Sidebar

VU studentai – antri pasaulyje tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“

Lietuvos vardas nuskambėjo tarptautiniame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Lapkričio 2–5 d. Paryžiuje vykusiame 20 metų jubiliejų švenčiančio konkurso finale devintus metus dalyvaujanti „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda buvo pripažinta viena iš geriausių – užėmė antrą vietą. Tarp komandos narių – ir VU MIF Matematikos ir matematikos taikymų studentas Vilius Rastenis.

2023 11 07 IGEM

„Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda užėmė antrą vietą tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse. Komandos nuotr.

Vilniaus universiteto studentai su savo projektu „Exullose“ pralenkė daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių. Tarp komandų varžėsi ir prestižinių pasaulio universitetų, tokių kaip Masačusetso technologijų institutas (MIT), Harvardo, Stanfordo, Kembridžo ir Oksfordo universitetai, komandos.

„Tai jau 3-iasis kartas, kai Vilniaus universiteto studentai patenka tarp trijų geriausių konkurso komandų. 2017 ir 2020 m. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda buvo pripažinta geriausia pasaulyje. Šie pasiekimai yra milžiniški Lietuvai, mažai konkurso komandų gali pasigirti tokiais dideliais pasiekimais. Tai yra puikus pavyzdys, kad Vilniaus universitete ugdomi aukšto lygio studentai, o Lietuva turi daug potencialo plėtoti gyvybės mokslų sritį“, – sako komandos vadovas Matas Rarivanas.

Be konkurse užimtos 2-osios vietos, „Vilnius-Lithuania iGEM“ šiais metais į Lietuvą parveža aukso medalį už meistriškumą sintetinės biologijos srityje (angl. Excellence in synthetic biology). Komanda taip pat pateko į geriausių biogamybos projektų 5-tuką ir laimėjo specialiuosius prizus šiose nominacijose: geriausios biologinių dalių kolekcijos, geriausių edukacijos veiklų, įtraukties (ang. Inclusivity), geriausio pristatymo ir geriausio „Wiki“ puslapio.

2023 11 07 Vilniaus IGEM

„Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda

Šiais metais „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda savo tyrimų objektu pasirinko bakterinę celiuliozę. Šis polimeras yra gaminamas bakterijų, natūraliai gyvenančių kartu su fermentuotos arbatos kombučos grybu, ir mažai skiriasi nuo įprastos augalinės celiuliozės. Su projektu „Exullose“, “Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda siekė sukurti biologinę sistemą, kuri gamintų bakterinės celiuliozės pagrindo medžiagas su pagerintomis savybėmis.

Projekto metu buvo sukurtos trys sėkmingai veikiančios bakterinės celiuliozės modifikavimo sistemos. Pirmoji iš jų yra skirta bakterinės celiuliozės bendro polimero su chitinu arba chitozanu gamybai, taip praplečiant bakterinės celiuliozės pritaikomumą biomedicinos srityje. Komandos sukurta sistema yra ne tik tvari, bet ir sumažina bakterinės celiuliozės ir chitino polimero gamybos kainą apie 20 kartų. Antroji sistema nudažo bakterinę celiuliozę tuo pačiu metu, kol ji yra gaminama bakterijų. Ši spalvotos celiuliozės sintezė yra puikus žaliosios chemijos pavyzdys, ateityje padėsiantis išvengti tekstilės pramonėje naudojamų dažų sukeltos taršos. Be to, projekto metu gauta bioskaidi ir plastiko savybėmis pasižyminti medžiaga. Tai yra celiuliozės bei dar vienos bakterijų gaminamos medžiagos – polihidroksibutiratų, polimeras, kuris potencialiai galėtų būti pritaikomas kaip tvari maisto pakavimo alternatyva.

Be mokslinės dalies, šiemet komanda labai daug dėmesio skyrė mokslinei komunikacijai per tarpdalykines ir visuomenę įtraukiančias veiklas. Iniciatyvomis „Menas x Mokslas“, leidiniu „Įvadas į sintetinę biologiją“ Brailio raštu, kelionėmis aplink Lietuvos miestus ir miestelius „Vilnius-Lithuania iGEM“ pasiekė beveik 25 000 žmonių.

2023-11-07

MIF mokslininkui emeritui – įvertinimas iš užsienio

MIF mokslininkas emeritas Antanas Žilinskas įvertintas prestižinės „ScholarGPS“ sistemos, leidžiančios susisiekti su geriausiais mokslininkais ir mokslo įstaigomis visame pasaulyje ir skelbiančios jų reitingus. Šiuose vertinimuose atsižvelgiama ne tik į absoliučius straipsnių ir citavimų skaičius, bet lyginami mokslininkų dirbančių panašioje tematikoje rodikliai. Pavyzdžiui, eksperimentinio pobūdžio darbai dažnai skelbiami daugelio autorių, taigi šių mokslininkų publikacijų ir citavimų skaičiai žymiai didesni negu individualiai ar su vienu ar kitu bendraautoriumi dirbančių mokslininkų.

2023 11 06 AZ SGPS880x456

Nuotrauka Antano Žilinsko

Pats A. Žilinskas sako: „Aš nuo mokslinio darbo pradžios vykdau tyrimus globalios optimizacijos srityje. Šią tematiką pradėjo akademikas Mockus dar apie septyniasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus ir Lietuvos mokslininkų darbai buvo visą laiką gerai vertinami tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, pagrindinio šios tematikos žurnalo „Journal of Global Optimization“ redkolegijoje turime du atstovus“. Mokslininkas emeritas mielai pasakoja apie savo tiriamą sritį: „Aš nagrinėju taip vadinamus juodos dėžės uždavinius, kurių tikslo funkcijų apskaičiavimas reikalauja daug kompiuterinių resursų. Tokie uždaviniai būdingi optimaliam projektavimui, robotikoje, mašinų mokyme. Sukurti algoritmai remiasi statistiniu tikslo funkcijų modeliavimu. Skirtingai nuo euristinių metodų mūsų sukurti algoritmai yra gerai pagrįsti teoriškai, įrodytas jų konvergavimo greitis, kuris prie standartinių prielaidų yra didžiausias. Ne mažesnis jų privalumas yra tinkamumas spręsti sunkius praktinius uždavinius“.

2023 10 31 AZ

Antanas Žilinskas

A. Žilinskas džiaugiasi, kad jo darbai ne pirmą kartą sulaukia pripažinimo: „Tą patvirtina ir kolegų dėmesys publikacijoms, ir džiuginantys atžymėjimai: Tarptautinės globalios optimizacijos draugijos Constantin Caratheodory Prize 2017, Outstanding Achievement Award by the International Conference NUMTA 2016, VU Rektoriaus mokslo premijas 2015, Geriausia VU mokslinė publikacija 2021, 2022.

2023 10 31 AZ apdovanojimas880x664

Nuotrauka Antano Žilinsko

2023-11-06

VU mokslininkų bandymas prakalbinti technologijas lietuviškai įvertintas geriausiu dešimtmečio apdovanojimu

Vilniaus universitetui (VU) priklausantys robotai-humanoidai Ąžuolas ir Liepa sulaukia daug dėmesio dėl savo išvaizdos ir dėl to, kad bando kalbėti lietuviškai. Bet už smagios pramogos slepiasi kur kas daugiau – jau beveik dešimt metų besitęsiantys projektai, kurių tikslas – padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą. VU mokslininkų vystomas projektas „LIEPA-2” spalio 26 d. laimėjo Susisiekimo ministerijos praeito dešimtmečio geriausių projektų konkurse „Progreso kelias“ 2023, pelnė pilietiškiausio projekto titulą.

Kuo ypatingas „LIEPA-2” projektas, prie kurio jau yra prisidėję daugiau nei 70 mokslininkų iš VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų? Jo rezultatus galima skirstyti į dvi dideles dalis: informacinių technologijų sprendimus, skirtus kurti paslaugas skirtas naudoti kiekvienam iš mūsų. Infrastruktūriniai sprendiniai apima lietuvių šnekos garsyną, mobilųjį sintezatorių ir mobilųjį šnekos atpažintuvą.

2023 10 31 TBF880x587

Nuotrauka LR susisiekimo ministerijos fotografo

„Viskas prasidėjo nuo projekto „LIEPA“, kurio metu kuriami sprendimai buvo skirti daugiausia asmeniniams kompiuteriams, o projekte „LIEPA-2” perėjome į mobiliąją terpę: mobilius išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir net robotus. Tad projekto LIEPA-2 rezultatus galima suskirstyti į dvi dalis: infrastruktūrines paslaugas bei paslaugas skirtas vartotojams“, – pasakoja VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.

Projektas „LIEPA-2“ nėra tik VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų mokslininkų vizija – tai jau dabar visuomenėje naudojami produktai. Pirmojo projekto metu sukurtas sintezatorius naudojamas informaciniame „Delfi“ ir Vilniaus miesto savivaldybės naujienų portaluose straipsnių įgarsinimui, o taip pat pranešinėja skelbimus Vilkaviškio autobusų stotyje. Dar vienas iš pavyzdžių – „Tildės Balsas“ – pirmoji lietuvių šnekos atpažinimo programėlė. Ji atpažįsta įrenginiui ir diktuojamus tekstus ir sakomas komandas, taip pat tekstus taria lietuviškai. Naudojantis šia programa galima diktuoti tekstinius pranešimus, pastabas ir el. laiškus, įkalbėti adresus „Google Maps“, „Waze“ ir kitose navigacijos programėlėse. Šią programą sukūrė įmonė, naudodama LIEPA ir LIEPA-2 metu sukurtus resursus.

2023 10 31 TBF visi880x587

Nuotrauka LR susisiekimo ministerijos fotografo

„Su daiktais privalome kalbėti lietuviškai ir tai – įmanoma“, – sako kitas VU MIF mokslininkas Linas Aidokas, kuris itin daug dėmesio skiria tam, kaip robotų veiklą galima pritaikyti mokymosi procesuose. Šį mėnesį jis dalyvavo „AcaDay“ konferencijoje, kuri skirta bendruomenei, dirbančiai su robotais NAO ir Pepper. Būtent VU turimi Ąžuolas ir Liepa yra iš NAO robotų šeimos. Parodoje su robotų gamintojais buvo diskutuojama apie galimybę integruoti į robotus ir oficialiai palaikyti jų bendravimą lietuvių kalba. „Renginyje man pavyko užmegzti artimesnius ryšius su mokslo atstovais dėl galimo bendradarbiavimo recenzuojant mokslinius straipsnius robotikos srityje ir bendradarbiaujant ateities projektuose“, – pasakoja L. Aidokas.

Tai pirmieji žingsniai link projekto „LIEPA-3”, kuriame būtų susitelkiama į lietuvių kalbos puoselėjimą ir išlikimą skaitmeninėje terpėje.

2023-10-31

VU renginys „Studentas vienai dienai“ sulaukė didelio moksleivių susidomėjimo

Spalio mėnesį Vilniaus universitete (VU) vyko tradicinis renginys „Studentas vienai dienai“, kurio metu moksleiviai galėjo praktiškai patirti, kuo skiriasi universitetinės studijos nuo pamokų mokykloje. Šiais metais renginys sulaukė itin didelio Lietuvos ir užsienio moksleivių susidomėjimo, į paskaitas užsiregistravo per 6200 moksleivių.

2023 10 31 studentes

Renginio dalyviai drauge su VU studentais turėjo galimybę apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. Daugiausia paskaitų aplankė dešimtokai, vienuoliktai ir dvyliktokai, ypač išaugo vienuoliktokų susidomėjimas. Būsimieji studentai į VU organizuojamą renginį susirinko iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir kitų Lietuvos mokyklų. Paskaitose dalyvavo moksleiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Didžiausio susidomėjimo sulaukta iš tokių šalių kaip Indija, Pakistanas ir Turkija.

VU renginyje „Studentas vienai dienai“ moksleiviai galėjo dalyvauti įvairių studijų krypčių paskaitose, interaktyviuose užsiėmimuose. Šiemet moksleiviams buvo siūloma apie 400 paskaitų, daugiausia užsiėmimų vyko kontaktiniu būdu. Užsienio moksleiviai taip pat galėjo dalyvauti paskaitose apie stojimo tvarką bei studijas VU ir gyvenimą Lietuvoje.

„Studentas vienai dienai“ – tradicija tapęs VU renginys, kurio metu moksleiviai gali išbandyti, ką reiškia būti studentu. Jie gali dalyvauti ne tik paskaitose ar seminaruose, bet ir įvairiuose konkursuose, laimėti prizų ir susipažinti su stojimo į VU tvarka.

2023-10-31

Šiandien Informacinių technologijų plėtros diena: prodekano sveikinimas

Informacinių technologijų prodekanas prof. dr. Povilas Treigys atkreipia dėmesį, kad šiandien – Pasauline informacinių technologijų plėtros diena: „Technologijos keičia mūsų pasaulį ir mes kviečiame jus būti šio pokyčio dalimi. Išnaudokite galimybes, kurias suteikia mūsų fakultetas, kurkime ateities technologijas kartu!“

2023 10 24 P Treigys

Nuotrauka VU fotografo Justino Auškelio

Nuo 1972 m. minimos dienos tikslas – informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas. Ne be reikalo, gebėjimas naudotis kompiuteriu ir internetu – vienas iš modernios, pažengusios visuomenės bruožų.

Su šia diena siejama asociacija „Infobalt“, dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje surengusi informacinių technologijų parodą „Infobalt 1994“. Joje dalyvavo asociacijos narės – Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, Paroda stiprai prisidėjo prie informacinių technologijų vystymo jaunoje šalyje.

2023-10-24

Kviečiame dalyvauti integracijos renginyje doktorantams

2023 m. spalio 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks integracijos renginys doktorantams, kuriame bus diskutuojama apie doktoranto ir mokslinio vadovo bendradarbiavimą, grįžtamojo ryšio svarbą. Renginyje dalyvaus VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė, Doktorantūros ir podoktorantūros skyriaus, mokslo krypčių doktorantūros komitetų ir VU Studentų atstovybės atstovai.

2023 10 20 VU vasaros doktorantu mok

Vilniaus universiteto vasaros doktorantūros mokykla

Į susipažinimo popietę kviečiami visi (o ypač pirmųjų metų) VU doktorantai. Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis spalio 26 d. 15.00–17.00 val. VU centriniuose rūmuose, Teatro salėje.

Į doktorantų integracijos renginį galite registruotis čia.

Programa

15.00–15.15 val. – vicerektorės prof. Editos Sužiedėlienės sveikinimo žodis.

15.15–16.00 val. – „Doktoranto (-ės) ir mokslinio (-ės) vadovo (-ės) bendradarbiavimas. Grįžtamojo ryšio svarba“ – pristatymas ir diskusija su mokslo krypčių doktorantūros komitetų atstovais (dr. Mariana Sueldo).

15.45–17.00 val. – diskusijos mažose grupelėse taikant „Pasaulio kavinės“ metodą: prie atskirų stalų vyks neformalūs pokalbiai su doktorantūros komitetų atstovais, patyrusiais doktorantais ir Doktorantūros skyriaus darbuotojais.

2023-10-20

Atvirosios prieigos savaitė: bendruomenė svarbiau už komercializaciją!

2023 m. spalio 23 – 29 dienomis Vilniaus universiteto biblioteka tradiciškai švęs Tarptautinę atvirosios prieigos savaitę. Savaitės tema: „Bendruomenė svarbiau už komercializaciją“.

2023 10 20 AP savaite880x573

Atvirosios prieigos prie mokslo produkcijos idėja kilo kaip atsakas komerciniams leidėjams. Mokslininkų bendruomenė, tikinti, kad informacija ir galimybės džiaugtis mokslo pažanga bei rezultatais yra visuotinės žmonių teisės, nenorėjo savo straipsnių paslėpti už brangių žurnalų prenumeratų kainų sienos.

Komerciniai leidėjai greitai rado savo nišą, siūlydami straipsnius publikuoti per atvirąją prieigą – viešai prieinamus iškart po publikavimo be papildomų mokesčių. Žinoma, jei už publikaciją nemoka skaitytojas – moka autorius, jo institucija arba mokslo projekto finansuotojas. Šis mokestis, vadinamas straipsnio apdorojimo mokesčiu (angl. article processing charge, APC), gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Ir čia į pagalbą mums vėl ateina bendruomenės – institucijos, savanorišku pagrindu veikiančios mokslininkų asociacijos pradėjo leisti savo atvirosios prieigos žurnalus, kuriuose visos publikacijos prieinamos internete be apribojimų, be jokių mokesčių. Toks būdas publikuotis per atvirąją prieigą vadinamas deimantiniu keliu. Artimiausias mums deimantinės atvirosios prieigos pavyzdys – Vilniaus universiteto leidyklos žurnalai.

Apie viešai prieinamą informaciją, atvirąją prieigą prie publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų, atvirąsias licencijas ir autorių teises sužinokime, klauskime ir diskutuokime Tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu:

  • Spalio 26 d., ketvirtadienį, nuo 9.30 iki 12.00 val. dalyvaukite konferencijoje „Leidinių skaitmeninimas ir viešinimas nepažeidžiant autorių teisių. Kaip tai įmanoma?“ – apie šiuolaikines knygas ir kitus dokumentus, kuriuos norėtumėte rasti internete.

Registracija https://forms.office.com/e/9iw9qkD3fj 

  • Spalio 26 d. nuo 13.15 val. susirinkime pažaisti „Leidybos spąstų“! Tai yra paprastas žaidimas, išmokantis nepaprastų dalykų – kaip atrodo atvirosios licencijos? Į kokią talpyklą man pasidėti savo mokslinių tyrimų duomenis ir disertaciją? Kam priklauso autoriaus teisės į mokslo darbą, kurį parašiau universitete?

Registracija https://forms.office.com/r/HY8jyEfaB2 

  • Turite klausimų apie mokslo projektų finansuotojų atvirosios prieigos reikalavimus, mokslinių tyrimų duomenis, atvirąjį mokslą, atvirąją prieigą? Spalio 27 d. nuo 9.30 iki 11.30 val. prisijunkite prie klausimų – atsakymų sesijos. Užsukite trumpam jums patogiu laiku, arba klausykitės visos sesijos. Konsultuos Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos vadybininkės Eglė Juodė ir dr. Gintė Medzvieckaitė.

Registracija https://forms.office.com/e/0QJ0HDKNiH 

Atvirosios prieigos savaitės metu pasirodys ir naujas Vilniaus universiteto bibliotekos „Mokslo atvirukas“ numeris. Tai atvirojo mokslo naujienlaiškis, skirtas Vilniaus universiteto tyrėjams, mokslininkams, studentams, dėstytojams ir visiems, besidomintiems mokslo naujovėmis.

2023-10-20

MIF prof. V. Dagienė Namibijos vaikus mokė informatikos

„Neretai gyvenime būna taip, kad geri dalykai įvyksta tarytum savaime, tiesiog reikia dirbti savo mėgstamą darbą ir svajoti. Jau keletą metu galvojau, kad reikėtų padėti Afrikos šalims mokyti informatikos, jose organizuoti informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ dirbtuves. Vasarą sužinojau, kad jauna entuziastinga profesorė Jacqueline Staub iš Tryro universiteto (Vokietija) su trimis savo studentais – Marlin Zapp, Andre Mertes ir Sascha Paulus, – būsimais mokytojais, keletui savaičių vyksta mokyti informatikos Namibijos mokyklose. Nuostabu, pagalvojau. Parašiau Jacqueline‘ai ir iš karto gavau kvietimą prisijungti. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutas pritarė mano kelionei į Namibiją“ – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė, neseniai grįžusi iš savanoriavimo Namibijoje.

2023 10 19 VD Namibija dirba vaikai

Namibijos mokykloje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pietvakarių Afrikos valstybė – Namibijos Respublika

Namibijos šalies gyventojų skaičius artimas Lietuvai – apie 2,6 milijono, tačiau plotu ji bent 10 kartų didesnė ir pagal gyventojų tankumą yra antroji po Mongolijos. 1884 m. visa Namibija (išskyrus Volvį Bėjų (buvusi Britų imperijos kolonija)) tapo Vokietijos imperijos kolonija, vadinama Vokietijos Pietvakarių Afrika. Pirmojo pasaulinio karo metu Pietų Afrika okupavo šią Vokietijos koloniją ir administravo ją iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaip Tautų Lygos mandatą, vadinamą Pietvakarių Afrika. Namibija nepriklausomybę gavo 1990 m. kovo 21 d., o 1994 metais, PAR panaikinus apartheidą, susigrąžino ir svarbiausią šalies uostą Volvį Bėjų.

Valstybinė Namibijos kalba yra anglų, bet ji gimtoji tik mažai daliai šalies gyventojų. Iki 1990 metų vokiečių ir afrikanų kalbos taip pat buvo oficialios, tačiau šaliai tapus nepriklausoma valdžia nenorėjo būti apkaltinta pirmenybės teikimu kurių nors grupių interesams, todėl vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbos buvo pripažintos regioninėmis kalbomis.

Namibijos vaikai ir jų švietimas

Namibijoje pagal 1990 metais priimtą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įstatymą dešimtmetis mokymas privalomas ir nemokamas 6–16 metų vaikams. Vaikai mokomi anglų kalba. Bendrojo ugdymo sistemą sudaro ikimokyklinės įstaigos, septynmetė pradinė (6–13 metų vaikams), trimetė žemesnės pakopos vidurinė (13–16 metų) ir dvimetė aukštesnės pakopos vidurinė (16–18 metų) mokykla. Namibijoje yra per 1900 bendrojo ugdymo mokyklų. Pradinių klasių mokiniai sudaro apie 75 procentus visų mokinių skaičiaus. Remiantis tuo galime teigti, kad Namibija – sparčiai auganti šalis, turinti daug potencialaus jaunimo. Daugelis mokyklų yra internatinio tipo, vaikai jose ir mokosi, ir gyvena ištisus mokslo metus.

2023 10 19 VD Namibija su vaikais

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Savanoriavimo kelionės organizatorė, vietinė švietimo entuziastė Susanne Berchtold susitarė su keliomis mokyklomis esančiomis toli nuo sostinės Vindhuko (Windhoek), Schlip regione, jog profesorė V. Dagienė su kolegomis kasdien atvyks ir mokys po kelias valandas 3-9 klasių mokinius informatikos.

Savanoriško mokymo pradžia ir neįprasta kasdienybė

„Mus pasitiko oro uoste ir vykome porą šimtų kilometrų ten, kur įsikūrus Susanne. O įsikūrus ji kaip ir dauguma namibiečių (išskyrus gyventojus keliuose miestuose) – laukuose (iš pradžių įvardinau „dykuma“, bet po kelių dienų supratau, kad tai normalūs laukai, kuriuose gali ganytis avys ir ožkos, kad yra šiokių tokių krūmų, visi jie baisiai dygliuoti, bet gyvūnai moka nuskinti tik lapelius neliesdami spyglių). Taigi Susanne gyvena grynai laukuose, turi vandens baką, saulės baterijas, keletą palapinių, vienoje net ofisas įrengtas – yra kompiuteris, spausdintuvas, daug mokomosios medžiagos, kurios atveža lektoriai. Beje, Susanne kaip ir dauguma namibiečių turi keletą ožkų, avių ir kelias dešimtis vištų. Tad galėjome valgyti kiaušinius kas antrą dieną!“ – prisimena V. Dagienė.

2023 10 19 VD Namibija palapine

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Į Namibiją atvykusių savanorių dienotvarkė kiekvieną dieną buvo ta pati: keliamasi šeštą valandą ryte, kartu su nuostabiai raudona rytmečio saule, pasidaroma kavos/arbatos, pavalgoma sausų pusryčių ir greitai išvažiuojama, kadangi nuo jų gyvenamosios vietos mokyklos nutolusios 30-50 kilometrų, o pravažiuoti juos duobėtais žvyrkeliais reikėdavo daugiau nei po valandą.

„Pietums įsidėdavo po sumuštinį, suvalgydavome autobusiuke pervažiuodami į kitą mokyklą. Dantyse nuolatos girgždėdavo smulkus žvyras... Jei vėjas pakyla, o jis nenuspėjamas, gali bet kada atsirasti sūkurys, tada viskas aplimpa smėlio dulkėmis, turi spėti užsidengti akis ir burną, nosys visiems nuolat džiūvo nuo sauso oro ir dulkių“ – pasakoja profesorė.

Mokymosi ir mokymo ypatumai

Susanne Berchtold savanoriams suteikė pora dešimčių nešiojamų kompiuterių, tačiau jų pajungimas mokyklose užtrukdavo apie pusvalandį dėl nepakankamo elektros lizdų skaičiaus.

2023 10 19 VD Namibija880x567

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Paprastai pusvalandį užima sujungti kompiuterius (nes rozetė klasėje dažniausiai būna viena). Tada intensyviai mokome keletą valandų: Jacqueline su Andre, Marlinu ir Sascha mokė programuoti „XLogoOnline“ – puiki programavimo aplinka, skatinanti kūrybiškumą ir informatinį mąstymą. Beje, „XLogoOnline“ programa yra išversta į lietuvių kalbą ir mūsų mokyklos gali naudotis. Kai kurie mūsų mokytojai jau pažįstami su Jacqueline Staub, buvo atvykus pernai, rengė seminarus. Atvyksta ir šiemet į BMK organizuojama K-12 forumą mokytojams, spalio 30 dieną“ – pasakoja profesorė.

Pasibaigus pietums savanoriai važiuodavo į kitas mokyklas, kur didelis vaikų noras padėti būdavo motyvuotas galimybe prieiti prie kompiuterinės įrangos.

„Stebėtina, kaip dešimtmečiai, vos pirmą kartą matydami kompiuterius, po poros dienų jau rašė komandas ir kompiuterio ekranuose braižė geometrines figūras. Mes vaikams leidome tik programuoti, bet per pertraukas, jei tik nusisukdavome, žiūrėk, jau vienas kitas sugeba įsijungti kompiuterių kameras, ima fotografuoti, randa žaidimus. O juk jie niekur nebuvo to matę“ – prisimena V. Dagienė.

2023 10 19 VD Namibija su vaikais

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Namibijos mokyklos ir jų ateities perspektyvos

Ministerija stengiasi aprūpinti mokyklas pagrindinėmis mokymo priemonėmis. Mažėja tradiciškai vadinamųjų mokyklų „po medžiais“. Savanorių aplankytos mokyklos turėjo pastatus ir klases: suolus ir stalus. Nepaisant to, jos pastatytos laukuose. Visas mokinių gyvenimas verda mokykloje ir aplink ją. Mokyklos, kuriose lankėsi savanoriai, buvo internatinės, mokiniai jose gyvena ištisus mokslo metus, tėvai neretai gyvena už kelių šimtų ar daugiau kilometrų, susitinka porą kartą per metus.

„Nors mokyklas aprūpina ministerija, tačiau labai daug priklauso nuo mokyklų vadovų ir pačių mokytojų. Kai kuriose mokyklose buvo sukauptų knygų kampelis, kai kur net vienas kitas stalo žaidimas. Kitokio inventoriaus nelabai matėme. Vaikai spardė pačių pasidarytus iš plastikinių maišelių kamuolius. Koks džiaugsmas kilo, kai Jacqueline kelioms merginos padovanojo atvežtus futbolo kamuolius“ – linksmai prisimena profesorė.

Profesorės sutikti vaikai buvo komunikabilūs, empatiški ir žingeidūs. Paaugliam būdavo smalsu, kaip ir kur galima būtų mokytis toliau. Dažniausiu atveju tik vienas iš šimto mokinių baigia vidurinę ir toliau mokosi profesinėse mokyklose ar universitete. Namibijoje yra trys universitetai, visi sostinėje Vidhuke.

„Prieš išvykstant apsilankiau pas seną kolegą profesorių Erkki Sutinen iš Suomijos. Jis jau penktus metus gyvena Namibijoje, moko studentus, atrenka gabiausius ir padeda jiems studijuoti Suomijos universitetuose, net įgyti daktaro laipsnį. Žmonijos ateitis Afrikoje – ne kartą pakartojo Erkki, pažiūrėkime, kiek čia jaunimo, kiek trokštančių mokytis, tik suteikime jiems galimybių. Turime investuoti į Afrikos jaunimą, labiausiai – padėti dalijantis savo patirtimi, žmogiškosiomis vertybėmis ir mokymu mokytis“ – pasakoja V. Dagienė.

Paskutinę dieną Susanne Berchtold suorganizavo savanoriams išvyką į žymiąsias Sossusvlei smėlio kopas. „Sossusvlei“, kartais rašomas kaip „Sossus Vlei“, yra didelis baltas, druskos ir molio laukas – Namibo dykumos pradžia. Sossusvlei apsupta didelių raudonų, maždaug 400 metrų aukščio kopų. Šios kopos yra puikus turizmo traukos objektas ir iš esmės daro Sossusvlei žinomiausią, kvapą gniaužiančią vietą lankytojams.

2023 10 19 VDagiene

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

2023-10-19

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos