Sidebar

Konkurse „Naujasis knygnešys 2019“ apdovanotas dr. G. Grigas

2019 06 25 Naujasis knygnesys785x400

 

2019 m. birželio 19 d. konkurso „Naujasis knygnešys 2019“ finale, tęsiant daugiametę tradiciją, apdovanotas naujasis knygnešys – žmogus, savo darbais ir pasiekimais nusipelnęs Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai.

 

Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas dr. Gintautui Grigui – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto afilijuotajam mokslininkui, pirmosios lietuviškos skaičiavimo mašinos „Rūta“ projekto vadovui, daugiamečiam lietuviškos kompiuterinės terminijos puoselėtojui.

Kaip sukurta dabartinė rektoriaus toga?

Vilniaus universitete (VU) birželio mėnuo – ypatingas, absolventams teikiami  bakalauro ir magistro laipsnio diplomai. Iškilmingų ceremonijų metu VU rektorius prof. Artūras Žukauskas dėvi iškilmėms skirtas regalijas.

2019 06 20 Rektorius Arturas Zukauskas380x250Toga kartu su pelerina, kepure ir grandine yra rektoriaus valdžios ženklai. VU rektoriaus toga ir pelerina pasiūtos pagal Jono Kazimiero Vilčinskio paveikslą. Priekyje – odos mezginiai, kuriuose, pasak dailininkės, pavaizduotas išminties arba žinių medis – lapas, žiedas, vaisius. Togai pasiūti dailininkė sunaudojo dešimt metrų medžiagos. Ji juokiasi, kad rektoriai, kuriems teko dėvėti togą, autorę keiksnoja – drabužis labai sunkus. Dailininkė aiškina, kad reikėjo pasiūti ne kokią vakarinę moterišką suknelę, o rektoriaus togą, puikios formos ir iškilmingą. Rektoriaus kepurė pasiūta pagal išlikusį originalų modelį. Papuošalas taip pat originalus – jį pagal seną formą išliejo J. Burneika. Vilniaus universiteto dokumentai, išlikę daiktai buvo impulsas, kuriuo kurdama galėjo remtis menininkė.

Dabartinės rektoriaus togos istorija prasidėjo tuomet, kai rektoriaus pareigas ėjo prof. Rolandas Pavilionis. Jis buvo pakviestas dalyvauti Italijoje, Bolonijos universitete vyksiančioje universitetų rektorių konferencijoje. Ten rektorius turėjo pasirašyti Didžiąją Europos universitetų chartiją. Kvietime buvo įrašyta, kad universitetų vyriausieji turi dalyvauti pasipuošę togomis, o Vilniaus universiteto rektorius tokios dar neturėjo. Šio darbo skubiai ėmėsi dailininkė Irena Vabalienė.

2019 06 20 Regalijos389x250Toga siūta ligoninėje

Ši rektoriaus toga siūta 1991 metais. Buvo praėję tik metai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, taigi dar buvo jaučiama prekių įvairovės stoka. I. Vabalienė šypsosi, kad tuomet buvo galima rasti tik juodos, pilkos ir rudos spalvų medžiagų. Raudonas rektoriaus togos pamušalas buvo specialiai gamintas Kauno tekstilės institute. Sunkiausia buvo surasti aksomo kepurei – jis turėjo derėti prie togos pamušalo.

I. Vabalienė siuvo togą ligoninėje, nes po Sausio 13-osios įvykių susirgo. Menininkė pasakojo, kad gydytojas jai sukdavo rankinę „Singer“ mašiną, jo kolegės padėjo karpyti medžiagą. Rektorius R. Pavilionis ateidavo matuotis togos į ligoninę.

„Kuo darbas sunkesnis, tuo geriau išeina“, – teigia autorė ir prisimena, kad, grįžęs iš rektorių konferencijos Italijoje, R. Pavilionis džiaugėsi, nes jo toga buvo ne prastesnė už kitų rektorių togas, kurių apdailai buvo panaudoti netgi kailiai.

2019 06 20 Rektorius Rolandas Pavilionis250x380

2019 06 20 Rolandas Pavilionis269x384Dailininkė tekstilininkė sukūrė ir Vilniaus universiteto Senato narių aprangą bei išsiuvinėjo Vilniaus universiteto vėliavą.

Vėliau – dar penkių universitetų togos

Be Vilniaus universiteto rektoriaus togos, I. Vabalienė dar yra sukūrusi kitų penkių universitetų rektorių togas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos, Lietuvos muzikos akademijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos. Kaip ir Vilniaus universiteto rektoriaus togą, dailininkė tekstilininkė kūrė jas su nuostata, kad tai yra žinybiniai drabužiai, ir stengėsi įsigilinti į tai, kokios rūšies specialistus ugdo universitetai, kokios universitetų vertybės.

Darbai: buvę ir dabartiniai

I. Vabalienė save vadina „daugiaplane“, nes penkiolika metų dirbo modelių namuose dailininke modeliuotoja, tačiau tuo neapsiribojo. Beveik 20 metų dirbo kino studijoje, ten kūrė kostiumus kino filmams. Tarp filmų kūrimo būdavo pertraukos, kai nereikėdavo dirbti, taigi I. Vabalienė domėjosi tekstile. Kilimų siuvinėjimas – kitas etapas, kuris, pasak menininkės, yra džiaugsmas dvasiai.

Be Vilniaus universiteto vėliavos, menininkė yra siuvinėjusi miestų – Pasvalio, Ukmergės, Šiaulių ir kt. – bei įvairių organizacijų, pvz., Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų ir kt. vėliavas, tačiau kūryba to nevadina, tai esąs tik darbas – tereikia tik kuo tiksliau atvaizduoti tam tikrą eskizą, pritaikyti spalvas.

Apie tai, kad galėtų baigti darbus ir gyventi be kūrybos, dailininkė tekstilininkė net pagalvoti negali. Jos žodžiais tariant, toliau yra begalinė diena.

Teksto autorė Kristina Urbaitytė

Nuotraukos Edgaro Kurausko ir iš VU archyvo

MIF absolventams įteikti diplomai: „Išsinešate ne tik žinias“

Vilniaus universitetas (VU) matematikos specialistus ruošia nuo pat įsteigimo – jau 440 metų, informatikos – nuo 1971-ųjų. Birželio 18-ąją svarbų žingsnį savo gyvenimo kelyje padėjo dar 292 Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventai. Iškilmingoje ceremonijoje šv. Jonų bažnyčioje jiems buvo įteikti bakalauro ir magistro laipsnio diplomai.

2019 06 19 Diplomu teikimas„Išsinešate ne tik žinias, šalia jų jums suteikiamas išsilavinimas, – sveikinimo kalbą pradėjo VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, – o kartu gaunate ir gebėjimą giliai suprasti, kritiškai bei kūrybingai mąstyti“. Pasak rektoriaus, žinios – greitai keičiasi ir absolventų tikslas yra jas pritaikyti keičiant pasaulį.

Absolventus, žengiančius į naują gyvenimo etapą, sveikinęs VU MIF Informacinių technologijų prodekanas dr. Povilas Treigys, sakydamas kalbą,  pabrėžė, kad studijų baigimo diplomas – tai formalumas: „Svarbiausia, kad šiais diplomais visiems įrodysite, galintys pradėti ir baigti iki galo didelį, kartais nuobodų, daug valios, pastangų ir nuolat gilinamų žinių reikalaujantį darbą“.

Ceremonijoje absolventus ir svečius taip pat sveikino įmonės „Asseco“ Lietuva įkūrėjas ir nepelno organizacijos „IOTA Foundation“ atstovas dr.  Evaldas Drąsutis, draudimo bendrovės „IF“ vyriausioji aktuarė bei Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narė Ilona Raibikienė, Informatikos studijų programos komiteto pirmininkas prof. Rimantas Vaicekauskas, Bioinformatikos studijų programos absolventas Leonas Rėčkus.

Studentų atstovas L. Rėčkus išrėžė drąsią, kolegas motyvuojančią kalbą: „Šiandien mes, visi čia susirinkusieji, esame nugalėtojai! Kad ir kiek būtume abejoję savo buvusiais sprendimais, rytojų mes pasitinkame kaip nugalėtojai – nugalėję vakar dienos iššūkius“.

VU rektorius ceremonijos metu įteikė net 266 bakalauro diplomus, iš kurių 26 – CUM LAUDE. MIF magistro laipsnius apsigynė 26 studentai, vienam iš jų įteiktas MAGNA CUM LAUDE, keturiems – CUM LAUDE diplomai.

Nuotraukų galerijos:

Programų sistemų bakalaurai ir magistrantūros absolventai

Bakalauro studijų absolventai

Nuotraukų autorius Edgaras Kurauskas

Magistro laipsnis – darbdavio įvertinimas, geresnės karjeros galimybės, didesnis atlyginimas

Tuo metu, kai Lietuvoje dramatiškai mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitete (VU) tęsti savo studijas kasmet pasirenka per 1300 būsimų magistrantų. Pasak specialistų, tokį studentų pasirinkimą lemia pamatuotas požiūris į savo karjeros galimybes, ekonominė nauda ir papildomų kompetencijų siekis, kuris sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje yra tiesiog būtinas.

2019 06 13 Magistro laipsnis380x250Stoja gilinti profesinių žinių

Pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai renkasi magistrantūros studijas, pasak VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovės Linos Kižinienės, yra noras gilinti savo profesines žinias ir bendrąsias kompetencijas.

„Šiuo metu universitete turime beveik 2800 studentų, pirmakursių ir antrakursių, kurie pasirinko studijas vienoje iš 130 magistrantūros programų, norėdami pagilinti savo profesines žinias ir patobulinti bendrąsias kompetencijas. Kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, derinti įvairius požiūrius, dirbti besikeičiančiomis aplinkybėmis – tai kompetencijos, kurios gali būti ugdomos tik akademinėje aplinkoje ir disciplinų įvairovėje“, – teigia VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.

Antroji priežastis – ekonominė nauda. „Dėl globalizacijos, darbo jėgos judėjimo ir technologijų poveikio šiandienos darbo rinka tampa vis dinamiškesnė. Beveik visuotinai sutariama, kad ateityje daugybė šiandien egzistuojančių profesijų bus nebereikalingos arba lengvai pakeičiamos. Dėl šių priežasčių vis daugiau darbdavių vertina magistro laipsnį ir išsilavinimo suteikiamas kompetencijas, o siekiant įsidarbinti į kai kurias aukštesnes darbo pozicijas magistro laipsnis yra būtinas“, – tvirtina L. Kižinienė.

VU absolventai „paklausesni“

Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė pasakoja, kad VU studijų kokybė leidžia šio universiteto studentams išsiskirti iš kitų šalies aukštųjų mokyklų studentų.

„VU daugelyje specialybių yra užsitikrinęs lyderystę visoje Lietuvoje. Universitetas sutraukia geriausiai besimokantį šalies jaunimą. Nors panašios studijos yra siūlomos ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, matome, kad VU savo studijų kokybe jas lenkia“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak pašnekovės, kokybišką išsilavinimą ypač vertina darbdaviai. Pastebima, kad, galėdami rinktis iš kelių kandidatų, jie mieliau įdarbina VU absolventus nei konkuruojančių universitetų studentus.

„Matome, kad VU absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje. Jie eina vadovaujančias pareigas įvairiose šalies įmonėse, valstybinėse įstaigose ir didelėse bendrovėse. Natūralu, kad geriausi absolventai Lietuvoje sulaukia ir geriausių darbo pasiūlymų“, – sako pašnekovė.

2019 06 13 Magistro laipsnis Laura Duksaite Iskauskiene380x250Turintiems magistro laipsnį – geresnės darbo pozicijos

L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, siekiant eiti vadovaujančias pareigas, ypač svarbus ir vertinamas tampa magistro laipsnis, o darbinantis į kai kurias vietas jis yra netgi privalomas.

„Vadovų rinkoje tai yra normali praktika. Priklausomai nuo pareigybės lygio, magistro laipsnis yra laikomas privalumu. Kai kuriems specialistams, norintiems kilti karjeros laiptais, yra tiesiog būtina turėti aukštesnį žinių lygį patvirtinantį magistro diplomą“, – teigia specialistė.

Anot jos, pastaruoju metu darbo rinkoje yra pastebima ryški tendencija – vis daugiau dėmesio skiriama specializuotoms magistro studijoms.

„Tai reiškia, kad žmonės, kurie studijavo, pavyzdžiui, technologijas, gamtos mokslus, grįžta į universitetą ir renkasi verslo vadybos magistrantūros studijas. Dažniausiai tai yra susiję su norimais karjeros pokyčiais. Tie žmonės, kurie pasirenka studijuoti vadybą, savo karjeros kelyje siekia vadovo pozicijos, todėl net ir dirbdami gamtos ar technologijų srityje ir turėdami reikiamų profesinių žinių, privalo gilinti ir plėsti savo kompetencijas verslo vadybos srityje“, – aiškina L. Duksaitė-Iškauskienė.

Vadovų paieškomis užsiimanti specialistė sako, kad tie studentai, kurie jau nuo studijų pradžios pradeda domėtis darbo rinka, dažniausiai pasiekia aukščiausius karjeros laiptelius.

„Jie turi aiškų planą, žino, kur norėtų dirbti, kelia sau aukščiausius reikalavimus ir turi didelių lūkesčių. Kai studentai patys jaučiasi atsakingi už savo ateitį, jų karjera vystosi kur kas sklandžiau ir yra sėkmingesnė“, – tikina L. Duksaitė-Iškauskienė.

Aukštesnis laipsnis – didesnis užmokestis

L. Kižinienė sako, kad, remiantis objektyvios aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos sistemos duomenimis, magistrantūros studijas baigusių žmonių darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei absolventų, turinčių tik bakalauro diplomą.

„VU magistrantūros studijų programų absolventų vidutinės draudžiamosios mėnesinės pajamos praėjus 12 mėnesių nuo studijų baigimo yra didesnės, palyginti su bakalauro studijų programų absolventų užmokesčiu. Kai kuriais atvejais šis skirtumas gali siekti netgi iki 50 proc.“, – tvirtina VU atstovė.

Tai, kad akademinis laipsnis dažnai garantuoja didesnį darbo užmokestį, patvirtina ir L. Duksaitė-Iškauskienė.

„Tuos, kurie skiria daug dėmesio ne tik diplomui, bet ir akademinėms žinioms, darbdavys tikrai įvertins. Aukštesnis išsilavinimas – aukštesnė pozicija – didesnis darbo užmokestis. Magistro laipsnis – tai pridėtinė vertė, kuri atsiskleidžia didesnio darbo užmokesčio forma“, – sako „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė.

2019 06 13 Magistro laipsnis Lina Kizinienė380x250Studijuoti grįžta ir po ilgos pertraukos

L. Kižinienė pasakoja, kad per dvejus metus VU galima praplėsti jau turimą patirties bagažą ir jį papildyti naujomis žiniomis.

„Daugybė VU studentų jau baigdami bakalauro studijas turi motyvacijos ir žino, kurioje srityje nori gilinti profesines žinias. Šie studentai iškart renkasi sau tinkamą magistrantūros studijų programą“, – aiškina VU atstovė.

Tačiau nemaža dalis bakalauro studijas baigusių ir po jų mokslų netęsusių absolventų, pasak L. Kižinienės, pirmiausia nori įvertinti darbo rinką. Tokie studentai į universitetą sugrįžta po pertraukos ir tik tada tęsia mokslus pasirinktoje magistrantūros studijų programoje.

„Turime daug laisvos sielos studentų, kurie pabaigę bakalauro studijas pirmiausia nori eksperimentuoti, išbandyti save įvairiose veiklose bei srityse ir tik po to pasirinkti sau tinkamiausią. Tokie studentai, prieš pasirinkdami magistrantūros programą, save atranda darbo rinkoje ir tik vėliau grįžta į akademinį gyvenimą. Pavyzdžiui, studentai į universitetą sugrįžta po vienerių, dvejų ar net penkerių metų“, – sako VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.

Nesunkiai suderina darbą ir studijas

Vos daugiau nei 30 proc. VU studentų yra vilniečiai, todėl, kaip pasakoja L. Kižinienė, visai likusiai studentų daliai nuo pat pirmosios studijų dienos tenka pasirūpinti savo išlaikymu sostinėje.

„Šie studentai naudojasi įvairiais finansinės paramos šaltiniais: stipendijomis, valstybės remiamomis paskolomis (iki 1900 eurų per metus, skirtų gyvenimo išlaidoms). Vis dėlto neturintiems papildomos tėvų paramos darbo užmokestis yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – sako VU atstovė.

Apie 60 proc. visų VU studijuojančių magistrantūros studentų turi darbą, o nemaža dalis jų dirba pagal specialybę. Tam, kad šiems studentams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos derinti darbą su studijomis, VU studijų programų tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į jų gyvenimo ritmą.

„Suprantame studentų poreikius, todėl daugelio VU magistrantūros studijų programų paskaitų tvarkaraščiai yra lankstūs, o paskaitos vyksta antroje dienos pusėje. Studijų ir darbo derinimas parodo aukštą studentų motyvaciją įgyti žinių ir kompetencijų“, – teigia L. Kižinienė.

Priėmimas į MIF magistrantūros studijas

2019 06 11 Priemimas i magistrantura763x290

Primename, kad vyksta priėmimas į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) magistrantūros studijas.

Norinčius stoti į MIF magistrantūros studijų programas kviečiame registruotis VU stojančiųjų sistemoje.

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas ir pageidavimų prašymuose koregavimas (tik internetu) vyksta iki birželio 27 d. 24 val.

SVARBU! Jeigu į pageidaujamą studijų programą yra stojamasis egzaminas ar motyvacijos vertinimas, tuomet užsiregistruoti būtina ne vėliau kaip likus 24 val. iki egzamino pradžios.

Studijas baigėte šiemet ir dar neturite diplomo rankose? Nieko tokio, registruotis galite dar ir neatsiėmę diplomų (kai kuriais atvejais tai netgi būtina!). Jūsų diplomo duomenys į sistemą bus perkelti automatiškai.

MIF siūlomų magistrantūros studijų stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo tvarkaraštis:

Programa

Vieta

Birželio 20 d. (ketvirtadienis)

Birželio 21 d. (penktadienis)

Modeliavimas ir duomenų analizė (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 203 aud.

13:00

 

Finansų ir draudimo matematika  (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 300 aud.

 

13:00

Informatika (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 102 aud.

10:00

 

Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 203 aud.
Ne vėliau nei 24 val. iki motyvacinio pokalbio kandidatas privalo atsiųsti motyvacinę esė
el. p.

 

10:00

Matematika (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 300 aud.

 

11:00

Programų sistemos (lietuvių/anglų k.)

Naugarduko g. 24, 102 aud.

10:00

 

Daugiau svarbios informacijos apie priėmimą į VU magistrantūros studijas rasite VU tinklalapyje.

Vilniaus universitetas pristato unikalią platformą alumnams

2019 06 10 alumnu platforma480x270

Vilniaus universitetas (VU) pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą.

Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.
2019 06 10 alumnu platforma380x250Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 m. sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė.

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.

MIF absolventai prisidėjo kuriant pensijų prognozavimo skaičiuoklę

Lietuvos aktuarų draugija (LAD) parengė skaičiuoklę, kuri padeda padėti priimti sprendimą, kaip elgtis įsigaliojus naujajai pensijų reformai. Prie šios skaičiuoklės kūrimo prisidėjo Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Finansų ir draudimo matematikos absolventai.
2019 06 07 Aldona Skucaite TEKSTEIki 2019 m. birželio 30 d.  antros pensijų pakopos dalyviai turi unikalią galimybę grąžinti Sodrai II pensijų pakopoje sukauptas lėšas.  Tokio sprendimo pasekmė – naikinama dalyvavimo II pakopoje „istorija“, todėl ir SODROS pensija nebus mažinama. Techniškai tai bus atliekama panaikinant Sodroje sukauptus neigiamus pensijos apskaitos vienetus. Jei II pensijų pakopos sąskaitoje yra daugiau lėšų nei pervesta iš SODROS, už perviršį bus nupirkti papildomi apskaitos vienetai.

Lietuvos aktuarų draugija parengė skaičiuoklę, kuri skirta padėti apsispręsti žmogui,  ar verta grąžinti lėšas į „Sodrą“, ar palikti jas II pakopos fonde.  Skaičiuoklėje šios abi alternatyvos vertinamos  aktuariniais metodais, t.y. atsižvelgiama į tikimybes, kad dalyvis mirs iki pensijos pradžios arba, atvirkščiai, sulauks pensinio amžiaus, į galimybę paveldėti II pakopoje kaupiamą turtą, prognozuojamą Sodros ir I ar II pakopos pensiją. Visos ateities pinigų  sumos yra aktuariškai diskontuojamos, t.y. apskaičiuojama dabartinė būsimų išmokų vertė, atsižvelgiant į mirtingumo tikimybę ir diskontavimui naudojant 2% palūkanų normą. Gauti rezultatai (dabartinės vertės) lyginami ir, jei skirtumas tarp jų viršija 10%, pateikiama išvada, verta grįžti į SODRĄ ar ne. Pagrindinės LAD skaičiuoklės prielaidos (investicijų grąža, pensijų vieneto kaina, darbo užmokesčio fondo augimas ir pan.) sutampa su SODROS pensijų skaičiuoklėje naudojamomis prielaidomis.

LAD skaičiuoklę galima rasti čia. Nėra garantijos, kad skaičiuoklės siūloma alternatyva pasirodys teisinga ateityje, nors paskaičiuota remiantis šiuo metu žinomomis geriausiomis prielaidomis. Būsima pensija priklauso nuo daugybės parametrų, kurių kitimo ateityje dažnai neįmanoma tiksliai prognozuoti. Skaičiuoklės tikslas – padėti žmogui priimant sprendimą remtis ne vien emocijomis ar intuicija, bet ir matyti aktuariškai pagrįstų skaičiavimų rezultatus.

2019 06 07 Pagridnine teksteSkaičiuoklę kūrė iš Lietuvos aktuarų draugijos narių sudaryta darbo grupė: Aldona Skučaitė, Aleksandras Četverikov, Edita Svetlauskienė, Evaldas Valeiša, Eugenija Bielauskienė, Ilona Raibikienė, Kęstutis Gadeikis ir Šarūnas Bazaras. Dauguma darbo grupės narių yra MIF Finansų ir draudimo matematikos studijų programos absolventai.

Aktuarai padeda savo klientams ir darbdaviams priimti objektyvius ir skaičiais pagrįstus sprendimus, kuria įgyvendinamus ir inovatyvius sprendimus finansinio pobūdžio uždaviniams, dažniausiai susijusiems su atsitiktiniais įvykiais, atsitinkančiais per ilgą laikotarpį, taip pat naudodami kontrolės procesus rezultatų stebėjimui ir modelių atnaujinimui laikui bėgant. MIF akademinių reikalų prodekanė A. Skučaitė džiaugiasi, kad LAD padeda ir gyventojams priimti svarbius sprendimus, prisideda ieškant sprendimų. Skaičiuoklė, kuri padės apsispręsti, kaip elgtis įsigaliojus naujajai pensijų reformai – puikus pavyzdys, kad aktuarai dalyvauja priimant tiek visuomenei, tiek atskiriems jos nariams aktualius sprendimus.

Rektoriaus Taurės bendrakomandinėje įskaitoje MIF užėmė II-ąją vietą

Gegužės 31 dieną į Vilniaus universiteto Aula Parva plūdo namuose treniruočių aprangas palikę, besišypsantys Universiteto sportininkai, treneriai bei visi, prijaučiantys ir besidomintys sportiniu Universiteto gyvenimu. Mažojoje Auloje vyko kasmetinis 2018/19 m. m. Tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus Taurei laimėti uždarymo renginys, simbolizuojantis dar vienų sportinių mokslo metų pabaigą Universitete.

„Šie metai Vilniaus universitetui – ypatingi, minime 440 metų sukaktį. Per daugiau nei keturis šimtus metų Universiteto tikslas visuomet buvo ne gauti, o duoti – žinias, kultūrą, mokslo pasiekimus, svarbiausia – šviesius ir stiprius išsilavinusius žmones Lietuvai ir pasauliui; įvairiapusius žmones, gebančius suderinti savyje ir profesionalaus, ir socialiai atsakingo,  sava bei visuomenės sveikata besirūpinančio asmens savybes. Besibaigiant šiems akademiniams metams, noriu nuoširdžiai pasidžiaugti  studentais, garbingai atstovavusiais savo fakultetams jau 19-us metus vykstančiose Rektoriaus taurės varžybose, o Universitetui – varžybose  Lietuvoje ir už jos ribų, bei padėkoti jų treneriams ir visiems kitiems, judėjusiems ir kartu judinusiems bendruomenę“ – sveikinimo žodžiais šventinį vakarą pradėjo VU Rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Sveikatos ir sporto centro direktorė dr. Ramunė Žilinskienė apibendrino ne tik praėjusių mokslo metų pergales ir pasiekimus, bet ir sveikatingumo iniciatyvas Universiteto viduje ir išorėje. „Atsigręžiame į besibaigiančius 2018/2019-uosius mokslo metus ir yra kuo pasidžiaugti: studentus, o ir kitus bendruomenės narius, kvietėme ateiti ir judėti,  pažinti įvairovę ir rasti sau priimtiniausias veiklas:  rugsėjį visus Vilniaus universitetus vienijome „BeActive“ savaite, gruodį vyko didžiausias iki šiol buvęs Sporto kino festivalis, pavasarį pasitikome Sveikatos diena; visus metus vyko Sveikatos laboratorijos, pratybos, mankštos, treniruotės (ir studentams, ir darbuotojams), į fakultetus atkeliavo „Sveikatos dėžės“.  Vasarą vėl pradėsime Universitetų vasaros iššūkiu, išsiplėtusiu gerokai už universiteto ir Lietuvos ribų – labai kviečiame visus studentus ir darbuotojus – judėti, registruoti ir taip įsitraukti į bendruomenišką sveikatinantį žaidimą!“

VU sportininkus bei jų trenerius pasveikino ir Fizikos fakulteto – 2018/2019 m.m. Rektoriaus Taurės varžybų partneris – dekanas prof. Juozas Šulskus. Vakaro metu buvo pagerbti Universiteto fakultetai-prizininkai, o jų dekanams ir atstovavusiems sportininkams įteiktos taurės.

Šiais metais I-ąją vietą bendrakomandinėje įskaitoje užėmė Medicinos fakultetas, čempionu tapęs pirmą kartą Rektoriaus taurės varžybų istorijoje! Iš viso fakulteto sportininkai surinko dešimt taurių.

II-ąją vietą bendrakomandinėje įskaitoje užėmė Matematikos ir informatikos fakultetas, o iškovotas septynias taures atsiėmė dekanas dr. Paulius Drungilas:

2019 06 04 Rektoriaus Taure MIF 2 vieta380x250Rankos lenkimo varžybos - I-oji vieta

Lengvosios atletikos varžybos - I-oji vieta

Futbolo varžybos - I-oji vieta

Keliautojų sporto varžybos - I-oji vieta

Svarsčių kilnojimo varžybos - II-oji vieta

Vaikinų krepšinio varžybos - II-oji vieta

Kroso varžybos - III-oji vieta

Bronza bendrakomandinėje įskaitoje atiteko Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetui. Dekanė prof. Aida Mačerinskienė atsiėmė penkių sporto šakų taures.

Likusios taurės iškeliavo į kitus Universiteto fakultetus: po dvi taures iškovojo Teisės fakultetas (futbolo varžybos - II-oji vieta; stalo teniso varžybos - III-oji vieta) bei Filologijos fakultetas (aerobinės gimnastikos varžybos - I-oji vieta; rankos lenkimo varžybos - III-oji vieta). Po taurę buvo apdovanoti Chemijos ir geomokslų fakultetas (tinklinio varžybos - III-oji vieta), Gyvybės mokslų centras (aerobinės gimnastikos varžybos - II-oji vieta), Filosofijos fakultetas (kroso varžybos - II-oji vieta) bei Fizikos fakultetas (keliautojų sporto varžybos - II-oji vieta).

Bendra 2018/19 m.m. Tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus Taurei laimėti rezultatų lentelė.

Apdovanojus aktyviausius Universiteto fakultetus, buvo pagerbtas 2018 metų Vilniaus universiteto geriausių studentų-sportininkų dešimtukas. 2018 m. geriausia VU sportininke išrinkta Komunikacijos fakulteto studentė, 2018 m. Pasaulio irklavimo čempionė Milda Valčiukaitė. Likusieji dešimtuko studentai: šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (EVAF), ilgų distancijų bėgikas, triatlonininkas Jaunius Strazdas (FsF), plaukikas Povilas Strazdas (TF), orientacininkė Vesta Aleliūnienė (MF), paplūdimio tinklininkai Ieva Dumbauskaitė (KF), Urtė Andriukaitytė (TSPMI) ir Lukas Každailis (EVAF), jėgos trikovininkas Antanas Baida (EVAF) ir plaukikė Justina Dilkaitė (MF).

Geriausių VU sportininkų 2018 metų pasiekimai.

Galiausiai, šakočiais tradiciškai padėkota VU komandoms, atstovavusioms Universitetui šiais mokslo metais, ir jų treneriams. Jų tarpe apdovanota ir 2018 metų Vilniaus universiteto geriausia komanda – VU merginų krepšinio rinktinė, trenerė Loreta Berūkštienė.

Pirmąją šventės dalį užbaigė Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis, drąsiai perimantis 2019/2020 m.m. Rektoriaus Taurės varžybų partnerio estafetę. Antros renginio dalies metu VU kavinėje pagerbti ir apdovanoti šių mokslo metų Lietuvos studentų čempionatų, tarptautinių SELL studentų žaidynių ir kitų varžybų nugalėtojai, taip pat aktyviausi VU treneriai ir darbuotojai.

Vakarą užbaigė šventinis tortas ir smagūs VU rinktinių prisistatymai, metų pergalių apžvalgos, sukurti video reportažai ir kt. Dėkojame visiems, šiais mokslo metais buvusiems, pagelbėjusiems bei judėjusiems kartu su VU Sveikatos ir sporto centru!

VU Sveikatos ir sporto centro informacija, fotografo Edgaro Kurausko nuotrauka

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku