Sidebar

Erasmus+ mainai – visapusiškas tobulėjimas

2021 02 23 Portugalija1 450x600

Matematikos ir matematikos taikymų 4 kurso bakalauro studentė Reda praėjusį semestrą praleido Porto universitete Portugalijoje. Ji pasidalino keliais patarimais, ką būtina žinoti prieš išvykstant.

Registracija rudens semestro Erasmus+ mainų atrankai vyksta iki kovo 1 d. Nepamiršk užsiregistruoti!

2021 02 23 Portugalija2 450x600

Stipendijos neužtenka, jei norisi ne tik mokytis, bet ir pamatyti šalį. Nuomos kainos svyruoja tarp 200 ir 500 eur per mėnesį, pigiausius variantus galima rasti Facebook grupėse arba ESN internetiniame puslapyje rekomenduojamuose apgyvendinimo paieškos puslapiuose.

Visos kitos pragyvenimo išlaidos panašios kaip ir Lietuvoje, išskyrus transportą – jis šiek tiek brangesnis nei Lietuvoje, todėl būtų geriau gyventi netoli fakulteto.

Dėl Covid-19 atsirado daug papildomų išlaidų, ypač grįžtant namo – turėtas pigus skrydis buvo atšauktas savaitę prieš išvykstant, o naujas bilietas kainavo 350 eur (Porto-Frankfurt-Vilnius).

2021 02 23 Portugalija3 600x368

Taip pat svarbu prieš išvykstant susirasti būstą su kitais studentais arba bent jau žmonėmis kalbančiais anglų kalba, nes karantino laikotarpiu gali būti truputį liūdna, o susirasti draugų COVID laikotarpiu tikrai yra sunkiau.

Man pasisekė, kad bent Erasmus+ mainų pradžioje ESN vykdė keletą renginių ir taip susipažinau su grupele studentų su kuriais iki dabar palaikom ryšį ir tikrai dar susitiksim!

2021 02 23 Portugalija4 600x368

Rekomenduočiau visiems studentams pasinaudoti Erasmus+ mainų galimybe. Tai yra visapusiškas tobulėjimas!

2021-02-24

Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai" apdovanotas prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys

2021 02 18 Laimutis Telksnys

Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi apdovanojo Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį.

Prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys – lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, interneto plėtros Lietuvoje ir humanoidinių robotų prakalbinimo lietuviškai pradininkas, informacinės plėtros strategijos ekspertas, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos, kaip vienos pasaulyje pirmaujančių greitaeigio interneto srityje valstybių, raidos.

1991 m. akademikas A. L. Telksnys užmezgė ryšį su Oslo universitetu ir ėmėsi organizuoti palydovinio ryšio kanalą Lietuvai. Per tris mėnesius sugebėta pusiau legaliai atgabenti į Lietuvą tam reikalui tinkamą techniką ir 1991 m. spalio 10 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmas šalyje nepriklausomas, per palydovinį ryšį veikiantis interneto kanalas – tai irgi vienas iš A. L. Telksnio projektų. Be to, pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas (dabar VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas).

Taip pat A. L. Telksnys yra ir projektų LIEPA ir LIEPA-2 iniciatorius. Šių projektų įgyvendinimo metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės varikliai, paslaugos vartotojams, veikiančios asmeniniuose kompiuteriuose ir varikliai bei paslaugos, skirtos mobiliesiems įrenginiams: išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir robotams humanoidams.

Daugiau apie prof. habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio biografiją ir pasiekimus galite paskaityti čia.

Ceremonijos vaizdo įrašą galite pamatyti LRT.lt portale.

Sveikiname!

2021-02-18

Vilniaus universitetas atveria COVID-19 infekcijos plitimo prognozes visuomenei

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

 

trumpalaike prognoze Lietuvai 1

 serganciuju prognoze Lietuvai 1

sumine prognoze Lietuvai 1

Duomenų šaltinis: http://www.stat.gov.lt

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis rugsėjo 1 d. – gruodžio 14 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant apibendrintą SEIR epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką iki 2021 m. sausio 31 d.

2020 04 27 20 35 1
A paveikslas

A paveiksle (raudona kreivė) pateikiama patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusiuosius ir mirusiuosius) skaičiaus aproksimacija nuo 2020 09 01 iki 2021 01 31. Taip pat suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė), suminis sirgusiųjų (rožinė kreivė) ir suminis mirusiųjų (juoda kreivė) skaičius ir pavaizduoti faktiniai atitinkamų rodiklių skaičiai.

2020 04 27 20 36 2
B paveikslas


B paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirusiųjų skaičių nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

2020 04 27 20 36 3

C paveikslas


C paveikslas rodo faktinį ir prognozuojamą naujų patvirtintų savaitinių susirgimų skaičių nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

MIF studentė Augustė apie mainų studijas Bolzano universitete

2021 02 17 Bolzano universitetas1 600x450

Informacinių sistemų inžinerijos 3 kurso studentė Augustė praėjusį semestrą pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Bolzano universitete Italijoje. Ji papasakojo apie studijų dalykus, dėstytojus ir kalbos barjerus.

Registracija rudens semestro Erasmus+ mainų atrankai vyksta iki kovo 1 d. Nepamiršk užsiregistruoti!

STUDIJŲ DALYKAI.

Bolzano universitete Informatikos fakultete mokiausi penkis su informacinių sistemų inžinerijos studijomis VU susijusius dalykus – „Programming Paradigms“, „Computer Networks“, „Introduction to Databases“, „Systems Engineering“ bei „Multimedia Systems“. Trys pirmieji dalykai Bolzano universitete dėstomi antro kurso studentams, o paskutinieji du – trečio kurso studentams. Mano nuomone, antro kurso dalykai turinio prasme daug sudėtingesni nei trečio.

Kiekvienam dalykui buvo skiriama dvidešimt teorijos paskaitų ir dešimt praktikos paskaitų. Kiekvieną savaitę vykdavo dvi dalyko teorijos bei viena praktikos paskaita, tad per savaitę įvykdavo 15 paskaitų. Prieš išvažiuodama studijuoti į Bolzano universitetą buvau girdėjusi atsiliepimų, jog studijuoti čia paprasčiau nei VU MIF. Galbūt tai priklauso nuo pasirinktų dalykų, galbūt tai priklauso nuo studento gebėjimų ir nuoširdaus susidomėjimo studijuojamu dalyku, bet mano atveju pasirinktų dalykų studijos išties nebuvo lengvos.

Rinkdamasi dalykus padariau vieną didelę klaidą – sužinojusi, jog keleto dalykų paskaitos vyks vienu metu, nusprendžiau laikytis pradinio plano ir nekeisti dalykų. Nors visos paskaitos vyko nuotoliniu būdu, nors visos buvo įrašinėjamos, o dalyvauti visose paskaitose realiu laiku vienu metu buvo tiesiog neįmanoma, pasivyti nebuvo lengva, o tai ypač atsiliepė ir mokantis semestro metu, ir ruošiantis egzaminams.

2021 02 17 Bolzano universitetas4 500x564Libera Universita di Bolzano universitetas šventiniu laikotarpiu

DĖSTYTOJAI.

Visi dėstytojai buvo puikiai pasiruošę nuotolinio mokymo iššūkiams. Keletas dėstytojų dar kurso pradžioje paaiškino, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių kursai buvo modifikuoti, kad studentams būtų kuo paprasčiau dalyvauti paskaitose. Visi dėstytojai paskaitų metų ragino klausti, diskutuoti, nebijojo perlipti apibrėžtų ribų, jei atsirasdavo studentų, rodančių susidomėjimą viena ar kita tema, nuolat ragino nebijoti susisiekti asmeniškai turint klausimų ar abejonių, norint padiskutuoti per paskaitas aptartomis temomis ar norint paprašyti rekomendacijų tolimesniam domėjimuisi ir panašiai.

Išties gaila, jog nebuvo galimybės dalyvauti realiose dėstytojų paskaitose universiteto auditorijose. Vienintelis minusas, kurį galėčiau įvardinti kalbėdama apie dėstytojus, yra tas, jog kone visi dėstytojai taip įsitraukdavo į dėstomą dalyką, kad pamiršdavo padaryti pertrauką. Klausytis dvi valandas trunkančių teorijos paskaitų buvo tikras iššūkis.

2021 02 17 Bolzano universitetas5 500x625Vienas iš mėgstamiausių mano vaizdų, kurį pamatysi keliaudamas link Bolzano centro.

ŠALIS IR UNIVERSITETAS.

Dėl pandemijos ir nuolat besikeitusios situacijos po Italiją teko pakeliauti tik paskutinę rugsėjo ir pirmomis spalio savaitėmis, bet matyti vaizdai buvo neprilygstami. Kadangi Bolzano miestas yra kalnuose, tikriausiai nieko keisto, jog didžiausią įspūdį kalnų didybė.

Pro bendrabučio langus kalnus mačiau kasdien, bet net ir po keturių mėnesių, praleistų Bolzane, nenustojau jais žavėtis ir gėrėtis.

2021 02 17 Bolzano universitetas3 500x478

KALBA.

Universitete buvau pasirinkusi dalykus, kurie buvo dėstomi tik anglų kalba, tad šiuo klausimu problemų neturėjau. Visi dėstytojai kalbėjo aiškia ir taisyklinga anglų kalba, studentai taip pat.

Bet, esant būtinybei, susikalbėti su vietiniais sekėsi nekaip – gyvenau kiek tolėliau nuo centro, kur vietiniai gyventojai kalbėjo tik italų arba vokiečių kalbomis. Vos atvykusi į Bolzano jaučiau nemenką kalbos barjerą, bet man labai pasisekė, jog bendrabutyje buvau apgyvendinta kartu su mergina iš Vokietijos, kuri man labai pagelbėdavo susišnekėti su vietiniais ir prisitaikyti prie aplinkos.

2021 02 17 Bolzano universitetas2 600x450Netoli Bolzano esančios žemės piramidės (piramidi di terra del Renon) yra ypatingas gamtos reiškinys,
kuris susidaro tam tikrose vietovėse, paprastai po nuošliaužos ar žemės drebėjimo.

FINANSAI.

Išvykstantiems labai rekomenduočiau nesibaiminti gyvenimo bendrabutyje. Jie tvarkingi, puikiai įrengti, o ir gyventi vienoje vietoje su kitais studentais šiuo neįprastu laiku iš tiesų yra privalumas.

Norintiems ne tik gyventi, bet ir pakeliauti, papramogauti rekomenduočiau gerai apgalvoti savo biudžetą, kadangi skiriamos Erasmus stipendijos tam, deja, nepakaks. Norintiems keliauti pačiame Bolzano mieste siūlyčiau atvykus įsigyti/išsinuomoti dviratį (tą, pačioje studijų pradžioje, gali padėti padaryti ESN organizacijos nariai), kadangi Bolzano mieste pilna dviračių takų. Taip pat galima įsigyti ABO+ abonementą/bilietą, kuris galios visus metus ir leis keliauti po South Tyrol regioną nemokamai (tiek viešuoju transportu, tiek traukiniais tarp miestų regione, taip pat leis nemokamai naudotis funikulieriais).

2021-02-17

Išrinktas MIF tarybos pirmininkas – doc. dr. Martynas Manstavičius

Sausio 29 d. virtualaus posėdžio metu MIF Tarybos pirmininku išrinktas doc. dr. Martynas Manstavičius. Kaip pasakoja naujais išrinktas MIF Tarybos pirmininkas, kandidatuoti į pirmininko pareigas nusprendė paragintas kolegų.

Martynas Manstavicius„Tarybos pirmininkui didelės dalies narių palaikymas labai svarbus, be jo neįmanoma konstruktyviai dirbti, kurti geresnę aplinką fakultete. Manyčiau, pirmininkas turėtų būti diplomatiškas, įsiklausantis į kitų nuomonę, gerai organizuojantis darbą ir kuriantis darbingą aplinką svarbiems sprendimams priimti.

Nuomonių įvairovė, manyčiau, neturėtų peraugti į kategoriškumus, ultimatumus, nes tada nutolstama nuo mus visus vienijančių dalykų, nereikalingos įtampos, neleidžia atsiskleisti mūsų potencialui, būti kūrybiškiems, dėmesį sutelkti į kokybišką dėstymą ir mokslinį darbą“, – sako doc. dr. Martynas Manstavičius.

Taryba yra kolegialus Fakulteto savivaldos organas, sudaromas 4 metams. Ją sudaro 18 narių. Tarybą taip pat sudaro 3 komitetai – Mokslo, Studijų ir Finansų ir strategijos. Kokios yra pagrindinės Tarybos funkcijos?

„Taryba formuoja fakulteto strateginius tikslus, renka dekaną, prižiūri fakulteto administracijos, studijų programų komitetų veiklą, priima įvairius sprendimus susijusius su studijų bei mokslo fakultete organizavimu, jau nekalbant apie biudžeto formavimą ir jo vykdymo priežiūrą“, – pasakoja dr. Martynas Manstavičius.

Plačiau su MIF Tarybos nuostatais galite susipažinti čia.

2021-02-15

Į VU grįžęs dr. J. Jankauskas: „Atėjo laikas kurti naudą Lietuvos mokslui“

Jaunasis mokslininkas dr. Jonas Jankauskas po beveik 9 metų, praleistų užsienyje, grįžta į Lietuvą ir jau nuo šio semestro skaitys paskaitas studentams Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete. Su praėjusių metų rudenį išrinktu Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu kalbėjome apie mokslininko, dėstytojo profesiją, Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų bendradarbiavimo problemas ir ateities tikslus.

2021 02 11 J Jankauskas380x250Dėstytojo darbo patirties įgijo Lietuvos ir užsienio universitetuose

„Dėstytojo karjerą pradėjau dar būdamas studentas, dirbau ISM, vėliau, doktorantūroje pradėjau vesti pratybas VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentams, dirbau asistentu“, – pasakoja mokslininkas.

Reikšmingos dėstymo patirties dr. J. Jankauskas įgijo ir užsienyje, podoktorantūros stažuotėje Kanadoje – ten dėstymas yra privalomas, kad būsimieji mokslininkai ir dėstytojai įgytų darbo su studentais patirties.

„Kanadoje dirbau dviejuose universitetuose – Simono Fraserio universitete ir Vaterlo. Pirmajame dėsčiau pradinį matematinės analizės kursą (Calculus-I), o antrajame – analizę ir dar tiesinę algebrą inžinieriams. Taigi teko susidurti su visa dėstymo virtuve iš vidaus. Pavyzdžiui, tiesinės algebros paskaitos vykdavo tūkstančiui studentų vienu metu. Dėstytojų komandą sudarė 6 dėstytojai, kurie turėdavo nuo 100 iki 200 studentų kursus“, – patirtimi dalijasi dr. J. Jankauskas.

Visiems dėstytojams, kaip pasakoja pašnekovas, buvo paskirtas vienas koordinatorius, atsakingas už konkretaus dalyko plano sudarymą tiek turinio, tiek trukmės požiūriu. Kiti dėstytojai tą planą vykdydavo: „Kitais metais jau pačiam teko pabūti tiesinės algebros kurso koordinatoriumi, ruošti visas užduotis. Tai nėra taip paprasta, užima daug laiko.“

Matematikos moksle – jau 18 metų

Kaip išskiria dr. J. Jankauskas, siekiant sėkmingo kelio akademinėje srityje, būtinas sistemingas, kruopštus darbas, tinkama darbo disciplina: „Turbūt neatitikčiau idealaus mokslininko įvaizdžio. Kartais pritrūksta savidisciplinos, mėgstu ir ilgiau pamiegoti, esu labiau pelėdos tipo žmogus, man geriausi dalykai nutinka tyloje, vakare. Labai gerai, kai dirbdamas mokslinį darbą dar ir dėstau – tai padeda palaikyti paros ritmą ir darbo discipliną.“

Dr. J. Jankausko mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir įvairius skaičiavimus kompiuteriu. Daktaro laipsnį matematikas įgijo VU, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija aukštai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose.

Atlikdamas tyrimus, dr. J. Jankauskas dažniausiai naudoja kompiuterinius skaičiavimus: „Daugelis hipotezių kyla pirmiausia atliekant eksperimentą kompiuteriu, pamatant dėsningumą, paskui susiformuoja idėja, kaip viskas turi atrodyti. Tada jau reikia viską įrodinėti matematiškai.“

Mokslininkas sako, kad labai mėgsta išvedinėti įvairias formules, bandymų ir klaidų metodu stebėti, kas veikia, o kas ne: „Tai turbūt ir yra matematika.“

Matematikos srityje 18 metų dirbantis mokslininkas, prisimindamas studijas Matematikos ir informatikos fakultete, pasakoja, kad labiausiai įsiminė žmonės, kurie privertė pamilti matematiką, kurie mokėjo sudominti: „Man patiko Hamleto Vladislavo Markšaičio paskaitos, jis patikdavo tiems studentams, kurie buvo stipresni matematikoje. Galima išskirti Ričardo Kudžmos, Vigirdo Mackevičiaus matematinės analizės paskaitas, galima daug ką paminėti geru žodžiu.Ir, žinoma, įžymusis Romualdas Kašuba – su juo tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ vasaros stovykloje skaitydavome matematikos paskaitas. Taip matematika mane įtraukė ir pasilikau joje.“

Į Lietuvą paskatino grįžti ne tik asmeninės priežastys

Dr. J. Jankauskas sako, kad turėjo darbo pasiūlymų ir užsienyje, bet nusprendė grįžti į Lietuvą. Viena iš priežasčių asmeninė – noras būti kartu su draugais, šeimos nariais Lietuvoje. Be to, jis skaito, seka lietuvišką žiniasklaidą ir naujienas, kartu su kolegomis Lietuvoje rašo mokslinius straipsnius: „Jaučiu, kad atėjo laikas grįžti atgal ir kurti naudą Lietuvos mokslui. Yra galimybė kurti savo mokslinę grupę ir siekti rezultatų.“

LMA Jaunosios akademijos narys pastebi Lietuvos mokslininkų ir užsienyje dirbančių lietuvių bendradarbiavimo trūkumą. Jis įsitikinęs: reikia aktyviau bendrauti, kad mokslininkai neatsiribotų vienas nuo kito, nesusvetimėtų.

„Formuojasi dvi atskiros bendruomenės: lietuviai, kurie yra Lietuvoje, ir emigrantai lietuviai, dirbantys užsienyje. Tarp jų ryšiai nėra labai stiprūs. Užsienyje gyvenantys lietuviai nelabai įsivaizduoja, ką galima daryti Lietuvoje, ar yra perspektyvos, ar nėra. Jie gyvena savo susigalvotais vaizdiniais. Tarp vietinių lietuvių – konservatyvus požiūris, nėra gyvesnio bendravimo. Abi pusės laukia, kuri bendrauti pradės pirmoji“, – pasakoja mokslininkas.

Vienas iš dr. J. Jankausko tikslų, būnant LMA Jaunosios akademijos nariu – susidaryti kontaktų sąrašą ir su lietuvių mokslininkais, dirbančiais užsienyje, užmegzti ir palaikyti aktyvų ryšį.

 „Mano idėja susijusi su Lietuvos ir užsienio jaunųjų matematikų bendruomenės kūrimu – kartu bandyti rašyti įvairius projektus, organizuoti užsienyje dirbančių matematikų vizitus į Lietuvą, susitikimus, paskaitas, seminarus. Grįžtantiems dirbti į Lietuvą – padėti susiorientuoti, užsikabinti, galbūt padėti parašyti paraišką finansavimui gauti“, – pasakoja LMA Jaunosios akademijos narys, Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimo organizatorius ir priduria, kad jis norėtų prisidėti prie matematikų bendruomenės gaivinimo ir plėtros, ginti Lietuvos jaunųjų matematikų interesus įvairiose srityse.

2021-02-11

„L’oréal baltic” programos „Moterims moksle“ paraiškų priėmimas

2021 02 09 Moterys moksle279x200Nuo šių metų vasario 1 iki kovo 21 dienos Baltijos šalių mokslininkės yra kviečiamos teikti paraiškas „Moterims moksle“ programai internetinėje svetainėje www.forwomeninscience.com

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertams įvertinus Lietuvos mokslininkių pateiktas paraiškas, vienas prizas bus skirtas Lietuvos mokslų daktarei iki 40 metų amžiaus, taip skatinant mokslinius pasiekimus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse.

Papildomai bus skirtas vienas prizas Lietuvos doktorantei iki 40 metų amžiaus, taip skatinant užbaigti vykdomus disertacijos tyrimus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse.

Pranešimas spaudai

Informacinė skrajutė

Lietuvos mokslų akademijos informacija

2021-02-09

Konferencija „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“

Straipsnių pateikimo terminas pratęstas iki balandžio 11 d.

Esi magistrantas ar jau baigęs magistrantūrą? Norėtum pristatyti savo magistro darbo tyrimus kolegoms iš kitų universitetų? Dalyvauk mokslinėje konferencijoje „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai“, kuri vyks 2021 m. gegužės 14 d. nuotoliniu būdu. Konferencijoje gali būti pristatomi įvairūs tyrimai ir taikymai informatikos ir IT srityse.

2021 02 08 konferencija380x250Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas ir Lietuvos mokslų akademija.

Ką reikia daryti? Iki balandžio 11 d. pateik 4-6 puslapių straipsnį siųsdamas jį elektroniniu paštu . Straipsniai gali būti lietuvių arba anglų k. Straipsnių šabloną galima parsisiųsti čia

Prieš konferenciją bus išleistas konferencijos darbų rinkinys.

Gal tai bus tavo pirmasis publikuotas tiriamasis darbas? Su ankstesnės konferencijos darbais galima susipažinti čia.

Kokia nauda? Visų pirma, smagu pajausti, kad tu gali padaryti daug. Antra, savo magistro baigiamajame darbe galėsi nurodyti, kad tyrimų rezultatai buvo pristatyti konferencijoje ir publikuoti konferencijos darbuose. Į tai gali būti atsižvelgta, vertinant baigiamąjį darbą.

Kas toliau? Jei patinka gilintis į įdomias mokslines problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, tavęs laukia doktorantūros studijos. Stojant į doktorantūrą, dažnai vertinama, ar pretendentas turi publikuotų mokslinių darbų. Dalyvavimas šioje konferencijoje ir straipsnio publikavimas gali būti įrodymas, kad tu pasirengęs doktorantūros studijoms.

Be to, konferencijoje gali dalyvauti ir savo tyrimų rezultatus pristatyti ne tik I ir II kurso magistrantai, bet jau ir baigusieji magistrantūros studijas, taip pat bakalauro studijų studentai.

Jokio konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Nepražiopsok datų:

2021 m. balandžio 11 d. Straipsnių pateikimas;

2021 m. balandžio 22 d. Informavimas apie straipsnių priėmimą;

2021 m. gegužės 7 d.  Konferencijos programos paskelbimas;

2021 m. gegužės 14 d. Konferencija.

Kilo klausimų?

Kreipkis el. paštu arba arba

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos