Sidebar

Nuotoliniu būdu vyko MIF diplomų teikimo ceremonija

2021 02 05 VU MIF ceremonija

Vasario 3 d. vyko Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studijų baigimo šventė – diplomų įteikimo ceremonija absolventams. Bakalauro diplomai įteikti Informacinių technologijų, magistrantūros diplomai – Finansų ir draudimo matematikos, Kompiuterinio modeliavimo, Modeliavimo ir duomenų analizės absolventams.

Absolventus sveikino VU Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė, MIF Dekanas prof. dr. Paulius Drungilas, Informacinių technologijų absolventė Monika Barauskaitė, Finansų ir draudimo matematikos studijų programos komiteto (SPK) pirmininkas doc. dr. Martynas Manstavičius, Modeliavimo ir duomenų analizės SPK pirmininkas prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius ir Kompiuterinio modeliavimo SPK pirmininkas doc. dr. Severinas Zubė.

„Ši diena vainikuoja ir įprasmina jūsų darbštumą, atkaklumą, kantrybę ir susitelkimą sėkmingai užbaigti studijas tokiomis studijomis. [..] Kartu mokėmės vieni iš kitų, tobulėjome kartu. Jūs visam gyvenimui liksite VU dalimi. Būkite savo studijų programos ir mokslo ambasadoriais,“ – absolventus sveikino Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

MIF Dekanas prof. dr. Paulius Drungilas sveikino sėkmingai užbaigus svarbų gyvenimo etapą. „Tikiu, kad daugiau kaip 80 absolventų šiandien gausiančių diplomus, kai kuriems dveji, ketveri, o kai kam ir šešeri metai Matematikos ir informatikos fakultete tapo svarbia jūsų gyvenimo dalimi. Tegu jums šis diplomas atveria duris į sėkmingą karjerą“.

Monika Barauskaitė, MIF Informacinių technologijų absolventė, linkėjo absolventams nesustoti, tobulėti, nebijoti keistis ir tyrinėti supantį pasaulį, pritaikyti VU įgytas žinias, išnaudoti visas suteiktas galimybes. Visų studentų vardu dėkojo dėstytojams ir administracijai.

Absolventams įteikti 83 bakalauro ir magistro diplomai. Iš jų – Bakalauro Cum Laude diplomą įteiktas informacinių technologijų absolventui, 2 Cum Laude diplomai įteikti finansų ir draudimo matematikos magistrantūros absolventams, 3 Cum Laude diplomai – kompiuterinio modeliavimo absolventams ir 4 Cum Laude diplomai – Modeliavimo ir duomenų analizės absolventams. Diplomai Cum laude išduodami pažangiausiems (didžiausią svertinį vidurkį turintiems) absolventams, esantiems tarp 10% geriausiųjų kiekvienos studijų programos absolventų, jeigu jų baigiamojo darbo ar (ir) baigiamųjų egzaminų pasiekimų įvertinimas yra 10 (puikiai) ir tie absolventai neturi nuobaudų už Universitete galiojančių teisės aktų pažeidimus.

Sveikiname visus absolventus!

Diplomų teikimo ceremonijos vaizdo įrašą galite pasižiūrėti VU Youtube paskyroje

Kodėl studijų procese reikia kalbėtis?

Vieno semestro pabaiga, o kito pradžia Vilniaus universiteto (VU) studentams įprastai prasideda galimybe unifikuotose apklausose pateikti atsiliepimus apie savo patirtį studijuojant konkrečius dalykus. Tai itin svarbu ir naudinga siekiant priimti efektyvius sprendimus studijų klausimais ir suteikti studentams grįžtamąjį ryšį, kuriam dėstytojai ruošiasi įvertinę atsiskaitymus ir veiklą viso semestro metu. Bet ar tikrai grįžtamajam ryšiui skirtas tik šis laikas ir tik tokia forma? Ką grįžtamasis ryšys duoda studentui, dėstytojui, universitetui? Ar ką nors keičia karantinas ir nuotolinės studijos?

Apie visa tai VU Studentų atstovybės (VU SA) tinklalaidėje „Akademinė druska“ kalbėjosi šiuo metu VU atnaujinamų bendrų universitetinių dalyko (modulio) apklausų darbo grupės vadovė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Sigita Girdzijauskienė, VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorė Aistė Rinkevičiūtė ir VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius.

2021 02 05 Akademine druska900x154
Grįžtamasis ryšys
: įvertinimas, galimybė ir būdas orientuotis gyvenime

Pasak doc. S. Girdzijauskienėsįvertinimo siekia kiekvienas dirbantis asmuo irdėstytojai ar studentai nėra išimtis. Tad grįžtamasis ryšys studijų procese suteikia informacijos, kaip buvo atliktas vienas ar kitas darbas ir įgytos tam tikros kompetencijos.

„Taip pat tai galimybė kažką pakeisti, patobulinti, o galbūt – išlaikyti taip, kaip yra“, – priduria A. Rinkevičiūtė. Ji pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio užtikrinimas yra svarbus, nes skatina studentus išdrįsti išsakyti savo nuomonę ne tik privalomų apklausų metu, bet ir pajutus, kad jie turi ką pasakyti.

A. Uždanavičiaus nuomone, grįžtamasis ryšys apskritai siejasi su vienintele galimybe orientuotis pasaulyje: tiek buityje, kai palietęs kažką karštą atitrauki ranką, nes gauni grįžtamąjį ryšį į savo receptorius, tiek socialiniame gyvenime, kai esi vertinamas už savo poelgius. Todėl analogiją A. Uždanavičius mato ir mokymosi procese, kai dėstytojui studentų veidų išraiškos, klausimų kiekis ar diskusijų intensyvumas, po semestro užpildytos apklausos anketos leidžia suprasti, ar jo mokymas sukuria mokymąsi, ar lieka tiesiog kalbėjimu prieš auditoriją.  

VU Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas atkreipė dėmesį ir į šiandien itin aktualią nuotolinio darbo problematiką, kai studentai neįsijungia kamerų užsiėmimų metu. Taip dingsta dalis grįžtamojo ryšio formų: kai dėstytojas tiesiog kalba inicialams, nemato veide reiškiamo pritarimo ar prieštaravimo. „Tai būkit geri, įsijunkit kameras, nes ir šis grįžtamasis ryšys labai svarbus dėstytojams“, – daugelio dėstytojų prašymą įgarsino A. Uždanavičius. 

Studentų apklausos – studijų kokybei užtikrinti bei tobulinti

„Grįžtamasis ryšys yra tik tada, kai nuo pateiktos informacijos kažkas pradeda keistis“, – primena doc. S. Girdzijauskienė, kalbėdama tiek apie dėstytojo, tiek apie studento veiklą. Jei dėstytojas laukia grįžtamojo ryšio, jį priima ir teikia, tai to paties tikisi ir iš studento.  

Šiuo metu vienas būdų, sudarančių galimybę visiems studentams tiesiogiai prisidėti prie studijų tobulinimo – grįžtamojo ryšio teikimas savo nuomonę išsakant organizuojamose apklausose. Studentai semestro pabaigoje yra prašomi tai padaryti dviejose apklausose – apie semestro studijas ir visus studijuotus dalykus. Apklausų apie semestro studijas duomenys skirti studijų programų komitetams ir padalinių administracijos darbuotojams studijų programų kokybei užtikrinti bei tobulinti.  

Apklausų apie studijų dalykus (modulius) rezultatus, be jau minėtų komitetų ir administracijos, pasibaigus apklausų vykdymo laikotarpiui informacinėje sistemoje gali matyti ir patys dėstytojai. Tad pirminis šios apklausos vaidmuo – grįžtamasis ryšys dėstytojui. A. Uždanavičiaus nuomone, dėl šios priežasties apklausas pildantys studentai galėtų skirti laiko platesniems ir išsamesniems komentarams, kurie dėstytojams labai svarbūs. Be to, priimdamos sprendimus, į rezultatus kaip į vieną iš informacijos šaltinių atsižvelgia ir priėmimo bei atestacijos komisijos, geriausių metų dėstytojų atrankos komisija.  

Visais šiais atvejais labai svarbu vertinimų kiekis: kuo daugiau studentų užpildys apklausą, tuo rezultatai bus vertingesni, patikimesni. Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad kai kurie studentai vis dar baiminasi dėl apklausų anonimiškumo. „Tai aš galiu užtikrinti – mes niekaip negalime matyti, kas konkrečiai užpildė apklausą. Netgi ten, kur galite įrašyti savo elektroninį paštą ir taip dalyvauti momentinėje loterijoje – ši dalis yra atsieta nuo respondento“, – patikino A. Uždanavičius.

Atnaujinamos dalyko apklausos: kas keičiasi?

Bendrą universitetinę dalyko (modulio) anketą atnaujinančios darbo grupės vadovės doc. S. Girdzijauskienės nuomone, VU vis intensyviau pradedama kalbėti apie dėstytoją, kuris yra ne tik geras mokslininkas, bet ir geras dėstytojas, turintis tam tikras pedagogines kompetencijas.  

Todėl šiuo metu atnaujinamo dalyko (modulio) apklausų klausimynas pradėtas sudaryti daug anksčiau – nuo diskusijos, kas yra geras dėstymas VU. Taip buvo suformuluotos bazinės pedagoginės kompetencijos, kurios greitu metu pasieks VU Senatą tvirtinimui.  

Pasak doc. S. Girdzijauskienės, remiantis šiomis kompetencijomis, sudarytas ir klausimynas, todėl studentų nuomonė bus nepamainoma siekiant sužinoti daugiau apie dalyko struktūrą, dėstytojo teikiamo grįžtamojo ryšio kokybę, egzaminų vykdymą. Atnaujintoje apklausoje, pašnekovės teigimu, keičiasi ne tik klausimai, bet ir visa loginė struktūra.  

Atnaujintoms apklausos anketoms rengti ieškota tam tikrų rodiklių, remtasi mokslinėmis žiniomis, siekiant sukonstruoti patikimą ir validų klausimyną, atlikta plati mokslinės literatūros, susijusios su studentų apklausomis apie studijuotą dalyką, analizė, išnagrinėtos egzistuojančios praktikos. 

Šiuo metu vykdomas atnaujinto klausimyno testavimas. Todėl visi studentai, kurie atsitiktiniu būdu parinkti gauna kvietimą užpildyti atnaujintą klausimyną apie vieną atsitiktinai parinktą studijuotą dalyką, kviečiami skirti laiko tai atlikti ir taip prisidėti prie instrumento, leisiančio objektyviau vertinti dėstymo kokybę, sukūrimo. 

Grįžtamasis ryšys tiesiogiai susijęs su studijų kokybe

A. Rinkevičiūtės manymu, geriausia grįžtamojo ryšio dalis yra galimybė laiku įgyvendinti pokyčius ir tai padaryti pakankamai greitai. Tai įrankis, kuris padeda suderinti visų dalyvaujančių pusių interesus ir pamatyti, kaip iš tiesų keičiasi studentų lūkesčiai, dėstymo metodai ir pačios studijos.  

„Aš manau, kad VU studentai yra sąmoningi kokybės kūrėjai, o grįžtamasis ryšys – to dalis. Jis mums tikrai labai svarbus, galvojant apie kitų metų ar kito semestro kursus. Kartais studentai išsako ir labai universalius dalykus, taikytinus ne tik tuo laiku studijuotam dalykui – tada jie ir patys gali turėti galimybę pajusti, kaip pasikeičia dėstytojas ar jo dėstomas dalykas“, – įsitikinusi doc. S. Girdzijauskienė.  

Pasak A. Uždanavičiaus, studijų kokybė susideda iš trijų svarbiausių elementų: įsitraukusio angažuoto studento, gerai ir noriai dėstančio dėstytojo ir tinkamų sąlygų jų santykiui, mokymosi procesui įvykti. Todėl, užtikrinant grįžtamojo ryšio kultūrą universitete – gebėjimą konstruktyviai išsakyti pastabas, lūkesčius ir juos tinkamai priimti, visi šie trys elementai gerėja. Dėstytojas pradeda geriau dėstyti, o darbas tampa malonesnis, studentas labiau įsitraukia į šį procesą, aiškiau supranta ir įvertina turimas žinias, gerėja ir pats dėstytojo ir studento santykis. Taigi grįžtamasis ryšys arba jo kultūros egzistavimas universitete tiesiogiai veikia visus tris elementus.

VU alumnė M. Barauskaitė: „Savanorystės patirtis liks atmintyje visam gyvenimui, o pažinti žmonės – draugais ir po studijų“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų studijų programos alumnė, aktyviai savanorystės veiklose dalyvaujanti Monika Barauskaitė įsitikinusi: savanoriavimas – ne tik puikus būdas prisidėti prie prasmingos veiklos, išbandyti savo jėgas naujose srityse, bet ir išskirtinė patirtis, išliekanti ilgam. Į daugybę veiklų įsitraukusi mokykloje, o vėliau ir VU, M. Barauskaitė pasakoja apie savanorystę, jos svarbą ir savo patirtis.

2021 02 03 Savanoryste2 300x269Kaip supranti savanorystę plačiąja prasme?

Savanorystės svarbą rodo šis laikas, kai daugybė žmonių yra susitelkę padėti vieni kitiems. Savanoriai padeda tokiu sunkiu laikotarpiu išlikti mums kaip visuomenei. Lenkiuosi prieš tuos, kurie savanoriauja ligoninėse, senelių namuose. Taip pat manau, kad ypač šiomis dienomis dažnai dėl socialinių tinklų įtakos esame tarsi užsidėję „filtrus“, sunku suprasti, kas yra tikra, o kas ne. Todėl savanorystė yra ta veikla, kuri kaip niekas kitas gali atskleisti žmogaus tikrumą. Jeigu sugebi daryt dalykus dėl kitų be materialios naudos ir tam skirti savo brangų laiką – tu esi tikras žmogus.

Kodėl pradėjai savanoriauti VU Studentų atstovybėje?

Su VU SA pirmą kartą susipažinau pirmakursių stovykloje, jau ten tokia savanorystės galimybė mane sudomino. Vėliau, pradėjusi studijuoti, ryžausi tapti savanore „Nulių nakty“, kurioje rengiau protmūšį. Po renginio gavau kvietimą prisijungi prie MIDI dienų organizavimo. Praėjus kuriam laikui tapau fakulteto socialinių reikalų koordinatore. Šios pareigos buvo ne tik didelis iššūkis, bet ir džiaugsmas, nes galėjau realiai atstovauti studentams, pvz., organizuoti mūsų fakulteto studentams mokymosi erdvės įkūrimą. Tiesa, karantinas sustabdė pabaigos darbus, bet viliuosi, kad viskas neilgai trukus bus užbaigta.

Kaip ši savanorystė tave pakeitė? Ko išmokai?

Visų pirma, smarkiai augau kaip asmenybė. Anksčiau užkalbinti žmogų gatvėje būtų buvęs neįveikiamas iššūkis, o dabar jau nebijau užsukti nei pas prodekaną, nei pas dekaną. Tikrai įgavau daugiau pasitikėjimo savimi išreikšti nuomonę. Smarkiai ugdėsi mano kritinio mąstymo gebėjimas, kai tekdavo nuspręsti, kuris pasirinkimas būtų tinkamiausias fakulteto studentams. Taip pat išmokau įsiklausyti į kitus žmones, kartais net padėti spręsti sudėtingas problemas. Darbiniu atžvilgiu per savanorystę įgavau administravimo, vadybos, organizavimo patirties, supratau, kaip veikia didelė organizacija.

2021 02 03 Savanoryste3 768x512

Ar pavyko suderinti savanorystę ir studijas?

Taip, bet ne iš karto, nes pradžioje norėjosi daugiau laiko skirti savanorystei, o ne mokslams, todėl buvau tikrai apleidusi studijas, bet vėliau išmokau viską suderinti. Dabar galvoju, kad būtent savanorystė mane išmokė laiko planavimo, nes norėjosi ir gerai mokytis, ir savanoriauti, dėl to buvau tiesiog priversta save disciplinuoti.

Kaip vertini tai, kad savanorystę skatindamas VU suteikia galimybę studentams savanoriškai veiklai skirtas valandas ir vietą įrašyti į diplomo priedėlį?

Sužinojusi apie šią galimybę labai apsidžiaugiau. Tai tikrai svarbus oficialus mano laiko, skirto savanoriškai veiklai, įvertinimas, juk ne kiekvienas studentas gaus šį įrašą diplome. Manau, tai gali padėti darbinantis, nes tai ne tik šios veiklos įrodymas, bet ir tam tikrų asmeninių savybių, naudingų darbo pokalbyje, išskyrimas. Savo pirmajame darbo pokalbyje darbdaviui vos ne pusę laiko pasakojau apie savanorystės patirtis, todėl šis įrašas – didelė pagalba kiekvienam, ką tik baigusiam studijas. Šis įrašas, kaip turimos patirties įrodymas, taip pat labai svarbus ateityje siekiant įsitraukti į daugiau ar sudėtingesnių savanorystės veiklų.

Kas įkvepia savanorystei?

Savanorystė – tai puiki galimybė tyrinėti save, tai erdvė, kurioje gali mokytis, kurioje gali klysti, drąsiai siūlyti naujas idėjas. Man savanorystės patirtis išliks atmintyje visam gyvenimui, o pažinti žmonės – draugais ir po studijų. Dėl viso to tikrai verta nebijoti ir pradėti!

Savanoriauti kviečia Vilniaus universiteto savanorių centras, kuris padės ir tau rasti įdomią bei prasmingą veiklą tiek universitete, tiek už jo ribų: .

Taip pat gali jungtis prie Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ir tapti studentų balsu universitete: .

Lietuvos mokslininkai parengė nuotolinio darbo ir mokymo proceso modelį ir rekomendacijas

Prasidėjus pirmajam karantinui, mokyklos, universitetai ir kitos įstaigos susidūrė su nemažais nuotolinio darbo iššūkiais – daug ir įvairių platformų kėlė sumaištį, trūko reikalingos technikos bei atvirųjų išteklių pamokoms ir studijoms organizuoti, mokymų mokytojams, dėstytojams. Nesklandumų sukėlė ir kibernetinio saugumo problemos. Siekdami sukurti patikimo ir saugaus nuotolinio darbo ir nuotolinio mokymo organizavimo bei vykdymo modelį esant ribotiems techniniams ir informaciniams ištekliams, susivienijo trijų Lietuvos universitetų mokslininkai.

Tyrimą vykdę Kauno technologijų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Saulius Preidys, dr. Vladimiras Dolgopolovas, dr. Eglė Jasutė, doktorantė Neringa Urbonaitė ne tik pasiūlė nuotolinio mokymosi modelį, bet ir pateikė rekomendacijas, kaip šį modelį taikyti ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui, ruošiantis ekstremalioms situacijoms ateityje.

Parengta virtualaus mokymo aplinkų apkrovimo prognozavimo sistema

Tyrimo metu buvo atliekama nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo esamos situacijos analizė, poreikių, reikalavimų ir turimos patirties tyrimas ir įvertinimas, buvo apklausti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir mokiniai, universitetų dėstytojai, administracijos atstovai, naudotasi studentų apklausomis apie nuotolines studijas.

2021 02 01 Saulius Preidys300x200Remiantis surinktais duomenimis, sukurtas nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo modelis ir parengtos nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo rekomendacijos. VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. S. Preidys, dalydamasis tyrimo rezultatais, sako, kad perėjus į nuotolinį mokymąsi beveik visos veiklos persikėlė į virtualias mokymo aplinkas.

„Tradicinių studijų metu šių sistemų apkrovas dar ribodavo ir mokymosi aplinka, pavyzdžiui, kompiuterių skaičius klasėje, tačiau dirbant nuotoliniu būdu šis ribojimas pranyko ir vartotojų kiekis tapo neribojamas. Todėl pandemijos pradžioje mokymo įstaigos susidūrė su įvairių mokymosi sistemų perkrovomis“, – pasakoja mokslininkas.

Anot dr. S. Preidžio, išanalizavus milijonus vartotojų veiklų virtualaus mokymo aplinkose, buvo parengta šių aplinkų apkrovų prognozavimo sistema, kuri leidžia dėstytojui pasirinkti optimalų egzamino laiką. Ši sistema buvo integruota į VU virtualaus mokymosi aplinką.

Mokymosi išteklių trūkumo problema

Viena iš šio projekto dalyvių, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė dr. V. Dagienė išskiria pagrindinę problemą, su kuria susiduria bendrojo ugdymo mokyklos ir universitetai nuotolinio darbo metu – tai mokymosi išteklių trūkumas.

2021 02 01 Prof Dagiene300x157„Lietuva geriau ar blogiau susitvarkė su techninėmis problemomis, nupirko kompiuterius mokiniams, pasirūpino techninėmis priemonėmis universitete, bet mokytojams, dėstytojams reikia skaitmeninės mokomosios medžiagos, praktinės darbo nuotoliniu būdu informacijos, reikia metodinių patarimų“, – teigia prof. V. Dagienė.

Siekiant išspręsti šią problemą, parengtose rekomendacijose siūloma inicijuoti bendros mokymo(si) medžiagos teikimo ir pagalbos švietimo bendruomenei platformos kūrimą. Tokioje platformoje dėstytojai ir mokytojai gautų pagalbą e. mokymosi klausimais.

„Ypač trūksta bendros sistemos ar platformos mokytojams: vykdant projektus sukuriama daugybė puikios mokytojų tobulinimui skirtos medžiagos, tačiau ji išbarstoma pavieniuose tinklalapiuose“, – sako prof. V. Dagienė.

Tyrėjai įsitikinę, kad šis projektas išryškino esmines problemas, kurias reikėtų kuo greičiau spręsti, todėl tikimasi įvairių švietimo institucijų susitelkimo ir bendradarbiavimo.

Su parengtomis Nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo rekomendacijomis galite susipažinti čia

Projektą „Nuotolinio darbo ir mokymo proceso organizavimo modelis ir rekomendacijos ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui“ finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Projekto vadovas – prof. dr. Algimantas Venčkauskas, projekto vykdytojai – dr. Renata Burbaitė, dr. Rita Butkienė, Gytis Cibulskis, prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Gražina Droessiger, dr. Šarūnas Grigaliūnas, dr. Daina Gudonienė, prof. dr. Vacius Jusas, prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis, dr. Vida Navickienė, dr. Saulius Preidys, dr. Simona Ramanauskaitė, dr. Vaidotas Trinkūnas, Neringa Urbonaitė, dr. Ilona Valantinaitė.

VU mokslininkai ištyrė socioekonominį pandemijos poveikį Lietuvai

Antroji COVID-19 infekcijos banga – pavojingesnė už pirmąją, bet šiuo metu ir apie virusą žinome daugiau. 2020 m. pavasarį, siekdami įvertinti koronaviruso situaciją Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kartu su medikais Vyriausybei pradėjo teikti trumpalaikes ir ilgalaikes epidemijos plitimo prognozes ir atliko tyrimą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų buvo sukurti duomenų analize paremtus matematinius COVID-19 epidemijos plitimo modelius, skirtus nusakyti šios epidemijos plėtros tendencijas ir įvertinti epidemijos socioekonominį poveikį Lietuvos bei kitų šalių kontekste. VU mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo karantino padariniai turėtų būti pamoka antrojo karantino laikotarpiu.

Išaugo pajamų nelygybė, išskirti ir labiausiai krizės paveikti sektoriai

Norėdami nustatyti pajamų nelygybę karantino laikotarpiu, tyrėjai išanalizavo „Sodros“ pateikiamus draudžiamųjų pajamų pasiskirstymo duomenis tiek visų apdraustųjų, tiek moterų bei vyrų, kurie dirbo ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį, grupėse.

„Pastebėjome, kad visų apdraustųjų asmenų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį, pajamų nelygybė karantino laikotarpiu išaugo, o vasaros mėnesiais, panaikinus karantino apribojimus, sumažėjo ir daugumoje amžiaus grupių buvo mažiausia per nagrinėjamą laikotarpį“, – tyrimo rezultatais dalijasi doc. Jurgita Markevičiūtė.

2021 01 26 Jurgita300x200Šiame tyrime buvo pasitelktas Gini koeficientas (arba Gini indeksas), kuris atspindi pajamų (bet ne turto) nelygybę ir padeda įvertinti pajamų pasiskirstymą, parodo  atotrūkį tarp visiškai lygaus ir realaus gyventojų pajamų pasiskirstymo. Nagrinėdami Gini koeficiento kitimo tendencijas atskirai vyrams ir moterims, tyrėjai gavo skirtingus rezultatus, tačiau pastebėjo, kad abi šios grupės buvo paveiktos pirmojo karantino priemonių.

Lietuvoje pirmas visuotinis karantinas dėl COVID-19 pandemijos, įvestas kovo viduryje ir trukęs tris mėnesius, turėjo įtakos tiek gyventojų judėjimui ir elgesiui, tiek ekonomikai. Karantino metu buvo uždarytos švietimo įstaigos, apribotos užsienio bei vietinės kelionės, stabdomos planinės operacijos gydymo įstaigose, draudžiamos SPA, kirpyklų, grožio salonų, apgyvendinimo veiklos ir kiti laisvalaikio praleidimo būdai.

Labiausiai karantino apribojimų paveikti sektoriai, kaip išskiria tyrėjai, yra apdirbamoji pramonė, maisto ir gėrimų tiekimo, apgyvendinimo sektorius. „Siekdami ištirti poveikį ir antrojo karantino metu, lauksime naujesnių ekonominių duomenų, kuriuos skelbs Statistikos departamentas jau netrukus“, – sako doc. J. Markevičiūtė.

COVID-19 prognozės – situacija artimiausiu metu pagerės

Mokslininkų parengtos ir kiekvieną dieną atnaujinamos COVID-19 plitimo prognozės leidžia planuoti galimas karantino priemones, susirgimų mastą, padeda įvertinti artimiausių 5 dienų tendencijas ir gali padėti spręsti trumpalaikių ribojimų klausimus bei planuoti ligoninių darbą ir kitas veiklas. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms šios prognozės gali padėti priimti aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

„Sausio 25 d. duomenimis, artimiausiu metu susirgimų mastas bei suminis 14 dienų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų mažės ir, tikėtina, nukris žemiau nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tai yra griežto karantino poveikis, be to, susirgimų skaičius šiek tiek mažesnis gali būti ir dėl mažesnių testavimo apimčių, nors teigiamų testų santykis taip pat sumažėjo, palyginti su gruodžio mėn. Iš mažėjančio sergančiųjų skaičiaus galima prognozuoti ramesnį periodą ir užimtumą ligoninėse po savaitės ar dviejų“, – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė doc. J. Markevičiūtė.

Trumpalaikėms prognozėms tirti naudojami laiko eilučių modeliai, jos taip pat sudaromos remiantis panašumu į kitas šalis, t. y. naudojant klasterinę analizę. Tai integralus duomenų registravimo ir analizės būdas, kuris, naudojant neuroninių tinklų pagrindu veikiančius algoritmus, leidžia identifikuoti panašias į Lietuvą šalis, įvertinti viruso plitimo tendencijas skirtingose šalyse ir grupuoti jas pagal panašumą.

2021 01 26 Jolita200x300„Atskirų klasterių analizė parodo viruso plitimo specifiką ir leidžia peržiūrėti priemones, taikomas to paties klasterio šalyse arba Lietuvos savivaldybėse, siekiant sustabdyti viruso plitimą ir įvertinti taikomų priemonių poveikį ir efektyvumą.

Dėmesio sutelkimas ir šalių, kuriose viruso plitimas yra panašus į viruso plitimą Lietuvoje, nustatymas, taip pat prognozė pagal jų tendencijas leidžia sukurti ir numatyti virusų plitimo scenarijus, pagrįstus kitų šalių patirtimi“, – sako vyresnioji mokslo darbuotoja Jolita Bernatavičienė.

Ilgalaikiam epidemijos plitimo modeliavimui pasirinkti deterministiniai modeliai vaizdžiai parodo ne tik tai, kaip plinta epidemija kelių mėnesių laikotarpiu, bet adaptuojant atitinkamus parametrus – ir galimą įvairių nefarmacinių intervencijos priemonių poveikį susirgimų skaičiaus kreivės „plokštėjimui“, tinkamam sveikatos sistemos funkcionavimui, susirgimų ir mirčių skaičiui. Norint šį modelį taikyti tolesnės epidemijos eigos aprašymui, reikėtų atsižvelgti į įgijusių imunitetą žmonių skaičių, vakcinuotų žmonių skaičių ir kitus faktorius.

Matematikų sukurti modeliai – pagalba epidemiologams

Prof. Alfredo Račkausko teigimu, užkrečiamosios ligos visada buvo svarbi žmonijos istorijos dalis, nes jos siejasi su didžiuliais praradimais. „Ispaniškojo gripo epidemija 1918–1919 m. visame pasaulyje lėmė daugiau kaip 50 000 000 mirčių, kasmetinės sezoninės gripo epidemijos atneša 35 000 mirčių visame pasaulyje, tuo tarpu COVID-19 per metus jau pareikalavo apie 2 milijonus gyvybių“, – skaudžiausius žmonijai pavyzdžius įvardija mokslininkas.

2021 01 26 Alfredas Rackauskas300x297Šiame užkrečiamųjų ligų kontekste svarbų vaidmenį atlieka epidemiologai, kurių tikslas – suprasti epideminės ligos priežastis, numatyti jos eigą, sukurti ligos valdymo būdus ir juos palyginti. „Matematiniai modeliai, pasitelkiant kompiuterines imitacijas, yra naudingi kuriant ir išbandant įvairias teorijas apie sudėtingas biologines sistemas, susijusias su liga, vertinant kiekybines prognozes, nustatant sistemų jautrumą parametrų reikšmių pokyčiams ir iš duomenų įvertinant pagrindinius epidemiologinius parametrus“, – pasakoja VU profesorius A. Račkauskas.

Atliktu tyrimu taip pat buvo siekiama pasiūlyti funkcinių duomenų analizės metodologiją epidemiologams ir parodyti jos galimybes analizuojant COVID-19 plitimo pasaulines bei regionines tendencijas. Aptardamas tyrimo rezultatus prof. A. Račkauskas įvardija atliktos funkcinių pagrindinių komponenčių analizės rezultatus – daugiau nei 90 proc. epidemiologinių parametrų kintamumo galima paaiškinti trimačiais vektoriais, o tai smarkiai supaprastina tų parametrų tyrimus.

„Be to, pandemijos plėtrai įvairiuose pasaulio regionuose palyginti buvo sudarytas panelinis modelis, kuris parodė, kiek ir kaip pandemijos plėtra Europoje, Amerikoje, Azijoje, Okeanijoje skiriasi nuo bendros pasaulinės tendencijos“, – sako prof. A. Račkauskas.

Mokslininkai taip pat pasiūlė vienparametrį dviejų pandemijos bangų palyginimo modelį, kuris gali būti panaudotas ir prognozuojant tolesnę antrosios bangos plėtrą. Tyrėjai tikisi, kad šiame tyrime pademonstruota funkcinių duomenų analizės metodologija atkreips matematinės epidemiologijos specialistų dėmesį ir leis geriau pažinti įvairių epidemijų plitimą.

Skelbiami VU MIF DMSTI ir TMI direktorių rinkimai

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų, VU MIF rinkimų komisija skelbia MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ir Taikomosios matematikos instituto Direktorių rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

  1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
  2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
  3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
  4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
  5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
    5.1. prašymą dalyvauti konkurse;
    5.2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
    5.3. gyvenimo aprašymą (CV);
    5.4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
    5.5. Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
  6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
  7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF rinkimų komisijos patvirtintą Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ir Taikomosios matematikos instituto direktorių rinkimų organizavimo grafiką:

Data

Veiksmai

2021 m. sausio 26 d.

Fakulteto interneto svetainėje skelbiama Institutų direktorių rinkimų data. ir vieta.

2021 m. sausio 27– kovo 25 d.

Kandidatų į Institutų (DMSTI ir TMI) direktorius kėlimo laikotarpis.

Kandidatai į Institutų direktorius Fakulteto rinkimų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

1)  prašymą dalyvauti konkurse;

2)   asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3)   gyvenimo aprašymą (CV);

4)   mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;

5)   Instituto raidos planą (iki 2 psl.).

2021 m. kovo 26 d.

Fakulteto rinkimų komisija sudaro išsikėlusių kandidatų į Institutų direktorius sąrašą ir Fakulteto interneto svetainėje skelbia jų siūlomus Instituto raidos planus.

2021 m. kovo 29– balandžio 5 d.

Kandidatų prisistatymai ir debatai Institutuose (DMSTI ir TMI).

Jei į Instituto direktoriaus pareigas kandidatuoja ne vienas asmuo, visi to Instituto kandidatai prisistato tą pačią dieną.

2021 m. balandžio 6 d.

Institutų (DMSTI ir TMI) direktorių rinkimai elektroniniu būdu.

2021 m. balandžio 7 d.

Padalinio rinkimų komisija gauna balsavimo rezultatus, juos tvirtina ir skelbia rinkimų rezultatus.

2021 m. balandžio 9 d.

Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.


Kandidatų dokumentų kopijos bei Instituto raidos planas siunčiami rinkimų komisijai el. paštu arba iki 2021 m. kovo 25 d. 16 val.

Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

4 kurso studentas apie praktiką banke: nustebino kolegų pasitikėjimas manimi

Informacinių technologijų 4 kurso studentas Aurimas atliko praktiką „Danske bank“. Jis papasakojo apie atliktas užduotis, įmonės atmosferą bei iškilusius iššūkius, kurios pavyko įveikti.

2021 01 14 Aurimas380x250Prisijungė prie Duomenų platformos komandos

Studento praktikos užduotis buvo susijusi su skaitmeninių rinkodaros įrankių priežiūra, naujinimu ir optimizavimu. Aurimas prisijungė prie Duomenų platformų komandos, kuri prižiūri, naujina skaitmeninės rinkodaros įrankį „SAS Customer Intelligence“. Studentui prisijungus komanda jau buvo pradėjusi migraciją į naujesnę šios sistemos versiją „SAS Customer Intelligence 360“.

„Šis įrankis padeda analizuoti klientų duomenis ir apibrėžtoms grupėms siųsti pritaikytą pasiūlymą ar pranešimą skirtingais kanalais, pavyzdžiui, į mobiliąją banko aplikaciją, SMS žinute ar elektroniniu paštu.

Migracijos metu reikėjo kurti skirtingus Java servisus kiekvienam komunikacijos kanalui, kurie išsiųsdavo reikiamus pranešimus į reikiamus kanalus“, – pasakoja studentas.

Didžiausias iššūkis buvo, kaip pasakoja Aurimas, suprasti visą sistemos veikimo principą, už ką kiekviena sistemos dalis atsakinga ir dalyvauti susitikimuose, nes buvo naudojama daug negirdėtų ir nesuprantamų sąvokų iš marketingo srities.

Komandos nariai ir atmosfera įmonėje

Aurimas sako, kad praktikos metu daug sužinojo apie banko veikimo specifiką – pamatė iš vidaus, kokiu būdu yra valdomi klientų duomenys, kaip yra parenkamos klientų grupės ir valdomas jiems skirtas turinys.

Labiausiai iš praktikos įsiminė komandos nariai, kolegos, su kuriais studentas dirbo. Jie padėdavo su kiekviena ištikusia problema ir nebuvo baisu kelis kartus užduoti tą patį klausimą.

„Mane maloniai nustebino jų pasitikėjimas manimi, kiekvieną kartą, kai pasiūlydavau padaryti kažką kitaip nei iki šiol darė ar padaryti kažką naujo, ko dar nėra, visada būdavo gilinamasi detaliau į mano pasiūlymą ir suteikiama laisvė tai įgyvendinti.

Nustebino ir visos įmonės atmosfera. Nesenai mačiau „Danske Bank“ Facebook paskyroje įkeltą nuotrauką su užrašu „Bank by name, start-up by heart“ ir galiu patvirtinti, kad tai ne tik gražūs žodžiai, bet tikra realybė“, – savo įspūdžiais dalinasi Aurimas.

Universitete įgytas žinias pritaikė ir praktikoje

„Universitete aš išmokau programuoti ir gavau tvirtas bazines žinias apie sistemų veikimo principus. Tai yra pagrindinės žinios esant IT sektoriuje“, – sako studentas.

Studijų metu įgytas žinias Aurimas pritaikė ir praktikoje – naudojo  Java ir C# programavimo kalbas, valdė duomenų bazes, naudojimosi Linux operacine sistema ir kodo versijavimo sistema Git.

Informacinių technologijų studijos – plačios ir universalios

Aurimas yra 4 kurso informacinių technologijų studentas ir šiais metais jau baigs savo studijas, tad jis apibendrindamas visus universitete praleistus metus, sako, kad „Informacinių technologijų studijos iš tiesų labai plačios ir universalios. Turėjau galimybę susipažinti su daug skirtingų IT pusių, dalykų ir sužinoti, kuri man labiausiai tinka ir patinka“.

 

Vyko 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas

2021 01 08 LJMS600x268

Gruodžio 28 d. nuotoliniu būdu vyko 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’9). Renginyje dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje studijuojantys ir dirbantys Lietuvos jaunieji matematikai. Dalyviai klausėsi plenarinių paskaitų ir trumpųjų pranešimų, pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus. LJMS’9 metu taip pat vyko diskusija, kurioje buvo aptarti su COVID-19 susiję klausimai, apdovanoti įdomiausių pranešimų ir geriausių mokslinių straipsnių autoriai.

Renginio programos pagrindas – teorinės ir taikomosios matematikos plenarinės paskaitos ir trumpieji pranešimai. Plenarines paskaitas renginyje šiemet skaitė Inga Laukaitytė (MIF absolventė, Umeå universitetas), Julius Jonušas (Vienos technikos universitetas), Gintarė Karolina Džiugaitė (MILA / ElementAI) ir Rasa Giniūnaitė (Oksfordo universitetas).

LJMS siekia atspindėti visuomenėje aktualias temas, todėl plenarinės paskaitos ir trumpieji pranešimai palietė ne tik įvairius teorinius matematikos klausimus, bet ir modernius matematikos taikymus dirbtiniame intelekte, biologijoje, finansuose, švietimo tyrimuose ir kt.

Tradiciškai renginyje yra organizuojama diskusija kokia nors svarbia tema. Šių metų diskusija buvo skirta klausimams, susijusiems su COVID-19 duomenų rinkimu, analize ir matematiniu modeliavimu. Diskusijoje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalinosi Renata Retkutė (Kembridžo universitetas), Barbora Šnaraitė (MIF absolventė, Oksfordo universitetas), Aistis Šimaitis (LR Vyriausybė), Agnė Ulytė (Ciuricho universitetas), Vaidotas Zemlys-Balevičius (Euromonitor International).

LJMS’9 dalyvių išrinkti įdomiausi trumpieji pranešimai:

Rokas Tamošiūnas (Sentiance, MIF absolventas) Neuroninių tinklų didaktika.
Mantas Lukoševičius (Kauno technologijos universitetas) Lokalizuoti konvoliuciniai neuroniniai tinklai.
Jonas Vitkauskas (Vilniaus universitetas, MIF 1 k. Matematikos magistrantūros studentas) Diskrečiojo Šturmo ir Liuvilio uždavinio su nelokaliosiomis kraštinėmis sąlygomis spektrinių kreivių ir grafų teorijos sąsajos.

Kasmet Lietuvos matematikų draugija ir renginio organizatoriai renka geriausius doktorantų parengtus mokslinius straipsnius. Geriausio 2020-ųjų metų doktoranto straipsnio konkurso nugalėtojai:

Rasa Giniūnaitė už straipsnį Modelling collective cell migration: neural crest as a model paradigm.
Gytis Kulaitis už straipsnį What is resolution? A statistical minimax testing perspective on super-resolution microscopy.

LJMS’9 plenarinių paskaitų ir trumpųjų pranešimų įrašus galima peržiūrėti YouTube.

2021 m. planuojamas jubiliejinis dešimtasis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas.

Generaliniai renginio rėmėjai: Danske Bank, Euromonitor International
Renginio rėmėjai: Satalia, Norne Securities, Luminor
Renginio partneris: Lietuvos matematikų draugija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos