Sidebar

Išrinktas MIF tarybos pirmininkas – doc. dr. Martynas Manstavičius

Sausio 29 d. virtualaus posėdžio metu MIF Tarybos pirmininku išrinktas doc. dr. Martynas Manstavičius. Kaip pasakoja naujais išrinktas MIF Tarybos pirmininkas, kandidatuoti į pirmininko pareigas nusprendė paragintas kolegų.

Martynas Manstavicius„Tarybos pirmininkui didelės dalies narių palaikymas labai svarbus, be jo neįmanoma konstruktyviai dirbti, kurti geresnę aplinką fakultete. Manyčiau, pirmininkas turėtų būti diplomatiškas, įsiklausantis į kitų nuomonę, gerai organizuojantis darbą ir kuriantis darbingą aplinką svarbiems sprendimams priimti.

Nuomonių įvairovė, manyčiau, neturėtų peraugti į kategoriškumus, ultimatumus, nes tada nutolstama nuo mus visus vienijančių dalykų, nereikalingos įtampos, neleidžia atsiskleisti mūsų potencialui, būti kūrybiškiems, dėmesį sutelkti į kokybišką dėstymą ir mokslinį darbą“, – sako doc. dr. Martynas Manstavičius.

Taryba yra kolegialus Fakulteto savivaldos organas, sudaromas 4 metams. Ją sudaro 18 narių. Tarybą taip pat sudaro 3 komitetai – Mokslo, Studijų ir Finansų ir strategijos. Kokios yra pagrindinės Tarybos funkcijos?

„Taryba formuoja fakulteto strateginius tikslus, renka dekaną, prižiūri fakulteto administracijos, studijų programų komitetų veiklą, priima įvairius sprendimus susijusius su studijų bei mokslo fakultete organizavimu, jau nekalbant apie biudžeto formavimą ir jo vykdymo priežiūrą“, – pasakoja dr. Martynas Manstavičius.

Plačiau su MIF Tarybos nuostatais galite susipažinti čia.

2021-02-15

Į VU grįžęs dr. J. Jankauskas: „Atėjo laikas kurti naudą Lietuvos mokslui“

Jaunasis mokslininkas dr. Jonas Jankauskas po beveik 9 metų, praleistų užsienyje, grįžta į Lietuvą ir jau nuo šio semestro skaitys paskaitas studentams Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete. Su praėjusių metų rudenį išrinktu Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu kalbėjome apie mokslininko, dėstytojo profesiją, Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų bendradarbiavimo problemas ir ateities tikslus.

2021 02 11 J Jankauskas380x250Dėstytojo darbo patirties įgijo Lietuvos ir užsienio universitetuose

„Dėstytojo karjerą pradėjau dar būdamas studentas, dirbau ISM, vėliau, doktorantūroje pradėjau vesti pratybas VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentams, dirbau asistentu“, – pasakoja mokslininkas.

Reikšmingos dėstymo patirties dr. J. Jankauskas įgijo ir užsienyje, podoktorantūros stažuotėje Kanadoje – ten dėstymas yra privalomas, kad būsimieji mokslininkai ir dėstytojai įgytų darbo su studentais patirties.

„Kanadoje dirbau dviejuose universitetuose – Simono Fraserio universitete ir Vaterlo. Pirmajame dėsčiau pradinį matematinės analizės kursą (Calculus-I), o antrajame – analizę ir dar tiesinę algebrą inžinieriams. Taigi teko susidurti su visa dėstymo virtuve iš vidaus. Pavyzdžiui, tiesinės algebros paskaitos vykdavo tūkstančiui studentų vienu metu. Dėstytojų komandą sudarė 6 dėstytojai, kurie turėdavo nuo 100 iki 200 studentų kursus“, – patirtimi dalijasi dr. J. Jankauskas.

Visiems dėstytojams, kaip pasakoja pašnekovas, buvo paskirtas vienas koordinatorius, atsakingas už konkretaus dalyko plano sudarymą tiek turinio, tiek trukmės požiūriu. Kiti dėstytojai tą planą vykdydavo: „Kitais metais jau pačiam teko pabūti tiesinės algebros kurso koordinatoriumi, ruošti visas užduotis. Tai nėra taip paprasta, užima daug laiko.“

Matematikos moksle – jau 18 metų

Kaip išskiria dr. J. Jankauskas, siekiant sėkmingo kelio akademinėje srityje, būtinas sistemingas, kruopštus darbas, tinkama darbo disciplina: „Turbūt neatitikčiau idealaus mokslininko įvaizdžio. Kartais pritrūksta savidisciplinos, mėgstu ir ilgiau pamiegoti, esu labiau pelėdos tipo žmogus, man geriausi dalykai nutinka tyloje, vakare. Labai gerai, kai dirbdamas mokslinį darbą dar ir dėstau – tai padeda palaikyti paros ritmą ir darbo discipliną.“

Dr. J. Jankausko mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir įvairius skaičiavimus kompiuteriu. Daktaro laipsnį matematikas įgijo VU, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija aukštai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose.

Atlikdamas tyrimus, dr. J. Jankauskas dažniausiai naudoja kompiuterinius skaičiavimus: „Daugelis hipotezių kyla pirmiausia atliekant eksperimentą kompiuteriu, pamatant dėsningumą, paskui susiformuoja idėja, kaip viskas turi atrodyti. Tada jau reikia viską įrodinėti matematiškai.“

Mokslininkas sako, kad labai mėgsta išvedinėti įvairias formules, bandymų ir klaidų metodu stebėti, kas veikia, o kas ne: „Tai turbūt ir yra matematika.“

Matematikos srityje 18 metų dirbantis mokslininkas, prisimindamas studijas Matematikos ir informatikos fakultete, pasakoja, kad labiausiai įsiminė žmonės, kurie privertė pamilti matematiką, kurie mokėjo sudominti: „Man patiko Hamleto Vladislavo Markšaičio paskaitos, jis patikdavo tiems studentams, kurie buvo stipresni matematikoje. Galima išskirti Ričardo Kudžmos, Vigirdo Mackevičiaus matematinės analizės paskaitas, galima daug ką paminėti geru žodžiu.Ir, žinoma, įžymusis Romualdas Kašuba – su juo tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ vasaros stovykloje skaitydavome matematikos paskaitas. Taip matematika mane įtraukė ir pasilikau joje.“

Į Lietuvą paskatino grįžti ne tik asmeninės priežastys

Dr. J. Jankauskas sako, kad turėjo darbo pasiūlymų ir užsienyje, bet nusprendė grįžti į Lietuvą. Viena iš priežasčių asmeninė – noras būti kartu su draugais, šeimos nariais Lietuvoje. Be to, jis skaito, seka lietuvišką žiniasklaidą ir naujienas, kartu su kolegomis Lietuvoje rašo mokslinius straipsnius: „Jaučiu, kad atėjo laikas grįžti atgal ir kurti naudą Lietuvos mokslui. Yra galimybė kurti savo mokslinę grupę ir siekti rezultatų.“

LMA Jaunosios akademijos narys pastebi Lietuvos mokslininkų ir užsienyje dirbančių lietuvių bendradarbiavimo trūkumą. Jis įsitikinęs: reikia aktyviau bendrauti, kad mokslininkai neatsiribotų vienas nuo kito, nesusvetimėtų.

„Formuojasi dvi atskiros bendruomenės: lietuviai, kurie yra Lietuvoje, ir emigrantai lietuviai, dirbantys užsienyje. Tarp jų ryšiai nėra labai stiprūs. Užsienyje gyvenantys lietuviai nelabai įsivaizduoja, ką galima daryti Lietuvoje, ar yra perspektyvos, ar nėra. Jie gyvena savo susigalvotais vaizdiniais. Tarp vietinių lietuvių – konservatyvus požiūris, nėra gyvesnio bendravimo. Abi pusės laukia, kuri bendrauti pradės pirmoji“, – pasakoja mokslininkas.

Vienas iš dr. J. Jankausko tikslų, būnant LMA Jaunosios akademijos nariu – susidaryti kontaktų sąrašą ir su lietuvių mokslininkais, dirbančiais užsienyje, užmegzti ir palaikyti aktyvų ryšį.

 „Mano idėja susijusi su Lietuvos ir užsienio jaunųjų matematikų bendruomenės kūrimu – kartu bandyti rašyti įvairius projektus, organizuoti užsienyje dirbančių matematikų vizitus į Lietuvą, susitikimus, paskaitas, seminarus. Grįžtantiems dirbti į Lietuvą – padėti susiorientuoti, užsikabinti, galbūt padėti parašyti paraišką finansavimui gauti“, – pasakoja LMA Jaunosios akademijos narys, Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimo organizatorius ir priduria, kad jis norėtų prisidėti prie matematikų bendruomenės gaivinimo ir plėtros, ginti Lietuvos jaunųjų matematikų interesus įvairiose srityse.

2021-02-11

„L’oréal baltic” programos „Moterims moksle“ paraiškų priėmimas

2021 02 09 Moterys moksle279x200Nuo šių metų vasario 1 iki kovo 21 dienos Baltijos šalių mokslininkės yra kviečiamos teikti paraiškas „Moterims moksle“ programai internetinėje svetainėje www.forwomeninscience.com

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertams įvertinus Lietuvos mokslininkių pateiktas paraiškas, vienas prizas bus skirtas Lietuvos mokslų daktarei iki 40 metų amžiaus, taip skatinant mokslinius pasiekimus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse.

Papildomai bus skirtas vienas prizas Lietuvos doktorantei iki 40 metų amžiaus, taip skatinant užbaigti vykdomus disertacijos tyrimus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse.

Pranešimas spaudai

Informacinė skrajutė

Lietuvos mokslų akademijos informacija

2021-02-09

Konferencija „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“

Straipsnių pateikimo terminas pratęstas iki balandžio 11 d.

Esi magistrantas ar jau baigęs magistrantūrą? Norėtum pristatyti savo magistro darbo tyrimus kolegoms iš kitų universitetų? Dalyvauk mokslinėje konferencijoje „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“, kuri vyks 2021 m. gegužės 14 d. nuotoliniu būdu. Konferencijoje gali būti pristatomi įvairūs tyrimai ir taikymai informatikos ir IT srityse.

2021 02 08 konferencija380x250Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas ir Lietuvos mokslų akademija.

Ką reikia daryti? Iki balandžio 11 d. pateik 4-6 puslapių straipsnį siųsdamas jį elektroniniu paštu . Straipsniai gali būti lietuvių arba anglų k. Straipsnių šabloną galima parsisiųsti čia

Prieš konferenciją bus išleistas konferencijos darbų rinkinys.

Gal tai bus tavo pirmasis publikuotas tiriamasis darbas? Su ankstesnės konferencijos darbais galima susipažinti čia.

Kokia nauda? Visų pirma, smagu pajausti, kad tu gali padaryti daug. Antra, savo magistro baigiamajame darbe galėsi nurodyti, kad tyrimų rezultatai buvo pristatyti konferencijoje ir publikuoti konferencijos darbuose. Į tai gali būti atsižvelgta, vertinant baigiamąjį darbą.

Kas toliau? Jei patinka gilintis į įdomias mokslines problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, tavęs laukia doktorantūros studijos. Stojant į doktorantūrą, dažnai vertinama, ar pretendentas turi publikuotų mokslinių darbų. Dalyvavimas šioje konferencijoje ir straipsnio publikavimas gali būti įrodymas, kad tu pasirengęs doktorantūros studijoms.

Be to, konferencijoje gali dalyvauti ir savo tyrimų rezultatus pristatyti ne tik I ir II kurso magistrantai, bet jau ir baigusieji magistrantūros studijas, taip pat bakalauro studijų studentai.

Jokio konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Nepražiopsok datų:

2021 m. balandžio 11 d. Straipsnių pateikimas;

2021 m. balandžio 22 d. Informavimas apie straipsnių priėmimą;

2021 m. gegužės 7 d.  Konferencijos programos paskelbimas;

2021 m. gegužės 14 d. Konferencija.

Kilo klausimų?

Kreipkis el. paštu arba arba

Nuotoliniu būdu vyko MIF diplomų teikimo ceremonija

2021 02 05 VU MIF ceremonija

Vasario 3 d. vyko Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studijų baigimo šventė – diplomų įteikimo ceremonija absolventams. Bakalauro diplomai įteikti Informacinių technologijų, magistrantūros diplomai – Finansų ir draudimo matematikos, Kompiuterinio modeliavimo, Modeliavimo ir duomenų analizės absolventams.

Absolventus sveikino VU Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė, MIF Dekanas prof. dr. Paulius Drungilas, Informacinių technologijų absolventė Monika Barauskaitė, Finansų ir draudimo matematikos studijų programos komiteto (SPK) pirmininkas doc. dr. Martynas Manstavičius, Modeliavimo ir duomenų analizės SPK pirmininkas prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius ir Kompiuterinio modeliavimo SPK pirmininkas doc. dr. Severinas Zubė.

„Ši diena vainikuoja ir įprasmina jūsų darbštumą, atkaklumą, kantrybę ir susitelkimą sėkmingai užbaigti studijas tokiomis studijomis. [..] Kartu mokėmės vieni iš kitų, tobulėjome kartu. Jūs visam gyvenimui liksite VU dalimi. Būkite savo studijų programos ir mokslo ambasadoriais,“ – absolventus sveikino Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

MIF Dekanas prof. dr. Paulius Drungilas sveikino sėkmingai užbaigus svarbų gyvenimo etapą. „Tikiu, kad daugiau kaip 80 absolventų šiandien gausiančių diplomus, kai kuriems dveji, ketveri, o kai kam ir šešeri metai Matematikos ir informatikos fakultete tapo svarbia jūsų gyvenimo dalimi. Tegu jums šis diplomas atveria duris į sėkmingą karjerą“.

Monika Barauskaitė, MIF Informacinių technologijų absolventė, linkėjo absolventams nesustoti, tobulėti, nebijoti keistis ir tyrinėti supantį pasaulį, pritaikyti VU įgytas žinias, išnaudoti visas suteiktas galimybes. Visų studentų vardu dėkojo dėstytojams ir administracijai.

Absolventams įteikti 83 bakalauro ir magistro diplomai. Iš jų – Bakalauro Cum Laude diplomą įteiktas informacinių technologijų absolventui, 2 Cum Laude diplomai įteikti finansų ir draudimo matematikos magistrantūros absolventams, 3 Cum Laude diplomai – kompiuterinio modeliavimo absolventams ir 4 Cum Laude diplomai – Modeliavimo ir duomenų analizės absolventams. Diplomai Cum laude išduodami pažangiausiems (didžiausią svertinį vidurkį turintiems) absolventams, esantiems tarp 10% geriausiųjų kiekvienos studijų programos absolventų, jeigu jų baigiamojo darbo ar (ir) baigiamųjų egzaminų pasiekimų įvertinimas yra 10 (puikiai) ir tie absolventai neturi nuobaudų už Universitete galiojančių teisės aktų pažeidimus.

Sveikiname visus absolventus!

Diplomų teikimo ceremonijos vaizdo įrašą galite pasižiūrėti VU Youtube paskyroje

Kodėl studijų procese reikia kalbėtis?

Vieno semestro pabaiga, o kito pradžia Vilniaus universiteto (VU) studentams įprastai prasideda galimybe unifikuotose apklausose pateikti atsiliepimus apie savo patirtį studijuojant konkrečius dalykus. Tai itin svarbu ir naudinga siekiant priimti efektyvius sprendimus studijų klausimais ir suteikti studentams grįžtamąjį ryšį, kuriam dėstytojai ruošiasi įvertinę atsiskaitymus ir veiklą viso semestro metu. Bet ar tikrai grįžtamajam ryšiui skirtas tik šis laikas ir tik tokia forma? Ką grįžtamasis ryšys duoda studentui, dėstytojui, universitetui? Ar ką nors keičia karantinas ir nuotolinės studijos?

Apie visa tai VU Studentų atstovybės (VU SA) tinklalaidėje „Akademinė druska“ kalbėjosi šiuo metu VU atnaujinamų bendrų universitetinių dalyko (modulio) apklausų darbo grupės vadovė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Sigita Girdzijauskienė, VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorė Aistė Rinkevičiūtė ir VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius.

2021 02 05 Akademine druska900x154
Grįžtamasis ryšys
: įvertinimas, galimybė ir būdas orientuotis gyvenime

Pasak doc. S. Girdzijauskienėsįvertinimo siekia kiekvienas dirbantis asmuo irdėstytojai ar studentai nėra išimtis. Tad grįžtamasis ryšys studijų procese suteikia informacijos, kaip buvo atliktas vienas ar kitas darbas ir įgytos tam tikros kompetencijos.

„Taip pat tai galimybė kažką pakeisti, patobulinti, o galbūt – išlaikyti taip, kaip yra“, – priduria A. Rinkevičiūtė. Ji pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio užtikrinimas yra svarbus, nes skatina studentus išdrįsti išsakyti savo nuomonę ne tik privalomų apklausų metu, bet ir pajutus, kad jie turi ką pasakyti.

A. Uždanavičiaus nuomone, grįžtamasis ryšys apskritai siejasi su vienintele galimybe orientuotis pasaulyje: tiek buityje, kai palietęs kažką karštą atitrauki ranką, nes gauni grįžtamąjį ryšį į savo receptorius, tiek socialiniame gyvenime, kai esi vertinamas už savo poelgius. Todėl analogiją A. Uždanavičius mato ir mokymosi procese, kai dėstytojui studentų veidų išraiškos, klausimų kiekis ar diskusijų intensyvumas, po semestro užpildytos apklausos anketos leidžia suprasti, ar jo mokymas sukuria mokymąsi, ar lieka tiesiog kalbėjimu prieš auditoriją.  

VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas atkreipė dėmesį ir į šiandien itin aktualią nuotolinio darbo problematiką, kai studentai neįsijungia kamerų užsiėmimų metu. Taip dingsta dalis grįžtamojo ryšio formų: kai dėstytojas tiesiog kalba inicialams, nemato veide reiškiamo pritarimo ar prieštaravimo. „Tai būkit geri, įsijunkit kameras, nes ir šis grįžtamasis ryšys labai svarbus dėstytojams“, – daugelio dėstytojų prašymą įgarsino A. Uždanavičius. 

Studentų apklausos – studijų kokybei užtikrinti bei tobulinti

„Grįžtamasis ryšys yra tik tada, kai nuo pateiktos informacijos kažkas pradeda keistis“, – primena doc. S. Girdzijauskienė, kalbėdama tiek apie dėstytojo, tiek apie studento veiklą. Jei dėstytojas laukia grįžtamojo ryšio, jį priima ir teikia, tai to paties tikisi ir iš studento.  

Šiuo metu vienas būdų, sudarančių galimybę visiems studentams tiesiogiai prisidėti prie studijų tobulinimo – grįžtamojo ryšio teikimas savo nuomonę išsakant organizuojamose apklausose. Studentai semestro pabaigoje yra prašomi tai padaryti dviejose apklausose – apie semestro studijas ir visus studijuotus dalykus. Apklausų apie semestro studijas duomenys skirti studijų programų komitetams ir padalinių administracijos darbuotojams studijų programų kokybei užtikrinti bei tobulinti.  

Apklausų apie studijų dalykus (modulius) rezultatus, be jau minėtų komitetų ir administracijos, pasibaigus apklausų vykdymo laikotarpiui informacinėje sistemoje gali matyti ir patys dėstytojai. Tad pirminis šios apklausos vaidmuo – grįžtamasis ryšys dėstytojui. A. Uždanavičiaus nuomone, dėl šios priežasties apklausas pildantys studentai galėtų skirti laiko platesniems ir išsamesniems komentarams, kurie dėstytojams labai svarbūs. Be to, priimdamos sprendimus, į rezultatus kaip į vieną iš informacijos šaltinių atsižvelgia ir priėmimo bei atestacijos komisijos, geriausių metų dėstytojų atrankos komisija.  

Visais šiais atvejais labai svarbu vertinimų kiekis: kuo daugiau studentų užpildys apklausą, tuo rezultatai bus vertingesni, patikimesni. Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad kai kurie studentai vis dar baiminasi dėl apklausų anonimiškumo. „Tai aš galiu užtikrinti – mes niekaip negalime matyti, kas konkrečiai užpildė apklausą. Netgi ten, kur galite įrašyti savo elektroninį paštą ir taip dalyvauti momentinėje loterijoje – ši dalis yra atsieta nuo respondento“, – patikino A. Uždanavičius.

Atnaujinamos dalyko apklausos: kas keičiasi?

Bendrą universitetinę dalyko (modulio) anketą atnaujinančios darbo grupės vadovės doc. S. Girdzijauskienės nuomone, VU vis intensyviau pradedama kalbėti apie dėstytoją, kuris yra ne tik geras mokslininkas, bet ir geras dėstytojas, turintis tam tikras pedagogines kompetencijas.  

Todėl šiuo metu atnaujinamo dalyko (modulio) apklausų klausimynas pradėtas sudaryti daug anksčiau – nuo diskusijos, kas yra geras dėstymas VU. Taip buvo suformuluotos bazinės pedagoginės kompetencijos, kurios greitu metu pasieks VU Senatą tvirtinimui.  

Pasak doc. S. Girdzijauskienės, remiantis šiomis kompetencijomis, sudarytas ir klausimynas, todėl studentų nuomonė bus nepamainoma siekiant sužinoti daugiau apie dalyko struktūrą, dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio kokybę, egzaminų vykdymą. Atnaujintoje apklausoje, pašnekovės teigimu, keičiasi ne tik klausimai, bet ir visa loginė struktūra.  

Atnaujintoms apklausos anketoms rengti ieškota tam tikrų rodiklių, remtasi mokslinėmis žiniomis, siekiant sukonstruoti patikimą ir validų klausimyną, atlikta plati mokslinės literatūros, susijusios su studentų apklausomis apie studijuotą dalyką, analizė, išnagrinėtos egzistuojančios praktikos. 

Šiuo metu vykdomas atnaujinto klausimyno testavimas. Todėl visi studentai, kurie atsitiktiniu būdu parinkti gauna kvietimą užpildyti atnaujintą klausimyną apie vieną atsitiktinai parinktą studijuotą dalyką, kviečiami skirti laiko tai atlikti ir taip prisidėti prie instrumento, leisiančio objektyviau vertinti dėstymo kokybę, sukūrimo. 

Grįžtamasis ryšys tiesiogiai susijęs su studijų kokybe

A. Rinkevičiūtės manymu, geriausia grįžtamojo ryšio dalis yra galimybė laiku įgyvendinti pokyčius ir tai padaryti pakankamai greitai. Tai įrankis, kuris padeda suderinti visų dalyvaujančių pusių interesus ir pamatyti, kaip iš tiesų keičiasi studentų lūkesčiai, dėstymo metodai ir pačios studijos.  

„Aš manau, kad VU studentai yra sąmoningi kokybės kūrėjai, o grįžtamasis ryšys – to dalis. Jis mums tikrai labai svarbus, galvojant apie kitų metų ar kito semestro kursus. Kartais studentai išsako ir labai universalius dalykus, taikytinus ne tik tuo laiku studijuotam dalykui – tada jie ir patys gali turėti galimybę pajusti, kaip pasikeičia dėstytojas ar jo dėstomas dalykas“, – įsitikinusi doc. S. Girdzijauskienė.  

Pasak A. Uždanavičiaus, studijų kokybė susideda iš trijų svarbiausių elementų: įsitraukusio angažuoto studento, gerai ir noriai dėstančio dėstytojo ir tinkamų sąlygų jų santykiui, mokymosi procesui įvykti. Todėl, užtikrinant grįžtamojo ryšio kultūrą universitete – gebėjimą konstruktyviai išsakyti pastabas, lūkesčius ir juos tinkamai priimti, visi šie trys elementai gerėja. Dėstytojas pradeda geriau dėstyti, o darbas tampa malonesnis, studentas labiau įsitraukia į šį procesą, aiškiau supranta ir įvertina turimas žinias, gerėja ir pats dėstytojo ir studento santykis. Taigi grįžtamasis ryšys arba jo kultūros egzistavimas universitete tiesiogiai veikia visus tris elementus.

VU alumnė M. Barauskaitė: „Savanorystės patirtis liks atmintyje visam gyvenimui, o pažinti žmonės – draugais ir po studijų“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų studijų programos alumnė, aktyviai savanorystės veiklose dalyvaujanti Monika Barauskaitė įsitikinusi: savanoriavimas – ne tik puikus būdas prisidėti prie prasmingos veiklos, išbandyti savo jėgas naujose srityse, bet ir išskirtinė patirtis, išliekanti ilgam. Į daugybę veiklų įsitraukusi mokykloje, o vėliau ir VU, M. Barauskaitė pasakoja apie savanorystę, jos svarbą ir savo patirtis.

2021 02 03 Savanoryste2 300x269Kaip supranti savanorystę plačiąja prasme?

Savanorystės svarbą rodo šis laikas, kai daugybė žmonių yra susitelkę padėti vieni kitiems. Savanoriai padeda tokiu sunkiu laikotarpiu išlikti mums kaip visuomenei. Lenkiuosi prieš tuos, kurie savanoriauja ligoninėse, senelių namuose. Taip pat manau, kad ypač šiomis dienomis dažnai dėl socialinių tinklų įtakos esame tarsi užsidėję „filtrus“, sunku suprasti, kas yra tikra, o kas ne. Todėl savanorystė yra ta veikla, kuri kaip niekas kitas gali atskleisti žmogaus tikrumą. Jeigu sugebi daryt dalykus dėl kitų be materialios naudos ir tam skirti savo brangų laiką – tu esi tikras žmogus.

Kodėl pradėjai savanoriauti VU Studentų atstovybėje?

Su VU SA pirmą kartą susipažinau pirmakursių stovykloje, jau ten tokia savanorystės galimybė mane sudomino. Vėliau, pradėjusi studijuoti, ryžausi tapti savanore „Nulių nakty“, kurioje rengiau protmūšį. Po renginio gavau kvietimą prisijungi prie MIDI dienų organizavimo. Praėjus kuriam laikui tapau fakulteto socialinių reikalų koordinatore. Šios pareigos buvo ne tik didelis iššūkis, bet ir džiaugsmas, nes galėjau realiai atstovauti studentams, pvz., organizuoti mūsų fakulteto studentams mokymosi erdvės įkūrimą. Tiesa, karantinas sustabdė pabaigos darbus, bet viliuosi, kad viskas neilgai trukus bus užbaigta.

Kaip ši savanorystė tave pakeitė? Ko išmokai?

Visų pirma, smarkiai augau kaip asmenybė. Anksčiau užkalbinti žmogų gatvėje būtų buvęs neįveikiamas iššūkis, o dabar jau nebijau užsukti nei pas prodekaną, nei pas dekaną. Tikrai įgavau daugiau pasitikėjimo savimi išreikšti nuomonę. Smarkiai ugdėsi mano kritinio mąstymo gebėjimas, kai tekdavo nuspręsti, kuris pasirinkimas būtų tinkamiausias fakulteto studentams. Taip pat išmokau įsiklausyti į kitus žmones, kartais net padėti spręsti sudėtingas problemas. Darbiniu atžvilgiu per savanorystę įgavau administravimo, vadybos, organizavimo patirties, supratau, kaip veikia didelė organizacija.

2021 02 03 Savanoryste3 768x512

Ar pavyko suderinti savanorystę ir studijas?

Taip, bet ne iš karto, nes pradžioje norėjosi daugiau laiko skirti savanorystei, o ne mokslams, todėl buvau tikrai apleidusi studijas, bet vėliau išmokau viską suderinti. Dabar galvoju, kad būtent savanorystė mane išmokė laiko planavimo, nes norėjosi ir gerai mokytis, ir savanoriauti, dėl to buvau tiesiog priversta save disciplinuoti.

Kaip vertini tai, kad savanorystę skatindamas VU suteikia galimybę studentams savanoriškai veiklai skirtas valandas ir vietą įrašyti į diplomo priedėlį?

Sužinojusi apie šią galimybę labai apsidžiaugiau. Tai tikrai svarbus oficialus mano laiko, skirto savanoriškai veiklai, įvertinimas, juk ne kiekvienas studentas gaus šį įrašą diplome. Manau, tai gali padėti darbinantis, nes tai ne tik šios veiklos įrodymas, bet ir tam tikrų asmeninių savybių, naudingų darbo pokalbyje, išskyrimas. Savo pirmajame darbo pokalbyje darbdaviui vos ne pusę laiko pasakojau apie savanorystės patirtis, todėl šis įrašas – didelė pagalba kiekvienam, ką tik baigusiam studijas. Šis įrašas, kaip turimos patirties įrodymas, taip pat labai svarbus ateityje siekiant įsitraukti į daugiau ar sudėtingesnių savanorystės veiklų.

Kas įkvepia savanorystei?

Savanorystė – tai puiki galimybė tyrinėti save, tai erdvė, kurioje gali mokytis, kurioje gali klysti, drąsiai siūlyti naujas idėjas. Man savanorystės patirtis išliks atmintyje visam gyvenimui, o pažinti žmonės – draugais ir po studijų. Dėl viso to tikrai verta nebijoti ir pradėti!

Savanoriauti kviečia Vilniaus universiteto savanorių centras, kuris padės ir tau rasti įdomią bei prasmingą veiklą tiek universitete, tiek už jo ribų: .

Taip pat gali jungtis prie Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ir tapti studentų balsu universitete: .

Lietuvos mokslininkai parengė nuotolinio darbo ir mokymo proceso modelį ir rekomendacijas

Prasidėjus pirmajam karantinui, mokyklos, universitetai ir kitos įstaigos susidūrė su nemažais nuotolinio darbo iššūkiais – daug ir įvairių platformų kėlė sumaištį, trūko reikalingos technikos bei atvirųjų išteklių pamokoms ir studijoms organizuoti, mokymų mokytojams, dėstytojams. Nesklandumų sukėlė ir kibernetinio saugumo problemos. Siekdami sukurti patikimo ir saugaus nuotolinio darbo ir nuotolinio mokymo organizavimo bei vykdymo modelį esant ribotiems techniniams ir informaciniams ištekliams, susivienijo trijų Lietuvos universitetų mokslininkai.

Tyrimą vykdę Kauno technologijų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Saulius Preidys, dr. Vladimiras Dolgopolovas, dr. Eglė Jasutė, doktorantė Neringa Urbonaitė ne tik pasiūlė nuotolinio mokymosi modelį, bet ir pateikė rekomendacijas, kaip šį modelį taikyti ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui, ruošiantis ekstremalioms situacijoms ateityje.

Parengta virtualaus mokymo aplinkų apkrovimo prognozavimo sistema

Tyrimo metu buvo atliekama nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo esamos situacijos analizė, poreikių, reikalavimų ir turimos patirties tyrimas ir įvertinimas, buvo apklausti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir mokiniai, universitetų dėstytojai, administracijos atstovai, naudotasi studentų apklausomis apie nuotolines studijas.

2021 02 01 Saulius Preidys300x200Remiantis surinktais duomenimis, sukurtas nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo modelis ir parengtos nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo rekomendacijos. VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. S. Preidys, dalydamasis tyrimo rezultatais, sako, kad perėjus į nuotolinį mokymąsi beveik visos veiklos persikėlė į virtualias mokymo aplinkas.

„Tradicinių studijų metu šių sistemų apkrovas dar ribodavo ir mokymosi aplinka, pavyzdžiui, kompiuterių skaičius klasėje, tačiau dirbant nuotoliniu būdu šis ribojimas pranyko ir vartotojų kiekis tapo neribojamas. Todėl pandemijos pradžioje mokymo įstaigos susidūrė su įvairių mokymosi sistemų perkrovomis“, – pasakoja mokslininkas.

Anot dr. S. Preidžio, išanalizavus milijonus vartotojų veiklų virtualaus mokymo aplinkose, buvo parengta šių aplinkų apkrovų prognozavimo sistema, kuri leidžia dėstytojui pasirinkti optimalų egzamino laiką. Ši sistema buvo integruota į VU virtualaus mokymosi aplinką.

Mokymosi išteklių trūkumo problema

Viena iš šio projekto dalyvių, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė dr. V. Dagienė išskiria pagrindinę problemą, su kuria susiduria bendrojo ugdymo mokyklos ir universitetai nuotolinio darbo metu – tai mokymosi išteklių trūkumas.

2021 02 01 Prof Dagiene300x157„Lietuva geriau ar blogiau susitvarkė su techninėmis problemomis, nupirko kompiuterius mokiniams, pasirūpino techninėmis priemonėmis universitete, bet mokytojams, dėstytojams reikia skaitmeninės mokomosios medžiagos, praktinės darbo nuotoliniu būdu informacijos, reikia metodinių patarimų“, – teigia prof. V. Dagienė.

Siekiant išspręsti šią problemą, parengtose rekomendacijose siūloma inicijuoti bendros mokymo(si) medžiagos teikimo ir pagalbos švietimo bendruomenei platformos kūrimą. Tokioje platformoje dėstytojai ir mokytojai gautų pagalbą e. mokymosi klausimais.

„Ypač trūksta bendros sistemos ar platformos mokytojams: vykdant projektus sukuriama daugybė puikios mokytojų tobulinimui skirtos medžiagos, tačiau ji išbarstoma pavieniuose tinklalapiuose“, – sako prof. V. Dagienė.

Tyrėjai įsitikinę, kad šis projektas išryškino esmines problemas, kurias reikėtų kuo greičiau spręsti, todėl tikimasi įvairių švietimo institucijų susitelkimo ir bendradarbiavimo.

Su parengtomis Nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo rekomendacijomis galite susipažinti čia

Projektą „Nuotolinio darbo ir mokymo proceso organizavimo modelis ir rekomendacijos ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui“ finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Projekto vadovas – prof. dr. Algimantas Venčkauskas, projekto vykdytojai – dr. Renata Burbaitė, dr. Rita Butkienė, Gytis Cibulskis, prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Gražina Droessiger, dr. Šarūnas Grigaliūnas, dr. Daina Gudonienė, prof. dr. Vacius Jusas, prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis, dr. Vida Navickienė, dr. Saulius Preidys, dr. Simona Ramanauskaitė, dr. Vaidotas Trinkūnas, Neringa Urbonaitė, dr. Ilona Valantinaitė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos