Fakulteto naujienos

VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbė akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

2022 m. gruodžio 6 d. konkurso vertinimo komisijos sprendimu 2022 m. akademiko V. Statulevičiaus vardinės stipendijos paskirtos VU MIF magistrantams: 

• Lukui Kuzmai (Kompiuterinis modeliavimas, 1 kursas) ir 

• Daniel Daukševičiui (Informatika, 2 kursas). 

Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Sveikiname, linkime sėkmės ir ateityje!

2022-12-06

Šių metų lapkričio mėnesį „Baltijos kelio“ matematikos olimpiadoje Norvegijoje komanda iš Lietuvos pasiekė įspūdingą rezultatą – iš 100 galimų taškų surinko 73 – ir užėmė trečiąją vietą. Nuo nugalėtojų lietuvių komandą, kurios vienas iš vadovų buvo ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojas doc. dr. Aivaras Novikas, skyrė vos keli taškai. Lenkijos ir Vokietijos komandos, surinkusios po 75 taškus, iškovojo pirmąsias vietas.

„Labai didžiuojamės šia pergale. Olimpiadoje dalyvavo 10 Baltijos regiono šalių, tarp kurių buvo visos Skandinavijos šalys. Esame įpratę girdėti siūlymus, jog mokyklinės matematikos mokyme turėtume orientuotis į Skandinavijos šalis. Ši pergalė rodo, kad mokyklinės matematikos „aukščiausioje lygoje“ nenusileidžiame Skandinavijos šalims“, – pasiekimu džiaugiasi VU MIF dekanas prof. dr. Paulius Drungilas.

„Baltijos kelio“ mokinių matematikos olimpiada kasmet vyksta vis kitoje šalyje.  Pirmąjį kartą ji buvo surengta dar 1990 m. trijų Baltijos šalių komandoms, pagerbiant 1989 m. Baltijos kelio politinę akciją.

2022 m. lapkričio mėn. „Baltijos kelio“ olimpiada buvo organizuojama jau 33-iąjį kartą ir vyko Norvegijos šiaurėje, už Šiaurės poliaračio esančiame Trumsės mieste. Nestandartinių matematikos uždavinių spręsti susirinko mokiniai iš dešimties valstybių. Lietuvai šiemet atstovavo Paulius Aleknavičius, Jokūbas Jasiūnas ir Benas Raišutis (visi trys iš Vilniaus licėjaus), Tomas Babelis (Vilniaus jėzuitų gimnazija) ir Pijus Šapnagis (LSMU gimnazija). Komandą lydėjo VU MIF dėstytojas doc. dr. Aivaras Novikas ir Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas ekspertas Benas Budvytis.

„Baltijos kelio“ varžyboms pamatą paklojo VU MIF organizuojama Lietuvos komandinė mokinių matematikos olimpiada prof. J. Kubiliaus taurei laimėti. Būtent toks pat formatas, kai penki mokiniai, dirbdami kartu, bando išspręsti dvidešimt uždavinių, pasirinktas ir „Baltijos kelio“ olimpiadoje.

VU MIF dėstytojas doc. dr. A. Novikas, ruošęs ir lydėjęs moksleivius į olimpiadą, pastebi, kad nors šiaurės pašvaistės paieškose, surengtose varžybų dienos vakarą, mokiniams taip ir nepavyko jos surasti, bet pačiose varžybose Lietuvos mokiniams puikiai sekėsi drauge ieškoti gerų idėjų, nušviečiančių matematinę nežinomybę: „Galėtų atrodyti, kad kūrybingas mąstymas, reikalingas sprendžiant nestandartinius uždavinius, tegali būti labai individualus, matematiniam atradimui įvykstant nebent atskiro žmogaus galvoje. Tačiau atskiri kūrybingumai tik sustiprina, paskatina vienas kitą, dalinantis įžvalgomis komandinio darbo metu ir taip įgyjant vis aiškesnį kartais gana sudėtingos matematinės situacijos pažinimą.“

Doc. dr. A. Novikas metą iššūkį ir skaitytojams – kviečia išspręsti vieną „Baltijos kelio“ olimpiados užduotį: „Tai uždavinys apie penkis žmones, atsidūrusius keblioje padėtyje ir savo sumanumu galinčius kartu rasti sprendimą. Nors jo sąlygoje sudėtingų matematinių formulių nerasime, jis buvo sunkus varžybų dalyviams. Galbūt skaitytojams, neribojamiems laiko, skirto visiems 20 uždavinių išspręsti, pavyks pademonstruoti išminčių įžvalgumą bei šį uždavinį išspręsti,“

Uždavinys:

Aplink didelį laužą sėdi penki išminčiai. Jie žino: rytoj ateis Jurgis ir kiekvienam išminčiui ant galvos uždės vienos iš keturių spalvų – raudoną, žalią, mėlyną arba geltoną – kepurę, o tada po apmąstymų kiekvienas išminčius turės užrašyti ant skiautės vieną iš tų keturių spalvų. Kiekvienas išminčius galės matyti tik dviejų jam gretimų išminčių kepurių spalvas, bet ne savo ir ne kitų dviejų išminčių. Be to, pasirodžius Jurgiui, išminčiams draudžiama bendrauti. Įrodykite: išminčiai šiandien gali sugalvoti strategiją, kurią taikydami būtų garantuoti, kad savo kepurės spalvą rytoj užrašys ne daugiau nei du išminčiai.

Visus uždavinius, rezultatus ir kitą informaciją apie varžybas galima rasti čia.

2022-12-06

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) podoktorantūros stažuotoja dr. Dovilė Žilėnaitė-Petrulaitienė laimėjo podoktorantūros stažuotės poziciją „Krūties karcinomos mikroaplinkos tyrimas panaudojant dirbtinio intelekto metodus“. Kuo svarbus šis laimėjimas? Dr. D. Žilėnaitė-Petrulaitienė ieškos naujų biožymenų patologiniuose vaizduose ankstyvai krūties vėžio diagnostikai.

Tyrimai truks keletą metų – nuo 2022 iki 2024 m. „Informatyvių biožymenų paieška ankstyvai vėžio diagnostikai ilgą laiką vystoma heuristiniais metodais. Atsiradus aukšto lygio informacijos ištraukimo galimybėms taikant giliųjų mokymosi metodų technologijoms, tai sėkmingai galima perkelti į medicininių vaizdų analizę – automatizuojant ir spartinant biožymenų paiešką. Todėl šis tyrimas, turi labai svarbų praktinį aktualumą, kurį praktiškai galės panaudoti praktikai“, – sako darbo vadovas doc. dr. Linas Petkevičius.

Mašininis mokymasis atveria kelią skaitmeninės patologijos erai klinikinėje praktikoje

Jau daugybę metų morfologinių navikų progresijos bruožų, tokių kaip dydžio, išplitimo į limfmazgius ir tolimuosius organus, diferenciacijos laipsnio bei standartinių biožymenų raiškos įvertinimas, yra pagrindiniai ir kartais vieninteliai patologiniai tyrimo metodai nustatant paciento diagnozę, prognozę ir atsaką į gydymą.

Vis dėlto, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijų pažanga bei didesnis dėmesys tiksliajai medicinai atveria kelią skaitmeninės patologijos erai klinikinėje praktikoje, leidžia ne tik tiksliau kiekybiškai ir erdviškai įvertinti biožymenų raišką nei vizualus patologo įvertinimas, bet ir išgauti akimis nematomą informaciją. Jau šiandien pasiūlyti įvairūs dirbtiniu intelektu pagrįsti įrankiai svariai prisideda prie sudėtingo patofiziologijos šifravimo, leidžia atrasti naujus biožymenis bei vaistų taikinius.

2015 m., dr. Dovilei Žilėnaitei-Petrulaitienei prisijungus prie Valstybinio patologijos centro komandos kartu su prof. Arvydu Laurinavičiumi bei jo suburtos mokslininkų komandos, buvo pradėti sudėtingi eksperimentiniai darbai, siekiant sukurti naviko ir jo mikroaplinkos biožymenų analizės metodiką, generuojančią multiparametrinius ir erdvinius duomenis iš skaitmeninės mikroskopijos vaizdų.

Pasitelkus gilaus mokymo ir dirbtinių neuroninių tinklų modelius naviko audinio klasifikavimui, taikant erdvinės statistikos metodus bei aiškias matematines taisykles, buvo sukurta išskirtinė navikinio audinio tyrimo metodologija. Ją taikant ne tik galima automatiškai nustatyti naviko ir stromos sąveikos zoną, apskaičiuoti antinavikinį imuninį atsaką apibūdinančius rodiklius, bet svarbiausia – prognozuoti pacientų bendrąjį išgyvenamumą.

Dr. D. Žilėnaitės-Petrulaitienės disertacijoje (2021) „Imunohistocheminių biožymenų tyrimai hormonų receptorių teigiamos duktalinės krūties karcinomos mikroaplinkos erdviniame kontekste skaitmeninės vaizdo analizės metodu“ taikant šį didelio efektyvumo, automatizuotą ir atkartojamais duomenų rinkiniais pagrįstą metodą, buvo ne tik pademonstruota, kad viso pjūvio naviko histologiniuose vaizduose galima išgauti naujus ir kliniškai naudingus imuninio atsako prieš naviką rodiklius, bet ir suskirstyti hormonų receptorių teigiamo krūties vėžio pacientes į geros ir blogos prognozės grupes, bei numatyti didesnę išgyvenimo tikimybę analizuojant vien tik imuninio infiltrato erdvines savybes apibūdinančius rodiklius.

Tolimesni žingsniai: tiesioginių biožymenų įvertinimo požymių apjungimas

Atliekant tyrimus buvo įrodyta, kad remiantis vien tik skaitmeninės vaizdo analizės duomenimis galima gauti integruotą prognozinį modelį, kuris pranoksta standartinius klinikos ir patologijos parametrus bei atspindi biologiškai svarbius ir savarankiškus naviko požymius. Paminėtina, kad šiame darbe taip pat buvo nustatyta, kad naujas biožymuo – CD8+SATB1+ T ląstelės, suteikia daugiau prognozinės informacijos negu standartinis kiekybinis CD8+ limfocitų įvertinimas ir atspindi aktyvų imuninį atsaką nukreiptą prieš naviką.

Vis dėlto, tai tik pirminiai duomenys – gauti modeliai reikalauja tolimesnio pritaikymo ir įdiegimo darbų didesnėje pacientų grupėje. Iš kitos pusės, šiame darbe nebuvo atsižvelgta į architektūrinės naviko mikroaplinkos savybes – audinių kolageno skaidulų išsidėstymą, kurios taip pat gali svariai prisidėti prie navikinio proceso vystymosi ir pagelbėti nustatant pacientų prognozę. Siekiant užbaigti šį tyrimą, būtina pritaikyti išsamesnius apskaičiuojamuosius matematinius metodus bei statistinį modeliavimą. Tikime, kad tik apjungus tiesioginius biožymenų įvertinimo požymius, kuriuos galima tiksliai apskaičiuoti patologijos vaizduose, kartu su netiesioginiais dirbtinio intelekto technologijų pagalba išgaunamais požymiais, galima sukurti geriausią metodų rinkinį, padėsiantį priimti klinikinius sprendimus tiksliojoje medicinoje.

Podoktorantūros stažuotė finansuojama Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT; sutarties Nr. S-PD-22-86).

2022-12-05

Stiprios organizacijos branduolys – ambicingi žmonės, kurie mėgaujasi savo darbu. Vilniaus universitete (VU) kiekvienų metų pabaigoje mokslo darbuotojams skiriamos Rektoriaus mokslo premijos. Vienas iš šių metų premijos laureatų VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir profesorius, o taip pat Blokų grandinių mokslinės grupės vadovas Remigijus Paulavičius.

Prof. dr. Remigijus Paulavičius per 2022 metus, kartu su bendraautoriais, publikavo 4 mokslinius straipsnius tarptautiniuose aukšto rango žurnaluose: 3 iš jų priklauso „Web of Science“ Q1 kvartilei (vienas iš jų TOP-10 žurnale), 1 – Q2 kvartilei. Visose šiose publikacijose R. Paulavičius yra paskutinysis, kaip darbo vadovo ir didžiąja dalimi idėjos sumanytojo, autorius. Todėl R. Paulavičiaus indėlis prie visų šių publikacijų yra didelis, o bendrą visų jo mokslo darbų svarbą srityje rodo ir aukštas cituojamumas (per ne pilnus 2022 m., pagal Google Mokslinčių, jo darbai pacituoti daugiau nei 145 kartus).

R. Paulavičius neapsiriboja vien tik moksliniu darbu. Šiuo metu jis užima mokslo reikalų prodekano pareigas Matematikos ir informatikos fakultete. Tarp svarbiausių jo šiemet nuveiktų darbų, kurie neapsiribojo tik fakultetu, tačiau prisidėjo ar prisidės prie viso Universiteto gerovės, galima būtų išskirti šiuos:

• Dalyvavo rengiant EDIH Vilnius paraišką, kuri buvo įvertinta teigiamai ir gaus finansavimą iš EK „Digital Europe“ programos.
• Buvo dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos darbo grupės narys siūlant iniciatyvas, idėjas bei veiklas Arqus aljanso II-ajam etapui, o vėliau, gegužės 18-20 d., dalyvavo Vilniaus universiteto surengtame antrajame dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos seminare (workshop‘e).

• Nuo pat pradžių dalyvavo ir toliau aktyviai tebedalyvauja vystant kvantinių ir kitų susijusių technologijų tematikos „misijos“ paraišką planuojamam kvietimui. Į jo vadovaujamą grupę, kaip vizituojantis mokslininkas, kvantinių skaičiavimų tematikoje 2 metų laikotarpiui atvyksta šioje tematikoje tyrimus vykdantis mokslininkas iš užsienio.

Greta mokslinio ir projektinio darbo, R. Paulavičius dėsto bakalauro studentams bei vadovauja visų pakopų studentų baigiamiesiems darbams. Vieno baigiamojo darbo pagrindu, bendradarbiaujant su lietuvišku vienaragiu „Vinted“, buvo parengta mokslinė publikacija, o jos rezultatai pristatyti tarptautinėje, ACM organizuojamoje, KDD2022 konferencijoje.

Prof. dr. R. Paulavičius siekia tobulėti, nenustoja mokytis, nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Vasaros pabaigoje dalyvavo mokslo komunikacijos mokymuose, o įgytas žinias perteikia aktyviai dalyvaudamas įvairiuose mokslo populiarinimo renginiuose, iš kurių būtų galima išskirti:

• „Studentas vienai dienai“,
• „MIF atvirų durų diena“,
• „Erdvėlaivis žemė“,
• „Mokslo sprendimai 3600: dirbtinis intelektas sumaniam transportui”.

Kaip ir beveik kiekvienais metais, šiemet vyko net į du dėstymo vizitus pagal Erasmus+ programą. Taip pat R. Paulavičius yra Vilniaus Universiteto atstovas tarp Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos (LMAJA) narių technologijos mokslų srityje.

2022-12-05

Ritai Juodagalvytei šių metų spalio mėnesio pabaiga buvo ypatinga – ji Vilniaus universitete (VU) Matematikos ir informatikos fakultete apsigynė disertaciją. Po ilgų studijų metų doktorantė ketina ir toliau tęsti mokslinį kelią – fakultete dėsto, dirba su moksliniais tyrimais.

R. Juodalavytė MIF bendruomenei pasakoja apie savo doktorantūros tyrimą ir tai, kas motyvavo rinktis studijas ir mokslininkės kelią.

Rita, apsigynėte disertaciją „Daugiaskaliai skysčių tekėjimo modeliai sudėtingos geometrijos srityse“. Kaip trumpai galėtumėte pristatyti tyrimo tikslą ir rezultatus taip, kad suprastų net MIF puslapio naujienas skaitantis moksleivis?

Šiuolaikiniame pasaulyje svarbią vietą užima matematikos taikymai įvairiose srityse. Viena iš sričių, kurioje dirba ir mūsų komanda, yra matematikos taikymai medicinoje.

Disertacijos tema buvo orientuota į kraujotakos sistemos modelius. Trumpai tariant, disertacijoje nagrinėjami uždaviniai, kurie aprašo skysčių tekėjimą skirtingos geometrijos srityse. Viena iš tokių sričių, kuri matematiškai aprašo kraujagyslių tinklą, yra cilindrinė sritis (sudaryta iš plonų vamzdelių), kai panaudojant skirtingas skales yra aprašomos skirtingų tipų smulkios kraujagysles.

Disertacijoje pateikiami teoriniai rezultatai, kurie gali būti panaudojami kuriant supaprastintą kraujo tekėjimo modelį smulkiose kraujagyslėse.

Kaip nusprendėte pasirinkti tokią temą?

Dar studijuodama magistrantūros studijas puikių Vilniaus universiteto dėstytojų dėka susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis, kurios aprašo skysčių tekėjimą. Man buvo įdomu tiek studijuoti šias lygtis, tiek dirbti su jomis kaip tyrėjai, todėl pabaigus magistrantūros studijas buvo natūralu ir disertacijos temą rinktis iš tos srities.

Koks buvo Jūsų kelias iki pasirinkimo studijuoti doktorantūros studijas? Kas labiausiai motyvavo?

Pabaigusi mokyklą ir stodama į Matematikos ir matematikos taikymų studijų programą, aš nemaniau, jog mano studijos tęsis taip ilgai. Keturi metai bakalauro studijų atrodė ilgas laiko tarpas. Tačiau pabaigus bakalauro studijas atrodė natūralu stoti į magistrantūrą.

Magistrantūros studijų metu norėjau nagrinėti uždavinius, kurie aprašo gamtinius procesus. Taip aš susipažinau su Najvė ir Stokso lygtimis ir su komanda, kuri dirba šioje srityje. Savo magistrinio darbo vadove pasirinkau doc. Kristiną Kaulakytę. Vėliau norėjau tęsti tyrimus šioje srityje, todėl doktorantūros vadovu pasirinkau prof. Konstantiną Pilecką, kuris yra geriausias šios srities specialistas.

Taigi, trumpai tariant, mane motyvavo žmonės, kurie buvo mano vadovai ir tapo kolegomis, ir kuriems esu už viską be galo dėkinga – tai Kristina Kaulakytė ir Konstantinas Pileckas bei jų nagrinėjami uždaviniai su plačiomis taikymo galimybėmis. Be to, baiginėjant magistrantūros studijas vieno seminaro metu, prof. Grigory Panasenko užsiminė apie dalinės doktorantūros galimybę, kas paskatino tęsti studijas.

Kaip vertinate studijas Matematikos ir informatikos fakultete? Kas labiausiai įsiminė iš visų metų?

Negalėčiau išskirti kažkokio vieno įvykio. Visas studijas vertinčiau kaip puikią bendrą patirtį, kuri mane užaugino kaip dėstytoją ir kaip tyrėją.

Anksčiau buvo girdima, kad matematikos ir ITR krypties studijos labiau tinkamos vyrams. Ar teko susidurti su šiuo stereotipu? Jeigu taip, kaip jis keitėsi per visus Jūsų studijų metus?

Yra tekę susidurti, tačiau aš niekada per daug nekreipiau dėmesio į tokius dalykus, todėl negalėčiau pateikti kažkokių tendencijų. Manau po truputį visi stereotipai keičiasi, tačiau tai nėra greitas procesas.

Kokie ateities planai?

Kol kas dirbu dėstytoja. Šis darbas man patinka ir norėčiau juo ir toliau užsiimti. Be to, norėčiau tęsti su kolegomis pradėtus mokslinius tyrimus. Tačiau pirmiausia norėčiau šiek tiek pailsėti, o vėliau bus matyti.

Ačiū už atsakymus!

2022-11-29

Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su daugybe kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kviečia visuomenę šiandien minėti Dosnumo antradienį (angl. Giving Tuesday). Tarptautiniu mastu švenčiamas išskirtinis metų antradienis, kuomet  milijonai žmonių visame pasaulyje dalijasi dosnumu, susitelkia dėl bendrų tikslų, savanoriauja, keičia ir stiprina savo bendruomenes, šiemet – lapkričio 29 d.

„Kiekvienas girdėjome pasakymą, jog mokslo šaknys karčios. Drįsčiau pridurti, kad jos – ne tik karčios, bet ir kainuoja. Su šia žinute šiemet kviečiame visuomenę minėti Dosnumo antradienį – skirti paramą Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms, darželiams, mokykloms, kolegijoms, universitetams. Kokybiškas išsilavinimas, tvari švietimo sistema ir daug žadantys moksliniai tyrimai reikalauja lėšų. VU fonde tikime, jog kiekvienas švietimui ir mokslui skirtas euras Lietuvai atsipirks su kaupu“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos švietimo ir mokslo sektorius vien iš juridinių rėmėjų pernai surinko 7,8 mln. Eur paramos. Vilniaus universiteto biudžetą fiziniai ir juridiniai rėmėjai pernai papildė virš 0,5 mln. Eur. Beveik 150 tūkst. Eur buvo skirta VU fondo neliečiamajam kapitalui, kuris investuojamas, o uždirbta grąža naudojama mokslo talentams finansuoti.

„Nors skirtingų kadencijų seimams ir vyriausybėms per 30 metų švietimas ir mokslas strateginiu prioritetu tampa itin sunkiai, tai visada buvo, yra ir išliks prioritetu kritiškai mąstančiai pilietinei visuomenei. Kur šiandien pasigendama valstybės lyderystės ar trūksta lėšų, spragas ima taisyti nevyriausybinis sektorius, socialiai atsakingas verslas ir didelė privačių rėmėjų bendruomenė. Dosnumo antradienis mums yra būtent apie tai“, – priduria VU fondo direktorius J. Noreika.

2021-aisiais nepaisant besitęsiančios pandemijos ir neramumų rinkose, Dosnumo antradienis sumušė visų laikų rekordus – skaičiuojama, kad per 24 valandas vien JAV virš 35 mln. žmonių ir organizacijų skyrė paramos už 2,7 mlrd. dolerių. Be įprastai didelio aktyvumo JAV, šią dieną pernai minėjo virš 80 kitų pasaulio valstybių. 50 proc. visų dalyvavusių paramą skyrė pinigais, atitinkamai 30 proc. ir 28 proc. tą dieną aukojo daiktus ir savanoriavo.

Dešimtmetį skaičiuojantis filantropinis judėjimas simboliškai seka iškart po tokių gerai žinomų komercinių iniciatyvų kaip Juodasis penktadienis ir Kibernetinis pirmadienis. Pastebima, kad filantropija užima vis svarbesnį vaidmenį visuomenėje: lyginant su 2020 m., per Dosnumo antradienį sutelkta paramos suma pernai augo, o komercinių iniciatyvų sugeneruoti pardavimai smuko.

Lietuvoje Dosnumo antradienis aktyviau minėti pradėtas tik nuo 2019 m. Šalyje vis labiau populiarėjantis filantropinis judėjimas kasmet suvienija Lietuvos nevyriausybines organizacijas ir jų rėmėjų bendruomenes.

Kviečiame paremti → VU MIF subfondą

2022-11-29

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Informatikos instituto Direktoriaus rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

„KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
   1. prašymą dalyvauti konkurse;
   2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
   3. gyvenimo aprašymą (CV);
   4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
   5. Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Informatikos instituto direktoriaus rinkimų organizavimo grafiką:

Kandidatų dokumentų kopijos bei Instituto raidos planas siunčiami rinkimų komisijai el. pašto adresais:

ir iki 2023 m. sausio 9 d. 17 val. Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

2022-11-28

Emilija Puronaitė savo gyvenimo be Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblio neįsivaizduoja. Muzikos ir šokio ritmu VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) ekonometrijos magistro studentė sukasi jau šešerius metus. Ir net tada, kai dar nežinojo, ką studijuos, buvo garantuota dėl to, kad tikrai prisijungs prie ansamblio.

VU dainų ir šokių ansamblis yra VU Kultūros centro dalis, kuriame gyvuoja net dvylika meno kolektyvų. Šeši šimtai studentų dalyvauja meninėse universiteto veiklose. Kiekvienais metais centras siūlo ir naujų kūrybinių veiklų bei projektų, kurie pritraukia susidomėjusius studentus.

E. Puronaitė sutiko pasidalinti ne tik kuo ypatingas ir kuo taip užburia VU dainų ir šokių ansamblis, bet ir papasakoti apie kostiumų subtilybes, kaip sekasi derinti studijas, darbą ir muzikinę veiklą, kuriozines situacijas.

Kaip pristatytum Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį moksleiviui ar studentui, kuris apie jį nėra nieko girdėjęs?

Tai gerokai daugiau nei šokiai, dainos ir muzika. Čia – Ansamblis. Skirtingų sričių studentai dirba kartu, tobulėja, siekia naujai perteikti tautinį meną. Svarbiausia, kad būtent čia susirasi daugybę draugų visam gyvenimui bei gausi neišdildomos patirties gyvenime.

Ansamblis tai ne tik repeticijos ir koncertai. Ansamblis – bendruomenė, kurioje kiekvienas yra tavo draugas, kuris pralinksmins, palaikys, padės. Tą bendruomeniškumą geriausiai atspindi tradicijos – šiltas Kalėdinis vakaras, vyrų ir moterų dienų šventės, Kartų sutartinė, Baronkų balius ir daugelis kitų.

Verta paminėti, kad VU dainų ir šokių ansamblis yra seniausias studentų ansamblis Lietuvoje ir puoselėja tautinį meną jau nuo 1940 m.

Ar prieš įstodama į Vilniaus universitetą jau planavai prisijungti prie dainų ir šokio ansamblio? Ką apie jį buvau girdėjusi prieš studijas?

Stodama dar nežinojau ką noriu studijuoti, bet žinojau, kad tikrai stosiu į Vilniaus universitetą bei prisijungsiu prie VU dainų ir šokių ansamblio. Tai buvo mano svajonė, kadangi Ansamblis būdavo tikras pavyzdys Dainų šventėse – ten pirmose eilėse matydavau puikius šokėjus, visuomet draugiškus ir linksmus. Taip pat mane sužavėjo, kad VU dainų ir šokių ansamblis turi ilgą gražią istoriją, o svarbiausia – chorą ir orkestrą. Koncertuoti kartu su gyva muzika daug smagiau!

Esi baigusi Ekonometrijos bakalauro studijas, dabar tęsi magistrą. Kas matematikę įkvepia muzikuoti?

Taip, baigiau ekonometrijos bakalauro studijas su pagyrimu ir šias studijas toliau tęsiu toliau – esu magistro studentė. Nuo vaikystės mane žavėjo muzika, šokis ir daina.

Jeigu pasidomėtumėte, muzikoje yra labai daug matematikos! Net VU MIF buvo pasirenkamasis BUS, kuriame kalbėjome, kiek daug matematikos yra muzikoje.

Muzika ir šokis leidžia išlįsti iš rėmų, mąstyti kitaip, laisviau, leidžia atsipalaiduoti bei pravėdinti galvą. Tai itin padeda matematikos studijose.

Emilija, ar šiuo metu derini magistro studijas ir darbą? Kas motyvuoja ir toliau aktyviai dalyvauti ansamblio veikloje?

Taip, dirbu duomenų analitike fintech įmonėje „Scorify“. Man visada studijos asocijavosi labiau ne su paskaitomis ir egzaminais, o su Ansambliu, nes būtent būdama jame supratau, kas yra universitetas.

Ansamblyje itin smagu bendrauti su skirtingų studijų krypčių studentais, jame išmokau labai daug naujų dalykų, kurių vien tik paskaitose neišmoksi. Tad labiausiai motyvuoja ir toliau dalyvauti ansamblio veikloje kiti ansambliečiai bei noras iš studijų universitete pasisemti viską, kas įmanoma.

Kiek metų jau sukiesi šiame kolektyve?

Sukuosi šiame kolektyve jau šešerius metus.

Ar gali plačiau papasakoti, kaip atrodo gyvenimas dainų ir šokių ansamblyje: kiek kartų per savaitę vyksta repeticijos? Kaip jos atrodo?

Įprastai per savaitę vyksta dvi repeticijos. Dažniausiai šokėjai, choristai ir orkestrantai repetuoja atskirai.

Šokėjų repeticija prasideda nuo pasisveikinimo ir apšilimo. Apšilimui dažnai darome klasiką. Po kokio pusvalandžio jau lekiame statyti šokius artėjančiam koncertui, kurių tikrai netrūksta.

Artėjant koncertui, paskutinę repeticijos valandą ar pusvalandį, jau repetuojame kartu su choru ir orkestru. Repeticija baigiasi atsisveikinimu.

Kokie patys svarbiausi renginiai, kuriuose dalyvaujate?

Ansamblis dažniausia koncertuoja per didžiąsias šventes tokias kaip Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Liepos 6-osios dienų minėjimus. Taip pat organizuoajme tradicinius Advento, Pavasario bei Kartų sutartinės koncertus.

Vasaros taip pat ypatingos: kas kelis metus Ansamblis dalyvauja Dainų bei Studentų dainų „Gaudeamus“ šventėse. Šiltuoju sezono ir be koncertų yra daugybė pačių ansambliečių organizuojamų vidinių renginių: stovykla, baronkų balius (susipažinimo su fuksais vakaras), kalėdinis vakaras, vyrų ir moterų dienų renginiai, krikštynos, paskutinė repeticija.

Kaip ansamblį sutinka Lietuvos regionai?

Visada smagu koncertuoti Lietuvos regionuose, nes jie labai vertina artistus, kurie atvažiuoja. Kadangi Ansamblyje yra studentų iš visos Lietuvos, labai įdomu nuvykti į vieno iš savo draugų kraštą, su kuriuo tas ansamblietis gali supažindinti. Dėl šios priežasties regionuose mus priima ypatingai šiltai.

Kokias šalis esi su ansambliu aplankiusi? Kokius įspūdžius iš koncertų parsiveži?

Su Ansambliu teko keliauti į Juodkalniją, Rumuniją ir Lenkiją. Deja, „Covid“ pandemija labai sujaukė visus kelionių planus kelerius metus. Iš koncertų visada parsivežu tik šilumą ir džiaugsmą. Nieko nėra geriau nei sužavėti žiūrovus lietuvišku tautiniu menu.

Kokių kuriozinių situacijų teko patirti koncertų metu?

Juokingiausia situacija nutiko ne man, o kitam šokėjui. Šokome Tauragėje, regioninėje dainų šventėje. Šokyje po truputį reikėjo tūptis ir matau kaip prieš mane mano draugo kelnės visiškai suplyšo ties užpakaliu!

Reikėjo rimties, bet buvo be galo sunku nesusijuokti. Blogiausia, kad laiko iki kito šokio susisiūti kelnes ar jas pasikeisti nebuvo, tad susegėme jas grafkėmis užkulisiuose. Ir, deja, per kitą šokį tos grafkės jam atsisegė ir pradėjo durti. Tai istorija, kurią prisiminę mes visad juokiamės. Šokėjui viskas gerai, jis pats iš jos juokiasi.

Kuo ypatingi ar išskirtiniai drabužiai, kuriuos dėvite?

VU dainų ir šokių ansamblyje mes itin vertiname tradicijas ir tautinį meną, tad mūsų tautiniai rūbai yra ypatingi. Prieš siuvant naują tautinį kostiumą yra padaroma nemažai tyrimų, paieškų ir konsultacijų, kad pasiūtas naujas drabužis būtų kuo autentiškesnis tam regionui, kuriam yra skiriamas.

Šokėjai turi praktiškai visų regionų tautinius kostiumus, su kuriais koncertuoja: aukštaitiškus, žemaitiškus, dzūkiškus, suvalkietiškus, Klaipėdos krašto. Būdama Ansamblyje labai daug išmokau apie regionus ir jų tautinius kostiumus.

Ko palinkėtum tiems, kurie svarsto apie papildomas veiklas, bet nedrįsta prisijungti prie ansamblio?

Palinkėčiau išdrįsti, nes po daugelio metų, kai prisiminsite savo jaunystę, turbūt norėsite prisiminti ne tik paskaitas, egzaminus ir biblioteką, tačiau ir geriausius draugus, su kuriais sukursite daugybę prisiminimų. Tada galėsite juoktis iš kuriozinių koncertų atsitikimų, prisiminti vakarus su gitara prie laužo ir dainomis, tą darbą ir pastangas, kurie atvedė prie tobulo pasirodymo koncerte.

O dėl derinimo su mokslais neverta per daug jaudintis, kuo daugiau veiki, tuo daugiau padarai. Ansamblyje yra studentų, kurie studijuoja teisę, programavimą, mediciną, fiziką ir jie puikiai derina Ansamblio veiklą ir mokslus. Nemažai ansambliečių net baigia studijas raudonu diplomu. Linkiu išdrįsti prisijungti prie bet kokios dominančios veiklos Vilniaus universitete, kurios netrūksta, nes būtent čia sukuriami geriausi studijų metų prisiminimai!

Emilija, ačiū už įdomų pokalbį!

Daugiau informacijos apie kultūrą Vilniaus universitete galite rasite čia.

2022-11-24