Sidebar

Nauji mokslo metai Vilniaus universitete: pokyčiai studijų procese, inovatyvūs metodai ir nuotolinio mokymosi būdai

2020 08 27 Jaskunas 642x410

Dar pavasarį kilusi pasaulinė koronaviruso pandemija pareikalavo itin greitai prisitaikyti prie nuotolinio darbo bei mokymosi procesų ir nepaliko laiko tinkamai pasiruošti iškilusiems iššūkiams. Todėl artėjant naujiems mokslo metams Vilniaus universitete (VU) atsižvelgiama į galimų grėsmių pasikartojimą – mokomasi naujų studijų metodų, pritaikomos įvairios mokymosi priemonės, paisoma VU bendruomenės poreikių. VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas sako, kad jei situacija pablogės, VU jau yra pasiruošęs pereiti prie nuotolinio mokymosi.

Nuotoliniam mokymuisi VU jau nusiteikta

Pasak studijų prorektoriaus, nors VU rudens semestrą pradės įprastu būdu, atsižvelgiant į pakitusį stojimo laikotarpio tinklelį, studijos prasidės laipsniškai: „Visų magistrantūros studentų lauksime įprastu laiku – nuo rugsėjo 1 d., o visų studijuojančių bakalauro ir vientisųjų studijų programas – nuo rugsėjo 14 d.“

VU siekia sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas ir užtikrinti kontaktinį mokymąsi pirmakursiams, nes tai labai svarbu akademinei integracijai ir motyvacijai mokytis padidinti. Tačiau, V. Jaskūno teigimu, planuojant rudens semestro veiklas iš anksto buvo atsižvelgta į galimą pakartotinę pandemijos bangą, todėl ir studijoms įprastu būdu įsibėgėjus VU pasiruošęs pereiti prie nuotolinio mokymosi.

„Visi dėstytojai, kurie dėstys rudens semestre, ruošiasi tęsti procesą ir nuotoliniu būdu. Parengtos ir nuotolinių studijų organizavimo rekomendacijos, įsigyjami materialiniai ir techniniai ištekliai, reikalingi studijoms vykdyti nuotoliniu, mišriu ir hibridiniu būdu. Be to, tiek dėstytojams, tiek studentams bus rengiami mokymai apie nuotolinio bei kitokio mokymosi formas ir teikiama visa reikalinga metodinė pagalba“, – sako VU studijų prorektorius.

Specialios rekomendacijos leis efektyviau organizuoti nuotolinį mokymąsi, padės atsakyti į klausimus, kaip dėstyti, vertinti rezultatus nuotoliniu būdu, kaip produktyviai dalyvauti paskaitose ir kituose užsiėsimuose. Tuo tarpu vykdant užsiėmimus tiesioginiu kontaktiniu būdu bus laikomasi visų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir darbo grupės koronaviruso prevencijai VU sprendimus.

Bus taikomi įvairūs mokymosi metodai

V. Jaskūno teigimu, tam tikrus nuotolinio mokymo metodus siūloma taikyti jau nuo naujų mokslo metų pradžios: „Planuojame pasinaudoti kai kuriais nuotolinio mokymosi principais nuo rudens, nes tai ypač aktualu srautinėse paskaitose, kuriose neretai dalyvauja ir po kelis šimtus studentų. Šalia nuotolinio mokymosi planuojame taikyti hibridinį bei mišrų mokymąsi.“

Mišrus mokymosi būdas leidžia studentams gyvai dalyvauti paskaitose ir užsiėmimuose, o užduotis atlikti nuotoliniu būdu – virtualiai. Tuo tarpu hibridinis mokymosi būdas bus taikomas tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių studentai neturi galimybės dalyvauti paskaitose fiziškai, pavyzdžiui, kai dėl ribotų transporto galimybių sunku atvykti į Lietuvą.

„Pasitelkdami hibridinį mokymosi būdą sieksime kurti vienodas galimybes visiems studentams – tiek tiems, kurie paskaitose gali dalyvauti įprastu būdu – fiziškai, tiek paskaitose dalyvauti galintiems tik per nuotolį, pavyzdžiui, užsienio studentams. Mokantis hibridiniu būdu, užduotis visi studentai atliks virtualiai“, – apie skirtingus mokymosi būdus pasakoja studijų prorektorius.

Pasak V. Jaskūno, negalėjimas fiziškai dalyvauti paskaitose neturi tapti lemiamu veiksniu nutraukti ar stabdyti studijas VU, todėl ateityje planuojama hibridinį mokymosi būdą taikyti daug plačiau „Šis metodas gali tapti įprasta mokymosi forma, naudojama ne tik pandemijų metu.“

Kiekvienas VU akademinis padalinys studijų veiklas organizuoja savarankiškai, atsižvelgdamas į situaciją šalyje, VU, auditorijų dydį ir studentų skaičius – pagal tai bus sprendžiama, kuris mokymosi metodas bus taikomas.

Pokyčius lėmė išmoktos pamokos

VU studijų prorektorius teigia, kad jau praėjęs karantinas parodė, jog itin reikalingi tam tikri infrastruktūriniai pokyčiai ir atnaujinta įvairiomis mokymosi formomis vykdomų studijų metodika.

„Fakultetuose jau rudens semestre bus įrengtos auditorijos, pritaikytos nuotoliniam ar hibridiniam mokymuisi ir darbui. Bus suteikta ir dėstytojams, ir studentams reikalinga metodinė pagalba, organizuojami mokymai“, – sako V. Jaskūnas.

Nors kalbant apie darbą bei studijas nuotoliniu būdu ir specifinių apsaugos priemonių taikymą VU vadovaujamasi Vyriausybės nurodymais bei rekomendacijomis, tam tikri pokyčiai įgyvendinami nedelsiant, atsižvelgiant į bendruomenės lūkesčius.

„Sulaukėme įvairių pasiūlymų iš studentų ir dėstytojų ir į juos atsižvelgėme. Tai mus paskatino ieškoti naujų mokymo būdų. Ypač tai aktualu dirbant su užsienio šalių studentais. Išsakytos pozicijos padėjo priimti įvairius sprendimus dėl studijų proceso ir sudaryti geresnes sąlygas studentams sklandžiai pradėti ar tęsti studijas bet kokiomis aplinkybėmis“, – sako VU studijų prorektorius V. Jaskūnas.

Lietuva netrukus gali peržengti „raudoną“ ribą: izoliuotis tektų nuvykus ir į Latviją bei Estiją

Lietuvoje nauji koronaviruso atvejai pastarosiomis dienomis skaičiuojami dešimtimis. Vienas pagrindinių rodiklių, kuriuo remiantis vertinamas Covid-19 paplitimas šalyse, yra 100 tūkst. gyventojų tenkantis susirgimų skaičius. Pagal tai Lietuva sprendžia, iš kurių šalių parvykusiems tautiečiams reikalinga saviizoliacija, o kuriems papildomai dar ir privalu pasidaryti testą iš nosiaryklės.

Vis dėlto matematikai skaičiuoja, kad jau netrukus izoliuotis gali tekti ne tik į Lietuvą parvykstantiems tautiečiams, bet ir norintiems išvykti į kitas šalis, tarp jų ir Latviją bei Estiją.

Baltijos šalys šiais metais tapo kone pagrindine lietuvių kelionių kryptimi. Tačiau pagal dabartinius skaičiavimus visai realu, jog kelionę suplanavusieji rugsėjį to įgyvendinti arba negalės, arba nuvykę pas kaimynus turės saviizoliuotis, mat tiek latviai, tiek estai vadovaujasi tuo pačiu rodikliu kaip mes.

Kitaip tariant, jei šalyje, iš kurios atvykstama, sergamumas yra 16-24 atvejai 100 tūkst. gyventojų – privaloma 14 dienų saviizoliacija. Jei šis rodiklis pasiekia ar perkopia 25 – privalu atlikti koronaviruso tyrimą, o po jo dar ir izoliuotis.

2020 08 25 Studentes

© DELFI / Orestas Gurevičius

Kaip skaičiuojamas rodiklis?

Kaip „Delfi“ aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė, sergamumo rodiklis apskaičiuojamas remiantis per paskutines dvi savaites užfiksuotais naujais koronaviruso atvejais.

„Sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų yra naujų atvejų skaičius per paskutines 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Vardikliui naudojami oficialūs populiacijos skaičiai, paprastai metų pradžios arba metų vidutinis gyventojų skaičius“, – teigė N. Kuprevičienė.

Šiuo metu, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 13,7.

Estijoje šis rodiklis yra 9,1, o Latvijoje 2,4.

Per paskutines 14 dienų Lietuvoje užfiksuota 410 naujų užsikrėtimo atvejų.

2020 08 25 koronaviruso testas 85042679

Koronaviruso testas                                                                              © Reuters / Scanpix

Paskaičiavo, kiek susirgimų reikia

Kada tiksliai Lietuva galėtų peržengti 16 ar 25 susirgimų 100 tūkst. gyventojų ribą apskaičiuoti sunku.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslininkės Jurgitos Markevičiūtės, į pavojingų šalių sąrašą Lietuva galėtų patekti perkopusi 400 naujų susirgimų per dvi savaites skaičių. „Lietuva peržengtų 16 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą, kai per 14 dienų būtų patvirtinta 448 atvejai šalyje, tai vidutiniškai 32 nauji atvejai per dieną, o 25 atvejų 100 tūkst. gyv. ribą, kai per 14 dienų būtų patvirtinta 700 atvejų , tai vidutiniškai 50 naujų atvejų per dieną“, – skaičiavimais su „Delfi“ dalijosi ji.

Nors žiūrint į šiandieninius skaičius atrodo, kad trūksta vos keliasdešimt atvejų, J. Markevičiūtė aiškina, kad tokiu tempu augant susirgimų skaičiui rodiklis gali būti pasiektas per kelias savaites.

„2020-08-23 dienos duomenimis Lietuvoje rodiklis yra apie 13,8 (2020-08-22 dienos duomenimis rodiklis buvo 13,0). Jis sparčiai artėja ties „raudona“ riba 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Išlaikant panašias plitimo tendencijas, galėtume pasiekti šią ribą per porą savaičių ar greičiau“, – komentavo pašnekovė.

Kad izoliacija atvykstantiems iš Lietuvos netrukus gali tapti privaloma pradedama kalbėti ir Latvijoje. Praėjusią savaitę apie tai savo socialinio tinklo paskyroje pasirašė ir režisierius Marius Ivaškevičius.

„Vakar visiems pradėjau girtis, kaip jau čia važiuosiu į pirmą pokarantininę savo premjerą Liepojoje, o šiandien sužinau, kad Latvija ruošiasi įvažiuojantiems lietuviams įvesti privalomą karantiną. Va taip vat. Panašu, kad tuoj būsime uždaryti Tėvynėje, kaip niekada iki šiol“, – nuogąstavimais dalinosi jis.

Delfi“ susisiekus su dramaturgu, šis paaiškino, kad apie tokius galimus trikdžius informavo pats Liepojos teatras.

„Kadangi pas mane premjera rugsėjo 4 d., man parašė Liepojos teatras, kad pagal tuos mūsų augančius skaičius labai maža tikimybė, kad latviai dar įsileis be karantino“, – teigė M. Ivaškevičius.

2020 08 25 marius ivaskevicius 84679567

Marius Ivaškevičius                                                                               © DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad kol kas kaimyninės Baltijos šalys jokių apribojimų iš Lietuvos atvykstantiems gyventojams taikyti neketina. „Šalių sąrašas kol kas aktualus, nes yra šalių, į kurias saugu vykti ir yra prasmė (jį skelbti – „Delfi“). O dėl mūsų rodiklio viskas priklausys nuo kolegų latvių ir estų. Praeitą savaitę latviai išsakė nuomonę, kad lietuviams neplanuoja kol kas taikyti jokių priemonių“, – per spaudos konferenciją žadėjo A. Veryga.

2020 08 25 aurelijus veryga 85070427

Aurelijus Veryga                                                                                © DELFI / Andrius Ufartas

Izoliacijos taisyklės skiriasi

Pagal dabar Lietuvoje galiojančią tvarką, izoliuotis dvi savaites privaloma tiems iš užsienio grįžusiems ar atvykusiems asmenims, kur sergamumo rodiklis siekia 16. Parvykus iš itin koronaviruso paveiktų šalių (25 susirgimai ir daugiau 100 tūkst. gyventojų), asmenys savo šalyje ar Lietuvoje privalo atlikti PGR testą ir po jo izoliuotis dvi savaites.

Tokia pati tvarka galioja ir Latvijoje. Tuo tarpu estai jau įsivedė tvarką, kai atvykusiems ar grįžusiems iš itin paveiktų valstybių PGR testas privalomas, tačiau pakartotinai atlikus jį po 7 dienų ir gavus neigiamą rezultatą izoliuotis nebėra privaloma. Apie tokią tvarką buvo užsiminęs ir A. Veryga, tačiau Lietuvoje ji kol kas nėra priimta.

Skirtumų yra ir pačios izoliacijos taisyklėse. Kaip skelbia Estijos užsienio reikalų ministerija, izoliacijoje esantis žmogus privalo vengti bet kokių nebūtinų kontaktų, tačiau jam esant būtinybei leidžiama nuvykti pas gydytoją, nusipirkti maisto, vaistų ar kitų būtinų prekių.

Nuo rugsėjo 1 d. Estijoje įsigalios tvarka, kad atvykusiems iš valstybių, kur sergamumas didesnis nei 16, ir gavus neigiamą Covid-19 testo atsakymą asmeniui esant absoliučiai būtinybei leidžiama nuvykti į darbą, apsipirkti ir t.t. Po pirmojo testo judėjimo apribojimai galioja 7 dienas, per kurias privaloma vengti nebūtinų kontaktų. Po savaitės gavus antrą neigiamą koronaviruso tyrimo atsakymą izoliacijos asmuo laikytis nebeprivalės.

2020 08 25 vilniaus barai 85070459

© DELFI / Orestas Gurevičius

Apie kylančius iššūkius dėl grįžtančių ar atvykstančių iš užsienio dar rugpjūčio 18 d. pasisakė Latvijos sveikatos apsaugos vyr. epidemiologas Uga Dumpis.

„Mane neramina tai, kad vis daugiau žmonių naudojasi galimybe keliauti už Latvijos ribų. Tai atrodo keistai ir neatsakingai, nes argumentas, „kad aš jaunas ir nesirgsiu“ nėra teisingas. Žmonės turi nepamiršti, kad tai gali sukelti pasekmių“, – U. Dumpio pasisakymą citavo naujienų agentūra LETA.

Epidemiologas pabrėžė, kad vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių šalyje plinta infekcija – įvežtiniai atvejai.

Pagal šiuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos skelbiamą informaciją, specialių rekomendacijų nėra lietuviams, vykstantiems į Latviją ir Estiją. Atsargos priemonių rekomenduojama imtis keliaujant į Italiją, Norvegiją, Suomiją, Slovakiją ir Vengriją. Nuo nebūtinų kelionių URM rekomenduoja susilaikyti į Jungtinę Karalystę. Į visas kitas šalis rekomenduojama nevykti.

Delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė

VU mokslininkų darbe – grupinio testavimo idėjos infekuotiems asmenims identifikuoti

2020 08 24 MIF doktorantu tyrimai642x410

Grupinio testavimo algoritmai pasaulyje žinomi ir taikomi jau daugiau nei 70 metų. Šio statistinio metodo esmė – testuojamas ne kiekvienas objektas individualiai, bet keli objektai iš karto. Metodo ištakos kildinamos iš medicinos, kokybės kontrolės, inžinerijos, biologijos. Vėliau šis metodas plačiai paplito informatikoje bei infekcijų testavime.

Neseniai „MedRxiv“ paskelbtame Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų Viktoro Skorniakovo, Remigijaus Leipaus ir Fizikos fakulteto mokslininkų Gedimino Juzeliūno, Kęstučio Staliūno darbe primenama grupinio testavimo idėja, pateikiami matematiniai algoritmų aprašymai ir jų savybės.

Mokslininkų darbe „Optimal Group Based Testing Strategy for Detecting Infected Individuals: Comparison of Algorithms“, laikant, kad infekcija vienodai gerai aptinkama vieno individo ir grupės mėginyje, aptariami keli grupinio testavimo algoritmai, kurie palyginami tarpusavyje, taip pat ir „elementariuoju“ būdu, kai tikrinamas kiekvienas individas.

Elementariausia infekcijos grupinio testavimo schema yra labai paprasta: imama tam tikro dydžio N grupė, sudaromas vienas mėginys ir tikrinamas infekcijos buvimas. Jei grupės testas neigiamas, laikoma, kad grupėje infekcijos nėra, o jei teigiamas – tikrinamas kiekvienas grupės individas atskirai. Sudėtingesniu atveju dažnai taikoma greitojo rūšiavimo (angl. Quick Sort) algoritmu grįsta schema, kai testuojamų objektų aibė nuosekliai dalijama pusiau kaskart testuojant pusgrupes ir atmetant tas, kuriose infekcijos nėra, o likusias toliau dalijant pusiau ir analogiškai testuojant. Šiuo metu kai kurios šalys (Izraelis, Indija, Vokietija, Pietų Korėja) pradėjo taikyti grupinius (PGR) testus ir COVID-19 infekcijai.

Esant mažai infekcijos tikimybei, grupinio testavimo schemos reikšmingai sutaupo testavimo sąnaudas. Pavyzdžiui, taikant anksčiau minėtą dalijimo pusiau schemą populiacijai, kurioje infekuotų individų dalis lygi 1 proc., sutaupomų testų dažnis siekia 86 proc., palyginti su nuoseklia testavimo schema, kai kiekvienam individui atliekamas atskiras testas.

 
 

Išrinkti „Tech Hub“ baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojai

Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uostas (Tech Hub) paskelbė baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus. Iš viso konkurse pateikti 69 bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Juos apžvelgė dešimties ekspertų komisija ir keturiose kategorijose išrinko po tris nugalėtojus. Pirmąsias vietas užėmusių darbų autoriai gaus 300 eurų vienkartines stipendijas, o antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojams bus įteikti garbės raštai.

2020 08 20 TechHub380x250Sveikiname baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojus – Tadą Vaitiekūną, Augustą Mikulėną, Roką Gipiškį!

📍2 vieta (kategorija “Technologijos visuomenės raidai”) – Tadas Vaitiekūnas „Censorship resistance in permissionless blockchains using overlay protocols“ / „Atsparumas cenzūrai viešose blokų grandinėse naudojant dvisluoksnę architektūrą“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

📍2 vieta (kategorija “Inovacijos gyvenimui”) – Augustas Mikulėnas „PECS“ sistemų programėlių skirtų autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams panaudojamumas“ (Bakalauro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

📍3 vieta (“Inovacijos gyvenimui”) – Rokas Gipiškis „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

Papildomas prizas perspektyviems gyvybės mokslų inovacijų srities darbams – pagalba su darbų komercinimu:

📍Elzbieta Budginaite – „Neuroninių tinklų taikymas ląstelių branduolių aptikimui ir klasifikavimui hematoksilinu-eozinu dažytuose histologiniuose vaizduose“ (Magistro darbas, Medicinos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras)

📍Rokas Gipiškis – „Konvoliuciniai neuroniniai tinklai smegenų navikų segmentavimui magnetinio rezonanso tomografo nuotraukose“ (Magistro darbas, Matematikos ir informatikos fakultetas)

Stipendijos už geriausius baigiamuosius darbus skirtos dviem Gyvybės mokslų centro studentėms – Rimantei Žedaveinytei kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“ ir Žydrūnei Deksnytei kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“. Kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ nugalėjo Teisės fakulteto studentas Paulius Mockevičius, o geriausiu tarpdisciplininiu darbu išrinktas Medicinos fakulteto studentės Eglės Marijos Jonaitytės mokslinis darbas.

Gyvybės mokslų centro studentės Ž. Deksnytės darbas „Poliuretano degradacijos biotechnologiniais metodais tyrimas“ svarbus sprendžiant itin aktualią problemą – plastikų ir mikroplastikų taršą, kadangi kasmet poliuretano (PU) poreikis ir gamyba auga, o PU atliekos tik iš dalies perdirbamos mechaniniu ir cheminiu metodais, dalis atliekų yra deginamos išsiskiriant toksiškiems junginiams. Mergina įvertino galimybes perdirbti poliuretaną ekologiškesniu metodu – biodegradacija.

„Tai mikroorganizmų ir jų išskiriamų fermentų vykdomas skaidymas, kuris vyksta žemesnėje temperatūroje, be cheminių katalizatorių. Susidariusius skilimo produktus būtų galima panaudoti naujų, pridėtinę vertę turinčių produktų gamybai“, – sako autorė.

R. Žedaveinytės darbe „CRISPR-Cas12f nukleazės pritaikymas genomo redagavimui“ analizuota baltymo CRISPR-Cas12f taikymo galimybė genomo redagavimo procese. „Šis fermentas pranašesnis už kitus dažniausiai naudojamus fermentus, kadangi yra dvigubai mažesnis, jį pasitelkiant būtų galima ne tik efektyviau atlikti fundamentinius molekulinės biologijos tyrimus, bet ir praplėsti CRISPR-Cas nukleazių taikymo terapijoje galimybes“, – sako R. Žedaveinytė.

Teisės fakulteto studento P. Mockevičiaus darbe „Dirbtinis intelektas ir autorių teisė“ analizuojamas dirbtinio intelekto poveikis autorių teisės vystymuisi, vertinamos jos tolesnės raidos galimybės. Darbas išsiskiria tarpdiscipliniškumu – jame susiejamos ne tik teisės informatikos, bet ir neuromokslų, psichologijos, filosofijos, politikos, sociologijos žinios. Po sėkmingo gynimo autorius sulaukė teisininkų ir startuolių kūrėjų prašymų pasidalyti išvadomis.

Medicinos fakulteto studentės E. M. Jonaitytės moksliniame darbe „Trimačių kompozitinių polilaktinės rūgšties ir biostiklo 45S5 karkasų poveikis naujo kaulo formavimuisi tyrime in vivo“ ieškoma sprendimo kaulinio defekto, nepakankamo kaulo kiekio problemai spręsti. „Bandymas sukurti trimatį karkasą kaulo augmentacijos procedūroms ir atrasti tinkamiausią medžiagų derinį yra intriguojantis, todėl tampa viena iš populiariausių ir aktualiausių temų mokslinėse konferencijose ir straipsniuose“, – sako autorė.

Antrųjų ir trečiųjų vietų nugalėtojai taip pat pateikė darbus įvairiomis technologinėmis, tarpdisciplininėmis temomis, ieškojo sprendimų įvairioms aktualioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tadas Vaitiekūnas pateikė sprendimą, kaip užtikrinti lygias teises visiems blokų grandinės naudotojams. Augustas Mikulėnas sukūrė skaitmeninę komunikacijos sistemos versiją, padedančią autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams komunikuoti su aplinkiniu pasauliu. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentė Gabija Nogrockytė analizavo robotizacijos poveikį Lietuvos darbo rinkai.

Konkurse sulaukta darbų net iš 11 VU padalinių, daugiausia iš Gyvybės mokslų centro (12), Chemijos ir geomokslų fakulteto (9), Matematikos ir informatikos fakulteto (9), Fizikos fakulteto (8) ir Teisės fakulteto (7). Darbus taip pat pateikė bakalauro ir magistrantūros studentai iš Komunikacijos fakulteto (6), Medicinos fakulteto (5), Filosofijos fakulteto (4), Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (4), Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (3) ir Verslo mokyklos (2).

Daugiausia studentų darbų – net 33 varžėsi kategorijoje „Geriausias tarpdisciplininis darbas“, 21 – kategorijoje „Inovacijos gyvenimui“, taip pat 11 – kategorijoje „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“. Dar 4 magistro ir bakalauro baigiamieji darbai pateikti kategorijoje „Technologijos visuomenės raidai“.

Iš viso už geriausius darbus stipendijomis ir garbės raštais bus apdovanota 13 studentų. Visi prizines vietas laimėję baigiamųjų darbų autoriai bus apdovanoti renginyje 2020 m. rugsėjo 30 d.  Visą nugalėtojų sąrašą ir jų baigiamųjų darbų temas galite rasti čia.

MIF alumnė Marija: IT – viena iš įdomiausių ir perspektyviausių studijų krypčių

Marija Kairytė Brencienė – informacinių technologijų programos alumnė, dabar dirbanti „Danske bank“ kompiuterinių tinklų inžiniere, pasakoja apie studijas ir apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti darbe.

2020 08 17 Marija Brenciene380x250Kodėl pasirinkote Informacinių technologijų studijas?

Informacinių technologijų studijų programą pasirinkau todėl, kad IT – viena iš perspektyviausių studijų krypčių tiek dabar, tiek ir prieš 10 metų, kai turėjau nuspręsti, kokiu keliu eiti po mokyklos. Jeigu tektų rinktis dar kartą – neabejotinai vėl rinkčiausi šias IT studijas.

Šios studijos man buvo ypač svarbios ir naudingos tuo, kad studijų metu ne tik turėjau progą susipažinti su įvairiausiomis IT kryptimis, bet ir dalyvauti projektuose, praktiškai pritaikyti žinias.

Taip pat susipažinau su pačiomis įvairiausiomis temomis – programavimu, duomenų bazėmis, internetinių puslapių kūrimu, kompiuterių tinklais ir t.t. Tai padėjo išsirinkti man patinkančią sritį, kurioje pradėjau dirbti dar nebaigusi universiteto ir dirbu iki šiol.

Šiuo metu dirbate „Danske Bank“ kompiuterių tinklų inžiniere – su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

Darbas dinamiškas ir kintantis, kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai, o norint juos išspręsti reikia nuolat gilinti savo žinias. Labai dažnai tenka mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų, nes jos nuolat atsinaujina bei kinta, tad pagrindinis iššūkis – kaip įsisavinti visas naujas žinias ir jas tinkamai naudoti.

Kaip atrodo jūsų įprasta diena darbe?

Mano pagrindinis tikslas – įvairių incidentų sprendimas bei jų tvarkymas. Problemos būna pačios įvairiausios, nuo paprasčiausių „klientas negali prisijungti prie „Danske Bank“ darbuotojų WIFI tinklo“ iki „Danijos „Danske Bank“ klientai negali prisijungti prie elektroninės bankininkystės“.

Kaip manote, kokios yra karjeros galimybės baigus informacinių technologijų studijų programą?

Galimybės yra beribės, nes turint platų spektrą IT žinių lengva įsilieti į darbo rinką. Vienos srities žinios gali puikiai pasitarnauti ir papildyti kitos srities žinias, taip praplečiant darbo galimybes ir pranašumą tarp konkurentų.

Ko išmokė universitetas? Ar tai Jums praverčia veikloje, kuria užsiimate šiandien?

Universitetas išmokė nebijoti rizikuoti, užsibrėžti tikslus, tikslingai jų siekti ir niekada nepasiduoti, kad ir kaip iš pradžių tai gali atrodyti sunku ar neįveikiama. Visa tai praverčia ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Universitete taip pat išmokau tinkamai mokytis, ieškoti informacijos, apdoroti ir tą informaciją panaudoti – tai labai svarbūs įgūdžiai, kuriuos naudoju darbe kiekvieną dieną.

Ką patartumėte būsimiems studentams?

Patarčiau nebijoti IT studijų – tai viena įdomiausių ir perspektyviausių specialybių, kuri atveria labai plačias karjeros galimybes.

MIF mokslininkai aiškinsis pandeminio streso poveikį gyventojų vartojimo sprendimams ir įtaką ekonomikai

Koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 plitimas, kilusi pasaulinė pandemija ir būsimos pasekmės verčia neatidėliojant gauti daugiau šios srities žinių. Tuo tikslu Lietuvos mokslo taryba inicijavo vienkartinį paraiškų konkursą finansuoti trumpalaikius mokslinius tyrimus, kurios atlikę Lietuvos mokslininkai pateiktų mokslu grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos.

2020 08 13 corona380x250VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai vykdys mokslinį tyrimą, kurio tema „Pandeminio streso poveikio gyventojų vartojimo sprendimams kognityvinė analizė ir jo įtakos Lietuvos ekonomikai prognozė“.

Projekto dalyviai – dr. Gerda Ana Melnik, prof. habil. dr. G. Dzemyda, Vytautas Tiešis, Jaroslava Arsenjeva prof. dr. D. Melnikienė.

„Iš 2008 m. finansinės krizės matyti, jog po krizės žmonės labai sunkiai grįžta į normalų gyvenimą, o COVID-19 atveju prisidėjo dar ir kritinė epideminė dimensija – žmonėms grėsė ne tik finansinės, bet ir sveikatos problemos ar net mirtis.

Ne mažesnį poveikį daro ir tokie pokyčiai, kaip darbas nuotoliniu būdu, vaikų mokymas namuose, šeimyninės krizės. Šis mokslinis projektas remiasi prielaida, jog pastarieji pokyčiai žmonių gyvenime ir dėl jų patirtas stresas formuos gyventojų vartojimo tendencijas ir, tikėtina, paveiks Lietuvos ekonomiką“, – sako projekto vadovė dr. Gerda Ana Melnik.

Šio tarpdisciplininio tyrimo tikslas – ištirti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveiks gyventojų vartojimo sprendimus ir įtakos Lietuvos ekonomiką, bei pateikti rekomendacijas valdžios institucijoms ir verslui dėl efektyvios komunikacijos su gyventojais.

Kognityvinės psichologijos eksperimentiniai metodai leis tirti ir kiekybiškai apibendrinti, kaip specifiniai kognityviniai procesai (stresas) veiks žmonių elgseną (sprendimų priėmimą bei vartojimą). Tai padės identifikuoti elgesio dėsningumus, kurie sunkiai aptinkami remiantis tradiciniais sociologiniais tyrimais.

Naudojant eksperimento metu gautus ir Statistikos departamento pateikiamus duomenis bus sudaryti duomenų mokslu ir skaitmeninėmis technologijomis grįsti modeliai, atspindintys pandemijos poveikį vartojimui. Kiekvienam iš pandemijos scenarijų bus modeliuojama, kokią įtaką vartotojų elgesio pokyčiai turės atitinkamoms ekonomikos šakoms.

Tyrimų rezultatų pagrindu bus parengta tiek mokslinė, tiek praktinė taikomoji produkcija.

Mokyklinė matematika ir brandos egzamino rezultatai: ką turėtume keisti?

2020 08 12 Brandos egzaminas642x410

Šiais metais iš daugiau kaip 28 tūkstančių abiturientų matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 241 mokinys. Egzaminą išlaikė 10305 mokiniai – tai sudaro 67,61% laikiusiųjų. 2019 metais šį egzaminą išlaikė 82,09%, o 2018 metais – 87,21%. Tokie rezultatai sukėlė nemažą atgarsį visuomenėje, gausu ir svarstymų apie galimas tokių rezultatų priežastis.

Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkų, turime ieškoti šios situacijos priežasčių ne tik brandos egzamine, bet ir matematikos mokyme, vadovėlių turinyje, dalyko programoje bei imtis atitinkamų priemonių, kad mokinių rezultatai būtų geresni. Apie tai – VU MIF dekano prof. Pauliaus Drungilo, Lietuvos matematikų draugijos prezidento, VU MIF prof. Remigijaus Leipaus ir VU Matematinio švietimo centro vadovo prof. Rimo Norvaišos komentaras.

Matematika mokykloje – teiginių logikos ir sąvokų apibrėžties problemos

Mažėjantis matematikos brandos egzaminą išlaikančiųjų skaičius – nestebina. Kiekvienais metais tenka susidurti su vis nauja matematiką universitete studijuojančia studentų karta. Todėl su jų mokyklinės matematikos gebėjimais susipažįstame žymiai platesniu aspektu negu brandos egzamino užduotys. Studijų proceso metu susipažįstame ne tik su studijuojančiųjų skaičiavimo gebėjimais, bet ir su jų elementariosios matematikos sąvokų supratimu bei požiūriu į pačią matematiką. Mums atsiskleidžia tie studentų mokyklinės matematikos žinių aspektai, kurie brandos egzamine nėra tiesiogiai vertinami. Kiekvieni metai pasipildo naujais ,,siurprizais“ ir antirekordais.

Ypač dažnai tenka susidurti su studentų klaidomis naudojant elementariąją teiginių logiką. Pavyzdžiui, sąlyginio teiginio ,,jei A, tai B“ naudojimas, čia A ir B yra teiginiai. Bandant pagrįsti tokio teiginio teisingumą pradedama nuo prielaidos: tegul teisingas teiginys B. Toliau, naudojantis šia prielaida ir galbūt kitais faktais, daroma išvada, kad teisingas teiginys B. Taip, tai tas pats teiginys, nuo kurio pradedamas samprotavimas. Tas pats studentas daro tą pačią klaidą ir po to, kai jis perspėjamas apie ją, paaiškinama. Tai kartojasi daug kartų ir su daugeliu studentų bei rodo, kad mokiniams formuojame klaidingo loginio samprotavimo įpročius, kuriuos vėliau labai sunku pakeisti.

Kita svarbi klaidų rūšis slypi sąvokų apibrėžtyse. Geriausiu atveju, vietoje apibrėžties pasiūlomas konkretus pavyzdys. Dažnai vietoje apibrėžties kalbama apie paaiškinamuosius aprašymus arba savybes. Pavyzdžiui, trupmena apibūdinama kaip du skaičiai rašomi vienas virš kito ir atskiriami brūkšneliu arba kaip vieneto dalis. Kartu su tokiomis trupmenos ,,sąvokomis“ rikiuojasi trupmenų aritmetikos klaidos. Tai nėra mokinių užmaršumo pasekmė. Tokie paaiškinamieji aprašymai vietoje logiškai taisyklingų apibrėžčių naudojami matematikos vadovėliuose. Juose dominuoja elementarūs tos pačios rūšies pavyzdžiai.

Mokyklinės matematikos turinio „supaprastinimas“ ir brandos egzaminai

VU Matematinio švietimo centro vadovas prof. R. Norvaiša atliko skirtingais dešimtmečiais išleistų matematikos vadovėlių analizę ir pastebėtus pokyčius sugretino su tuo pačiu metu vykstančios švietimo reformos idėjomis (žr. LMR, 2019). Išvada – mokyklinės matematikos turinio pokyčiai yra tiesiogiai susiję su vykdomos švietimo reformos pedagoginėmis idėjomis. Šių idėjų įgyvendinimas vertė vadovėlių leidėjus supaprastinti matematikos turinį, atsisakyti ,,nereikalingų formalumų“ matematikoje. O svarbiausia, kad mokyklinėje matematikoje beveik neliko logikos, apibrėžimų ir įrodymų.

Kartu su mokyklinės matematikos turinio ,,supaprastinimu“ vyko analogiškas matematikos mokytojų rengimo programų ,,supaprastinimas“. Kartu su turinio reforma, vykdoma mokymo metodų revizija. Vieni jų buvo pavadinti autoritariniais, atėjusiais iš sovietinių laikų ir todėl nenaudotinais. Vietoje jų primygtinai raginama naudoti ,,šiuolaikinius“ mokymo metodus. Naujų metodų diegimui naudojamas aukštesnės kvalifikacijos suteikimo mokytojams svertas. Pasekmė – vienintelė įmanoma galimybė ugdyti vaikų aukštesnės eilės mąstymo gebėjimus liko olimpiadinių uždavinių sprendimas.

Nesėkmingų matematikos egzamino rezultatų priežasčių reikia ieškoti toje srityje, kuri lemia mokymosi kokybę. Pats brandos egzaminas yra tik viena švietimo sistemos dalis ir atlieka bent vieną svarbią funkciją – palygina tos pačios kartos vaikus tuo pačiu vertinimo būdu. Egzaminas gali būti netobulas, bet jis nėra prastų žinių priežastis. Egzaminas mokiniui ir mums atlieka veidrodžio funkciją – jame atsispindi mokinio turimos žinios, todėl net ir tobulas egzaminas negali pakeisti mokinio jau turimų žinių kokybės. Be egzamino mes turime daugybę kitų būdų vertinti mokinio žinias, tačiau viskas rodo, kad mūsų mokinių matematikos žinios vidutiniškai yra labai blogos.

Mokinio žinių kokybė priklauso nuo daugelio faktorių. Tarp jų yra mokytojo žinios, vadovėlių turinys ir dalyko programa. Bet visi šie faktoriai priklauso nuo švietimo ideologijos, nuo požiūrio į tai, kas yra ugdymas. Dominuojanti švietimo ideologija formavo reformų kryptį, kurioms būdinga tai, kad nebuvo atliekami standartiniai daromų pokyčių poveikio mokinių pasiekimams tyrimai, todėl dabar neturime tiesioginių prastų pasiekimų priežastis įvertinančių priemonių. Tačiau lieka netiesioginės priemonės, susijusios su tarptautiniais mokinių pasiekimų tyrimais. Šių  tyrimų antrinių analizių visuma leidžia daryti išvadą – mūsų matematikos mokymo nesėkmės slypi dominuojančioje švietimo ideologijoje.

Kodėl matematika yra svarbi?

Pirma, matematika yra kultūros reiškinys. Kaip toks, jis yra kiekvienam būtino išsilavinimo sudedamoji dalis. Antra, matematika supažindina su mąstymo būdais abstrakčiame kontekste. Trečia, matematika yra prasmės kūrimas logikos priemonėmis – yra žmogaus išminties šaltinis. Tai, kad dauguma žmonių laiko matematiką skaičiavimu, yra dabartinio jos mokymo būdo ir turinio rezultatas, prie to prisideda ir informacinių technologijų trauka. Todėl matematikos mokymas turi radikaliai keistis.

Dar 2013 metais grupė matematikų parengė matematinio ugdymo gaires siūlydama ministerijai jomis vadovautis pertvarkant matematikos mokymą. Gaires patvirtino bendrojo ugdymo taryba atliekanti patariamojo balso funkciją, bet jokios reakcijos iš ministerijos pusės nebuvo sulaukta. Gairių priede yra pateiktas logiškai nepriekaištingas trupmenų mokymo pavyzdys mokytojams., jis iliustruoja matematiniu samprotavimu grįstą mokyklinę matematiką.

Sprendimai, kuriuos turime priimti

Mokyklinės matematikos turinys. Šiuo metu jau egzistuoja visas 12 klasių apimantis matematikos mokymo turinys, kuris leidžia ugdyti matematinį samprotavimą ir yra suderintas su vaiko amžiaus mąstymo galimybėmis. Tai svarbus proveržis kokybiško matematikos mokymo link, apie kurį XX amžiaus pradžioje kalbėjo vokiečių matematikas Felix Klein. Pagrindinį darbą pastaraisiais dešimtmečiais atliko amerikiečių matematikas Hung-Hsi Wu. Laukia jo parengto turinio analizė ir adaptavimas mūsų kultūriniam kontekstui. Šio turinio pagrindu turime parengti mokytojo knygas ir naujus mokyklinius vadovėlius. Taip pat reikėtų parengti valstybinį sudėtingumo standartą nustatantį užduočių banką. Jame galėtų būti užduotys ir jų sprendimai, atskleidžiantys loginio samprotavimo idėjas. Tai sukurtų minimalius, aiškiai apibrėžtus reikalavimus bendrajam išsilavinimui.

Matematikos mokymo programa. Pirmiausia, programa turi būti nuosekli (angl. coherence). Temų išdėstymo seka turi atitikti akademinės matematikos logiką, įgalinti perėjimą nuo pagrindinių sąvokų prie sudėtingesnių ir nepažeisti besimokančiojo amžiaus tarpsnio galimybių.

Mokymosi programa turi būti sutelkta (angl. focus). Kiekvienoje klasėje turėtų atsirasti kuo mažesnis naujų temų skaičius tam, kad  užtikrintume mokymosi gylį ir kokybę, tačiau temos gali persidengti tarpusavyje, siekiant sutvirtinti bazines sąvokas. Programoje šias sąvokas reikia išskirti, grįžtant prie jų įvairiais aspektais viso mokymosi mokykloje metu. Pastaruoju metu matematikos programoje atsiranda vis naujų tiesiogiai su matematika nesusijusių temų (finansinis raštingumas, programavimas ir t.t.). Šių temų medžiagą galima įterpti į pagrindines temas iliustruojančių užduočių sąrašą.

Galiausiai, programa turi būti reikli (angl. rigour). Mokymosi turinys turi skatinti akademinius iššūkius ir įgalinti mąstymo gilumą ir refleksiją.

Matematikos mokytojas. Mokytojas yra pagrindinis prasmingo ir sėkmingo mokymosi organizatorius. Turėtume sudaryti tokias sąlygas, kad mokytojais taptų patys geriausi savo kartos absolventai. Tai yra būtina sąlyga siekiant prisitaikyti prie individualių mokinių poreikių, gebėti parinkti ir adaptuoti mokomąją medžiagą iš daugybės įmanomų šaltinių.

Labai svarbus faktorius yra mokytojo atlyginimas – siūlome siekti visuotinio Seimo partijų susitarimo-įsipareigojimo sekančius 10 metų kelti mokytojų atlyginimus bent po 10% kiekvienais metais. Taip galėtume motyvuoti dabartinius mokytojus ir paskatinti pačius mokinius rinktis mokytojo profesiją. Būtina radikaliai keisti dabartinius reikalavimus mokytojo kvalifikacijai kelti, siejant juos su gaunamu atlyginimu. Kvalifikacijos kėlimo seminaruose turėtų dominuoti mokomojo turinio medžiaga.

Matematikos mokymo ir mokymosi procesas. Pradiniame ugdyme, nuo pirmos klasės, matematiką turi mokyti atitinkamai parengtas ir matematikos dalykinę kvalifikaciją įgijęs mokytojas (dalykininkas). Šiuo metu, į penktą klasę ateinantys mokiniai nėra pasiruošę mokytis matematikos pagal pagrindinio ugdymo programą. Reikėtų nuosekliau siekti aptikti mokymosi spragas ir, jas identifikavus, kartoti kursą. Būtina gražinti matematikos pamokų skaičių į prieš keletą dešimtmečių buvusį lygį.

Visos valstybės lygiu, požiūris į matematiką turi kardinaliai keistis ne tik mokykloje (pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas), bet ir ikimokykliniame etape, o taip pat universitetiniame lygyje. Pakanka prisiminti, kad matematikos studijų kaina yra viena mažiausių kainų aštuonių kategorijų kainų suskirstyme ir yra beveik  tūkstančiu eurų mažesnė už informatikos, žemės ūkio ar filologijos studijų norminę kainą.

Siūlomus žingsnius reikėtų išdėstyti daugeliui metų į priekį, galbūt dešimtmečiams. Pagrindinės matematikos mokymo kaitos kryptys yra matematikos mokytojų kvalifikacijos kėlimas, naujų matematikos mokytojų rengimas ir naujų vadovėlių rašymas. Vis dėlto, ši veikla yra labai apsunkinta dėl institucinių ir finansinių sunkumų, o dėl nekvalifikuoto vertinimo su mokyklinės matematikos kokybės kėlimu susiję projektai yra atmetami ir nefinansuojami vyriausybės, savivaldybių ir kituose lygiuose.

Rinkis bakalauro studijas Matematikos ir informatikos fakultete

2020 08 11 Ateities studijos800x670

Diplomas jau tavo rankose ir galvoji, ką studijuoti? Rinkis iš 9 Matematikos ir informatikos fakulteto bakalauro studijų programų.

Matematikos kryptis

Duomenų mokslas

Duomenų mokslas (angl. Data Science) – tai nauja, pasaulyje ypač sparčiai besivystanti duomenų analizės sritis, jungianti modernius ir klasikinius statistinius metodus (stochastinis modeliavimas, duomenų gavyba) su pažangiomis informacinėmis technologijomis (neuroniniai tinklai, duomenų bazių valdymas). Nuolat tobulėjančios informacinės technologijos pasaulyje sparčiai didina kaupiamų duomenų kiekį bei įvairovę, kartu didindamos duomenų analitikų poreikį.

Ekonometrija

Ekonometrija jungia ekonomikos teoriją ir matematinės statistikos metodus, ieško ryšių tarp ekonominių objektų ir procesų. Informacinių technologijų amžiuje egzistuoja gausybė įvairių duomenų, tad gebėjimas konstruoti matematinius-statistinius modelius šiems duomenims analizuoti yra viena paklausiausių savybių šiandieninėje darbo rinkoje. Specializuotų metodų vystymas leido ekonometrijai užimti nišą tarp dviejų mokslo sričių: ekonomikos ir matematikos. Ekonometrija – tiltas tarp matematikos ir ekonomikos.

Finansų ir draudimo matematika

Finansų ir draudimo matematika – taikomosios matematikos sritis, kurios esmė – tikimybinis realaus pasaulio modeliavimas. Šis išsilavinimas būtinas norint dirbti aktuarais draudimo įmonėse arba rizikos vertinimo specialistais įvairiose finansinėse institucijose. Programoje derinamos įvairios matematikos, informatikos, finansų, draudimo sričių disciplinos, tad parengiami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labai paklausūs specialistai.

Matematika ir matematikos taikymai

Matematikas – tai kūrybiškai ir tiksliai mąstantis žmogus, mokantis aiškiai perteikti savo mintis. Sparčiai plėtojantis šiuolaikinėms technologijoms, matematiko specialybė suteikia kertinių žinių, padedančių šias technologijas įvaldyti bei kurti. Studijų metu išlavinti tikslaus ir inovatyvaus mąstymo įgūdžiai, dėsningumų ir struktūrų išmanymas leis pritaikyti savo žinias nuolat kintančioje darbo rinkoje. Be to, šią studijų programą galima pritaikyti savo poreikiams – net 1/4 studijų apimties galima pasirinkti pačiam!

Informatikos kryptis

Bioinformatika

Bioinformatika analizuoja ir interpretuoja didžiulius genų ir baltymų informacijos kiekius, sukauptus kompiuterių duomenų bazėse visame pasaulyje. Tai nauja, sparčiai besivystanti mokslo sritis, atsiradusi informatikos, molekulinės biologijos ir biochemijos mokslų sąveikoje.

Informacinės technologijos

Ši studijų programa yra kuriama ir nuolat atnaujinama glaudžiau bendradarbiaujant su verslo atstovais. Programa sudaryta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje trūksta ir ateityje dar labiau trūks šiuolaikinių programavimo metodų ir sistemų, programų, algoritmų, duomenų bazių, duomenų saugyklų konstravimo ir kūrimo, kompiuterių platformų (Windows, Linux, Unix, jų atmainų) ir kompiuterinių tinklų organizavimo, kompiuterinės grafikos, vaizdų ir signalų apdorojimo specialistų. 2017 m. Informacinių technologijų studijų programa gavo prestižinį „Investors Spotlight“ kokybės ženklą, reiškiantį, kad studijos atitinka tarptautinio verslo poreikius ir rekomendacijas.

Informacinių sistemų inžinerija

Informacinių sistemų inžinerija – matematikos, verslo, programų sistemų, duomenų bazių, duomenų analitikos kartu su šiuolaikinėmis technologijomis, tokiomis kaip virtualizacija, debesų kompiuterija, socialiniai tinklai ir saugumas, kompetencijų rinkinys. Informacinių sistemų inžinerija – tai platesni žinių, gebėjimų ir tyrimų horizontai mėgstantiems informatiką ir norintiems aktyviai dalyvauti pasauliniuose technologijų pažangos procesuose.

Informatika

Informatika – mokslas bei technikos šaka, nagrinėjanti informacijos apdorojimą naudojant kompiuterius. Ši studijų programa yra universali ir apima tiek abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus, tiek ir konkretesnes sritis – programavimo kalbas, įvairaus lygmens programinę įrangą bei sistemas. Programos tikslas –  parengti aukštos kvalifikacijos universalius informatikos specialistus, gebančius projektuoti, kurti bei prižiūrėti programinę įrangą.

Programų sistemos

Programų sistemos – klasikinių, jau šimtmečiais žmonijos tobulinamų inžinerijos ir sudėtingų sistemų kūrimo principų taikymas programinės įrangos kūrime. Programų sistemos skirtos informacijos valdymo efektyvumui didinti, todėl yra ypač svarbios informacijos amžiuje bei žinių ekonomikoje.

Dar nežinai, kurią studijų programą pasirinkti? Užduok klausimą studentui, kuris papasakos apie studijas bei duos naudingų patarimų!

Svarbios datos

Prašymai studijuoti bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindinio etapo metu teikiami internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje iki rugpjūčio 18 d. 12 val.

Kvietimus studijuoti matysite prisijungę prie LAMA BPO sistemos asmeninės paskyros rugpjūčio 22 d. iki 12 val.

Studijų sutartys su Universitetu šiais metais sudaromos TIK INTERNETU rugpjūčio 24 d. 8 val. – rugpjūčio 26 d. 24 val.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos