Sidebar

Vilniaus universitetas atveria COVID-19 infekcijos plitimo prognozes visuomenei

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

 

trumpalaike prognoze Lietuvai 1

 serganciuju prognoze Lietuvai 1

sumine prognoze Lietuvai 1

Duomenų šaltinis: http://www.stat.gov.lt

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis rugsėjo 1 d. – lapkričio 20 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant apibendrintą SEIR epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2020 04 27 20 35 1
A paveikslas

A paveiksle (raudona kreivė) pateikiama patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusiuosius ir mirusiuosius) skaičiaus aproksimacija nuo 2020 09 01 iki 2020 12 31. Taip pat suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė), suminis sirgusiųjų (rožinė kreivė) ir suminis mirusiųjų (juoda kreivė) skaičius ir pavaizduoti faktiniai atitinkamų rodiklių skaičiai.

2020 04 27 20 36 2
B paveikslas


B paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirusiųjų skaičių iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2020 04 27 20 36 3

C paveikslas


C paveikslas rodo patvirtintų savaitinių susirgimų (kartu su pasveikusiais ir mirusiais) skaičių iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

Lietuvos matematikų draugijos LXI konferencija

2020 12 01 LMD koferencija

2020 m. gruodžio 4 d. 61-oji Lietuvos matematikų draugijos konferencija vyks nuotoliniu būdu (naudojant MS Teams). Registracija

PROGRAMA (atsisiųsti)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI (prisijungti)
10.00–10.15 Konferencijos atidarymas
10.15–11.15 Jörn Steuding (Viurcburgo universitetas). From Squares and Circles to Elliptic Curves. Abstract.
11.15–12.00 Jonas Šiaulys (VU), Kęstutis Kubilius (VU). Atsitiktiniai procesai draudoje ir finansuose.
12.00–12.45 Olga Štikonienė (VU), Alfredas Račkauskas (VU), Remigijus Leipus (VU). COVID-19 Lietuvoje: matematiniai ir statistiniai modeliai.
17.15 Konferencijos uždarymas (prisijungti)

PRANEŠIMAI SEKCIJOSE
1. Algebra, skaičių teorija ir geometrija (Algebra, Skaičių teorija, Geometrija, Topologija, Matematinė logika, Funkcijų teorija) (prisijungti)
2. Stochastiniai metodai ir modeliai (Atsitiktiniai procesai, Finansų ir draudimo matematika, Statistika, Tikimybių teorija) (prisijungti)
3. Matematikos taikymai (prisijungti)
4. Diferencialinės lygtys ir skaičiavimo metodai (prisijungti)
5. Matematikos istorija ir didaktika (Matematikos istorija, Matematikos ir informatikos dėstymo metodika) (prisijungti)
6. Teorinė informatika (prisijungti)

Programinė įranga. Pranešimai bus skaitomi nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams. Pranešėjai ir klausytojai gaus pakvietimus prisijungti (registracijoje nurodytu elektroninio pašto adresu).
Rekomenduojame iš anksto įsidiegti MS Teams programą (nors yra galimybė jungtis ir per naršyklę).

Kviečiame dalyvauti!

„Studentas vienai dienai“ VU MIF vyko nuotoliniu būdu

Lapkričio 9-20 d. vyko „Studentas vienai dienai“ renginys, kurio metu moksleiviai registravosi ir jungėsi į Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojų paskaitas.

Į Matematikos ir informatikos fakulteto paskaitas užsiregistravo apie 1320 moksleivių. Jie galėjo rinktis iš MIF siūlomų 35 paskaitų.

2020 11 24 Studentas vienai dienai380x250Moksleiviai turėjo galimybę apsilankyti paskaitose, kurias klauso bioinformatikos, duomenų mokslo, ekonometrijos, finansų ir draudimo matematikos, informacinių technologijų, informacinių sistemų inžinerijos, informatikos ir programų sistemų bakalauro studentai.

Tik moksleiviams skirtų paskaitų metu buvo pristatyta ekonometrijos ir programų sistemų studijų programos, paskaita moksleiviams apie tai, kuo skiriasi universitetas nuo mokyklos, dėstytojas nuo mokytojo, o paskaita nuo pamokų ir paskaitą moksleiviams apie universitetinę matematiką vedė doktorantai – A. Medžiūnas ir Vytenis Šumskas.

„Per paskaitą buvo pateikti interaktyvūs pavyzdžiai, kaip tiek matematikoje (pavyzdžiui, geometrinis taškas), tiek kasdienėje kalboje (žodžiai: daiktas, būtybė) yra objektų, kurių neįmanoma apibrėžti, kuriuos žmonės suvokia tik intuityviai ir kaip iš jų konstruojama matematikos aksiomatika ir teorija. Mokiniai nustebo ir įsitikino, kad priklausomai nuo atstumo, skaičiavimo būdo, kvadratas gali tapti net apskritimu!

Paskaitos metu mokiniai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus, kurie padėjo jiems apsispręsti dėl būsimų studijų, karjeros ar gauti atsakymus į su matematika susijusius klausimus“, – pasakoja A. Medžiūnas.

Taip pat pirmą kartą „Studentas vienai dienai“ vyko ir užsienio studentams. Į MIF paskaitas užsiregistravo 60 užsienio studentų, kurie klausėsi paskaitų apie dirbtinius neuroninius tinklus, duomenų gavybą, daugiamatę statistiką ir saugias interneto technologijas.

Prof. V. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

2020 11 26 DNR molekule380x250Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir  kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.

VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia šių metų „iGEM“ konkurso komanda

2020 11 23 IGEM 2020 komanda 642x410

Lapkričio 13–22 d. Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Jau šešerius metus šiame prestižiniame konkurse dalyvaujanti „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda laimėjo didįjį konkurso prizą ir tapo geriausia 2020-ųjų „iGEM“ konkurso komanda pasaulyje.

VU komandą sudarė ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai – Povilas Šėporaitis (matematikos magistrantūros 1 k. studentas), Barbora Vasiliauskaitė (bioinformatikos 4 k. studentė), Kamilė Liucija Vainiūtė (bioinformatikos 4 k. studentė) ir Paulius Sasnauskas (programų sistemų 3 k. studentas).

Vilniaus universiteto (VU) studentai pralenkė daugiau kaip 250 stipriausių pasaulio universitetų komandų, tarp jų ir Masačusetso technologijos instituto (MIT), Harvardo ir Williamo ir Mary universitetų komandas. Be didžiojo konkurso prizo, VU studentai pelnė aukso medalius ir buvo nominuoti 8 papildomų prizų kategorijose, iš kurių nugalėtojais buvo paskelbti dviejose, tarp jų – ir geriausio aplinkosaugos srities projekto.

Šių metų „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda konkurse pristatė projektą „FlavoFlow“, kuriame nagrinėjama egzogeninių žuvų infekcijų tema. Skaičiuojama, kad Flavobacterium genties bakterijų sukeltos infekcijos žuvų ūkiuose vos per 72 valandas gali sunaikinti apie 70 proc. auginamos produkcijos. Dėl šios priežasties itin svarbu kuo tiksliau ir greičiau identifikuoti ligos sukėlėją.

Komanda, ieškodama šios problemos sprendimo būdų, sukūrė greitą detekcijos įrankį ankstyvai ligų diagnostikai žuvų ūkiuose. Kartu, siekdama padėti pagrindus įvairiapusiams problemos sprendimams, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda daug dėmesio skyrė ir egzogeninių žuvų infekcijų gydymo bei prevencijos platformoms kurti.

Toks projekto įvertinimas – milžiniškas pasiekimas Lietuvai. Nuo 2013 m., kai konkurso dalyvių skaičius perkopė 200, tai pačiai komandai du kartus laimėti konkurso nėra pavykę. Tačiau šiemet „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda perrašė ne vien Lietuvos gyvybės mokslų, bet ir iGEM konkurso istoriją – didįjį prizą laimėjo dukart. Komanda tikisi, kad šis laimėjimas ne tik skatins didesnį visuomenės įsitraukimą į gyvybės mokslų pasaulį, bet ir kvies užsienio kompanijas investuoti į gyvybės mokslų sritį Lietuvoje.

Prie VU studentų komandos sėkmės konkurse nuolat prisideda ir moderniųjų biotechnologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“, aprūpinanti komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje. Šios kompanijos finansinė parama padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

Lietuviai „iGEM“ konkurse dalyvauja nuo 2015 m. Jau pirmaisiais metais VU studentų komanda pelnė aukso medalius ir vieno iš penkių geriausių projektų nominaciją mokslo pažangos srityje. 2017-ųjų komanda, kaip ir šiemet, laimėjo pagrindinį konkurso prizą, praėjusiais metais – aukso medalį ir buvo nominuota tarp geriausių komandų net keturiose kategorijose.

Vilniaus universitete įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija

Vis dažniau susiduriame su automatizuotais sprendimais, kurie sukuria dinaminę ir nuolat besivystančią mokslo ir technologijų aplinką, naujais iššūkiais ieškant tikslesnių ir efektyvesnių dirbtinio intelekto sprendimų. Šiems uždaviniams spręsti reikalingos gilesnės teorinės ir praktinės žinios, speciali įranga. Todėl Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto tarybos sprendimu Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija.

2020 11 20 Laboratorija380x250„IT sektoriuje veikiančios įmonės nuolat konkuruoja dėl kvalifikuotų darbuotojų. Dirbtinis intelektas ir didelių duomenų tyryba – technologijos, kurios dabar aktyviai prisideda prie naujų ir esamų produktų ir procesų tobulinimo“, – įsitikinęs Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius.

Bendradarbiaujant su UAB „Neurotechnology“ įkurtos laboratorijos tikslas – praktinis  žinių panaudojimas sprendžiant aktualias mokslo ir technologijų taikymo problemas, susijusias su dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi, automatizavimo ir robotikos technologijomis. Tikimasi, kad Dirbtinio intelekto laboratorija taps tarptautinio lygio taikomojo kompiuterių mokslo centru, vienijančiu mokslo ir verslo interesus kuriant ir plėtojant dirbtinio intelekto metodus ir technologijas, ugdančiu tarptautinio lygio specialistus darbui dirbtinio intelekto tyrimų ir taikymų srityse.

„Studentai galės prisidėti prie šių produktų ir paslaugų kūrimo ir tobulinimo atlikdami praktikas, bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, vadovaujami Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų, atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuose naudojami dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi metodai, automatizavimo ir robotikos technologijos, tęsti pradėtus tyrimus doktorantūroje“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Dirbtinio intelekto laboratorijos darbas bus nukreiptas į kompetencijų dirbtinio intelekto srityje ugdymą fakulteto viduje ir išorėje, bendraujant su verslu ir valstybinėmis organizacijomis. Dirbtinio intelekto laboratorijoje dirbantys mokslininkai sieks vykdyti projektus su verslo organizacijomis, kurie būtų aktualūs mokslui ir skatintų inovacijas versle.

Laboratorijos vadovo teigimu, dirbtinio intelekto tematika – plati: kuriamos sistemos ir programinė įranga, kuri geba atlikti mokymosi, sprendimų priėmimo ar vertinimo užduotis, analizuoja vaizdus ir natūralią žmogaus kalbą, padeda automatizuoti standartinius procesus.

„Kiekviename žymesniame universitete galima rasti laboratoriją ar net kelias, kurios dirba su įvairiomis dirbtinio intelekto problemomis – „MIT Computer Science and Artificial Intelligence Laboratory“, „Oxford Machine Learning Research Group“, „Berkeley AI Research Lab“. Vilniaus universitetas, siekdamas būti regiono lyderiu, taip pat aktyviai prisidės prie šios srities plėtros“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Vilniaus universitete visos studijų veiklos nuotoliniu būdu vyks iki semestro pabaigos

2020 11 18 VU380x250Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, visos studijų veiklos Vilniaus universitete (VU) iki šio rudens semestro pabaigos bus vykdomos nuotoliniu būdu.

Išimtis, VU rektoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, būtų taikoma tik laboratoriniams ir kitiems praktiniams užsiėmimams, kuriems reikalinga VU esanti įranga, taip pat veikloms, būtinoms studijuojančiųjų baigiamiesiems darbams rengti.

VU Bibliotekų (VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), Centrinės bibliotekos ir kamieninių akademinių padalinių bibliotekų) teikiamos paslaugos taip pat keisis – bus aptarnaujami tik Universiteto bendruomenės nariai, pateikę galiojančius pažymėjimus. Išimties tvarka gali būti aptarnaujami iš anksto užsiregistravę išorės lankytojai, norintys naudotis Centrinės bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomais kultūros paveldo dokumentais. Naudotis bibliotekų skaityklomis ir jose esančiomis darbo vietomis galimybės nebus.

Visa svarbiausia informacija ir toliau nuolat atnaujinama specialioje VU tinklalapio skiltyje https://www.vu.lt/covid-19.

STUDENTAMS Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbia akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

2020 11 16 V Statuleviciaus konkursas380x250Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Konkurse gali dalyvauti VU matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programų pirmosios pakopos III–IV kurso ir antrosios pakopos studentai (toliau – Kandidatai).

Kandidatai iki 2020 m. lapkričio 30 d. el. pašto adresu turi pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą dalyvauti konkurse (prašymo formos pavyzdys);
2) duomenis apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus (antrosios pakopos pirmo semestro studentai turi pateikti bakalauro diplomo priedėlio kopiją, kiti Kandidatai – pažymą apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus);
3) fakulteto, kuriame studijuojama, bent vieno dėstytojo rekomendaciją;
4) turimų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas;
5) kitus Kandidato manymu svarbius dokumentus, pvz.: mokslinį referatą, sukurtos taikomosios programos aprašymą, išradimą, patentą, informaciją apie dalyvavimą mokslo projektuose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse ir kt.

Visi aukščiau išvardyti dokumentai turi būti pateikiami PDF formatu vienoje suarchyvuotoje byloje, ją siunčiant el. laišku, kurio temos laukelyje nurodyta „Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas“. Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu .

Kandidatų pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino įvertins komisija pagal šiuos kriterijus:
− darbo originalumą, darbo aktualumą, reikšmę, darbo kokybę;
− pagal Kandidatų studijų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje;
ir priims sprendimą dėl stipendijos gavėjų.

Stipendijos steigėjas VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, gyvuojantis jau septintą dešimtmetį, vykdo ir vysto informatikos, informatikos inžinerijos ir matematikos mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei doktorantūros studijas, kuriose šiuo metu studijuoja 40 doktorantų, taip pat kuruoja bakalauro studijų programą „Informacinių sistemų inžinerija“. Institutas 2004 m. įsteigė ir organizuoja informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, kuris išaugo į tarptautinį 60-tyje šalių kasmet vykstantį konkursą. Institutas taip pat buvo ir ankstesnės, praėjusio šimtmečio pabaigoje gimusios iniciatyvos – tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ Lietuvoje – puoselėtojas. Institutas savo vardą įrašė informacinių technologijų metraštyje – anuomet vadinto Matematikos ir informatikos institutu interneto svetainė yra pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ – https://www.mii.lt/, – užregistruota 1993 m. vasario 26 dieną. Institute nuo pat jo įsteigimo dirbo ir beveik tris dešimtmečius jam vadovavo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų, sukūręs tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvoje mokyklą, – akademikas Vytautas Statulevičius.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos