Sidebar

Prof. Antanui Laurinčikui skirta Rektoriaus mokslo premija

2020 12 23 Laurincikas

Viliaus Stakėno nuotrauka

Gruodžio 22 d. iškilmingame VU bendruomenės renginyje už svarius mokslo pasiekimus 2020 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas prof. Antanas Laurinčikas.

Antanas Laurinčikas per 2020 metus publikavo 14 straipsnių mokslo žurnaluose, esančiuose
Clarivate Analytics“ duomenų bazėje. Devyni straipsniai publikuoti mokslo žurnaluose, patenkančiuose į Q1 arba Q2 kvartiles.

Per 2020 m. prof. Antanas Laurinčikas nagrinėjo bene svarbiausią modernios funkcijų teorijos problemą – analizinių funkcijų artinius. Šiam tikslui buvo pasitelkti analizinės skaičių teorijos objektai – dzeta funkcijos.

Prof. Antanas Laurinčikas šiuo metu vadovauja 5 doktorantams. Taip pat Antanas Laurinčikas – nuolatinis tarptautinių konferencijų kviestinis pranešėjas.

Šiuo metu Antanas Laurinčikas vadovauja projektui „Approximation with Dzeta Function and Algebraic Numbers“ (No 09.3.3 – LMT –K-712-01-0037).

Profesorius dirba penkių mokslinių žurnalų redkolegijose, reguliariai recenzuoja straipsnius bent dešimčiai mokslinių žurnalų.

Sveikiname!

Kasmetiniame konkurse „Bebras“ – informatinio ugdymo svarba ir diegiama sąžiningumo kultūra

Pasaulyje didėja informatikos inžinierių, informacinių technologijų specialistų, kurie geba kurti modernias, inovatyvias kompiuterių programas ir teikti intelektines paslaugas, poreikis. Didelis uždavinys tenka ir ugdymui: jau pradinukus reikia mokyti inžinerinio, loginio, algoritminio, analitinio, procesinio mąstymo. Todėl to siekiantys konkurso „Bebras“ organizatoriai – Vilniaus universiteto (VU) entuziastų komanda džiaugiasi, kad prieš 17 metų Lietuvoje VU profesorės Valentinos Dagienės iniciatyva įsteigtas konkursas greitai tapo tarptautinis ir suvienijo mokyklos, universiteto ir verslo atstovus.

2020 12 22 Vaiku universitetas380x250Nuotoliniame konkurse dalyvių netrūko

„Bebro“ konkurso tikslas – atskleisti mokiniams ir mokytojams informatikos mokslo subtilybes, patraukti mokinių dėmesį, supažindinti su pagrindinėmis informatikos ir informacinių technologijų sąvokomis, jų platesniu kontekstu – konceptais, motyvuoti gilintis į modernius informatikos ir inžinerijos sprendimų priėmimo metodus.

Šiemet konkursas vyko nuotoliniu būdu, jame dalyvavo 32 107 mokiniai. Gausiausioje 5–6 klasių grupėje laimėtojais tapo ir 1 vietą užėmė Kauno jėzuitų gimnazijos (Luka Jakučionytė), Vilniaus Jėzuitų gimnazijos (Kristupas Čiurlionis) ir progimnazijos „Magis“ (Trojus Bartkevičius, Anris Tynčenko) moksleiviai.

„Džiaugiamės, kad vis daugėja pradinių klasių dalyvių, vadinasi, ir pradinių klasių mokytojai yra kompiuteriškai raštingi. Šiais metais kiek sumažėjo pradinukų dalyvių, greičiausiai dėl nuotolinio mokymo – jau ir taip mokiniai daug laiko praleidžia prie kompiuterių“, – pasakoja prof. V. Dagienė.

Šių metų konkurso ypatybė – apdovanotos 32 gausiausiai dalyvavusios  mokyklos, iš kurių daugiau nei pusė jų mokinių dalyvavo informatikos ir informatinio mąstymo konkurse „Bebras“.

Mokyklos buvo suskirstytos į penkias grupes pagal mokinių skaičių. Laimėtojomis grupėse tapo šios mokyklos: grupėje iki 100 mokinių – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla, nuo 100 iki 200 mokinių – vaikų meninė studija „Diemedis“, nuo 200 iki 400 mokinių – Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla, nuo 400 iki 600 mokinių – Kauno r. Raudondvario gimnazija, daugiau kaip 600 mokinių – Jurbarko Naujamiesčio progimnazija.

Didelė motyvacija ir sąžiningumo kultūros diegimas

„Bebro“ konkurso uždavinius kuria visos jį rengiančios šalys drauge – šitaip sujungiamos skirtingos mokslininkų mokyklos, derinami siekiai, formuojama ateities informatikos plėtros vizija. VU profesorė V. Dagienė pabrėžia, kad organizuojant konkursą kiekvienais metais vis labiau skatinama sąžiningumo kultūra.

„Informuojame ir mokytojus, ir mokinius, kad visus uždavinius spręstų savarankiškai, laikydamiesi sąžiningumo taisyklių. Per 17 metų jau nemažai pasiekėme. Siekiame, kad kiekvienas mokinys suprastų taisykles, laikytųsi susitarimų, kad savarankiškai mąstytų“, – pasakoja prof. V. Dagienė

Konkurso dalyvius motyvuoja ir „Bebro“ rėmėjų – VU, VšĮ „Turing School“, UAB „Blue Solutions“, UAB „Baltų lankų vadovėliai“, AB „Swedbank“, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Nordzucker Business Services“, „Visma Lietuva“, UAB „Biznio mašinų kompanija“ kartu su VšĮ „Edukacijos forumas“, UAB „Šviesa“, UAB „Mokslo technologijos“, Kauno technologijos universiteto – prizai.

Papildomai UAB „Education & Business Technologies“ ir UAB „Biznio mašinų kompanija“ apdovanos visas mokyklas: gimnazijoms skirs „SMART Notebook“ programinės įrangos licenciją, o kitos mokyklos gaus po porą edukacinių „Scottie Go!“ žaidimų.

Prie tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ kasmet prisijungia vis nauji partneriai – šiuo metu vadinamajame „Bebro“ tinkle jau yra 67 šalys. Konkurso metu naudojamasi VU Informacinių technologijų paslaugų centro serverių ištekliais.

Po karantino dėstytojus ir studentus pasitiks atsinaujinusios auditorijos

2020 12 18 103N380x250Karantino laikotarpiu fakultete darbai nesustoja – Naugarduko g. ir Didlaukio g. įrengtos naujos slankiojančių lentų sistemos. Po karantino studentus ir dėstytojus pasitiks atsinaujinusios 101, 102, 103 auditorijos Naugarduko g. bei 103 auditorija Didlaukio g.

„Visas universitetas dirba nuotoliniu būdu ir visi pasiilgome gyvo kontakto su studentais. Dar turėsime palaukti, kol galėsime grįžti į auditorijas.

Auditorijose dar rudens pradžioje buvo atnaujinta multimedija, o dabar Naugarduko g. 101, 102 ir 103 aud. bei Didlaukio g. 103 aud. įrengtos slankiojančių lentų sistemos“, – sako VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė Jurgita Markevičiūtė ir IT prodekanas Povilas Treigys.

2020 12 18 101N380x250Naujų slankiojančių lentų įrengimas svarbus ir dėstytojams, ir studentams. Ši sistema leis dėstytojui reguliuoti rašymo aukštį. Taip pat slankiojančių lentų sistema garantuoja ir didesnį rašymo paviršių – tai leis ilgiau palikti užrašytą informaciją studentams.

Fakultetas atsinaujina ir laukia į auditorijas sugrįžtančių studentų bei dėstytojų!

VU mokslininkai nustatė, kaip ateinančius metus žmonės keis vartojimo įpročius

2020 12 16 Ekspertai

Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistai kartu su kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy pastarąjį pusmetį tyrė, kaip COVID-19 pandemijos sukeltas stresas veiks gyventojų vartojimo sprendimus, įpročius ir kokią įtaką tai darys Lietuvos ekonomikai. Tyrėjai nustatė, kad lietuviai po pandemijos savo vartojimo įpročius linkę keisti kryptingai ir tai priklauso ne tik nuo demografinių veiksnių, bet ir nuo psichologinių.

Stresas turėjo įtakos vartojimo įpročiams?

VU mokslininkai per pirmąją COVID-19 krizę pradėtu tyrimu siekė išsiaiškinti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveikė gyventojų vartojimo sprendimus ir kokią įtaką tai turėjo Lietuvos ekonomikai. Mokslininkai nustatė, kad pirmoji koronaviruso krizė Lietuvoje sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keitė savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lėmė vienų verslo sektorių nuosmukį, o kitų – pakilimą.

„Tai nereiškia, kad visi vienodai keitė savo įprastas vartojimo strategijas, tačiau vartojimo elgesyje krizės metu tarp skirtingų grupių atsirado tam tikrų dėsningumų, nes streso metu žmonės praranda kontrolę bei saugumo jausmą ir norėdami juos susigrąžinti elgiasi gana tendencingai. Pavyzdžiui, išnagrinėjus keturias respondentų kategorijas, pasitelkus mašininį mokymąsi suskirstytas pagal jų vartojimo tendencijas, streso lygį ir demografinius duomenis, paaiškėjo, kad tiek daugiau kaip 2 tūkst. per mėnesį uždirbantis verslininkas, tiek statistinis pensininkas gali panašiai nerimauti dėl pandemijos ir taip pat kruopščiai planuoti vartojimą ar jį mažinti, nes galbūt jo verslams tuo metu sekasi prasčiau“, – tikina mokslininkė.

Ketina vartoti mažiau

Atliekant tyrimą, kuriuo buvo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos ateinančius 12 mėnesių ir kaip tai veiks ekonomiką, buvo nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi galimi epidemiologinės ir ekonominės padėties scenarijai. Paklausta, kaip šie dalykai susiję su šalies ekonomika, mokslininkė sako, kad ekonomika ir yra sprendimų priėmimas, todėl jos situacija šalyje priklauso nuo to, kokius sprendimus – pirkti ar nepirkti, kurias prekes ar paslaugas pirkti – priima žmonės. O patį sprendimų vartoti priėmimą lemia pandemijos metu patirtas stresas ir skirtingų scenarijų aplinkybės.

Buvo sudaryti trys hipotetiniai scenarijai (viruso pasitraukimo, besitęsiančios pandemijos su sąlyginai stabilia ekonomika ir besitęsiančios pandemijos su silpstančia ekonomika), kurie turi tikimybę išsipildyti artimoje ateityje. Vienu realistiškiausių scenarijų tyrime buvo įvardytas kaip tik dabar išsipildęs „besitęsiančios pandemijos“ scenarijus, kuris suponavo, kad šalyje bus rimta epidemiologinė situacija, tačiau ekonomika išliks gana stabili dėl ES finansavimo ir kitos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui.

„Pagal minėtą respondentų klasifikaciją viena gyventojų kategorija, sudaranti 16 proc. apklaustųjų, teigė pirmojo ir antrojo scenarijaus atveju nekeisianti vartojimo įpročių, bet atsitikus blogiausiam mažinsianti vartojimą. Antroji kategorija (19 proc.) tiriamųjų  nepriklausomai nuo epidemiologinės ir ekonominės situacijos šalyje vartos panašiai kaip ir prieš tai. Tačiau dauguma (39 proc.) laikėsi radikaliai priešingos pozicijos ir sakė vartosiantys mažiau, kad ir kas nutiktų. Dalis žmonių, daugiausia jauni ir išsilavinę, planuoja daugiau vartoti internetu“, – rezultatus pristato G. Melnik-Leroy.

2020 12 16 vartojimas

Daugiau žmonių ketina pirkti automobilius

Pasak jos, vertinant tyrimo duomenis demografiniu požiūriu, pasitvirtino tam tikros tikėtinos hipotezės: „Pandemijos metu labiausiai sunerimę ir mažiau vartoti linkę būtent tie asmenys, kurie finansiškai jaučiasi nestabiliai arba gauna mažas pajamas (iki 500 eurų) – studentai, pensininkai, bedarbiai.“ Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad tarp susirūpinusių yra ne tik finansinių sunkumų turinčių, bet ir daugiau kaip 2000 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių. O toje vartotojų grupėje, kurioje žmonės jautėsi saugūs, nejautė nerimo ir kaltės pirkdami nebūtiniausias prekes, mažai planavo, buvo daugiau dirbančiųjų visu etatu, uždirbančių vidutinį ir didesnį atlyginimą, turinčių magistro ar aukštesnį išsilavinimo laipsnį.

Kita mokslininkų tyrimo metu padaryta išvada – kad vieni verslo sektoriai nukentėjo ir toliau kentės labiau, kiti mažiau – atrodo akivaizdi. Tačiau, anot pašnekovės, penkių mokslininkų komanda pabandė išsiaiškinti, kas kai kurių verslų laukia po pandemijos.

„Remdamiesi ilgalaikiais statistiniais vartojimo ir ketinimo vartoti duomenimis, bandėme prognozuoti, kaip lietuviai vartos trijuose sektoriuose: didelių pirkinių (kuriai priskiriami baldai, buitinė technika ir pan.), automobilių ir nekilnojamojo turto“, – sako mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad pirmojo scenarijaus atveju žmonės didesnius pirkinius pirks panašiai kaip praėjusiais metais. Antrojo scenarijaus atveju pirkimai sumažės ketvirčiu, o trečio scenarijaus atveju beveik pusiau. Automobilių pardavimai epidemijos pradžioje krito, po to staigiai atsigavo. Blogiausio scenarijaus atveju ketinama pirkti kaip pernai, antro scenarijaus atveju 1,5 karto daugiau nei pernai ir utopinio pirmojo scenarijaus atveju dukart daugiau nei pernai. „Šis ryškus gyventojų noras įsigyti automobilį siejamas su pandemijos sukeltais suvaržymais, noru vengti viešojo transporto ir padidėjusiu turizmu šalies viduje. Apklausa taip pat atskleidė didelį gyventojų norą įsigyti nekilnojamojo turto, kuris jau atsispindi pastaraisiais mėnesiais pakilusioje NT pardavimų statistikoje.“

Krizės metu emocinių veiksnių reikšmė didėja

Akivaizdu, kad kol kas pagrindinė sprendimų dėl galimų ekonominių nuostolių priėmimo ir jų matavimo priemonė Lietuvoje yra statistiniai duomenys. Todėl informatikai, remdamiesi vartojimo bei vartotojų pasitikėjimo parametrais ir ilgalaikiais Statistikos departamento renkamais duomenimis, sudarė matematinius modelius, kurių tikslas – prognozuoti, kaip žmonės vartos skirtingų scenarijų atvejais. „Į tyrimą stengiamės įtraukti kuo daugiau veiksnių, kurie galėtų šioje neįprastoje situacijoje padėti kuo tiksliau sudaryti ateities prognozes. Todėl remiamės ne tik jau esamais ekonominiais, statistiniais praėjusių krizių duomenimis, bet ir eksperimentų metu gautais psichologiniais duomenimis, kurie padėjo vartojimo prognozę po pirmosios pandemijos padaryti dar tikslesnę“, – tvirtina G. Melnik-Leroy.

2020 12 16 Gerda Ana Melnik

Gerda Ana Melnik-Leroy. E. Kurausko nuotr.

Jos teigimu, emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. Be to, marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus. „Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius“, – svarsto mokslininkė.

Nepakankamai rimtai vertino viruso grėsmę

Kontroliuojamojo eksperimento metu buvo tiriami 1200 Lietuvos miestų gyventojų, turinčių perkamąją galią. Tiriamieji ne tik buvo klausiami, ar ketina ką nors pirkti artimiausiu metu, bet ir buvo aiškinamasi, koks jų psichologinis asmenybės tipas, ar jų žodžiai ir veiksmai paprastai sutampa, ar ne, ar juos paveikė ir kaip paveikė koronaviruso krizė, koks jų požiūris į Covid-19 pandemiją.

Pasitvirtino tyrėjų kelta hipotezė, kad vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo socialinio žmonių statuso, o ir nuo jų jausenos. Įdomesnių faktų atskleidė subjektyvioji psichologinio tyrimo dalis, kurioje buvo aiškinamasi žmonių požiūris į pandeminę situaciją ir iš to kylančias grėsmes.

„Labiausiai nustebino tai, kad trečdalis apklaustųjų teigė, jog pandemijos nėra. Nors didžioji dalis žmonių ekonominę grėsmę vertino kaip gana didelę (5,8 balo iš 10), tačiau epidemiologinę – viruso grėsmę vertino kaip kur kas mažesnę (4,6 balo iš 10). Viruso egzistavimu daugiausia abejojo vyresni kaip 35 metų ir mažiau išsilavinę žmonės, o mažiau – jauni žmonės (iki 35 metų)“, – stebėjosi tyrėja.

Labiausiai pasitiki mokslininkų teikiama informacija

Iš tyrimo metu gautų duomenų ir sukurtų prognostinių modelių paaiškėjo vartotojų emocinė būsena, subjektyvus pandeminės situacijos vertinimas, kuris iš dalies lemia mažesnį vartojimą atskiruose verslo sektoriuose. Gautų duomenų pagrindu mokslininkai parengė ir teiks ekonomines rekomendacijas verslui ir psichologines bei komunikacijos rekomendacijas valdžios institucijoms. Tai, tikimasi, padės priimti geriausius strateginius sprendimus dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir situacijos valdymo.

Rekomendacijos yra glaudžiai susijusios su tyrimo metu identifikuotomis pasitikėjimo valdžios veiksmais ir informavimo problemomis, kurios tiesiogiai veikia žmonių psichologinę būseną, didina baimės jausmą.

„Paaiškėjo, kad pusė apklaustųjų labai neigiamai vertino valdžios pandemijos valdymo veiksmus, 80 proc. žmonių sakė nepasitikintys valdžios teikiama informacija apie virusą, o daugiausia yra pasitikima mokslininkais, medikais ir Statistikos departamento duomenimis. Vis dėlto žmonėms krizės metu yra svarbu iš mokslininkų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos gauti daugiau objektyvios, raminančios ir faktinės informacijos, mažiau veikiančios emociškai neigiamai“, – teigia mokslininkė.

 
 

VU gerina pozicijas dalykiniame šalies universitetų reitinge

Septintą kartą žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose dalykiniuose reitinguose Vilniaus universitetas (VU) išlaiko lyderio pozicijas. Dalykiniame bakalauro ir vientisųjų studijų reitinge VU pirmas yra 30, o magistrantūros – net 35 vertintose studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 2 bakalauro ir 1 magistrantūros studijų kryptyje.

2020 11 18 VU380x250Bakalauro ir vientisosiose studijose VU pirmauja genetikos, biologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, visuomenės sveikatos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, teisės, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, finansų, pedagogikos, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, kultūros studijų, lingvistikos, filologijos, vertimų, farmacijos kryptyse.

VU pirmauja ir beveik pusėje visų vertintų magistrantūros studijų krypčių: 35 iš vertintų 78. Magistrantūros studijose VU geriausias biologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, genetikos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, medicinos technologijos, matematikos, statistikos, informatikos, programų sistemų, informacijos sistemų, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, ekonomikos, finansų, rinkodaros, žmonių išteklių vadybos, edukologijos, filologijos, istorijos, archeologijos, regionų studijų, paveldo studijų, lengvistikos, filosofijos, vertimų kryptyse.

Žurnalas „Reitingai“ vertindamas bakalauro studijų kryptis ir sudarydamas 2020 m. aukštųjų mokyklų reitingą rėmėsi apklausos rezultatais. Iš viso buvo apklausti 2202 darbdaviai, jų buvo prašoma įvertinti alumnų parengimą ir darbo kokybę. Į vertinimą taip pat įtraukti absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai, bendras 2020 m. priimtų studentų skaičius ir jų balo vidurkis, 2020 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, 2020 m. priimtų pirmakursių žemiausias balas, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) studijų krypties įvertinimas. Šiais metais vertinant bakalaurų rengimą buvo įtrauktas naujas parametras – studentų nubyrėjimo rodiklis (studijas nutraukusių studentų pokytis 2018–2020 m.).

Vertinant antrosios pakopos rengimą buvo analizuojama darbdavių nuomonė apie alumnus, absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai, 2016 m. ir 2017 m. universitetų moksliškumas, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Šiais metais vertinant magistrantų rengimą kaip ir bakalaurų atveju buvo įtrauktas studentų nubyrėjimo rodiklis. Šalia taip pat pateikiami SKVC atlikti kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimai.

LMAJA nariu išrinktas dr. Jonas Jankauskas

2020 metų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje trečią kartą buvo renkami Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai. Jų skaičius išaugo iki trisdešimties. Naujieji nariai jau yra daug pasiekę profesinėje sferoje. Svarbu tai, kad dauguma jų ne tik atlieka reikšmingus mokslinius tyrimus, jie taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savo žiniomis dalijasi su studentais.

2020 12 10 LMAJA380x250Matematiko dr. Jono Jankausko (VU Matematikos ir informatikos fakultetas) mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir didelio našumo kompiuterinius skaičiavimus. Daktaro laipsnį J. Jankauskas įgijo Vilniaus universitete, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija aukštai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautinėje recenzuojamoje spaudoje, taip pat prestižiniuose matematikos leidiniuose. Dirbdamas LMAJA dr. J. Jankauskas planuoja aktyviai dalyvauti kuriant jaunųjų matematikų bendruomenę, populiarinti matematiko mokslininko / dėstytojo profesiją, bendradarbiauti su užsienyje dirbančiais Lietuvos jaunaisiais matematikais.

Jaunosios akademijos nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius kitais metais turi pasiekti 40.

LMA informacija

Vilniaus universiteto dekanai: turime pasitelkti pasaulio universitetams būdingus darbo principus

Užsienio šalių universitetų patirtis byloja, kad universitetiniuose miesteliuose ne tik sudaromos galimybės bendradarbiauti skirtingų mokslo krypčių mokslininkams, taip užtikrinant tarpdalykinių mokslo projektų plėtrą, bet ir kuriama aplinka, kurioje studentai įgyja šiuolaikinei darbo rinkai būtinas kompetencijas. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dekano prof. Pauliaus Drungilo bei Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanės prof. Aldonos Beganskienės teigimu, investuojant į naujų VU Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų statybą Saulėtekio akademiniame miestelyje bus sukurtos sąlygos spartesnei tarpdalykinių studijų ir mokslo plėtrai, kuri nėra pakankama.

2020 12 08 VU kiemelis380x250Saulėtekio universitetiniame miestelyje šiuo metu jau veikia šeši VU fakultetai, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Technologijų uostas. Perkėlus Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus į Saulėtekį, čia bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Prof. A. Beganskienė pasakoja, kad jai yra tekę lankytis ne viename mokslo centre, universitete, kurio aplinka atitinka moksliniam darbui ir aukšto lygio studijoms keliamus reikalavimus, šalia veikia studentų bendrabučiai, teikiamos kitos akademinio miestelio gyventojams reikalingos paslaugos. Anot dekanės, tai gero darbo organizavimo pavyzdys.

Tokios pačios nuomonės besilaikantis prof. P. Drungilas įsitikinęs, kad stipriausiam Lietuvos universitetui įkurdinus Saulėtekyje Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus atsirastų galimybė koncentruoti mokslą, studijas kitiems pasaulio universitetams būdingu principu – kuriant akademinį miestelį, nes geresnio veiklos modelio aukštosios mokyklos dar nėra sukūrusios.

Augtų tiksliųjų mokslų patrauklumas

Dekanai mano, kad investicijos į naują fakultetų infrastruktūrą atsipirktų daugeliu aspektų – didėtų informacinių ryšių ir technologijų (IRT), matematikos, chemijos, biochemijos ir kitų studijų patrauklumas, atsirastų galimybė priimti daugiau studentų, norinčių studijuoti šias studijų programas, o tai dabar dėl per mažų auditorijų, laboratorijų ir kitos infrastruktūrinės erdvės trūkumo yra sunkiai įgyvendinama. Nepatraukli fakultetų aplinka apsunkina ir mokslinio personalo pritraukimą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

„Lietuva jau dabar susiduria su opia mokslo personalo problema: matematikos mokslas sunkus, gabių jai moksleivių nėra tiek daug, studijuoti norinčių – dar mažiau. Ir kad studijos bent jau būtų patrauklios jaunajai kartai, privalome sukurti modernų mokslo centrą, kitaip bus pasirinktos kitos, mažiau sudėtingos karjeros.

Informatikų rengimo kokybė ir apimtys taip pat yra opi Lietuvai problema: pretenduojant į lyderystę Europos Sąjungos (ES) rinkos skaitmenizavimo srityje pirmiausia reikia pagalvoti: kas gi tai užtikrins? Kas suteiks žinių, ugdys tuos naujos rinkos kūrėjus ir dalyvius? Keliant valstybinius uždavinius reikia lygiagrečiai spręsti ir švietimo problemas. Universitetai privalo išugdyti aukštųjų technologijų verslų kūrėjų kartą, kuri sugebės sukurti Lietuvoje efektyvias įmones, išsilaikančias ir be ES finansavimo“, – įžvalgomis dalijasi prof. P. Drungilas.

VU atstovų nuomone, naujai suformuotas gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys galėtų prisidėti sprendžiant žemą tiksliųjų mokslo žinių lygio problemą Lietuvoje. Vasarą matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų iš 15 241 jį laikiusio. Situacija su chemijos egzaminu kur kas geresnė – išlaikė net 97 proc., tačiau faktas, kad jį pasirinko tik kiek daugiau nei 1000 moksleivių, nėra džiuginantis. Statistika atskleidžia karčią tiesą – per pastaruosius ketverius metus nuosekliai mažėja tiksliųjų mokslų dalykų egzaminus laikančių dvyliktokų skaičius.

Prof. P. Drungilo ir prof. A. Beganskienės įsitikinimu, tokiuose centruose įvairių sričių mokslininkai dirbdami kartu galėtų analizuoti, atlikti empirinius tyrimus, kurie padėtų suprasti, atskleisti, kokios klaidos yra daromos mokant moksleivius tiksliųjų mokslų dalykų.

Prof. P. Drungilo manymu, daug laiko į tiksliųjų dalykų mokymą buvo žiūrima iš „supaprastinimo perspektyvos“. Pavyzdžiui, matematikoje naudojamos tik veiksmų sekos, nepasitelkiama verbalika, kuri skatina gilesnį moksleivių suvokimą, kodėl jie atlieka tuos veiksmus, kuriuos atlieka. Prof. A. Beganskienė taip pat pažymi, kad ugdant moksleivius būtina užtikrinti teorinių ir praktinių žinių dermę.

„Sėkmingas chemijos mokymas galimas tik derinant teorines ir įgytas laboratorijose žinias. Deja, ne visos mokyklos turi įrengtas laboratorijas. Turėdami naujas šiuolaikines laboratorijas galėsime kviesti mokytojus ir mokinukus atlikti eksperimentus ir taip susipažinti su nuostabiu cheminiu elementų pasauliu“, – džiaugiasi prof. A. Beganskienė.

Bus skatinamas tarpdalykiškumas

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanė atkreipia dėmesį, kad vienoje vietoje dirbantys fizikai, chemikai, matematikai, kitų sričių mokslininkai sudaro kritinę minčių masę. Tarp mokslų nykstančios ribos skatina tarpdalykiškumą. Kartu dirbantys įvairių sričių mokslininkai, studentai atranda naujas mokslo kryptis, geba spręsti ir surasti visuomenei aktualių problemų sprendimus.

„Įvairių sričių VU mokslininkų komandos dirbdamos kartu atlieka daug reikšmingų tyrimų, kuria įvairias technologijas. Pavyzdžiui, VU mokslininkai kartu su mokslininkais iš Švedijos Malmės universiteto siekia technologinio proveržio biologinių jutiklių srityje. Tyrėjai kuria neinvazinius jutiklius. Sukurtos technologijos galės būti panaudotos tiek implantuojamuose, tiek tvirtinamuose prie odos biologiniuose jutikliuose. Šią technologiją norima pasitelkti kuriant neinvazinius gliukozės jutiklius, kurie gerokai palengvintų cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimą. Žinant, kad beveik 10 proc. žmonijos populiacijos serga šia liga – ši technologija bus išties reikšminga“, – sako prof. A. Beganskienė ir priduria, kad praplėtus Saulėtekio miestelį tokio lygio technologijų plėtra turės dar daugiau potencialo.

Kolegei antrinantis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. P. Drungilas teigia, kad studentai taip pat neretai turi ambicijų rengti baigiamuosius darbus tarpdalykinėmis temomis, tačiau fizinė fakultetų atskirtis dažnai pakiša koją. Pandemijos metu įgyta patirtis atskleidė, kad aukšto lygio studijos negali vykti nuotolinių kursų principu. Universitetai privalo ugdyti asmenybes, kurios ateityje pačios ugdys naujas kartas, valdys valstybę, kurs aukštųjų technologijų verslus ir kt. Anot dekano, be akademinės terpės, asmeninių pavyzdžių, akademinės atsakomybės ir etikos asmenybių ugdymo uždavinys yra neįgyvendinamas.

Didinamas studijų prieinamumas

Dabartinis Chemijos ir geomokslų fakulteto pastatas buvo pastatytas dar 1901 m., Matematikos ir informatikos fakulteto kai kurie pastatai statyti prieš 60 metų. Senų pastatų problemos persikelia ir į jaunosios kartos ugdymą, nes jie neatitinka šiuolaikinių tiksliųjų mokslų bei studijų sąlygų. Be to, sena infrastruktūra kelia daug iššūkių negalią turintiems studentams. Kaip pažymi dekanai, pastatytuose naujuose, moderniuose Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetuose bus išspręstos studijų prieinamumo neįgaliesiems problemos, užtikrinta neįgaliųjų integracija į visuomenę ir darbo rinką.

„Matematikams ir informatikams fizinė negalia nėra kliūtis dirbti ir uždirbti didesnį nei vidutinis rinkos atlyginimą. Tačiau dabartiniai pastatai yra didelė kliūtis priimant studentus, turinčius judėjimo negalią. Jų judėjimas apribotas labai nedidelėse erdvėse. Nuotolinis mokymas tokiems studentams tik padidintų socialinę atskirtį ir pablogintų integracijos sąlygas“, – įsitikinęs prof. P. Drungilas.

Prof. A. Beganskienės teigimu, Chemijos ir geomokslų fakultetą baigę studentai gan nesunkiai įsitvirtina darbo rinkoje: net du trečdaliai magistrų jau per 12 mėnesių nuo studijų baigimo randa darbą pagal specialybę. Socialiniai partneriai tvirtina, kad biochemijos, chemijos, geologijos, geografijos, kartografijos ir kitų specialybių studentai yra labai laukiami jų įmonėse. Šiuo metu itin sparčiai savo veiklas plėtojantys įvairūs startuoliai taip pat intensyviai ieško išsilavinimą tiksliųjų mokslų srityje turinčių absolventų. Todėl, anot profesorės, būtina kurti aplinką, kurioje aukštasis mokslas yra prieinamas ir negalią turintiems studentams, kurti vienodas tobulėjimo galimybes.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Modernius Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus Saulėtekyje pastatyti planuojama per artimiausius trejus metus.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas Matematikos ir informatikos fakulteto architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

Įsibėgėja Šiaulių ir Vilniaus universitetų informatikų bendradarbiavimas

Įsibėgėja Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto informatikos krypties mokslininkų bendradarbiavimas. Šiaulių universiteto studentai, studijuojantys informacines technologijas, ir dėstytojai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausnioji mokslo darbuotojos profesorės Dalės Dzemydienės viešą nuotolinę paskaitą ir diskusiją „Ar naujai rengiama skaitmeninių įgūdžių strategija Lietuvai 2021–2027 m. tenkins visuomenės lūkesčius?“. Diskusiją moderavo Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkė prof. dr. Sigita Turskienė.

Paskaitoje buvo pristatomi Visuomenės skaitmeninių įgūdžių skatinimo 2021–2027 m. strategijos Lietuvai parengimo etapai, apibendrintos svarbiausios visuomenės skaitmeninimo politikos pamokos Lietuvai. Klausytojai buvo supažindinti su verslo skaitmeninimo problemomis, susijusiomis su skaitmeninių inovacijų centrų (SIC) kūrimu. Buvo išsamiai apžvelgta praėjusio ES finansavimo laikotarpio skaitmeninimo politika, IKT plėtros priklausomybė nuo ES struktūrinių fondų, aptarti EBPO parengtos Lietuvos įgūdžių strategijos 2020 m. rezultatai. Pabaigoje viešos paskaitos klausytojai buvo supažindinti su galima 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos Struktūrinių fondų investicijų logika.

2020 12 08 Dzemyd289x200

Dalė Dzemydienė – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausnioji mokslo darbuotoja profesorė, turinti ilgametę patirtį naujų studijų programų informacinių ir komunikacinių technologijų srityje rengime ir dėstyme. Ji yra daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų autorė, parengusi monografiją „Elektroninių paslaugų įgyvendinimo sprendimai“ kartu su bendraautoriais – R. Naujikiene ir R. Dzindzalieta – 2 tarptautinių monografijų bendraautorė.

Pasak Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkės prof. dr. Sigitos Turskienės, ši VU prof. dr. D. Dzemydienės viešoji paskaita – viena iš Šiaulių miesto savivaldybės finansuoto projekto „Kviestinių dėstytojų, atvykstančių dėstyti į Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje veikiančias aukštąsias mokyklas pagal inžinerijos ir informatikos mokslų krypties studijų programas, vizitams finansuoti“ sudėtinių dalių.

2020 12 08 Viesoji paskaita

Vilniaus universiteto lektorė Šiaulių universitete skaitė studijų dalyko „E. paslaugų kūrimo principai ir infrastruktūros sprendimai“ paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus informatikos mokslų krypties bakalauro studijų programos „Programų sistemos“ naujai vykdomos specializacijos „E. paslaugų sistemos“ (specializacija vykdoma tik Šiaulių universitete) studentams. Studijų metų studentai susipažino su el. paslaugų projektavimo ir jų įgyvendinimo technologijomis.

„Paskaitų turinys buvo itin vertingas, nes prof. D. Dzemydienė turi itin daug praktinės IKT vadybos patirties. Ji yra Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) narė, vadovaujanti Teisinės innformatikos sekcijai, Lietuvos Operacijų tyrimų asociacijos LitORS Tarybos narė, Europos Komisijos Dirbtinio intelekto asociacijos narė.

Tai sudarė salygas įvairiapusiškai pristatyti studijų dalyką, integruojant gerąją informatikos ir verslo praktiką visam naujai į studijas įvedamam moksliniam tiriamajam procesui.

Kviestinės dėstytojos prof. dr. D. Dzemydienės, kaip el. paslaugų projektavimo ir kūrimo eksperto, dėstymo vizitas neabejotinai buvo naudingas mūsų universiteto informatikos mokslų krypties studentams ir šios krypties akademinės bendruomenės mokslinių tyrimų tąsai“, – sako Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkė prof. dr. Sigita Turskienė.

Zenonas Ripinskis
Glen Cartsens-Peter ir Sigitos Turskienės nuotr.
Šiaulių universiteto informacija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos