Šių metų balandžio 11-12 dienomis Rygoje, Latvijoje vyko ketvirtoji Baltijos šalių HPC ir debesų kompiuterijos konferencija. Joje Lietuvą ir Vilniaus universitetą bei Matematikos ir informatikos fakultetą atstovavo informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.
Povilas Treigys su kolega. Organizatorių nuotr.
Prof. P. Treigys sako, kad dalyvavimas konferencijoje jį nustebino Lietuvos atstovų gausa –nedidelėje, ketvirtą kartą organizuojamoje konferencijoje dalyvavo VU Fizikos fakulteto atstovas dr. Mindaugas Mačernis, du atstovai iš VILNIUS TECH universiteto. „Tikėjausi, kad mažosios šalys tokios kaip Lietuva, Latvija ar Estija pasidalins savo patirtimis teikiant HPC resursus akademinėms ir ne tik bendruomenėms. Po pristatymų kiek netikėta buvo tai, jog kitos Pabaltijo šalys teikia resursus susitarimų pagrindu kelių universitetų bendruomenėms“, – pasakoja mokslininkas.
Šią konferenciją pirmieji pradėjo organizuoti Rygos technikos universiteto mokslininkai, projekto „HPC-Europa3“ komanda kartu su Tartu universiteto ir KTH Karališkojo technologijų instituto tyrėjais. Kadangi visoje Europoje kuriami nacionaliniai HPC kompetencijos centrai (NCC), prie ketvirtosios Baltijos šalių HPC ir debesų kompiuterijos konferencijos organizavimo prisidėjo šeši NCC, esantys Baltijos jūros regione: Latvija, Estija, Lietuva, Švedija, Suomija ir Danija.
Šiais metais konferencijoje skambėjo daug novatoriškų pranešimų apie HPC ir debesų kompiuterijos panaudojimą, panaudojimo sėkmės istorijas, kitų šalių teikiamas HPC ar debesų kompiuterijos paslaugas – nuo LUMI superkompiuterių panaudojimo ekosistemos iki kvantinės kompiuterijos.
Konferencijos akimirka. Organizatorių nuotr.
Prof. P. Treigys konferencijoje pristatė VU HPC resursus, pasakojo apie Lietuvos mokslo tarybos palaikymą ir fakultetų problemas su kuriomis susiduria HPC paslaugų teikėjai universitete. Pristatymo metu jis pabrėžė, kaip svarbu ir net būtina analogiškas paslaugas teikti centralizuotai bendruomenėms. „Tokiu būdu būtų išvengiama kelių neigiamų aspektų: priklausymo nuo projektinių šaukimų, kas neleidžia užtikrinti reikiamo personalo apimčių, gebančio padėti įgyvendinti našiuosius skaičiavimus HPC aplinkoje ir skirtingo teisinio atskirų institucijų reglamentavimo šias teikiant“. VU MIF mokslininkas taip pat dalyvavo panelinėje diskusijoje „Governmental Overview on Supporting the Use of HPC“. „Kartu su Švedijos, Latvijos ir Estijos atstovais diskutavome, kaip kurti užsakymų srautą ne tik nacionalinėms infrastruktūroms, bet ir europinių HPC infrastruktūrų efektyviam panaudojimui“, – pasakoja prof. P. Treigys. Kaip pabrėžia mokslininkas, konferencijoje dalyviai dalinosi savo finansavimo schemomis bei gerosiomis patirtimis. Po diskusijų su partneriais sėkmingą HPC resursų panaudojimo pavyzdį demonstruojančios šalys savo našiųjų skaičiavimų resursus teikia ne atskiro universiteto, bet ir regiono rėmuose.