Fakulteto naujienos

Rugsėjo mėnesį Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorija kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) vykdydamos projektą „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ organizavo trijų dienų kibernetinio saugumo renginį. Renginyje dalyvavo svečiai iš Albštato-Sigmaringeno taikomųjų mokslų universiteto (ASU), Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto (ViA), Talino technikos universiteto (TTU) bei Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU).

Autorės: Agnė Brilingaitė, Rimantė Andrijauskaitė, Austėja Bauraitė (Kibernetinio saugumo laboratorija, Informatikos institutas)

Vienas iš projekto „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ tikslų – įtraukti studentus į mokslines veiklas ir atskleisti kibernetinio saugumo srities iššūkius. Renginyje dalyvavo VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai iš Informacinių technologijų bei Kompiuterinio modeliavimo studijų programų, taip pat mainų studentai ir studentai iš Vokietijos partnerinės institucijos. Studentų iš Vokietijos vizitą finansavo projektas bei Erasmus+ programa.

LKA suteikė galimybę renginio dalyviams išmėginti lazerinio šaudymo poligoną, o po šios veiklos dalyviai išbandė interaktyvų kibernetinio saugumo scenarijų, susijusį su savalaikiu saugos vadovo informavimu apie kibernetinį incidentą. Scenarijų parengė ir dalyvių pademonstruotas kompetencijas pakomentavo LKA prof. dr. Aušrius Juozapavičius. Prof. dr. Olafas Maennelis (TTU) stebėjo, kaip dalyviai priima sprendimus, atsižvelgdami į pateiktus sistemų artifaktus bei aprašytas scenarijaus sąlygas. Pasak jo, sukurtas scenarijus atspindi galimus kibernetinio specialisto iššūkius, darant sprendimus pagal numatytas procedūras įvykus incidentui.

Renginio metu prof. dr. Stefanas Sütterlinas (ASU) atskleidė iššūkius, siejamus su vidinėmis grėsmėmis organizacijose, pavyzdžiui, dėl darbuotojo nepasitenkinimo darbu ar vadybos principais. Asoc. prof. dr. Ricardo G. Lugo (NTNU) pravedė aktyvią paskaitą apie komunikaciją kibernetinių operacijų centruose ir komunikacinius barjerus tarp IT ir ne IT personalo. Asoc. prof. dr. Ginta Majore (ViA) papasakojo apie skaitmeninius dvynius eko-kiber-fizinėse sistemose ir saugumo iššūkius jose: „Nutolę jutikliai siunčia informaciją, kuri parodo, kokius veiksmus turi atlikti operatorius, todėl svarbu atlikti tinkamas simuliacijas ir numatyti priemones jutikliams apsaugoti“.

„Baltijos ir Vokietijos Hoschulkontor finansavimo galimybė leido mums pritraukti papildomą ES/Erasmus finansavimą ir suteikė mūsų studentams unikalią galimybę susitikti su bendraamžiais, įgyti naujų techninių įgūdžių ir įgauti tarptautinės patirties. Tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus ir bus esminis ateinančioms kartoms. Tačiau tradicinis švietimas vis dar per daug orientuotas į lokalius klausimus ir nesuteikia pakankamai erdvės naujai patirčiai“, – projekto įgyvendinimo privalumus vardija prof. dr. Stefanas Sütterlinas. Ir toliau jis tęsia pabrėždamas, kad šis finansavimas ir mainai paskatino naujas partnerystes ir tęstinį bendradarbiavimą tiek studentų, tiek akademikų lygmeniu. „Tai buvo puiki galimybė tobulėti ir sukurti pagrindą ateities bendradarbiavimui švietimo ir mokslinių tyrimų srityse", – sako profesorius.

Projektas baigsis kitą mėnesį, todėl jame dalyvaujanti komanda apžvelgė pastarojo pusmečio veiklą. Prof. dr. Aušrius Juozapavičius džiaugiasi pasiektais rezultatais: „Buvo malonu apsilankyti Vokietijoje ir išgirsti, kaip studentai pristato jiems įdomias kibernetinio saugumo temas. Ne mažiau įdomūs buvo ir seminarai Lietuvoje, kai VU studentai pristatė savo tyrimus naujausiomis temomis. Esu tikras, kad abiejų šalių studentams buvo labai naudinga susitikti vieniems su kitais“.

Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas dr. Linas Bukauskas pabrėžia, kad tokie renginiai bendruomenei leidžia geriau suprasti universitete vykdomas mokslines veiklas, atskleidžia mokslinius dalykinės srities iššūkius, o studentams sudaro galimybę ugdyti bendrąsias tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas. „Džiaugiuosi, kad tokio tipo renginiuose aktyviai dalyvavo mūsų studentai, mainų studentai ir studentai iš Vokietijos. Manau, tai buvo unikalus šansas kartu aptarti naujausius kibernetinio saugumo iššūkius, pažeidžiamumus bei naująsias technologijas – nuo MS Teams GIFshell pažeidžiamumo iki pokvantinio šifravimo metodų”, – sako dr. L. Bukauskas.

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Prieš 10 metų Europos Sąjunga paskelbė spalį kibernetinio saugumo mėnesiu. Akcijos tikslas – atkreipti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir šviesti visuomenę, siekiant tobulinti kibernetinio saugumo kompetencijas, pradedant kibernetine higiena.

2022-10-25

Spalio 24–28 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyksta jau tradicija tapusio renginio „Studentas vienai dienai“ paskaitų savaitė. Šiomis dienomis VU fakultetų auditorijose ir nuotoliniu būdu bus skaitoma beveik 300 paskaitų, į kurias kviečiami studento kėdę norintys pasimatuoti moksleiviai.

Renginio dalyviams siūloma kartu su esamais VU studentais apsilankyti paskaitose, vykstančiose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studento vienai dienai“ paskaitos organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.

Paskaitose dalyvaujantys moksleiviai turės galimybę ne tik patirti, ką reiškia būti studentu lyderiaujančiame Lietuvos universitete, bet ir užduoti klausimus VU dėstytojams, praturtinti savo turimas žinias, atrasti naujas disciplinas ir įvertinti ar net lengviau apsispręsti, ką nori studijuoti.

Maža to, VU ir kitos Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos dalyvauja iniciatyvoje „Atviri universitetai“ ir kviečia dalyvauti papildomose atvirose paskaitose.

Registruotis į likusias laisvas vietas „Studento vienai dienai“ ir „Atviri universitetai“ paskaitose galima ir dabar – registracija atvira 24 val. iki paskaitos pradžios.

Daugiau informacijos ir registracija į paskaitas.

2022-10-24

Spalio 19 d. VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU MIF Taikomosios matematikos instituto direktoriaus pareigas įregistravo 1 kandidatą.

Į poziciją pretenduoja doc. dr. Viktor Skorniakov. Su kandidato siūlomu raidos planu susipažinti galite čia.

Kandidato programos pristatymas ir debatai vyks 2022 m. spalio 24 d., 11 valandą, 411 auditorijoje, Naugarduko g. 24, Vilniuje.

MIF Taikomosios matematikos instituto Direktoriaus rinkimų balsavimo data ir laikas:

• 2022 m. spalio 25 d. nuo 9.00 iki 16.00 išankstiniai Taikomosios matematikos instituto direktoriaus rinkimai 413 kabinete. Naugarduko g. 24, Vilnius.
• 2022 m. spalio 26 d. nuo 9.00 iki 16.00 Taikomosios matematikos instituto direktoriaus rinkimai 413 kabinete. Naugarduko g. 24, Vilnius.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Daugiau informacijos apie VU MIF Matematikos instituto direktoriaus rinkimus rasite čia.

MIF rinkimų komisijos informacija

2022-10-19

Kibernetinių nusikaltimų grandinėje žmogus gali būti ginklas, tikslas ir priemonė sutrikdyti paslaugų teikimą, pavogti duomenis, sužlugdyti asmeninę ar įmonės reputaciją ar sukelti politinę krizę. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informatikos instituto darbuotojai ir studentai kartu su kitais Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų tyrėjais dalyvavo trijų dienų kibernetinio saugumo dirbtuvėse, vykdydami projektą „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“.

Tekstą parengė ir projektą, kuriame dalyvauja, pristato Rimantė Andrijauskaitė, Austėja Bauraitė, Agnė Brilingaitė (Kibernetinio saugumo laboratorija, Informatikos institutas)

Albštato-Sigmaringeno taikomųjų mokslų universitetas, pasibaigus pavasario sesijai, organizavo dirbtuves Albstadto, Sigmaringeno ir Tiubingeno miestuose, Vokietijoje. Renginį koordinavo prof. dr. Stefanas Sütterlinas.

„Vykusių dirbtuvių tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius su partneriais Vokietijoje tolimesnėms bendroms studijų ir mokslinių tyrimų veikloms, susijusioms su daugiakrypčiu kibernetiniu saugumu, apjungiančiu IT, psichologiją ir visuomenės švietimą“, – pasakoja projekto vadovė dr. Agnė Brilingaitė

Projekto dalyviai siekia tirti žmogaus elgseną kibernetinėje erdvėje ir paliekamus skaitmeninius pėdsakus bei išryškinti naujas mokslo kryptis, siekiant spręsti kibernetinio saugumo iššūkius.

VU mokslininkai supažindino su kibernetinio saugumo pratybų tipais

Trečiąją vizito dieną vyko konferencija, kurioje dalyvavo Albštato Sigmaringeno taikomųjų mokslų universiteto studentai, svečiai ir kiti bendruomenės nariai. Renginį moderavo asoc. prof. dr. Ricardo G. Lugo iš Norvegijos. Studentai pristatė savo tiriamuosius darbus apie saugumo kultūrą, vidines grėsmes, kibernetinio saugumo specialistų roles bei atsakomybes, kognityvinį karą, komunikacijos iššūkius, informacijos rinkimo atakas ir kitus aktualius klausimus.

Projekto „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ dalyviai konfecencijoje pristatė atliekamus tyrimus ir vykdomus projektus, susijusius su kibernetiniu saugumu ir informacinėmis technologijomis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. dr. Aušrius Juozapavičius pateikė nutekėjusių duomenų tyrimo įžvalgas apie vartotojų slaptažodžių stiprumą, o asoc. prof. dr. Ginta Majore pristatė Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto atliekamus tyrimus apie daiktų interneto iššūkius žemės ūkio sektoriuje. VU mokslininkai dr. Agnė Brilingaitė ir dr. Linas Bukauskas supažindino su kibernetinio saugumo pratybų tipais, tikslais, žaidimo elementais, scenarijų kūrimo principais ir kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų ugdymo keliais, siedami VU vykdomus tyrimus bei dalyvavimą tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose.

Skaitmenizacija lemia pokyčius visuose pramonės sektoriuose

Projekto „Didinant kibernetinio saugumo supratimą: nematoma skaitmeninių pėdsakų galia“ dalyviai akcentavo, kad svarbu atkreipti dėmesį į vartotojų elgseną kibernetinėje erdvėje ir ją tirti. Nepaisant aktyvių kampanijų šviečiant visuomenę, vartotojai naudoja silpnus slaptažodžius, t. y. šabloniškos struktūros ar trumpus žodžius, kurie jau kelerius metus įtraukti į dažniausių slaptažodžių žodynus. Globali skaitmenizacija lemia pokyčius visuose pramonės sektoriuose – juose kibernetinis saugumas tampa vis labiau aktualus užtikrinant kokybiškas paslaugas. Juk pažeidžiamas vartotojas ar pažeidžiama sistema gali būti nutekėjusių duomenų, kibernetinio nusikaltimo, sužlugdytos reputacijos ar politinės krizės priežastimi.

Renginio diskusijose aktyviai dalyvavo ir VU Informacinių technologijų programos studentės Rimantė Andrijauskaitė ir Austėja Bauraitė, kurios bendravo su priimančios organizacijos studentais ir apsikeitė kontaktais ateities bendradarbiavimo tikslais. „Smagu sutikti bendraminčių, su kuriais diskusijos yra įdomios ir natūralios, nesvarbu, iš kur jie bebūtų”, – savo įspūdžiais dalijosi VU studentė Austėja Bauraitė. Vizito metu vyko dalykinės veiklos, leidžiančios ugdyti profesines kompetencijas, o taip pat diskusijos kavos pertraukų metu ir kultūrinė programa suteikė galimybę tobulinti mokslinės ir tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas. VU MIF studenčių vizitui į Vokietiją finansavimas buvo skirtas ir iš MIF, ir iš VU tarptautiškumo iniciatyvoms remti skirtų lėšų.

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

Prieš 10 metų Europos Sąjunga paskelbė spalį kibernetinio saugumo mėnesiu. Akcijos tikslas – atkreipti į grėsmes kibernetinėje erdvėje ir šviesti visuomenę, siekiant tobulinti kibernetinio saugumo kompetencijas, pradedant kibernetine higiena.

2022-10-17

Nors informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje milžiniškas, mūsų šalyje šios krypties studijas baigia tik vienas iš dviejų jas pradėjusių studentų. Tam įtakos turi net kelios priežastys: gajus mitas, kad dirbti IRT gali net savamoksliai, anksti gauti darbo pasiūlymai, nepakankama ugdymo kokybė. Siekdami rasti būdų, kaip užauginti kvalifikuotus specialistus, vienijasi mokslo ir verslo sektoriai.

Verslo sektoriaus atstovai, matydami kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, pradeda remti universitetus – tokios iniciatyvos virsta ne tik stipendijomis studentams, bet kartu ir motyvacija bei supratimu, kad išsilavinimas ir žinios yra vertinamos, reikalingos.

Kodėl svarbu išsilavinimas?

„Mes turime suprasti, kad informacinių technologijų sektorius vystosi dinamiškai, greitai, bet ne chaotiškai. Todėl principų, tendencijų, dėsnių, kurie veikia, supratimas padeda būsimam darbuotojui susigaudyti kintančioje situacijoje, leidžia veikti apribotų duomenų sąlygomis, mokėti aiškiai pristatyti ir argumentuoti savo sprendimus visuomenei, užsakovams“, – sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Programų sistemų katedros docentė Kristina Lapin.

„Infobalt“ paskelbtoje 2020 m. skaitmeninės ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvoje trūksta bent 20 000 IRT specialistų. Įmonės, matydamos tokią tendenciją, imasi iniciatyvų ir ieško būdų, kaip motyvuoti studentus ne tik pasirinkti, bet ir pabaigti studijas.

Kokia vertę studentui sukuria verslo ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas?

VU savo lėšomis yra įsteigęs progines 450 metų sukakties stipendijas, skatinančias spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas. Jas gauna 100 studentų. Prie VU įsteigtų 450-mečio stipendijų papildomomis stipendijomis prisideda ne viena įmonė, MIF studentams paramą skiria „Coherent Solutions“, „EPAM sistemos“.

Studentai, gavę šias stipendijas, sako, kad toks tiek verslo, tiek ugdymo įstaigos palaikymas suteikia daug motyvacijos mokytis ir judėti į priekį.

Pasak VU MIF studento Simo Mickevičiaus, įmonių indėlis prisidedant prie rėmimo stipendijomis yra naudingas visiems: „Studentams tai yra būdas patenkinti pirminius gyvenimo poreikius. Universitetui padeda pritraukti daugiau studentų į savo studijų programas ir juos išlaikyti. Įmonei tai būdas studentus supažindinti su savo kompanija ir pritraukti būsimus jaunus specialistus.“

UAB „Coherent Solutions“ vadovė Lina Šiumetė teigia, kad bendradarbiavimas su universitetais yra svarbi įmonės strateginė kryptis, kurios ilgalaikis tikslas – skatinti jaunuolius rinktis informacinių technologijų krypties specialybes, nes svarbu ne tik bendrosios žinios, bet ir kvalifikacija.

„Esame tarptautinės kompanijos dalis, mūsų klientai yra tarptautinės įmonės, todėl darbuotojams keliami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai. Universitete įgyjamas stiprus teorinis pagrindas didele dalimi lemia tolimesnės karjeros mūsų įmonėje sėkmę, todėl prisidėdami prie talentų auginimo įsteigėme skatinamąsias stipendijas studentams, rodantiems aukščiausius mokymosi rezultatus“, – sako L. Šiumetė.

„Coherent Solutions“ vadovė pažymi, kad skirti stipendijas konkrečiai VU MIF studentams buvo nuspręsta tikslingai – tai lemia augantis programuotojų poreikis: „Jei žiūrėtume įmonės mastu, .NET, JAVA ir Front End departamentai šiuo metu yra didžiausi, tokių specialistų poreikis sparčiai auga.“

„Coherent Solutions“ įmonėje taip pat dirba ne vienas VU MIF studentas. Kaip pažymi L. Šiumetė, VU absolventai randa vietą įvairiuose departamentuose – nuo mobiliųjų programėlių iki verslo analitikos.

Kuo skiriasi programuotojas nuo IRT specialisto?

VU MIF strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. Jurgita Markevičiūtė dažnai bendrauja su įmonėmis, kurios į fakultetą kreipiasi ieškodamos darbuotojų: „Rinkoje labai jaučiamas darbuotojų trūkumas, tačiau įmonių atstovai kalbėdami su mumis pabrėžia, kad jiems svarbu išsilavinimas, kritiškas mąstymas, ambicingumas ir gebėjimas ne tik atlikti užduotis, bet ir suprasti procesus, veikimo principas. Visa tai suteikia išsilavinimas universitete.“

Studijos universitete trunka ketverius metus, programavimo kursai – keletą mėnesių. Kokie pagrindiniai skirtumai?

„Kursai, galima sakyti, suteikia NET ir TIK programavimo kompetencijas. Noriu paaiškinti, kaip atrodo visas darbų skirstymo procesas: tam, kad programuotojas gautų konkrečią užduotį, analitikai kartu su užsakovais nagrinėja naudotojų poreikius, formuoja reikalavimus sistemai ir ją projektuoja. Galiausiai padalina į mažus darbus, kurie nukeliauja iki programuotojo. Tai yra visa grandinė programų sistemų kūrimo projekte vykdomų veiklų. Kursai gali išmokyti vienos ar kelių operacijų, bet ne visumos“, – paaiškina doc. K. Lapin.

Pasak „Coherent Solutions“ vadovės, Lietuvos darbo rinkoje esantis specialistų skaičius iki galo nepatenkina verslo poreikių, todėl įmonėms labai svarbu prisidėti prie aukštojo mokslo stiprinimo ir skatinti studentus siekti žinių. Kita aukštos kvalifikacijos specialistais suinteresuotos įmonės veiklos dalis nukreipta į praktinių įgūdžių stiprinimą – visi norintys gali pretenduoti į „Coherent Solutions“ organizuojamus JAVA, didžiųjų duomenų ar kitos srities kursus, kuriuos veda kompetentingi įmonės darbuotojai.

„Rinkoje reikalingo IRT specialisto kelias nėra trumpas, dėl specialistų trūkumo dažnai studentai susigundo paprastesnėmis pozicijomis, pirmaisiais atlyginimais, taip nežinodami, kokius kelius sau užkerta. Labai džiaugiuosi, kad įmonės noriai įsitraukia į ugdymo procesą. Jų parama kai kuriems studentams keičia likimus, o rinkai užaugina stiprius specialistus“, – bendradarbiavimu džiaugiasi prodekanė doc. J. Markevičiūtė.

2022-10-13

„Gero universiteto formulė paprasta – žingeidūs studentai ir ambicingas akademinis personalas“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dekanas prof. dr. Paulius Drungilas. 2022 m. balandžio mėnesį VU MIF pristatė savo neliečiamojo kapitalo subfondą, prie kurio galima prisidėti tiek tiesiogine parama, tiek pavasarį skiriant 1,2 proc. GPM.

Pasak dekano, subfondas sukurs tvarų finansavimą, kuris dar labiau motyvuos studentus siekti žinių, o dėstytojus gilintis į mokslines veiklas. Prof. dr. P. Drungilas pasakoja apie subfondo tikslus, grąžą, 1,2 proc. GPM paramos vertę.

Kokią vertę bendrai fakulteto bendruomenei kuria MIF subfondas?

„Krepšelių“ lėšų neužtenka geriausių studentų skatinimui ir geriausių jaunųjų mokslininkų bei dėstytojų pritraukimui. Šio subfondo tikslas – sukurti nepriklausomą finansavimą svarbiausioms fakulteto veikloms.

Kokie tikslai keliami subfondui? Kada tikimasi pajusti grąžą?

Tikimės, kad šis subfondas užtikrins svarbių fakulteto veiklų tvarų ir nepriklausomą finansavimą. Pagal susitarimą su Vilniaus universiteto fondu, mūsų fakulteto subfondo grąža priskiriama fakulteto reikmėms nuo to momento, kai subfondas pasiekia 100 000 eurų dydį.

Kaip tai pajaus MIF studentai?

Subfondo grąža bus panaudota gabiausių studentų stipendijoms ir talentingų jaunųjų mokslininkų bei dėstytojų pritraukimui. Didėjant subfondui, dalį jo grąžos planuojame investuoti į patrauklesnę studijų ir mokslo infrastruktūrą.

Kiekvieną pavasarį tiek VU fondui, tiek subfondams galima skirti 1,2% GPM. Kas MIF bendruomenę ir ją palaikančius turėtų paskatinti skirti savo GPM?

Vilniaus universiteto fondo, o tuo pačiu ir fakulteto subfondo, gautos lėšos nepravalgomos, o investuojamos. Universitetas negali naudoti fonde esančių lėšų, bet disponuoja dalimi palūkanų (kita dalis naudojama fondo auginimui), kurios nukreipiamos universiteto ateičiai svarbiausių veiklų finansavimui.

VU fondo direktorius Justinas Noreika džiaugiasi, kad šiemet VU fondas surinko rekordinę sumą iš 1,2 proc. GPM skyrusių gyventojų – 6 467 Eur. VU MIF subfondas, kuris yra visiškai neseniai įkurtas, surinko daugiau nei 800 eur.

„Buvo laikai, kai mecenatai statė bažnyčias, ligonines, ištisus miestus. Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondo mecenatai šiandien stato pamatą tvariam Lietuvos švietimo ir mokslo finansavimui ”, – sako VU fondo direktorius J. Noreika.

MIF subfondą galima remti keliais būdais: skiriant tiesioginę piniginę paramą internetu, arba pavasarį skiriant 1,2 proc. GPM.

2022-10-12

Šiandien dauguma vis dar įsivaizduoja robotus kaip neintelektualias, gremėzdiškas mašinas, esančias kažkur gamyklose, kur žmogaus akys jų nemato. Tačiau situacija nuolat keičiasi. Robotika, kaip daugiadalykė sritis, dėl technologinės pažangos sparčiai tobulėja. Pingančios skaitmeninės kameros, integruoti elektronikos grandynai ir elektronikos elementai, spartesnis interneto ryšys, vis mažėjantys ir tobulėjantys jutikliai – visa tai lemia, kad robotai tampa mažesni, spartesni, pigesni ir protingesni.

Iliustracija / S.Mičiulytės-Bukienės iliustr.

Naujausi mokslo ir technologijų pasiekimai dirbtinio intelekto srityje leido robotams geriau pažinti juos supančią aplinką, greičiau ir efektyviau priimti sprendimus naudojantis dirbtiniu intelektu. Dėl technologijų robotai žingsnis po žingsnio palieka gamyklų zonas ir veržiasi į mūsų visų kasdienį gyvenimą. Jau ir šiandien galime pamatyti daugybę bandymų įdarbinti robotus aptarnavimo sektoriuje: kavinėse, prekybos centruose, bankuose, medicinos įstaigose ir kitur.

Modernus mokymosi scenarijus

Panašu, kad dabar yra tinkamas laikas spartesnei robotizacijai. Dėl globalios pandemijos daugelis įmonių patiria milžinišką darbuotojų trūkumą. Jau ir dabar kai kuriose įmonėse robotai yra nepakeičiami pagalbininkai sandėliuose, pakuojant ir pristatant prekes. Robotus siekiama apmokyti dirbti kurjeriais ir pristatyti prekes įprastiniais būdais. Tą jau daro robotai artimoje Lietuvos kaimynystėje – Estijoje.

Jau bandome šiuos pagalbininkus pasitelkti ir švietimo srityje. „Jeigu šiandien mokysime moksleivius taip, kaip mokėme juos vakar, iš jų pavogsime rytojų“, – sakė amerikietis Johnas Dewey dar 1944-aisiais.

Šiandieninis modernus mokymosi scenarijus galėtų atrodytų taip: Rasa mokosi informatikos kartu su savo asmeniniu robotu Ozobot. Kartu su Ozobot ji keliauja mokyklos koridoriais ir taip bežaisdama išmoksta programavimo pagrindų.

Ozobot yra robotukas, sukurtas pagelbėti moksleiviams mokytis įvairių dalykų: nuo matematikos iki menų. Tuo tarpu Jonas eina į lietuvių kalbos pamokas ir mokosi sąveikauti su robotu Pepper, kuris yra humanoidas ir labai primena žmogų: jis turi dvi rankas, veidą, žmogaus figūrą ir visas yra sukurtas taip, kad atrodytų kaip mielas ir draugiškas žmogus. Pepper Jonui dėsto Antano Smetonos laikų Lietuvos istoriją.

Jis kalba be jokio akcento ir pakartoja tas vietas, kurių Jonas nesuprato. Pats robotas gali mokyti ir daugiau dalykų, kalbėti daugiau kaip 27 kalbomis, geba atpažinti Jono nuotaiką ir emocijas, be to, tuo pat metu gali dirbti ir su kitais moksleiviais.

Robotas Telenoid (socialinis robotas, skirtas bendrauti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija / L.Aidoko nuotr.

Vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus integruodamos robotus į mokymo procesus. Mokymo įstaigų misija yra teikti moksleiviams naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Todėl robotika bus viena iš varomųjų pažangos jėgų ir jos reikšmė kasdieniame gyvenime taps vis didesnė.

Dėl šios priežasties svarbu moksleivius ruošti ir mokyti, kaip gyventi šiandienos ir ateities aplinkoje su robotais. Be to, jau dabar pasirodo mokslinių straipsnių, kuriuose pristatomi robotikos mokymo privalumai – įvairiausio amžiaus moksleiviai, besimokantys kartu su robotais, įsitraukia ir susidomi techniniais dalykais, kurie jų nedomino iki tol. Robotai gali padėti sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje moksleiviai yra įsitraukę ir susidomėję naudojamomis robotikos technologijomis.

Moksleivis gali kontroliuoti mokymosi tempą

Pastarojo meto pažanga nuotolinio mokymosi srityje leidžia moksleiviams mokytis savarankiškiau. Užuot mokęsi tik klasėje su mokytoju, vis daugiau moksleivių gali mokytis nuotoliniu būdu skaitmeninėje erdvėje. Mokydamiesi savarankiškiau patys moksleiviai gali kontroliuoti mokymosi intensyvumą ir tempą.

Tačiau nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams dažnai trūksta motyvacijos, sąveikos su kitais žmonėmis, jie jaučiasi izoliuoti. Tokio savarankiško nuotolinio mokymosi sėkmės ar dalyko užbaigimo tikimybė gali būti labai maža, kartais siekia vos 5 proc.

Iliustracija / S.Mičiulytės-Bukienės iliustr.

Šias problemas jau netolimoje ateityje galėtų padėti išspręsti edukaciniai robotai. Robotika turi milžinišką potencialą pakeisti švietimo sritį ir daryti įtaką moksleivių mokymosi procesui. Kai kuriose šalyse edukaciniai robotai padeda mokytojams mokyti programavimo, dirbti naudojantis robotais ir kartu su jais, įkvėpti ir motyvuoti moksleivius, mokyti spręsti iškilusias problemas ir paskatinti savarankišką mokymąsi.

Edukaciniai robotai jau dabar tam tikrą pamokos ar paskaitos dalį gali perimti iš mokytojų, o tai suteikia mokytojams daugiau laisvės, jie turi daugiau galimybių konsultuoti moksleivius individualiai ar duoti asmeninių patarimų sprendžiant uždavinius. Toks robotų pritaikymas, kai žmonės nėra pakeičiami robotais, bet robotai tampa naujaisiais žmonių asistentais, yra būtina ir neišvengiama visuomenės skaitmenizavimo dalis. Nors mokytojo ir roboto vaidmenys mokymo procese pasikeis, mokytojai bus reikalingi ir ateityje.

Pirmasis socialinis robotas sukurtas prieš 14 metų

Edukaciniai robotai – tai visi robotai, kurie gali būti naudojami mokymosi procese. Atsižvelgiant į sąveiką su žmonėmis, jie skirstomi į įrankius ir socialinius agentus. Robotai įrankiai yra skirti mokyti moksleivius techninių ir programavimo dalykų.

Šiai robotų kategorijai priskiriami ir plačiausiai pritaikomi LEGO robotai arba „Microbit“ robotai. Yra keletas ir sudėtingesnių robotų platformų, kurios techninėmis galimybėmis lenkia LEGO robotus. Tokios yra „Arduino“ arba „Raspberry Pi“ pagrindu kuriamų robotų platformos. Šios platformos yra skirtos mokyti moksleivius robotikos ir programavimo, nors gali būti naudojamos ir mokant kitų dalykų.

Socialiniams agentams priskiriami robotai, kurie mokymosi procese yra bendradarbiai. Jie pagelbėja sąveikaudami socialiai – verbaliai ir neverbaliai – ir gali būti panaudojami mokant kelių dalykų vienu metu. Tokie robotai yra „SoftBank Robotics“ robotas NAO V6 arba profesoriaus Hiroshi Ishiguro robotai Geminoid.

„SoftBank Robotics“ robotas Pepper, dirbantis „Pegaso“ knygyne Vilniuje / L.Aidoko nuotr.

Apie 2008 m. „Aldebaran Robotics“ (dabar „SoftBank Robotics“) sukūrė pirmą visiškai integruotą robotą humanoidą NAO. Nuo to laiko robotai daugiau nebėra tik detalių, blokelių ir jutiklių rinkiniai, bet iškart funkcionuojantys visiškai surinkti ir darbui paruošti robotai. Labai greitai tai tapo mokslininkų standartine platforma naudojant robotus švietimo srityje.

Nors NAO pritaikytas mokyti robotikos, jis labai sėkmingai gali vaikus mokyti ir, pavyzdžiui, užsienio kalbos. Apie 2014-uosius buvo išleistas patobulintas NAO pagrindu sukurtas robotas Pepper. Jis gali atpažinti žmogaus emocijas, turi integruotą planšetę ir gali sąveikauti su keletu žmonių tuo pačiu metu.

Socialiniai robotai – kantrūs dėstytojai

Socialiniai robotai galėtų būti efektyviai pritaikomi ir dėstymui. Tai būtų naudingiausiai, bet ir sudėtingiausiai švietimo srityje pritaikomi socialiniai robotai. Robotas dėstytojas gali skirti individualų dėmesį studentui ir imituoti dėstytojo funkcijas.

Jis gali padėti besimokantiems, kurie atsilieka nuo grupės, arba netgi duoti sudėtingesnes užduotis ypač gabiems vaikams, kad netrikdytų visos klasės ar kurso mokymosi tempo. Robotai pasižymi begaline kantrybe ir niekada nekritikuoja mokinio ar studento, o tai galėtų padėti jam nejausti nerimo ir baimės klaidingai atsakyti į užduodamus klausimus.

Robotas dėstytojas gali prisitaikyti prie besimokančiojo, jų sąveika gali tęstis ir už klasės ribų. Taigi robotas gali tapti ne tik moksleivio mokytoju, bet ir draugu, o tai gali pagerinti jo mokymosi rezultatus. Tačiau nėra taip lengva socialinius robotus plačiai pritaikyti dėstytojų ar mokytojų darbui atlikti. Pagrindinės problemos yra privatumo įstatymai, negalėjimas užtikrinti klasės drausmės ir technologiniai trūkumai.

Robotas HIL-4 (socialinis robotas, pritaikytas dėstyti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija / L.Aidoko nuotr.

Sukurti labai gerą robotą dėstytoją yra ypač sudėtinga. Daugelis mokslininkų tyrimų patvirtino hipotezę, kad robotą sukūrus kuo panašesnį į žmogų – jam suteikus žmogui būdingą elgseną ir išvaizdą – besimokančiojo rezultatai nebūtinai pagerėja, o žmogiškas elgesys klasėje gali netgi trukdyti robotui dirbti savo darbą.

Socialinė elgsena turi būti pasitelkiama saikingai ir tik tada, kai tai padeda atlikti roboto mokymo funkcijas. Pavyzdžiui, gestai ir kalba gali būti labai efektyvūs socialiniai ženklai, tačiau panaudoti netinkamu laiku išblaško klausytoją arba gali netgi perteikti skirtingą žinią.

Kas paprasta žmogui – robotui sudėtinga

Nors daug vilčių yra dedama į galimybes socialinius robotus pritaikyti švietimo srityje, mes vis dar esame labai ankstyvoje stadijoje. Dabartinė technologinė pažanga nėra pakankama, kad robotas galėtų patenkinamai dirbti pakeisdamas mokytoją klasėje. Netgi esant proveržiui dirbtinio intelekto srityje, šiuolaikiniams kompiuteriams ir robotams vis tobulėjant ir geriau atpažįstant kalbą, žmonių emocijas, priimant vis geresnius sprendimus ir tobulėjant kitose srityse, kurios reikalingos socialiniams robotams veikti autonomiškai, robotai ir kompiuteriai vis dar negali susidoroti su užduotimis, kurias žmonės puikiausiai geba atlikti.

Moraveko paradoksas vis dar galioja ir šiandien: bet kas, kas atrodo sudėtinga atlikti žmonėms, yra lengva atlikti mašinai ir bet kas, kas atrodo sudėtinga mašinai, yra labai paprasta atlikti žmogui. Galima sukonstruoti robotus, kurie žais šachmatais daug geriau nei patys geriausi pasaulio šachmatininkai, tačiau iki šiol neįmanoma sukonstruoti roboto, kuris suprastų sakinius geriau nei dvejų metų vaikas.

Robotas Erica (socialinis robotas, viena iš funkcijų – dėstyti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija / L.Aidoko nuotr.

Nėra įprasta įsivaizduoti, kad robotai kada nors galės pakeisti mokytojus, tačiau to ir nesiekiama. Mokytojai dažnai gali išmokyti daug daugiau nei robotas. Robotas gali išdėstyti siaurą temą, perimti tam tikrus techninius veiksmus ir įvertinti moksleivių gebėjimus, tačiau jis yra bejėgis susivokti, kas vyksta aplink jį.

Be to, robotas negali reaguoti į įvairus socialinius iššūkius, tokius kaip muštynės, patyčios ar įtampa tarp moksleivių. Mokytojai išmano šiuos dalykus ir, skirtingai nuo robotų, gali reaguoti į įvairius socialinius scenarijus klasėje. Šiuo metu robotai mokymo procese negali pasiūlyti to, ką gali pasiūlyti mokytojas.

Tai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojo Lino Aidoko parengtas straipsnis iš naujo Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numerio, kuris išėjo rugsėjo 30 d. Leidinį kviečiame skaityti čia.

2022-10-10

Prasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks spalio 24–28 dienomis. Jo metu Lietuvos ir užsienio moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka.

Paskaita MIF auditorijoje | © Justinas Auškelis

„Studento vienai dienai“ dalyviai gali rinktis iš 15 VU fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose, kurių studentais norėtų tapti, ir gausybės jų siūlomų studijų programų. Dvi dienas vyksiančiame renginyje užsiregistravę moksleiviai dalyvaus seminaruose, paskaitose ir specialiuose užsiėmimuose, kurie suteiks unikalią patirtį ir leis trumpam tapti VU studentais.

Studento vietoje atsidūręs moksleivis gali ne tik susipažinti su VU ar pasirinktu fakultetu, jo dėstytojais, bet ir išbandyti savo jėgas konkrečioje studijų programoje bei rasti atsakymą į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo. Studentu vienai dienai galima tapti beveik visose VU siūlomose studijų programose.

Renginys vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. „Studento vienai dienai“ paskaitos organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba. Norintiems dalyvauti būtina registracija.