Sidebar

R. Paulavičius: „Mokslininkas privalo domėtis įvairiais faktais ir nebijoti klysti“

Mokslas Lietuvoje susiduria su didžiuliais iššūkiais, nuolat diskutuojama finansavimo, mokslo populiarinimo klausimais. Apie šias problemas, mokslininko kelią, mokslo ir mokyklos santykį kalbėjome su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininku, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu, dėstytoju dr. Remigijumi Paulavičiumi.

2020 02 19 Jaunoji akademija380x250Kodėl pasirinkote mokslininko kelią?

Dar būdamas mokykloje jaučiau didelę pagarbą mokytojams ir šiai labai atsakingai profesijai. Todėl pasirinkau matematikos ir informatikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete – vieną dieną tikėjausi ir pats tapti mokytoju. Tačiau studijuodamas greitai supratau, kad mane labiausiai žavėjo ne mokyklos turinio paskaitos, o tos, kuriose buvo dėstomi gilesni, abstraktesni dalykai. Tada ir supratau, kad man patinka ne tik kitų žinias pažinti, bet ir pačiam pabandyti būti kūrėju – mokslininku. Taip prasidėjo mano mokslininko kelias.

Kokia yra mokslininko kasdienybė?

Kadangi mokslininkai yra žmonės, jų kasdienybė irgi žmogiška. Tačiau atsiribodamas nuo visiems įprastų dalykų labiausiai galėčiau išskirti mokslininkų darbo pobūdį, kuris yra kūrybingas ir įvairiapusiškas. Mūsų darbas neapsiriboja įprastų darbo valandų grafiku, nes apima ruošimąsi paskaitoms, jų dėstymą, darbą su studentais, mokslinių darbų recenzavimą, dalyvavimą konferencijose, projektinę veiklą, mokslinių straipsnių rašymą, bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir verslo atstovais ir daug kitų veiklų.

Kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti populiarinamas mokslas Lietuvoje?

Viena pagrindinių LMA Jaunosios akademijos misijų ir yra mokslo populiarinimas, todėl, tapęs jos nariu, tam skirsiu daug didesnį prioritetą, negu tai dariau iki šiol. Populiarinimo būdų yra daug ir įvairių, tačiau mane patį labiausiai domina mokslo populiarinimas tarp moksleivių. Todėl lankiausi didesnių ir mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių mokyklose ir jiems vedžiau mokslo populiarinimo pamokas įvairiomis temomis. Atpildas už tokias paskaitas yra įvairiapusis ir dažniausiai labai netikėtas. Esu ne kartą gavęs atsiliepimų iš tėvų, kad jų vaikai po tų pamokų nori tapti ne kosmonautais ar policininkais, o būtent mokslininkais!

Mokslas Lietuvoje – su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria mokslininkai?

Kad ir kaip nemėgstu apie tai kalbėti, tačiau užsienyje mokslininko profesija yra prestižinė ir ją renkasi tik geriausi studentai. Lietuvoje reikalavimai mokslininkams – labai aukšti, tačiau finansinė motyvacija dar labai smarkiai atsilieka nuo kitų šalių. Juk skyrus 10 metų studijoms universitete vėliau normalu tikėtis ir atitinkamo finansinio įvertinimo – deja, taip nėra. Be to, mokslininkai turi ne tik gebėti atlikti įvairius tyrimus, bet ir paskaitas vesti, aiškiai perteikti informaciją studentams. Mokslininkas privalo būti geras oratorius, pristatyti tyrimų rezultatus konferencijose, dalyvauti projektuose, jiems vadovauti ir pan. Tikrai nėra daug kitų profesijų, kuriose reikia tokio įvairiapusiškumo.

Tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose skaitėte daugiau negu 30 pranešimų, buvote kviestinis mokslininkas Anglijos, Velso, Rusijos ir Italijos universitetuose. Kuo šios patirtys yra svarbios?

Dalyvaudami mokslinėse konferencijose mokslininkai įgauna daug patirties – jose ne tik pristatomi tyrimų rezultatai, bet ir gaunamas grįžtamasis ryšys iš tos srities geriausių specialistų. Natūralu, kad tas ryšys kartais gali būti ir „kartus“, todėl tokiomis akimirkomis labai svarbu, kad mažos nesėkmės būtų suprastos kaip papildomas stimulas stengtis ir įdėti dar daugiau pastangų. Juk kuo sunkesnis darbas, tuo saldesnis galutinis rezultatas. O kviestinio mokslininko statusas reiškia, kad tai, ką darai, yra reikšminga, vertinama kitų. Nors tai labai malonu, bet ir įpareigoja parodyti, kodėl esi kviečiamas. Manau, tai vienas iš ženklų, įrodančių mokslininko brandą ir jo gautų mokslinių rezultatų svorį. Visos šios patirtys padeda augti ir suteikia papildomos motyvacijos judėti į priekį.

Kaip skatinti jaunus žmones pasirinkti mokslininko kelią? Nuo ko tai priklauso?

Labiausiai tai priklauso nuo interesų – mokslininkas privalo turėti natūralią gyslelę domėtis įvairiais faktais, o dažnai ir mažiau tradiciniais dalykais, būti originalus, nuolat ieškoti atsakymų, kaip kas veikia, ir ypač – nebijoti klysti. Mokslininkui klaidos ar nesėkmės jausmą teks patirti daug dažniau nei kitų profesijų atstovams. Todėl svarbu jau mokykloje pastebėti tokius žmones ir jiems papasakoti, kad greta visų įprastų specialybių egzistuoja ir mokslininko profesija!

 

Informacinių technologijų 2 kurso studentai sukūrė elektromobilių maršruto planavimo sistemą Vilniaus mieste

Populiarios navigacijos programos naudoja įprastus eismo duomenis, kad sudarytų maršrutus vartotojams. Tokie maršrutai yra nenaudingi elektromobilių savininkams Lietuvoje – elektromobiliams leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis.

2020 02 14 Marsruto planavimas380x250VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų bakalauro 2 kurso studentai Ernestas Konopliovas ir Linas Sabaliauskas pasakoja, kad pagrindinė užduotis ir buvo – sukurti maršruto planavimo sistemą, kuria galėtų efektyviai naudotis ir elektromobilių savininkai: „Įsivaizduokite situaciją, kad su elektromobiliu jums reikia nuvažiuoti iš Pilaitės iki Karoliniškių – navigacinis įrankis dažniausiai neves per Spaudos rūmus, nes ten kamščiai būna – neįmanoma pravažiuoti, bet elektromobiliai gali ten važiuoti viešojo transporto juosta ir taip išvengti kamščių. Mūsų užduotis buvo – pritaikyti sistemą viešojo transporto juostoms, kad elektromobiliai galėtų jomis važinėti, kad navigacija kurtų optimaliausią maršrutą ir atsižvelgtų į viešojo transporto juostas. Jeigu važiuoti viešojo transporto juosta nėra palanku, tai sistema ir nevažiuos. Principas veikimo toks: visame mieste yra simuliuojamas eismas, simuliuojama apkrova, o viešojo transporto juostoms ta apkrova nėra pritaikoma, daroma išvada, kad greičiausiai ten nebus automobilių ir bus galima greitai pravažiuoti maksimaliu leistinu greičiu.“

Elektromobiliu pasiekiamas atstumas gali skirtis atsižvelgiant į tokius aspektus kaip keleivių skaičius, greitis, lauko temperatūra ar net maršruto nuolydis, kuris daro įtaką automobilio rekuperacijai: „Mes rinkome duomenis iš NASA – Vilniaus miesto kalnuotumą, kad galėtume atsižvelgti į tai, kaip yra nutiestas visas kelias. Svarbu elektromobiliams yra rekuperacija, kad važiuojant nuo kalno generuotųsi energija – elektromobiliui važiuoti yra naudingiau. Algoritmui pateikėme kelių tinklą ir jis žinojo, kur yra nuokalnes ir kalnai. Pagal tai algoritmas rekomenduoja kelius su nuokalnėmis. Jeigu yra tiesus kelias ir kelias su nuokalne, tai jis pasirinks kelią su nuokalne. Elektromobilių maršrutų planavimo sistema sukuria greičiausius bei efektyviausius maršrutus automobilių savininkams Vilniaus mieste. Taip pat orientavomės, kad išliktų visi Google Maps privalumai: keliai, kuriuos galima pravažiuoti didžiausiu leistinu greičiu, geriausias pralaidumas, kad nevažiuotų į kiemus, o važiuotų pagrindiniais keliais. Programiškai tai irgi reikėjo realizuoti“, – pasakoja studentai.

Ši studentų sukurta sistema veikia duomenų bazės principu, ją taip pat galima integruoti į kitas programas: „Tai nėra atskira sistema su atskira savo išvaizda. Tai yra duomenų bazės lygio sistema, kuri yra skirta integravimui. Verta paminėti, kad duomenų bazės ir programos sąsaja šiuo metu veikia 512 MB operatyviosios atminties turinčioje virtualioje mašinoje ir atsakymo į užklausą laikas yra vos 2 sekundės – didžioji sistemos dalis yra duomenų bazėje, kuri nereikalauja didelių resursų. Šią sistemą būtų galima panaudoti nekomerciniams tikslams“, – apie savo atliktą darbą problemų spendimu grįsto projekto metu kalba Ernestas ir Linas.

Daugiau informacijos apie studentų projektą čia ir čia.

Startuoja projektas „TechHub“ – padės įgyvendinti inovatyvias idėjas

Siekdama paskatinti inovatyvių idėjų ir ankstyvosios stadijos startuolių augimą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują projektą „TechHub“ (liet. „Technologijų uostas“). Projektas kvies mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvų verslą, suteiks jiems įvairią pagalbą ir skatins žiniomis grįsto verslo augimą mūsų šalyje.

„Technologijų uostas atvers duris startuolių ekosistemos plėtrai ir sukurs palankią aplinką ankstyvosios stadijos inovatyvioms idėjoms augti. Planuojama, kad projekto metu savo idėjas iki minimalaus gyvybingo produkto išaugins 120 startuolių ir su projekto ekspertų pagalba įmonės ir startuoliai sukurs ir (ar) įsidiegs 100 inovacijų“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

2020 02 12 Tech Hub380x250Projekte bus vykdomos įvairios su inovacijų kūrimu, augimu ir plėtra susijusios veiklos, į kurias įsitraukti galės įvairių sričių novatoriškų idėjų turintys Lietuvos jaunuoliai, taip pat įmones jau įsteigę ar ketinantys tai padaryti verslai. Projektas skatins įvairias visuomenės, mokslo ar verslo problemas spręsti kartu, integruojant tarpdisciplinines veiklas ir įvairių sričių ekspertus.

Jauni, inovatyvių idėjų turintys startuoliai turės galimybę teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje, kurio metu komandos dalyvaus 3 mėnesius trunkančiose intensyviose mokymų ir mentorystės sesijose. Jose jaunuoliai gilins žinias inovacijų kūrimo, verslo steigimo, produkto vystymo, finansavimo, rinkodaros ir kitose srityse, o tuo pačiu metu galės pasinaudoti MITA inovacijų paramos priemonėmis. Be to, geriausi ekspertų komisijos atrinkti startuoliai turės galimybę vykti į renginius, susitikimus ir akceleratorius ES šalyse, kurių metu turės puikias galimybes prisistatyti investuotojams ir ieškoti verslo partnerių.

Projekto metu bus teikiamos ir profesionalios, individualios konsultacijos įmonėms, besidominčiomis inovacijų kūrimo ir (ar) diegimo galimybėmis. Įvairių sričių ekspertai privataus sektoriaus atstovus konsultuos verslo strategijos, modeliavimo, projektų administravimo ir valdymo, mokesčių, finansavimo, intelektinės nuosavybės, eksporto ir kitais klausimais.

Inovacijų entuziastai taip pat bus kviečiami dalyvauti reguliariuose inovacijų populiarinimo, tinklaveikos renginiuose, kuriuose bus pristatomos verslumo ekosistemos sėkmės istorijos, ankstyvosios stadijos idėjų kūrimo galimybės, rinkos tendencijos. Be to, jaunuoliai galės savo jėgas išbandyti hakatonuose, kuriuose kurs prototipus verslui aktualioms problemoms spręsti, o taip pat galės laimėti bilietą į pre-akceleratorių ir su projekto ekspertų pagalba įkurti ir vystyti savo startuolį.

„Remiantis „Dealroom.co” analize, nuo 2013 metų užsienio ir vietos investuotojai į Lietuvos startuolius jau investavo daugiau nei 503 mln Eur. pagal bendrą investicijų dydį, Lietuva yra 4 vietoje iš visų Rytų Europos šalių. Tikimės, kad šis projektas užims svarbią vietą startuolių ekosistemoje ir padės išauginti ne vieną startuolį, kuris pritrauks užsienio ir vietos investuotojų dėmesį“, – sako projekto vadovė Gintarė Narakienė.

Į pre-akceleratorių registruotis galės visi pirminę idėją turintys ar jau įmones įkūrę startuoliai. Planuojama, kad pirmasis pre-akceleratoriaus ciklas prasidės 2020 m. balandį. Taip pat visi juridiniai asmenys jau yra kviečiami registruotis į profesionalias konsultacijas ir daugiau sužinoti apie inovacijų kūrimo bei plėtros galimybes. Registracijos formą rasite čia.

TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat TechHub.vu.lt bei Mita.lt puslapiuose.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT

Susitikimas su 2020 m. Laisvės premijos laureatu – A. Kentra

2020 02 11 Susitikimas500x281

Vasario 14 d. 16 val. VU Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko g. 24, 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks susitikimas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Dalyvaus 2020 m. Laisvės premijos laureatas, ilgametis VU dėstytojas Albinas Kentra. Jis įvertintas už neįsivaizduojamą meilę Lietuvai, už partizanines ir diplomatines laisvės kovas, kuriose jis ne kartą žvelgė mirčiai į akis.

Šio legendinio žmogaus Tėvynės labui tyliai vykdyti ir tebevykdomi žygdarbiai verti ne tik premijų ir apdovanojimų, bet ir didžiausios pagarbos bei palaikymo jo nesibaigiančiose miško brolių atminimo įamžinimo kovose.

 

Daugiau apie A. Kentrą skaitykite čia

Kviečiame dalyvauti!

 

Lietuvos matematikas Vygantas Paulauskas „Tikrų anūkų turiu 4, o matematinių – 27“

2020 02 10 Paulauskas250x343Vygantas Paulauskas – Lietuvos matematikas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius emeritas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Profesorius yra mokslinės monografijos ir dviejų tomų vadovėlio studentams bendraautorius, atspausdinęs daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių.

Kaip ir kodėl jūs susidomėjote matematika?

Mokykloje geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, dalyvaudavau fizikos, matematikos respublikinėse olimpiadose, laimėdavau prizines vietas. Nebuvau apsisprendęs, ar tikrai studijuosiu matematiką, daugiau galvojau apie inžineriją, nes labiau domėjausi robotais, skaičiau specializuotą literatūrą. Baigęs vidurinę mokyklą pasirinkau automatikos ir telemechanikos studijas Kauno Politechnikos Institute (KPI, dabar – KTU). Dar viena priežastis, lėmusi šį mano pasirinkimą, buvo ta, kad šiame institute – vieninteliame iš Lietuvos aukštųjų mokyklų – veikė karinė katedra, leisdavusi studentams išvengti trejų metų karinės tarnybos sovietinėje armijoje. Tuo metu Vilniaus universitetas (VU) tokios privilegijos neturėjo, todėl tiksliųjų mokslų (matematikos, fizikos) fakultetuose trūko talentingų jaunuolių. Todėl VU matematikų galvose kilo idėja pergudrauti sovietų valdžią. Susitarus VU ir KPI rektoriams, buvo nuspręsta sudaryti dvi KPI studentų grupes, kurios formaliai būtų laikomos KPI, tačiau iš tikrųjų mokytųsi matematikos ir fizikos VU. Henrikas Jasiūnas (VU Matematikos fakulteto docentas), atvykęs iš VU, ateidavo į paskaitas KPI ir skatindavo gabesniuosius studentus, kuriems patinka matematika ar fizika, rinktis studijas Vilniuje (Vilniuje buvo KPI filialas su karine katedra). Gyvenau Kaune, tėvai Žaliakalnyje turėjo namelį, draugai visi Kaune, tad mintis važiuoti į Vilnių man atrodė avantiūra. Vis sakydavau kad gal ne, gal ne. Tačiau kartą leptelėjau: „Man gal ir nėra taip ir svarbu, bet kaip mama nuspręstų, taip ir padaryčiau“. Na, galvoju, tikrai jau pas mamą nevažiuos. Bet klydau – docento būta atkaklaus, nuvyko pas mamą į darbą ir įtikino, kad aš būtinai turiu vykti į Vilnių studijuoti. Ir man nebuvo, ką daryti, laikiausi savo duoto žodžio – išvažiavau. Formaliai mes buvome KPI filialo studentai Vilniuje ir lankėme paskaitas KPI karinėje katedroje, tačiau gyvenome VU studentų bendrabutyje ir gaudavome VU stipendiją. Iki trečio kurso mes galvojome, kad būsime ne matematikai, o inžinieriai. Buvo rinktinė grupė, seminarai būdavo labai triukšmingi ir įdomus. Bet kai mums pradėjo dėstyti ir individualiai su mumis dirbti profesoriai Jonas Kubilius, Vytautas Statulevičius, Bronius Grigelionis, supratome, kad būsime matematikai.

Jūsų mokslinio darbo kryptys – ribinės tikimybių teorijos teoremos begalinio matavimo erdvėse. Kodėl susidomėjote šia kryptimi?

Po dviejų kursų mums reikėjo rinktis siauresnę specializaciją. Domėjausi robotikos technika, užsirašiau į logiką. H. Jasiūnas čia ir vėl pakoregavo mano pasirinkimą – jam esu labai dėkingas. Jis išbraukė logiką ir įrašė tikimybių teorijos specializaciją. Baigus universitetą ir pradėjus studijas aspirantūroje (dabar – doktorantūra), pradėjau dirbti ribinių tikimybių teorijos srityje, tematikoje, kurią „parsivežė“ iš aspirantūros Leningrade mano vadovas profesorius V. Statulevičius. O begalinio matavimo erdvės atsirado kiek vėliau. Po mano pranešimų seminare profesorius J. Kubilius kelis kartus nusistebėjo, kodėl Vilniuje tiek daug tikimybininkų dirba ribinių teoremų baigtinio matavimo erdvėse ir niekas nebando pereiti prie sudėtingesnių objektų – atsitiktinių dydžių su reikšmėmis begalinio matavimo erdvėse. Iš pradžių ši mintis pasirodė bauginanti, vėliau supratau, kad verta imtis šios naujos temos, tuo labiau, kad pasaulyje ji labai sparčiai buvo vystoma. Tuo metu aš jau buvau docentu, o tai reiškė, kad galėjau vadovauti aspirantams, per dešimtmetį man vadovaujant disertacijas apgynė apie 10 doktorantų, susikūrė tikimybininkų grupė, nagrinėjanti tikimybių teorijos begalinio matavimo erdvėse klausimus, ši grupė įgijo tarptautinį pripažinimą.

Ką jūs labiausiai vertinate savo karjeroje?

Svarbūs buvo mano karjeroje 8 metai praleisti užsienyje, įgyta patirtis dėstant ir dirbant mokslinį darbą stipriuose Amerikos ir Europos universitetuose. Tačiau pačiu svarbiausiu pasiekimu laikau išugdytus mokslininkus, nors jų skaičius ir nėra didelis – disertacijas apsigynė 16 studentų. Matematikos ir informatikos fakultete dabar dirba mano studentai Alfredas Račkauskas, Rimas Norvaiša, Mindaugas Bloznelis, Gintaras Bakštys, Aldona Skučaitė. Kanadoje jau daug metų dirba Ričardas Zitikis, o Vengrijoje dirbo Gyula Pap. Daugelis iš jų jau turi savo mokinių, apgynusių daktaro disertacijas. Amerikos matematikų draugija yra sukūrusi matematikų genealoginį medį. Šiame puslapyje fiksuojama matematinė giminystė pagal analogija su įprastine giminyste. Jeigu mano vadovas buvo V. Statulevičius, o jo vadovas – J. Linikas, tai J. Linikui, V. Statulevičius yra kaip sūnus, o aš jau – anūkas. Ir ši matematinė giminystė yra gausi, devyniolikto šimtmečio garsūs matematikai turi tūkstančius ir net dešimtis tūkstančių matematinių „palikuonių“. Aš tikrų anūkų turiu 4, o matematinių net 27. O visai neseniai tapau proseneliu tiek tikrąją prasme, tiek matematine (R. Zitikis susilaukė matematinio anūko) J

Kaip manote, kokius būdo bruožus turi turėti matematikas?

Pasakyti, kurie bruožai būdingi matematikams – sunku. Vienas iš pagrindinių, kurį išskirčiau – loginis mąstymas. Matematikai, kaip ir visi žmonės, yra skirtingi. Pamenu, būdamas aspirantu, klausdavau savo vadovo V. Statulevičius, kada man ateiti, atsakymas dažniausiai būdavo – bet kada (aspirantūroje aš dažniausiai dirbdavau bibliotekoje, kuri buvo Matematikos ir Kibernetikos instituto trečiame aukšte, o instituto direktoriaus Statulevičiaus kabinetas – antrame aukšte, tad patikrinti, ar direktorius neužimtas, nebuvo sunku). Bet jeigu atėjus direktorius būdavo laisvas, galėjai ir dvi valandas šnekėti ir ne tik apie nagrinėjamą matematinę problemą. J. Kubilius, kurį taip pat laikau savo mokytoju, nes virš dešimt metų dirbau jo vadovaujamoje katedroje – visiškai kitoks. Tariantis dėl susitikimo jis pasakydavo tikslią dieną ir valandą, nors ta data galėjo būti ir po kelių savaičių. Bet buvai tikras, kad tuo laiku ir galėsi pasikalbėti, nes profesorius, jei kas pasikeisdavo jo darbotvarkėje, per sekretorę visuomet pranešdavo apie pasikeitimą ir naują datą.

Su kokiais iššūkiais matematika susiduria šiandieniniame pasaulyje?

Šiuo metu neginčijama matematikos ir informatikos svarba tiek kituose moksluose, tiek praktinėje žmogaus veikloje. Visiems gerai žinomos tokios sparčiai besivystančios sritys kaip finansų matematika, biostatistika, biomatematika, matematinė lingvistika. Tai susiję su praktiniais uždaviniais, verslu. Pasaulyje didžiosios įmonės investuoja didžiulius pinigus į mokslą. Dirbdamas Atlantoje (JAV) Džordžijos Technologijos institute stebėjausi, kad į mokslinius seminarus ateidavo darbuotojai iš Microsoft, Bank of America, Google. Pavyzdžiui, Google investuoja į topologijos tyrimus, nors tai gana abstrakti matematikos šaka, iš pirmo žvilgsnio atrodanti toli nuo taikymų. Tačiau didelės kompanijos svarsto taip: ką gali žinoti, gal mokslininkas atras ką nors naujo, ką bus galima pritaikyti ir bus įmonei didžiulis pelnas. Mažose šalyje yra sunkiau vystyti abstraktesnes matematikos šakas.

 

Paroda STUDIJOS 2020: ką daryti, kad ateityje būtum reikalingas?

2020 02 06 VU studiju muge642x410

Vasario 6-7 d. parodų rūmuose „Litexpo“  vyksta tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2020. „Internetas studijų programos neišrinks“ – tokiu šūkiu visus jaunuolius ir mokytojus šiais metais pasitinka paroda. Joje Vilniaus universitetas (VU) pristatys vykdomas studijas ir kvies į įvairius renginius ir paskaitas.

Vasario 7 d. (penktadienį) 11.55 val. parodoje „Studijos 2020“ Litexpo, 5.2 salėje MIF doc. dr. Povilas Treigys skaitys pranešimą „Programinės įrangos kūrimas: problemos ir iššūkiai“. Jame bus pasakojama apie tai, kaip kuriama programinė įranga ir kodėl net ir turint šiais laikais pakankamai modernias programinės įrangos projektų valdymo metodikas, darbai vis tiek atsilieka nuo planuotų terminų.

Vilniaus universitetas (VU) sieks atkreipti dėmesį į tvarumo idėjas, kalbės apie aktualiausius globalius pokyčius ir jų valdymą, kvies susitikti su VU mokslo pasaulio autoritetais, kurie savo moksliniais tyrimais prisideda prie žmonijai rūpimų problemų sprendimų.

VU taip pat šiemet siūlys ekologiškesnius ir moksleiviams patrauklesnius informacijos apie studijas paieškos būdus. Apsilankiusius parodoje VU pirmą kartą kvies naudoti greitesnes, interaktyvesnes, funkcionalesnes ir patogesnes informacijos paieškos priemones – QR kodus. Nuskaitę QR kodus moksleiviai akimirksniu bus tikslingai nukreipti į juos dominančių konkrečių studijų aprašus internete.

Susitikime parodoje!

Lietuvos mokslo premijos laureatai: „Premija mums buvo malonus netikėtumas“

2020 02 05 Sveikinimai350x293Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų ir Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“. Pagal turinį darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje bei visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam atskirai pasirinktam procesui yra kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis realybėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis, kurios naudingos modeliuojant ne tik finansinių rodiklių, bet ir fizikinių bei biologinių sistemų kitimą. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai. Tokie procesai aprašo finansinės aplinkos kitimą esant sunkiai prognozuojamiems atsitiktiniams pokyčiams. Pateikto darbo autoriai nustatė naujo tipo stochastinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado metodus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Premijos laureatai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius džiaugiasi premija: „Premija mums buvo malonus netikėtumas, nes darbų ciklą premijai pateikėme pirmą kartą. Smagu, kad šį kartą premijos skyrimui neturėjo lemiamos įtakos bibliografiniai autorių duomenys. Džiugu, kad retkarčiais matematikų teoriniai darbai nepaskęsta eksperimentinių darbų gausoje“.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Šiais apdovanojimais siekiama sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Džiaugiamės ir sveikiname dėstytojus!

VU MIF absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai

2020 02 05 Diplomu teikimas380x250Vasario 3 d. šv. Jonų bažnyčioje įteikti VU MIF absolventams bakalauro ir magistro diplomai.

Absolventus sveikino VU Rektorius Artūras Žukauskas, VU MIF dekanas Paulius Drungilas ir MIF dėstytojas, finansų ir draudimo matematikos studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Martynas Manstavičius, informacinių technologijų absolventas Jonas Gavėnavičius. Diplomų ceremoniją vedė MIF studijų prodekanas Vytautas Stepas.

Sveikindamas A. Žukauskas pabrėžė, kad universitetas suteikia ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą: „Šiandien mes įteikiame diplomus gausiam būriui naujų VU absolventų. Absolventai – universiteto, kuris yra vienas iš seniausių Europos universitetų, kuris žengia kartu su geriausiais universitetais. Norėčiau primininti, kad universitetas suteikia ne vien specialybę, tai ir išsilavinimas. Jūs išsinešate iš universiteto, tai ką vadinime išsilavinimu – žinojimą, gebėjimą kritiškai mąstyti, giliai pažinti dalykus ir mokytis visą gyvenimą.“

MIF dekanas Paulius Drungilas linkėjo nepamiršti savo Alma mater: „Mūsų absolventai prisideda prie ateities išradimų ir jūs esate tos ateities dalis. Noriu paprašyti dviejų dalykų – nepamiršti svajoti ir nuolat mokytis. Visada prisiminkite nuo ko pradėjote, savo Alma mater, sugrįžkite į fakultetą kaip dėstytojai bei atraskite kitų bendradarbiavimo su universitetu formų.“

Studentų atstovas, informacinių technologijų studentas, absolventams linkėjo mėgautis kiekviena akimirka: „Šiame gyvenimo etape išmokome ne tik dalykinių žinių, bet ir iš vaikų tapome suaugusiais. Palinkėčiau savo kolegoms mėgautis kiekviena akimirka, nes mes nusibrėžiame tikslą ir siekiame jo. Mes galvojame, kada gi greičiau ateis ta akimirka, bet pamirštame tas akimirkas, kaip mes siekiame tikslo. [..] Norėčiau padėkoti dėstytojams, ypač tiems, kurie dirba dėstytojais ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori ir myli savo darbą ir kad dėstymas jiems yra pašaukimas. Nes tik tokie dėstytojai kiekvieną priverčia susidomėti paskaitos turiniu ir įdėti trigubai daugiau pastangų.“

MIF studijas baigė 68 absolventai – įteikti 32 bakalauro ir 36 magistro diplomai. Bakalauro Cum laude diplomas įteiktas informacinių technologijų absolventui ir 6 magistro Cum laude diplomai įteikti kompiuterinio modeliavimo, finansų ir draudimo matematikos, modeliavimo ir duomenų analizės ir ekonometrijos absolventams.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos