Sidebar

Vilniaus universitetas kviečia tapti studentu vienai dienai

Prasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks spalio 24–28 dienomis. Jo metu Lietuvos ir užsienio moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka.

2022 10 10 Paskaita900x600

Paskaita MIF auditorijoje | © Justinas Auškelis

„Studento vienai dienai“ dalyviai gali rinktis iš 15 VU fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose, kurių studentais norėtų tapti, ir gausybės jų siūlomų studijų programų. Dvi dienas vyksiančiame renginyje užsiregistravę moksleiviai dalyvaus seminaruose, paskaitose ir specialiuose užsiėmimuose, kurie suteiks unikalią patirtį ir leis trumpam tapti VU studentais.

Studento vietoje atsidūręs moksleivis gali ne tik susipažinti su VU ar pasirinktu fakultetu, jo dėstytojais, bet ir išbandyti savo jėgas konkrečioje studijų programoje bei rasti atsakymą į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo. Studentu vienai dienai galima tapti beveik visose VU siūlomose studijų programose.

Renginys vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. „Studento vienai dienai“ paskaitos organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba. Norintiems dalyvauti būtina registracija.

„Creative Emotional Journey“: sunkiomis temomis kalbėti padeda kūrybiniai sprendimai

Teatras, lipdymas, kūrybinis rašymas – tai tik keli įrankiai, kurie padeda analizuoti sudėtingas problemas. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) dalyvauja Erasmus+ KA2 projekte „Creative Emotional Journey – Operational Approach – CREATIVITY AT THE SERVICE OF EDUCATION“, kurio pagrindinė tema – smurtas lyties pagrindu (angl. gender based violence) ir patyčios (angl. bullying)

Projekto trukmė – du metai, per kuriuose dalyviams tenka ir susitikti, ir dirbti nuotoliniu būdu. Šį rudenį darbinė sesija vyko Italijoje. Joje dalyvavo ir trys MIF studentai Augustina Petraitytė (Programų sistemos), Normantas Kuolas (Informatika) ir Anastasija Volkova (Matematika ir matematikos taikymai) kartu su Tarptautinių studijų koordinatore Justina Krauledaite.

2022 10 07 1 ir pagrindine MIF900x675

Anastasijos Volkovos pasakojimas apie projektą

Mainai vyko nedideliame Morfasso (PC) miestelyje įsikūrusiame kalnuose, Emilijos-Romanijos regione. Miestelyje galima rasti tik saują namų, bažnyčią, kas penkiolika minučių varpais primenančią laiką, britų prižiūrimą viešbutuką ir teatro salę. Joje repetuoja teatro trupė Sciara Progetti, kuri mus ir priėmė jaunimo mainams į savo kuruojamą hostelį. Jame tą savaitę buvome apsistoję tik mes, projekto dalyviai, iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos bei Lietuvos.

Noriu pabrėžti, kad projektas prasidėjo ne rugsėjį, o prieš metus. Per visą šį laikotarpį minėtų šalių atstovai kūrė metodologiją skirtą dialogui apie smurtą lyties pagrindu ir patyčias. Net ir į mainus vykusių studentų kelionė prasidėjo kiek anksčiau: gegužės mėnesį Naugarduko fakultete vyko pilotiniai mokymai, kuriuos vedė J. Krauledaitė ir A. Volkova. Jų metu nagrinėjome smurto lyties pagrindu temą, žiūrėjome trumpo metražo filmą „Pirtis“ (rež. Laurynas Bareiška), diskutavome. Vėliau keli pilotiniuose mokymuose dalyvavę studentai turėjo galimybę prisijungti prie kelionės į Italiją.

2022 10 07 2 MIF650x785

KA2 projekte „Creative Emotional Journey“ (lt. Kūrybinis emocinis kelias) svarbus buvo ne tik teatras, bet, kaip ir primena pavadinimas, kitos kūrybinės veiklos.

„Creative Emotional Journey“ projekte per šias veiklas nagrinėjome dvi labai svarbias temas – smurtą lyties pagrindu ir patyčias. Jos aktualios ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Svarbiausias projekto tikslas yra suprasti ir išmokti, kaip galima kalbėti sunkiomis temomis, net jei kartais pritrūksta žodžių išreikšti mintis ar patirtis. Ta padeda daryti įvairūs įrankiai: vaidinimas, video filmavimai, lipdymas, kūrybinis rašymas ir panašios komandinės ir individualios veiklos.

Svarbus dalykas, kurį patyrė dauguma dalyvių – suvokimas, kad pirmas žingsnis į daugumos problemų sprendimą – tai pokalbis, bendravimas ir bendradarbiavimas.

2022 10 07 3 MIF650x785

Dar vienas į atmintį įsirėžęs momentas – Morfasso teatro salėje stebėtas mono-spektaklis „Malanova“, puikiai atskleidžiantis nagrinėtas temas. Jį labai gerai yra apibūdinusi viena kritikė: „Tai teatras, kuris priklijuoja prie kėdės, gniaužia kvapą, susuka širdį ir skrandį...“

Žinoma, negalima pamiršti ir ryšio kurį sukūrėme su projekto dalyviais, kuriuos sutikome Morfasso. Šiame projekte susipažinome su daugiau nei dvidešimt nuostabių ir įdomių jaunų žmonių, kurių kultūroje atrasti bendrumus ir skirtumus padėjo ne tik pokalbiai, bet ir organizuoti tarpkultūriniai vakarai.

Kviečiame projekto „Creative Emotional Journey“ veiklą sekti „Facebook“.

2022-10-07

DMSTI planuoja stiprinti informatikos inžinerijos krypties mokslinę tiriamąją veiklą

2022 10 06 Moksline tiriamoji veikla380x250

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas planuoja stiprinti informatikos inžinerijos krypties mokslinę tiriamąją veiklą, pradėdamas tyrimus kvantinių skaičiavimų, kvantinės kriptografijos ir kvantinių blokų grandinių srityse. Tikimasi, kad planuojami tyrimai prisidės prie kvantinių skaičiavimų pritaikymo blokų grandinių technologijų srityje, kvantiniais skaičiavimais paremtų konsensuso protokolų tyrimo ir vystymo, blokų grandinių sistemų saugumo ir našumo didinimo.

Tyrimų tema glaudžiai siejasi su MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute jau vykdomais tyrimais duomenų mokslo, dirbtinio intelekto, našiųjų skaičiavimų bei blokų grandinių technologijų srityse, todėl planuojama, kad ji taps planine. Tai praturtins jaunųjų mokslininkų patirtį ir leis sukurti grupę, kuri kryptingai vykdys aukšto lygio mokslinius tyrimus, ir tai neabejotinai didins instituto ir fakulteto konkurencingumą Lietuvos mokslo žinių rinkoje.

VU MIF DMSTI kviestinio vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybė

2022-10-06

Mija apie ERASMUS mainus Graikijoje: „Jie moka mėgautis kiekvienu kavos gurkšniu“

Studijų mainai – neišdildoma ir unikali patirtis – tą tvirtina studentai, išbandę studijas užsienio universitetuose. Ar lengva išvykti? „Natūralu yra bijoti, kai važiuoji ir nežinai kas tavęs laukia, bet ši baimė neturėtų užgožti noro,“ – sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentė Mija Aneta Stasiulionytė, kuri pasinaudojusi „Erasmus“ studijų programa pavasario semestrą studijavo Atėnų ekonomikos ir verslo universitete Graikijoje.

Ekonometrijos studentė M. S. Stasiulionytė su MIF bendruomene dalijasi įspūdžiais ir patarimais.

Mija, pasirinkai Atėnų ekonomikos ir verslo universitetą. Kodėl būtent šis universitetas? Kas padarė didžiausią įtaką renkantis šalį, universitetą?

Norėjau pagyventi pietuose esančioje šalyje ir visada žavėjo Graikija dėl savo senovės istorijos, archeologinių vietovių ir žymiausių filosofų. Norėjau tai patirti ir tuo pačiu pamatyti kokia yra šiuolaikinė visuomenė. Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas yra vienas geriausių universitetų Graikijoje ir viskas „Erasmus“ studentams dėstoma anglų kalba – tas ir paskatino pasirinkti jį.

2022 09 29 Erasmus1 650x663

Kaip sekėsi rasti gyvenamąją vietą? Pagal ką ją rinkaisi? Ką patartum kitiems studentams, planuojantiems vykti į mainus?

Bendrabučių universitetas nesuteikia, tačiau gyvenamąją vietą sekėsi atrasti lengvai, nes man padėjo draugė, kurį pati buvo anksčiau išvykusi į mainus. Svarbi buvo vieta, jog universitetas būtų netoli, pagal šį kriterijų rinkosi dauguma „Erasmus“ studentų, todėl gyvenome arti vieni kitų. Patarčiau, kuo anksčiau pradėti ieškoti gyvenamosios vietos ir atrasti patikimus šaltinius ar žmogų, kuris galėtų parekomenduoti, jog netektų likti apgautiems.

2022 09 29 Erasmus 2 900x600

Kokios baimės slėgė prieš išvykstant studijuoti? Kaip pasikeitė požiūris į jas?

Buvau antro kurso studentė ir didžiausia baimė slėgė, jog išvykstu per anksti. Dabar labai džiaugiuosi, jog iškeliavau. Manau su kiekvienu kursu atsiras priežasčių neišvykti, tačiau, jei yra noro, svarbu atrasti proga pasinaudoti šią mainų galimybe.

Kokia kalba vyko paskaitos? Ar anglų kalba buvo lengvai suprantama?

Viskas vyko anglų kalba. Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas pateikia sąrašą dalykų, kurie dėstomi anglų kalba ir tik mainų programos studentams.

Taip, viskas buvo lengvai suprantama ir pasirinktų dėstytojų anglų kalbos lygis geras.

Kaip atrodo studentų atsiskaitymai? Kas yra patogiau ugdymo sistemoje? SU kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip juos sprendei?

Nemažai atsiskaitymų orientuoti į grupinius darbus, tas paskatino daugiau tarpusavyje bendradarbiauti ir ugdė komandinio darbo įgūdžius. Teko rašyti rašto darbus, kurie padėjo suprasti teorinę medžiagą su praktiniais pavyzdžiais ir pritaikymais. Egzaminavimo tvarka panaši kaip Vilniaus Universitete. Tik vieną egzaminą teko žodžiu atsiskaitinėti, kas ir sukėlė sunkumų, nes reikėjo aiškinti algoritmus ir matematines formules žodžiu. Nemanau, kad tokiu formatu yra patogus atsiskaitymas matematikos/informatikos srityje.

Kuo skiriasi paskaitų turinys nuo MIF?

Atėnų ekonomikos ir verslo universitete nebuvo atskirta paskaitų ir pratybų dalis, viskas vyko bendrai, uždaviniai įterpiami kartu su teorijos dėstymu, bet apskritai viskas panašu, kaip ir mūsų fakultete.

Kas studijose ir bendrai iš gyvenimo Graikijoje paliko didžiausią įspūdį?

Studijose paliko įspūdį dėstytojai, kurie dalinasi savo gyvenimo istorijomis, patarimais ir mielai išklauso studentų. Tekdavo eiti kartu su grupe ir dėstytoju atsigerti kavos pertraukų metu.

Bendrai iš gyvenimo Graikijoje paliko įspūdį gyvenimo tempas, kuris yra lėtesnis ir į viską žiūrima paprasčiau. Žmonės niekur neskuba ir, rodos, jog mėgaujasi kiekviena akimirka, kiekvienu kavos gurkšniu.

2022 09 29 Erasmus 3 900x600

Kokius kultūriniai skirtumus pastebėjai?

Tokį bendrą pietiečių bruožą: jie išsiskiria savo emocionalumu, išraiškinga kūno kalba, komunikacijos metu dažnas fizinis kontaktas. Mes, lietuviai, labiau gerbiame asmeninę erdvę.

Vėlavimas, kuris net įprastas ir dėstytojų tarpe, ganėtinai erzindavo, nes nežinai kada ko tikėtis.

Šv. Velykų šventimas su fejerverkais lyg per Naujuosius metus.

Vietiniuose restoranuose įprasta duoti nemokamai desertą klientams, todėl kartais meniu galima nerasti deserto skilties.

Bendrai, bendraujant su kitais mainų studentais, supratau, jog kitose šalyse yra įprasta išvykti į mainus ir būna išvyksta ne vieną kartą, o kai kuriuose universitetuose netgi yra privaloma nors pusmečiui išvažiuoti mokytis į kitą šalį.

Ar daug teko keliauti studijuojant Atėnuose?

Taip, įvardinčiau, kad tikrai daug teko keliauti. Aplankiau vienuolika salų ir šiek tiek žemininės dalies. Likau nustebina kiek visko galima atrasti nuo archeologinių vietovių iki įstabios gamtos. Visos salos kažkuo skirtingos ir atvykus į jas, atrodo, jog atvykai į kitą šalį. Nuostabūs kraštovaizdžiai, daug vietų žygiams, įspūdingi paplūdimiai, įdomiai įrengti ir informatyvus muziejai ir archeologinės vietos. Manau, jog Graikija gali tikti kiekvieno tipo keliautojams. Tad su nekantrumu laukdavome laisvų dienų, jog galėtume leistis į kelionę. Studentams Graikijoje tikrai pigu keliauti, keltams taikoma 50 proc. nuolaida, muziejai, lankytini objektai nemokami studentams.

2022 09 29 Erasmus 4 900x1030

Kokių įdomių nuotykių ar kuriozinių situacijų teko patirti?

Būtų sunku išskirti vieną. Mainai Graikijoje – vienas didelis nuotykis. Pirmasis prisiminimas, kuris kilo išvydus klausimą, tai buvo Kretoje, kai nusprendėme aplink salą keliauti autostopu.

Atvykome į paplūdimį ganėtinai vėlai ir po saulėlydžio palikome jį, iki artimesnio kelio sutiko pavežti prancūzų pora, po to automobilių stabdymas buvo nesėkmingas, nes tiesiog niekas nebevažiavo. Labai gretai sutemo, matėsi žvaigždėtas dangus ir prieš akys didelis kalnas, pravažiavo vienas automobilis, kuris neketino sustoti.

Patikrinome žemėlapyje kiek mums liko kelio iki mūsų miesto – 9 valandos pėsčiomis, gal ir ne taip ir blogai, tačiau po tiek laiko jau reikėjo išvykti į oro uostą. Viskas baigėsi laimingai, praėjus 1,5 val. pravažiavo kitas automobilis, kuris sustojo ir nuvežė mus iki kur reikėjo ir kelionės metu klausėmės įdomių istorijų apie Graikiją.

2022 09 29 Erasmus 5 900x600

Kaip padrąsintum studentus, kurie nori vykti, bet nedrįsta dėl per didelio atstumo ar tėvų baimių?

Natūralu yra bijoti, kai važiuoji ir nežinai kas tavęs laukia, bet ši baimė neturėtų užgožti noro. Remiantis savo patirtimi sakyčiau, jog sunkiausias yra prieš išvažiavimo laikotarpis, tada ir daug dvejonių ir sunkumu, o po to kai jau išvažiuoji, kas atrodė kels rūpestį, tampa lengvai įveikiama. Jei tik yra noro, labai skatinu pasinaudoti šią galimybe ir įveikti savo baimes. Tai yra nepamirštama ir neįkainojama patirtis, kuri parodė, kad pažinti save yra lengviau kai esi ne komforto zonoje. Patirtis, kuri prisideda prie asmeninių savybių tobulėjimo ir pažintys su kitų tautybių žmonėmis praplečia akiratį.

Kokių praktinių patarimų duotum studentams, kurie jau nusprendė vykti į studijuoti pagal mainų programas?

Skatinu išsiaiškinti ar tikrai anglų kalba bus dėstomi dalykai, nebent norite iššūkio.

Jei neradote žmogaus, kuris atliko mainus jūsų norimame universitete, galite susiekti su to universiteto ESN, jie mielai pakonsultuos.

Kai ieškosite būsto, rekomenduoju gyventi su kitais „Erasmus“ studentais, atsiminkite, kad jie taip pat atvykę iš kitos šalies, ir geriausiai suprasite ir palaikysite vienas kitą.

Jei yra galimybė, pradžioje nueikite į kitų dalykų paskaitas mainų programos studentams, gal jūsų pasirinktas dalykas nebus toks kokį įsivaizdavote, tai turite galimybę per pirmas dvi savaitės pasikeisti.

Įsigykite draudimą, pasikeitus klimatui, gali užklupti ligos, nors ir esate sveikas. Kreipiantis į valstybinės įstaigas gali kilti keblumų, todėl geriau apsilankyti privačiose, tad draudimas atsiperka.

Išmokite bent kelias frazes kasdieniniame naudojime vietine kalba, palankiau žiūrės ir šypsena sukelsite.

Ačiū už pokalbį ir patarimus!

Patarimai išsamūs ir praktiški, laikas jais pasinaudoti! Dar turite laiko: iki spalio 1 d. galima registruotis dvišaliams mainams ir aplikuoti „Arqus” bei „Coimbra“ programas. Daugiau informacijos rasite čia.

Registracija ir „Arqus” bei „Coimbra mainų atrankai čia iki spalio 1d.

2022-09-29

LMA skelbia Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimus

2022 09 29 LMA380x2502022 m. rugsėjo 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime patvirtinus laisvas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų narių vietas į išvardytas specialybes, skelbiami LMA tikrųjų narių rinkimai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: politikos mokslai – 1 vieta, psichologija – 1 vieta;
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta;
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: biochemija – 1 vieta, biologija (genetika) – 1 vieta, geologija – 1 vieta, kardiochirurgija – 1 vieta;
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: maisto mokslai – 1 vieta, žemės ūkio ir aplinkos inžinerija – 1 vieta;
Technikos mokslų skyriuje: informatika – 1 vieta, mechanika – 1 vieta.

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami žymiausi Lietuvos mokslininkai, pripažinti visuomenėje bei mokslo bendruomenėje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, sukūrę mokslines mokyklas, pasiekę svarių mokslo rezultatų, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais.

Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose, paskelbti LMA svetainėje http://www.lma.lt/reikalavimai-renkamiems-nariams.

Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos.

Dokumentai teikiami elektroninėje paraiškų registravimo sistemoje spalio 1 d. – spalio 31 d. adresu https://konkursai.lma.lt (nuoroda bus aktyvi nuo spalio 1 d.).

Reikalingi suskaitmeninti dokumentai ir žinios:
• LMA nario (narių), keliančio kandidatą, motyvuotas raštas arba kandidatą iškeliančios mokslo studijų institucijos
senato, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos posėdžio protokolo išrašas, nurodant iškėlimo motyvus;
• išsamios žinios apie kandidato į LMA tikruosius narius mokslinę veiklą pagal LMA narių visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus;
• keliamo kandidato į LMA tikruosius narius biografiniai duomenys (gyvenimo aprašymas);
• mokslo laipsnių bei vardų diplomų kopijos ir fotonuotrauka.

Pasiteiravimui: tel. 8 601 11 742 , el. p. , tel. 8 692 45 332, el. p.

Lietuvos mokslų akademijos inf. ir nuotr.

2022-09-29

Studijų mainai Pietų Korėjoje: MIF studento A. Bulako patirtis

Ar žinote, kas gali nutikti, kai ilgai planuoti dalykai nevyksta taip, kaip buvo numatyta? Netikėtai susiklostęs scenarijus imti ir pranokti lūkesčius. Tą gali patvirtinti Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informacinių sistemų inžinerijos studentas Aidas Bulakas. Jis turėjo tikslą – pasinaudoti mainų programos galimybėmis ir išvyksti studijuoti į Japoniją, bet dėl pandemijos sukeltos situacijos, A. Bulakas iškeliavo į Pietų Korėją apie šalį nežinodamas nieko.

2022 09 27 Koreja11 900x639

„Pietų Korėja man paliko neišdildomą įspūdį ir net liūdna, kad tai nėra tokia populiari kryptis kaip Japonija“, – dabar jau į Lietuvą grįžęs ir tęsiantis studijas MIF sako Informacinių sistemų inžinerijos studentas, 2022-ųjų pavasarį praleidęs Seule, Pietų Korėjoje.

A. Bulakas žinias gilino Seulo nacionaliniame mokslo ir technologijos universitete. Studentas su MIF bendruomene sutiko pasidalinti įspūdžiais, patirtimis bei praktiniais patarimais studentams, kurie taip pat ruošiasi ar dar tik svajoja apie galimybes išmėginti studijas užsienyje.

Kas padarė didžiausią įtaką renkantis studijų mainų kryptį?

Apie keliavimą į tolimus mainus svajojau jau nuo pat pirmo kurso. Prisimenu kaip dabar: kai dar buvau pirmakursis, pirmame ar antrame semestre, klausiausi MIF Studijų skyriaus vadovės Ingos Baranauskaitės ir mainuose dalyvavusių studentų paskaitos. Ir jau tada laukiau antrųjų studijų metų, kurie atveria studijų mainų galimybes. Nors niekas dar nebuvo aišku (o pasidarė dar neaiškiau atėjus 2020 metams ir jų nuotykiams), vis vien žinojau, kad pasinaudosiu šia universiteto teikiama neįtikėtina galimybe. Nuoširdžiai manau, kad nepasinaudoti tokia proga būtų prastas pasirinkimas.

Kokių turėjai lūkesčių, vizijų, o gal net buvai įtikėjęs kokiais mitais apie šalį, kultūrą?

Turiu prisipažinti, kad iš pradžių norėjau keliauti į Japoniją. Deja, ten šalies karantinas nesibaigė net ir man vėl sugrįžus į VU, o keliauti aš vis tiek norėjau. Tad pasirinkau, mano supratimu, panašią kultūriškai šalį – Pietų Korėją.

Buvau vienas iš nedaugelio studentų Pietų Korėjoje, kuris, atvykęs studijuoti, praktiškai nieko nežinojo apie šalį. Taip elgiausi planuotai, nes, nors daug domėjausi Japonija, apie Korėją susidaryti įspūdį norėjau tik ją aplankęs. Ir man tai puikiai pavyko. Neturėjau jokių išankstinių nusistatymų, tad viskas ką patyriau man buvo nauja ir neįtikėtina.

2022 09 27 Koreja2 900x1200

Kas paliko didžiausią įspūdį?

Pietų Korėja – nuostabi šalis – su savita kultūra, nuostabia gamta ir smagiu naktinio ir dieninio miesto gyvenimu. Korėjiečiai labai drovūs žmonės, tad, norint susirasti draugų, teko užkalbinti ne vieną, tačiau tas laikas, kai susikuri draugų ratą, anksčiau ar vėliau ateina. Ypač baruose vakarais.

Korėjoje įsigalėjęs labai kolektyvinis visuomenės mąstymas. Ką tai reiškia? Įsivaizduokite: nesistumdantys žmonės pilnutėliame metro ar autobuse, tvarkingos eilės žmonių stovinčių eskalatorių dešinėje ir panašūs dalykai, kurie man tikrai patiko.

Pietų Korėja man paliko neišdildomą įspūdį ir net liūdna, kad tai nėra tokia populiari kryptis kaip Japonija.

Kaip vertini dėstytojų darbą? Kokia kalba vyko paskaitos?

Dėstytojai labai skirtingi: vieni stengiasi sudominti studentus, duoti įvairesnių pavyzdžių ar daugiau bendrauti, pakalbėti gyvenimiškomis temomis, o kiti monotoniškai pila ir liepia tris valandas žiūrėti jau įrašytas paskaitas, kurios tikrai nėra geriausios kokybės. Tad kaip ir visur – visokių yra, visokių reikia.

Seulas, rytietiška kultūra. Anglų kalbos akcentai, dialektai nėra artimi mūsų ausims. Kaip sekėsi suprasti, bendrauti?

Visos paskaitos vyko angliškai (kai kurie dėstytojai išversdavo korėjietiškai korėjiečiams studentams), o dėl dėstytojų anglų kalbos akcento gal šiek tiek reikėjo priprasti pradžioj, bet tai tikrai nebuvo sunku, anglų kalba paskaitose nesiskundžiu.

Nors mano anglų kalba tikrai gera, po ilgo laiko kalbant tik ja, kartais pradėdavo „užstrigti“ žodžiai. Bet visi mainų studentai vieni kitiems buvo labai supratingi ir dėl to problemų niekada niekam nekildavo.

Nebent drovūs korėjiečiai bijodavo daug kalbėti angliškai, tas po kiek laiko buvo labai pastebima. Bet ir pačią korėjiečių kalbą labai lengva išmokti skaityti, o išmokti pagrindines frazes taip pat per daug neužtrunka, tad kitiems atvykstantiems studentams rekomenduočiau taip ir padaryti.

2022 09 27 Koreja3 900x608

Kaip atrodo studentų atsiskaitymai?

Dalykų vertinimo nesupratau net ir pabaigęs semestrą. Teoriškai, minimalus praėjimo balas yra 6/10, tačiau tai priklauso nuo geriausiai pasirodžiusio studento (jam priskiriama 10). Korėjiečiai tikrai labai daug mokosi, naktimis bendrabutyje galima matyti daug įjungtų lempų, ir tikrai ne dėl to, kad jie ten linksminasi.

Visgi, bent mano universitete, į mainų studentų atsiskaitymą žiūrima gerokai švelniau, kai kurie dėstytojai mus net išima iš bendros pažymių statistikos, turbūt kad per daug nenušokdintumėm jų balų kreivės.

Kur gyvenai: ar rinkaisi bendrabutį, ar pats nuomojaisi būstą?

Jeigu universitetas siūlo bendrabutį, labai labai rekomenduočiau jį pasirinkti. Nukris didžiulė finansinė našta ir bus labai lengva jau pačioje pradžioje susipažinti su daugybe žmonių.

Aš būtent tokį sprendimą ir priėmiau – gyvenau universiteto miestelyje (angl. campus), kuris buvo pačiame Seule, nors ir jo pašonėje. Miestas milžiniškas, tad iki centrinių rajonų su metro reikėdavo keliauti apie valandą. Tačiau studentų miestelyje veikė visi dalykai, kurių gali prireikti: nuo daugybės parduotuvėlių ir kavinių šalia jo, iki vaistinių, bibliotekų ir visų akademinių pastatų jame pačiame.

Korėjoje bendrabučių taisyklės gali gąsdinti. Pvz., kai kurie universitetai grasina išmesti studentus už grįžimą 24-5h laikotarpiu naktį, jeigu taip atsitinka daugiau nei kartą.

Prieš pasirenkant kur gyvensite, siūlau paklausti pačių studentų ar tos taisyklės tikrai yra taikomos. Jei taip ir tai jums yra per didelis trūkumas, teks ieškoti alternatyvų. Jeigu ne, vėlgi, labai rekomenduoju.

Kokie kultūriniai skirtumai labiausiai nustebino?

Tvarka. Pabrėžiu, kad kalbu apie sisteminę tvarką, ne apie švarą. Seule yra labai nedaug šiukšlių dėžių ir konteinerių, tad gatvės gražesnės man yra Vilniaus. Tačiau bendra tvarka tikrai jautėsi. Universitete viskas buvo sustyguota – net išvykoje į atrakcionų parką, į kurį, atrodo, keliauja jau gana subrendę 20-25 metų studentai, visi turėdavo likti grupėse ir nešioti savo numeriukus.

Korėjiečiai taip pat labai nemėgsta išsiskirti iš minios. Dažniausiai drabužių spalvų paletė būna balta, juoda ir kažkas tarp jų. Taip pat, jeigu dauguma nešioja kaukes lauke, išsiskiriančių nebus (kiek girdėjau, lygiai dėl tos pačios priežasties – nes nešioja kiti ir, vėlgi, jie nenori išsiskirti).

Tačiau jei pavyks atrasti draugų, kurie kalbės atvirai ir nebijos neįtikti su savo nuomone, galima atrasti visiškai kitokį požiūrį į šiuos jų kultūrinius dalykus. Labai rekomenduoju ieškoti tokių žmonių!

Visgi ir panašumų atradau tokiose vietose, kuriose nesitikėjau. Pavyzdžiui, lietuvių ir korėjiečių istorija yra be galo panaši. Abi tautos savo rytinėje pašonėje turi šimtmečius erzinančius okupantus (buvusius ar esamus), kurie anksčiau pridarė krūvą karo nusikaltimų ir „pamiršo“ atsiprašyti. Net ir dabar Korėjos ir Japonijos santykiai (ar žmonių požiūris į juos) yra ne patys šilčiausi.

2022 09 27 Koreja4 900x639

Kokių įdomių nuotykių ar kuriozinių situacijų teko patirti?

Po dviejų savaičių nuo įsikūrimo campuse, labai lyjant, grįždamas į bendrabutį sugebėjau pasiklysti su jau beveik išsikrovusiu telefonu, tad teko vadovautis savo atmintim ir labai laužyta korėjiečių kalba (anglų kalba tuo metu nebuvo pasirinkimas). Visgi, nors žmonės ne visada tave užkalbins pirmi, jie visada padės ir pasirūpins, kad viskas būtų gerai. Nors jau prikalbėjau, kad korėjiečiai drovūs ir nemėgsta išsiskirti, jie yra nuostabiai šilti žmonės. Visada pagelbės, jei pirmas užmegsi kontaktą – pakalbins, šypsosis ir privers jaustis, ten, už 7000 kilometrų, kaip namie.

Kokius patiekalus atradai ir pamilai Seule? Kur dažniausiai valgydavai: gamindavaisi pats ar kavinėse, valgyklose?

Turėjau pusryčių ir pietų planą campuso valgykloje, o vakarienę gamindavau pats arba su kitais studentais eidavom į restoraną.

Jei gamindavausi pats, tai, kaip tikram studentui priklauso, tai turėjo būti ramenas (kor. Ramyeon), koldūnai arba tteokbokki (ryžių virtinukai). Skirtumas tik toks, kad pigiausi, paprasčiausi koldūnai ten buvo gyoza stiliaus, su ryžiais, žolelėm ir stikliniais makaronais (angl. glass noodles). Ramyeon‘o pasirinkimas buvo neįtikėtinas, o ką jau kalbėti apie visą parą veikiančias nedideles savitarnos parduotuvėles su didžiuliu jau paruošto maisto pasirinkimu, kurį kai kur galima pasigaminti ir vietoje (pvz. užsipilti ramyeon‘ą verdančiu vandeniu tam skirtuose aparatuose).

Kavinėse iš naujo supratau kas yra kepta vištiena, pradėjau valgyti ir mėgautis jūros gerybėmis, bibimbap, jajangmyeon, bulgogi ir dar krūva nesuprantamų pavadinimų, kuriuos labai rekomenduoju atrasti Korėjoje.

Kaip padrąsintum studentus, kurie nori vykti, bet nedrįsta dėl per didelio atstumo ar tėvų baimių?

Važiuoti į mainų studijas tai nėra tik smagiai leisti laisvalaikį ar tik mokytis, tai yra ir pažinti naujus, skirtingus, bet be galo įdomius žmones, suprasti tolimą, o vėliau pasirodo gal ir ne tokią jau tolimą, kultūrą. Tai yra bendrai augti kaip žmogui. Trumpos atostogos vienam ar kitam krašte tam niekaip negali prilygti.

O ypač studentui, kurio savarankiškas gyvenimas tik prasideda, įsimesti į tokį sūkurį yra nuostabus head start‘as pradedant gyventi su savimi.

Bet visgi, tėvų nuraminimui, ten tikrai nesat metamas į balą. Studentu vis tiek labai rūpinsis universitetas, bendruomenė, ir galų gale, juk ir savo galvą turi.

Bandykit, bandykit, bandykit. Ir nebijokit.

2022 09 27 Koreja5 900x634

Kokių praktinių patarimų duotum studentams, kurie jau nusprendė vykti studijuoti pagal mainų programas?

Pasidomėkit praktiniais dalykais, ką jau būtų naudinga turėti atvykus į tą šalį ar universitetą. Pavyzdžiui, Korėjoje neveikia „Google Maps“, tad žemėlapiams reikia turėti kitą programėlę. Taip pat yra ir su vertėju – kaip nekeista, bet „Google Translate“ nėra tam geriausias pasirinkimas.

Nebijokit ieškoti žmonių, kurie jau ten keliavo ar kažką apie tai žino. Aš asmeniškai taip pat drąsiai galiu atsakyti ir bandyti padėti. Jei yra noras, tik rašykit.

Svarbiausia tiesiog nebijoti. Aš nesu didžiausias ekstravertas, bet ten nusprendžiau pasirašyti viskam ir tai mane įtraukė į nuostabius nuotykius bei sukūrė neįtikėtinus prisiminimus, kurių linkiu kiekvienam.

Ačiū už pokalbį!

Norite atrasti naują šalį, kultūrą ir išpildyti Aido linkėjimus? Dar turite laiko: iki spalio 1 d. galima registruotis dvišaliams mainams ir aplikuoti ir „Arqus” bei „Coimbra“ programas. Daugiau informacijos rasite čia.

Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia iki spalio 1d.

2022-09-27

Naujais mokslo metais daugiau pedagogikos ir IT pirmakursių

Naujuosius studijų metus šalies aukštosiose mokyklose sutiko daugiau pirmakursių nei pernai – studijų sutartis 2022 m. bendrojo priėmimo metu pasirašė 19 162 įstojusieji (2021 m. – 18 769). Pastebimai išaugo pasirinkusiųjų ugdymo mokslų ir informacinių technologijų studijas skaičiai – susidomėjimas šiomis studijomis padidėjo ir universitetuose, ir kolegijose. Tai rodo galutinė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ataskaita.

2022 09 27 Pirmakursiai900x609

„Unsplash“ /Bruce Mars asociatyvi nuotr.

„Šiemet išaugo mokytojo ir IT studijų programų populiarumas. Bendrojo priėmimo metu šiuos specialistus ruošiančios studijų programos laikytos prioritetinėmis – į jas siekta priimti visus pasirengusius ir motyvuotus stojančiuosius. Ypač siekėme pritraukti kuo daugiau naujų studentų į mūsų mokyklose trūkstamiausių pedagogikos specializacijų studijų programas, įstojusiuosius skatinsime ir stipendijomis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Bus paruošta daugiau pedagogų

Šiemet ugdymo mokslų studijų programos sulaukė didesnio stojančiųjų dėmesio – motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet dalyvavo net 1 740 norinčiųjų studijuoti (2021 m. – 1 546). Iš jų teigiamą motyvacijos įvertinimą gavo 1 695 (2021 m. – 1 478).

Sutartis studijuoti pagal pedagogikos studijų programą iš viso pasirašė 1084 pirmakursiai, 621 iš jų – dėl valstybės finansuojamos vietos. Susidomėjimas mokytojo profesija šalyje auga nuosekliai: 2021 m. tokių sutarčių sudaryta 989, 2020 m. – 901.

Sutartis studijuoti prioritetines pedagogikos specializacijas – pradinio ugdymo pedagogiką, specialiąją pedagogiką, matematiką, lietuvių kalba ir literatūrą, fiziką, chemiją, biologiją, technologijas, istoriją, geografiją – pasirašė 440 pirmakursių (2021 m. – 354).

Ypač išaugo susidomėjimas socialine, specialiąja pedagogika: į valstybės finansuojamas vietas šiose studijose Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose priimta beveik dvigubai daugiau pirmakursių nei pernai (2022 m. – 84, 2021 m. – 45). Būtent specialiosios pedagogikos specialistų Lietuvos mokyklose šiuo metu itin trūksta: Užimtumo tarnybos duomenimis, tai vienintelė specializacija, kurios pedagogų laisvų darbo vietų vasarą buvo daugiau nei ieškančiųjų darbo.

Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas visų studijų metu kas mėnesį bus mokamos 299 eurų dydžio stipendijos.

Smarkiai auga ir pasirinkusiųjų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės profesines studijas. Preliminariais duomenimis, šiemet į jas numatoma priimti beveik 400 stojančiųjų (2021 m. – 210) – priėmimas į kiekviena aukštąją mokyklą vyko tiesiogiai. Į pedagogikos profesines studijas priimami asmenys, jau įgiję kurios nors srities bakalaurą. Absolventai įgyja pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti ugdymo įstaigose. Pedagogikos profesinės studijos trunka 1–1,5 metų.

Siekiant paskatinti daugiau stojančiųjų rinktis pedagogo specialybę ir suteikti galimybę studijuoti nemokamai, taip pat padėti spręsti pedagogų trūkumo šalies mokyklose problemą, Vyriausybė šiemet padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių pedagoginėse profesinėse studijose – jų skirta 385. Palyginimui – pernai valstybės finansuojamų vietų šiose studijose buvo 200.

Sudariusiems sutartis dėl darbo – 506 eurų stipendija

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentams sudaryta galimybė stipendijas didinti iki 506 eurų. Padidintas stipendijas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Sutartį gali inicijuoti ir studentas, ir mokykla ar savivaldybė, ir aukštoji mokykla. Paraiškas priima Valstybinis studijų fondas iki rugsėjo 30 d. bei spalio 5–25 d.

Populiarėja informatikos mokslai

2022 m. padidėjo ir priėmimas į informacinių ir ryšio technologijų studijų programas. Į IT studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 308 pirmakursiai, kolegijose – 790. Atsižvelgus į specialistų poreikį darbo rinkoje, priėmimas į šias ir pedagogikos pirmosios pakopos studijų programas šiemet buvo neribojamas.

Lyginant su 2021 m., šiemet į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas informatikos mokslų studijų programose universitetuose priimta 10,5 proc. daugiau pirmakursių.

Džiugina ir priimtųjų studijuoti matematikos mokslus skaičiai – tokių studentų šiemet valstybės finansuojamose ir studijų stipendijų vietose universitetuose beveik 24 proc. daugiau (2022 m. – 228, 2021 m. – 184).

Kolegijose padaugėjo pasirinkusiųjų žemės ūkio mokslus – šiemet šias studijas valstybės finansuojamose ir studijų stipendijų vietose pradėjo 43 proc. daugiau pirmakursių (2022 m. – 53, 2021 m. – 37). Pastebima, kad augant priėmimui ten, kur specialistų labiausiai trūksta, jis taip pat mažėja ten, kur, lyginant su darbo rinkos poreikiais, jaučiamas specialistų perteklius, t. y. verslo ir viešosios vadybos, humanitarinių bei socialinių mokslų studijų programose.

Bendrajame priėmime 2022 m. iš viso dalyvavo 34 aukštosios mokyklos. Universitetuose stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį (2021 m. – 10 579), o kolegijose – 8 621 (2021 m. – 8 190).

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu tarp stojančiųjų buvo kiek daugiau šių metų abiturientų (2022 m. – 11 541, 2021 m. – 11 496). Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet įteikta ir daugiau brandos atestatų – 19 979 (2021 m. – 19 690).

Inf. šaltinis: LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2022-09-27

MIF studentė Vaida apie ERAMUS programą: „Lisabona tapo antri namai“

„Studijos ir gyvenimas užsienyje sustiprino savarankiškumą, išmokau suderinti mokslus, laisvą laiką ir buitį, pažinau save, įgavau daugiau drąsos bendraujant angliškai su nepažįstamais žmonėmis,“ – sako MIF studentė Vaida Lebedevaitė praėjusių metų rudens semestrą pasinaudojusi ERASMUS mainų programa ir vieną semestrą praleidusi NOVA universitete Lisabonoje, Portugalijoje.

Finansų ir draudimo matematikos bakalauro studentė V. Lebedevaitė su MIF bendruomene ir studentais, svajojančiais apie mainų galimybes, dalinasi savo patirtimi ir patarimais.

2022 09 23 Lisabona600x551

Vaida, praėjusių metų rudenį praleidai Lisabonos universitete. Kaip ten prasideda mokslo metai?

Prasideda standartiškai, visai kaip pas mus. Pirmąją paskaitą supažindina su mokymosi programa, vertinimo sistema. Ir tada jau kimbame į pirmųjų temų nagrinėjimą.

Pagal ką rinkaisi šalį, universitetą? Kas padarė didžiausią įtaką priimant sprendimą?

Kriterijai buvo tokie: šalis, kurioje nesu buvusi, pragyvenimo lygis ne aukštesnis nei Lietuvoje, švelnios žiemos, studijos 100 proc. anglų kalba, universiteto reitingas panašus arba aukštesnis nei Vilniaus universiteto. Didžiausią įtaką turbūt padarė visų kriterijų derinys. Jei reiktų išskirti vieną pagrindinį aspektą, tai, sakyčiau, klimatas, kuris yra daug šiltesnis nei pas mus.

2022 09 23 Lisabona2 600x441

Kaip atrodė pats mokymosi procesas?

Visa pagrindinė informacija pateikiama prezentacijose, kurios prieinamos visiems studentams. Kai kurie dėstytojai pateikia ir papildomos literatūros pavadinimus, tačiau tai nebuvo būtina norint pilnai suprasti ir puikiai išlaikyti dalyką.

Dėstytojai dėstydami teorija pateikdavo aiškių, realaus gyvenimo pavyzdžių, kas leido geriau įsiminti ir pritaikyti praktikoje išmoktą medžiagą. Taip pat mokymosi tempas daug lėtesnis, dėstytojai primindavo paskaitos pradžioje kas buvo išmokta praeitą kartą (praktikos ir teorijos dėstytojai primindavo teoriją), apibendrindavo kiekvieną temą, pabrėždavo svarbiausius akcentus ir įkeldavo į virtualią mokymosi sistemą apibendrinimo skaidrių prezentacijas.

Visų dalykų, kuriuos mokiausi, vertinimas susidarė iš grupinio darbo ir egzamino. Visi grupiniai darbai – realūs projektai tik neturint lėšų ir negaunant už tai atlygio. Pavyzdžiui ieškojome Europos sąjungos šalies labiausiai tinkamos gyventi (temas patiems reikėjo susigalvoti, rinkomės kas mums įdomu) naudojant „Eurostat“ ir kitus prieinamus, patikimus šaltinius, o duomenys buvo analizuojami naudojant tai ką išmokome paskaitų metu.

Kuo panašūs ar skiriasi dėstytojai?

NOVA universitete dėstytojai labai inovatyvūs, gan jauni, mokymosi tempas lėtesnis. Dėstytojai nori padėti studentui ir skiria gana daug individualaus dėmesio. Visa informacija buvo susisteminta, dėstytojai aiškiai pasakydavo kas naudojama realiame gyvenime, o kas tiesiog bendram išprusimui ar kontekstui suprasti.

VU dėstytojų pranašumas man, kaip studentei, yra tas, kad jie suteikia geresnį egzaminų rezultatų grįžtamąjį ryšį: paaiškina ir parodo klaidas, ko nebuvo Nova Universitete.

Dar noriu išskirti ir techninius privalumus. Kadangi mokiausi Informacijos valdymo fakultete, jame buvo galimybė gauti laikiną nešiojamąjį kompiuterį tiems, kas jo neturi. Ir net pasirinkti pagal patogią operacinę sistemą: „Windows“, ar „Mac OS“.

Anglų kalbos žinių lygis, baimė nesuprasti dėstytojų ar nesusikalbėti – tai dalykai, kurie dažnai kelia nerimą studentams, svarstantiems apie mainų programas. Kaip Tau sekėsi suprasti, bendrauti?

Pradžioje sunku suprasti kas yra šnekama paskaitų metu, bet viskam reikia laiko kol „prasilauži“. Bendrauti su kolegom nebuvo sudėtinga. Be to, visi atvykę buvo panašaus kalbėjimo lygio, tobulėjome kartu. „Erasmus“ pabaigoje pasitikėjimas savimi išaugo kalbant angliškai, paskaitos tapo aiškesnės ir jautėsi, kad patobulėjo tiek šnekamoji, tiek profesinė anglų kalba.

Kaip rinkaisi gyvenamąją vietą: ar svarstei apie bendrabutį ar ieškojai, kur nuomotis būstą?

Norėjau privatumo, tad bendrabutis nebūtų buvęs tinkamas variantas. Atvykimo dokumentų patvirtinimus iš užsienio universiteto gavau labai vėlai, todėl kainos ir kokybės atžvilgiu buvo likę gan prasti variantai. Rinkausi privatų kambarį penkių žmonių bute (netikėtai gavosi, kad gyvenau su dviem lietuvėmis, kurios irgi atvyko pagal „Erasmus“ mainų programą).

Kur apsistoti ieškojau „Facebook“ grupėje skirtoje Erasmus studentams Lisabonoje. Joje radau daug naudingų nuorodų: per kur ieškoti gyvenamų vietų, nuolaidų kodų ir informacijos.

2022 09 23 Lisabona3 600x609

Kokiais praktiniais patarimais pasidalintum su tais, kurie ruošiasi išvykti studijuoti pagal mainų programą?

Pirma mėnesį nusiteikti išleisti daug, nes bus perkamos visos būtinos prekės, kurias naudosite ilgą laiką. Taip pat labai gerai susiplanuoti biudžetą, kadangi stipendija minimaliai padengia išlaidas.

Dar vienas svarbus patarimas – gerai apgalvoti gyvenamosios vietos lokaciją. Prieš ją renkantis įsivertinti, kas jums svarbiausia: ar norite, kad universitetas būtų labai arti, o gal centras ir naktinis gyvenimas? Galbūt ketinate daug laiko leisti prie jūros, vandenyno. Pagal tai galėsite įsivertinti, kaip dažnai teks važinėti: ar reikės mėnesinių viešojo transporto bilietų, ar pakaks vienkartinių.

Būtinai pasidomėkite programėlėmis, kurios padeda sutaupyti, pvz., „Toogoodtogo“, „Nofoodwasted“.

Gyvenamos vietos ieškant pasitelkite į pagalbą „Facebook“ grupes, kurios skirtos tos šalies „Erasmus“ studentams. Jose daug informacijos apie vietas, kurios priima studentus, dalijamasi nuolaidų kodais, galima susirasti su kuo gyventi ir nevykti nežinant savo buto gyventojų (jei planuojate turėti privatų kambarį).

Kokie didžiausi iššūkiai kilo besiruošiant išvykai?

Prieš išvykimą ir po jo buvo sunku kontaktuoti su Nova IMS administracija, nes jie užtrukdavo labai ilgai kol atsakydavo, bet nėra ko nerimauti, galiausiai gaunamas atsakymas ir suspėjama viską laiku pasidaryti.

Kokį įspūdį paliko Lisabona? Ar daug teko pakeliauti po Portugaliją? Kaip organizuodavai keliones: ar su kitais studentais, o galbūt pats universitetas turėjo iniciatyvų?

Lisabona tapo antri namai, kiekviena gatvė išvaikščiota. Tai miestas, kuris visada turi pasiūlyti ką nuveikti, kur nueiti: daug renginių, labai aktyvus naktinis gyvenimas, vandenynas prie pat. Aišku, kaip kiekviename dideliame mieste nemažai šiukšlių ir valkatų.

Portugalijoje turėjome lietuvių kompaniją su kuriais keliavo tiek į pietus, tiek į šiaurę. Vieną kartą automobiliu, kitus kartus autobusu: labai pigūs bilietai ir gerai išvystyta infrastruktūra.

Universitetas neorganizavo kelionių, tačiau organizacija „Erasmus Life Lisboa“ kortelės turėtojams siūlė daug renginių, turų, kuriuose galėjo dalyvaut tie, kas spėjo užsiregistruoti. Planuojantiems įsigyti, siūlyčiau porą mėnesių prieš išvykstant nusipirkti ir užsiregistruoti į dominančius renginius.

2022 09 23 Lisabona4 600x585

Kas labiausiai skiriais portugalų ir lietuvių kultūrose?

Labiausiai skiriasi mentalitetas. Portugalai daug atviresni, labiau bendraujantys, turi mažesnę asmeninę erdvę, atsipalaidavę, pozityvesni. Tuo tarpu lietuviai bando pasislėpti minioje, mažiau šypsosi, atsakingiau daro užduotis, pamiršta pailsėti. Taip pat labai skiriasi požiūris į kasdienybę, pvz., pas portugalus normalu pietaujant pasiimti vyno taurę su maistu.

Ko išmokai šioje kelionėje? Kaip ji tave, kaip asmenybę, pakeitė?

Kadangi buvo ne pirmas išvykimas pagyventi į užsienį, tai sustiprino savarankiškumą, išmokau suderinti mokslus, laisvą laiką ir buitį, pažinau save, įgavau daugiau drąsos bendraujant angliškai su nepažįstamais žmonėmis.

Kokių nuotykių ar kuriozinių situacijų teko patirti?

Nuotykių ir kuriozinių situacijų buvo daug. Viena jų, kad važiavome autobusu ankstų rytą į kitą miestą pakeliauti. Šiaip portugalai gerai šneka angliškai, bet pasitaikė vairuotojas nelabai mokantis. Susikalbėjome su juo ir pasakė, kad čia laukite tuoj atvažiuos. Kai sulaukėm skanuoja bilietus ir meta vis klaidą. Pasirodo mūsų autobusas jau nuvažiavęs buvo iš kitos stotelės. Žinoma, parduodamų bilietų skaičius priklauso nuo vietų skaičiaus ir mūsų nenorėjo įleisti. Viskas gražiai išsisprendė po temperamentingo pokalbio ir nuvažiavome, kur reikėjo. Reikia nepamiršti, kad jie pietiečiai ir kartais reikia atitiktį jų būdą, o ne išlikti šiaurietiško šaltumo.

2022 09 23 Lisabona5 600x650

Ko palinkėtum studentams, kurie planuoja studijas užsienyje? Ir tiems, kurie dar tik apie tokias galimybes svajoja, bet nedrįsta registruotis?

Palinkėčiau važiuot! Jei bent mažiausia dalelė pagalvoja apie tai, kas būtų išvažiavus, reiškia ir noro, ir drąsos yra užtektinai. Geriau jau padaryti ir patirti, negu amžinai galvoti, kodėl neišdrįsau. Manau tai nuotykis, kurį ilgai su šypsena prisiminsi ir dalinsiesi patirtimi su kitais, bei padrąsins žiūrėti į kiekvieną iššūkį paprasčiau ir nebijoti artėjančio gyvenimo po mokslų.

Ačiū už pokalbį!

Svajojate apie studijų mainus? Dar turite laiko: iki spalio 1 d. galima registruotis dvišaliams mainams ir aplikuoti ir „Arqus” bei „Coimbra“ programas. Daugiau informacijos rasite čia.

Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia iki spalio 1d.
Registracija dvišaliams mainams čia iki spalio 1d.

2022-09-23

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos