristatė išmaniąją pilnų krovinių gabenimo planavimo sistemą ir jos pagrindu gimusį VU startuolį „Optimalistai“, kuris šiemet buvo išrinktas „Žaliausio judumo startuoliu“.

Antroji renginio dalis buvo skirta VU mokslininkų kuriamoms inovacijoms sveikatos, švietimo ir kibernetinio saugumo srityse. Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslininkė prof. Ingrida Šaulienė papasakojo apie savo kuriamas technologijas bioaerozolių sektoriuje, kurios leistų imtis prevencinių priemonių ir pakeistų iki šiol naudojamus antihistamininius vaistus. Viena tokių – speciali programėlė telefone, leidžianti nuolat stebėti žiedadulkių krūvį ore.

Biomokslų instituto docentė Renata Gudiukaitė papasakojo, kaip taikant baltymų inžinerijos strategijas yra ieškoma naujų biokatalizatorių ir gerinamos jau esančiųjų savybės. Mokslininkės kuriami fermentai gali būti naudojami plastikų skaidymų ir biocemento gamybai. Doc. R. Gudiukaitė supažindino renginio dalyvius su bakterijomis, kurias galima rasti ant išmaniųjų telefonų ekrano.