Sidebar

„Kūrybingumo mokykloje“ G. Navickas pristato projektą „LIEPA-2”

Vilniaus universitetas (VU) jungiasi prie dėstytojo Kristupo Saboliaus ir Tomo Ramanausko projekto „Kūrybingumo mokykla“, kurio tikslas atrasti kūrybingumą ne tik literatūroje, muzikoje ar mene, bet ir matematikoje, fizikoje ar chemijoje. Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyresnysis specialistas

Gediminas Navickas pristatė projektą – „LIEPA-2”.

2018 m. pradžioje VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto ir MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai bei  kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA-2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje.

„Kūrybingumo mokyklos“ pamokoje, skirtai kalbėti apie informacines technologijas, G. Navickas, pristatydamas projektą „LIEPA-2” teigia, kad bet kokio įrankio panaudojimo sėkmę lemia kūrybiniai sprendimai: „Kiekvienas įrankio, nesvarbus ar informatikoje, ar kitoje srityje, panaudojimo sėkmė priklauso nuo kūrybinio sprendimo. Jeigu žmonės įdeda pakankamai kūrybos, to įrankio sėkmė yra garantuota”.

Projekto „LIEPA-2” veidas – robotukai Nao, kurie turi ir lietuviškus vardus – Ąžuolas ir Liepa. „Kai išmokysime šiuos robotukus kalbėti lietuviškai, planuojame juos naudoti vaikų mokymui ir tikimės, kad tokie robotukai kažkada atsiras visose Lietuvos mokyklose,” – apie projekto planus pasakoja G. Navickas ir „Kūrybingumo mokyklos“ pamokoje pateikia pavyzdį iš Anglijos mokyklos, kaip kūrybingai galima išnaudoti robotukus pamokose.

Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.

2019 05 16 Liepa 2 770x426

Paradoksas: aukštos kompetencijos technologijų ekspertų reikia, bet laiko mokslams neduodame

Šiandien informacinių technologijų studijas universitetuose pradėję jaunuoliai karjeros galimybių daugeliu atvejų dairytis pradeda dar studijuodami. Tai suprantama – darbo rinkoje dažnai paklausesni realiose darbo sąlygose save išbandę specialistai nei itin gabūs, ką tik mokslus baigę, tačiau patirties neturintys jaunuoliai. Todėl praktikos siekiama įgyti kuo anksčiau. Vis dėlto, pradėjus derinti studijas ir darbą, neretai prioritetai pasiskirsto ne mokslo naudai.

2019 05 17 Paradoksas380x250Kelio dėl takelio mesti nerekomenduoja

Reali patirtis rodo, kad itin kompetentingi, tačiau jokių aukštųjų mokslų nebaigę sėkmingi specialistai yra veikiau išmintis iš taisyklės. Galiausiai vis tiek prireikia žinių ir gebėjimų, kuriuos geriausiai galima išugdyti aukštojoje mokykloje.

„Šiandien daugelis IT srities studentų antrame-trečiame kursuose jau dirba. Kai kurie dėl darbo studijas net apskritai meta arba pervertina savo galimybes ir paprasčiausiai nesugeba jų užbaigti sėkmingai. Dėl to būsimi profesionalai tikrai nemažai praranda, nes, kaip bebūtų, studijos yra reikšmingas atspirties taškas tiek sėkmingai karjerai, tiek asmeniniam tobulėjimui“, – teigia Vilniaus universiteto informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, Informacinių technologijų studijų programos vadovas doc. Linas Bukauskas.

Jėgas suvieniję „Danske Bank“ ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, ryžtasi spręsti problemą, inicijuodami „Future Pros“ (angl. ateities profesionalai) projektą, skirtą informacinių technologijų srities studentams. Programos tikslas – suteikti visas galimybes būsimiems profesionalams studijuoti ir dirbti išlaikant prioritetą mokslui.

Pasak „Danske Bank“  grupės IT paslaugų centro administracijos vadovės Mildos Dzidolikienės, IT srities studentams šiandien paprastai nekyla problemų susirasti darbą jau antrame ar net pirmame kurse. Vis dėlto, organizacija laiko tinkamą išsilavinimą ir kompetencijas, įgytas studijų metu,  būtinomis sėkmingam darbui ir karjerai. Todėl norint, kad įsidarbinus motyvacijos mokytis studentai neprarastų, siekiama sudaryti sąlygas dirbti taip, kad nenukentėtų studijų rezultatai ar suprastėtų paskaitų lankomumas.

„Jei norime tapti sėkminga technologijų kūrėjų, ne tik užduočių vykdytojų šalimi, turime skirti pakankamai dėmesio išsilavinimui ir suteikti galimybes studentams paskaitų metu gautas teorines žinias pritaikyti praktikoje“, – pabrėžia M. Dzidolikienė.

Jos teigimu, „Future Pros“ programoje dalyvaujantiems jaunuoliams sudaromos galimybės dirbti mokamą darbą jiems patogiu režimu, tolygiai paskirstant pastangas studijoms ir profesinei patirčiai organizacijoje: „Studentams iki dviejų metų trukmės programos metu suteikiamos galimybės įgyvendinti savo idėjas, prisidėti prie naujų produktų bei inovacijų kūrimo. Tokiu būdu jie gali iš arti pažinti organizacijos virtuvę ir aktyviai dalyvauti vykdomuose projektuose, įgyjant vertingos patirties“.

Mokslo turinį būtina priartinti prie praktikos

Doc. Linas Bukauskas sako, kad realioje darbinėje aplinkoje išmėginti universitete įgyjamas kompetencijas ir gebėjimus studentams iš tiesų labai naudinga. Dėl to galimybė efektyviai derinti šias sritis yra labai svarbi.

„Klaidinga manyti, kad universitetas suteikia tik teorines žinias. Studijose vis daugiau kliaunamasi į problemų sprendimą orientuotais metodais, siekiama kuo labiau priartinti mokslo turinį prie praktinių situacijų ir realių šiandienos procesų bei iššūkių“, – teigia akademikas.

Vis tik jis pripažįsta, kad dirbant realiose organizacijose studijų metu taikomus modelius ir žinias galima įvertinti iš kitų perspektyvų, pamatyti anksčiau nepastebėtus aspektus, atrasti naujus mąstymo būdus.

„Dėl to tikrai nesame prieš tai, kad studentai studijuodami dirbtų. Tiesiog darbas ir studijos turėtų papildyti vienas kitą ir sukurti tam tikrą sinergijos efektą, kuris leistų tobulėti dar greičiau ir būtų naudingas tiek žmogaus akademiniam išsilavinimui, tiek karjerai“, – sako doc. L. Bukauskas.

2019 05 17 Mentoriai380x250Įsilieti į organizaciją padeda mentoriai

Naujai sukurtoje programoje dalyvaujantiems studentams įsilieti į organizaciją padeda jiems priskirti mentoriai, kurie prisideda prie būsimų profesionalų ugdymo. Vienas iš tokių studentų mentorių, IT padalinio vyresnysis komandos vadovas Vidas Vasiliauskas sako, kad per programą į banką ateina ir labai talentingų jaunų žmonių, kurie gali iš karto reikšmingai prisidėti prie vykdomų projektų. Kiti gi įsivažiuoja po truputį. Bet kuriuo atveju ir vieni, ir kiti programos metu daug išmoksta.

„Dirbdami su mumis studentai gali pamatyti ir pajusti realią verslo aplinką, išbandyti technologijas ir sprendimus, su kuriais ateityje jiems gali tekti praleisti daug laiko. Esame pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus, paskirstome kiekvienam žmogui geriausiai tinkančias užduotis, stebime, kaip studentams sekasi, bandome nukreipti tinkama linkme“, – sako V. Vasiliauskas.

Galiausiai, daug kam ši programa tampa ir pirmuoju tolimesnės karjeros žingsniu.

„Kalbant apie studentų indėlį į naujų sprendimų vystymą, turime ir tikrų sėkmės istorijų, kai programos dalyviai prisidėjo prie didelių, visos organizacijos mastu matomų, projektų. Pavyzdžiui, keli studentai kūrė QR kodais grįstą problemų identifikavimo sistemą. Šio projekto rezultatas – mobilioji aplikacija, kuri leidžia registruoti bet kokias darbuotojų bendrosiose „Danske Bank“ biuro erdvėse pastebimas problemas, paprasčiausiai nuskenuojant telefonu QR kodą. Šį sprendimą planuojama taikyti visos grupės mastu“, – sako V. Vasiliauskas.

MIF kviečia į seminarą: „Pensijų kaupimas: laikas priimti sprendimą”

Kitą savaitę, gegužės 21 d., Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) organizuojamas Finansų ir draudimo matematikos seminaras „Pensijų kaupimas: laikas priimti sprendimą”.

Įsigaliojus pensijų reformai, 2019 m. visi jaunesni nei 40 metų pilnamečiai dirbantys asmenys gaus arba jau gavo kvietimą pradėti kaupti pensijai, taip pat visi dalyvaujantys pensijų kaupime turi apsispręsti, ar lieka sistemoje. Sprendimą priimti galima iki 2019 m. birželio 30 d.

Daugiau sužinoti apie pensijų kaupimą ir naująją reformą padės Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis ir SODROS Komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.

Data: 2019 m. gegužės 21 d., 16.30 val.

Vieta: VU MIF, Naugarduko g. 24, 102 aud., Vilnius

Kviečiame dalyvauti!

2019 05 16 Pensiju kaupimas820x312

Rudenį MIF startuoja XXI amžiaus specialybės – duomenų mokslo studijos

Duomenų mokslas – tai nauja, pasaulyje ypač sparčiai besivystanti duomenų analizės sritis, jungianti modernius ir klasikinius statistinius metodus su pažangiomis informacinėmis technologijomis. Vilniaus universitetas šiemet kviečia į duomenų mokslo studijas. Apie jas pasakoja programos dėstytojai – Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė ir doc. dr. Viktor Skorniakov.

- Kodėl duomenų mokslas vadinamas XXI amžiaus specialybe?

2019 05 14 Jurgita326x217Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: XXI amžius yra duomenų amžius. Naujos technologijos suteikia galimybę rinkti ir kaupti vis didesnius duomenų kiekius. Tačiau vien duomenų turėjimas dar nesuteikia pranašumo verslo ar valstybės įmonėms. Reikia mokėti duomenis apdoroti ir iš jų „ištraukti“ tinkamą informaciją. O informacija apie save ir aplinką jau gali suteikti pranašumo prieš konkurentus.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Informacinių technologijų pažanga skatina milžiniškų duomenų kiekių kaupimą įvairiose veiklos srityse. Telekomunikacijų įmonės fiksuoja visą informaciją apie savo teikiamas paslaugas (skambučių trukmė, išnaudoti e. duomenų kiekiai, naudojami planai ir kt.). Prekybos centrus valdančios įmonės registruoja kiekvieno apsipirkimo, draudimo bendrovės – kiekvieno sandorio informaciją. Išmaniosios kameros, sumontuotos virš reklaminių monitorių viešose zonose, nustato žiūrovo amžių, lytį bei emociją ir sekundės tikslumu surašo šią informaciją į duomenų bazes. Socialinių tinklų valdytojai kasdien surenka didžiulius tinklo vartotojų generuojamos informacijos (teksto, statinio ar dinaminio vaizdo pavidalu) kiekius. Ir tai tik dalis pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo.

Sukauptą informaciją galima efektyviai panaudoti optimizuojant organizacijų veiklą, tad nenuostabu, kad su augančiais informacijos srautais auga ir ją gebančių analizuoti specialistų poreikis. Netgi Jungtinių Tautų Organizacija yra įtraukusi didžiųjų duomenų panaudojimą tvariam vystymuisi į globalių žmonijos problemų sąrašą ir aktyviai dirba, kad akumuliuojami duomenų srautai būtų panaudojami visos žmonijos gerovei.

- Kokių darbo pasiūlymų ir kokiose srityse gali tikėtis studijas baigęs absolventas?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų analitikas ar duomenų mokslininkas reikalingas kone kiekvienoje įmonėje. Mažesnėse galbūt dirbs vienas ar keli asmenys, o didesnėse yra skyriai ar departamentai. Pavyzdžiui, jei įmonė nori planuoti savo pirkimus ar pardavimus, nori stebėti reklamos poveikį rinkoje, sekti socialinių tinklų vartotojų vartojimo įpročius ir siūlyti produktus, reikalingas duomenų mokslininkas. Jei valstybinio sektoriaus įmonės nori optimizuoti savo veiklą, prognozuoti šalies raidą, priimti racionalius politinius sprendimus, paremtus turimais duomenimis, būtinas duomenų analitikas.

2019 05 14 Viktor326x218Doc. dr. Viktor Skorniakov: Pritariu Jurgitai. Žvelgiant tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio rinkų tendencijas, akivaizdu, kad duomenų analitikai reikalingi visose srityse, kuriose įmanoma panaudoti sukauptus duomenis optimizuojant vykdomą veiklą. Be jau įvardytų sričių (telekomunikacija, verslas, logistika, įvairios kitos e. paslaugos, valstybės valdymo aparatas), galima paminėti sveikatos, finansų, robotikos ir dirbtinio intelekto sektorius. Baigęs studijas absolventas gali įsidarbinti tiek specializuota veikla užsiimančioje organizacijoje, turinčioje savo analitikų padalinį (banke, prekybos tinkle ar holdingo, robotikos įmonėje), tiek kompanijoje, teikiančioje duomenų analizės paslaugas, leidžiančias optimizuoti tikslinių užsakovų veiklą.

Kaip pavyzdžius galiu išskirti tokias įmones kaip „Nielsen“, kuri specializuojasi rinkodaros sprendimų srityje, Lietuvoje veiklą sėkmingai pradėjęs ir sparčiai užaugęs startuolis „Exacaster“, kuris siūlo dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos įmonėms, teikia didelių duomenų srautų valdymo paslaugas, ar „Scope International“, kuri analizuoja klinikinių tyrimų duomenis, teikia medicininių duomenų tvarkybos paslaugas, turi savo padalinį Vilniuje.

- Kokių gebėjimų turi turėti duomenų analitikas? Ar įgytos žinios turi būti nuolat atnaujinamos?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslininkui būtinos išsamios statistikos ir duomenų analizės žinios, jam reikia mokėti gerai dirbti su įvairiomis duomenų bazėmis, jis turi gebėti programuoti. Taip pat reikalingos tos srities, kurioje jis dirba (ekonomikos, rinkodaros, medicinos, neuromokslų, politikos ir kt.), žinios, kad galėtų interpretuoti gautus rezultatus. Be to, labai svarbu kūrybiškumas. Kiekviena situacija yra unikali, reikia gebėti į ją įsigilinti ir pritaikyti turimas žinias arba suprasti, ką naujo būtina išmokti, kad būtų galima pasiekti rezultatą. Ne mažiau svarbu gebėti pristatyti rezultatus ne tik specialistams, bet ir nespecialistams. Tinkamai ir etiškai pateikti rezultatus yra gero duomenų mokslininko požymis.

Šioje srityje mokomasi visą gyvenimą, kadangi technologijos nuolat tobulėja, analizės metodų daugėja ir neužtenka vien tik baigti universitetą. Aukštoji mokykla padeda išmokti mąstyti ir jaustis gerai nuolat kintančioje aplinkoje, suteikia bazinių ir tam laikotarpiui aktualių naujausių žinių ir gebėjimų. Aukšto lygio mokslininkai taip pat turi žinių, kurios dar nėra plačiai taikomos darbo rinkoje, bet ateityje jų prireiks. Baigus universitetą tobulėti privaloma, priešingu atveju po kelerių metų galima labai smarkiai atsilikti darbo rinkoje ir prarasti konkurencingumą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų analitikas turi gerai išmanyti statistinį modeliavimą, mašininį mokymą, optimizavimą, algoritmų teoriją, objektinį ir funkcinį programavimą, suprasti duomenų bazių organizavimo ir tvarkymo principus, skaičiavimo kompiuterių telkiniuose principus. Tai – tarpdisciplininė specialybė. Mokymasis visą gyvenimą – neatsiejama šios specialybės dalis. Be išvardytų matematikos ir informatikos sričių, reikalingos ir specifinės srities, į kurios problematiką gilinamasi, žinios. Jų paprastai suteikia užsakovas, tačiau duomenų analitikas turi gebėti integruoti savo turimas ir užsakovo suteiktas žinias, todėl sisteminis mąstymas ir gebėjimas integruoti įvairių sričių pasiekimus – ne mažiau svarbios savybės.

- Ar studijos vyks tik Lietuvoje? Kokiomis žiniomis ir patirtimi praturtėjama studijuojant užsienio universitetuose?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Visi Vilniaus universiteto studentai turi galimybę išvažiuoti semestrui ar dviem studijuoti į užsienį pagal „Erasmus+“ arba dvišalių mainų programas. Universitetas turi sudaręs per tūkstantį „Erasmus+“ sutarčių su 431 aukštąja mokykla ir apie 170 dvišalių tarptautinių sutarčių.

Studijos užsienyje padeda susipažinti su įvairiomis kultūromis ir mokymosi sistemomis. Be to, užsienio universitetuose gali pasirinkti studijuoti dalykus, kurių galbūt nėra mūsų universitete. Studentų įgyta patirtis praverčia vėliau dirbant tarptautinėse kompanijose, kai reikia bendrauti su įvairių kultūrų atstovais.

- Svarbu įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Ar studentai atliks praktiką įmonėse?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Ketvirtame kurse visi studentai privalo atlikti trijų mėnesių praktiką, kuri leidžia pritaikyti studijų metu įgytas žinias įmonėse. Be to, atskiruose kursuose studentai spręs praktinius uždavinius, mokysis analizuoti ir pateikti rezultatus. Ypač daug dėmesio skiriama praktiniams uždaviniams spręsti atliekant kursinius darbus. Temos kursiniams darbams bus skiriamos iš mūsų dėstytojų ir mokslininkų, socialinių partnerių ir kitų fakultetų dėstytojų suformuluotų aktualių uždavinių.

- Kas parengė duomenų mokslo programą? Ar planuojate kviesti dėstytojus iš užsienio?

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė: Duomenų mokslo programą rengė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai ir mokslininkai – statistikos, tikimybių teorijos, duomenų analizės ir informatikos specialistai. Dėstytojai, dirbdami mokslinį darbą šiose srityse, vykdami mokslinių ir dėstymo vizitų į užsienį, nuolat tobulėja, kuria naujus metodus, kurie dar tik bus taikomi ateityje.

Be to, į mokymosi procesą ketinama įtraukti socialinius partnerius, kurie galėtų pateikti praktinių problemų, su kuriomis susiduria įmonės, pavyzdžių.

Planuojama kviesti trumpiems vizitams dėstytojus iš užsienio universitetų pagal „Erasmus+“ programą.

Doc. dr. Viktor Skorniakov: Duomenų mokslo studijų programą rengę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai aktyviai domisi savo tikslinėmis sritimis, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, spausdina straipsnius užsienio mokslo leidiniuose, turinčiuose aukštą tarptautinį reitingą, seka bendras šio mokslo tendencijas. Kadangi programa bus vykdoma pirmus metus, konkrečių užsienio dėstytojų vizitų anonsuoti negalime, tačiau kviestiniai dėstytojai (ypač praktikai, dirbantys įmonėse, ir teoretikai) – vienas prioritetinių šios programos tikslų.

Straipsnis publikuotas 15min.lt 

MOKSLINIAI TYRIMAI: klampaus skysčio tekėjimo uždaviniai

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas atlieka mokslinį tyrimą „Klampaus skysčio tekėjimo uždaviniai srityse su begaliniais laisvais paviršiais“.

2019 05 13 Knygos380x250Projekto tikslas – tobulinti VU MIF mokslininkų kompetenciją kartu su Rusijos (St. Peterburgas) mokslininku prof. habil. dr. Vsevolod Solonnikov vykdant bendrus mokslinius tyrimus.

Tyrimo metu iš prof. habil. dr. V. Solonnikov patirties ir žinių semsis VU doktorantai bei magistratūros studijų programos „Matematika“ studentai. Projekto metu savo patirtimi vizituojantis mokslininkas taip pat dalinsis ir su jaunais bei patyrusiais VU matematikais.

Tyrimo metu bus nagrinėjami klampaus skysčio judėjimo uždaviniai su begaliniais laisvais paviršiais. Planuojama sukurti naują baigtinių artinių algoritmą ir jo pagalba įrodyti uždavinio sprendinio egzistavimą ir vienatį bei ištirti sprendinio asimptotiką ir gauti sprendinio įverčius.

Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-12-0002) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

2019 5 14 VU logo167x80 copy2019 05 14 Europos sajungos fond192x80

MIF profesoriams skirtas apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus

Matematikos ir informatikos (MIF) profesoriai habil. dr. Mifodijus Sapagovas, dr. Tadas Meškauskas ir habil. dr. Feliksas Ivanauskas sulaukė ypatingo dėmesio – jiems skirtas apdovanojimas už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais.
2019 05 10 VU is drono380x250Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas, vadovaudamasis VU mokslininkų skatinimo už reikšmingus mokslo pasiekimus tvarkos aprašu, patvirtintu 2014 m. sausio 9 d. Nr. R-12, ir, siekdamas skatinti mokslinę veiklą Vilniaus universitete, skyrė apdovanojimus už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais geriausių mokslinių darbų autoriams ir (arba) autorių kolektyvams.

MIF mokslininkų pasiekimai priskiriami prie geriausių fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijos.

Habil. dr. M. Sapagovui, dr. T. Meškauskui, habil. dr. F. Ivanauskui apdovanojimas skirtas už straipsnį: Influence of complex coefficients on the stability of difference scheme for parabolic equations with non-local conditions. Applied Mathematics and Computation, vol. 332, 2018, p. 228–240, doi: 10.1016/j.amc.2018.03.072. 


Su rektoriaus įsakymu galite susipažinti čia.

Vilniaus universitetas vėl tituluotas geriausiu universitetu Lietuvoje

Gegužės 8 d. paskelbtas naujausias šalies aukštųjų mokyklų reitingas penktąjį kartą Vilniaus universitetą (VU) titulavo Lietuvos universitetų lyderiu. Iš 100 galimų vertinimo taškų VU surinko 61,7.

Šių metų reitingų duomenimis, VU yra tarp moksliškiausių, tiesa, įvertinti tik Lietuvos mokslų tarybos 2017 m. mokslo ir meno sričių krypčių darbų ekspertinio vertinimo duomenys – tarptautiniai moksliškumo rodikliai nevertinti.
2019 05 09 VU380x250Lyderiaujama pagal studijų kokybės rodiklius, VU taip pat renkasi daugiausia gabiausių Lietuvos abiturientų. Be to, VU akademinis personalas pripažįstamas kaip vienas stipriausių Lietuvoje, o mūsų studentai savo Alma Mater vertina palankiausiai.

VU pirmauja pagal studentų požiūrį į savo universitetą: jie yra labiausiai patenkinti savo studijomis, dėstytojų kompetencijomis ir profesionalumu. VU gali pasigirti didžiausiu gabiausių studentų ir didžiausiu doktorantūros studijų vietų skaičiumi Lietuvoje.

Šių metų aukštųjų mokyklų reitinge buvo labiau sureikšmintas darbdavių vertinimo kriterijus. VU šioje srityje pirmauja kaip ir pernai. Tūkstančio darbdavių apklausa, kurioje buvo klausiama, ar absolventų žinios atitinka jų įmonių poreikius, kokį universitetą rekomenduotų savo vaikui ir kaip sekasi alumnams įsidarbinti po studijų, parodė, kad darbo rinkoje paklausiausi yra būtent VU alumnai.
2019 m. reitinge atsirado ir naujas svarbus kriterijus – studentų nubyrėjimas. VU jis buvo įvertintas kaip vienas mažiausių.

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge universitetai kasmet vertinami pagal 65 skirtingus parametrus, kurie suskirstyti į 7 stambius kriterijus: moksliškumą ir aukščiausius akademinio personalo pasiekimus, esamą ir ateities akademinį personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus, konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje, studentų ir studijų skaičius, studijų ir mokslo aplinką, studentų požiūrį į savo universitetą.

Kvietimas dalyvauti Seulo technologijų universiteto organizuojamoje vasaros mokykloje

Vilniaus universiteto bakalauro studentai turi unikalią galimybę dalyvauti atrankoje į vasaros mokyklą Pietų Korėjoje, Seulo technologijų universitete, 2019 m. liepos 15-26 dienomis. 

Prašome siųsti savo motyvacinį laišką lietuvių ar anglų kalbomis ir akademinių rezultatų išrašą, dokumentai priimami iki 2019 m. gegužės 9d. (imtinai). 

SVARBU: VU bakalauro studentams yra skiriamos 3 nemokamos vietos, tiems studentams kurie nėra studijavę Pietų Korėjoje (nemokami kursų mokesčiai bei apgyvendinimas) daugiau informacijos galite gauti čia.

Lėktuvo bilietai nėra apmokami. 

Dokumentus pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių, VU Centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus siųsti el. paštu:   iki 2019 gegužės 9 d. (imtinai). Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį , tel. (8-5) 268 7156.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku