Sidebar

Pokalbis su rektoriaus komanda: dabar išbandyti nauji dalykai taps gerosiomis patirtimis ateityje

Balandžio 21 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovų nuotolinis pokalbis su naujuoju VU rektoriumi Rimvydu Petrausku ir jo komanda: vicerektore ir mokslo prorektore prof. dr. Edita Sužiedėliene, studijų prorektoriumi doc. dr. Valdu Jaskūnu, organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektore dr. Rita Rekašiūte-Balsiene, partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku ir kancleriu Nikita Ananjevu. Kalbėta apie rektoriaus komandos planus, iššūkius, su kuriais susiduria VU įgyvendindamas nuotolinį mokymąsi, pristatyti jau priimti su tuo susiję sprendimai.

2020 04 23 Rektoriaus komanda380x250Dalijosi svarbiausiais planais

Rektoriaus komanda papasakojo apie artimiausius darbus, susijusius su sklandžiu semestro užbaigimu nuotoliniu būdu. Svarbiausias mokslo prorektorės prof. E. Sužiedėlienės siekis šiuo metu yra kaip įmanoma daugiau sutelkti mokslo bendruomenę bendrai veiklai ir universiteto mokslo politikos strategijai suformuoti. Tuo tarpu studijų prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas svarbiausia savo užduotimi laiko mokymo ir mokymosi vizijos patvirtinimą.

Partnerystės prorektorius dr. A. Vasiliauskas tikisi sukurti ryšių su išore strategiją, o organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė dr. R. Rekašiūtė-Balsienė minėjo, kad vienas iš pagrindinių jos darbų bus sklandaus VU strateginio plano atnaujinimo proceso užtikrinimas. Kancleris N. Ananjevas pranešė, kad jau šiemet bus atnaujinama studijų informacinė sistema – VUSIS-3.

Priimti sprendimai dėl nuotolinių studijų organizavimo

Studijų prorektorius pokalbio metu pristatė ir Senato priimtus sprendimus dėl nuotolinių studijų organizavimo. Paskelbtas galutinis registracijos terminas (2020 m. birželio 15 d.) į 2020–2021 studijų metų rudens semestro pasirenkamuosius studijų dalykus (modulius). Dalyko (modulio) apraše nurodyti pasiekimų vertinimo būdai, tvarka, vertinimo kriterijai ir atsiskaitymo reikalavimai gali būti keičiami semestro metu, jei to reikia dalyko (modulio) siekinių pasiekimui užtikrinti.

Galutinis studijų pasiekimų vertinimas gali būti atliekamas ne tik raštu, raštu ir žodžiu, bet ir tik žodžiu. Tik žodžiu atliekamas pasiekimų vertinimas privalo būti įrašomas. Į universiteto studijų̨ informacinę sistemą dalyko įvertinimas turi būti įrašomas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atsiskaitymo datos.

Taip pat buvo patikslinti diplomų Cum laude ir Magna cum laude išdavimo kriterijai.

Nustatyti studijų įmokų sumokėjimo atidėjimo terminai. Kamieninio akademinio padalinio vadovo sprendimu pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijų) studentams studijų įmokų sumokėjimo terminas gali būti atidedamas ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., išskyrus baigiamojo kurso studentus, kuriems šis terminas gali būti atidėtas iki 2020 m. gegužės 15 d.

Patvirtintas baigiamųjų darbų pateikimo elektroniniu būdu procesas. Baigiamieji darbai yra įkeliami į studijų informacinę sistemą (is.vu.lt), ten pažymima Garantija, kad darbas yra parengtas savarankiškai, sąžiningai; spausdintas darbas ir Garantija padaliniui neteikiami; baigiamojo darbo vadovo leidimas ginti darbą patvirtinamas el. laišku; recenzija pateikiama el. laišku studentui ir padaliniui.

Studijų prorektorius taip pat minėjo, kad vertinimų objektyvumas ir atsiskaitymų sąžiningumas turi būti užtikrintas, tačiau kaip tai konkrečiai bus daroma, dar svarstoma Senate.

Kancleris N. Ananjevas pranešė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. VU studentams, gyvenantiems bendrabučiuose ir laikinai išvykusiems iš jų dėl šalyje paskelbto karantino bei universitete vykstančių nuotolinių studijų, gali būti taikoma 25 proc. nuolaida. Studentai, norintys, kad jiems būtų pritaikoma nuolaida, turėtų kreiptis į savo bendrabučio VU administratorių laisvos formos prašymu.

Dabar išmokti dalykai pravers ateityje

Daugelis dalykų dar nėra žinoma, tačiau komanda patikino, kad atsižvelgs į situaciją šalyje ir ieškos sprendimų, kaip įgyvendinti sėkmingą integraciją, vykdyti studijų baigimo ir diplomų teikimo ceremonijas ar organizuoti „Erasmus+“ studijas.

Pats rektorius džiaugėsi, kad daug VU bendruomenės narių įsitraukia į savanorystės akcijas, taip pat sėkmingai vykstančiu mokslo ir studijų bendradarbiavimu.

Rektoriaus komandos nariai pažymėjo, kad po šios pandemijos į įprastą gyvenimą grįšime su nauja patirtimi. Dabar įgyvendinami nuotolinių studijų metodai ateityje, studijų prorektoriaus teigimu, gali būti panaudojami mišraus mokymosi kursams kurti.

Rektoriaus įsitikinimu, universitetui pavyks sėkmingai užbaigti šį semestrą pakitusiomis sąlygomis, o dabar išbandyti dalykai ateityje galės tapti gerosiomis patirtimis. Jis tikisi, kad ir krizei pasibaigus visuomenė bei universitetas nepames savo solidarumo ir sutelktumo ir mes anksčiau ar vėliau visi grįšime į įprastą akademinį gyvenimą universitete.

Visą nuotolinį pokalbį galite pamatyti čia.

VU studentas M. Kemėšius: apie programų sistemų studijas ir praktiką IT įmonėje

„Prieš beveik 3 metus įstojau į NFQ organizuojamą akademiją. Baigiau ją aukštais pažymiais ir sulaukiau pasiūlymo dirbti šioje įmonėje“, – pasakoja Mantas Kemėšius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) programų sistemų IV kurso studentas. Dabar tarptautinėje programinės įrangos kūrimo kompanijoje dirbantis studentas pasakoja apie studijas ir praktiką, užtikrinusią darbo vietą.

2020 04 20 Studentas MKemesius380x407Praktikos iššūkis – komunikacija

Pasak studento, atliekant praktiką vieno didelio projekto metu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teko susidurti, buvo komunikaciniai. Nors programavimo įgūdžių vaikinui netrūko, tarptautinis bendradarbiavimas ir komunikacija kartais pakišdavo koją.

„Programavimo darbai yra paprasti, kai jau tiksliai žinai, ką daryti. Praktikos metu turėjau labai daug susitikimų su projektų vadovais ir dizaineriais, kurių metu išsiaiškinome visus projekto tikslus ir reikalavimus. Bet daugiausiai jų yra iš Vokietijos, tad egzistuoja ir kalbos barjeras. Kiekvienas neteisingai iškomunikuotas dalykas daro neigiamą įtaką verslui – užduotį supranti vienaip, suprogramuoji, o pasirodo yra visai kitaip ir viską reikia vėl programuoti iš naujo“, – pasakoja M. Kemėšius.

VU studentas pabrėžia, kad tokia darbo patirtis startuolyje buvo itin svarbi, nes kiekviena klaida komunikacijoje – labai skausminga ir verslui.

Studijose įgytos žinios pravertė ir darbe

M. Kemėšius sako, kad studijų metu įgytos žinios padėjo ne tik praktikoje – tam tikrus išmoktus dalykus apie projektų valdymą ir iškilusių problemų sprendimą jis pritaiko ir kasdieniniame darbe. Didelę dalį laiko studentas mokėsi programavimo, todėl įgautas bendras suvokimas leidžia labai lengvai perprasti įvairias naujas technologijas, įvaldyti naujoves.

„Studijų metu įgavau daugiau žinių apie programų sistemų kūrimą. Universitetas suteikia bendrą išsilavinimą, ugdo kritinį mąstymą,  mokėjimą mokytis. Studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai padeda lengviau prioretizuoti ir planuoti savo darbus“, – pasakoja IV-kursis.

Studentas taip pat išskiria statistikos ir duomenų analizės dalyką, kurio studijų metu spręstos užduotys itin pravertė praktikoje. Pasak studento, būtent tai, jog įgytos žinios universitete praverčia ir profesinėje karjeroje bei tai paliudyti galinčių rekomendacijos ir lėmė apsisprendimą studijuoti VU. 

„Pažįstami iš mokyklos teigė, jog būtent čia įgausiu daug žinių ir tapsiu geru specialistu. VU MIF programų sistemų programa, mano žiniomis, buvo geriausia vieta studijuoti šią sritį visoje Lietuvoje, tad apsisprendimas buvo ganėtinai paprastas“, – savo patirtimi dalinasi studentas.

15 min.lt/Irmanto Gelūno nuotrauka

MIF vykdys Valstybės profesorių programos projektą

Šiais metais Vilniaus universitete tyrimus pradės vykdyti penki pasaulyje pripažinti aukšto lygio mokslininkai, kuriems Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą suburti tarptautines mokslininkų grupes ir Lietuvoje atlikti rezultatais išsiskiriančius didelės apimties mokslinius tyrimus. Tai paaiškėjo Lietuvos mokslo tarybai paskelbus Valstybės profesorių programos paraiškų konkurso rezultatus. Iš atrinktų 6 mokslinių tyrimų projektų penki bus vykdomi Vilniaus universitete.
2020 04 14 profesoriu programa380x250Komunikacijos fakultete dirbsiantis prof. Costis Dallas kartu su komanda tirs kultūrinę tapatybę, paveldo komunikaciją ir skaitmeninės kuratorystės praktikas socialiniuose tinkluose. Prie Fizikos fakulteto prisijungs prof. Kęstutis Staliūnas, vykdysiantis naujos kartos mikrolustinių lazerių tyrimus. Gyvybės mokslų centro komandą papildys prof. Artūras Petronis, įgyvendinsiantis projektą „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“, ir prof. Darius Balčiūnas su projektu „Genetiniai ir molekuliniai Tbx5a vaidmens širdies regeneracijoje tyrimai“. Matematikos ir informatikos fakultete bus vykdomas tarpdisciplininis tyrimas „Daugiaskalis matematinis ir kompiuterinis srautų modeliavimas tinkluose: taikymai širdies ir kraujagyslių ligų gydimui“, kuris sujungs matematikų ir medikų žinias ir kuriam vadovaus prof. Grigory Panasenko.


Pastarojo projekto idėja – sukurti naujas, greitas bei efektyvias matematiškai pagrįstas skaitines strategijas daugiaskalio kraujo tekėjimo kraujagyslių tinkluose bei vožtuvuose modeliavimui. Hibridinės dimensijos modeliai leidžia sumažinti uždavinio dimensiją iki vienmačio modelio pagrindinėse kraujo cirkuliavimo sistemos dalyse ir išlaikyti pilną trimatį modelį mažose specifinėse srityse (ties kraujagyslių išsišakojimais, susiformavusiais krešuliais, deformuotomis sienelėmis, kraujagyslių protezais ir pan.). Šis metodas ženkliai sumažina modeliavimui naudojamus kompiuterinius resursus ir pagreitina skaičiavimus. Tai yra ypatingai svarbu skubios chirurginės intervencijos atvejais. Šios idėjos naujoviškumas susijęs su jos daugiaskaliu pobūdžiu: detalus trimačio klampaus tekėjimo modeliavimas mikroskopiniu lygiu (Stokso, Navjė-Stokso lygtys arba neniutoninio skysčio lygtys su standžiomis arba elastinėmis sienelių kraštinėmis sąlygomis) ir matematinio uždavinio sprendinio asimptotinė analizė. Šis metodas leidžia gauti matematiškai pagrįstus dalinai supaprastintus modelius, išlaikant itin aukštą aproksimacijos tikslumą.

Projekto tikslas – sukurti daugiaskalius matematinius ir skaičiuojamuosius įrankius kraujo cirkuliacijos modeliavimui, esamo mitralinio vožtuvo operacijos modelio patobulinimui. Įrankiai bei programinė įranga bus naudojami kaip papildomi informacijos šaltiniai ruošiantis operacijoms.

Projekto tikslui įgyvendinti suformuota mokslininkų komanda iš vienų geriausių matematikos ir kardiochirurgijos specialistų bei gabiausių Lietuvos jaunųjų mokslininkų. Projekto vadovas – prof. habil. dr. G. Panasenko (Université Jean Monnet, Prancūzija). Pagrindiniai vykdytojai:  Matematikos ir informatikos fakulteto, Taikomios matematikos instituto mokslininkai – prof. habil. dr.  K. Pileckas, prof. O. Štikonienė, doc. K. Kaulakytė, dr. G. Gaidulis,  Medicinos fakulteto profesoriai A. Aidietis ir S. Aidietienė. Prie tyrimų taip pat prisidės ir trys MIF Taikomosios matematikos instituto doktorantai.

Programa finansuojama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ (Valstybės profesorių programa).

Darbuotojų įvairovė – organizacijų kokybės ir brandos ženklas

Liudmila Januškevičienė

„Spectrum“

Įvairovė (angl. diversity) verslo pasaulyje yra svarbus įmonių brandos, lyderystės ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ženklas. Įmonės, kurios nusprendė veikti įvairovę organizacijoje skatinančiais principais, laimi jau dabar, o ateityje jos neišvengiamai užkops ant aukščiausio kokybės ir brandos laiptelio. Prestižinės tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „The Boston Consulting Group“ teigimu, kitame dešimtmetyje įvairovė bus vienas iš penkių svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę vis intensyvesnėje konkurencinėje kovoje.

Tačiau, kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius ir „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris, verslo sėkmei nepakanka priverstiniu būdu diegiamos įvairovės, ji privalo būti priimama visų kolektyvo narių ir suprantama kaip didžiausia vertybė bei savaiminis tikslas.

2020 04 06 Darbuotoju ivairove380x250Įvairovė turi rūpėti kiekvienam kolektyvo nariui

Įvairovės sąvoka, tokia, kokia vartojama šiuolaikiniame versle, pirmą kartą moksliniuose straipsniuose buvo apibrėžta tik 1998 m. Nuo to laiko išpopuliarėjo tyrimai, įrodantys įvairovės naudą verslui.

Nuo tada nemažai įmonių investavo į įtraukties ir įvairovės skatinimo programas ir dauguma darbuotojų apie jas žinojo, bet tik maža jų dalis galėjo pasakyti, ar iš tos programos gavo naudos. Iš esmės tai rodo, kad vien formalios programos, nuleistos iš viršaus, neužtenka, reikia visapusiško ir ilgalaikio visų darbuotojų įsitraukimo. 

„Įvairovei skatinti turi būti dedamos nuolatinės pastangos, palaikomos visų įmonės narių – visų pirma vadovų, žmogiškųjų išteklių skyriaus ir, svarbiausia, – pačių darbuotojų“, – įsitikinęs V. Ašeris.

Pradžioje daugelis įmonių susitelkė į skirtingos darbo jėgos pritraukimą tam, kad išliktų konkurencingos rinkoje. Tačiau ilgainiui pastebėjo, kad skirtingi požiūriai ir nuomonės, atspindinčios natūralią visuomenės įvairovę, praturtina kolektyvą naujomis patirtimis ir padeda kūrybingai spręsti išsikeltas darbines užduotis.

Kurti įtraukias darbovietes ir skatinti darbuotojų kolektyvo įvairovę dažniau stengiasi socialiai atsakingos įmonės. Tai darydamos jos turi galimybę plėtoti ne tik inovatyvius produktus, bet ir tarpusavio pagarba grįstus santykius, atsižvelgdamos į darbuotojų skirtumus.

Efektyviausia – dvimatė įvairovė

Įvairove pasižymintys įmonių kolektyvai suteikia jų kuriamoms paslaugoms ar produktams įvairiapusiškumo, originalumo ir darbo rinkoje kuria patrauklios, darbuotojui draugiškos darbovietės įvaizdį. Tačiau, kaip pabrėžia V. Ašeris, vadovaujantis įvairovės principais suburtam globaliam kolektyvui, įvairialypėje komandoje visų pirma turi būti sukurta aplinka, kurioje vyrautų empatiškumo ir tolerancijos kitokiai nuomonei nuostatos, kurioje būtų laukiamos ir skatinamos naujos idėjos, o darbuotojai jaustųsi psichologiškai saugūs.

„Darbuotojų įvairovė gali būti suprantama labai tiesmukiškai, kaip rasių, tautybių, lyčių, pažiūrų, religijų ir pan. įvairovė. Man įvairovė reiškia daugiau. Man tai yra nuomonių įvairovė ir skirtingos nuomonės toleravimas, nes visi išoriniai veiksniai, tokie kaip religija, kilmė ar tautybė, dažnai nulemia tai, kad tokiame kolektyve egzistuos kitokia nuomonė ir kils klausimas, ar kolektyvo nariai sugebės ją toleruoti ir efektyviai dirbti kartu“, – tvirtina investicijų valdymo specialistas.

Moksle skiriamos dvi įvairovės rūšys: įgimta ir įgyta. Įgimta įvairovė apima dalykus, su kuriais individai gimsta – tai lytis, rasė, amžius ir pan. Įgyta įvairovė suprantama kaip skirtingų požiūrių ir mąstymo būdų įvairovė.

Dabar organizacijose populiaru vaikytis tiesiog įgimtos įvairovės (daugiausia kalbama apie lyčių lygybę). Tačiau tai – tik dalis įvairovės. Anot V. Ašerio, įgyta įvairovė daug svarbesnė, nes leidžia verslui sėkmingiau įgyvendinti naujas idėjas.    

2013 m. žurnale „Harvard Business Review“ išspausdintame straipsnyje, apibendrinančiame tyrimo rezultatus, teigiama, kad įmonės, kurių vadovai turi bent po tris abiejų įvairovių (įgytos ir įgimtos, vadinamųjų dvimačių, angl. 2-D diversity) parametrus, sugeba sukurti aplinką, kurioje neįprastos idėjos yra išgirstamos ir įgyvendinamos. O tai lemia, kad tokios įmonės inovacijomis ir rezultatais lenkia konkuruojančias įmones, nepasižyminčias dvimate įvairove.

Empatiškos lyderystės svarba

Organizacijos, įvairovę aktyviai integruojančios į kasdienę savo veiklą, turi užtikrinti lygias galimybes darbovietėje visiems, atsižvelgdamos į skirtingus darbuotojų poreikius. Įvairovė gali lemti geresnį darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą, geresnę psichologinę savijautą, lojalumą organizacijai ir toleranciją kitokiai nuomonei. Tokioje organizacijoje įvairovė matoma kaip galimybė sukurti įmonės pridėtinę vertę.  

Kaip teigia tokiam kolektyvui vadovaujantis V. Ašeris, įvairovės skatinimo ir plėtojimo principus lengviausia pradėti diegti pradiniame įmonės augimo etape: „Augančioje įmonėje visada pasitaikys daugiau progų didinti įvairovės plėtrą, ją tobulinti.“

Anot jo, įvairovė gali žengti tik į tas organizacijas, kurių vadovai imasi priemonių didinti savo darbuotojų sąmoningumą šioje srityje ir įvairovę supranta kaip savaime vertingą strateginį tikslą.

Patiems darbuotojams dažnai gali trūkti žinių apie skirtingas kultūras, religijas, dėl šių priežasčių tokiose komandose gali atsirasti diskomunikacija. Todėl komandos vadovui tenka vienas esminių uždavinių – būti emociškai išprususiu lyderiu ir mokėti laiku įsikišti bei suvaldyti kylančias problemas pakreipiant darbo procesą tinkama linkme.

„Jei į vieną valtį susodintume penkis labai skirtingus žmones, jų sėkmingai kelionei reikėtų dviejų komponentų: kad jie visi būtų empatiški ir turėtų gerą vadovą. Jei šie du komponentai toje valtyje yra, kelionės rezultatas tikrai bus geras“, – tikina V. Ašeris.

Įvairovė kolektyve sėkmingai bus įgyvendinta tik tada, kai komandos nariai patys galės priimti sprendimus, sėkmės rezultatai bus priskiriami komandai, o ne (vien) vadovams ir bus sukurta konstruktyvi ir pritaikoma grįžtamojo ryšio kultūra įmonėje. Svarbiausia, kad visi darbuotojai būtų išgirstami, o aplinka naujoms idėjoms siūlyti būtų psichologiškai saugi.

„Kompanija „Google“ tyrė, kokiu bendru vardikliu pasižymi efektyviai veikianti komanda, ir nustatė, kad tai yra psichologinis saugumas. Jeigu darbuotojai įmonėje nesijaučia psichologiškai saugūs, tai reiškia, kad įvairovės misija yra nepasiekta“, – apibendrina pašnekovas.

Kasdien lavinamas emocinis intelektas

Įvairove pasižyminčiose įmonėse darbuotojai turi daugiau galimybių ugdyti savo empatiškumą ir kitas su emociniu intelektu susijusias savybes.

„Neįsivaizduoju šiuolaikinės įmonės darbo su žmonėmis be bendravimo, o bendravimo be konfliktų. Empatija yra labai svarbi konfliktinėms situacijoms spręsti. Man nesuprantamas kokybiškas darbas, kuris reikalauja komandinių veiksmų, be empatijos, o dar plačiau – be emocinio intelekto“, – tvirtina investicijų valdymo padalinio vadovas.

Emociškai intelektualus žmogus moka save ir situaciją stebėti iš šalies. Savikontrolė, savivoka, empatija, motyvacija ir socialiniai įgūdžiai yra pagrindiniai emociškai intelektualaus žmogaus pranašumai. Darbuotojai, išmokę geriau pažinti save ir valdyti savo emocijas, sugeba geriau suprasti kitus žmones, didėja jų empatiškumas ir tolerancija.

Vadovavimas įvairialypiam kolektyvui, jo ugdymas, grįžtamojo ryšio teikimas, bendradarbiavimo skatinimas, stresinių, konfliktinių situacijų valdymas daro teigiamą įtaką ir vadovo emocinio intelekto ugdymui. Pašnekovas tiki, kad atidžios ir įtraukios lyderystės skatinama įvairovė komandoje gali padėti ugdyti darbuotojų emocinį intelektą, kuris XXI a. garantuoja didesnį darbuotojo pranašumą darbo rinkoje. Tačiau tuoj pat pabrėžia, kad tai – tik papildomas sėkmės garantas. Pirmu smuiku visada turi griežti kompetencijos ir protas.

„Kaip  įvairovė yra nieko verta be techninių kompetencijų, taip ir emocinis intelektas yra nieko vertas be bendrojo intelekto“, – pabrėžia pašnekovas.

Įvairovės reikia ne visur

Skirtumas tarp įmonių, pasižyminčių įvairove ir jos nepropaguojančių, yra didžiulis – skiriasi tiek jų darbo metodai, tiek vadovo vaidmuo, rezultatai ir net jų kuriamo produkto savybės.

„Galėtume pirmąsias įmones prilyginti džiazo grupei, o antras – simfoniniam orkestrui. Pastarasis yra diriguojamas, kiekvienas orkestro narys turi savo natas, pagal kurias groja. Džiaze mes matome žmones, kurie labai daug repetuoja po vieną, o susibūrę į vieną grupę improvizuoja stengdamiesi vienas kitą pajusti, įkvėpti ir papildyti. Ir tik nuo „muzikinio skonio“ ir nuo tikslo priklauso, kokią grupę mes pasirinksime“, – sako V. Ašeris.

Jam pačiam labiausiai sekasi dirbti būtent su tomis komandomis, kurios panašios į džiazo grupes. Žinoma, vienodai mąstančių žmonių komanda produktą sukurs turbūt kur kas greičiau, jie daug lengviau susikalbės bedirbdami, bet jų sukurtas produktas ar paslauga bus ganėtinai vienpusiška ir neišskirtinė. Ir atvirkščiai – labai skirtingi komandos nariai su reikiama pagalba, tikėtina, sukurs daug kokybiškesnį ir plačiau pritaikomą produktą.

Todėl įvairovė labai praverčia kuriant produktą ar paslaugą, kuri turi būti pritaikoma labai plačiam vartotojų ratui, bet tikrai ne visur ji būtina.

„Jei mes kuriame, pavyzdžiui, IT produktą, kurį naudos labai daug žmonių, tai turbūt labai didelės įvairovės reikėtų ir jį kuriant. Tačiau kariuomenėje, kurioje vyrauja stipri disciplina, taisyklės, vietos improvizacijai tikriausiai natūraliai bus mažiau“, – svarsto V. Ašeris.

Sėkmės pavyzdžių daugėja

Įtraukias darbovietes, skatinančias darbuotojų kolektyvo įvairovę, prieš penkerius metus suskubo kurti ir didžiausios IT pasaulio ikonos, tokios kaip „Facebook“, „Alphabet“ („Google“), „Apple“. Per tuos metus šioje srityje jos nuveikė daug, bet, jų pačių teigimu, turi padaryti dar daugiau.

2019 m. „Facebook“ ir „Google“ įtraukties ataskaitose skelbiama, kad įvairovė yra nepaprastai svarbus šių įmonių sėkmės komponentas. Klientai visame pasaulyje pasitiki „Facebook“ ir „Google“ teikiamomis paslaugomis, nes šios įmonės pasižymi darbuotojų įvairove, kuri geriau patenkina skirtingus darbuotojų ir klientų poreikius ir lemia geresnę jų kuriamų produktų kokybę.

2017 m. „McKinsey & Company“ atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad didesnė darbuotojų įvairovė tiesiogiai susijusi net su didesnio pelno ir didesnės vertės sukūrimu. Be to, didesnė vadovų įvairovė tiesiogiai koreliuoja su geresniais finansiniais įmonių rezultatais. Organizacijos, pasižyminčios vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų lyčių įvairove, pelningumo tikimybę padidina 21 proc., palyginti su nacionaliniu šalies, kurioje veikia įmonė, vidurkiu.  

Lietuvoje panašia linkme bando judėti skandinaviško kapitalo įmonės, nes jos pasižymi tolerantiškesne darbo kultūra.

„Gerą lyčių įvairovės pavyzdį matau net ir Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete. Kai 2003 m. ten studijavau programų sistemas, iš 130 kurso studentų merginų buvo 10, nors specialybė nebuvo grynas programavimas. Dabar ten dėstydamas matau, kad merginų procentas tarp IT specialybės studentų auga. Prieš 17 metų jos sudarė 8 proc. grupės, o dabar 20–30 proc.“, – pokyčiais džiaugiasi fakulteto partnerystės profesorius.

Aišku, įvairovės sukūrimas (ir išlaikymas) – tik pirmas žingsnis ilgoje įmonės socialinės misijos kelionėje. Didžiausias darbas prasideda tada, kai reikia užtikrinti, kad aplinka, pasižyminti gera įvairove, pasižymėtų ir gera įtrauktimi.

Europoje įvairovė mažiausia IT sektoriuje

Kad ir kaip sėkmingai įvairovės užkratas sklistų per pasaulines įmones, remiantis devyniose Europos šalyse 2018 m. atliktu tarptautiniu „Paylab“ tyrimu, su darbuotojų įvairove savo organizacijoje vis dar nesusiduria keturi iš dešimties Europoje dirbančių asmenų.

Atlikus šį tyrimą žemiausias įvairovės lygis darbo vietose buvo pastebėtas Vengrijoje, o daugiausia darbuotojų įvairovę darbo vietoje patiria Kroatijoje ir Suomijoje dirbantys asmenys.

Dauguma apklaustų darbuotojų nurodė, kad jie nepatiria kolektyvo įvairovės chemijos, automobilių pramonės, kultūros ir draudimo įmonių veiklos srityse, o mažiausiai įvairovės teigia patiriantys specialistai, dirbantys IT srityje Europoje.

Tuo tarpu 2018 m. viduryje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalyje labiausiai darbo santykiuose paplitusia diskriminacijos forma laikoma diskriminacija dėl amžiaus. O patys lietuviai minėjo, kad jaustųsi nepatogiai dirbdami su romų tautybės asmenimis, musulmonais, taip pat asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tais, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliais ir homoseksualios orientacijos asmenimis.

Tačiau, V. Ašerio manymu, tos įmonės, kurios vengia pokyčių, diktuojamų modernaus pasaulio, tikrai gailėsis nepriėmusios jų anksčiau. Tik laiko klausimas, kada tai nutiks, nes ateityje visų įmonių tvarumas ir finansinis patikimumas bus vertinamas pagal aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (Environmental, Social, and Governance, ESG) kriterijus.

„Po penkerių metų visos verslo įmonės bus ženklinamos panašiai, kaip dabar yra ženklinama buitinė technika ar naujai statomi namai. Pirkdami pastaruosius mes jau seniai galime rinktis aukščiausią jų klasę. Artimoje ateityje tokiu pačiu ženklinimu pasižymės visos įmonės ir tai lems mūsų pasirinkimą, ar investuoti į jas, ar ne, ar dirbti jose, ar ne“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Spectrum“ naujasis numeris čia 

Apie 6 tūkst. susirgimų iki metų pabaigos: koronaviruso plitimo analizė

2020 04 07 Covid380x250VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Alfredas Račkauskas ir prof. Remigijus Leipus balandžio 3 d. (penktadienį) dalyvavo Vyriausybės spaudos konferencijoje, kurios metu pristatė mokslininkų atliktas koronaviruso plitimo prognozes.

Atliekamos trumpalaikės ir ilgalaikės rodiklių, susijusių su epidemijos plitimu, prognozės. Trumpalaikės – nuo vienos iki penkių dienų, ilgalaikės – prognozuoja epidemijos eigą iki metų pabaigos (darant prielaidą, kad šiemet nebus antros epidemijos bangos).

Ilgalaikės prognozės atliekamos atsižvelgiant į esamų susirgimų atvejų skaičių ir kitus šios pandemijos plitimo rodiklius, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti. Naudojant sudarytą epidemijos plitimo modelį, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip sergančių, pasveikusių ir mirusių žmonių skaičius, dinamiką. Atsižvelgiant į turimą informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.  

„Darbas su ilgalaikėmis prognozėmis buvo sudėtingas dėl kelių priežasčių – virusas yra naujas ir dėl to teko aiškintis visiškai nežinomus dalykus, pasinaudojant modeliais, kurie jau yra naudojami ir pritaikyti šiam virusui analizuoti“, – sako Remigijus Leipus.

Kaip teigia mokslininkai, remiantis turimais duomenimis ir sudarytu modeliu, suminis registruotų susirgimų skaičius iki metų pabaigos galėtų siekti apie 6 tūkst., o mirčių, skaičiuojama, gali būti 208–247.

Privalome laikytis rekomendacijų plauti rankas, nešioti kaukes, vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Virusas yra landus ir jis randa kelią pro apsaugos priemones. Viruso tikslas – patekti į žmonių organizmus, mūsų tikslas – neleisti. Svarbiausia save apsaugoti. Kaukės nėra tik tam, kad apsisaugotume, bet ir parodytume, kad mums rūpi visa ši situacija“, – pasakoja Alfredas Račkauskas.

Mokslininkų turimais koronaviruso plitimo analizės duomenimis, viruso plitimas gali būti suvaldytas (t.y. susirgusiųjų kreivė nebeauga eksponentiškai) apie balandžio 10 d.

Balandžio 29 d. numatomas epidemijos pikas, kuomet bus didžiausias sergančiųjų (be išgijusių ir mirusių) skaičius.

„Mes teikiame duomenis Vyriausybei, o ji turi nuspręsti, kaip elgtis toliau“, – teigia mokslininkai.

Mokslininkų komandą subūrė prof. Alfredas Račkauskas. Trumpalaikės prognozes ir mašininio mokymo metodų taikymus bei vizualizavimą atlieka doc. Jurgita Markevičiūtė, doc. Rūta Levulienė, doc. Povilas Treigys, vyresn. m.d. Jolita Bernatavičienė, vyresn. m.d. Viktor Medvedev, dokt. Jovita Gudan. Ilgalaikės prognozės atlieka prof. Olga Štikonienė, prof. Remigijus Leipus, MIF absolventė Barbora Šnaraitė, dokt. Tadas Danielius, dokt. Andrius Buteikis. Konsultuoja prof. Kęstutis Žagminas ir VU Medicinos fakulteto prof. Vytautas Kasiulevičius. 

Susipažinti su koronaviruso plitimo prognozės analize (prognozėmis, pristatytomis spaudos  konferencijoje) galite čia. Analizėje remtasi balandžio 1 d. duomenimis.

 

Profesorius Rimvydas Petrauskas pradeda eiti Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas

2020 04 02 Rektorius1

Balandžio 1 d., Vilniaus universitetui minint 441-ąjį gimtadienį, profesorius Rimvydas Petrauskas prisiekė universitetui ir oficialiai pradėjo eiti rektoriaus pareigas – vadovauti didžiausiai mokslo ir studijų institucijai Lietuvoje. Naujojo VU vadovo priesaiką universitetui galima buvo stebėti tiesioginės transliacijos metu.

Šiandien prof. R. Petrauskas pasižadėjo rūpintis universiteto klestėjimu, tinkamai jam atstovauti ir garsinti jo vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat sudėtingos mūsų šaliai situacijos kontekste pabrėžė, kad universitetas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir aktyviai įsitraukti į procesus, vykstančius aplink mus.

„Vilniaus universiteto rektoriaus priesaiką duodu ir pradedu darbą pasauliui, šaliai ir universitetui sunkiu laiku. 441-ąjį gimtadienį pasitinkame netikėto ir sudėtingo iššūkio, kuriam nebuvome pasiruošę, akivaizdoje. Universitetas turi rodyti integralios ir solidarios bendruomenės pavyzdį, taip prisidėdamas įveikiant mūsų visuomenei kilusią problemą“, – kalbėjo rektorius.

2020 04 02 Rektorius2

Pagrindiniais prioritetais universitete jis sakė laikąs studijų orientavimą į visavertės ir kūrybingos asmenybės ugdymą, mokslo tarpdalykiškumo ir tarptautiškumo plėtojimą, universiteto vaidmens visuomenėje, valstybėje ir pasaulyje stiprinimą.

„Žvelgiant į universiteto vietą globaliame universitetų žemėlapyje, skatinsime plataus masto tarptautinę tinklaveiką ir tarptautines akademines iniciatyvas, kurių tikslas kelti universiteto žinomumą ir reputaciją bei mokslo ir studijų lygį“, – savo siekius vardijo rektorius.

Kalbėdamas apie universiteto vietą visuomenėje ir valstybėje jis akcentavo, kad stiprus ir autoritetą visuomenėje turintis universitetas yra valstybingumo pamatas, keičiantis visuomenę, kuriantis istoriją ir turintis galią valstybėje.

Rektorius universiteto prigimtį mato kaip gilių asmeninių studijų projektą, kurio metu derinamas dalykinio profesinio žinojimo ir analitiškai kritinio mąstymo lavinimas. „Neįmanoma perduoti visų žinių, galima perduoti tik įprotį žinojimo siekti, ugdyti „pamatinį instinktą“ – kelti klausimą ir tirti, atrasti ir perduoti toliau“.

Prof. R. Petrauskas Vilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro, magistro ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, Herderio institute Marburge (Vokietija). Paskelbė monografijų ir straipsnių iš LDK tyrimų srities, yra kelių tarptautinių akademinių organizacijų narys, dešimties mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys. Jo mokslinių tyrinėjimų kryptis yra XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija.

Prof. Rimvydas Petrauskas – VU Istorijos fakulteto profesorius, dekanas (2012–2020), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, buvęs Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Aukštojo mokslo tarybos narys. Mokslininkas yra apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2019), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018) ir Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019).

Vilniaus universiteto rektorius yra vienasmenis universiteto valdymo organas ir vadovas, kuris kartu su Taryba ir Senatu rūpinasi universiteto autonomijos ir bendruomenės savivaldos užtikrinimu ir universiteto veiklos kokybe, universiteto misijos vykdymu. Pagrindinė rektoriaus užduotis – telkti ir vadovauti konsensuso, sutartinių sprendimų paieškoms, reaguojant į kintančią situaciją.

Vilniaus universiteto rektorių viešo konkurso būdu sausį išrinko Vilniaus universiteto Taryba penkerių metų kadencijai. Prof. Rimvydas Petrauskas yra 86-asis universiteto rektorius.

Rektoriaus priesaiką Vilniaus universitetui galite pamatyti čia.

Skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų konkursas

2020 04 01 Konkursas380x250Švietimo ir mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad 2020 – 2021 m. m. gabiausi universiteto studentai kaip kasmet galės gauti Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardines stipendijas.

Studentai, pretenduojantys gauti stipendiją, kamieniniam akademiniam padaliniui iki balandžio 15 d. turi pateikti prašymą skirti vardinę stipendiją, mokslo darbų, pranešimų kopijas ir užpildytą kandidato LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos formą.

Pagal LR Prezidentų A. Smetonos, K. Griniaus, A. Stulginskio, J. Žemaičio ir A. Brazausko vardinių stipendijų nuostatus, Ministerija skirs bakalauro ir (ar) vientisųjų studijų II-IV kurso programų studentams 195 Eur per mėnesį dydžio stipendijas, o magistro studijų II kurso ir (ar) vientisųjų studijų V-VI kurso – 273 Eur per mėnesį dydžio stipendijas.

Vilniaus universitetas iš viso galės pateikti iki 20 kandidatų stipendijoms gauti:

  • Prezidento A. Smetonos vardinei stipendijai galima teikti keturis kandidatus iš humanitarinių mokslų studijų krypčių grupių.
  • Prezidento K. Griniaus vardo stipendijai galima deleguoti keturis biomedicinos mokslų studijų srities (gyvybės mokslų (D) ir sveikatos mokslų (G) krypčių grupių) studentus.
  • Prezidento A. Stulginskio vardo stipendijai galima pateikti keturis kandidatus iš fizinių mokslų srities (fizinių mokslų (C), informatikos mokslų (B), matematikos mokslų (A) krypčių grupių).
  • Prezidento A. Brazausko vardo stipendijai gauti, kuri skiriama socialinių mokslų studijų srities keturiems studentams (socialinių mokslų (J), teisės (K), ugdymo mokslų (M), verslo ir viešosios vadybos (L) krypčių grupių).
  • Keturis kandidatus J. Žemaičio vardo stipendijai, kuri skiriama technologijos mokslų studijų srities (technologijų mokslų (F) ir inžinerijos mokslų (E) krypčių grupių) studentams.

Kiekvienu atveju iš keturių kandidatų du turi būti bakalauro būsimųjų 3-4 kursų arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 3-4 kursų studentai, bei du magistro būsimojo 2 kurso arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 5-6 kursų studentai.

Siūlant kandidatą, elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai:

1. Studento prašymo skirti vardinę stipendiją kopija;
2. Studento studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimas, parengtas atsižvelgus į ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus, studento dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo ir kitus darbus, pasirašytas padalinio vadovo;
3. Mokslo darbų, pranešimų kopijos;
4. Studento užpildyta kandidatų, LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos forma.

Prašymus studentai gali pateikti per VU IS arba el. paštu

Vilniaus universiteto atrinkti kandidatai nuo balandžio 27 d. iki gegužės 1 d. 15 val. skaitmeniniu pavidalu turės pateikti paraiškas ir dokumentus Lietuvos mokslo akademijos nurodytu adresu: http://www.lma.lt/Paraiskos/2020-m-lietuvos-respublikos-prezidentu-vardiniu-stipendiju-konkursas.

Prezidentų vardinių stipendijų nuostatus galima rasti adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.420727.

Turint klausimų dėl Prezidentų vardinių stipendijų, kreipkitės į Studijų administravimo skyriaus Finansinės paramos studentams koordinatorę Jurgitą Alonderytę-Venckienę (Saulėtekio al. 9, III r., 714 kab., tel. 219 3235, el. p. ).

 

VU MIF studentė – apie studijas, pakeitusias požiūrį, ir praktiką Finansų ministerijoje

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ekonometrijos IV kurso studentė Eglė Gurauskytė šiuo metu atlieka praktiką Finansų ministerijoje. Praktikos vietą ji sako pasirinkusi dėl asmeninių savybių ir pasakoja apie iššūkius, su kuriais jai jau teko susidurti, ir apie požiūrį pakeitusias studijas.

2020 03 30 Egle380x250Pasirinkti praktikos vietą paskatino pilietiškumas

Eglė sako, kad pretenduoti į valstybiniame sektoriuje esančią praktikos vietą paskatino pilietiškumo jausmas ir noras prisidėti prie didesnio masto problemų sprendimo, jų analizavimo.

„Makroekonomikos skyriaus analitinė veikla labai glaudžiai susijusi su mano specialybe. Čia, kitaip nei individualiose įmonėse, kurių veikla yra orientuota  į tam tikrą sritį, plačiai analizuojami makroekonominiai rodikliai, ekonominė raida ir ekonomikos procesų stebėjimai. Tokia veikla leidžia dar plačiau pažvelgti į globaliu mastu vykstančius veiksmus ir suvokti tam tikrus priimamus sprendimus tiek šalyje, tiek visame pasaulyje“, – pasakoja studentė.

Pasak Eglės, praktikos metu jau teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Juos dažniausiai padeda įveikti kuruojantis praktikos vadovas, bet dalis atsakomybės tenka ir pačiai praktikantei.

„Atsakomybės jausmas ir noras kuo geriau atlikti pateiktas užduotis, nenuviliant praktikos vadovų, kurie pastebėjo mus ir suteikė galimybę į trokštamas darbo vietas pažvelgti iš arčiau ir pabendrauti su įvairių sričių specialistais, buvo emocinis iššūkis. Taip pat yra nemažai ir praktinių iššūkių – praktika orientuojasi į tam tikrą sritį, apie kurią iš pradžių manai, kad žinai daug, bet pradėjusi gilinti žinias pasimeti tarp aibės informacijos“, – savo patirtimi dalijasi studentė.

Svarbu suvokti, kad mokaisi dėl savęs

Eglė sako studijų metu įgijusi tiek profesinių, tiek papildomų gebėjimų, kuriuos pritaiko ir praktikoje: „Vienas iš jų – savarankiškas informacijos ieškojimas ir suvokimas, kad mokaisi dėl savęs. Realioje darbo aplinkoje niekas tau nepateiks visos reikalingos informacijos, turime nuolatos domėtis, mokytis ir informaciją išmokti filtruoti patys, norėdami pasiekti gerų rezultatų.“

Merginai itin pravertė studijų suteiktos ekonominės žinios, darbas su tam tikromis programomis (R), įvairių statistinių metodų taikymas. Vis dėlto studentė labiausiai vertina įgytą gebėjimą kritiškai mąstyti ir vertinti informaciją.

Studijos pakeitė požiūrį į matematiką

Ekonometrijos studijas pasirinkusi Eglė sako sprendimą dėl studijų priėmusi atsitiktinai ir šią programą į sąrašą įtraukusi likus vos kelioms dienoms iki prašymo pateikimo. Šiandien studentė mano, kad tai buvo puikus sprendimas.

„Visuomet labiau domėjausi tiksliaisiais mokslais, tačiau mielai skaitydavau literatūrą, domėjausi istorija, politika, ekonomika. Ekonometrija jungia tiek matematinę, tiek statistinę, tiek ekonominę dalį, o tai man buvo puikus atradimas. Be to, šios studijos suteikia daugiau galimybių renkantis tolesnį akademinį kelią, savo magistrantūros studijas galiu planuoti tiek ekonomikos, tiek matematikos, duomenų analitikos ar statistikos kryptyse“, – pasakoja ketvirtakursė.

Apibūdindama ekonometrijos studijas Eglė pabrėžia, kad jos požiūris į matematiką po 4 metų drastiškai pasikeitė: „Reikėjo išmokti mokytis, ieškoti informacijos ir priprasti prie jausmo, kad nėra blogai nemokėti ar nesuprasti. Kaip vienas dėstytojas sakė: „Yra dangus, kurį užstoja debesys, ir tas dangus yra tai, ką mes turime pamatyti.“ Ekonometrija yra tai, kas yra už debesų“, – sako Vilniaus universiteto studentė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos