Sidebar

„Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“: išskirtinė dokumentinio filmo premjera VU bendruomenei

Vasario 6 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai kviečiami į išskirtinę dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ premjerą. Algio Kuzmicko kurtame filme pasakojama apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškos ir atradimo istoriją, kurioje ženklų pėdsaką paliko ir VU mokslininkai.

Režisieriaus teigimu, 2016 m. prasidėjus archeologiniams tyrimams Našlaičių kapinėse nei jis pats, nei iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų bei Vilniaus universiteto mokslininkų sudaryta komanda apie filmą nesvarstė.

2020 01 30 Vanago sugrizimas Naujienlaiskiui 380x250„Mėnesį planuoti tyrimo darbai truko du vasaros ir rudens sezonus. Niekas negalėjo numatyti, kokį galimą scenarijų padiktuos tyrimų eiga. Suradus A. Ramanausko-Vanago palaikus nuspręsta filmuoti ir tolesnius tyrimo etapus. Tik tuomet buvo nutarta visą turimą filmuotą medžiagą susisteminti ir parengti siauresniam specialistų ratui skirtą filmą, į kurio peržiūrą kviečiama ir VU bendruomenė“, – pasakoja A. Kuzmickas.

Šiuo metu baigiama rengti dar viena filmo versija, kuri, atsisakius mokslinės detalios informacijos, bus skirta plačiajai visuomenei. 

Po dokumentinio filmo premjeros visi dalyviai kviečiami į diskusiją su filmo kūrėju ir VU mokslininkais, dalyvavusiais A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoje ir tolesniuose jų tyrimo etapuose.

Premjera vyks vasario 6 d. 18 val. VU Teatro salėje (universiteto g. 3, Vilnius). Dokumentinio filmo trukmė – 50 min. Norintiems dalyvauti renginyje būtina užsiregistruoti. Vietų skaičius ribotas. Registracijos formą rasite čia.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas – viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių

Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą.

Generolas A. Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos laisvės kovotojas idealistas, viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių.

Profesinė kvalifikacija
Mokytojas, 1937–1939 m. Panevėžio pedagoginis institutas.
Karininkas, 1939–1940 m. Kauno karo mokykla, po studijų suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Politinė ir profesinė veikla
1940–1941 m. Krivonių ir 1941–1942 m. Aukštakalnių pradinių mokyklų mokytojas ir vedėjas.
1942–1945 m. dėstytojas Alytaus mokytojų seminarijoje. 
1945 m. balandžio 25 d. prisijungė prie Nemunaičio apylinkių partizanų, davė priesaiką, pasirinko Vanago slapyvardį, tapo būrio vadu.
1945 m. rugsėjį tapo Merkio rinktinės vadu.
1946 m. birželį paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, 1947 m. rugsėjį išrinktas vadu.
Nuo 1948 m. rudens iki 1950 m. sausio – Pietų Lietuvos (vėliau – Nemuno) partizanų srities vadas.
1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją, suvažiavime išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis.
1949 m. rudenį Jono Žemaičio paskirtas LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis.
1953 m. pasibaigus ginkluotam partizaniniam pasipriešinimui, tęsė ideologinę kovą, rašė atsiminimus.

1956 m. spalio 12 d. kartu su žmona Birute (Dainavos apygardos partizane Vanda) suimtas Kaune. Po kalinimo ir kankinimų KGB vidaus kalėjime Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdyta mirties bausmė. 2018 m. palaikai rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse.

Ėjo valstybės vadovo pareigas
1954 m. lapkričio 26 d. – 1957 m. lapkričio 29 d.

2018 m. lapkričio 20 d. Adolfas Ramanauskas Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu. 

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

TYRIMAI: Dirbtinis intelektas ir neįprasto jūrų transporto eismo aptikimas

2020 01 28 laivu judejimas380x250Pastaruoju metu didėjant jūrų transporto intensyvumui vis labiau tampa aktuali jūrų eismo įvykių prevencija. Vienas iš aktualiausių šioje srityje uždavinių – neįprasto jūrų transporto eismo aptikimas, kuris grindžiamas laivų trajektorijų analize, neteisėtų, ir kitų anomalių trajektorijos duomenų atsiradimo paieškomis.

Laivų judėjimo trajektorijas nusako sudėtingos duomenų struktūros (laivų tipai, navigavimo būsenos koordinačių sekos laike, meteorologinės sąlygos judėjimo zonoje, skirtingos eismo taisyklės geografinėje zonoje ir t. t.). Per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje savo vietą atranda dirbtinio intelekto taikymai: generuojami duomenų srautai struktūrizuojami, identifikuojami dėsningumai ar nukrypimai, atliekamas automatinis laivo judėjimo trajektorijos prognozavimas ir anomalių įvykių identifikavimas. Šioje srityje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, tyrimus atlieka VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai (Julius Venskus, Povilas Treigys, Jolita Bernatavičienė, Gintautas Tamulevičius, Viktor Medvedev). Čia vystomi giliojo mokymo neuroninių tinklų algoritmai jutiklių srauto duomenims analizuoti ir apdoroti, jūrų transporto duomenų klasifikavimui ir neįprasto eismo aptikimui.

Tyrimai daugiadisciplininiai, juose sprendžiamos problemos susijusios su didžiųjų duomenų analize, anomalijų aptikimu, neuroninių tinklų permokymu, jutiklių duomenų apdorojimu ir pan. Gauti rezultatai yra labai svarbūs su tyrimų susijusių taikomųjų problemų sprendimu – padeda nustatyti neįprastą laivų judėjimą intensyvaus eismo zonose taikant neuroninius tinklus.

Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose ITISE 2019 (Granada, Ispanija) ir CDAM 2019 (Minskas, Baltarusija), bei publikuoti žurnaluose, esančiose Clarivate Analitics Web of Science duomenų bazėje: Informatica ir Sensors, kuris yra pirmajame savo kategorijos žurnalų sąrašo ketvirtyje (Q1).

Daugiau su tyrimų rezultatais galite susipažinti čia:

Real-Time Maritime Traffic Anomaly Detection Based on Sensors and History Data Embedding

Integration of a Self-Organizing Map and a Virtual Pheromone for Real-Time Abnormal Movement Detection in Marine Traffic

 

Varėniškis VU mokslininkas Gintautas Tamulevičius: „Matematikos ir informatikos studijos – raktas į ateities perspektyviausias profesijas“

2020 01 24 G. Tamulevicius 250x366Lapkričio mėnesį Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje lankėsi doc. dr. Gintautas Tamulevičius – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas, mokslininkas ir tyrėjas. Moksleiviams dėstytojas papasakojo apie bendravimą su robotais: reikalingus resursus, kylančias problemas, skirtumus tarp žmogiškojo ir mašininio kalbos supratimo bei generavimo, lietuvių kalbos specifikos lemiamus sunkumus. Pasakojimas iliustruotas šiuo metu vykdomais projekto „LIEPA-2“ bandymų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip su robotais bendrauja vaikai, atsakinėja į robotų pateikiamus klausimus.

Gintautas mokėsi Varėnos antrojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Varėnos „Ryto“ progimnazija). Mokykloje labiausiai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija, o labiausiai norėjosi išbandyti techninius užsiėmimus. „Pirmiausia susidomėjau kartingų būreliu, bet nepavyko jo rasti grupių surinkimo dieną. Po to bandžiau patekti į radiotechnikos būrelį, bet taip pat nepavyko į jį užsirašyti. Galų gale užsirašiau į aviamodeliavimo būrelį, kuriame buvo orientuojamasi į lengvų, bemotorių lėktuvėlių konstravimą iš medžio ir popieriaus. Taip pat labai mėgau skaityti, knygas ryte rijau vieną po kitos. Su amžiumi atėjo ir pomėgis muzikai, kurio laiko trūkumas ir užimtumas nesugebėjo išstumti iš mano gyvenimo“.

Po mokyklos Gintautas pasirinko bakalauro elektronikos inžinerijos studijas VGTU ir vėliau – magistro. „Elektronikos pasaulis domino savo galimybėmis (kaip tik tuo metu augo skaitmeninės technikos lygis ir kiekis, pradėjo plisti asmeniniai kompiuteriai, vystytis internetas)“, – išskiria Gintautas. Magistro studijų metu G. Tamulevičius pradėjo dirbti VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute, įsitraukė į lietuvių šnekos atpažinimo tyrimo darbus. Vėliau sulaukė pasiūlymo studijuoti doktorantūroje.

Kodėl Gintautas pasirinko mokslininko kelią? „Visų pirma sužavėjo pats darbas, apjungiantis tiek kūrybinį procesą, tiek itin techniškus dalykus (algoritmus, programavimą), tiek įvairaus formato akademinį bendravimą (diskusijos, konferencijos, straipsnių publikavimas ir recenzavimas, projektinės veiklos). Tai darbas, suteikiantis minties bei veiksmų (nors ir sąlyginę) laisvę. Taip pat svarbus ir dėstymas. Darbas su studentais kelia vis naujus iššūkius – kiekviena jaunimo karta atsineša savo įpročius, pomėgius, su kiekviena karta atsiranda naujos technologijos. Ir visi šie iššūkiai neleidžia kaip specialistui sustoti augti – taikaisi prie naujų aplinkybių, giliniesi į naujas technologijas, tobulini bendravimo ir komunikavimo įgūdžius. Svarbu paminėti, kad akademinėje aplinkoje sutikau daug itin įdomių asmenybių, mokslininkų, dėstytojų, kurių pavyzdys žavi ir įkvepia, bendravimas su jais ne tik suteikia malonumo, bet ir praplečia mano akiratį, pasaulio suvokimą. Tokias pažintis ir bendravimą taip pat laikau labai svarbia akademinio pasaulio dalimi. Viso to visuma – darbas akademinėje aplinkoje, kuris įtraukia ir nepaleidžia“, – dalinasi savo patirtimi Gintautas.

Šiuo metu Gintautas dirba šnekos signalo analizės srityje – ties šnekos atpažinimo, akustinės balso analizės klinikiniais tikslais, šnekos emocijų identifikavimo uždaviniais. Visų minėtųjų uždavinių esmė – kaip akustiniame signale „perskaityti“ tai, kas buvo pasakyta, kokios emocijos valdė kalbantįjį, ar kokie pakitimai balse gali būti vertinami kaip klinikiniai požymiai. Toks signalo „skaitymas“ remiasi skaitmeninto signalo (t.y. signalo, konvertuoto į skaičių seką) analize ir atitinkamos informacijos išskyrimu. Tam tenka panaudoti sudėtingus matematinius metodus, kurti algoritmus.

Bendravimas su robotais – kuo jis ypatingas ir kaip mums robotai galės pagelbėti ateityje? „Visa žmogaus techninė veikla yra nukreipta į žmogaus gebėjimų, įgūdžių ir veiklos imitavimą techninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, automobiliais imituojame žmogaus judėjimą). Ne išimtis ir bendravimas – nuo pat inžinerinių mokslų atsiradimo svajota apie mašinų, technikos įrenginių gebėjimą išsaugoti ir atkurti, imituoti žmogaus kalbą. Verbalinis bendravimas laikomas pačia natūraliausia žmogiškojo bendravimo forma, todėl  bendravimas su robotais yra įsivaizduojamas būtent taip. Reikalavimai bendravimui su į žmogų panašiu humanoidiniu robotu bus dar aukštesni, mes tikėsimės „žmogiško“ bendravimo, kuriam būdingas emocionalumas, didelis intuicijos elementas bendravime, platus tono ir tembro kitimo diapazonas, daugelio skirtingų balsų tikimybė. Tokio bendravimo įgyvendinimas yra ir bus didelis iššūkis inžinieriams. Robotų vaidmuo mūsų visuomenėje tik augs. Išsivysčiusioms visuomenėms yra būdingas vidutinio amžiaus didėjimas (t.y. visuomenės narių senėjimas), susvetimėjimas, vienišų asmenų skaičiaus augimas. Todėl pagrindinis robotų vaidmuo mūsų visuomenėje numatomas socialinės paskirties – bendravimas, pagalba vyresnio amžiaus visuomenės nariams. Robotai bendraus su vienišais asmenimis, taip padės jiems išlaikyti socialinius įgūdžius bei patenkinti bendravimo poreikį, padės senyviems žmonėms atlikti kasdienius, jėgos reikalaujančius veiksmus (pvz., išeiti į kiemą), suteikti moralinę paramą ir pan. Kitas svarbus robotų vaidmuo ateities visuomenėje – elementarių darbų atlikimas. Monotoniškos, aiškiai apibrėžtos ir kūrybiškumo nereikalaujančios užduotys galės būti atliekamos robotų ar robotizuotų sistemų. Tai padės sumažinti kai kurių paslaugų kainas, pagreitinti ar supaprastinti užduočių atlikimą. Jau dabar Japonijoje yra steigiami viešbučiai, kavinės, kuriuose visas aptarnaujančio personalo funkcijas atlieka humanoidiniai robotai ir tokių pavyzdžių tik daugės“, – pasakoja Gintautas Tamulevičius.

Matematikos ir informatikos studijos – raktas į ateities perspektyviausias profesijas. „Apie matematiką, kaip universalią kalbą, visų mokslų pagrindą pasakoti jau neverta – visi tą suvokia ir žino. Ant šios universalios kalbos yra formalizuotas ir abstraktus žmonijos mąstymas, visi žmonijos techniniai pasiekimai ir mokslai. Informatika (kurią pavadinčiau matematikos dukterimi) mūsų gyvenime taip pat tapo neatsiejama dalimi. Mes jau neįsivaizduojame gyvenimo be elektroninio pašto ir laiškų, interneto naujienų tinklalapio, socialinio tinklo, elektroninės bankininkystės. Dar daugiau, informatika skverbiasi į kitas mūsų gyvenimo sritis: matome atsirandančius kompiuterizuotus įrankius, robotus, dirbtinį intelektą medicinoje, transporte, gamyboje, versle. Sparčiausiai augančios technologijos remiasi dirbtiniu intelektu, robotika, duomenų analitika. Visos šios sritys reikalauja gilių matematikos ir informatikos žinių. Taigi tiek matematikos, tiek informatikos studijos iš esmės yra raktas į ateities perspektyviausias profesijas, tiek esančias, tiek būsimas. Šias studijas baigę specialistai galės dirbti tiek pramonėje, tiek versle, tiek akademinėje srityje. Šių specialistų vaidmuo visuomenėje, kurios gyvenime vis dažniau dalyvaus robotai, kurioje technologijos užims vis didesnį vaidmenį, o švietimas ir mokslas taps pagrindiniu pažangos garantu – bus milžiniškas“.

Naujuoju Vilniaus universiteto rektoriumi išrinktas prof. dr. Rimvydas Petrauskas

2020 01 22 Rektorius380x2502020 m. sausio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Taryba išrinko naująjį VU vadovą. Didžiausios aukštosios mokyklos Lietuvoje rektoriumi tapo prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Naujasis rektorius išrinktas 5 metų kadencijai ir pareigas eiti pradės nuo balandžio 1 dienos.

Išrinkti naująjį VU rektorių Tarybai prireikė dviejų balsavimo ratų. Pirmajame rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos Tarybos narių balsų daugumos.

Į antrąjį balsavimo ratą pateko prof. dr. Ramūnas Stepanauskas ir prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Daugiausia balsų Tarybos nariai skyrė prof. dr. Rimvydui Petrauskui, kuris gavo 8 balsus.

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas yra VU Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, Vasario 16-osios fondo tarybos narys, buvęs Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys.

Vadovaujantis VU statutu, rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai iš 11. Jeigu balsuojant pirmąkart nė vienas kandidatas nesurenka nustatytos balsų daugumos, rengiamas antras balsavimo ratas, kuriame dalyvauja daugiausia ir vienodai balsų surinkę kandidatai.

Trečiasis balsavimo ratas rengiamas, jei per pirmuosius du ratus nė vienas kandidatas nesurenka nustatytos balsų daugumos. Trečiajame rate rektorius išrenkamas ne mažesne kaip 5 balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš kelių daugiausia ir vienodai balsų antrajame balsavimo rate surinkusių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemtų posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

Dėl VU rektoriaus pareigų, be prof. dr. Rimvydo Petrausko, varžėsi dar 5 kandidatai: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, „Bigelow“ vandenynų mokslų laboratorijos Vienos ląstelės genomikos centro JAV direktorius, vyresnysis mokslininkas prof. dr. Ramūnas Stepanauskas bei dabartinis VU rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas.

Patalpų orientavimosi varžybos MIF

2020 m. sausio 11 d. VU MIF bei CHGF (Chemijos ir geomokslų fakultetas) patalpose vyko „Patalpų orientavimosi taurės 2019/2020“ trečiasis etapas. Į varžybas užsiregistravo patyrę orientacininkai, mėgėjai, šeimos bei pirmą kartą norintys susipažinti su šia sporto šaka dalyviai. Nemažai dalyvių – dėstytojų ir studentų – buvo ir iš Matematikos ir informatikos fakulteto. Iš viso varžybose dalyvavo 227 sportininkai, kuriems buvo sudarytos sudėtingos trasos MIF ir CHGF koridoriuose, o punktai buvo išdėstyti įvairiose erdvėse, apimant auditorijas, kabinetus, biblioteką, retai lankomus rūsius, palėpę. Dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš keturių trasų (nuo sunkiausios A iki lengviausios D). Varžybų nugalėtojais tapo ir MIF įsteigtus prizus laimėjo Mantas Martinkus (OK ,,Šilas”, A trasa), Arvydas Rutkauskas (OK ,,Ąžuolas”, B trasa), Ignas Vasilevičius (OK ,,Klajūnas“, C trasa), Vincas Časas (OK ,,Perkūnas”, D trasa).

Varžybų organizatoriai – įmonė „Šilagirė” rengia OS patalpų orientavimosi varžybas jau antrus metus.

Susipažinimui – A trasos žemėlapį galite rasti čia.

2020 01 21 Orientacinis1 380x250

2020 01 21 Orientacinis2 380x250

 2020 01 21 Orientacinis4 380x2502020 01 21 Orientacinis3 380x250

Informatikos instituto direktoriaus rinkimai: aktuali informacija

2020 01 24 Kandidatas II direktorius380x250
MIF rinkimų komisija informuoja, kad kandidatų į Informatikos instituto direktorius kėlimo laikotarpiu gautas prof. Rimanto Vaicekausko prašymas.

Prof. Rimanto Vaicekausko siūlomas Informatikos instituto raidos planas.

Svarbiausios rinkimų datos:

2020 m. sausio 28 d. vyks Išankstinis Informatikos instituto direktoriaus rinkimų balsavimas.

2020 m. sausio 29 d. Informatikos instituto direktoriaus rinkimai.

2020 m. sausio 30 d. Padalinio rinkimų komisija skaičiuoja ir skelbia rinkimų rezultatus.

2020 m. vasario 5 d. Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.

Kviečiame aktyviai dalyvauti rinkimuose!


 

Lietuvos Jaunųjų Matematikų susitikime apdovanoti geriausi 2019 m. doktorantai

2020 01 09 Jaunuju matematiku susitikimas533x300

2019 m. gruodžio 27 d. Kaune, vyko 8-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS). Šiais metais LJMS’8 apsilankė beveik 100 dalyvių, pranešimus skaitė 24 pranešėjai. Keturis plenarinius pranešimus skaitė dr. Ž. Darbėnas (Jacobs University Bremen, Vokietija, diferencialinės lygtys), dr. lekt. V. Regelskis (Hertfordšyro universitetas, JK ir VU TFAI, teorinė fizika), dr. Juozas Vaicenavičius (UAB Sensmetry, autonominių transporto priemonių saugumo modeliai) bei David Liney (Danske Bank Group tarptautinis analitikos padalinys, modelių rizika ir validavimas).

Po visų pranešimų, tarp akademijos ir industrijos atstovų, jaunimo ir vyresniųjų kolegų bei dalyvių salėje vyko tradicinė diskusija, kurios tema buvo „Jaunųjų analitikos talentų ugdymas Lietuvoje ir užsienyje“. Diskusijoje dalyvavo KTU MGMF dekanė dr. doc. B. Narkevičienė,  VU MIF prof. R. Norvaiša,  VU MIF prodekanė doc. J. Markevičiūtė, IBM duomenų mokslininkas dr. M. Vileiniškis, dr. J. Vaicenavičius, dr. A. Reklaitė (Vinted, VU MIF absolventė), diskusiją moderavo KTU MGMF prof. R. Alzbutas. 

Diskusijos metu dalyviai aiškinosi, koks yra analitiko apibrėžimas, kokias geriausias praktikas ir patirtis verta sekti ir koks galėtų būti švietimo ir matematikos mokymo vaidmuo šiame procese. Kaip pasakoja viena iš diskusijos dalyvių Agnė Reklaitė, „buvo keliamas klausimas, ar geras analitikas būtinai turi būti matematikas. Didžioji dalis diskusijos dalyvių nenorėjo sutikti su šiuo teiginiu, nes analitika gali būti suvokiama plačiai. Vis dėlto, matematiniai gebėjimai, mąstymas abstrakčiomis sąvokomis ir sąryšiais, padeda pasiekti aukštų analitinių rezultatų. Buvo išskirta, kad bendrasis išsilavinimas ir platus akiratis yra tai, kas skatina žmogaus smalsumą ir motyvaciją. Kai žmogus motyvuotas, jis geba kelti įžvalgius, taiklius klausimus ir prielaidas. Taip pat buvo diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar pernelyg griežti mokyklinės programos rėmai neriboja mokytojų galimybių sudominti mokinius, ar neriboja pačių mokytojų motyvacijos“.

Lietuvos Jaunųjų Matematikų susitikime buvo apdovanoti geriausio 2019-ųjų metų straipsnio nugalėtojai ir geriausi LJMS'8 trumpieji pranešimai.

Geriausio 2019-ųjų metų doktoranto straipsnio konkurso nugalėtojai:                                                   

Žymantas Darbėnas (VU MIF absolventas) už straipsnį Uniqueness of Solutions for Weakly Degenerate Cordial Volterra Integral Equations publikuotą žurnale Journal of Integral Equations and Applications (bendraautorius M. Oliver)

Tadas Telksnys (KTU MGMF) už straipsnį Symmetry Breaking in Solitary Solutions to the Hodgkin–Huxley Model publikuotą žurnale Nonlinear Dynamics (bendraautoriai Z. Navickas, I. Timofejeva, R. Marcinkevičius, M. Ragulskis)​

Geriausi LJMS'8 trumpieji pranešimai:

Agnė Reklaitė (VU MIF absolventė) ir Ieva Dirdaitė (Vinted): Measuring brand similarity using second-hand fashion marketplace data

Darius Sabas (VU MIF absolventas): Addressing Data Science Bottlenecks with Auto ML

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas (LJMS) – dinamiškas ir veržliai augantis jaunosios matematikų kartos organizuojamas renginys. Kaip pasakoja LJMS organizatoriai, „Jaunųjų matematikų susitikimas yra organizuojamas jaunimo – kelių Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų bei įmonių atstovų, kurie kartu sprendžia, kokios temos ir asmenybės būtų įdomios dalyviams, kokius kolegų pasiekimus verta plačiau pristatyti plenarinius pranešimų metu, ieško kandidatų į geriausio doktoranto straipsnio apdovanojimus, renka geriausius trumpuosius pranešimus. Taip pat renginys yra atviras visiems – čia dalyvauja tiek teoretikai (algebros, tikimybių teorijos ar skaičių teorijos atstovai), tiek taikytojai (diflygtininkai, statistikai). Susitikime galima sutikti ir inžinierių, kurie savo darbuose naudoja įvairius matematinius modelius, ir duomenų analitikus iš IT įmonių. Renginys yra orientuotas į įmonių-rėmėjų pritraukimą: čia jos gali akademinei visuomenei pristatyti, kokios mokslininkų dėmesio vertos problemos jiems yra aktualios, pritraukti naujų talentų iš akademinio pasaulio į savo darbuotojų gretas. 2019 m. susitikime taip pat dalyvavo įmonės, kurios yra industrijos lyderės duomenų analizės, matematinių modelių taikymo srityse, pvz. Danske Bank, Euromonitor International, Satalia, Lietuvos Draudimas, Vinted, Lietuvos banko investicijų valdymo analitikai. Reikia pabrėžti, kad renginyje laukiami ne tik jaunieji mokslininkai, studentai ar doktorantai –  visada miela matyti ir vyresnės kartos kolegas“.

Prasideda kandidatų į VU rektorius prisistatymai

2020 01 07 rektoriaus skeptras 380x250Šią savaitę prasideda kandidatų eiti Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus pareigas prisistatymai VU Tarybai ir bendruomenei. Į rektorius pretenduoja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, VU Fizikos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, „Bigelow“ Vandenynų mokslo laboratorijos Vienos ląstelės genomikos centro direktorius Meino valstijoje JAV prof. dr. Ramūnas Stepanauskas ir dabartinis VU rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas.

Pirmasis kandidatams prisistatyti skirtas viešas Tarybos posėdis vyks sausio 8 d. 15 val. Kandidatų dalyvavimas šiame posėdyje yra privalomas, o nedalyvavimas traktuojamas kaip kandidatūros atsiėmimas. Posėdis bus tiesiogiai transliuojamas VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Taip pat numatyti dar trys kandidatų prisistatymai VU bendruomenei, į kuriuos kviečiami įsitraukti, dalyvauti ir užduoti klausimus visi bendruomenės nariai:

  • sausio 10 d. 14 val. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius),
  • sausio 14 d. 15 val. VU Medicinos fakulteto 144 aud. (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius),
  • sausio 16 d. 16 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) (Saulėtekio al. 5, Vilnius), atvirame Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Parlamento posėdyje.

Visi prisistatymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose, o sausio 10 d. renginio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti ir per LRT.lt.

VU Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas VU rektorius, vyks sausio 22 d. VU Taryba VU rektorių 5 metų kadencijai renka slaptu balsavimu. Išrinktasis rektorius pareigas pradės eiti 2020 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie kandidatus ir prisistatymams skirtus renginius – VU tinklalapio specialioje skiltyje „Rektoriaus rinkimai“.

 
 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku