Sidebar

DMSTI mokslo darbuotoja patvirtinta LMA Jaunosios akademijos nare

Jau penktąjį kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių.

2022 12 16 Korvel300x396Naujieji LMAJA nariai patvirtintus 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Nr. 40. Viena iš jų – Technikos mokslų skyriuje – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) mokslo darbuotoja dr. Gražina Korvel.

Jaunosios DMSTI akademikės mokslinių tyrimų sritis – lietuvių kalbos matematinių modelių kūrimas. Tikslas – sukurti lietuviškos šnekos balsių ir pusbalsių fonemų dinaminius modelius ir nustatyti perėjimus tarp fonemų tam, kad būtų galima sujungti šiuos modelius.

Dr. Korvel yra trijų monografijos dalių bendraautorė, iš 17 „Web of Science“ duomenų bazėje paskelbtų publikacijų 13-os yra pirmoji autorė, h indeksas yra 6.

DMSTI mokslo darbuotoja itin aktyvi. Dr. G. Korvel dalyvavo šešiuose mokslo projektuose, iš kurių du tarptautiniai. Skaitė 46 pranešimus tarptautinėse ir šalies mokslinėse konferencijose. Taip pat yra 15-os mokslo žurnalų recenzentė. 2019 m. „Infobalt“ 3-iosios vardinės stipendijos jauniesiems mokslininkams laureatė; 2018 m. įteiktas diplomas už geriausią pranešimą (dešimtoji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“); 2016 m. jai skirtas „Societas Humboldtiana Polonorum diplomas“ už geriausią jaunųjų mokslininkų pranešimą bei LMA diplomas už geriausią pranešimą dviejose konferencijose.

2022 m. gruodžio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime bus pristatyti naujieji LMAJA nariai ir įteiktos padėkos LMAJA alumnams.

Lietuvos mokslų akademijos informacija, visų naujų narių sąrašą galite rasti čia.

2022-12-16

DMSTI sukvietė į DAMSS-2022: „Tai – pagrindinė Lietuvos informatikų susitikimo vieta“

Pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis matematikos ir informatikos srities mokslininkus iš Lietuvos ir Europos universitetų bei įmonių, kurios prisideda remdamos mokslą, atstovus subūrė tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“ (DAMSS-2022).

2022 12 16 DMSTI1 900x600

Pagrindinis konferencijos tikslas – supažindinti dalyvius su Lietuvos ir užsienio universitetuose vykdomais moksliniais tyrimais duomenų mokslo ir programinės įrangos inžinerijos srityse. Kadangi DAMSS-2022 organizuojama kiekvienais metais – šiemet tai jau tryliktas kartas – jos formatas jau yra patikrintas, leidžiantis keistis naujomis idėjomis tarp mokslininkų bendruomenės.

Konferenciją DAMSS-2022 kiekvienų metų gruodžio pradžioje organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (DMSTI). Šiais metais ji vyko gruodžio 1-3 dienomis viešbutyje „Europa Royale Druskininkai“. Už renginio turinį ir sėkmę atsakingi dr. Jolita Bernatavičienė ir habil. dr. Gintautas Dzemyda. Pasak prof. G. Dzemydos, DAMSS-2022 yra pagrindinė kasmetinė Lietuvos informatikų susitikimo vieta.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Kiekvienas konferencijos dalyvis turi savo tikslų: vieni suranda naujas bendradarbiavimo galimybes, kiti pasidalina patirtimi giminingų tyrimų srityse, įvertina vykdomų tyrimų tendencijas ir jų aktualumą, poreikį rinkai.

2022 12 16 DMSTI2 900x600

Konferencijos temos apima dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, duomenų mokslą, gilųjį mokymąsi, bioinformatiką, blokų grandinių technologijas, verslo taisyklių programinės įrangos inžineriją. Pranešėjai dalinasi naujovėmis apie skaitmenines technologijas, didelio našumo skaičiavimus, mašininį mokymąsi, medicininę informatiką. Renginio metu diskutuojama apie švietimo duomenų modeliavimą, ontologinę inžineriją, optimizavimą duomenų moksle, signalų apdorojimą, daugiamačių duomenų vizualizavimo metodus.

„Pirmosios pažintys mokslo pasaulyje dažnai tampa ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Pristatymai reikalauja daug energijos, tačiau kolegų ir verslo atstovų susidomėjimas atperka įdėtas pastangas,“ – dalyvavimo privalumus išskiria VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė.

Ją papildo dr. Audronė Jakaitienė, kuri DAMSS-2022 metu pasisėmė ne tik idėjų: „Konferencijoje nutiko du smagūs dalykai. Pirmas – per reklamos pertrauką doc. dr. Eimutis Karčiauskas atkreipė dėmesį į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atliekamas Valstybinių brandos egzaminų (VBE) duomenų statistines analizes. Buvo klausiama, ar atsirastų norinčių užsiimti gilesniais skaičiavimais, nei yra NŠA tinklapyje. Pasidalinau jau atlikta DMSTI matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatų analize, kuri publikuota monografijoje „(Ne)Išmatuojamas švietimo efektyvumas ir našumas“ ir trijuose mokslo straipsniuose.“ Šio užsimezgusio ryšio rezultatas – mokslininkas paviešino šią informaciją „Facebook“ grupėje „Matematikos mokymas“ ir planuoja atlikti panašias analizes IT VBE rezultatams“.

2022 12 16 DMSTI3 900x600

„Antras nuostabus dalykas – „Vinted“ sutiko dalyvauti magistro programos „Sistemų biologija“ kurse „Science forum“, kur magistrantams pasakos, kaip įgytas žinias panaudoti versle,“ – apie užsimezgusį mokslo ir verslo bendradarbiavimą pasakoja dr. A. Jakaitienė. Pirmas pranešimas numatomas sausio 5 dieną. Be to „Vinted“ planuoja tapti magistro programos „Sistemų biologija“ socialinis partneris.

Nuo seminaro iki tarptautinės konferencijos

DAMSS-2022 renginio idėja kilo 2009 m. Matematikos ir informatikos institute, kuris dabar yra Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas. Tuo metu suorganizuotame seminare dalyviai išgirdo šešiolika pranešimų. Renginio idėją parėmė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. Tai sulaukė pritarimo tiek Lietuvos mokslininkų bendruomenėje, tiek užsienyje, todėl renginys iš nedidelio formato seminaro išaugo į tarptautinę trijų dienų konferenciją.

2022 12 16 DMSTI4 900x600

Šių metų konferencijoje pristatytas 81 pranešimas, dalyvavo 121 dalyvis iš 10 Europos šalių. DAMSS-2022 dalyvavo mokslininkai iš šešių Lietuvos universitetų.

Plenarinius pranešimus perskaitė prof. dr. Konstantinos Diamantaras (Graikija), prof. dr. Pasi Fränti (Suomija), Jevgenij Gamper (Lietuva, Vinted), prof. dr. Eligius M.T. Hendrix (Ispanija), prof. dr. Audronė Jakaitienė (Lietuva, VU), dr. Dmitry Podkopaev (Lenkija), dr. Giovanna D’Inverno (Italija).

Prie konferencijos rėmimo prisideda net septynios IT įmonės, pasak organizatorių, tai parodo kad konferencijos temos aktualios ir verslui.

Generaliniai rėmėjai: „Neurotechnology“, „Novian“, „Vinted“

Rėmėjai: „Asseco Lietuva“, „Baltic Amadeus“, „NetCode“, „Visorių informacinių technologijų PARKAS“

2022-12-16

Matematikos mokymo iššūkiai: kaip juos siūlo įveikti VU mokslininkai?

Kol vieni skaičiuoja, kiek centimetrų sniegas užklojo gatves, kiti – dienas iki Kalėdų, matematikos mokytojai ir būsimi abiturientai skaičiuoja likusį laiką iki egzaminų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkai atkreipia dėmesį į didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai ir mokiniai, ir dalijasi patarimais, kaip juos įveikti jau šiandien.

Tam, kad suprastume iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai, svarbu su jais bendrauti. VU MIF mokslininkas dr. Dainius Dzindzalieta dažnai važinėja po Lietuvos mokyklas, o praėjusią savaitę kartu su prof. Rimu Norvaiša skaitė pranešimus VU MIF matematikos mokytojams organizuotame seminare „Matematika kaip mąstymo būdas. Patarimai ir idėjos mokytojams“. Mokslininkai išskiria tris didžiausius iššūkius.

Prastos mokinių žinios vienuoliktoje klasėje

Pirmasis – prastos mokinių žinios vienuoliktoje klasėje. „Nors 11–12 klasėse mokiniai turi išmokti pačias sunkiausias temas, bet vyresnių klasių mokytojai yra priversti labai daug laiko skirti mokinių spragoms taisyti. Per kelerius metus neįmanoma silpno mokinio išmokyti, jei jo spragos atsirado dar pradinėse klasėse. Tokiu atveju belieka tik „gesinti gaisrą“, – sako dr. D. Dzindzalieta.

Jam antrina ir prof. R. Norvaiša teigdamas, kad šiuo atveju mokytojams nieko kito nelieka, tik mokyti gesinant gaisrus. Dr. D. Dzindzalieta pataria skaidyti klasę į kelias dalis, kad silpnesni negaištų laiko mokydamiesi to, ko jie nebus pajėgūs suprasti dėl per didelio spragų kiekio, net jei visi mokiniai klasėje yra pasirinkę A lygio pamokas.

Kokybiškų vadovėlių trūkumas

Antrasis iššūkis – kokybiškų vadovėlių trūkumas. Pasak dr. D. Dzindzalietos, vyresnių klasių mokytojai skundžiasi, kad dabartiniai vadovėliai yra labai prastos kokybės, mokiniui neįmanoma savarankiškai su jais dirbti.

2022 12 13 Dzindzalieta768x512

Dr. D. Dzindzalieta. VU/J.Auškelio nuotr.

„Norėdami, kad dauguma mokinių nepasimestų susidūrę su nepažįstama matematine užduotimi, turime juos tam nuosekliai nuo pirmos klasės rengti. Tai reiškia – mokyti rasti problemos sprendimą, o ne mokyti taikyti konkrečius metodus ir procedūras. Tokiam matematikos mokymui nepakanka parašyti tinkamą programą. Tam reikalinga iš esmės visa turinio kaita, kuri apima ir mokytojo žinias, ir matematikos vadovėlius, ir pasiekimų vertinimo sistemą“, – pritaria prof. R. Norvaiša.

Kaip mokytojams elgtis šioje situacijoje? „Vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. Naudokite įvairias mokymosi priemones. Mano žiniomis, kai kurios labai stiprios gimnazijos vis dar naudoja senuosius „mėlynus“ vadovėlius ir uždavinynus (dr. Viliaus Stakėno rengti vadovėliai „Matematika“ – aut. past.)“, – pataria dr. D. Dzindzalieta.

Atnaujintos bendrojo ugdymo programos

Nors mokytojai turėtų būti pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi programų atnaujinimai, deja, dar vienas iššūkis, kuris jiems tenka – atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Dr. D. Dzindzalieta iš mokytojų girdi, kad tai gana opi problema: „Šiemet buvo patvirtintos naujos bendrojo ugdymo programos. Mokytojai skundžiasi, kad jie nežino, kaip reikės pagal jas mokytis.“

Šių metų vasario 28 d. buvo atlikta atnaujinamos matematikos programos projekto recenzija. Programos atžvilgiu prof. R. Norvaiša skeptiškas: „Recenzijos vertinimu, teigiamų pokyčių mokant matematikos tikėtis negalima. Nagrinėjant matematikos vadovėlius pastebima pastarųjų dešimtmečių tendencija prastinti matematikos mokymą atsisakant matematikai būdingų savybių, pavyzdžiui, sąvokų apibrėžimų, sudaromos sąlygos mokiniams „atrasti taisykles“ patiems.“

Dėstytojų liudijimu, mokyklą baigusių ir į universitetą studijuoti ateinančių mokinių matematikos žinios nuosekliai prastėja jau daugelį metų. Pirmakursius pirmiausia reikia išmokyti to, ką jie pagal programą turėtų jau mokėti, o tik po to dėstyti numatytus dalykus.

2022 12 13 Norvaisa768x512

Prof. R. Norvaiša. VU/J. Auškelio nuotr.

Pasak profesoriaus, esant tokiai situacijai, veikla aiški – mokytojų kompetencijų ir matematikos turinio gilinimas.

Dr. D. Dzindzalieta mokytojus skatina nelaukti, kol kas nors pasikeis, o patiems imtis iniciatyvų: „Mokytojams rekomenduoju prašyti kokybiškų kvalifikacijos kėlimo kursų, kuriuose jiems būtų paaiškinta apie pokyčius, naudojant konkrečius pavyzdžius.“

Mokytojų kompetencijų tobulinimu rūpinasi ir VU MIF. Kasmet organizuojami du seminarai, skirti matematikos mokytojams, kuriuose savo patirtimi dalijasi VU MIF mokslininkai. Pirmasis seminaras vyksta gruodžio mėnesį Vilniuje, antrasis – kiekvieną pavasarį Palangoje.

Pandemija – priežastis ar papildomas veiksnys?

Pasak prof. R. Norvaišos, pandemija yra tik papildomas prastų rezultatų veiksnys: „Jeigu mano diagnozė – seklus matematikos turinys – teisinga, tai priežastys – kelių dešimtmečių tokio mokymo padarinys.“

Jam pritaria ir dr. D. Dzindzalieta: „Mūsų švietimo modelis yra toks, kad mokytojas atlieka ne tik mokytojo, bet ir prižiūrėtojo vaidmenį, todėl pandemijos laikotarpiu dalį mokinių buvo sunkiau sukontroliuoti. Ypač sunku buvo išmokyti tuos, kurie per pirmus 10–12 mokymosi mokykloje metų nesuprato, kad jiems patiems bus reikalingos teikiamos žinios. Vis dėlto didelės dalies mūsų mokinių prasti matematikos gebėjimai buvo nulemti ne pandemijos, o prasto jų mokymo ir mokymosi prieš pandemiją.“

Matematika ir technologijos

Technologijų plėtra taip pat daro įtaką matematikos mokymui. „Kaip rodo Estijos, Suomijos ir kitų švietimo sistemų pavyzdžiai, technologijos gali turėti milžinišką įtaką matematikos mokymui ir mokymuisi. Jų mokiniai net per egzaminus naudoja profesionalias matematikos programas“, – apie kitų šalių taikomus modelius pasakoja dr. D. Dzindzalieta.

Lietuvoje kol kas mokiniai daugiausia laiko sugaišta mokydamiesi atlikti tuos veiksmus, kuriuos galima atlikti naudojantis primityviais skaičiuotuvais. Dr. D. Dzindzalieta įsitikinęs, kad požiūris į matematiką mokykloje turi keistis – tam, kad mokiniai turėtų daugiau motyvacijos mokytis, turi būti panaudojamos visos naujausios technologijos priemonės, daugiau dėmesio skiriama klausimui, kodėl reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kaip pagrįsti teiginius.

Prof. R. Norvaišos manymu, technologijų plėtra rodo, kad supaprastintas standartinių užduočių sprendimo mokymas nemotyvuoja moksleivių: „Jie nemato prasmės mokytis to, ką skaičiavimo priemonės gali padaryti geriau. Išeitis – matematikos kaip mąstymo būdo mokymas.“

2022-12-13

VU MIF sukvietė Lietuvos matematikos mokytojus į seminarą

„Matematika ypatingai svarbi sritis. Daugelis koncentruojasi į egzaminų rezultatus, bet reikia kalbėti apie mokymą, mąstymo lavinimą,“ – seminarą „Matematika kaip mąstymo būdas. Patarimai ir idėjos mokytojams“ šiais žodžiais atidarė Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

2022 12 12 Mokytojams900x600

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Justino Auškelio nuotr.

Penktadienį, gruodžio 9 d., VU MIF matematikos mokytojus sukvietė į kasmetinį seminarą, skirta matematikos mokytojams. Renginio dalyvius, susibūrusius po VU Teatro salės skliautais, sveikino VU rektorius ir VU MIF dekanas prof. Paulius Drungilas. Abu mokslininkai savo kalbose pabrėžė mokyklų ir universiteto bendradarbiavimo svarbą, mokytojų kompetencijų tobulinimą.

Renginio metu Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė pristatė VU MIF studijų programas bei galimas fakulteto ir mokyklų bendradarbiavimo formas.

Prof. habil. dr. Rimas Norvaiša kartu su mokytojais nagrinėjo matematinius teiginius ir užduotis, naudojant skirtingus argumentavimo būdus. Kartu su dalyviais vyko argumentavimo praktikos matematikos vadovėliuose aptarimas, sprendžiamos užduotys.

2022 12 12 R Norvaisa900x600

Prof. habil. dr. Rimas Norvaiša, Justino Auškelio nuotr.

Doc. dr. Dainius Dzindzalieta pasakojo apie skaičių teoriją, kuri yra viena svarbiausių matematikos sričių. Pranešimo metu pateikė pasiūlymus, kaip šią temą reikėtų paaiškinti jaunesniesiems mokiniams, kurie ruošiasi dalyvauti matematikos konkursuose.

Intensyvią dieną užbaigė ir kalėdine nuotaika užkrėtė VU pučiamųjų orkestras „Oktava“.

2022 12 12 Oktava900x600

Pučiamųjų orkestras „Oktava“, Justino Auškelio nuotr.

Vienas iš VU MIF tikslų ir ambicijų – rūpintis pedagogų kompetencijų tobulinimu. Kasmet organizuojami du seminarai, skirti matematikos mokytojams, kuriuose savo patirtimi dalinasi VU MIF mokslininkai. Pirmasis seminaras vyksta gruodžio mėnesį Vilniuje, antrasis kiekvieną pavasarį Palangoje.

Nuotraukų galeriją rasite čia.

2022-12-12

MIF studentams paskirtos V. Statulevičiaus vardinės stipendijos

VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbė akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

2022 m. gruodžio 6 d. konkurso vertinimo komisijos sprendimu 2022 m. akademiko V. Statulevičiaus vardinės stipendijos paskirtos VU MIF magistrantams: 

  • Lukui Kuzmai (Kompiuterinis modeliavimas, 1 kursas) ir 
  • Daniel Daukševičiui (Informatika, 2 kursas). 

Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Sveikiname, linkime sėkmės ir ateityje!

2022-12-06

Lietuvos matematikų pasiekimai: olimpiadoje „Baltijos kelias“ iškovojo aukštą vietą

2022 12 06 Matematikai900x492

Šių metų lapkričio mėnesį „Baltijos kelio“ matematikos olimpiadoje Norvegijoje komanda iš Lietuvos pasiekė įspūdingą rezultatą – iš 100 galimų taškų surinko 73 – ir užėmė trečiąją vietą. Nuo nugalėtojų lietuvių komandą, kurios vienas iš vadovų buvo ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojas doc. dr. Aivaras Novikas, skyrė vos keli taškai. Lenkijos ir Vokietijos komandos, surinkusios po 75 taškus, iškovojo pirmąsias vietas.

„Labai didžiuojamės šia pergale. Olimpiadoje dalyvavo 10 Baltijos regiono šalių, tarp kurių buvo visos Skandinavijos šalys. Esame įpratę girdėti siūlymus, jog mokyklinės matematikos mokyme turėtume orientuotis į Skandinavijos šalis. Ši pergalė rodo, kad mokyklinės matematikos „aukščiausioje lygoje“ nenusileidžiame Skandinavijos šalims“, – pasiekimu džiaugiasi VU MIF dekanas prof. dr. Paulius Drungilas.

„Baltijos kelio“ mokinių matematikos olimpiada kasmet vyksta vis kitoje šalyje.  Pirmąjį kartą ji buvo surengta dar 1990 m. trijų Baltijos šalių komandoms, pagerbiant 1989 m. Baltijos kelio politinę akciją.

2022 m. lapkričio mėn. „Baltijos kelio“ olimpiada buvo organizuojama jau 33-iąjį kartą ir vyko Norvegijos šiaurėje, už Šiaurės poliaračio esančiame Trumsės mieste. Nestandartinių matematikos uždavinių spręsti susirinko mokiniai iš dešimties valstybių. Lietuvai šiemet atstovavo Paulius Aleknavičius, Jokūbas Jasiūnas ir Benas Raišutis (visi trys iš Vilniaus licėjaus), Tomas Babelis (Vilniaus jėzuitų gimnazija) ir Pijus Šapnagis (LSMU gimnazija). Komandą lydėjo VU MIF dėstytojas doc. dr. Aivaras Novikas ir Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas ekspertas Benas Budvytis.

„Baltijos kelio“ varžyboms pamatą paklojo VU MIF organizuojama Lietuvos komandinė mokinių matematikos olimpiada prof. J. Kubiliaus taurei laimėti. Būtent toks pat formatas, kai penki mokiniai, dirbdami kartu, bando išspręsti dvidešimt uždavinių, pasirinktas ir „Baltijos kelio“ olimpiadoje.

VU MIF dėstytojas doc. dr. A. Novikas, ruošęs ir lydėjęs moksleivius į olimpiadą, pastebi, kad nors šiaurės pašvaistės paieškose, surengtose varžybų dienos vakarą, mokiniams taip ir nepavyko jos surasti, bet pačiose varžybose Lietuvos mokiniams puikiai sekėsi drauge ieškoti gerų idėjų, nušviečiančių matematinę nežinomybę: „Galėtų atrodyti, kad kūrybingas mąstymas, reikalingas sprendžiant nestandartinius uždavinius, tegali būti labai individualus, matematiniam atradimui įvykstant nebent atskiro žmogaus galvoje. Tačiau atskiri kūrybingumai tik sustiprina, paskatina vienas kitą, dalinantis įžvalgomis komandinio darbo metu ir taip įgyjant vis aiškesnį kartais gana sudėtingos matematinės situacijos pažinimą.“

Doc. dr. A. Novikas metą iššūkį ir skaitytojams – kviečia išspręsti vieną „Baltijos kelio“ olimpiados užduotį: „Tai uždavinys apie penkis žmones, atsidūrusius keblioje padėtyje ir savo sumanumu galinčius kartu rasti sprendimą. Nors jo sąlygoje sudėtingų matematinių formulių nerasime, jis buvo sunkus varžybų dalyviams. Galbūt skaitytojams, neribojamiems laiko, skirto visiems 20 uždavinių išspręsti, pavyks pademonstruoti išminčių įžvalgumą bei šį uždavinį išspręsti,“

Uždavinys:

Aplink didelį laužą sėdi penki išminčiai. Jie žino: rytoj ateis Jurgis ir kiekvienam išminčiui ant galvos uždės vienos iš keturių spalvų – raudoną, žalią, mėlyną arba geltoną – kepurę, o tada po apmąstymų kiekvienas išminčius turės užrašyti ant skiautės vieną iš tų keturių spalvų. Kiekvienas išminčius galės matyti tik dviejų jam gretimų išminčių kepurių spalvas, bet ne savo ir ne kitų dviejų išminčių. Be to, pasirodžius Jurgiui, išminčiams draudžiama bendrauti. Įrodykite: išminčiai šiandien gali sugalvoti strategiją, kurią taikydami būtų garantuoti, kad savo kepurės spalvą rytoj užrašys ne daugiau nei du išminčiai.

Visus uždavinius, rezultatus ir kitą informaciją apie varžybas galima rasti čia.

2022-12-06

MIF stažuotojos kuriamų modelių tikslas – identifikuoti krūties vėžio ankstyvos diagnostikos biožymenis

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) podoktorantūros stažuotoja dr. Dovilė Žilėnaitė-Petrulaitienė laimėjo podoktorantūros stažuotės poziciją „Krūties karcinomos mikroaplinkos tyrimas panaudojant dirbtinio intelekto metodus“. Kuo svarbus šis laimėjimas? Dr. D. Žilėnaitė-Petrulaitienė ieškos naujų biožymenų patologiniuose vaizduose ankstyvai krūties vėžio diagnostikai.

2022 12 05 Zilenaite380x575Tyrimai truks keletą metų – nuo 2022 iki 2024 m. „Informatyvių biožymenų paieška ankstyvai vėžio diagnostikai ilgą laiką vystoma heuristiniais metodais. Atsiradus aukšto lygio informacijos ištraukimo galimybėms taikant giliųjų mokymosi metodų technologijoms, tai sėkmingai galima perkelti į medicininių vaizdų analizę – automatizuojant ir spartinant biožymenų paiešką. Todėl šis tyrimas, turi labai svarbų praktinį aktualumą, kurį praktiškai galės panaudoti praktikai“, – sako darbo vadovas doc. dr. Linas Petkevičius.

Mašininis mokymasis atveria kelią skaitmeninės patologijos erai klinikinėje praktikoje

Jau daugybę metų morfologinių navikų progresijos bruožų, tokių kaip dydžio, išplitimo į limfmazgius ir tolimuosius organus, diferenciacijos laipsnio bei standartinių biožymenų raiškos įvertinimas, yra pagrindiniai ir kartais vieninteliai patologiniai tyrimo metodai nustatant paciento diagnozę, prognozę ir atsaką į gydymą.

Vis dėlto, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijų pažanga bei didesnis dėmesys tiksliajai medicinai atveria kelią skaitmeninės patologijos erai klinikinėje praktikoje, leidžia ne tik tiksliau kiekybiškai ir erdviškai įvertinti biožymenų raišką nei vizualus patologo įvertinimas, bet ir išgauti akimis nematomą informaciją. Jau šiandien pasiūlyti įvairūs dirbtiniu intelektu pagrįsti įrankiai svariai prisideda prie sudėtingo patofiziologijos šifravimo, leidžia atrasti naujus biožymenis bei vaistų taikinius.

2015 m., dr. Dovilei Žilėnaitei-Petrulaitienei prisijungus prie Valstybinio patologijos centro komandos kartu su prof. Arvydu Laurinavičiumi bei jo suburtos mokslininkų komandos, buvo pradėti sudėtingi eksperimentiniai darbai, siekiant sukurti naviko ir jo mikroaplinkos biožymenų analizės metodiką, generuojančią multiparametrinius ir erdvinius duomenis iš skaitmeninės mikroskopijos vaizdų.

Pasitelkus gilaus mokymo ir dirbtinių neuroninių tinklų modelius naviko audinio klasifikavimui, taikant erdvinės statistikos metodus bei aiškias matematines taisykles, buvo sukurta išskirtinė navikinio audinio tyrimo metodologija. Ją taikant ne tik galima automatiškai nustatyti naviko ir stromos sąveikos zoną, apskaičiuoti antinavikinį imuninį atsaką apibūdinančius rodiklius, bet svarbiausia – prognozuoti pacientų bendrąjį išgyvenamumą.

Dr. D. Žilėnaitės-Petrulaitienės disertacijoje (2021) „Imunohistocheminių biožymenų tyrimai hormonų receptorių teigiamos duktalinės krūties karcinomos mikroaplinkos erdviniame kontekste skaitmeninės vaizdo analizės metodu“ taikant šį didelio efektyvumo, automatizuotą ir atkartojamais duomenų rinkiniais pagrįstą metodą, buvo ne tik pademonstruota, kad viso pjūvio naviko histologiniuose vaizduose galima išgauti naujus ir kliniškai naudingus imuninio atsako prieš naviką rodiklius, bet ir suskirstyti hormonų receptorių teigiamo krūties vėžio pacientes į geros ir blogos prognozės grupes, bei numatyti didesnę išgyvenimo tikimybę analizuojant vien tik imuninio infiltrato erdvines savybes apibūdinančius rodiklius.

Tolimesni žingsniai: tiesioginių biožymenų įvertinimo požymių apjungimas

Atliekant tyrimus buvo įrodyta, kad remiantis vien tik skaitmeninės vaizdo analizės duomenimis galima gauti integruotą prognozinį modelį, kuris pranoksta standartinius klinikos ir patologijos parametrus bei atspindi biologiškai svarbius ir savarankiškus naviko požymius. Paminėtina, kad šiame darbe taip pat buvo nustatyta, kad naujas biožymuo – CD8+SATB1+ T ląstelės, suteikia daugiau prognozinės informacijos negu standartinis kiekybinis CD8+ limfocitų įvertinimas ir atspindi aktyvų imuninį atsaką nukreiptą prieš naviką.

Vis dėlto, tai tik pirminiai duomenys – gauti modeliai reikalauja tolimesnio pritaikymo ir įdiegimo darbų didesnėje pacientų grupėje. Iš kitos pusės, šiame darbe nebuvo atsižvelgta į architektūrinės naviko mikroaplinkos savybes – audinių kolageno skaidulų išsidėstymą, kurios taip pat gali svariai prisidėti prie navikinio proceso vystymosi ir pagelbėti nustatant pacientų prognozę. Siekiant užbaigti šį tyrimą, būtina pritaikyti išsamesnius apskaičiuojamuosius matematinius metodus bei statistinį modeliavimą. Tikime, kad tik apjungus tiesioginius biožymenų įvertinimo požymius, kuriuos galima tiksliai apskaičiuoti patologijos vaizduose, kartu su netiesioginiais dirbtinio intelekto technologijų pagalba išgaunamais požymiais, galima sukurti geriausią metodų rinkinį, padėsiantį priimti klinikinius sprendimus tiksliojoje medicinoje.

Podoktorantūros stažuotė finansuojama Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT; sutarties Nr. S-PD-22-86).

2022-12-05

Prof. dr. R. Paulavičiui skirta Rektoriaus mokslo premija

Stiprios organizacijos branduolys – ambicingi žmonės, kurie mėgaujasi savo darbu. Vilniaus universitete (VU) kiekvienų metų pabaigoje mokslo darbuotojams skiriamos Rektoriaus mokslo premijos. Vienas iš šių metų premijos laureatų VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir profesorius, o taip pat Blokų grandinių mokslinės grupės vadovas Remigijus Paulavičius.

2022 12 05 Paulavicius1 900x600

Prof. dr. Remigijus Paulavičius per 2022 metus, kartu su bendraautoriais, publikavo 4 mokslinius straipsnius tarptautiniuose aukšto rango žurnaluose: 3 iš jų priklauso „Web of Science“ Q1 kvartilei (vienas iš jų TOP-10 žurnale), 1 – Q2 kvartilei. Visose šiose publikacijose R. Paulavičius yra paskutinysis, kaip darbo vadovo ir didžiąja dalimi idėjos sumanytojo, autorius. Todėl R. Paulavičiaus indėlis prie visų šių publikacijų yra didelis, o bendrą visų jo mokslo darbų svarbą srityje rodo ir aukštas cituojamumas (per ne pilnus 2022 m., pagal Google Mokslinčių, jo darbai pacituoti daugiau nei 145 kartus).

R. Paulavičius neapsiriboja vien tik moksliniu darbu. Šiuo metu jis užima mokslo reikalų prodekano pareigas Matematikos ir informatikos fakultete. Tarp svarbiausių jo šiemet nuveiktų darbų, kurie neapsiribojo tik fakultetu, tačiau prisidėjo ar prisidės prie viso Universiteto gerovės, galima būtų išskirti šiuos:

  • Dalyvavo rengiant EDIH Vilnius paraišką, kuri buvo įvertinta teigiamai ir gaus finansavimą iš EK „Digital Europe“ programos.
  • Buvo dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos darbo grupės narys siūlant iniciatyvas, idėjas bei veiklas Arqus aljanso II-ajam etapui, o vėliau, gegužės 18-20 d., dalyvavo Vilniaus universiteto surengtame antrajame dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos seminare (workshop‘e).
  • Nuo pat pradžių dalyvavo ir toliau aktyviai tebedalyvauja vystant kvantinių ir kitų susijusių technologijų tematikos „misijos“ paraišką planuojamam kvietimui. Į jo vadovaujamą grupę, kaip vizituojantis mokslininkas, kvantinių skaičiavimų tematikoje 2 metų laikotarpiui atvyksta šioje tematikoje tyrimus vykdantis mokslininkas iš užsienio.

2022 12 05 Paulavicius2 900x599

Greta mokslinio ir projektinio darbo, R. Paulavičius dėsto bakalauro studentams bei vadovauja visų pakopų studentų baigiamiesiems darbams. Vieno baigiamojo darbo pagrindu, bendradarbiaujant su lietuvišku vienaragiu „Vinted“, buvo parengta mokslinė publikacija, o jos rezultatai pristatyti tarptautinėje, ACM organizuojamoje, KDD2022 konferencijoje.

Prof. dr. R. Paulavičius siekia tobulėti, nenustoja mokytis, nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Vasaros pabaigoje dalyvavo mokslo komunikacijos mokymuose, o įgytas žinias perteikia aktyviai dalyvaudamas įvairiuose mokslo populiarinimo renginiuose, iš kurių būtų galima išskirti:

  • „Studentas vienai dienai“,
  • „MIF atvirų durų diena“,
  • „Erdvėlaivis žemė“,
  • „Mokslo sprendimai 3600: dirbtinis intelektas sumaniam transportui”.

Kaip ir beveik kiekvienais metais, šiemet vyko net į du dėstymo vizitus pagal Erasmus+ programą. Taip pat R. Paulavičius yra Vilniaus Universiteto atstovas tarp Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos (LMAJA) narių technologijos mokslų srityje.

2022-12-05

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos