Sidebar

VU fondas: 1,2 proc. GPM – tai nemokama parama universitetui

Vilniaus universiteto (VU) fondas kviečia paremti VU nieko papildomai neišleidžiant – iki gegužės 2 d. skirti savo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį paramai VU neliečiamojo kapitalo fondui, padalinių ir vardiniams subfondams. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kasmet net apie 20 mln. eurų GPM paramos lieka nepaskirstyta. Kaip skirti GPM paramą, rasite šiose instrukcijose.

2023 03 10 Subfondas642x410

„Per pora minučių nieko papildomai neišleidžiant galima paremti VU apie 50 eurų suma – apytiksliai tiek verta 1,2 proc. GPM dalis nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kviečiu nepraleisti šios galimybės. VU neliečiamojo kapitalo fondui skiriama parama – kitokia. Ji, liaudiškai tariant, nebus pravalgyta, nebus išleista. VU fondas paramą investuoja. Grąža naudojama stiprios tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams ir talentingiems studentams finansuoti“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

2022 m. gyventojai VU fondui ir padalinių subfondams iš viso skyrė per 12,3 tūkst. eurų GPM paramos už 2021 m. mokestinį laikotarpį (plg.: už 2020 m. mokestinį laikotarpį skirta 5,1 tūkst. eurų, už 2019 m. – 4,1 tūkst. eurų). Anot VU fondo direktoriaus, kasmet didėjanti GPM paramos suma rodo augantį gyventojų pasitikėjimą VU fondo veikla.

Šiais metais 1,2 proc. GPM paramą, be pagrindinio fondo, galima skirti net 6 akademinių padalinių, 2 neakademinių padalinių ir 1 vardiniam neliečiamojo kapitalo subfondui. VU fondas informuoja: jeigu parama skiriama pagrindiniam fondui, mokesčio dalies paskirties nurodyti nereikia; jeigu parama skiriama subfondui, mokesčio dalies paskirties langelyje įrašomas sutrumpintas subfondo pavadinimas.

VMI primena: prašymas skirti GPM dalį bus įvykdytas tik tuo atveju, jei jį gyventojas pateiks laiku – iki gegužės 2 d. per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), taip pat, esant prievolei, teisingai ir laiku pateiks pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokės apskaičiuotą mokestį.

Kaip skirti 1,2 proc. GPM paramą VU fondui ir subfondams, rasite šiose instrukcijose.

2023-03-10

Taryba nauju MIF dekanu antrai kadencijai išrinko prof. P. Drungilą

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) išrinktas dekanas – antrą kadenciją VU MIF Taryba patikėjo prof. dr. Pauliui Drungilui.

Kovo 10 d. fakultete vyko VU MIF Tarybos balsavimas, kurio metu dauguma balsų buvo už dabartinį fakulteto dekaną. Nauja kadencija tęsis penkerius metus.

Pasak rinkimų komisijos pirmininko dr. Šarūno Repšio rinkimai vyko tvarkingai, kandidatas sulaukė didžiulio MIF Tarybos palaikymo. Už jį balsavo daugiau nei pusę fakulteto tarybos narių: iš šešiolikos dalyvavusių rinkėjų penkiolika balsavo .

2023 03 10 P Drungilas880x586

Prof. dr. P. Drungilą matematika lydi visą gyvenimą. Dar mokydamasis S. Daukanto vidurinėje mokykloje Kretingoje pradėjo skinti laurus pasaulinėse matematikų olimpiadose.

Naujai kadencijai išrinktas dekanas džiaugiasi, kad matematikos studijų pasirinkimas fakultete yra didelis ir kinta nuo klasikinės matematikos iki duomenų mokslo: „Svarbiausia tai, kad visos studijos lavina abstraktų mąstymą, kuris labai vertinamas darbo rinkoje“.

2023-03-10

Kviečiame teikti paraiškas jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų projektams finansuoti

2023 03 09 Vu kiemas 642x410

Vilniaus universiteto (VU) Mokslo administravimo skyrius primena apie vykstantį VU Mokslo skatinimo fondo konkursą Jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinių idėjų projektams finansuoti. Paraiškos priimamos iki 2023 m. kovo 20 d.

Konkursu siekiama paskatinti tarpdisciplininių projektų VU vykdymą bei akademinį bendradarbiavimą. Tikimasi, kad jaunieji Universiteto mokslininkai ir tyrėjai įgis paraiškų rengimo ir projektų įgyvendinimo patirties.

Pagrindinės konkurso sąlygos:

  • Parama bus skirta tarpdisciplininiams projektams, kurie bus įgyvendinami ne mažiau kaip dvejuose Universiteto akademiniuose padaliniuose.
  • Projektų vadovais ir vykdytojais gali būti jaunieji universiteto mokslininkai (mokslo laipsnį įgiję ne daugiau kaip prieš 10 metų iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos), taip pat doktorantūros studentai bei magistrantai.
  • Bakalauro studijų studentai gali būti projektų vykdytojai.
  • Projektų biudžetas – iki 8 000 Eur 2023 m. ir iki 10 000 Eur 2024 m.
  • Projekto vykdytojas (įskaitant vadovą) gali dalyvauti tik viename šio kvietimo projekte.

Projektų paraiškos teikiamos per Universiteto Dokumentų valdymo sistemą Avilys. Kitos konkurso sąlygos, paraiškos forma skelbiama Vilniaus universiteto intranete.

Negalintiems prisijungti prie intraneto, yra sukurta atskira Teams grupė „MSF jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų idėjų konkursas 2023“. Čia galima rasti dokumentų formas bei atsakymus, susijusius su konkurso sąlygomis ir/ar projektų įgyvendinimu. Norėdami prisijungti prie grupės, kreipkitės į Mokslo administravimo skyrių adresu 

Konkurso sąlygų, paraiškų pateikimo ir kitais su šiuo konkursu susijusiais klausimais Mokslo administravimo skyriuje konsultuoja Eglė Miltakienė (; tel. (8 5) 268 7068).

2023-03-09

Kvietimas dalyvauti Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimo tyrime

Unikali galimybė tapti tarptautinio projekto „ADVANCES“ dalimi: paaukoję kraujo, užpildę klausimyną ir išsprendę kibernetinio saugumo užduočių rinkinį galite prisidėti prie kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų gerinimo!

„ADVANCES“ – tarptautinis projektas, kuriuo siekiama tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos (MF) bei Matematikos ir informatikos fakultetai (MIF), bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, siekia tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Ir kiekvienas iš Jūsų galite prisidėti prie šio ypatingai visuomenei svarbaus projekto.

Projekto tyrėjai analizuoja kibernetinio saugumo specialistų elgseną streso sąlygomis, susiedami kompiuterių mokslo technologijas, psichologiją ir žmogaus genomo duomenis.

Registruokitės, atvykite sutartu laiku, paaukokite kraujo bei užpildykite klausimyną ir
išspręskite kibernetinio saugumo užduočių rinkinį.

Kviečiame 25-45 metų Lietuvos piliečius – kibernetinio saugumo specialistus ir ne tik specialistus (kontrolinę grupę).

Platesnė informacija apie tyrimą čia.

Susidomėjusius kviečiame susisiekti telefonu +370 613 85646, +370 618 07424 arba el. paštu

2023 03 06 Kvietimas

2023-03-06

VU MIF profesoriui K. Pileckui įteikta Lietuvos mokslo premija

Kovo 2 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) iškilmingai apdovanoti 2022 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LMP komisijos pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, komisijos pirmininko pavaduotoja prof. Jelena Stankevičienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Seimo ir LMA nariai, kiti svečiai.

2023 03 03 Pileckas Grigalevicius880x576

Z. Dabkevičius pakvietė laureatus užimti vietas scenoje ir pasidžiaugė, kad šią iškilią dieną galime įvertinti Lietuvos mokslo laimėjimus. Visi darbai buvo aukšto lygio. Gauti ne tik reikšmingi mokslo rezultatai, bet ir patentai, parašytos monografijos. Mokslininkai sėkmingai lygiuojasi į tarptautinę mokslo bendruomenę. Be abejo, norint išskirtinių rezultatų, reikia modernių laboratorijų. Tam labai padėjo neseniai įkurti keli mokslo slėniai. LR Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria daug dėmesio, kad mokslininkams būtų sudarytos geros sąlygos. Ir toliau tikimasi tokio požiūrio. Z. Dabkevičius laureatams palinkėjo toliau vykdyti tyrimus, rengti jaunuosius mokslininkus.

2023 03 03 Pileckas Grigalevicius2 880x586

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė irgi džiaugėsi galėdama pasveikinti laureatus. Ji teigė gerai prisimenanti praėjusius metus, kai buvo ką tik prasidėjusi nežmogiška Rusijos invazija prieš Ukrainą. Visi buvome „įmesti“ į naują tikrovę. Nelabai žinojome, kokioje realybėje gyvename ir kokioje gyvensime. Metai praėjo, Ukraina išlieka nenugalėta. Kaunasi už savo laisvę, tautinę tapatybę. Ir už tas vertybes, kurios įkūnija Europos idėją. Šis karas atskleidžia, kad mokslo pasiekimai gali būti panaudoti ir destrukcijai. Politikai, deja, irgi neretai atideda į šalį bet kokius faktus ir faktais grįstą mąstymą. Tačiau tai turėtų dar labiau sustiprinti mūsų drąsą. Mokslas padeda suprasti pasaulį net tada, kai tai kelia nepatogių klausimų. Gyvename pasaulyje, kur daug iššūkių. Tenka nuolat spręsti sudėtingas problemas. Mokslo žmonės padeda orientuotis informacijos jūroje, atskirti tikrovę nuo pamėklių. Mokslo bendruomenė turi svarbią socialinę misiją – ginti mus nuo pagundos nemąstyti, nuo sąmokslo teorijų, mintančių mūsų baimėmis. Todėl turime kurti mokslinei kūrybai, diskusijoms palankią aplinką, skirti tam pakankamai investicijų. Šis įsipareigojimas įrašytas Vyriausybės programoje. Mūsų tikslas – kad Lietuva taptų talentams patraukiu centru. Lietuvos mokslo premijos leidžia pasidžiaugti tuo, kas jau sukurta. Svarbu, kad laureatai atstovauja ne tik gamtos, technologijų, bet ir humanitariniams bei socialiniams mokslams. Mokslas nėra baigtinis procesas, o nuolatinė kūryba, kur visos mokslo šakos gali brandinti vaisius. Lietuvos mokslo premijos – tai ir investicija į visos visuomenės ateitį. Mokslo pasaulis perkuria esamas sistemas, parodo kryptį. Baigdama Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė linkėjo laureatams tikėjimo, kad viskas įmanoma. Taip pat smalsulio, noro eiti į priekį ir vestis mus visus kartu.

2023 03 03 Pileckas Grigalevicius3 880x628

Padėkojęs Ministrei Pirmininkei, LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius pakvietė laureatus nusifotografuoti su I. Šimonyte ir J. Šiugždiniene. Muzikinį kūrinį – J. S. Bacho preliudą marimba atliko perkusininkas Saulius Auglys-Stanevičius. Paskui LMP komisijos pirmininkas paskelbė autorius ir darbus, kviesdamas laureatus atsiimti diplomus. Komisijos primininko pavaduotoja J. Stankevičienė paskelbė laureatus, kuriuos sveikino ir diplomus įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

Apdovanoti humanitarinių mokslų srities laureatė prof. Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos (2007–2021)“, socialinių mokslų srities laureatė prof. Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai (2007–2021)“, gamtos mokslų srities laureatas prof. Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose (2007–2021)“, gamtos mokslų srities laureatas akad. Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai (2007–2021)“, medicinos ir sveikatos mokslų srities ir žemės ūkio mokslų srities laureatai dr. Virginijus Feiza ir dr. Dalia Feizienėuž darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra (2007–2021)“ ir technologijos mokslų srities laureatas akad. Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms (2007–2021)“.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pasveikino laureatus, pelniusius iškiliausias mokslo premijas. Jos žodžiais tariant, džiugu, kad kasmet galime švęsti mokslą su laureatais. Mūsų tikslas vienas – kurti geresnį, pažangesnį pasaulį. Šiandien pasaulis atrodytų kitaip be mokslininkų ryžto ir atsidavimo. Krizių akivaizdoje irgi pirmiausia atsisukame į juos. Tačiau naujos idėjos, galinčios pakeisti mūsų suvokimą, neateina lengvai. Tam reikia daug bandymų, ištvermės. Ir tik finale džiaugiamės rezultatais. Ministrė kalboje itin pabrėžė jaunimo ir moterų svarbą moksle. Pastaraisiais metais ji turėjo daug susitikimų. Diskusija su jaunosiomis mokslininkėmis ją nuteikė pozityviai – ypač jų noras tęsti mokslininkės karjerą. Tačiau mokslininkių dar mažoka. Todėl reikėtų visiems įsipareigoti atvesti į mokslą kuo daugiau jaunimo. Kitas svarbus aspektas – visuomenės pasitikėjimas ir tikėjimas mokslu. Svarbu, kad visuomenė suprastų mokslą. Štai šiemet skaitant laureatų darbų pavadinimus ne visada lengva suprasti, ką jie reiškia. Galbūt kitąmet vertėtų dar populiariau paaiškinti žmonėms darbų esmę ir prasmę. Tai mūsų visų pareiga. Rektoriai taip pat turi skatinti mokslininkus aiškinti mokslo pasiekimų svarbą. Visuomenės ugdymas gyvybiškai svarbus. Juolab kad šiuo metu net 40 proc. žmonių linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Turime daugiau dėmesio skirti mokslui populiarinti. Ir trečias svarbus uždavinys – toliau Lietuvoje vystyti pasaulinio lygio mokslą. Vienas iš būdų tai atlikti – formuoti mokslui palankią aplinką. Atrodo, kad esame teisingame kelyje. Mokslo finansavimas auga. Tai svarbus pasiekimas, kurį leidžia įgyvendinti nacionalinis partijų susitarimas. 2022 m. valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslą. Šiemet dar papildomai bus skirta 70 mln. eurų. Pradės darbą mokslo ir inovacijų patarėjai Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose. Tai padės stiprinti ir mokslo institutus. Ir pasiekti, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis mokslu grįstais įrodymais. Šiemet startuos trys prioritetinės mokslo programos: lituanistikos, informatikos ir ugdymo mokslo (pastarajai skirta 20 mln. eurų). Stiprinama ir Lietuvos mokslo taryba (LMT). Netrukus bus paskirtas LMT vadovas. Tikimasi, kad LMT efektyviau įgyvendins mokslo politiką. Bus daugiau dėmesio skiriama jaunimui, mokslo tarptautiškumui. Baigdama kalbą ministrė palinkėjo mokslininkams sveikatos, ryžto, kantrybės, ugdant jaunąją kartą.

2023 03 03 Pileckas Grigalevicius4 800x583

Padėkos kalboje Lietuvos mokslo premijos laureatė R. Šerpytytė pabrėžė, kad atpažinimas mokslo sferoje yra pats svarbiausias, pripažinimas seka vėliau. Komisija išskaitė tokiame filosofiniame kontekste dalykus, kurie gali būti tam tikru moksliniu rodikliu. Filosofija brėžia mąstymo ribas, kurias galima praktikuoti. Kai visuomenė atpažįsta tą ribą, atsiranda terminas, žodis pavadinti tam, kas yra. Turime ūgtelėjusį mąstymo kriterijų. Nihilizmą gal reikia pastatyti ant stipresnių teorinių pagrindų. Aptikti tendencijas, kurios reikalauja teorinio išvystymo. Kalbant populiariai, tai, kas buvo atpažįstama kaip tam tikra negalia, teko pastatyti ant tam tikrų teorinių pamatų ir atskleisti Vakarų filosofijos mąstymo struktūrą.

LMP laureatė D. Gailienė pabrėžė, kokia svarbi mokslininkui intuicija. Intuityviai iškilusios mintys yra vertingos. Bet norint gauti prestižines premijas, reikia ir mokslinės terpės, kurioje kas nors užaugtų. Vilniaus universitetas – ta vieta, kur renkasi patys gabiausi Lietuvos vaikai. Tada galima juos ugdyti. Ministrė Pirmininkė kalbėjo apie labai svarbius ir sunkius dalykus. Mūsų tyrinėjimų istorija yra laimės istorija. Kaip tik tiriame totalitarinio režimo, okupacijų ir transformacijų psichologinius padarinius. Tai galima tirti tik pasibaigus okupacijoms. Iš tų tyrimų netikėtai paaiškėjo, kad jaunajai kartai šios temos tapo labai aktualios. Jie pradėjo domėtis, kas mes esame, kodėl mūsų tėvai yra tokie. Tai, kas vyksta dabar, suteiks naujų duomenų mūsų tyrimams. Mane apima keistas egzistencinis jausmas. Galime daryti mokslą, save suprasti. Ir čia pat beveik nieko negalima padaryti, kad agresyvioji Rusijos Federacija nežudytų žmonių ir nesėtų blogio, kurio padarinius mes tyrinėjame.

Dar vienas laureatas L. Mažutis prisiminė, su kuo dažnai susiduria savo karjeroje. Tai rizika patirti nesėkmę. Jis karjeros pradžioje ėmė darbuotis Harvardo universitete, kur buvo daug gabių žmonių. Kadangi pradžia buvo sunki, jam ne kartą kilo abejonių, kad gal idėjos nieko vertos. Tik po trejų metų pavyko sukurti technologiją, kuri šiuo metu pirmauja pasaulyje. Įkurtos ir kelios bendrovės, startuoliai. Ši mikroskysčių technologija svarbi todėl, kad leidžia nustatyti atskirų ląstelių genų raišką. Visos mūsų kūno ląstelės turi tą patį genomą, bet ląstelių funkcijos skirtingos. Funkcijas lemia genų raiška. Todėl reikia tirti pavienes ląsteles, jų genomą ir epigenomą, norint suprasti jų veikimo skirtumus ir galbūt jas valdyti. Be LMT, MITA, akad. A. Janulaičio paramos tokie tyrimai būtų buvę neįmanomi.

Kitas laureatas K. Pileckas aiškino, kad jam pasisekė sukurti naują algoritmą, pagreitinantį skaičiavimus plonų vamzdelių sistemoje. Šis algoritmas leidžia modeliuoti kraujo tekėjimą. Metodą jau taiko medikai, planuodami širdies operacijas. Matematinis širdies modelis padeda chirurgams dar prieš operaciją pamatyti, kas yra širdies viduje, ir taip geriau pasiruošti operacijai. Modeliuoti kraujo tekėjimą svarbu, nes širdyje yra apendiksas. Priklausomai nuo jo geometrijos gali susidaryti trombas, kuris nukeliauja į smegenis. Tai praverčia ir diagnostikoje.
Laureatė D. Feizienė teigė, kad mes visi esame tik dalis gamtos. Dirvožemis – ta dalis, kuri mus maitina, padeda sukurti gerbūvį. Jis atlieka ir aplinkosauginę, ir socialinę funkcijas. Dabar ypač svarbu, kad dirvožemis būtų sveikas. Klimatas kinta, naujos moderniosios technologijos keičia dirvožemio funkcionalumą. Dėl klimato kinta drėgmės ir temperatūros režimai. Moderni technika suslegia dirvas. Intensyvios sėjomainos neužtikrina organinės anglies taupymo ir gerinimo. Todėl laureatų pora analizavo, kokiomis priemonėmis geriausia užtikrinti dirvožemio „sveikatą“. Tikima, kad į mokslininkų rekomendacijas atsižvelgs politikai ir kitos institucijos.

LMP premijos laureatas S. Grigalevičius papasakojo, kad jo grupė sintetina dideles aromatines sistemas, kurios dėl elektronų trūkumo ar pertekliaus įgyja elektroaktyvias savybes. Šios medžiagos tinka puslaidininkiniams prietaisams, tokiems kaip šviestukai. Naudojant jų kuriamus organinius puslaidininkius vietoj neorganinių, būtų galima gerokai atpiginti įvairius gaminius. Todėl kai ateityje parduotuvėse pasirodys ne LED, bet OLED lemputės, suprasite, kad šie tyrimai pasiteisino. Reaguodamas į ministrės pastabas apie jaunųjų mokslininkų skatinimą S. Grigalevičius pažymėjo, kad didžiąją sintezės darbų dalį organinės sintezės laboratorijoje atliko magistrantai ir doktorantai. Už šį sunkų darbą jaunieji mokslininkai apdovanoti įvairiomis premijomis: buvo skirtos devynios LMA premijos ir stipendijos, trys LR Prezidentų stipendijos, dvi Pasaulio mokslininkų federacijos stipendijos ir t. t. Laboratorijoje dirba ir „L‘Oréal“ premijos laureatė.

2023 03 03 Pileckas Grigalevicius5 880x633

Iškilmes baigė maestro Saulius Auglys-Stanevičius, marimba atlikdamas savo variacijas lietuvių liaudies dainos „Teka saulė“ tema.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene,
Virginijos Valuckienės nuotraukos.

Šaltinis LMA

2023-03-03

Smurtas ir patyčios: sunku pripažinti, jog beveik visi esame su tuo susidūrę

Išgirdote, kad bus kalbama apie smurtą bei patyčias ir manote, kad tai Jums neaktuali tema? Čia jus norime sustabdyti ir pakviesti atrastai tai, ką sužinojo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos (MIF) studentai tarptautiniame projekte „Creative Emotional Journey“.

2023 03 02 Justina880x586

MIF Tarptautinių studijų koordinatorė J. Krauledaitė renginyje Vilniuje | J. Auškelio nuotr.

„Pirmiausia, sunku pripažinti, jog beveik visi esame su tuo susidūrę tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai,“ – pastebi projekto dalyvė MIF studentė Augustina Petraitytė. Patyčios ir smurtas atskiria du polius: stiprųjį ir silpnąjį. Pasak A. Petraitytės, visuomenėje pastarasis nėra vertinamas, tad dažniau pasirenkame nekreipti dėmesio į tam tikras patyčių ir smurto išraiškas vien todėl, kad patys išlaikytumėme savo vertę visuomenėje.

Ją papildo Anastasija Volkova: „Daugeliui sunku ne tik pastebėti, bet ir pripažinti, kad smurto bei patyčių mūsų aplinkoje – daug. Galbūt trūksta priemonių ir žinių atpažinti kas yra smurtas, kas yra patyčios?“

„Creative Emotional Journey“: nuo idėjos iki Europoje pripažinti projekto

MIF Tarptautinių studijų koordinatorė Justina Krauledaitė dvejus metus dalyvavo, o kartu įtraukė ir kitus MIF bendruomenės narius prisidėti prie tarptautinio projekto „Creative Emotional Journey“, kurio pagrindinė tema – smurtas lyties pagrindu, patyčios. Taip „Erasmus+“ „Key Action2“ tipo projektas, kurio metu partneriai iš 4 šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Graikijos) kūrė edukacinę metodiką, vadovą ir atrinkinėjo neformalaus švietimo įrankius patyčių ir smurto lyties pagrindu temomis, skirtomis jaunimo darbuotojams ir su jaunais žmonėmis dirbantiems specialistams. Viso projekto metu 75 dalyviai iš visų 5 šalių dalyvavo pilotiniuose mokymuose, po kurių vyko jaunimo mainai Italijoje su 25 jaunuoliais.

2023 03 02 Kurybine emocine kelione1 880x586

Akimirkos iš renginio Vilniuje | J. Auškelio nuotr.

Pasak J. Krauledaitės, nors projektas jau pasibaigė, partneriai ir toliau nori tęsti bendradarbiavimą, ateityje svarstoma projektą pristatyti didesniu mastu – ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

Projekto „Creative Emotional Journey“ rezultatai ypatingi tuo, kad jo metu sukurtos metodikos yra pritaikomos praktikoje, metodologija prieinama nemokamai, yra aiškiai suprantama ir išmėginti skirtingų šalių ir kultūrų atstovų.

2023 03 02 Kurybine emocine kelione2 880x660

Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.

Lengvesnės smurto ir patyčių išraiškos yra normalizuotos visuomenės

„Dažniausiai temos apie smurtą ir patyčias neužsimezga natūraliame pokalbyje, jomis kalbėti yra sunku, tad išgirdus projekto pavadinimą ir nagrinėjamas temas pasidarė įdomu, kaip galima kalbėtis tokiomis sunkiomis temomis kitaip nei įprastai,“ – priežastį, kodėl prisidėjo prie projekto „Creative Emotional Journey“, įvardija A. Petraitytė. Pasak merginos, dalyvavimas projekte atvėrė akis, kad šios temos yra labai arti kiekvieno mūsų – daug arčiau, nei mums atrodo – o kai kurios lengvesnės smurto ir patyčių išraiškos yra normalizuotos visuomenės.

2023 03 02 Kurybine emocine kelione3 880x660

Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.

Kita dalyvė A. Volkova pastebi, kad pats terminas „patyčios“ turbūt įkyri jau mokykloje: „Šia tema kuriama ir vykdoma daug projektų, teminių pamokų ir tai tampa kažkokiu mistiniu reiškiniu, kuris, atrodo, nevyksta. Tačiau patyčios – labai realus reiškinys, tik galbūt kartais pritrūksta realesnių pavyzdžių, su kuriais susiduria žmonės, minėtų priemonių, kurios padėtų atpažinti smurtą ir patyčias, švietimo šiomis temomis.“ Projekto dalyvė atkreipia dėmesį kad jau mokykloje svarbu mokyti ne tik kaip tvarkytis su pasekmėmis, bet ir vykdyti prevenciją. Pvz., populiarus pavyzdys, kai berniukai tampo mergaites už kasų, joms patariama jų nesirišti. O turėtų būti atvirkščiai, derėtų su skriaudėjais kalbėti apie pati veiksmą ir kokias pasekmes jis sukuria.

Stebėjimas ir nieko nedarymas – taip pat įsitraukimas

Projekto „Creative Emotional Journey“ dalyvės Augustina ir Anastasija vieningai tikina, kad smurto ir patyčių temos, kad ir kaip to nenorėtume, yra susijusios su kiekvienu iš mūsų. A. Volkova išskiria, kad šie dalykai itin atsiskleidė projekte susipažinus ne tik su torine medžiaga, bet ir su kitų dalyvių asmeniniais išgyvenimais: „Projekto metu turėjau galimybę susipažinti kokios įvairios gali būti smurto ir patyčių šaknys, taip pat kaip tai paliečia daug įvairių žmonių grupių. Kartu išgirdau ir kitų projekto dalyvių asmeninių patirčių, kas suteikia dar kitokį, artimesnį susipažinimą su tema, jos pajautimą, nes tada viskas pasidaro daug artimiau, nelieka tik kaip kažkas, ką esi skaitęs ar girdėjęs.“

2023 03 02 Kurybine emocine kelione5 880x660

Projekto dalyviai Justina, Anastasija, Augustina ir Normantas Italijoje | Asm. archyvo nuotr.

„Mano nuomone, akademinėje bendruomenėje yra sunkiau pastebėti smurto ir patyčių paveiktus asmenis. Visgi esame vyresni ir labiau pratę slėpti savo emocijas. O atvykus į naują aplinką norime susikurti naują gyvenimą. Tad neanalizuodami draugų elgsenos ir problemų, su kuriomis jie susiduria, nepastebėsime, ar jie patiria patyčias ar smurtą, ar ne,“ – mintimis dalijasi A. Petraitytė. Pasako jos, kalbant apie ženklus, kurie mums gali padėti tai įvertinti, kaip pagrindinius įvardintų akivaizdų nepasitikėjimą ir nusivylimą kitais žmonėmis, ryškų nenorą, kad būtų pažeistos asmeninės ribos, ir išreiškiamą nepatogumą tam įvykus. Projekto dalyvė pabrėžia, kad pastebėjus šiuos ženklus, negalime užtikrintai tvirtinti, jog žmogus patiria smurtą ir patyčias.

2023 03 02 Kurybine emocine kelione5 880x660

Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos susitikimas Prancūzijoje | Asm. archyvo nuotr.

Projekto „Creative Emotional Journey“ metodologija ir atveria kelius, kaip pradėti kalbėtis. Pasak Augustinos, nors ir yra labai sunku kalbėtis – turime daugybę įvairių netradicinių būdų pradėti pokalbį lengviau. „Pagrindinis dalykas ką kiekvienas galime ir turime daryti – tai domėtis šia tema ir apie ją kalbėti. Smurto ar patyčių stebėjimas ir nieko nedarymas, tai taip pat įsitraukimas prie smurtaujančio. Net jei tiesiogiai negali padėti, visada yra kitų būdų, todėl ratas užsidaro – reikia domėtis ir kalbėtis, kad galėtume tai padaryt,“ – papildo ją Anastasija.

Projekto finaliniai renginiai – naujas etapas jo įveiklinimui

Projekto „Creative Emotional Journey“ komandos nariai Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Lietuvoje kvietė į projekto finalinius renginius, kurių metu vyko ne tik metodologijos pristatymas, bet ir svečių pranešimai.

2023 03 02 Kurybine emocine kelione6 880x586

Akimirkos iš renginio Vilniuje | J. Auškelio nuotr.

Vilniuje renginys dalyvius sukvietė po Vilniaus universiteto rūmų skliautais pasiklausyti Justinos Krauledaitės pranešimo „Kaip kūrybiniai sprendimai padeda įveikti emocinius iššūkius?“ Dovilė Masalskienė iš̌ „Moterų̨ informacijos centro“ pristatė smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje situaciją, iniciatyvas ir organizacijas, į kurias galima kreiptis pagalbos. VU Bendruomenės psichologė Inga Abramavičienė pasakojo kaip kiekvienas galime padėti tiek sau, tiek artimajam atrasti vidines problemas. Pasibaigus pranešimams, dalyviai buvo pakviesti į apžvalginę ekskursiją po centrinį Vilniaus universiteto ansamblį.

Nors projekto turinio kūrimo etapas pasibaigė, dabar jo laukia naujas etapas – įsitvirtinimas organizacijose.

Daugiau apie projektą „Creative Emotional Journey“ ir jo metu sukurtas priemones galite sužinoti čia.

2023-03-02

Edukologijos ateitis – pusiausvyra tarp technologinių „blizgučių“ ir mokėjimo kalbėtis

Mokymosi procesas šiandien neapsiriboja švietimo ir ugdymo įstaigomis, bet tęsiasi visą gyvenimą. Į įgūdžių tobulinimą darbe, be profesinių žinių ir naujų kalbų, vis dažniau įtraukiamos ir modernios informacinės technologijos. Skaitmeninių technologijų nulemtas virsmas ugdymą tarytum apvertė aukštyn kojomis: vaikai moko tėvus ir senelius naudotis išmaniaisiais įrenginiais, pataria, kaip kur ką nusipirkti ar keliauti. Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkė prof. Valentina Dagienė pabrėžia, kad ateityje turėsime ne tik nuolat tobulinti profesinius įgūdžius, bet ir mokytis gyventi tausodami gamtą, aplinką ir būti tolerantiškesni vieni kitiems.

2023 03 01 Valentina Dagiene1 642x410

Prof. Valentina Dagienė. Ž. Zimnickaitės nuotr.

Ateityje mokysimės vis daugiau

Prof. V. Dagienės teigimu, tiek mokymas, tiek mokymasis yra vienos iš svarbiausių žmogaus gyvenimo veiklų, kurios reikalingos kiekvienam, su jomis susiduriame kasdien. Tad ir ugdymo mokslas, edukologija, pirmiausia turi formuoti universalius principus, strategijas geresniam visuomenės švietimui.

„Esminės edukologijos žinios, praktiniai metodai turi būti lengvai pasiekiami kiekvienam. Vadinasi, turi vykti transformacija – ir naudojant skaitmenines technologines priemones, ir adaptuojant turinį. Pagrindinis dalykas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų ir žmogaus kaip asmenybės raidos. Technologiniais įrankiais naudojamės nuolatos, praturtiname veiklas, jie padeda įveikti rutininius darbus, bet turime mokytis gyventi, džiaugtis, kurti drauge. Spartėjant gyvenimo tempui jauniems žmonėms darosi vis sunkiau atrasti save, nepasiklysti tarp „technologinių blizgučių“ – to turime mokyti ir mokytis“, – pabrėžia profesorė.

Norėdami išlikti konkurencingi darbo rinkoje ir spėti paskui vis naujas technologijas – privalome nuolat mokytis. Anot profesorės, kai kalbame apie „mokymąsi visą gyvenimą“, kartais klaidingai suprantame šį teiginį, priskirdami jam tik formalųjį ugdymą.

„Trečiojo amžiaus universitetai ir suaugusiųjų kursai yra tik nedidelė mokymosi proceso dalis. Mokomės vis daugiau ir ateityje visi mokysimės kasdien. Jau dabar visi vos ne kasdien išmokstame naujų dalykų naudodami išmaniuosius telefonus, naršydami internete, atlikdami buities darbus. Tėvai ir seneliai žinių apie technologijas semiasi iš vaikų ar anūkų ir tai vyksta natūraliai ir nuolatos“, – pasakoja mokslininkė.

Mokytojo prestižas pirmiausia priklauso nuo jų pačių požiūrio

Paklausta apie švietimo reformą mūsų šalyje, prof. V. Dagienė pažymi, kad švietimo reformos vyksta nuolat ir visose šalyse, nes gyvenimas keičiasi ir, natūralu, visi norime geresnio, kokybiškesnio švietimo. Bet švietimas yra nuolatinis ir ilgas procesas, tad šių reformų rezultatus pamatome tik po dešimtmečio.

„Švietimo reformų dokumentai tampa impulsu keisti situaciją, bet reikia suprasti, kad pagrindinis ugdymo darbas vyksta klasėse ir auditorijose, o ne ministerijų kabinetuose. Tad norėdami ką nors pakeisti švietimo sektoriuje, būtent į švietimo ir mokslo įstaigas turėtume pirmiausia kreipti žvilgsnį, kalbėtis su mokytojais ir dėstytojais“, – teigia ji.

Visi sutiksime, kad edukologijos procese pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams. Netylant kalboms apie šios specialybės tapimą prestižine, prof. V. Dagienė pabrėžia, kad patys pedagogai ją turėtų daryti prestižinę. Žinoma, edukologijos mokslininkai galėtų talkinti mokydami būsimus ir esamus mokytojus didžiuotis savo specialybe, gebėti įžvelgti ir pabrėžti teigiamus dalykus, įveikti stresą ir neigiamybes.

2023 03 01 V Dagiene2

Prof. V. Dagienė vieši vienoje iš Japonijos mokyklų. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jau kelerius metus kalbame apie mokytojo prestižą, tarytum kažkas iš šalies turėtų jį atnešti ir pateikti. Jei patys pedagogai džiaugiasi mokydami, jei apie ugdymo procesą kalba su džiugesio liepsnelėmis akyse – tai ir yra prestižas. Profesijos gerbimas prasideda nuo mūsų pačių. Aš didžiuojuosi, kad galiu mokyti, kad mokau ir trokštu mokytis pati“, –  sako profesorė.

Kiekviena mokykla neabejotinai turi mokytojų, kurie vienomis ar kitomis veiklomis yra gerieji pavyzdžiai kitiems. Profesorė skatina pirmiausia mokytis iš jų ir toli nesižvalgyti.

„Kiekvienoje mokykloje rasime mokytojų, kurie sugeba perteikti dalyko žinias ir išmokyti vaikus geriau nei kiti, tad pirmiausia siūlyčiau į juos ir remtis. Esame vis dažniau skatinami semtis gerųjų patirčių iš Skandinavijos šalių, bet ar tikrai esame tokie kultūriškai artimi, kad galėtume šias patirtis tinkamai pritaikyti? Žinoma, visuomet reikia domėtis, ką ir kaip daro artimesni ar tolimesni kaimynai, tačiau veikti reikia savo galva“, – sako profesorė.

Prof. V. Dagienė pažymi, kad jau rengdami mokytojus turime pirmiausia motyvuoti juos, o jie savo ruožtu motyvuotų ir mokinius.

„Tenka pripažinti, kad mokymosi mokykloje mechanizmas yra iš tiesų „konvejerinis“: temos kartojasi, tikimasi panašių rezultatų, tik kopiant aukščiau mokomasi giliau. Bet šiame rutininiame procese turi atsirasti netikėtumo, įdomumo elementų: projektinės veiklos, praktiniai bandymai, žaidimai, galvosūkiai, kurie skatintų vaikų smalsumą, o už juos jau yra atsakingi mokytojai“, – teigia mokslininkė.

Atvirosios mokymosi priemonės įgauna vis didesnį pagreitį

Informacinių technologijų žinios ir metodai sėkmingai integruojami į kitas sritis ir veiklas. Jau ne tik kompiuteriai ar mobilieji telefonai, bet ir dirbtinis intelektas, ir neuroniniai tinklai yra mūsų kasdien naudojamų daiktų ar atliekamų veiklų sudedamosios dalys.

„Labai daug pažangių informacinių technologijų sprendimų matome medicinos srityje. Ypač prisidedama tobulinant ligų diagnostiką. Labai tikiuosi, kad ir kasdienėje mokytojo veikloje ateityje matysime vis daugiau naujų vertinimo metodų ir naujų mokymosi priemonių, grindžiamų moderniais technologiniais sprendimais“, – teigia prof. V. Dagienė.

Mokslininkė pažymi, kad šiandien vis dar populiaresnės komercinės ugdymo priemonės, kurios vizualiai atrodo patraukliau, yra geriau prižiūrimos, operatyviau atnaujinamos. Bet šalia jų egzistuoja daugybė atvirųjų mokymosi priemonių, kurias kurti ir tobulinti gali visi norintys.

„Ši praktika jau kurį laiką egzistuoja Estijoje. Jau keletą dešimtmečių daugelio dalykų užduotimis mokytojai dalinasi, kaupia jas atvirose platformose, reitinguoja. Estijoje net vadovėliai rengiami atviruoju principu: universitetams užsakomi pagrindinių temų konspektai, dalykinė medžiaga, bet ji yra atvira, mokytojai gali papildyti, taisyti, t. y. kiekvienas gali susikurti „savo vadovėlį“, – vieną gerųjų pavyzdžių pristato profesorė.

Lietuvoje taip pat galima surasti gerųjų pavyzdžių, kai skaitmeninės technologijos sėkmingai integruojamos į ugdymo procesą. 2022 m. rugsėjį buvo atnaujintos mokyklų bendrojo ugdymo programos, ypač daug dėmesio skiriant integralumui. Pradinis ugdymas organizuojamas kaip bendra sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus.

„Informatikos ugdymo programa yra parengta atskirai, tačiau pradinių klasių mokytojai turi ją integruoti. Ar ne šaunūs mūsų pradinukų mokytojai, jei nebijo priimti tokį iššūkį ir pergalvoti ugdymo procesą iš naujo, mokydami ir patys mokydamiesi skaitmeninių veiklų gudrybių? Aišku, diegiant naujoves susiduriama su problemomis, bet juk gyvenimas tuo ir žavus, kad spręsdami ir įveikdami problemas atrandame džiaugsmą“, – sako prof. V. Dagienė.

Lietuvoje trūksta kruopštumo ir atsidavimo

Prof. V. Dagienė daug keliauja po pasaulį ir turi galimybę lankytis kitų šalių mokyklose ir universitetuose, tad gali palyginti mūsų švietimo sistemą ir mokymosi procesus su kitų pasaulio šalių praktika.

„Pietryčių Azijos šalys visų pirma patraukia dėmesį jaunų žmonių gausa ir jų noru, užsidegimu mokytis. Skaičiau ne vieną paskaitą keliuose Indonezijos universitetuose, kur šimtai studentų, būsimų mokytojų, sėdi ir konspektuoja nesustodami, o prasidėjus pertraukai apspinta ir nori užduoti dar vieną klausimą. Nenoriu vertinti, ar tai gerasis pavyzdys, ar ne, bet šioje šalyje požiūris yra kitoks“, – sako profesorė.

2023 03 01 V Dagiene3

Prof. V. Dagienė vieši Indonezijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Panašus požiūris ir Pietų Korėjoje, kur paskaitos vyksta ir šeštadieniais, o sekmadieniais daugumą studentų sutiksi bibliotekose. Visas užduotis studentai paprastai atlieka itin kruopščiai ir dažnai padaro daugiau, nei buvo uždavę dėstytojai.

„Lietuvoje pasigendu atidesnio požiūrio į darbą, ypač atliekant užduotis. Per didelė dalis moksleivių ir studentų į mokymąsi žiūri vadovaudamiesi posakiu „na kaip nors išplauksiu“. Ir mes, dėstytojai ir mokytojai, leidžiame jiems bet kaip „išplaukti“. Neįdiegiame savigarbos jausmo, o juk jų blogai atliktos užduotys turi įtakos kitų darbams, blogina visų rezultatus. Pietryčių Azijos šalyse, mano nuomone, mokymosi įsipareigojimų, atsakomybės jausmas geriau išugdytas, vaikai nuo mažens pratinami dirbti, atlikti užduotis kruopščiai“, – teigia prof. V. Dagienė.

Svarbu skatinti smalsumą ir mokyti kalbėtis

Profesorė sako, kad vaikai yra smalsūs iš prigimties, tad labai svarbu mokymosi procese jiems leisti likti smalsiems. Žinoma, mokytojai šiuo atžvilgiu susiduria su iššūkiais, nes tenka nukrypti nuo bendrojo ugdymo programų.

„Bandant patenkinti vaikų smalsumą, vis svarbesnis darosi individualizuotas ir personalizuotas mokymasis. Šiandien tokiam ugdymui tikrai galima sudaryti visas sąlygas pasitelkiant informacines technologijas, o ateityje – ir remiantis išmaniaisiais dirbtinio intelekto sprendimais“, – pasakoja mokslininkė.

Smalsumui sužadinti labai tinkamos yra diskusijos. Jos moko tiek išsakyti savo nuomonę, tiek išklausyti kitą, o kartu suteikia ir įvairiausių papildomų žinių.

„Kalbėtis, klausytis, diskutuoti – viso to reikia mokytis ir mes turime tam skirti daug dėmesio tiek bendrojo ugdymo mokyklose, tiek ir aukštosiose. Suaugusiems reikia atvirų klubų, bendrų užsiėmimų įvairiose srityse. Helsinkyje lankiausi vieno mikrorajono atvirame mokymosi centre, kur galima už simbolinį mokestį lankyti paskaitas, įsitraukti į įvairias veiklas ar tiesiog ateiti ir skaityti knygas, kalbėtis. Tai padeda išlikti smalsiems ir trokštantiems žinių“, – sako prof. V. Dagienė.

Vis svarbesnę įtaką švietimui daro globalūs procesai: klimato kaita, žmonių migracija ir kiti. Turime nuolat mokyti ir mokytis gyventi saugodami mūsų planetą, vartodami saikingai ir atsakingai.

„Mažiau pasiturinčių šalių žmonės nori gyventi geriau, jie migruoja. Turime padėti atvykusiems migrantams, suprasti juos, mokytis drauge. Svarbiausia, ko turėsime išmokti ateityje – tai tolerancijos kitaip gyvenantiems ir supratimo, kad žmogus turi darniai gyventi tausodamas gamtą ir pagarbiai vertindamas kitus“, – teigia profesorė.

2023-03-01

 

Prof. A. Laurinčikui skirta Jono Kubiliaus vardo premija

„Aproksimavimai dzeta funkcijomis ir polinomais“ – taip vadinasi prof. habil. dr. Antano Laurinčiko darbų ciklas, už kurį skirta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vardinė Jono Kubiliaus premija.

2023 02 28 A Laurincikas380x250LMA yra įsteigusi 19 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus. 2023 m. vasario 21 d. LMA prezidiumas, remdamasis LMA vardinių premijų konkursų rezultatais, konkursams pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti premijas 2022 m. LMA vardinių premijų konkursų nugalėtojams.

A. Laurinčikas yra VU MIF profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, vienas iš itin aktyviai pasaulyje dirbančių mokslininkų, sprendžiančių analizinės skaičių teorijos problemas, orientuotas į dzeta ir L funkcijų elgseną. Dzeta funkcijos turi įdomią savybę, vadinamą universalumu, kuri reiškia, kad plati analizinių funkcijų klasė gali būti norimu tikslumu aproksimuojama vienos ir tos pačios dzeta funkcijos postūmiais.

Prof. A. Laurinčikas yra vienas žymiausių ir produktyviausių šios dzeta funkcijų savybės tyrinėtojų, jis išvystė dzeta funkcijų universalumo įrodymo teoriją, paremtą tikimybinėmis ribinėmis teoremomis analizinių funkcijų erdvėje. Šiam tikslui didelę įtaką turėjo profesoriaus Jono Kubiliaus sukurta tikimybinė skaičių teorija, su kuria A. Laurinčikas susipažino doktorantūros metu.

Mokslininkas kartu su užsienio kolegomis bei savo mokiniais gavo svarius rezultatus dzeta funkcijų efektyvizavimo teorijoje, pasiūlė tikslesnes universalumo teoremas trumpuose intervaluose, įrodė universalumo teoremas su apibendrintaisiais postūmiais, tame tarpe, naudojant Rymano dzeta funkcijos netrivialiųjų nulių menamąsias dalis, Gramo taškus ir Gramo funkcijas, taip pat išvystė jungtinio dzeta funkcijų universalumo teoriją, atrado universalumo savybę absoliučiai konverguojančioms Dirichlė eilutėms, priklausančioms nuo parametro ir daug kitų rezultatų.

VU MIF mokslininkas kasmet paskelbia apie dešimt straipsnių Clarivate Analytics WoS duomenų bazės mokslo žurnaluose, bendras jų skaičius siekia du šimtus. Profesorius yra dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas, dviejų monografijų autorius, universalumo teorijos mokyklos, aktyviai dirbančios Vokietijoje, Japonijoje ir Lietuvoje bendrakūrėjas, vadovauja daktaro disertacijoms ir jau parengė daugiau nei trisdešimt mokslo daktarų, sprendžiančių analizinės skaičių teorijos problemas.

2023-02-28

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos