Sidebar

„Danske bank“ inovacijų hakatonas: VU MIF studentai kartu su komanda iškovojo 1 ir 2 vietas

2020 10 26 Hackathon900x674

Spalio 9–11 dienomis vyko virtualus „Danske Bank“ hakatonas „Future workplace“ (liet. „Ateities darbo vieta“). Visą savaitgalį dalyviai iš Lietuvos bei užsienio intensyviai varžėsi siekdami sukurti IT sprendimų prototipus, ateityje galėsiančius prisidėti prie sėkmingos darbo vietos tobulinimo.

Aukščiausių komisijos įvertinimų sulaukė komanda „Cypherpunks“, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) studentės Emos Darbutaitės, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studento Aniket Chauhan, VU Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų 3 k. studentės Agotos Šuliokaitės bei „Women go Tech” 2020 programos dalyvės ir analitikės Miglės Katinienės.

Nugalėtojai sukūrė platformą, skirtą interaktyviam bei lanksčiam darbui, nepriklausomai nuo to, kur yra dirbama – namuose ar biure. Kaip teigė patys dalyviai, tokios idėjos įgyvendinimas darbuotojams leistų lengvai išlaikyti darbo namuose ir biure balansą. Sukurta platforma padėtų planuoti darbą, atsižvelgiant į žmonių kiekį biure ir jame dirbančius kolegas, ir neleistų užsisėdėti namuose informuodama, kokie kolegos jau dirba biure, pakviesdama prisijungti, jei yra laisvų vietų saugiu atstumu. Kūrėjai išskyrė platformos privalumą ir vadovams – sistema kauptų ir analizuotų duomenis bei prisidėtų prie efektyvaus darbo vietų ir kitų erdvių panaudojimo.

Antroji vieta atiteko komandai „Null Pointer“, kurioje jėgas suvienijo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto 3 k. bakalauro studentai – informacinių technologijų programos studentas Ernestas Konopliovas, programų sistemų programos studentai Jaroslav Avižen ir Martin Čepulionis, Medicinos fakulteto medicinos studentas Marcin Vrublevski bei VGTU (Vilnius Tech) Informacinių sistemų studentas Oskar Sverčkov. Komanda sukūrė išmaniosios programėlės, galinčios įvertinti turinio valdymo priemones bei jų veikimo principus, prototipą.

Po dalyvavimo Biohakotone studentai nusprendė dalyvauti ir „Danske Bank“ hakatone

Marcin Vrublevski pasakoja, kad su Jaroslav ir Ernestu prieš mėnesį dalyvavo Biohakatone. „Nusprendėme dalyvauti, nes norėjome išbandyti save, įvertinti savo sugebėjimus, išmokti kažką naujo. Renginys paliko neišdildomą įspūdį – kūrybinė atmosfera, bemieges naktys, noras sukurti inovaciją ir neįkainojami mentorių patarimai bei įžvalgos. Biohakatonas mums atvėrė akis – nereikia būti kitoje vandenyno pusėje, kad sukurtumėte inovaciją. Nereikia būti mokslininkų ar genijumi, kad būtų galima kurti rinkoje neegzistuojančius problemos sprendimo būdus“.

Įkvepti Biohakatono studentai suprato, kad šią patirtį norėtų išgyventi dar kartą – išgirdę apie „Danske Bank“ organizuojamą hakatoną nedelsdami užsiregistravo. Šį kartą, su dar stipresne komanda – prisijungė programų sistemų studentas Martin ir VGTU studentas Oskaras.

Supratimas iš pusės žodžio ir aiškus darbo planas – kertinė komandos stiprybė

„Visų pirma esame draugai, o tik paskui hakatono komanda“, – sako vienas iš komandos narių, MIF studentas Martin.

Ernestas, Jaroslavas ir Marcin jau dalyvavo hakatone, o Martin ir Oskaras degė idėja sudalyvauti jame. „Vieno iniciatoriaus nebuvo. Kalba apie „Danske Bank“ hakatoną išėjo spontaniškai, o jos metu paaiškėjo, kad kiekvienas komandos narys jau buvo nuodugniai apie jį domėjęsis ir norėtų sudalyvauti,“ – pasakoja 3 k. programų sistemų studentas Martin.

Kaip pasakoja Martin, nebuvo nei akimirkos, kad kažkas nežinotų, ką turi daryti. „Supratimas iš pusės žodžio ir aiškus darbo planas – kertinė mūsų komandos stiprybė. Juokinga, bet taip veržėmės savo darbą padaryti kuo geriau, kad reikėjo net vienas kitą vyti miegoti. Be abejonės, kiekvienas komandos narys atidavė save šimtu procentų“.

Ateities darbo vietos iššūkiai – bendradarbiavimas ir naujų narių įtraukimas

Hakatono metu studentams pavyko sukurti prototipą, kuris leidžia rasti kompetentingus ekspertus, pasinaudojant banko turinio valdymo sistemomis. „Servisas analizuoja esamus Confluence puslapius, Jira užduotis bei kitas vidines sistemas, identifikuodamas žmones, kurie turi dominančios srities žinių. Šis sprendimas leidžia sutaupyti laiko, skatina bendradarbiavimą bei žinių dalijamasi įmonėje.

Taip pat, įrankis turi atskirą analitikos skydelį, kuriame matomi labiausiai ieškomi raktažodžiai. Visa tai suteikia informaciją apie pagrindinius įmonės „skausmo“ taškus bei leidžia matyti aktyviausius sistemos vartotojus“, – pasakoja Jaroslav.

„Danske Bank“ inovacijų hakatono tema – ateities darbo vietos iššūkiai ir sprendimų paieškos. Vienas iš pagrindinių ateities darbo iššūkių, kuriuos išskiria studentai – naujų žmonių įtraukimo procesas, kai mentorius negali fiziškai prieiti ir atsakyti į rūpimą klausimą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas – bendradarbiavimas tarp įmonės komandų – kaip būtų galima užtikrinti efektyvų darbuotojų įsitraukimą ir sužinoti apie labiausiai paplitusias darbuotojų problemas, kokių veiksmų reikėtų imtis komandų lyderiams? Taip pat reikėtų, kaip sako studentai, nepamiršti darbuotojų kaitos aspekto, kai įmonė praranda ne tik vertingą žmogų, bet ir jo žinių bagažą – reikia pagalvoti, kokiu būdu perduoti žinias naujam darbuotojui.

Laimėjimas hakatone atvėrė naujas karjeros galimybes

„Didžiausią įspūdį hakatonu metu paliko komandinis darbas. Buvo matyti, kaip kiekvienas nuoširdžiai tiki sugalvota idėja ir daro viską, kad ją įgyvendintų – tai neįkainojamas jausmas, kuris mus dar labiau suvienijo“, – sako Oskar.

Studentų komanda, analizuodama komandinio darbo naudą organizacijoms, priėjo prie išvados – efektyviai ir sklandžiai veikianti komanda padidina organizuojamo darbo kokybę bei našumą.

„Šis laimėjimas kiekvienam iš mūsų tapo įrodymu, kad per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą darni komanda gali sukurti produktą, sprendžiantį pasaulinio masto pagrindinius iššūkius, kylančius dėl besikeičiančios darbo situacijos. Be abejo verta paminėti, kad šis laimėjimas atvėrė kiekvienam iš mūsų naujas karjeros galimybes,“ – pasakoja Oskar.

Studentai sako, kad į hakatona vertėtų žiūrėti kaip į saviugdos ir savirealizacijos būdą. „Tai vieta, kur savo idėjas ir mintis galima paversti realybė, surasti bendraminčių, išbandyti save, pasikonsultuoti su specialistais. Tai verslumo ir komandinio darbo mokymai. Nepamirškime, kad tai galimybė patraukti potencialių partnerių, darbdavių ar net investuotojų dėmesį. Sunku žodžiais išreikšti, kiek daug galima nuveikti per 48 valandas. Geriau kartą dalyvauti nei šimtą kartų išgirsti“, – sako studentas Ernestas.

Pirmą kartą virtualiai surengtame inovacijų hakatone varžėsi tiek studentai, tiek inžinerijos, programavimo, multimedijų bei duomenų analitikos sričių profesionalai. Taip pat prisijungė ir technologijų bei inovatyvių verslo sprendimų entuziastai ar neseniai į technologijų sritį persikvalifikavę specialistai iš Lietuvos bei užsienio. Sėkmingiausiems hakatono dalyviams išdalintas 5000 eurų vertės prizinis fondas.

Vilniaus universitete studijos keturias savaites bus vykdomos nuotoliniu būdu

Nuo spalio 26 d. iki lapkričio 21 d. Vilniaus universitete (VU) studijų veiklos bus vykdomos nuotoliniu būdu. Išimtis, VU rektoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, būtų taikoma tik laboratoriniams ir kitiems praktiniams užsiėmimams, kuriems reikalinga VU esanti įranga, taip pat veikloms, būtinoms studijuojančiųjų baigiamiesiems darbams rengti.

2020 10 23 Kiemelis380x250„Ačiū visiems už supratimą ir susitelkimą, kuris leidžia universiteto gyvenimui sėkmingai tęstis ir tokiomis neapibrėžtomis aplinkybėmis. Vis dėlto mūsų visų sveikata yra svarbiausias prioritetas,  todėl raginu į tai žiūrėti atsakingai“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Nuo spalio 26 d. keisis ir VU Bibliotekų (VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), Centrinės bibliotekos ir kamieninių akademinių padalinių bibliotekų) darbo specifika – bus aptarnaujami tik Universiteto bendruomenės nariai, pateikę galiojančius pažymėjimus. Išimties tvarka gali būti aptarnaujami iš anksto užsiregistravę išorės lankytojai, norintys naudotis Centrinės bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomais kultūros paveldo dokumentais.

Rektorius atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu VU vykdomos suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos taip pat turėtų būti tęsiamos nuotoliniu būdu, o jei to padaryti neįmanoma, laikinai stabdomos. Visos kitos administracinės VU veiklos gali būti tęsiamos užtikrinant būtinas saugumo rekomendacijas, tačiau rektorius skatina padalinių vadovus atsakingai peržiūrėti savo komandų darbą ir naudotis galimybe planuoti jį pamainomis.

Visa informacija, susijusi su koronaviruso situacijos valdymu VU, skelbiama specialiame VU tinklalapio Covid-19 polapyje.

Matematinės prognozės ir psichologinis eksperimentas – po pandemijos pasikeitusiems vartojimo įpročiams nustatyti

Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum“

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro alumnė ir prestižinės Paryžiaus aukštosios normalinės mokyklos mokslininkė, kognityvinių mokslų daktarė Gerda Ana Melnik įsitikinusi – norint atlikti rimtus ir išsamius mokslinius tyrimus, problemą arba tiriamą objektą reikia išanalizuoti įvairių mokslų požiūriais. Tai padeda padaryti kognityviniai mokslai.

Vieno tokio tarpdisciplininio tyrimo ji ėmėsi kartu su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistais – mokslininkai kartu tirs, kaip COVID-19 pandemijos sukeltas stresas paveiks gyventojų vartojimo sprendimus, įpročius ir kokią įtaką tai darys Lietuvos ekonomikai. G. A. Melnik tikisi, kad į šį tyrimą įtrauktas psichologinis aspektas padės informatikų modeliuojamą vartojimo prognozę padaryti dar tikslesnę.

2020 10 21 Vartojimo prognozes380x250Kognityviniai mokslai – tik geriausiuose universitetuose

Kognityviniai mokslai yra viena naujausių mokslo sričių ir jų išmokti iš esmės galima tik tokiose prestižinėse institucijose kaip Masačusetso technologijos institutas, Harvardo ir Kembridžo universitetai, Paryžiaus normalinė aukštoji mokykla.

Jaunoji tyrėja tvirtina, kad jeigu norime rimtai ištirti žmogaus kognityvinius gebėjimus (kaip veikia jo smegenys, kaip jis patiria pasaulį, kaip apdoroja ir kaupia informaciją, kaip mokosi, priima sprendimus), nepakanka atskirai ištirti tik vieną iš jų vienos disciplinos požiūriu. Reikia tirti visą visumą, remiantis įvairiais mokslais.

„Kadangi šie nauji mokslai tiria kognityvines žmogaus funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesys, sprendimų priėmimas, mokymosi procesai, kalba, emocijos, savęs ir aplinkos suvokimas, tai šiuos tyrimus kartu atlieka įvairių sričių – neuromokslų, informatikos, filosofijos, lingvistikos, psichologijos, antropologijos – specialistai“, – aiškina kognityvinių mokslų daktarė. Viena pagrindinių prielaidų ta, kad žmogaus protas ir suvokimas yra mechanizmai, todėl juos galima aprašyti ne tik kokybiniu, bet ir kiekybiniu būdu. Kognityviniai procesai paremti abstrakčiu reiškinių atvaizdavimu smegenyse (mentalinėmis reprezentacijomis), o tie atvaizdavimai sąveikauja per tam tikrus procesus, panašius į algoritmą. Būtent šias reprezentacijas ir procesus kognityviniuose moksluose siekiama identifikuoti eksperimentiniu būdu, formaliai aprašyti ir matematiškai modeliuoti.

Pačiai mokslininkei viena įdomiausių kognityvinių mokslų tyrinėjamų sričių – žmogaus sprendimų priėmimo mechanizmas. Ir tai galima tirti labai išsamiai, skirtingų mokslų požiūriais, o sujungus tyrimo duomenis, gauti išsamesnius ir tikslesnius rezultatus.

„Žmogaus smegenyse yra sprendimų priėmimo algoritmas, todėl šį procesą galima tirti psichologiniu metodu (eksperimento būdu), neuromokslininkai naudotų skanerį ir tirtų, kas vyksta žmogaus smegenyse sprendimo priėmimo momentu, informatikai galbūt modeliuotų žmogaus sprendimą, priklausomai nuo reikšminių faktorių, kurie gali veikti žmogų“, – visapusiško tyrimo pavyzdį pateikia mokslininkė.

Aiškinamasi, kaip žmonės priima sprendimus

Magistrantūros ir doktorantūros studijų metu Paryžiuje mergina gilinosi į kognityvines kalbos funkcijas, į tai, kaip žmonės mokosi kalbų. Tuo metu ji dirbo laboratorijose ir atliko daug mokslinių eksperimentų, išmoko programuoti, modeliuoti ir vykdyti statistinę analizę. Panorusi šiose srityse pasitobulinti susirado Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute veikiančią Kognityvinių skaičiavimų grupę, vadovaujamą prof. Gintauto Dzemydos, ir buvo į ją priimta atlikti podoktorantūros tyrimų. Į Lietuvą jaunoji mokslininkė sugrįžo siekdama savo kognityvinių mokslų žiniomis praturtinti matematinius algoritmus, programas, modelius, net dirbtinio intelekto sistemas.

Sudėtingiems sprendimams priimti informatikai sukūrė daugiakriterių uždavinių sprendimo sistemas. „Paprastai tariant, kai žmonės priima sprendimus, juos veikia daug konfliktuojančių kriterijų. Pavyzdžiui, perkant mašiną norima, kad ji būtų geresnė, bet ir pigesnė, o to paprastai negali būti. Modeliavimo specialistai yra sukūrę modelius, į kuriuos suvedus svarbiausius kriterijus galima lengviau priimti sprendimą ir apskaičiuoti, koks pasirinkimo variantas optimalus“, – pavyzdį pateikia mokslininkė.

Tačiau, anot G. A. Melnik, vien matematiniais metodais sprendimų priėmimo ištirti gali ir nepavykti, nes žmogus nėra visiškai racionali asmenybė ir jo subjektyvūs sprendimo priėmimo veiksniai gali pakišti koją net taikant labai gerai apgalvotus matematinius metodus. Todėl mergina siūlo juos patobulinti kognityvinės psichologijos eksperimentiniais tyrimais.

Keičia vartojimo įpročius tendencingai?

Jaunoji mokslininkė kartu su Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkais COVID-19 krizės metu pradėtu tyrimu siekia išsiaiškinti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveiks gyventojų vartojimo sprendimus ir kokią įtaką tai turės Lietuvos ekonomikai. Mokslininkai daro prielaidą, kad koronaviruso krizė sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keis savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lems vienų verslo sektorių ekonominį pakilimą, o kitų – nuosmukį.

„Tai nereiškia, kad visi vienodai keis savo įprastas vartojimo strategijas, tačiau vartojimo elgesyje krizės metu tarp skirtingų grupių gali atsirasti tam tikrų dėsningumų, nes streso metu žmogus praranda kontrolę bei saugumo jausmą ir norėdamas juos susigrąžinti gali elgtis gana tendencingai. Žmonės iš esmės nemėgsta rizikos ir padarys viską, kad jos išvengtų, pavyzdžiui, per karantiną tai buvo labai akivaizdu dėl masinio tualetinio popieriaus ar kruopų pirkimo, ir taip žmonės elgėsi visame pasaulyje.“

Kita mokslininkų daroma prielaida – kad vieni verslo sektoriai nukentėjo labiau, kiti mažiau – atrodo akivaizdi. Tačiau, anot pašnekovės, penkių mokslininkų komanda bandys išsiaiškinti, kas tų verslų laukia netolimoje ateityje: ar žmonės eis į masinius kultūrinius renginius, ar labiau saugosis, ar žmonių perėjimas prie elektroninės prekybos per karantiną išliks kaip pirkimo įprotis, ar jis keisis, ar žmonės palaikys savo šalies ekonomiką ir pirks daugiau lietuviškų prekių, ar jiems tai bus nesvarbu.

Skirtingų scenarijų prognozės

Atliekant tyrimą, kuriuo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos po COVID-19 pandemijos ir kaip tai veiks ekonomiką, bus nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi scenarijai. Paklausta, kaip šie dalykai susiję su šalies ekonomika, mokslininkė sako, kad ekonomika ir yra sprendimų priėmimas, todėl jos situacija šalyje priklausys nuo to, kokius sprendimus – pirkti ar nepirkti, kurias prekes ar paslaugas pirkti – priims žmonės. O patį sprendimų vartoti priėmimą lems skirtingų scenarijų aplinkybės, kurios sukels vartotojui skirtingo lygio stresą.

Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kaip žmonės elgtųsi skirtingų scenarijų atvejais. Todėl visų pirma bus sudaryti trys hipotetiniai scenarijai, kurie turi didžiausią tikimybę išsipildyti artimoje ateityje ir sukelti skirtingas žmonių reakcijas priimant su vartojimu susijusius sprendimus, o šie turės įtakos šalies ekonomikai ar bent jau atskiroms verslo sritims (tokioms kaip mažmeninė prekyba namų apyvokos, elektronikos, laisvalaikio, tekstilės ir avalynės, maisto prekėmis arba turizmo, kultūros, finansų, maitinimo paslaugų sektoriai).

Mokslininkės teigimu, vienas realistiškiausių tikriausiai būtų Antrosios bangos scenarijus, kuris suponuoja, kad bus rimta epidemiologinė situacija ir su tuo susijusi grėsminga ekonominė situacija. Optimistinis – mūsų visų laukiamas scenarijus – kuriamas tikintis, kad greitai atsiras vakcina arba virusas mutuos ir daugiau nesugrįš. Na, o Neutralusis scenarijus sako, kad viskas vyks kaip dabar – šalyje bus koronaviruso atvejų, bet nedaug – mes kurį laiką gyvensime su virusu, bet be pandemijos ir tik su tam tikrais suvaržymais. Tačiau virusas bus aktyvesnis kitose šalyse ir tai gali veikti eksportą bei mūsų keliavimo, atostogų ar net renginių lankymo įpročius.

Tyrėjai naudos buvusių krizių duomenis

Kadangi tokios krizės kaip COVID-19 niekada anksčiau nebuvo, tirdami minėtus dalykus Vilniaus universiteto mokslininkai remsis ankstesnių panašių krizinių situacijų patirtimi ir jų metu sukauptais duomenimis. Tyrėjų pasirinkta 2008 m. ekonominė krizė į koronaviruso pandemiją panaši tuo, kad tuomet irgi kilo finansų krizė, bet nebuvo grėsmės gyvybei, nebuvo skelbiamas visuotinis karantinas. Ebolos, SARS epidemijos taip pat panašios į COVID-19, nes kėlė baimę dėl sveikatos, gyvybės, panašūs buvo ir jų suvaldymo metodai, bet jos buvo gana lokalios ir neišplito. Terorizmą išgyvenusių valstybių patirtis panaši tuo, kad tiek viruso, tiek teroro protrūkio aktai yra sunkiai prognozuojami ir valdomi, gali nutikti bet kada ir bet kur. Ir kas dar svarbu: valstybė ar bankas negali išgelbėti nuo abiejų nelaimių.

G. A. Melnik sako, kad, pavyzdžiui, Izraelyje vykstant terorizmo aktams sumažėjo kavinių lankomumas, krito tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimas, suaktyvėjo internetinė prekyba. Panašiai žmonės elgėsi ir dabar, įvedus karantiną dėl COVID-19 pandemijos.

„Remdamiesi šių trijų krizių duomenimis, darome prielaidą, kad visos krizės yra skirtingos, bet turi svarbių dabartinei krizei būdingų bruožų ir atsižvelgiant į šiuos panašumus mūsų keliamos hipotezės bus tiksliausios“, – tikina pašnekovė.

Informatikai, remdamiesi vartojimo bei vartotojų pasitikėjimo parametrais ir pasirinktų trijų praėjusių krizių duomenimis, sudarys matematinius modelius, kurių tikslas – prognozuoti, kaip žmonės vartos skirtingų scenarijų atvejais. „Į tyrimą stengiamės įtraukti kuo daugiau veiksnių, kurie galėtų šioje neįprastoje situacijoje padėti kuo tiksliau sudaryti ateities prognozes. Todėl remiamės ne tik jau esamais ekonominiais, statistiniais praėjusių krizių duomenimis, bet ir eksperimentų metu gautais psichologiniais duomenimis, kurie, tikimės, padės ateities vartojimo prognozę padaryti dar tikslesnę.“

Vartojimui įtakos turi ir emocijos

Akivaizdu, kad kol kas pagrindinė sprendimų dėl galimų ekonominių nuostolių priėmimo ir jų matavimo priemonė yra statistiniai duomenys. Tačiau kognityvinių mokslų atstovė siūlo nepamiršti, kad ekonomikos atsigavimas priklauso ir nuo žmonių elgesio, jų apsisprendimo vartoti ar ne.

„Emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. Be to, marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus. Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius“, – svarsto mokslininkė.

Anot jos, 2008 m. ekonominės krizės tyrimai rodo, kad nebūtinai tie žmonės, kurie turėjo mažiausiai pinigų, per krizę juos labiau taupė, o turtingesni pinigus tik leido. Garsūs ekonomistai siūlo potencialius vartotojus krizės metu skirstyti remiantis ne vien socialiniais rodikliais, bet atkreipti dėmesį ir į jų psichologinę būklę bei emocijas. Tai reiškia, kad jaunas išsilavinęs vaikinas ir sena močiutė pensininkė per krizę gali vartoti panašiai, nors nekriziniu laikotarpiu jų vartojimas labai skiriasi.

Vartotojai bus tiriami ir eksperimentu

Tyrimo metu bus renkama ir analizuojama gausybė duomenų: nuo statistinių, sociologinių iki psichologinių.

„Ypač svarbus informacijos šaltinis – vartotojų pasitikėjimo indeksui apskaičiuoti renkamų sociologinių apklausų duomenys, nes vartojimo indeksas yra iš tiesų neblogas rodiklis vartojimui nusakyti. Taip pat bus naudojami statistiniai duomenys, kurie parodys, kas buvo pirkta, vartota, kokiomis paslaugomis buvo naudotasi kelerių metų laikotarpiu Lietuvoje“, – aiškina pašnekovė.

Šio tyrimo naujovė – vartotojų jausenos matavimas, kuris padės įvertinti pokrizinį subjektyvų vartotojų nusiteikimą, ekonominės ir epidemiologinės situacijos vertinimą. Taip pat bus naudojamos neseniai pasirodžiusi COVID-19 streso skalė (Taylor et al., 2020) ir Hamson ir kolegų (2018) išplėtota pokrizinė vartotojų tipologija.

Sociologinės apklausos paprastai išryškina skirtumus tarp socialinių grupių, o G. A. Melnik kontroliuojamojo eksperimento būdu tirs ne tik tuos dalykus, kurie gali skirtis, bet ir tuos, kurie, kaip numanoma, gali būti bendri įvairioms socialinėms grupėms. Todėl kontroliuojamojo eksperimento metu nebus apsieita be sociologinių duomenų rinkimo, nes tyrėjams įdomu pažiūrėti, ar žmonės, kurie elgiasi panašiai, priklauso skirtingoms, ar panašioms socialinėms grupėms.

Bus teikiamos rekomendacijos valdžios atstovams

Kontroliuojamojo eksperimento metu bus tiriami keli šimtai didžiųjų miestų gyventojų, turinčių perkamąją galią. Tiriamieji ne tik bus klausiami, ar ketina ką nors pirkti artimiausiu metu, bet ir bus aiškinamasi, koks jų psichologinis asmenybės tipas, ar jų žodžiai ir veiksmai paprastai sutampa, ar ne, ar juos paveikė ir kaip paveikė koronaviruso krizė, koks jų požiūris į Covid-19 pandemiją.

Pasak G. A. Melnik, paprastai kontroliuojamieji eksperimentai yra vykdomi laboratorijose, tačiau norint pasiekti kuo daugiau dalyvių vis dažniau dalis jų perkeliama į internetinę erdvę. Kadangi šio tyrimo laikas yra neįprastai trumpas – jam skirta mažiau nei pusmetis, tai šią tyrimo dalį mokslininkė taip pat ketina perkelti į internetą ir atlikti pasinaudojusi jau neblogai ištobulintomis, patikrintomis eksperimentų platformomis. Atrodo, kad tokiu būdu vykstančius eksperimentus kontroliuoti sunku, bet mokslininkė tikina, kad tokių tyrimų metodologijos yra labai gerai išplėtotos ir sunkumų dėl to tikrai nekils.

Iš tyrimo metu gautų duomenų ir sukurtų prognostinių modelių paaiškės vartotojų emocinė būsena, kuri galbūt lems mažesnį ar didesnį vartojimą atskiruose verslo sektoriuose. Gautų duomenų pagrindu bus teikiamos rekomendacijos valdžios institucijoms ir verslui, o tai, tikimasi, padės priimti strateginius sprendimus dėl šalies ekonomikos atsigavimo.

Liudmila Januškevičienė
Vilniaus universiteto žurnalistė

Naują žurnalo „Spectrum“ numerį rasite čia

Ar kiekvienam startuoliui reikalingas mentorius?

„Su mentorių pagalba startuoliai auga beveik 4 kartus greičiau ir pritraukia net 7 kartus daugiau rizikos kapitalo, nei besivystantys savarankiškai,“ – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p direktorius Gintas Kimtys. Tuo per daugiau nei 20 metų verslo konsultavimo patirties įsitikino ir MITA projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius, įvairių verslo mokymų programų vadovas Ugnius Savickas. Pasak jo, greitas augimas yra esminė startuolio išgyvenimo sąlyga, todėl mentorių pagalba ieškant labiausiai pasiteisinančių sprendimų versle yra nepakeičiama.

2020 10 19 Ugnius Savickas380x250Ar pritartumėte, kad visiems startuoliams reikalingas mentorius?

Pagrindinė startuolio išgyvenimo sąlyga – greitis. Turint idėją ją reikia kuo greičiau testuoti rinkoje, o jei nepasiteisino – keisti, tobulinti. Tame dinamiškame, greitame procese dažnai dalyvauja jauni žmonės, naujokai toje industrijoje, neturintys daug patirties. Tad pagrindinė mentorystės misija yra pasidalyti patirtimi. Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys – meistro ir pameistrio santykis. Iš mentoriaus startuoliai gali sužinoti apie jo patirtis, klaidas, klausti patarimo. Todėl atsakymų taip ilgai nereikia ieškoti patiems. Dažnai verslai turi ne vieną, o kelis mentorius skirtinguose gyvavimo etapuose, kai susiduriama su besikeičiančiomis problemomis, klausimais ir iššūkiais.

Gal galite plačiau papasakoti, kaip vykdoma verslo mentorystė?

Savo struktūra ji mažai skiriasi nuo individualiosios mentorystės. Pirmiausia, būtina sąlyga, kad prižiūrima įmonė aiškiai suvoktų mentorystės poreikį ir turėtų aiškų klausimą, pavyzdžiui, kaip pasiekti kokį nors rezultatą, pritaikyti tam tikrą technologiją, sumažinti klientų skeptiškumą. O pačios konsultacijos vykdomos įvairiai. Jei mentorius linkęs dalytis žiniomis ir klientui aiškiau, ką daryti toliau, tai nebūtina dar penkis kartus susitikti, kad šį santykį būtų galima laikyti pavykusiu. Bet būna ir atvejų, kai įmonės prašo palydėti jas kokiame nors procese, tuomet vyksta periodiniai susitikimai ar net suformuojama kokia nors prižiūrinti grupė. Tai priklauso nuo klausimo sudėtingumo.

Ar pritariate, kad tik patyręs versle pralaimėjimų, nuopuolių ir pakilimų verslininkas gali būti geras mentorius kitiems? Kuo jūsų patirtis padeda konsultuojant startuolius?

Pritariu, kad patirtis reikalinga, jos neturint apsistotumėme ties teorinių žinių perpasakojimu. Aš turiu nemažai patirčių, kurias išgyvenu su klientais, bet esu ir pats kūręs verslų, turėjęs įvairių istorijų, sėkmių, nesėkmių. Aktyvus dalyvavimas verslo rinkoje man leidžia lengviau interpretuoti, kokį rezultatą startuolio veiksmai galėtų turėti. Bet taip pat svarbu suvokti, kad galutinį sprendimą imtis arba nesiimti kokio nors veiksmo turi priimti pati įmonė. Mentorius gali tik patarti. Apskritai mentoriaus veikloje reikalingas patirčių ir gebėjimo konsultuoti, girdėti startuolį duetas. Dažnai tenka kvestionuoti, ar klausimas, kurį man pateikė startuolis, tikrai yra tas klausimas, kurį jis nori išspręsti. Tenka pasigilinti į idėją, vertės pasiūlymą, ketinamus naudoti metodus, pardavimų technikas, o tada praverčia empatiška analitika, sugebėjimas išgirsti, įsijausti ir artikuliuoti taiklesnius savo patirties ir žinių pritaikymo būdus.

Ar Lietuvoje startuoliams ieškoti mentorių pagalbos populiaru?

Aplinka ir vykstančių renginių kiekis, mano nuomone, sudaro šiltnamio sąlygas startuoliams. Jei tik yra noro, įmanoma pasiekti bet kurį žmogų, mentorių. Žiūrint į visą ekosistemą, sakyčiau, kad motyvacinio užsipumpavimo yra daug, bet elementarių pradinių žinių labai mažai. Todėl dažnas startuolis išsikvepia susidūręs su pirmais iššūkiais, sunkesniais vadybiniais uždaviniais. Sutinku ir drąsių jaunuolių, bet daugeliui pritrūksta atkaklumo. O versle jiems tikrai ne kartą reikės pakovoti dėl norimo rezultato, todėl reikia daugiau užsispyrimo.

Kokias išskirtumėte esmines ankstyvos stadijos startuolių klaidas?

Esminė klaida – pernelyg didelis idėjos įsimylėjimas, tam tikra prasme – egocentriškumas. Kai taip nutinka, verslininkai nustoja girdėti klientą, mano, kad jis nieko nesupranta. Dar viena klaida – nenoras keistis. Verslininkai kartais pavojingai susitapatina su verslu (verslas lygu aš), todėl pokyčiai atrodo lyg pasaulio pabaiga. Tokiu atveju nesėkmės priimamos pernelyg jautriai, yra lydimos traumų. O juk tam tikru abstrakcijos lygiu verslas tėra mechanika – mes kuriame vertę, ir jei klientui jos nebereikia, arba mes pasikeičiame, arba ir mūsų nebereikia. Tada būtina nuspręsti – ar keičiamės, darome dirbtinį kvėpavimą, ar pjauname tą šaką. Dar vienas aspektas, kurį išskirčiau – pernelyg didelis vyresnės kartos verslininkų santūrumas, o jaunesnės kartos – optimizmas. Vyresnės kartos žmonėms kartais nedrąsu imtis didelių projektų, jiems užtenka savo verslą vykdyti lokaliai. O jaunimas dažnai įsivaizduoja, kad jau rytoj jų produkcija bus prekiaujama visame pasaulyje, nes tokia idėja dar niekam nėra kilusi. Vienus reikia pamotyvuoti ir padrąsinti, o kitus pristabdyti, nukreipti tinkama linkme.

Papasakokite, kas yra preakceleratorius ir kuo jis naudingas startuoliams.

Kompetencija yra trijų dėmenų – žinių, įgūdžių ir motyvacijos – visuma. Preakceleratoriaus tikslas – vos tik užgimus idėjai kurti startuolį, suteikti jo komandos nariams teisingų pradinių žinių, pamatą tolesnei veiklai. Nes, kad ir kokie motyvuoti verslininkai būtų, realybėje yra paprastų techninių, vadybinių dalykų, kuriuos tiesiog reikia padaryti, o padarius blogai pataisyti labai sunku. Preakceleratoriuje startuoliai gali pasitikrinti savo idėjas, suprasti, kaip viskas veikia, įsivertinti. Absolventai gali tiksliai apsispręsti – ar toliau plėtoti savo verslą, ar ne, ar dar reikia ką nors patobulinti, ko nors išmokti. Jie taip pat turės galimybę pasipildyti komandos nariais, susipažinti su investuotojais ir verslo angelais, dalyvauti renginiuose.

MITA projekto „TechHub“ preakceleratoriaus metu startuoliai turės asmeninius mentorius, kurie lydės juos viso projekto metu. Kuo tai svarbu?

Mentoriai yra kaip vitaminai. Be vitaminų augama vienu greičiu, su vitaminais – kitu. Mentoriai paspartina tam tikrų procesų taikymą, gali sutaupyti laiko ieškant paties produktyviausio būdo, metodo. Gal startuolis tą metodą atrastų pats, bet jam prireiktų pabandyti dvidešimt kitų metodų, kol surastų tinkamiausią. Be to, nuolatinė pagalba ir darbas su mentoriumi suteiks disciplinos, padės išlaikyti dėmesį svarbiems dalykams, kad nebūtų blaškomasi. Nes, jei įmonė dar neturi įgūdžių dirbti komandoje, entuziazmas ir energija rutinoje dažnai pradeda blėsti ir finišo tiesiojoje būna sunku susikaupti, pasiekti rezultatų.

Kaip bus organizuojamos veiklos preakceleratoriaus metu?

Tai bus intensyvus procesas, truksiantis tris mėnesius. Jų metu startuoliams kasdien vyks mokymai su aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio ekspertais, jiems bus suteikta literatūra, organizuojami susitikimai su kitais startuoliais, hakatonai. Iš viso numatyta dvylika preakceleratoriaus temų, apimančių verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitus klausimus. Kiekvieną dieną jų lauks įvairios veiklos nuo teorinių žinių įsisavinimo iki jų taikymo, savarankiškų užduočių atlikimo, pažangos aptarimo su mentoriais. Kasdien tam ketinama skirti po 2–4 valandas.

Ką patartumėte tiems, kurie turi inovatyvią idėją, bet dvejoja, ar dalyvauti pre-akceleratoriuje?

Natūralu, kad bijome daryti tai, ko nepažįstame, šiuo atveju – imtis verslo. Tačiau preakceleratorių būtų galimaprilyginti šuoliui į ežerą su penkiomis gelbėjimosi liemenėmis. Tai visiškas šiltnamis, skirtas pasimokyti, suprasti, išbandyti savo idėją saugioje aplinkoje. Be to, susipažinti su kitais startuolių įkūrėjais, investuotojais, pristatyti savo idėjas, konsultuotis su ekspertais. Net jei po preakceleratoriaus komanda nuspręstų, kad ši veikla ne jiems, įsivaizduojate, kiek sutaupytų savo pinigų? O jei norima toliau vystyti startuolį, tai gal net dešimt metų ieškojimų pavyktų sutaupyti. Manau, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio preakceleratoriaus, kuris kokybiškai suteiktų pagrindinių žinių, leistų lavinti įgūdžius ir skatintų motyvaciją. Tai daug efektyviau už renginius, kuriuose visi susirenka ir šaukia „aš galiu“, bet įgūdžių ir žinių negauna. Šioje programoje nebus perteklinių iliuzijų. Startuoliai bus supažindinti su blaiviu požiūriu, kad verslas – ne baubas, tik jam reikia žinių.

Registracija į preakceleratorių vyks iki spalio 23 d. Startuoliai ar komandos, dar neįkūrusios juridinio asmens, gali registruotis čia. Asmenys, neturintys komandos, tačiau norintys prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, gali registruotis čia.

Išsamiau susipažinti su preakcleratoriaus veiklomis galima:

  • Spalio 19 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime studentams. Registracija
  • Spalio 22 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime mokslininkams, doktorantams. Registracija

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

Studento Dariaus patirtis: studijos Taivano nacionaliniame universitete

Informacinių technologijų studentas Darius Laguckas pagal dvišalių mainų sutartį mokėsi Taivano nacionaliniame universitete. Jis pasidalino savo įspūdžiais, papasakojo apie studijas bei savanorystę.

Studijų dalykai

Praktikos bei teorijos santykis panašus, tačiau nėra atskirai skirta laiko pratyboms, tai dažniausiai reikėjo atlikti darbus savarankiškai arba grupėse. Bent iš dalykų, kuriuos buvo galima rinktis anglų kalba, turinys įdomus ir aktualus.

2020 10 14 FOTO 1

Dėstytojai nebijo pašmaikštauti, o kompiuteris ant suolo, tai nuotoliniu būdu paskaitoje dalyvaujantys kurso draugai.

Covid-19 ir nuotolinis mokymasis

Dėl COVID-19 ir nuotolinio mokymosi problemų nebuvo, dalis paskaitų vyko nuotoliniu būdu.

Su pandemija buvo susitvarkyta labai gerai, apribojimai buvo tik minimalūs – pastovus temperatūros matavimas ir pašalinių žmonių ribojimas universitete. Vienintelė problema buvo su skrydžiais – reikėjo keisti skrydį tiek nuvykstant, tiek grįžtant.

2020 10 14 FOTO 2

Universiteto miestelis labai didelis, dauguma studentų važinėja dviračiais.

Dėstytojai

Dėl pandemijos dalis dalykų vyko nuotoliniu būdu, dalis dėstytojų prisitaikė greičiau, kiti lėčiau, tai dėl to paskaitų tempas kartais turėjo būti greitesnis vien dėl to. Norint, kad viskas būtų aišku per paskaitas, reikia iš anksto pasižiūrėti paskaitos medžiagą.

Unversitetas yra geriausiai vertinamas Taivane, o bendrai pasauliniame reitinge patenka į top 70 universitetų.

2020 10 14 FOTO 4

Darius savanoriavo universiteto ir Mokslo ministerijos rengiamame projekte. Vyko kultūriniai mainai su mokyklų, ypač iš atokesniu regionų, mokiniais. Studentas turėjo nuotolines sesijas kiekvieną savaitę su mokiniais bei buvo organizuojamos ir kelionės į mokyklas su įvairiais užsiėmimais kaip kaligrafija, aitvarų darymas.

Kalba

Susikalbėti su dėstytojais bei kolegomis angliškai nebuvo jokių problemų. Teko atlikti kinų kalbos lygio nustatymo testą, todėl kalbą studijavau su trečią semestrą ją studijuojančiais studentais. Vietinės kalbos pagrindų mokėjimas padeda susikalbėti su vyresniais žmonėmis, ypač užsisakinėjant maistą.

2020 10 14 FOTO 3

Šventyklų yra visur, bet Pietiniame Tainan mieste jų ypač daug. Taip pat šis miestas garsus dėl skanaus maisto.

Finansai

Kainos yra panašios, kaip ir Lietuvoje. Nuoma, bei nekilnojamas turtas ten brangesnis, bet restoranuose galima pavalgyti pigiau (net ir už 3 eur ar mažiau).

Universitetas suteikia bendrabutį, galimi variantai: dvivietis kambarys, vienvietis bei vienvietis (suite) su virtuve. Vienviečio kambario nuoma apie 230 eurų per mėnesį. Miesto transporto mėnesinis bilietas apie 38 eur. Pigesni skrydžių bilietai į Taivaną 600-1000 eurų.

Pagrindinis universiteto miestelis pakankamai didelis (apie 113ha), todėl dauguma studentų turi nuosavus dviračius.

2020 10 14 FOTO 2

Taroko nacionalinio parko pabaigoje yra aukščiausiai virš jūros lygio esantis Wuling kelias (3,275m).

 

Tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda laimėjo tris bronzos medalius ir tris pagyrimo raštus

Tarptautinėje matematikos olimpiadoje, vykusioje nuotoliniu būdu, bronzos medaliais apdovanoti Dominykas Marma (mokytojai Leonas Narkevičius ir Povilas Tvarijonas) iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Vilniaus licėjaus mokiniai Matas Urbonas ir Aleksandras Melnik (abiejų mokytojas Benas Budvytis).

2020 10 14 Olimpiada380x250Pagyrimo raštais apdovanoti Dovydas Vadišius iš Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos (mokytojos Vilija Šileikienė ir Roma Petrošienė) bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai Juozapas Ivanauskas (mokytojai Zina Šiaulienė, Eduardas Juška ir Ingrida Brazauskienė) ir Mantas Bakšys (mokytoja Zina Šiaulienė).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prof. hab. dr. Artūras Dubickas ir asistentas dr. Aivaras Novikas.

Komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė 54 vietą iš 105 komandų.

Šiemet Tarptautinė matematikos olimpiada surengta jau 61-ąjį kartą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Prasideda registracija į „TechHub“ startuolių preakceleratorių

Vilniaus universiteto Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „TechHub“ – kviečia startuolių komandas, taip pat tuos, kurie nori prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, registruotis į preakceleratorių. Projekto metu startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba plėtos savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais.

2020 10 13 Registracija380x250Inovacijų ekspertas ir vienas iš preakceleratoriaus mentorių dr. Gediminas Rumšas teigia, kad dabar palankiausias metas kurti ir vystyti startuolius, nes rinkoje yra daugiau lėšų investicijoms nei idėjų, kurioms būtų galimapinigus panaudoti: „Rizikos kapitalo investicijoms į startuolius skatinti skirta daugiau nei 100 mln. eurų valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšų. Taigi patirties rinkoje yra, pinigų investicijoms irgi – dabar reikalingos komandos su degančiomis akimis ir idėjomis. Būtent jų ir laukiame preakceleratoriuje.“

Mokymų metu startuoliai išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes. Geriausiai pasirodžiusios komandos turės galimybę dalyvauti susitikimuose ir akceleratoriuose užsienyje. Planuojama, kad komandos preakceleratoriaus veikloms skirs iki 20 valandų per savaitę.

„Dar visai neseniai preakceleratoriai Lietuvoje buvo trūkstama startuolių ekosistemos dalis ir gauti svarbiausių žinių apie verslą ir inovacijas praktiškai nebuvo kur. Ši programa startuoliams leis išbandyti savo komandą ir idėją saugioje aplinkoje, niekuo nerizikuojant ir sulaukiant pagalbos kiekviename žingsnyje“, – sako MITA l. e. p. direktorius Gintas Kimtys.

Teikti paraiškas dalyvauti preakceleratoriuje gali startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus), taip pat inovatyvią idėją turinčios komandos, ketinančios įregistruoti įmonę preakceleratoriaus metu. Nevisiškai susiformavusioms komandoms mentoriai padės surasti trūkstamus komandos narius.

Registruotis taip pat gali komandos ir idėjos neturintys, tačiau norintys prisidėti prie kitų startuolių idėjų įgyvendinimo asmenys. Jiems skirta atskira anketa, kurioje reikia nurodyti savo kompetencijas ir įvardyti sritis, kuriose norima padėti startuoliams. Įvertinusi paraiškas projekto komanda sujungs atskirus asmenis su komandomis, kurioms reikia pastiprinimo.

Registracija į pirmąjį „TechHub“ preakceleratoriaus ciklą tęsis iki spalio 23 d. Atrinkti kandidatai bus kviečiami į motyvacinį pokalbį su preakceleratoriaus mentoriais. Startuoliai bus vertinami atsižvelgiant į jų vystomo produkto inovatyvumą, perspektyvumą ir komandos kompetencijas, galimybes išvystyti produktą. Įvertinus paraiškas dalyvauti programoje bus pakviestos 25 komandos. Preakceleratorius prasidės lapkričio 9 d.

Registracija startuolių komandoms

Registracija asmenims, norintiems prisidėti prie kitų komandų idėjų įgyvendinimo

Daugiau informacijos apie preakceleratorių

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

VU kancleris: universiteto unikalumas yra jo sėkmės raktas

„Kadaise universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai. Džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas“, – sako Vilniaus universiteto (VU) kancleris Nikita Ananjevas. Nors šias pareigas einančių asmenų darbai dažnai lieka „už kadro“, universiteto, studentų ir darbuotojų gerovei jie itin svarbūs. Kancleris ne tik padeda rektoriui valdyti universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, bet ir atsako už investicinių ir veiklos projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, neakademinių padalinių veiklos kokybę bei rezultatus ir turi daugybę kitų pareigų. N. Ananjevas pasakoja apie VU įgytą patirtį, universiteto planus ir naujoves.

2020 10 12 Nikita Ananjevas380x250Esate VU kancleris jau ilgiau nei trejus metus. Papasakokite apie savo patirtį dirbant universitete. Kuo ji skiriasi nuo jūsų senesnių darboviečių?

Iki tapdamas VU kancleriu vadovavau Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA), o prieš tai 20 metų dirbau bankų sektoriuje. Patirtis, kurią įgijau vertindamas projektus, dirbdamas kartu su patyrusiais Europos bankininkystės specialistais, valdydamas rizikingų aktyvų portfelį po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, prisidėdamas prie įmonių pertvarkymo, jų piniginių srautų valdymo, be abejonės, buvo itin naudinga. Svarbiausia buvo priimti greitus, tačiau pasvertus, rezultatyvius sprendimus, kartais neturint išsamios informacijos.

Darbas universitete, lyginant su ankstesnėmis darbovietėmis, sakyčiau, yra išskirtinis, reikalaujantis įvairių sričių išmanymo bei holistinio požiūrio. VU, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderis, perkopęs 440 gyvavimo metų, turi gilias tradicijas, stiprią ir įvairialypę bendruomenę, jungiančią dabartinį ir būsimą Lietuvos intelekto elitą – mūsų studentus, taip pat jiems talkinantį administracinį personalą, kitus darbuotojus. Be abejo, tokio dydžio universiteto valdymas ir veiklos organizavimas yra savitas, jam nėra artimų analogų bankininkystės ir verslo srityse, tačiau, mano giliu įsitikinimu, VU unikalumas yra jo sėkmės raktas. Savo laiku universitetas suteikė man teisinį išsilavinimą, tapusį pagrindu mano profesinei karjerai, džiaugiuosi, kad dabar aš galiu būti jam naudingas, prisidėti prie įvairių reikšmingų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo, VU bendruomenės gerovės.

Prie kokių svarbiausių VU vykdytų ar vykdomų projektų, reformų įgyvendinimo prisidėjote per savo kandenciją?

Tapęs kancleriu iš karto patekau į nemažą įgyvendinamų projektų ir pradėtų reformų sūkurį. Vienas iš svarbesnių darbų buvo VU biudžetavimo ir planavimo peržiūra, suteikiant VU vadovybei, Tarybos nariams, senatoriams galimybę turėti visa apimantį universiteto finansų vaizdą, planuoti išlaidas ir investicijas prioritetinėse srityse. Realizuojant VU pagrindinei veiklai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir apdairiai planuojant ir tvarkant finansus pavyko sukaupti tvarius bendrus universitetinius rezervus.

Taip pat aktyviai dirbama pagal valstybės DNR programą, siekiant universitetui palankių plėtros sprendimų. Neliko užmarštyje ir neakademinė sritis, kuri yra svarbi mūsų kasdieniniam darbui. Performuotas IT paslaugų centras, kurio kolektyvas dirba prie įsisenėjusių VU naudojamų IT sistemų pertvarkos.

Kita stambi kryptis buvo sėkmingai pabaigti senųjų paslaugų ir statybos direkcijų reorganizavimą į Turto valdymo ir paslaugų centrą, paremtą moderniais valdymo principais ir šiuolaikinėmis metodologijomis. Daliai žmonių tai buvo skausmingas procesas, kadangi personalo skaičių sumažinome daugiau nei šimtu darbuotojų, tačiau, žvelgiant iš VU pozicijos, perėjome į aukštesnį paslaugų teikimo lygį, kartu sutaupydami ūkio daliai skiriamų finansų resursus. Tai suteikė galimybę maždaug 800 tūkst. eurų kasmet nukreipti akademinių padalinių poreikiams. Apskritai siekiame modernizuoti VU aplinką, diegiame žaliuosius sprendimus, modernizuojame patalpų ir parkavimo aikštelių valdymą.

Kokius pokyčius, susijusius su universiteto ūkiu, finansais, vidaus tvarka, jūs norėtumėte matyti netolimoje ateityje?

Idealiu atveju norėtųsi, kad akademinius padalinius aptarnaujantis neakademinis personalas taptų nematomas. Žinoma, to, ko gero, realiame gyvenime niekada nebus vien dėl žmogiškojo faktoriaus, bet labai norėtųsi, kad nemaža dalis procesų būtų automatizuota, kad VU personalas galėtų koncentruotis tik į mokslą ir studijas. VU ūkį sudaro daugiau kaip 300 tūkst. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, daug žemės bei valstybinių miškų. Tad aktualu kuo labiau optimizuoti naudojamą turtą, identifikuojant VU veiklai naudojamą bei laisvą turtą, išskiriant tvarkytiną, parduotiną ir vystytiną pagal prioritetinius poreikius. Svarbūs išlieka ir nekilnojamojo turto inžinerinės infrastruktūros priežiūros klausimai. Su tuo glaudžiai susiję ir finansiniai srautai. Universitetas yra mokslo kalvė, ne pinigų, tad juos turime sunkiai uždirbti, o uždirbę naudoti taip, kad VU bendruomenė iš to gautų maksimalią naudą.

Kokie plėtros projektai šiuo metu vykdomi VU?

Didžiausi ir šiandien svarbiausi projektai yra susiję su VU plėtra. Pirmasis projektas, kuris be penkių minučių jau yra rangos stadijoje, susijęs su Medicinos fakulteto plėtra ir jų naujo pastato statybomis Santaros slėnyje, kad studentams būtų užtikrintos galimybės glaudžiai susieti ir derinti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais. Tai itin aktualu dėl didelio medicinos srities specialistų poreikio ir augančio studentų skaičiaus. Informatikos specialistų poreikis taip pat labai didelis, tad antrasis projektas susijęs su Matematikos ir informatikos fakulteto naujojo pastato statybomis. Bandysime centralizuoti šiuo metu po atskirus Vilniaus miesto kvartalus išsibarsčiusius šio fakulteto padalinius, įskaitant ir superkompiuterių lokacijas. Taip pat ketiname skirti dėmesio Chemijos ir geomokslų fakulteto naujojo pastato statyboms, kadangi tenka dirbti dar sovietmečiu įrengtose laboratorijose, kurios visai neatitinka nei saugumo reikalavimų, nei šios dienos poreikių.

Kokią įtaką jūsų darbui padarė karantinas, su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Karantino paskelbimas ne tik man, bet ir visam universitetui darbą apvertė aukštyn kojomis. Prasidėjus pandemijai sukūrėme darbo grupę koronaviruso prevencijos priemonėms nustatyti ir taikyti VU. Teko priimti įvairius sprendimus dėl nuotolinio mokymosi galimybių, darbo, įvairių renginių organizavimo, VU patalpų naudojimo, higienos priemonių užtikrinimo ir kt. Iki šiol, vis dar esant dideliam susirgimų skaičiui, tenka daug tartis, domėtis apie geriausių įmanomų sąlygų studentams sudarymą tokiu sudėtingu laikotarpiu. Tai ir buvo didžiausias iššūkis – greitai reaguoti į epidemiologinę situaciją šalyje ir sudaryti sąlygas VU tiek mokytis, tiek dirbti, socializuotis, kiek įmanoma mažiau rizikuojant sveikata.

Papasakokite, kas naujo planuojama Saulėtekyje esančioje VU dalyje. Kokių naujovių gali tikėtis ten besimokantys studentai ir bendrabučių gyventojai?

Ten išties numatoma daug naujovių. Apskritai džiugu, kad erdvės Saulėtekyje tampa vis modernesnės. Ten turime ir Gyvybės mokslų centrą, ir Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą. Neseniai atsinaujino Teisės fakultetas – jo pirmame aukšte jau buvo galima rasti ir kavinę, ir restoraną, o dabar ten bus ir erdvė, skirta VU Technologijų uosto reikmėms. Lygiai taip pat persitvarkys ir atsinaujins Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Kaip minėta, gavus finansavimą bus vykdomos Matematikos ir informatikos fakulteto bei Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos. Be to, jeigu pavyks laimėti konkursą dėl finansavimo, tikimės dalies mūsų „žaliosios“ darbotvarkės įgyvendinimo, diegiant saulės energetikos modulius Saulėtekio pastatuose. Pagrindinis mūsų siekis – koncentruoti mokslą į kuo mažiau lokacijų, kurios šiandien smarkiai apsunkina akademinės veiklos organizavimą ir reikalauja papildomų sąnaudų tiek iš VU prižiūrint tą turtą, tiek iš pačių studentų, kuriems tenka savo lėšomis nuolat migruoti tarp skirtingose miesto dalyse išsidėsčiusių VU pastatų.

Užsiminėte apie VU Technologijų uostą. Teko girdėti, kad tai vienas didžiausių projektų, kuriuo patikėjote ir kuriam skyrėte finansavimą. Kuo šis projektas, jūsų nuomone, svarbus?

Šis projektas itin prasmingas, kadangi atlieka labai svarbią užduotį – skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Mes suvokiame, kiek gabūs mokslininkai gali prisidėti prie žiniomis grįsto verslo augimo šalyje, todėl norime juos, taip pat studentus ir verslo atstovus suburti, suvienyti dėl bendrų projektų. Technologijų uostas yra patraukli vieta studentų saviraiškai, praktikos ir darbo vietų paieškai, startuolių plėtrai. Svarbi Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas „TechHub“ – suteiks galimybę jaunuoliams steigti startuolius, mokytis apie jų kūrimą, išplėtoti savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto. Visas veiklas Technologijų uosto dalyviai galės vykdyti naujosiose „TechHub“ patalpose Saulėtekyje.

Kokią VU viziją matote po penkerių, dešimties metų?

Apskritai VU vizija yra būti vienu geriausių Europos universitetų. Manau, einame puikia linkme – esame tarp 1,5 proc. geriausių universitetų pasaulyje. Tačiau kalbant apie tai, ką norėčiau matyti VU netolimoje ateityje, sakyčiau, kad aukštąją mokyklą, kuri žengia koja kojon su inovacijomis, technologijomis, o gal net yra vienu žingsniu priekyje šių procesų. Be abejonės, norėčiau, kad VU būtų sukurtos dar geresnės darbo sąlygos, integruojama daugiau automatizuotų procesų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad viskas priklauso toli gražu ne vien tik nuo paties universiteto, bet ir nuo valstybės politikos, visuomenės vertybių, biudžeto ir kitų aplinkybių.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos