Sidebar

Lietuvės iš Europos merginų matematikos olimpiados grįžo su medaliais

Vilniaus licėjaus mokinė Julija Paliulionytė ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazistė Alina Paliulionytė laimėjo sidabro medalius Europos merginų matematikos olimpiadoje. European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO) vyko jau aštuntąjį kartą. Keturias dalyves iš Lietuvos lydėjo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai Aivaras Novikas ir Romualdas Kašuba.

2019 04 24 Europos merginu matematikos olimpiada380x250.docxOlimpiada vyko Ukrainoje, Kijeve balandžio 7-13 dienomis. Joje dalyvavo 196 mokinės iš 49 šalių. Lietuvai atstovavo Elzė Amilevičiūtė (Vilniaus jėzuitų gimnazija),  Ugnė Milašiūnaitė (Vilniaus licėjus) bei jau minėtos seserys Alina ir Julija Paliulionytės. Tai didžiausias dalyvių skaičius, kiek jų gali atstovauti vienai šaliai (išskyrus šalį organizatorę, galinčią deleguoti dvi tokias komandas). 

Europos merginų matematikos olimpiada pirmą kartą buvo suorganizuota 2009 m., siekiant skatinti merginas dalyvauti matematikos varžybose, o toliau – ir matematikos moksle.  Kiekvienais metais olimpiados populiarumas vis labiau auga, į ją atvyksta dalyvės ne tik iš Europos šalių, bet ir iš kitų žemynų. Šiais metais kartu su europietėmis varžėsi australės, japonės, kanadietės, amerikietės, brazilės, Saudo arabės. Atidarant olimpiadą, dalyves sveikino viena iš garsiųjų šiuolaikinių moterų matematikių, Kijeve užaugusi profesorė Maryna Viazovska.

Olimpiada rengiama Pasaulinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi. Dalyvės uždavinius sprendžia dvi dienas: kasdien 4,5 valandos sprendžiant po 3 uždavinius. Uždaviniai pateikiami merginų gimtąja kalba. Vėliau tuos uždavinius taiso komandų vadovai, o ištaisę derina rezultatus su olimpiados koordinatoriais. Kiekvienas uždavinys vertinamas iki 7 balų.

Moksleivė Julija Paliulionytė, pelniusi sidabro medalį, surinko 28 taškus iš 42. Pritrūko vos vieno taško iki aukso medalio. Alina Paliulionytė sidabro medalį laimėjo pelniusi 24 taškus. Ugnė Milašiūnaitė gavo 17 taškų ir buvo apdovanota bronzos medaliu. Iš viso Lietuvos komanda surinko 74 taškus ir liko 15-toje vietoje tarp 36 Europos komandų bei 21-oje – tarp visų 50 komandų. 

MIF aplankę moksleiviai susipažino su universitetine matematika

„Kas yra universitetinė matematika?” – moksleivius pasamprotauti kvietė Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai Aidas Medžiūnas ir Vytenis Šumskas. Balandžio viduryje Vilniaus universitete vyko tradicinis renginių ciklas „Studentas vienai dienai“, kurio metu moksleiviai iš visos Lietuvos turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose.  

Moksleiviai galėjo rinktis, kokias paskaitas aplankyti MIF kartu su studentais, o dėstytojai A. Medžiūnas ir V. Šumskas suorganizavo išskirtinį užsiėmimą, skirtą tik moksleiviams.


2019 04 24 Studentas vienai dienai MIF820x312

Pasak organizatorių, kam yra tekę ragauti aukštosios matematikos, tie gerai žino, jog universitetinė matematika ir matematikos pamoka mokykloje smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Aukštoji matematika žymiai labiau skatina mąstyti, kurti ir analizuoti. Formulių ir algoritmų mokymasis be jų pagrindimo bei rišlios struktūros turi gerokai mažesnę reikšmę. Šia temine paskaita stengtasi paneigti matematikos – kaip sauso ir nekūrybiško mokslo – įvaizdį, taip pat parodyti, kad matematikos esmė – originalus mąstymas, smalsumas ir išradingumas.

Paskaitoje pristatyti matematinio mąstymo pradmenys bei struktūra. Moksleiviams dėstytojai A. Medžiūnas ir V. Šumskas pasakojo apie sritis, kuriose matematinės žinios bei originalumas leidžia pasiekti itin vertingų bei įdomių rezultatų, taip pat pristatė, kokie profesiniai keliai galimi su aukštosios matematikos žiniomis bei kokias profesines savybes ryškiausiai ugdo šios krypties studijos.

Praktinių užsiėmimų metu dėstytojai pademonstravo statistinės analizės taikymus. „Įsitikinome, kad dalyvių batų dydžių skirstinys atitinka normalųjį, o ypač daug susidomėjimo sukėlė žaidimas, kuriame dalyviai turėjo spėlioti, kiek saldainių yra uždarame inde. Nors nei vienas moksleivis neatspėjo teisingo atsakymo ir tarp pavienių spėjimų buvo labai netikslių bandymų, bendroje sumoje visų spėjimų vidurkis buvo labai arti tikrojo skaičiaus – skyrėsi vos keturiais procentais,” – pasakojo V. Šumskas.

Labiausiai matematikos krypties studijomis susidomėję moksleiviai teiravosi apie skirtumus tarp mokykloje bei universitete matematikai reikalingų gebėjimų, apie stojimo galimybes bei studentišką gyvenimą, taip pat apie inovatyviausias šių dienų matematikos taikymo kryptis.

Skirkite 2 proc. paramą Matematikos ir informatikos fakultetui

Kiekvienam gyventojui, mokančiam gyventojų pajamų mokestį, įstatymas suteikia teisę iki 2 proc. mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti paramai. Kviečiame šią paramą skirti Vilniaus Universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetui (MIF) ir taip prisidėti prie darbo ir mokymo sąlygų gerinimo.

MIF vizija – efektyviai veikiantis ir pasaulyje žinomas informatikos, informatikos inžinerijos, matematikos studijų bei mokslo centras. Tobulindami darbo ir mokslo procesus, kviečiame prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo.

2019 04 23 Tekste 2proc 

GPM deklaracijų pateikimo galutinis terminas yra pirmoji gegužės mėnesio darbo diena. Todėl ir prašymą skirti paramą visuomeninėms organizacijoms ir politinėms partijoms galima skirti iki pirmosios gegužės mėnesio darbo dienos (imtinai).

Prašymus galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą, tiesiogiai nuvykus į VMI arba paštu siunčiant į VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, 66257 Druskininkai.

Pateikiame prašymo skirti paramą VU Matematikos ir informatikos fakultetui duomenis.

Ačiū už bendradarbiavimą!

Karo akademijos kariūnai mokėsi valdyti ir tirti kibernetinius incidentus

2019 04 17 Mokymai karo akademijai792x313

Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto kibernetinio saugumo laboratorija balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnams organizavo simuliacinius kibernetinio saugumo mokymus.

Kariūnai išbandė VU Informatikos instituto kibernetinio saugumo laboratorijos sukurtą simuliacinį žaidimą „#ksl.d” – vyko simuliacinė pratybos (anlg. TableTop eXercises TTX) kibernetinio saugumo tema.

Pasak šių pratybų organizatoriaus VU Informatikos instituto direktoriaus pavaduotojo doc. dr. Lino Bukausko, tokie mokymai apima esminių valstybės ir privačių organizacijų, kurios įgalintos valdyti ir tirti kibernetinius incidentus, veikimo mechanizmą. Šiuo atveju, nagrinėjant kibernetinio saugumo organizacinę schemą, buvo naudojamasi supaprastintu Lietuvos Respublikos teisės aktų rinkiniu.

Kartu su VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentais Lietuvos karo akademijos kariūnai siekė suprasti ir įvertinti tam tikrą kibernetinį incidentą, jį tinkamai klasifikuoti. Ieškodami efektyviausių sprendimų, jie kūrybiškai interpretavo ir taikė atitinkamų teisės aktų ir tvarkos aprašų nuostatas nestandartinėse situacijose.

Kvietimas dalyvauti konferencijoje „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“

2019 m. gegužės 14 d. magistratūros studentai arba ją jau baigę yra kviečiami savo darbus pristatyti mokslinėje konferencijoje „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“. Mokslo akademijoje vyksiančiame renginyje studentai kviečiami pristatyti įvairius tyrimus ir taikymus informatikos ir IT srityse.
2019 04 17 Mokslu akademija380x250Norintys dalyvauti iki gegužės 1 d. kviečiami pateikti santrauką (iki 1 puslapio) arba straipsnį (4 puslapiai) siunčiant juos elektroniniu paštu . Santraukos ir straipsniai gali būti lietuvių arba anglų k. Šablonus galima parsisiųsti http://tinyurl.com/itmag. Prieš konferenciją bus išleistas konferencijos darbų (santraukų ir straipsnių) rinkinys.

Konferencijos „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“ dalyviams tai gali būti galimybė publikuoti pirmąjį mokslinį darbą. Taip pat savo magistro baigiamajame darbe dalyviai galės nurodyti, kad tyrimų rezultatai buvo pristatyti konferencijoje ir publikuoti konferencijos darbuose. Į tai gali būti atsižvelgta, vertinant baigiamąjį darbą.

Stojant į doktorantūrą, dažnai vertinama, ar pretendentas turi publikuotų mokslinių darbų. Dalyvavimas šioje konferencijoje ir straipsnio publikavimas gali būti įrodymas, kad tu pasirengęs doktorantūros studijoms.

Be to, konferencijoje gali dalyvauti ir savo tyrimų rezultatus pristatyti ne tik I ir II kurso magistrantai, bet jau ir baigusieji magistrantūros studijas, taip pat bakalauro studijų studentai.2019 04 17 Mokslų akademijoje380x250

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Svarbios datos:

2019-05-01 Santraukų/straipsnių pateikimas

2019-05-10 Programos paskelbimas

2019-05-14 Konferencija

Turite klausimų? Kreipkitės: arba

V. Valuckienės nuotr.

COST veiklos susitikime dėmesys našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo problemoms

Vilniaus universitete (VU) 2019 m. kovo 28–29 d. vyko baigiamasis COST veiklos IC1406 „High-Performance Modelling and Simulation for Big Data Applications“ (cHiPSet) valdymo komiteto ir darbo grupių susitikimas. Jį organizavo VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (DMSTI).

2019 04 15 COST veiklos susitikime Renginyje dalyvavo 80 mokslininkų iš maždaug 40-ies Europos universitetų. Dalyviai, susirinkę iš 28 šalių, aptarė ateities planus ir bendradarbiavimo galimybes tarp įvairių universitetų  mokslininkų. Didžiausias dėmesys buvo skirtas COST veiklos IC1406 rezultatų aptarimui ir pristatymui, darbo grupių (WG) diskusijoms. COST veiklos IC1406 Valdymo komiteto atstovai iš Lietuvos – MIF DMSTI bendruomenės atstovai dr. Viktor Medvedev ir prof. dr. Olga Kurasova.

Pagrindinis COST veiklos tikslas yra sudaryti sąlygas ilgalaikiam bendradarbiavimui tarp mokslininkų, dirbančių ir sprendžiančių našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo problemas didelės apimties duomenų kontekste (Big Data). Didelės apimties duomenų eroje atsiranda naujų iššūkių, kliūčių, kurias tenka spręsti mokslinei bendruomenei. O kartu atsiveria ir naujos perspektyvos našiųjų skaičiavimų technologijoms, kurios padeda didelius duomenų kiekius paversti vertinga informacija. Veiklos metu buvo siekiama susisteminti ir koordinuoti mokslinius tyrimus našiųjų skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo srityse, sprendžiant didelės apimties duomenų problemas.

Jauniems Lietuvos mokslininkams ir doktorantams iš įvairių Lietuvos universitetų buvo suteiktos galimybės dalyvauti COST veiklos IC1406 organizuojamuose doktorantų mokyklose ir simpoziumuose. 

2019 04 15 COST copy2019 04 15 CHIPSET copy

L. Būtėnas: „Reikia sugebėti turinį ne tik greitai sukurti, bet ir dažnai jį atnaujinti“

Informacines technologijas (IT) išmanančių specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Kodėl taip yra ir kas vyksta IT rinkoje nutarė išsiaiškinti LRT laidos „10–12“ vedėja Neringa Gudišauskaitė. Vasario mėn. pabaigoje ji į diskusiją pakvietė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) lektorių Liną Būtėną, „Tieto Lietuva“ vadovą Tomą Vitkų ir „Wix Lietuva“ vadovę Moniką Laukaitę.

2019 04 15 LRT laida su L ButenuAsociacijos „Infobalt“ duomenimis Lietuvoje 2020 metais trūks apie trylikos tūkstančių IT specialistų. Laidoje N. Gudišauskaitė pabandė paieškoti, koks Lietuvos miestas atitinka šį skaičių, tai – Gargždai: „Visų Grargždų gyventojų reikėtų informacinių technologijų rinkai kaip potencialių darbuotojų“.

Pasak M. Laukaitės, šiuo metu vien „Wix Lietuva“  įmonėje yra penkiasdešimt darbo pozicijų, kuriose trūksta specialistų. „Wix“ į Lietuvą perkelia vis daugiau ir daugiau produktų, įmonė stabiliai auga globaliu mastu. „Pastebėjau, kad IT rinka Lietuvoje keičiasi. Laimi tie darbuotojai, kurie nuolatos tobulina savo žinias, nebijo iššūkių,“ – mintimis dalijosi M. Laukaitė.

Jai paantrino ir VU MIF lektorius L. Būtėnas, išskirdamas, kad IT srities edukacijos specialistai turi būti lankstūs ir ieškoti būdų  ne tik greitai kurti turinį, bet ir dažnai  jį vėl ir vėl atnaujinti: „Tai auganti ir nuolat besikeičianti rinka. Sukurtas turinys per trumpą laiką gali tapti nebeaktualus, gali greitai pasikeisti technologijų taikymo praktika.“

T. Vitkus džiaugėsi, kad Lietuvos universitetai ruošia labai stiprius specialistus, todėl jau galima samdyti ir trečiakursius. Kalbėdamas apie išsilavinimo lygį, „Tieto Lietuva“ vadovas nevengė ir pajuokauti: „Nebegalime spausti universitetų dar labiau, tada jau galėtume samdyti ir antro kurso studentus, o tas negerai visai sistemai.“

Visą laidos „10–12“ įrašą galite perklausyti LRT mediatekoje. Pokalbis, kuriame dalyvauja MIF lektorius L. Būtėnas, prasideda nuo 52 laidos minutės. 

Darbo rinkos ateitis – augantis duomenų analitikų poreikis

Prieš dvidešimt metų dirbtinio intelekto sąvoka buvo sutinkama tik fantastikoje. Šiandien tai kasdienis didžiųjų duomenų (angl. big data) analitikų įrankis, plačiai taikomas bankuose, prekybos, informacinių technologijų (IT) bei finansų įmonėse, tyrimų centruose – visur, kur susiduriama su dideliais informacijos srautais. Tad nenuostabu, kad reikia ir žmonių, gebančių sėkmingai taikyti dirbtinio intelekto metodus duomenų analizei.

Kaip pastebi „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, pastaraisiais metais ženkliai išaugo ne tik IT specialistų, bet ir ekspertų, gebančių dirbti su duomenimis, poreikis: „Jeigu 2015 metais per mėnesį paskelbdavome vidutiniškai 700 darbo pasiūlymų, skirtų IT specialistams, tai 2019 metais startuojame su 1000 IT darbo pasiūlymų per mėnesį.“

2019 04 11 Jurgita Markeviciute204x307„Harvard Business Review“ duomenų analizę įvardija kaip karščiausią XXI amžiaus specialybę. Priežastis paprasta: informacijos kiekis pasaulyje padvigubėja kas dveji metai; tuo tarpu kvalifikuotų analitikų kiekis taip sparčiai neauga. Pastaraisiais metais duomenų mokslas (angl. Data Science) Jungtinėse Valstijose nuolat puikuojasi pačių perspektyviausių specialybių sąraše.

Lietuvoje taip pat ruošiami duomenų analizės specialistai. Nuo šių metų rugsėjo būsimi studentai galės rinktis Duomenų mokslo bakalauro studijas Vilniaus Universitete (VU). Pasak vienos iš programos kūrėjų, VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanės dr. Jurgitos Markevičiūtės, naująja programa siekiama ne tik suteikti reikiamą išsilavinimą bei išugdyti gebėjimą analizuoti informaciją, bet ir užtikrinti, kad paruošti specialistai atitiktų darbo rinkos poreikius ir baigę studijas galėtų sėkmingai joje įsitvirtinti.

Duomenų mokslo programa – tai statistinės analizės ir informatikos sintezė. Ypač akcentuojamas sugebėjimas įgytas žinias praktiškai pritaikyti įvairiose srityse. „Duomenų mokslas susideda iš trijų esminių komponentų: labai gilios verslo problematikos supratimo, gilių dirbtinio intelekto ir matematikos žinių ir plačių programavimo žinių,“ – vardija Egidijus Pilypas, VU absolventas, savo žinias ir entuziastingą domėjimąsi naujausiomis dirbtinio intelekto tendencijomis pavertęs sėkmingu tarptautiniu verslu.

2019 04 11 Egidijus Pilypas308x205Studijuodamas Matematinės statistikos magistrantūroje, E. Pilypas kartu su VU docentu Pranu Vaitkumi kūrė įvairius dirbtinio intelekto algoritmus akcijų ir valiutų rinkų prognozei. Nematydamas tolesnių veikos perspektyvų, pradėjo galvoti, kaip šiuos algoritmus pritaikyti versle: „Susitikęs su savo būsimu partneriu Šarūnu Chomentausku, jam papasakojau, kad sugebu taikyti geriausius dirbtinio intelekto algoritmus pasaulyje, bet neturiu verslo problemos, kurią jie galėtų išspręsti. Jis iš karto išgeneravo idėją, kad mums reikia prognozuoti, kurie mobilaus operatoriaus klientai yra labiausiai linkę atsijungti.“

Taip savo veiklą pradėjo „Exacaster“ startuolis, orientuotas į telekomunikacijų įmonių vartotojų elgsenos prognozavimą. Šiandien tai didelių duomenų analizės įrangą kurianti įmonė, savo paslaugas teikianti Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nyderlandų, Pietų Amerikos rinkoms.

Šios įmonės augimas – ne atsitiktinės sėkmės istorija, o profesionalaus požiūrio į pasaulyje vyraujančias tendencijas pasekmė. „Prieš devynerius metus mes su Šarūnu startavome dviese. Nuo to laiko darbuotojų skaičius įmonėje auga kiekvienais metais. Analizės poreikis didėja visose verslo srityse, ypač tose, kur vyksta skaitmenizacijos procesai: nuo telekomunikacijų, bankininkystės, mažmeninės prekybos iki transporto ir gamybos sektoriaus,“ – įžvalgomis dalijasi vienas iš „Exacaster“ įkūrėjų.

Jam antrina ir R. Karavaitienė, pastebėdama, kad duomenų mokslo analitikų paklausa kasmet auga 15 procentų. „Šių specialistų poreikis tik augs ir, tikėtina, kad daug sparčiau (tai bus matuojama jau ne procentais, o kartais) nei pastaraisiais metais,“ – prognozuoja „CV-Online“ marketingo vadovė. Šiai nuomonei pritaria ir dr. J. Markevičiūtė. Pasak jos, šiandieninis pasaulis nebeįsivaizduojamas be duomenų mokslo.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku