Fakulteto naujienos

VU MIF studentai geriausiu 2023 m. dėstytoju šįmet išrinko dr. Andrių Grigutį. Ar toks įvertinimas motyvuoja? Kokios yra dėstytojo stipriosios pusės? Kokius studentų įgūdžius jis stengiasi išugdyti? A. Grigutis atsakė į šiuos ir kitus klausimus.

Andrius Grigutis. Justino Auškelio nuotr.

Ką Jums reiškia toks įvertinimas?

Reiškia, kad žmonės mato ir vertina mano darbą. Tai labai gerai, labai dėl to džiaugiuosi. Garsus posakis teigia „ką darai, daryk gerai“.

Ar tai motyvuoja jus kaip dėstytoją?

Tikrai taip. Taip pat ir įpareigoja. Teks ir ateity pateisinti tokio įvertinimo lūkesčius.

Ar studentų pripažinimas geriausiu nustebino?

Ir taip, ir ne. Jau kuris laikas iš studentų nuotaikų jausdavau, kad jie manęs labai nepeikia. Žinoma, yra juk ir daugiau dėstytojų, kurie gerai atlieka savo darbą. Žvelgiant per šią prizmę, tenka pripažinti, kad šiek tiek ir pasisekė.

Ką toliau savo darbe darysite taip pat?

Matyt, kad pagrindinę dėstymo kryptį teks laikyti panašią, nes ji pelnė šį įvertinimą. Žinoma, laikui einant, kai kurios aplinkybės gali keistis. Svarbu eiti kartu su gyvenimu.

Kokie yra jūsų dėstymo tikslai, kokius studentų įgūdžius stengiatės ugdyti?

Manau, kad pagrindinis dėstymo tikslas yra aiški komunikacija, kam apskritai reikalingas dėstomas kursas, kaip jis atsirado ir ką naudingo žmonės gaus tą kursą išklausę. Ugdomi įgūdžiai susideda iš gebėjimo suprasti teorinį kurso pagrindą, mokėjimo tai pritaikyti atliekant praktinius tyrimus, bei „nebijojimo plaukti nežinomu vandeniu“, kai tenka pritaikyti įgūdžius netipiškiems uždaviniams.

Kokiomis prielaidomis apie mokymą ir mokymąsi remiatės pasirinkdamas dėstymo tikslus ir metodus?

Dažniausiai remiuosi šiais dviem posakiais: „teorija be praktikos – sausa, o praktika be teorijos – akla“ bei „paprastai nėra blogai“. Svarbu mokytis per pavyzdžius, kurių dalis privalo būti visiems lengvai suprantama. Nuo to atsispyrus, kartelę galima pamažu kelti. Taip pat norėčiau pabrėžti saugios aplinkos ir pagarbos kitam svarbą. Be to, mokymasis negali būti grįstas mokymusi atmintinai – „iškalimu“, kur kas vertingiau yra suprasti kaip veikia studijuojama disciplina.

Kaip ir kokį grįžtamąjį ryšį naudojate, kad įsivertintumėte savo dėstymo metodų veiksmingumą?

Niekada nėra labai sunku pajusti ar pašnekovas supranta apie ką pokalbis. Taip pat nėra sunku matyti ar pašnekovas apskritai patenkintas tavo draugija. Tad paprasčiausias grįžtamasis ryšys vedant paskaitą yra pakelti akis į auditoriją, veidai dažnai išduoda reikiamą informaciją. Tarpiniai atsiskaitymai taip pat daug ką parodo. Bet, manau, solidžiausias ir apgalvotas grįžtamasis ryšys ateina pasibaigus semestrui, kai studentai užpildo apklausos formą.

Kokios yra Jūsų kaip dėstytojo stipriosios pusės?

Iš to, ką pats manau ir ką yra tekę perskaityti studentų atsiliepimuose, tai gerai parengta ir struktūrizuota mokymosi medžiaga. Na, o tada seka mano žmogiškosios savybės: gebėjimas įtraukti studentus į dėstomą discipliną. Prieš daugelį metų iš pradinių klasių mokytojos tekdavo gauti komplimentų apie gražų perskaitytų tekstų atpasakojimą.

2023-12-05

Gruodžio 4 d. vertinimo komisijos sprendimu išrinkti Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos nugalėtojai. Jas tapo Matematikos magistrantūros studijų programos antrakursis Benjaminas Togobickij ir Informatikos bakalauro studijų programos ketvirtakursis Dominykas Marma.

MIF studentė. Justino Auškelio nuotr.

Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šįmet konkursui teiktos dvi stipendijos.

2023-12-04

VU Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenės nariai yra kviečiami į atvirą Informatikos ir Programų sistemų pirmo kurso studentų konferenciją, kurioje jie pristatys savo mokslinius projektus įvairiomis su technologijomis ir visuomene susijusiomis temomis. Konferencijos dalyviai bus supažindinami su šių grupėmis atliktų mokslinių darbų rezultatais. Ji vyks gruodžio 4-16 d. MIF fakultetuose Didlaukio ir Naugarduko g.

MIF studentai. Justino Auškelio nuotr.

Konferencijos rengėjai ir darbus pristatantys studentai tikisi įdomaus ir naudingo renginio. Konferencijos programą rasite čia, o su studentų darbų temomis susipažinti galima čia.

2023-12-04

Viešojoje erdvėje kalbant apie organizacijų kibernetinį saugumą kartais nuskamba frazė vidinės grėsmės. O ar dažnai pagalvojame, kas po tokiu išsireiškimu slypi? Vidinę grėsmę kelia žmonės, kurie turi arba turėjo prieigą prie organizacijos turto ar išteklių, ir kurių veiksmai gali padaryti žalą, reputacinę ar finansinę, organizacijai. Tie ištekliai gali būti jautrūs klientų duomenys – sveikatos įrašai, pirkimo-pardavimo sandoriai arba organizacijos intelektinė nuosavybė.

Projekto ADVANCES vadovė doc. dr. Agnė Brilingaitė

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai, kartu su tarptautine daugiakrypte mokslinių tyrimų grupe, trejus metus tyrė žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinių nusikaltimų grandinės etapuose.

Nelaimingas darbuotojas – pavojus įmonei?

Gali atrodyti, kad vidinės grėsmės apibrėžimas kalba tik apie kenkėjiškai besielgiančius asmenis, kurie įsifiltruoja į organizaciją siekdami sužinoti tam tikras paslaptis, arba supykusius kerštingus darbuotojus, kurie išeidami iš darbo sunaikina arba sugadina svarbią informaciją ar įrangą. Tikriausiai šioje vietoje, daugelio vaizduotėje iškyla kokio nors žymaus filmo apie šnipus kadrai. Iš tikrųjų paieškoję žiniasklaidos istoriniuose įrašuose tikrai surastume tokių pavyzdžių ir Lietuvoje, nereikia nė meninių filmų. Įvairios priežastys nulemia tokią žmonių elgseną.

Atrodo, kad tai tik vertybių klausimas? Ar kas nors yra pagalvojęs apie save kaip apie vidinę organizacijos grėsmę? Tas, kuris mano, kad laikosi visuomenėje galiojančių egzistuojančių moralės normų ir nerezga kokio keršto akcijos, kuri peržengia legalumo ribas. Vidinės grėsmės apibrėžimas iš tikrųjų apima ne tik specialiai kenkėjiškai besielgiančius esamus arba buvusius darbuotojus. Dalis incidentų įvyksta dėl netyčinių veiksmų.

Doc. dr. Linas Bukauskas kartu su prof. Stefan Sütterlin

Kibernetinio saugumo psichologas prof. Stefan Sütterlin sako: „Net kiekvienas iš mūsų gali kažkuriuo metu būti vidinė grėsmė organizacijai. Tipinis pavyzdys – netyčinis jautrių duomenų nutekinimas, dėl neatsargumo išsiunčiant juos netinkamam gavėjui. Kita vertus, labai dažnai nepakankamai įvertintas vidinių grėsmių rizikos veiksnys slypi pačios organizacijos rankose ir jos reakcijoje į galimus atvejus. Dėl nejautriai atliekamų tyrimų nekalti darbuotojai praranda pasitikėjimą ir lojalumą darbdaviu, pasėjama nusivylimo ir atsiribojimo sėkla“.

Kaip netapti auka arba grėsme?

Įdomu, kaip kaip patobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas? Kaip pačiam netapti grėsme įmonės viduje? Ir ką kiekvienas vartotojas turi žinoti apie kibernetinį saugumą? Gruodžio 7 d. MKIC vyks baigiamasis projekto ADVANCES renginys – konferencija „Stronger Together - Collaboration in Building Cyber Resilience“.

Renginio metu bus kalbama apie visuomenę – žmones, kurie yra kibernetinių atakų centrinė ašis. Konferencijos programoje laukia įdomūs ir įtraukiantys projekto partnerių bei svečių pristatymai, o taip pat diskusijų panelė apie ugdymą, kuris užeina už kibernetinio saugumo bendruomenės ribų. Konferencijoje išgirsite, kokios yra psichologinės vidinių grėsmių priežastys.

Kibernetinis saugumas yra visų mūsų reikalas ir negalime jo iššūkių palikti tik specialistams. Registraciją į renginį bei jo programą rasite čia.

2023-11-30

Lapkričio 22 d. įsteigta Lietuvos kvantinių technologijų asociacija. Ši asociacija vienys mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias plėtoti kvantines technologijas Lietuvoje ir didinti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Asociatyvi nuotr.

Asociacijos steigėjomis tapo trys organizacijos – Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir informacinių technologijų bendrovė „Novian Technologies“.

Asociacijos steigiamajame susirinkime patvirtinti asociacijos įstatai, trejų metų kadencijai išrinkti valdybos nariai – patyrę šios srities specialistai. Asociacijos vadovu tapo dr. Tadas Paulauskas, atstovaujantis FTMC, prezidentu išrinktas Gytis Umantas, atstovaujantis „Novian Technologies“, viceprezidentu tapo dr. Remigijus Paulavičius, atstovaujantis Vilniaus universitetui.

„Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos prioritetai ir uždaviniai susiję su ryžtingu siekiu plėtoti kvantinių technologijų sritį šalyje. Mes skirsime daug dėmesio mokslo ir pramonės augimui, kad būtų sudaryta palanki aplinka naujoms technologijoms kurti ir inovacijoms. Be to, sieksime stiprinti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis dalintis žiniomis ir plėtoti bendrus projektus“, – teigia dr. T. Paulauskas.

Dr. R. Paulavičius papildo, kad vienas asociacijos tikslų yra „skatinti aukštos kokybės studijas, rengiant kvalifikuotus specialistus kvantinių technologijų srityje. Tai bus viena iš kertinių Vilniaus universiteto veiklos misijų, vykdomų šioje asociacijoje.“

G. Umantas mano, kad yra svarbu sukurti stiprią ekosistemą: „Sieksime, kad asociacija veiktų kaip vienijantis elementas, jungiantis Lietuvos technologijų sektoriaus pažangių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, šalies gynybos ir viešojo sektoriaus institucijų žinias, kompetencijas ir išteklius kvantinių technologijų ir tyrimų plėtrai, kuriant ir įgyvendinant naujus technologinius sprendimus.“

Asociacija skatins kvantinių technologijų verslo inkubatorių kūrimąsi ir sieks sudaryti sąlygas vystytis naujai įsteigtoms įmonėms, kurios savo veikloje taikys kvantinių technologijų sprendimus. Taip pat bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kvantines technologijas ir jų įtaką šalies raidai.

Lietuvos kvantinių technologijų asociacija kviečia visas suinteresuotas organizacijas ir specialistus prisijungti prie asociacijos ir prisidėti kuriant galimybes naujiems sprendimams ir pažangai kvantinių technologijų srityje.

2023-11-23

Intensyvus dirbtinio intelekto taikymas atneša nemažai naudos, tad švietimo įstaigos ir organizacijos skatina nepamiršti keliamų moralinių, socialinių ir teisinių klausimų. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete vykusiose tradicinėse Lietuvos kompiuterininkų sąjungos organizuojamose Kompiuterininkų dienose buvo kalbama apie išmaniąją visuomenę, aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, lokalizavimo perspektyvos ir kt. „Technologijos sparčiai tobulėja, tad turime suspėti žengti koja kojon, gebėti spręsti kasdienes su IT susijusias problemas ir iššūkius, dalytis patirtimi tarpusavyje. Tai apima ne tik techninę pažangą ir inovacijas, bet ir moralinius bei socialinius klausimus, kuriuos sukelia technologijų plėtra“, – pasakoja viena pagrindinių organizatorių, VU Kauno fakulteto dėstytoja dr. Renata Danielienė.

Asociatyvi nuotr.

Vaidoto Jaukuškos (LIKS LS) moderuotoje diskusijoje „Dirbtinio intelekto panaudojimo iššūkiai“ dalyvavo doc. Šarūnas Grigaliūnas (VU Kauno fakultetas), Tomas Rasymas („Hostinger“), doc. Linas Petkevičius (VU Matematikos ir informatikos fakultetas), Domas Janickas („edON“) ir doc. Paulius Astromskis (VU Kauno fakultetas). Ekspertai sutaria, kad dirbtinio intelekto įrankius ugdymo procese naudoti būtina, o vėluojantis teisinis dirbtinio intelekto reguliavimas nėra pretekstas naudotis jais beatodairiškai.

Kūrybiškumui konkurencijos nėra

„Šiandien vienintelė takoskyra tarp žmogaus ir mašininio modelio – kūrybiškumas“, – įsitikinęs VU Kauno fakulteto dėstytojas doc. Š. Grigaliūnas. Pasak jo, šiandien ypač vertinamas kritinis mąstymas turėtų būti pakeistas kritiško kūrybiškumo poreikiu. „Siūlau pamiršti, naudojant kasdienius modelius, vadovavimąsi „Google“ užklausos principu. Klausti „Kas yra Lietuvos prezidentas?“ yra principinė senojo mąstymo klaida, nes reikia modeliui išaiškinti tris pagrindinius klausimus: kokį uždavinį sprendžiame, kokius šaltinius tam uždaviniui naudoti ir, svarbiausia, kokioje pozicijoje jis turi atlikti tą interpretaciją“, – sako doc. Š. Grigaliūnas. Specialistas teigia, kad šiuo metu matematikai ir mokslininkai jau geba našiai kurti modelius, programinį kodą ir instrukcijas, leidžiančius šiems modeliams efektyviai veikti specifinėse srityse.

Doc. Š. Grigaliūnas siūlo nedelsiant keisti vertinimo sistemą aukštosiose mokyklose, kreipti dėmesį ne tik į rezultatą, bet ir į kūrybiškus sprendimus, kurių prireikia kuriant pristatomą turinį. „Net jei tai bus naudojimasis instrukcijomis išmokant mašininį modelį sukurti turinį ir paruošti rezultatą, tai yra studento indėlis, o mums, mokymo institucijoms, turbūt yra svarbiau įvertinti indėlį, o ne tiek patį turinį, kurį jis pateikia“, – komentuoja docentas.

Skatinamas generatyvinių dirbtinio intelekto įrankių naudojimas

„Kol kas draudimų naudotis generatyviniais modeliais nėra, ir intencija labai koreliuoja su prisitaikymu prie situacijos. Jeigu pasižiūrėtume į informatikos mokslų sritį, tai, kas įvyko, įgalino mus greičiau padaryti daugiau dalykų. Tai veda prie to, kad per tą patį laiką galima padaryti daugiau. Žiūrint iš mokymosi perspektyvos, jeigu bus tipiniai uždaviniai arba tipiniai konceptai, kuriuos reikės išmokti, tai aplink juos galima daugiau medžiagos aplipdyti ir tada turėti kitokią atsiskaitymų formą, tarpinius atsiskaitymus, daugiau laiko skirti atsiskaitymui žodžiu, nes per tą patį laiką koncentruotą informaciją galima susirinkti iš daugiau temų“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas doc. L. Petkevičius.

Jam pritaria ir VU Kauno fakulteto dėstytojas doc. P. Astromskis: „Aš savo studentams sakau: galite naudotis visais dirbtinio intelekto įrankiais, bet parodykite man pačią instrukciją, užklausą, kurią naudojote, ir paaiškinkite, kaip jūs pasiekėte konkrečių rezultatų. Tai yra tai, kur atsiskleidžia studento kūrybiškumas ir originalumas, saugomas kaip bet koks literatūros kūrinys.“ Anot jo, čia atsiranda kita opi problema – kaip atpažinti ir sustabdyti tuos, kurie pateikia svetimą darbą kaip savą. „Tada kyla klausimas, ar pateikiant tokį darbą dėstytojui nepažeidžiamos modelio taisyklės, kai asmuo pasiima kažkieno nuosavybę ir ją naudoja kaip savo“, – teigia teisininkas. Jis taip pat tiki, kad švietimo sistema atliks svarbų vaidmenį naudojant generatyvinius dirbtinio intelekto įrankius, nes reikės aiškiai apibrėžti, kaip etiškai naudotis šiais „pavojingais žaisliukais“.

Nusikalstama veika pasivys nors ir po 30 metų

„Pasidžiaugsiu iš informatikos ir matematikos mokslo perspektyvos, kadangi didžiąją dalį baigiamųjų darbų sudaro sistemų ar modelių, veikiančių naudojant tam tikrus duomenis, sukūrimas. Svarbiausia, šios sistemos turi būti efektyvios ir atlikti savo funkciją. Jei tokios sistemos ar modeliai neveiks, teksto aprašymas nebus principinis dalykas. Todėl mums, dirbantiems matematikos ir informatikos mokslo srityse, galbūt yra šiek tiek lengviau nei kitiems mokslams, kur kūrybos ir plagijavimo pavojus yra daug didesnis“, – mintimis apie generatyvinių modelių pasitelkimą rašant baigiamuosius darbus dalijasi VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas doc. L. Petkevičius.

„Jūs dabar apgausite komisiją, apginsite darbą, gausite savo dešimtuką ir tik vienas žinosite, kad visus apgavote. Bet gali būti kitoks scenarijus, kitoks pavyzdys. Nėra senaties plagiatui. Nėra senaties tokio pobūdžio apgaulei. Jei kada pasieksite tokį lygmenį, kur jus tikrins ir pertikrins institucijos, įrankiai, kurie bus po 20, 30 metų, jau galės atskleisti apgaulę ir visa karjera sužlugs. Jau nedeklaruojame, kad skaičiuojame skaičiuotuvu ar Excel. Tokius įrankius kaip ChatGPT galima atskleisti – elementariai į priedus sudėti užklausas, instrukcijas, yra tam metodika“, – sako doc. P. Astromskis. Jis pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės vagystei senatis netaikoma.

„Reguliavimas ateina, laukiniai vakarai baigiasi“, – sako teisininkas ir priduria, kad ES dirbtinio intelekto aktas šiuo metu yra tobulinamas ir ruošiamas patvirtinti. Vis dar vyksta derybos ir derinimai, bet turinys yra daugiau mažiau aiškus. „Visi praktikai, kurie dirba, mokosi, planuoja dirbti ar svajoja apie karjerą, susijusią su dirbtiniu intelektu, turėtų jau pradėti konsultuotis su juristais šitoje srityje. Esami produktai po tam tikro pereinamojo laikotarpio turės atitikti gan rimtą reguliavimą savo apimtimi, savo poveikiu.“ Doc. P. Astromskis įsitikinęs, kad ES dirbtinio intelekto aktas turės didelį poveikį visuomenei, panašų į Europos Komisijos paskelbtų duomenų apsaugos reglamento.

Doc. P. Astromskis pabrėžia, kad turime rūpintis ne tik būdais apsaugoti žmones nuo technologijų, bet ir technologijų apsauga nuo žmonių. Anot jo, būtina užtikrinti, kad dirbtinis intelektas nebūtų netinkamai naudojamas, kad nekiltų pagundų juo piktnaudžiauti. Neabejotina, kad skaitmenizacija kasdieniame gyvenime atvėrė daug naujų rizikų, kurios nuolat auga dėl spartaus šio sektoriaus vystymosi. Tačiau jei žmogus generatyvinio modelio klausia apie nuodingą musmirę, pavyzdžiui, ar ši musmirė yra valgoma, tai esama kitų to žmogaus problemų, kurių neišspręs joks reguliavimas.

Generatyvinių modelių atsiradimas keičia tradicinį mokymąsi, pritaikymą švietimo sistemose

VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas doc. L. Petkevičius pabrėžia ir skaitmeninių sistemų, naudojančių dirbtinį intelektą, gausą. Kyla diskusijų, kodėl nėra vienos universalios sistemos, kuri apimtų visas gyvenimo sritis. Jo nuomone, tokie modeliai kaskart pareikalautų pernelyg sudėtingų algoritmų ir neobjektyviai gausių išteklių. Naudojant vieną tokią sistemą užklausos sprendimas truktų pernelyg ilgai, o šiandienos vartotojas ieško greito atsakymo. Todėl kuriami specifiniai modeliai, pritaikyti konkretiems uždaviniams ir sritims. Tokios sistemos veikia greičiau ir gali veiksmingiau atsakyti į užklausas. „Šiuo metu neturime to tarpinio varianto, kuris apimtų viską, bet kartu ypač gerai veiktų ir tam tikroje specifinėje srityje“, – sako jis.

„edON“ skaitmeninių įgūdžių akademijos bendraįkūrėjis Domas Janickas, turintis ilgametės patirties kuriant dirbtinio intelekto sprendimus verslo resursų valdymui, planavimui ir optimizavimui, šį laikotarpį vadina nauja programinės įrangos kūrimo era, kai reikšmingai keičiasi programuotojų darbo pobūdis. „Dėl programinės įrangos vartotojai no-code ir dirbtinio intelekto įrankiai patys tampa jos kūrėjais“, – sako D. Janickas ir pabrėžia, kad ne vien technologinė įdiegtis, bet ir pats pokytis būna kupinas baimių bei iššūkių ir primena draudimą naudoti skaičiuotuvus mokymosi metu arba Photoshop’o atsiradimo sukeltą nerimą dėl grėsmės kūrybiškumui. Pasak jo, reikia rengti žmones bendrauti su mašinomis ir lavinti kritinį mąstymą, įvertinti, ar mašinos pateiktas atsakymas yra neginčytinai teisingas. Kaip teigia specialistas, kartu su šiomis naujovėmis atsiranda dar didesnis IT specialistų stygius, poreikis persikvalifikuoti, siekis užpildyti laisvas darbo vietas. „Mistikos fazė jau praėjo, o dabar, sakyčiau, dirbtinis intelektas hiperbolizuojamas. Tarsi visiems atrodo, kad jis visagalis. Svarbu suvokti, jog kol kas – tai atskiri sprendimai, sukurti spręsti ribotoms iš anksto numatytoms užduotims“, – sako jis.

Diskusijos įrašą galite rasti čia.

2023-11-23

Matematikos ir informatikos fakultete įvyko „Debatų turnyras“, kurio tikslas buvo supažindinti fakulteto studentus su debatų kultūra ir išrinkti geriausiai pasirodžiusius – šie studentai keliaus į gruodžio 14 d. vyksiantį tarpfakultetinį akademinių debatų turnyrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Debatų dalyviai. Mato Andraičio nuotr.

Debatuose dalyvavo aštuonios komandos, atstovaujamos 16-os pirmo kurso MIF studentų. Studentai diskutavo su visuomene ir technologijomis susijusiomis temomis. Geriausiai pasirodžiusius dalyvius rinko fakulteto komisija, kurią sudarė akademinių reikalų prodekanas dr. Vytautas Stepas, tarptautinių ryšių koordinatorė Justina Krauledaitė ir lekt. Irmantas Radavičius.

Debatų dalyvė. Mato Andraičio nuotr.

MIF „Debatų turnyre“ geriausiai pasirodė ir fakultetą VU debatuose atstovaus keturi studentai: Justas Drakštas, Karolis Černevičius, Marius Seniucas ir Kajus Zakaras. Tiek dalyviai, tiek komisijos nariai džiaugėsi įvykusiu renginiu ir neabejojo jo nauda – studentai turėjo puikią progą mokytis argumentuoti, ginčytis ir aiškiai reikšti savo nuomonę.

Debatų dalyviai, rengėjai ir komisijos nariais. Mato Andraičio nuotr.

2023-11-22

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kviečia bakalauro ir magistro programų studentus ir studentes dalyvauti mentorystės programoje! Mentorystės programa yra skirta įvairių studijų programų studentams, norintiems geriau susipažinti su Lietuvos diplomatine tarnyba.

Asociatyvi nuotr.

Mentorystės programos metu studentas turės galimybę su mentoriumi bendrauti jį dominančiais diplomatinės tarnybos klausimais, dalyvauti bendruose susitikimuose su kitais programos dalyviais, diskutuoti tarptautinių santykių klausimais.

Prašymą dalyvauti programoje galima pateikti iki gruodžio 8 d.

Daugiau informacijos rasite čia.

2023-11-21