Sidebar

Dvišaliai mainai: MIF studento Tomo patirtis Taipėjaus technologijų universitete Taivane

Tarptautinės dvišalės sutartys – VU ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du mokytis Australijoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Kanadoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų studentas Tomas Mikna pavasario semestre studijavo Taipėjaus technologijų universitete Taivane. Jis pasidalino savo studijų patirtimi, patarimais dėl finansų bei kelionių akimirkomis Taivane.

„Dėl COVID-19 nekilo jokių iššūkių, Taivanas – viena geriausiai virusą įveikusių valstybių, šalyje niekada nebuvo įvestas karantinas, todėl mokymasis visą laikotarpį vyko gyvai, beveik nebuvo apribojimų kelionėms šalies viduje.
Blogiausia COVID-19 pasekmė – atšaukti beveik visi universiteto renginiai ir kelionės mainų (ir ne tik) studentams. Tad teko daugiau keliauti savarankiškai ir su draugais“, – pasakoja Tomas.

2020 09 22 Taivanas1

Miesto vaizdas pro universiteto langus. Tolumoje kalnai – dažnas vaizdas gyvenat Taivane.

Studijų dalykai

Tarp anglų kalba siūlomų dalykų yra labai daug machine learning, deep learning ir panašių kursų. Taip pat kitoks studijų formatas – vietoje vienos teorijos ir vienos praktikos paskaitos (pratybų, seminaro) dažniausiai būna viena 3 val. trukmės paskaita. Daugiau savarankiško, o ypač – grupinio darbo. Ne visi dalykai turi egzaminus, kai kurių dalykų pažymys priklauso nuo asmeninio ar grupinio projekto.

2020 09 22 Taivanas2
Miesto vaizdas iš Taipei 101 dangoraižio. Taipei 101 —aukščiausias pastatas Taivane, nuo 2004 iki 2010 metų buvo aukščiausias pasaulyje. Iš čia puikiai matosi miesto dydis, o ypatingai – tankumas. Beveik visi pastatai mieste yra bent 10, dažnai virš 20 ar net 30 aukštų.

Dėstytojai

Universitete dėstytojai – įvairūs, nuo labai patyrusių, iki tokių, kurie patys mokosi dėstydami kursą. Visi dėstytojai draugiški, atsako į iškilusius klausimus, pataria, paaiškina. Dauguma anglų kalba kursus dėstančių dėstytojų kalbėjo neblogai. Turint galimybę siūlau rinktis užsienyje studijavusius profesorius – jų tiek anglų kalba geresnė, tiek požiūris vakarietiškesnis, laisvesnis. Universitete profesoriai turi labai daug laisvės – kiekvienas sprendžia, kokią vertinimo sistemą rinktis, kaip tikrinti lankomumą ir pan.

2020 09 22 Taivanas3

Taivanas yra puiki vieta mėgstantiems gamtą, žygius kalnuose. Kalnai sudaro didelę dalį šalies teritorijos, jie beveik visur: iki artimiausių kalnų galima nuvažiuoti autobusu ar net metro, važiuojant toliau – galima nuomotis automobilį. Aukščiausios viršukalnės beveik siekia 4 kilometrų aukštį, tad įdomių maršrutų čia galima rasti ir patyrusiam keliautojui. Itin elegantiškai atrodo kalnuose esančios žaliosios arbatos plantacijos. Beje, Taivane auginama žalioji arbata yra brangi net perkant Taivane – ji žinoma dėl aukštos kokybės.

Šalis

Šalis – labai skirtinga, įspūdį paliko tiek miesto tankumas, tiek nuostabi gamta, šiltas (karštas) oras vasarą. Taivanas – Kinijos, Japonijos ir JAV mišinys. Azijos valstybė su sava kultūra, tačiau taip pat labai vakarietiška. Viena geriausiai angliškai kalbančių šalių Azijoje, o gyventojai visuomet draugiški, neatsisako padėti. Taip patogu keliauti po pietryčių ir rytų Aziją – Filipinai, Korėja, Japonija, Tailandas ir daug kitų valstybių yra visai netoli.

2020 09 22 Taivanas4

Tradicinė arbatos gėrimo ceremonija.

Kalba

Klausyti paskaitų anglų kalba buvo kiek sunkiau, ypač iš pradžių. Daug dalykų, kurios išmokau lietuviškai, dėstytojams paminėjus angliškai – tampa neaiškūs, teko kartais terminus išsiversti. Tačiau po šiek tiek laiko įpratau klausyti paskaitų anglų kalba ir nebuvo sunku.

Daryti projektų pristatymus anglų kalba taip pat kiek sunkiau, bet aš jau turėjau šios patirties MIF, tad nebuvo nieko labai naujo. Paskaitos ir visos studijos anglų kalba buvo šioks toks iššūkis, bet manau mano anglų kalbos žinios, o taip pat pasitikėjimas savimi kalbant anglų kalba – labai patobulėjo.

2020 09 22 Taivanas5

Viena nuostabiausių mano aplankytų vietų – Orchid Island. Tai nedidelė Taivanui priklausanti sala garsi dėl nepakartojamo grožio bei vietinių čiabuvių. Net ir n-tajį kartą važiuojant aplink salą už kiekvieno posūkio kaskart atsiverdavo įspūdingi vaizdai. Ypatingą atmosferą čia sukuria ne tik žydras vanduo, saulė, gamta ir čia pat besistiebiantys kalnai, bet ir nerūpestingas vietinių gyvenimo būdas, jų spalvingai išdažytos tvoros ir pastatai.

Finansai, transportas, gyvenamoji vieta

Maisto kainos yra panašios kaip Vilniuje, galima rasti pakankamai pigaus maisto (porcija 2- 3€), tačiau ieškant pigesnių vietų pavalgyti reiktų vietinių pagalbos, nes tokias vietas kartais ir sunkiau rasti. Taip pat reikia žinoti, kokia yra tvarka, išsiversti meniu. Geresni restoranai, taip pat restoranai prie universiteto, dažniausiai turi ir anglišką meniu.

Transportas labai patogus – gyvenant netoli universiteto beveik visur galima nuvažiuoti viešais dviračiais, nuomos/gražinimo punktų yra labai daug visame mieste ir tikrai patogu bei pigu. Taip pat patogus metro tinklas, bilieto kaina – nuo 0,60€ iki 2€, priklausomai nuo atstumo. Jei studentams nuolaida ir suteikiama, ji nėra labai didelė.

Mieste taip pat labai daug autobusų, kurie pigesni nei metro, tačiau šiek tiek sudėtingiau jais naudotis. Keliaujant už miesto taip pat galima važiuoti autobusais ar traukiniais, tačiau paprasčiausia – išsinuomoti automobilį. Tam reiktų turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kadangi paprastas vairuotojo pažymėjimas ten negalioja.

Gyvenamoji vieta – brangi, ypatingai šalia universiteto. Kuo toliau nuo universiteto ir miesto centro, tuo nuoma pigesnė, tačiau toli gyventi nėra taip patogu – tiek universitetas, tiek ir dauguma pramogų yra miesto centre. Nuomos kaina šalia universiteto (300-500€) už paprastą kambarį. Galima rasti pigiau nuomojantis vietą bendrame kambaryje su kitais už 200-300€ per mėnesį.

Registracija dvišalių mainų studijoms vyksta iki spalio 1 d. Universitetų sąrašas čia

Vilniaus universitete kuriamas Lietuvos nacionalinis HPC kompetencijos centras

2020 09 21 HCP kompetencijos centras642x410
Vilniaus universitetas (VU) įsitraukia į tarptautinius visoje Europoje žinomus projektus. Vienas iš jų – EuroCC, kuriame dalyvauja VU mokslininkai dr. Povilas Treigys (Matematikos ir informatikos fakultetas) ir dr. Mindaugas Mačernis (Fizikos fakultetas). EuroCC glaudžiai bendradarbiauja su CASTIEL projektu – šie du projektai kartu užtikrins nuoseklią aukšto lygio superkompiuterių patirties sklaidą visoje Europoje.

EuroCC – itin platus tinklas visoje Europoje

Šiame projekte iš viso dalyvauja 32 šalys su turimais našiųjų skaičiavimų ištekliais. Projektų vykdymo metu siekiama sudaryti palankias sąlygas pasinaudoti geriausioms našiųjų skaičiavimų centrų HPC praktikomis. HPC – didelio našumo kompiuteriai, dar vadinami superkompiuteriais. Juos sudaro tūkstančiai procesorių, kurie analizuoja milijardus duomenų realiuoju laiku. Įvairius skaičiavimus superkompiuteris atlieka tūkstančius kartų greičiau nei įprastas kompiuteris.

EuroCC ir CASTIEL projektai padės spręsti esamas HPC įgūdžių problemas ir skatins bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi tarp skirtingų šalių tiek šalies viduje, tiek visoje Europoje. Projekto metu bus sukurtas visos Europos HPC kompetencijų žemėlapis, kuriame atsispindės turimi ištekliai ir žinių lygis visuose EuroCC kompetencijos centruose. Tai skatins bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi, dalijimąsi žiniomis tarp skirtingų organizacijų ir šalių.

„HPC kompetencijų centrai per šiuos EuroCC ir CASTIEL projektus išlygins kompetencijų skirtumus, sudarys galimybes akademinei bendruomenei, vidutiniam ir smulkiam verslui įgyti platesnes superkompiuterių panaudojimo kompetencijas. Dažnu atveju tik labai stambūs verslai turi pakankamai žinių, kaip pasinaudojus superkompiuteriais būti pranašesniems rinkoje“, – teigia dr. M. Mačernis.

Skaitmeninės kompetencijos – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis

Kiekvienas iš 32 nacionalinių kompetencijos centrų, kurie bus EuroCC tinklo dalis, kaip nacionaliniai HPC skaitmeninių kompetencijų centrai veiks atskirose šalyse. Tai leis mokslininkams, viešojo administravimo įstaigoms, taip pat įvairiems pramonės sektoriams naudotis superkompiuterių teikiamomis galimybėmis.

„Skaitmeninės kompetencijos – vienas svarbiausių dalykų ne tik naujųjų technologijų plėtojimo ir diegimo požiūriu – jos padeda orientuotis moderniame pasaulyje ir atlikti daugybę svarbių užduočių nuo prekių įsigijimo ir sąskaitų apmokėjimo iki profesionalaus darbo“, – sako dr. P. Treigys.

Pasak mokslininko, skaitmeninis raštingumas ir kompetencijos iki šiol aplenkia nemažą dalį visuomenės, todėl kasdieniame gyvenime skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip plačiai naudojami, kaip to dažnai reikalauja besikeičianti gyvenimo aplinka ir ypač – naujosios technologijos. Projekte bus siekiamasi suteikti galimybę superkompiuteriais naudotis kuo didesniam kiekiui suinteresuotųjų.

„Projekto metu bus bendradarbiaujama su visais besidominčiais, potencialiais ir esamais superkompiuterių naudotojais. Be to, atsiveria galimybės ir kitose veiklose – galimos jungtinės europinės magistrantūros studijos ar naudojimo prieigos prie vienų galingiausių pasaulio superkompiuterių“, – pasakoja dr. M. Mačernis.

Pasinaudoti superkompiuterių teikiamomis galimybėmis galima ir VU

VU Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetai našiųjų skaičiavimų srityje jau netrukus galės pasiūlyti mokslininkų bendruomenei petaflopų skaičiuojamosios galios resursus uždaviniams spęsti.

„Norint optimaliai panaudoti superkompiuterių teikiamas galimybes nepakanka turėti tik techninius resursus. Būtina auginti ir tobulinti savo kompetencijas, pavyzdžiui, dalijantis gerosiomis praktikomis. Būtent tokią galimybę ir užtikrina dalyvavimas EuroCC ir CASTIEL projektuose. Be to, Lietuva tapo EuroHPC nare, o tai atvėrė galimybę VU tapti Lietuvos nacionaliniu HPC kompetencijos centru ir būti šių projektų partneriu“, – sako dr. P. Treigys

Projektai EuroCC ir CASTIEL bus vykdomi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., bendras projektų biudžetas – 59 mln. eurų.

Vilniaus universitetas atveria COVID-19 infekcijos plitimo prognozes visuomenei

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

 

trumpalaike prognoze Lietuvai 1

 serganciuju prognoze Lietuvai 1

Duomenų šaltinis: https://sam.lrv.lt/koronavirusas

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis kovo 16 d. – rugsėjo 20 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant apibendrintą SEIR epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką iki 2020 m. lapkričio 15 d.

2020 04 27 20 35 1
A paveikslas

 A paveiksle (raudona kreivė) pateikiama patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusius ir mirusiuosius) skaičiaus aproksimacija nuo 2020 03 16 iki 2020 11 15, o taip pat suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė), suminis sirgusiųjų (rožinė kreivė) ir suminis mirusiųjų (juoda kreivė) skaičius. Taip pat pavaizduoti faktiniai atitinkamų rodiklių skaičiai. Raudona kreivė, be kita ko rodo, kada buvo pasiektas pirmasis pikas ir kad galima laukti antrojo susirgimų piko.

2020 04 27 20 36 2
B paveikslas


B paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirčių skaičių iki lapkričio 15 d.

2020 04 27 20 36 3

C paveikslas


C paveikslas rodo patvirtintų savaitinių susirgimų (kartu su pasveikusiais ir mirusiais) skaičių iki lapkričio 15 d. Šis paveikslas taip pat rodo, kurią savaitę planuojamas didžiausias susirgimų atvejų skaičius.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

Informacija pirmakursiams: pirmieji žingsniai

2020 09 02 Informacija pirmakursiams

Sveikiname įstojus į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF)! Įstojusiųjų laukia įdomus laikotarpis – studijų pradžia. Būsimieji studentai dažnai klausia, kur ieškoti tikslios informacijos apie studijas, kas jų laukia pirmosiomis savaitėmis. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kaip sėkmingai pasiruošti naujiems studijų metams.

 

COVID-19: aktuali informacija studentams ir darbuotojams

2020 03 25 Virusas380x250Informacija apie 2020/2021 rudens semestrą

Didžioji dalis užsiėmimų 2, 3, 4 kurso bakalauro ir 1, 2 kurso magistrantūros studentams vyks nuotoliniu būdu.

Didžioji dalis 1 kurso bakalauro praktinių užsiėmimų vyks kontaktiniu būdu auditorijose, o teorinės paskaitos – nuotoliniu būdu.

Atsiskaitymai, egzaminai gali vykti kontaktiniu būdu auditorijose. Apie atsiskaitymo formą informuos dalyko dėstytojas.

Tikslesnę informacija apie nuotolinius ir kontaktinius užsiėmimus rasite tvarkaraštyje.

Užsiėmimas vykstant kontaktiniu būdu auditorijose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Auditorijose sužymėtos vietos, kuriose sėsti negalima, kad būtų užtikrinta, jog tarp studentų būtų bent 1 m. atstumas.

! Prašome Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojus ir studentus aktyviai tikrinti VU elektroninį paštą.

Visą ir nuolat atnaujinamą su darbu ir studijomis koronaviruso situacijoje susijusią informaciją rasite: https://www.vu.lt/covid-19

 

 

Monika apie Erasmus+ studijas Bolzano universitete Italijoje

Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų studentė Monika Barauskaitė 2020 m. pavasario semestre pagal Erasmus+ programą studijavo Bolzano universitete Italijoje.

Pirmasis iššūkis su kuriuo susidūrė Monika – COVID-19 protrūkis Europoje pirmiausia prasidėjo šiaurės Italijoje. „Iš pradžių buvo sunku psichologiškai, buvau pasimetusi, nežinojau, ką daryti, ar grįžti namo, ar ne, nes kasdien sulaukdavau daug žinučių iš artimųjų ir draugų su klausimais, kaip man sekasi ir ką galvoju daryti, ar nebijau.

Visgi, nusprendžiau likti ir dabar to nei kiek nesigailiu – aprimus pandemijai spėjau apkeliauti visas vietas, kurias buvau susiplanavusi ir iš šių mainų pasiimti viską, ką galiu“, – savo patirtimi dalinasi Monika. Ji taip pat apsilankė Venecijos karnavale, Veronoje.

2020 09 18 Venecija

Dėl pandemijos studentė galėjo išeiti tik į parduotuvę, bet ji įžvelgia ir teigiamą šios situacijos pusę – geriau susipažino su kitais mainų studentais, kurie gyveno bendrabutyje.

Kitas iššūkis su kuriuo teko susidurti Monikai – nuotolinis mokymasis. „Visos paskaitos vyko 100 proc. – dėstytojai vesdavo visas tiek teorines, tiek praktines paskaitas, ragindavo aktyviai dalyvauti paskaitose, suteikė galimybę konsultuotis, todėl jokių problemų nebuvo ir visus egzaminus išsilaikyti pavyko.

Tikrai nesigailiu, kad nusprendžiau likti savo studijų mainuose, nes, nepaisant COVID-19 situacijos, turėjau vieną geriausių ir vertingiausių patirčių savo gyvenime, bei išmokau labai daug dalykų, susijusių ne tik su mokslais. Todėl rekomenduoju nepabijoti ir pasinaudoti studijų mainų galimybe kiekvienam!“, – sako studentė.

Monika taip pat pasidalino patirtimi – papasakojo apie studijų dalykus, dėstytojus, universitetą ir finansus.

2020 09 18 Gardos ezeras

Studijų dalykai

Bolzano universitete dalykai yra po 6 kreditus, todėl buvau pasirinkusi 4 dalykus: Web and Internet Engineering, Application Engineering, Information Security, Databses and Modeling (12 kreditų). Semestras trunka nuo vasario pabaigos iki birželio pradžios, bet paskaitų yra daugiau (3 dalyko paskaitos per savaitę – 2 teorinės ir 1 praktinė). Tačiau iki egzaminų būna 2 savaičių pertrauka ir jie gali trukti iki pat liepos vidurio.

Praktinės paskaitos padeda įsisavinti teorines žinias ir joms skiriama daugiau dėmesio. Kiekvienas uždavinys būna išsprendžiamas iki galo, kad visi suprastų.

Dalykų turiniu ir kokybe buvau labai patenkinta, nes dėstytojai motyvuodavo mokytis ir vietiniai studentai buvo motyvuoti, norėjosi nuo jų neatsilikti :)

Literatūros šaltinių, tokių kaip knygos ar straipsniai, daug nebuvo ir jie buvo tik rekomenduotini – norint geriau įsisavinti medžiagą. Visą paskaitų medžiagą dėstytojai jau prieš paskaitą sukeldavo į e-mokymosi sistemą.

Dėstytojai

Dėstytojai labai motyvuoti ir norintys padėti. Buvau labai nustebinta šia jų motyvacija ir skatinimu klausti, jei kas nors neaišku. Kadangi man teko mokytis online, visi dėstytojai siūlydavosi privačiai susiskambinti per MS Teams ir pakonsultuoti, jei kas nors neaišku arba klausti paskaitų metu.

Visos paskaitos vyko 100% ir dėstymo kokybė – labai gera, beveik nesijautė, kad paskaitos vyksta ne gyvai, o internetu. Taip pat beveik visi dėstytojai savo paskaitas įrašinėjo ir buvo galima peržiūrėti jas vėliau.

2020 09 18 Verona

Kalba

Šiame universitete anglų kalba – pagrindinė dėstymo kalba, kadangi čia besimokantys studentai turi mokytis dalykus visomis 3 kalbomis (anglų, italų ir vokiečių). Todėl tiek administracija, tiek visi dėstytojai ir studentai kalba angliškai.

Dėstymas – aiškus ir kokybiškas (kalbos atžvilgiu), nusiskundimų tikrai neturiu, visada pavykdavo susikalbėti tiek su dėstytojais, tiek su vietiniais studentais. Bendrabučio administracija taip pat laisvai kalba angliškai.

Finansai

Rekomenduoju gyventi bendrabutyje, nes jie labiau panašūs į viešbučius, o ne į bendrabučius ir yra pigesni (~300 Eur). Butų/kambarių nuomos kainos labai didelės (~400-600 Eur.). Stipendijos užtekdavo tik bendrabučio nuomai ir maistui, o norint pakeliauti ar eiti į kavines/barus, reikėtų pasirūpinti papildomais finansais, nes kainos yra didesnės nei Lietuvoje.

Gyvenant ne centre (vienas bendrabutis yra pačiame centre, o aš gyvenau bendrabutyje, kuris yra ~2km nuo centro) rekomenduoju įsigyti viešojo transporto abonementą (abo+), kuris galioja visame regione (tiek miesto autobusams, tiek tarpmiestiniams traukiniams ir autobusams, kai kuriems keltuvams). Taip pat, čia labai populiaru keliauti dviračiais, gerai išvystyti dviračių takai.

Registracija Erasmus+ studijoms vyksta iki rugsėjo 24 d. Pavasario semestro universitetų sąrašas čia. Daugiau informacijos apie Erasmus+ programą ieškokite Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus interneto svetainėje.

 

Kas dirba fakultete?

Siekdami supažindinti jus su #MIF administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Tarptautinių studijų koordinatorė, Justina Krauledaitė

2020 09 17 Justina Krauledaite380x250Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Konkurencingas, tarptautiškas, solidus.

Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Kauno technologijos universitete Sociologijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Studijų metais aktyviai dalyvavau ne tik mokslinėje, bet ir studentų atstovybės socialinėje ir akademinėje veikloje. Studijų metai man – vienas įsimintiniausių ir smagiausių laikotarpių. Pasinaudojau galimybe išvykti į mainų studijas Suomijoje ir vėliau, Pietų Korėjoje. Bene labiausiai įsiminė seminarai ir diskusijos su studentais iš skirtingų šalių. Skirtingos įžvalgos, nuomonės ir patirtys diskusijų metu padėjo lavinti kritinį mąstymą ir toleranciją.

Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Mielai atsakysiu su studijų ir praktikos mainų organizavimu bei užsienio studentų priėmimu susijusius klausimus.

Kviečiame studentus dalyvauti Programavimo olimpiadose

Kviečiame dalyvauti atrankinėse varžybose į Pasaulinę studentų programavimo olimpiadą (ICPC – International Collegiate Programming Contest) ir Open Cup serijoje.

Varžybos yra komandinės. Komandą sudaro trys ar mažiau narių. Dalyvauti gali visų kursų VU MIF (arba ir kitų fakultetų) studentai.

Dalyviai sprendžia uždavinius – sudaro jų sprendimo išbaigtas programas. Sudarytos programos siunčiamos testavimo sistemai, kuri patikrina jų teisingumą. Viskas vyksta automatiniu režimu internete.

Šios varžybos – tai pasirengimas Olimpiadai, kurios ketvirtfinalis planuojamas spalio mėn. Geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į pusfinalį, kuris turėtų vykti Reikjavike (Islandija).

2020 09 16 Programavimo olimpiada380x250VU studentai net du kartus pateko į Pasaulinės studentų programavimo olimpiados finalą: 2017 metais finalas vyko JAV (34 vieta), o 2018 metais – Pekine (Kinija), kur buvo užimta 12 vieta ir iškovotas bronzos medalius.

Atranką į Olimpiadą lems ir Baltijos šalių turnyras (vadinamas Baltic Selection), kuriame dalyvaus ir komandos iš Estijos bei Latvijos universitetų, ir KTU bei VGTU. Planuojama, kad atranka vyks MIF STSC (Šaltinių g. 1A) kompiuterių klasėse. Konkretus turnyrų laikas ir vieta bus patikslinti.

Open Cup serija tęsiasi visus mokslo metus (iš viso būna apie 20 etapų) ir vyksta sekmadieniais taip pat MIF STSC, nuo 10 iki 15 val. Open Cup serijos rezultatai irgi lemia atranką į Olimpiadą. Pirmasis etapas planuojamas rugsėjo mėnesį. Prisijungti galima nuo bet kurio etapo.

Studentai taip pat aktyviai dalyvauja ir Codeforces turnyruose (tiek individualiai, tiek komandomis), programavimo stovyklose, kitose atvirose tarptautinėse olimpiadose. Paskutiniųjų kelių mokslo metų MIF komandų pasirodymus galima pamatyti čia.

Registracija vyksta el. paštu

Nurodykite temą Olimpiados 2020, vardą, pavardę, kursą ir studijų programą. Galite jau susiburti ir į komandas (ir sugalvoti komandos pavadinimą), priešingu atveju –  komandos bus suformuojamos atsitiktiniu būdu. Gali išlikti tos pačios (arba šiek tiek pakeistos) praėjusių metų dalyvių komandos.

Pastabos.     

1. Programavimo kalbos: C/C++, Java, Delphi, Python, Perl ir kt.

2. Užduočių formuluotės anglų kalba.

Vladas Tumasonis

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos