Sidebar

Informatikos krypties papildomosios studijos VU MIF

2020 07 31 Magistras copy

 

Papildomosios studijos – tai laipsnio nesuteikiančios studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos studijų krypties aukštesnės pakopos studijoms. Šios studijos yra rekomenduojamos:
   • Asmenims, kurių baigtų universitetinių bakalauro studijų krypčių grupė nesutampa su pasirinkta magistrantūros studijų krypčių grupe.
   • Asmenims, baigusiems kolegines studijas ir norintiems įgyti magistro laipsnį.

Matematikos ir informatikos fakultete yra vykdomos informatikos krypties papildomosios studijos:
   • Studijų trukmė: 1 metai;
   • Studijų apimtis: 30 kreditų;
   • Studijų kalba: lietuvių;
   • Studijų kaina: 900 EUR.

Sėkmingai baigę papildomųjų studijų programą absolventai įgyja teisę bendra tvarka stoti į VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikinių krypčių magistrantūros studijų programas:
   • Informatika
   • Kompiuterinis modeliavimas
   • Programų sistemos

Pateikiant prašymą su savimi turėti:
   • Aukštojo mokslo diplomą ar kitą jam prilygintą dokumentą (arba notaro patvirtintą nuorašą).
   • Diplomo priedėlį (arba notaro patvirtintą jo nuorašą).
   • Asmens tapatybės dokumentą (jeigu pavardė pase arba asmens tapatybės kortelėje neatitinka pavardės diplome, būtina turėti dokumento, patvirtinančio pavardės keitimą, kopiją).

Prašymai priimami rugpjūčio 17-21 d. 108 kab. Naugarduko 24, Vilnius.
Priėmimo laikas: rugpjūčio 17-20 d. 9.00–16.00 val., rugpjūčio 21 d. 9.00–15.00 val. (pietų pertrauka 12.00–13.00 val.)

Turite klausimų? Susisiekite: el. paštu , tel. (8 5) 219 3055, Naugarduko g. 24, 108 kab.

Papildomas priėmimo į magistro studijas etapas: laisvos vietos

2020 07 24 Magistras FB 2020 1

Norintys rinktis magistrantūros studijas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete, turi puikia progą – prašymus stoti galima pateikti iki rugpjūčio 26 d. 23:59 val.

Nesiregistravę I-ojo ir II-ojo etapo metu, negavę pakvietimų į norimas studijų programas ar norintys pretenduoti į kitas studijų programas prašymus teikti ar atnaujinti gali VU ISAS sistemoje. Jeigu stojamąją įmoką mokėjote ankstesnių priėmimo etapų metu, dar kartą jos mokėti nereikia.

 

Laisvos vietos:

2020 07 24 Lentele

 

Stojantieji į studijų programas, kuriose yra numatytas stojamasis egzaminas arba motyvacijos vertinimas, likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo, VU ISAS turi pateikti prašymą studijuoti ir užsiregistruoti į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą.

Papildomo priėmimo metu vykdomų stojamųjų egzaminų vertinimo datos Matematikos ir informatikos fakultete:

 

Studijų programa

Vieta

Data ir laikas

Finansų ir draudimo matematika

(lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

2020-08-26, 14:00 val.

Informatika (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu.

2020-08-25, 10:00 val.

Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą Ne vėliau nei 24 val. iki motyvacinio pokalbio kandidatas privalo atsiųsti motyvacinę esė el. p.

2020-08-26, 11:00 val.

Programų sistemos (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu.

2020-08-25, 10:00 val.

A. V. Misiukas Misiūnas apsigynė disertaciją „Elektroencefalogramų analizės metodų tyrimas“

2020 07 22 A.V.Misiukas big

 

Birželio 29 d. Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas apsigynė disertaciją tema „Elektroencefalogramų analizės metodų tyrimas“.

Šioje disertacijoje siūlomas algoritmas, leidžiantis klasifikuoti elektroencefalogramas (EEG) pagal diagnozę: gėrybinę vaikų epilepsiją (Rolando epilepsija) (I grupė) ir struktūrinę židininę epilepsija (II grupė). Disertacijoje klasifikuojami gydytojams sunkiai atskiriami (nežinant ligos istorijos) atvejai. Darbo tikslui pasiekti buvo sukurtas trijų žingsnių algoritmas, pagrįstas matematiniu morfologiniu filtru ir mašinų mokymosi pagrindu veikiančiais klasifikatoriais. Pasiektas 82% klasifikavimo tikslumas, leidžiantis sukurtą algoritmą pritaikyti ekspertinėse sistemose, padėsiančiose gydytojams nustatyti tikslią diagnozę minėtų ligų atveju.

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo teko susidurti – mažai EEG duomenų (ypač II grupės), kuriuos sprendžiau pasitelkiant k-fold kryžminę patikrą, įvairias klasifikatorių metrikas ir kitus būdus.
Tikiuosi, kad ši disertacija ir jos rengimo metu sukurti algoritmai bei parašyti straipsniai bus indėlis į informatikos ir medicinos mokslų bendradarbiavimą, algoritmų, padedančių nustatyti diagnozę (angl. computer aided diagnostics) kūrimą“, – sako A. V. Misiukas Misiūnas.

VU ir toliau sieks gerinti aukštojo mokslo prieinamumą – skirs 450-mečio stipendijas

2020 07 21 Rugile Narvilaite 642x410

VU ir toliau sieks gerinti aukštojo mokslo prieinamumą. E. Kurausko nuotr.

 

Vilniaus universiteto (VU) 440 metų sukakties proga įsteigta speciali stipendija būsimiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų ir toliau skatins gabiausius, bet finansinių resursų stokojančius abiturientus. Šimtas talentingų būsimųjų pirmakursių turės galimybę pasinaudoti 450-mečio stipendija ir siekti aukštojo mokslo lyderiaujančiame Lietuvos universitete.

„Kiekvienas gabus moksleivis turi turėti galimybę siekti aukštojo mokslo nepaisant jo turtinės padėties, todėl VU kelia sau uždavinį mažinti socialinę atskirtį, kuri ypač skaudi Lietuvos regionuose. Pernai gimusią VU gimtadienio stipendijos iniciatyvą tęsiame ir šiemet. Tikime, kad tai bus puiki investicija į valstybės ateitį ne tik suteikiant žinių, bet ir finansinę paramą labiausiai jos stokojantiems“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Praėjusių metų pavyzdys parodė, kad net 74 proc. šios stipendijų gavėjų – iš mažesnių Lietuvos miestų ir regionų, o jų vidutinės pajamos vienam asmeniui šeimoje per mėnesį vidutiniškai siekė 160 eurų. Pasitaikė ir atvejis, kai stipendijai gauti paraišką pateikė itin aukštą stojamąjį balą turintis olimpiadų laimėtojas, kurio pajamos vienam asmeniui šeimoje tesiekė vos 40 eurų.

200 eurų dydžio stipendiją, skirtą paskatinti gabius jaunuolius iš sunkiai besiverčiančių šeimų siekti aukštojo mokslo, gaus 100 studentų. Stipendija bus išmokama 10 mėnesių. Į stipendiją gali pretenduoti stojantieji, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau kaip 350 eurų ir kurie nėra įgiję aukštojo išsilavinimo. Stojantysis turi atitikti visus šiuos kriterijus ir studijas VU prašyme rinktis pirmu numeriu.

Paraišką stipendijai gauti būtina pateikti iki rugpjūčio 18 d. Daugiau informacijos apie 450-mečio stipendiją ir dokumentų pateikimo prieigą rasite čia.

Mokslas be pamokslų. Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų gyvenimą?

2020 07 20 Mokslas be pamokslu 03 380x250

Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes.

 

Nuo robotų humanoidų iki dulkių siurblių

Robotai dulkių siurbliai, robotai vejapjovės, naujausios skalbimo mašinos – pasak O. Kurasovos, jau ir šiuose kasdieniuose įrenginiuose gali būti DI apraiškų: „Išgirsti reklamą apie tokius įrenginius ir susidomi: ar tikrai tai tik mechaninis prietaisas, kuris važinėja nustatyta trajektorija ir tiek? Ar jame jau yra įdiegta kokio nors dirbtinio intelekto metodų, įrankių, kurie leidžia tam robotui dulkių siurbliui gana protingai elgtis ir sutikus, pavyzdžiui, pabėgusį iš narvelio žiurkėną kambaryje jį atpažinti ir nesusiurbti?“

Pasak profesorės, tokių įrenginių mūsų buityje vis daugėja, bet žmonės to net nepastebi, nes DI tampa jau įprastu reiškiniu. Tačiau tai dažnai atkreipia mokslininkų, besidominčių šia sritimi, dėmesį.

„Įdomu ir patyrinėti, kaip jis elgiasi, išbandyti funkcionalumą, kaip įrašinėjama informacija, kaip vyksta patobulinimai, nes didžioji dalis DI sistemų vis dar pagrįsta mašininiu mokymusi, kai sistema išmoksta kažką daryti iš buvusių duomenų. Įdomu ir dėl to, kad dalis inovatyvesnių įrenginių dar sunkiai prieinami finansiškai ir yra labiau investicija nei eilinis pirkinys“, – sako prof. O. Kurasova.

 

Ne visos išmaniosios sistemos yra DI

Mokslininkė pasakoja, kad tobulinant DI duomenų kaupimas yra labai svarbus procesas, ypač tam tikrose šakose. Tačiau ir čia susiduriama su įvairiais iššūkiais: „Dabar yra problema, kad duomenų prirenkama daug, bet tai ne visada daroma tinkamai. Pavyzdžiui, tas pats robotas siurblys turėtų būti tinkamai užprogramuotas, kokią konkrečią informaciją rinks, nes esant dideliam neapibrėžtumui sunku nustatyti, kokias funkcijas galima praplėsti, jeigu renkami visi duomenys iš eilės.“

Prof. O. Kurasova pabrėžia, kad būtent mokymosi ir tobulinimo būdu kuriamas tikrasis DI, kuris veikia ne pagal iš anksto užprogramuotas taisykles, bet savarankiškai reaguodamas į kintančias situacijas. Taip įprasta trajektorija judantis robotas dulkių siurblys išmoksta pakeisti judėjimo kryptį ar kitas funkcijas, atsižvelgdamas į kelyje netikėtai atsiradusias, anksčiau ten nebuvusias kliūtis.

„Tikrojo DI esmė yra ta, kad jis turi mokėti elgtis neapibrėžtoje situacijoje. Siurblį gali iš anksto užprogramuoti, nustatyti parametrus, kad nesiurbtų toje vietoje, kur pastatyta kėdė, čia ir DI dar nereikia. Siurblys su DI turi kaip žmogus pradėti matyti, girdėti tam tikrus aspektus ir paskui naujoje situacijoje juos tinkamai panaudoti, žinoti, kad kėdė gali būti bet kur. DI mokosi ne tik iš ankstesnių duomenų, bet ir vykstant procesui, nors tai yra vis dar didelis iššūkis – ta kėdė gali būti keturių kojų, kitą kartą – trijų, o gal tai vaikiška kėdutė. Kuo daugiau tos įvairovės, tuo sunkiau“, – pasakoja dirbtinio intelekto tyrėja.

Nors automatiškai kompiuteriu atliekami veiksmai ir DI valdomi procesai – skirtingi dalykai, aiškiai atskirti šias sąvokas vis dar sunku. Anot mokslininkės, taip yra todėl, kad pamirštamas vienas reikšminis sąvokos elementas – žodis intelektas, kuris reiškia gebėjimą mąstyti, mokytis ir savarankiškai priimti sprendimus, kaip tai daro žmogus.

„Yra taisyklėmis pagrįstų sistemų, kurios vadinamos ekspertinėmis ar plačiai taikomomis sistemomis. Jos yra gana protingos, nes tų taisyklių, pagal kurias jos veikia, suprogramuoti galima labai daug, bet kas bus, jei susidursime su problema, kuriai išspręsti nėra nė vienos iš anksto apibrėžtos taisyklės? Tas įrenginys nesielgs taip, kaip mes norėtume, o DI įrenginys tokiose situacijose turi mokėti pasielgti kaip galima tiksliau“, – skirtumus paaiškina mokslininkė.

 

Taikant DI siekiama kuo didesnio tikslumo

Pasak prof. O. Kurasovos, šiuo metu intensyviai plėtojamas DI taikymas kompiuterinių virusų atpažinimo procesuose, kibernetinės apsaugos srityje. Įprastos ugniasienės, skirtos apsaugoti kompiuterius – taip pat taisyklių rinkiniais pagrįstos sistemos, kurios nuolat atnaujinamos atsiradus naujiems virusams. Tačiau siekiant kuo efektyviau atpažinti kenkėjus, prisitaikyti prie naujų virusų atmainų ir užtikrinti apsaugą, reikalingas greitis, matuojamas milisekundžių tikslumu – čia vėl pasitelkiamas DI.

„Dabartinis tikslas – kad DI grįstos ugniasienės ar virusų gaudymo sistemos galėtų ir naujam virusui neleisti įsibrauti į mūsų kompiuterį, nes DI nagrinėja jau pačias viruso savybes įvykus atakai. Be abejo, 100 proc. tikslumo dar nėra. Dabar teigiama, kad toks DI, kurį būtų galima lyginti su, pavyzdžiui, kūdikiu, apskritai nėra sukurtas, nes jis dar mažai ką moka. Bet specifinis intelektas tam tikriems uždaviniams spręsti jau egzistuoja, vertinamas ir 100 proc. tikslumu“, – teigia mokslininkė.

Pasak jos, nors įvairios institucijos atlieka daug įvairių tyrimų, reikalingų norint sukurti maksimalų tikslumą demonstruojantį DI, yra kitų uždavinių, kur tas 100 proc. tikslumas nebūtinas: „Tas pats robotas siurblys – jei jis ir atsitrenks į kėdę keletą kartų, tai gal nieko baisaus ir neatsitiks. Tokių uždavinių tikslumas gali būti ir mažesnis, bet jie jau praktiškai taikomi.“

 

Daiktų internetas – netolimos ateities namuose

Be nuolatinės informacijos analizės ir surinktų duomenų apdorojimo, kuriant DI įrenginius pasitelkiamos ir kitos priemonės. Tai įvairūs davikliai, esantys ne tik pačiame robote siurblyje, bet ir, pavyzdžiui, sienose, kurie siunčia signalus įrenginiui ir palaiko su juo ryšį, taip padėdami išvengti netikėtų kliūčių. Pasak prof. O. Kurasovos, tokios technologijos, leidžiančios bendrauti daiktams tarpusavyje, jau taikomos šviesoforuose, išmaniuosiuose namuose.

„Daiktų internetas – kita tema, susijusi su DI, bet tai iš esmės ne tiek protingas daiktų elgesys, kiek iš anksto numatytų sąlygų visuma. Tai dalis interneto, kuriame tarpusavyje bendrauja kompiuteriai, kompiuterinės sistemos, pavyzdžiui – šaldytuvas su prekybos centru, kuriam jis pats praneša, kad trūksta pieno. Į prekybos centrą siunčiamas signalas, kad prekių pristatymo bendrovė jau gali atvežti pieno į namus. Taip bendrauti gali ir kondicionavimo sistemos, nustatančios, kada atidaryti langus, ir panašiai“, – pasakoja profesorė.

Anot ekspertės, ši technologija jau tapo realybe eksperimentiniuose įrenginiuose, o netolimoje ateityje pasirodys ir rinkoje. Tai turėtų palengvinti įvairius buities procesus, tačiau kol kas ši užduotis atrodo nelengva: „Taip apsunkinamas internetas, nes padidėjo įrenginių, galinčių prie jo prisijungti, skaičius. Dabar yra išmanieji televizoriai, telefonai, o pagalvokime, jei kiekvienas namuose esantis įrenginys turėtų internetą?“

 

DI lems pokyčius darbo rinkoje

Prof. O. Kurasova teigia, kad po truputį į kasdienius procesus įsitraukiantis DI netrukus užims ir svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Vertinant nuolatinį technologijų plėtros greitį, tai gali nutikti greičiau, nei tikimės: „Sunku pasakyti, kada tai, kas dabar tik kuriama, taps realybe, gal po 100 metų. Bet žinant, kokia situacija buvo prieš 20 metų, kai tikrai negalvojome, kad tiek pasiekę būsime dabar, tikėtina, kad tiek ilgai laukti nereikės.“

Tobulėjantis DI atneša pokyčius, su kuriais siejama ir viena didžiausių baimių – darbo vietų praradimas. Galima manyti, kad DI įrenginiai kelia grėsmę visoms įmanomoms profesijoms – tarpusavyje kalbantys ir namus tvarkantys daiktai pakeis namų tvarkytojas, robotai vejapjovės prižiūrės aplinką, įvairius tekstus rašys garso įrašus šifruojanti įranga. Tačiau profesorė tikina, kad tos baimės yra nepagrįstos.

Mokslininkės manymu, jei DI iš žmogaus perims tam tikras funkcijas ar darbus, tai gali išeiti tik į gera. „Galbūt žmogus ir sutvertas ne dirbti, bet kurti, užsiimti norimomis veiklomis, tik gyvenimas privertė elgtis kitaip? Žmonės turės daugiau laiko sau, kūrybai, nereikės lenkti nugaros nuo pilnametystės iki pensijos, gal bus mažiau paskendę darbuose ir galės daugiau laiko skirti artimiesiems?“

 

Prisitaikymas prie naujovių įvyks savaime

Vyresnei kartai gali būti sudėtinga persiorientuoti ir prisitaikyti prie išmaniųjų įrenginių, pasiekti puikų technologinį raštingumą, tačiau naujoms kartoms šie technologijų pokyčiai bus tokie pat savaime suprantami, kaip dabar yra su išmaniaisiais telefonais, kuriais jie be problemų naudojasi tik išmokę kalbėti. „Tad jeigu vaikai augs tarp daiktų su DI, ateityje jiems nebus sudėtinga juos valdyti, prižiūrėti. Galima rasti analogiją su rašymu – prieš 100 metų raštingų žmonių buvo mažai, o dabar mažai šalių, kuriose žmonės nemokėtų rašyti“, – teigia prof. O. Kurasova.

Nepaisant to, didelis dirbtinio intelekto įrenginių potencialas gali būti pritaikytas senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityje.

„Galbūt kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ateityje turės pagalbininką robotą, kuris ne tik vaistų, sulčių atneš, bet ir pabendraus – tai įmanoma. Viena robotų rūšis, vadinama humanoidais, tikėtina, turės nemažai žmogiškų savybių, galės bendrauti, išreikšti emocijas, todėl jie bus pasitelkiami ir vyresnių žmonių priežiūros, pagalbos jiems srityse“, – teigia mokslininkė.

Dabar tobulinamam DI lengviau suprasti ir vykdyti užduotis, nei reikšti emocijas ar palaikyti pokalbį, tačiau atliekamos šnekos, kalbos analizės, nagrinėjami garso signalai. Kadangi ši sritis reikalauja ypatingo tikslumo ir yra itin sudėtinga, pasak mokslininkės, tikėtina, kad dar kurį laiką robotai išliks tik patarėjais, o ne sprendimų priėmėjais.

 

DI taps svarbiu pagalbininku įvairiose srityse

Viena iš prof. O. Kurasovai artimų sričių yra ir vaizdų analizė, leidžianti DI automatiškai atpažinti norimus objektus. Tai populiari ir toliau plėtojama sritis medicinoje, kai daugelį ligų galima nustatyti taikant vizualius tyrimo metodus – atliekant kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, rentgeną.

„Radiologas ar kitas specialistas, stebėdamas ir tyrinėdamas vaizdą, gali nustatyti, ar jame nėra kokių nors pokyčių, dėmių. Jeigu turim sukaupę daug vaizdų, galime išmokyti DI atpažinti piktybines vietas, pakitimus, kad gydytojui nebereikėtų atidžiai nagrinėti viso vaizdo, bet jis galėtų iškart susitelkti į jau DI pažymėtą pakitimų turinčią vietą. DI galima išmokyti ir nekreipti dėmesio į tam tikrus pokyčius, vykstančius dėl amžiaus ar kitų veiksnių. Pasitaiko atvejų, kai DI sugeba rasti tokias pakitusias vietas, kurios prasprūdo pro akis net gydytojui“, – pasakoja profesorė.

Be medicinos, vaizdų analizė naudojama ir siekiant atpažinti tokius objektus kaip žmogaus veidas. Patys kurti gebantys dirbtiniai neuroniniai tinklai gali būti plačiai taikomi ir realiame gyvenime: „Automatizuota veidų atpažinimo sistema itin reikalinga oro uostuose ar tokiuose objektuose, į kuriuos turi teisę patekti tik darbuotojai, o pašaliniai – ne.“

Pateikus didelį kiekį žmonių veidų, sistemos apmokomos ir geba panašų vaizdinį sugeneruoti pačios. Anot mokslininkės, šioje srityje taip pat yra įvairių grėsmių, tačiau viskas priklauso tik nuo paties kūrėjo – žmogaus.

Sugeneruojamas naujas, nors ir neegzistuojantis, bet į kažką labai panašus žmogaus veido vaizdinys gali būti naudojamas netinkamose situacijose ar blogiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant sukompromituoti ar šantažuoti žmogų. „Bet piktavalių atsirasti gali visur, todėl reikia tikėtis, kad blogų žmonių bus mažiau ir fantastiniuose filmuose matomi scenarijai neišsipildys, nes tik nuo mūsų pačių priklausys, kaip atrodys tas mūsų naujasis pasaulis.“

Paklausyti galite čia: https://www.podbean.com/ew/pb-xi32n-e2a05b

VU Matematikos ir informatikos fakultetas studentus pasitiks atsinaujinęs – „Tesonet“ jame įrengė naujas erdves

2020 07 15 2 Tesonet erdvesĮmonė „Tesonet“ atnaujino kompiuterinę auditoriją bei įrengė poilsio erdvę MIF studentams. „Tesonet“ nuotr.

 

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (MIF, Didlaukio g. 47) kibernetinio saugumo sprendimus kurianti įmonė „Tesonet“ atnaujino kompiuterinę auditoriją ir įrengė poilsio erdvę studentams. Įmonė finansavo 12 naujų kompiuterinių darbo vietų įkūrimą studentams, o 3 aukšte esantis holas tapo modernia laisvalaikio erdve.

MIF informacinių technologijų prodekanas doc. dr. Povilas Treigys džiaugiasi, kad Lietuvoje veikiančios įmonės prisideda prie būsimo darbuotojo parengimo. „Įmonės rūpinasi ne tik darbuotojo kompetencijų kėlimu, bet ir laisvalaikiu, kad būtų sudarytos tinkamos ne tik darbo, bet ir poilsio sąlygos. Atnaujinta įranga fakultete prisidės prie kokybiškų IT studijų, užtikrins dar geresnį IT specialistų, kurių šiuo metu taip trūksta Lietuvoje, parengimą. Prasminga MIF ir „Tesonet“ partnerystė skatina ir toliau žvalgytis įvairių bendradarbiavimo galimybių.“

Eimantas Sabaliauskas, vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų, neslepia sentimentų MIF, kurį pats yra baigęs dar 2006 m.: „Mūsų įmonių grupėje ir akseleratoriuje technologinių ir IT specialybių darbuotojai sudaro nemažą dalį – tarp jų ne vienas yra baigęs studijas būtent MIF.

 

2020 07 15 2 Tesonet erdves2

 

Stipriausi talentai visuomet buvo mūsų įmonės koziris, todėl partnerystė su MIF visomis prasmėmis yra svarbi. Norime ne tik sudaryti sąlygas naujiems talentams augti, juos inspiruoti, bet ir vėliau sėkmingai įtraukti į darbo rinką, dalintis patirtimi. Tai viena iš mūsų strateginių krypčių.“

„Tesonet“ įmonių grupės pavyzdys parodo, kad įmonės ne tik renkasi jau parengtus studentus, bet ir patys investuoja į jų parengimą. „Atnaujinta laisvalaikio erdvė ir kompiuterinė auditorija sukuria patrauklią aplinką MIF besimokantiems studentams, o tai gali lemti ir geresnius studijų rezultatus. Šis bendradarbiavimo pavyzdys studentams puikiai iliustruoja, kad darbo aplinkoje (nebūtinai šioje įmonėje) jie gali tikėtis ne tik aprūpinimo visais reikiamais darbo įrankiais, bet ir darbdavio dėmesio net tokiose veiklose, kurios tiesiogiai nesusijusios su darbo priemonėmis“, – džiaugiasi MIF dėstytojas lekt. Eduardas Kutka.

Abiturientus palaužusį matematikos egzaminą peržiūrėjo profesionalai: norėtųsi matyti gerokai sudėtingesnių užduočių

Liepos 3 d. Lietuvos abiturientai laikė valstybinį matematikos egzaminą: vieniems jis sukėlė paniką, kitiems – abejingumą ir norą surinkti bent jau minimalų taškų skaičių. Matematikos ekspertai, pamatę šių metų egzamino užduotis, tikino, kad jos turi „kabliukų“, tačiau įžvelgė ir privalumą dėl aiškaus formulavimo.

 

2020 07 15 matematikos egzaminas big

 

Užduotys turi „kabliukų“

Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokytojas ekspertas, edukologijos magistras Leonas Narkevičius apžiūrėjęs matematikos egzamino užduotis sakė, kad uždaviniai jam pasirodė įdomūs, įvairūs ir kūrybiški.
„Įvairovė išlaikyta. Tiems, kuriems aktuali išlaikymo riba, – pakankamai lengvų uždavinių, kuriuos galėtų įveikti ir silpnai besimokantys. Na, o šimtukui gauti reikėjo gerai padirbėti: keletas uždavinių reikalauja išankstinio įdirbio. Nepasakytum, kad ilgai sprendžiami, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo vienaip, įsiskaičius – kitaip. Tad pagalvoti reikia“, – apie netikėtus užduočių kampus kalbėjo pedagogas.
Nenuostabu, kad ne visiems pavyko juos įveikti. „Vektorinis uždavinys lyg ir standartinis, bet kyštelėtas „kabliukas“. Tikimybinis uždavinys kartu ir paprastas, ir sudėtingas. Sprendžiant reikia pažaisti“, – kalbėjo L. Narkevičius ir pridūrė, kad kai kurios užduotys standartinės. Pritaikai aritmetinės progresijos formulę ir nesuki galvos. L. Narkevičius pastebėjo, kad buvo nemažai geometrinių uždavinių, bet pagal uždavinių procentą esą taip ir priklauso.
Tuoj po egzamino mokytojas susitiko su savo ugdytiniais. Stiprieji prisipažino, kad vieną ar du taškus bus pametę, – koją pakišo egzaminų kombinatorikos temos uždaviniai. Tačiau, anot L. Narkevičiaus, rezultatams tai įtakos greičiausiai neturės. Apskritai mokiniai užduotimis patenkinti.
Iš silpnesniųjų mokytojas sulaukė klausimo, kiek taškų reikia, kad surinktų 50 proc. „Apie pusę uždavinių turėtų būti išsprendę. Patikino, kad tiek jaučiasi atlikę“, – pasakojo jis.

Karlsonas neatskrido

Nenuilstantys uždavinių herojai Karlsonas ir Mažylis, pokemonai aplankė šių metų abiturientus ar išsigando koronaviruso?
„Gana šviežias dalykas, nesmerkiu uždavinių autoriaus, – šypsodamasis sakė matematikas. – Jei sąlygoje vietoje pokemonų rašytų kaip sovietų laikais (kolūkyje dirbo dvi brigados, viena derliaus surinko tiek, kita tiek), tai geriau jau gaudyt pokemonus.“
Sąlygą, anot pašnekovo, „apvilkti“ galima bet kuo. „Jei rengsi penktokui, gali rašyti: Marytė ir Petriukas turėjo saldainių, vienas suvalgė tiek, kitas tiek“, – pateikė įprastą pavyzdį L. Narkevičius.
Beje, pašnekovas pastebėjo, kad su Karlsonu ir Mažyliu yra gana daug uždavinių, jie patogūs. „Karlsonas suvalgo gerokai daugiau už Mažylį, per kiek laiko suvalgys ir pan. Šitie dalykai populiarūs. Kai kuriuose užsienio uždaviniuose dalyvauja įvairiausių pasakų, filmukų herojai. Įžvelgiu tik žaismingumą“, – tikino jis ir pridūrė, kad būdamas uždavinių autoriumi į kritiką nereaguotų ir galvos nesuktų, – visada atsiras nepatenkintų.
Šiemet sąlyginių uždavinių, variantų su skaičiais herojais tapo patys mokiniai: jie tvarko parkus, klausiama, kiek yra aplankę teatrų per metus. Pasirodė ir Judita, gaminanti ir parduodanti apyrankes.
Tiems, kam žaismingos sąlygos neįtinka, šiemet jų ir nesuras. Mokytojas išskyrė vieną gražią sąlygą apie Pitagorą. „Pitagoras įkūrė mokyklą, jo mokiniai mėgo tyrinėti ne tik geometriją, bet ir skaičius – su tais skaičiais pažaista. Paprasčiausias geometrinės progresijos uždavinys, bet įtrauktas senovės išminčius“, – įdomiau apipavidalintą užduotį atrado jis.

Papildoma užduotis – egzaminui palengvinti

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ryšių su visuomene specialistas Gintautas Dulskas „Delfi“ informavo, kad šiemet moksleiviai gavo viena užduotimi daugiau.
G. Dulsko teigimu, papildoma užduotis skirta egzaminui palengvinti, gauti lengvų taškų tiems, kuriems sunkiau sekasi. „Bendras balų skaičius nesikeičia, tik atsiranda papildomas uždavinys. Tai reiškia, kad kiti uždaviniai turi mažesnį svorį“, – aiškino jis ir pridūrė, kad ši pagalba pagerins bendrą mokinių situaciją.
Šiemetiniame matematikos egzamine buvo 26 uždaviniai. L. Narkevičius sutiko, kad NŠA pastangos turėtų palengvinti abiturientams užduotį, tačiau pripažino papildomo uždavinio nepastebėjęs. „Natūralu, jei padauginta uždavinių ir iš daugiau galimų balų reikia surinkti tą patį, – taip, tai palengvinimas“, – sakė jis ir pažadėjo suskaičiuoti taškus. L. Narkevičius įsitikinęs, kad ir kiek moksleivis būtų stiprus, kuris nors uždavinys jam bus sunkiausias. „Papildomas uždavinys padėtų tuo atveju, jei nepavyktų išspręsti to sunkiausio uždavinio“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad visas užduotis išspręsiąs greičiau nei per valandą. Mokytojas, anot jo, uždavinius turi tris keturis kartus greičiau išspręsti už dvyliktoką.
Matematikos egzamino užduotis, L. Narkevičiaus manymu, gera tuo, kad bent minimaliai dirbę moksleiviai turėtų išlaikyti, netgi ir humanitarai, kurie su matematika draugavo „dantis sukandę“. „Faktas, bus ir tokių, kurie per mokslo metus nieko neveikė, tad bus neišlaikiusių. Bet taip ir turi būti, koks egzaminas, jei išlaikytų visi“, – filosofiškai žvelgė matematikas.

Matematika (ne)reikalinga

Per karantiną abiturientams buvo suteikta galimybė pakeisti savo pasirinkimus, atsisakyti kai kurių egzaminų. Per pasirinkimo laiką kone tūkstantis jų atsisakė matematikos.
„Gal išsigando, o gal pasvarstė, kad ten, kur stos, matematika nebus reikalinga, tad nusprendė ruošimosi laiką skirti kitiems dalykams. Ne paslaptis: mokiniai rinkdamiesi egzaminus dažnai ne visai tiksliai žino, kur žada stoti, todėl pasirenka vienu ar dviem daugiau. Kurių nors atsisako. Turėjo laiko pagalvoti. Jei taip, tai šiemet matematika, ko gero, bus atsisakytų egzaminų rekordininkė“, – sakė mokytojas.
Jis neabejoja, kad šiemetinio egzamino užduotis sulauks kritikos, ypač iš tų, kurie silpniau išmano matematiką. „Sakys, kad žiauriai sunku buvo. Iš principo, nereikia būti pačiam stipriausiam, kad neblogai išlaikytum egzaminą. Išlaikytų netgi B lygiu mokęsis mokinys, jei pats savęs nenurašė“, – konstatavo L. Narkevičius.
Ką atsakytų tiems, kurie sako, kad matematikos nereikia, jos gyvenime neprireiks? „Visiems reikia matematikos, be jos neįmanoma“, – įsitikinęs edukologas. L. Narkevičius dažnai girdi sakant: pinigus susiskaičiuoti moku, tad kam man ta matematika. Tačiau pinigų skaičiavimas nėra matematika, tai – tik skaičiavimas. „Ir trejų metų vaikas moka suskaičiuoti iki 20–30 ar daugiau. Tai – tarsi eilėraštis. Matematika prasideda tada, kai sugebi padaryti logines išvadas“, – žvelgė giliau pašnekovas.
Nėra tokio mokslo, kurio nereikėtų. Matematikui patiko kažkur nugirsta sentencija: viso to, ko mokaisi mokykloje. gyvenime tau prireiks 20 proc. Tačiau, kol mokaisi, tu nežinai, kurių 20 proc. ateityje prireiks. „Tuo ir vadovaujuosi. Visi turi įgyti žinių, o paskui – naudotis, kai prireiks. Kad prireiks, – neabejoju“, – baigdamas pokalbį sakė L. Narkevičius.

Egzaminas – vidutinis

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Vytautas Miežys, peržiūrėjęs šių metų egzamino užduotis, tikino, kad jis jam pasirodė vidutinis – turi ir privalumų, ir trūkumų. „Iš privalumų reikėtų paminėti aiškias užduočių formuluotes, tai, kad įtrauktas istorinis uždavinys apie trikampius skaičius, pateiktas nestandartinis uždavinys iš išvestinių temos, prašoma įrodyti, o ne tik apskaičiuoti, paliestos visos pagrindinės kurso temos“, – komentavo jis.
Trūkumų, jo nuomone, egzaminas taip pat turėjo, – reikėjo patikslinti antrojo uždavinio formuluotę. „Spręsdamas šį uždavinį laikiausi tam tikrų prielaidų, kurias, tikiuosi, omeny turėjo ir uždavinio autorius. Tinkama uždavinio formuluotė neturėtų palikti vietos interpretacijai. Pirmoje ir antroje egzamino dalyje buvo keletas mažiau standartinių uždavinių, kurie moksleivius galėjo nustebinti, pvz., 10, 16, 17. Apskritai pirmosios dvi dalys buvo truputį sudėtingesnės nei įprastai. Tai turėjo neigiamai paveikti silpniau egzaminui pasiruošusius moksleivius.“
Jam taip pat sukėlė apmaudą, kad standartiški uždaviniai buvo trečioje egzamino dalyje, ten, kur visi tikisi pamatyti įdomių, gražių, gilių uždavinių, ir stropiai egzaminui besiruošusiems moksleiviams didelių keblumų kilti neturėjo – viskas turėjo būti matyta vadovėliuose. Sunkiausia, matyt, buvo silpniems moksleiviams, nes trivialių, labai nesudėtingų uždavinių praktiškai nebuvo: „Apibendrinti būtų galima taip: visos užduotys tradicinės, vidutinio sudėtingumo. Tobulame egzamine norėtųsi matyti ir truputį elementaresnių, ir, žinoma, gerokai sudėtingesnių uždavinių.“

Neturi būti per lengva

V. Miežio teigimu, egzaminas, kaip daugelis tikisi, neturi būti per lengvas, nes kitaip jis neturėtų prasmės. Juk viena iš egzamino paskirčių, pabrėžė jis, yra sureitinguoti abiturientus pagal matematinius gebėjimus. „Viena vertus, norime, kad visi moksleiviai demonstruotų puikius rezultatus, kita vertus, norime žinoti, kas už ką geresnis. Taigi ruošiant egzaminą stengiamasi padaryti, kad jis būtų sudėtingas iš esmės visiems abiturientams. Žinoma, reitingavimas – skaudus ir emocionalus procesas, natūralu, kad daliai abiturientų po egzaminų kyla pyktis“, – argumentavo doktorantas.
Jis pridūrė: nors egzaminas ir turėtų būti sudėtingas mūsų moksleiviams, tačiau tai nereiškia, kad jis iš tiesų yra sudėtingas pasauliniame arba istoriniame kontekste, ir pacitavo garsaus šios srities specialisto žodžius. „Matematikos egzaminų ekspertas Algirdas Zabulionis maždaug taip yra pasakęs apie valstybinį matematikos egzaminą: „Atsiverti ir pamatai, ko valstybė drįsta paklausti savo abiturientų.“ Tai lyg ir prestižo reikalas, vizitinė kortelė. Jei vienoje valstybėje yra nupieštas kūgis ir abiturientų klausiama, kaip ši figūra vadinama, o kitoje valstybėje egzamine prašoma įrodyti teiginį apie begalinius procesus su kompleksiniais skaičiais, tai šį tą pasako apie tas valstybes ir matematikos kultūrą jose.“
Mūsų egzaminas šiuo požiūriu, tikino specialistas, nėra tai, kuo galėtume didžiuotis ir pasauliui sakyti: „Štai, ko mes drįstame paklausti savo abiturientų!“ Ir tai neturėtų stebinti, nes užtenka žvilgtelėti į PISA rezultatus, kurie rodo silpnus 15-mečių pasiekimus. „Mažai tikėtina, kad per trejus metus iki abitūros egzamino mokytojai reikšmingai pakeis šiuos gebėjimus. Be abejo, tai ne moksleivių kaltė, tai mūsų, suaugusiųjų, bėdos – matematinės kultūros stygius, prastas mokytojų rengimas, bendras visuomenės požiūris į mokymosi ir žinių svarbą gyvenime“, – kaltinti tik moksleivių nenorėjo jis.

Mokymuisi reikia tikslingos praktikos

Pašnekovas, paprašytas įvertinti, ar buvo geras sprendimas vėl grąžinti privalomą matematikos egzaminą stojant į šalies aukštąsias mokyklas, atsakė, kad vertina teigiamai. „Matematika, deja, nėra tas dalykas, kuriuo didelė dalis moksleivių noriai užsiimtų laisvalaikiu. Šio dalyko mokymasis yra sudėtingas procesas, vien vidinės motyvacijos dažnam žmogui nepakanka. Pažinimas skiriasi nuo mokymosi. Pažinti gali žiūrėdamas vaizdo įrašus „Youtube“. Mokytis – ne. Mokymasis neįmanomas be tikslingos praktikos (ang. deliberate practice). Jei atidžiai pažvelgtume į angliškus žodžius, parinktus šiai sąvokai apibūdinti, pastebėtume, kad pirmąjį žodį galime išskaidyti į dvi dalis: de ir liberate. Liberate – reiškia išlaisvinti, o de – neigimą“.
Taigi, aiškino jis, tikslinga praktika nėra laisva praktika, nuolat turi save apriboti ir grįžti prie to, ko sieki išmokti. „Tai nėra savaime malonu. Reikia valios pastangų, kurios yra ribotos, ypač šiais laikais, kai kišenėje vis nerimsta telefonas. Taigi privalomą egzaminą abiturientams kaip papildomą išorinę priemonę prisiversti mokytis matematikos vertinu teigiamai.“
Žiūrėdamas iš universitetų perspektyvos, V. Miežys pasakojo, kad turbūt būtų sunku įsivaizduoti kokio nors dalyko dėstytoją, kuris sakytų, jog jo dalykui trukdytų matematinės žinios arba kad jo disciplina stipriai nukenčia dėl to, kad į studijas nepakliūva keletas matematikos egzamino neišlaikiusių studentų. „Esu kalbėjęs su lenkų matematiku, švietimiečiu Zbigniewu Marciniaku apie privalomo matematikos egzamino įvedimą Lenkijoje. Anot jo, galutinis argumentas, kuris įtikino politikus, kad toks egzaminas yra reikalingas, buvo visų universitetinių disciplinų atstovų vienareikšmis patvirtinimas, kad matematiniai pagrindai jų disciplinai yra būtini. Įdomu, kokios nuomonės šiuo klausimu vyrauja mūsų universitetuose.“
Žinoma, tęsė specialistas, galima ir abstrakčiau kalbėti. VBE – valstybinis brandos egzaminas. Tačiau, klausė pašnekovas, kaip mes suprantame brandą? „Ar geros matematinės žinios demonstruoja brandą? Žinoma. Tačiau ar egzaminas turi būti privalomas? Jei taip, tuomet tarytum sakome, kad jei nesupranti matematikos, esi nebrandus. Skamba skaudžiai. Matyt, kiekvienas sakinys „jei nesupranti X, esi nebrandus“ sukeltų daugybę pasipiktinimų bei būtų neteisingas daliai visuomenės.“
Visgi, apibendrino doktorantas, dėl privalomo lietuvių kalbos egzamino toks klausimas nekyla, tarytum mums visiems atrodo teisinga, jog jei nesupranti kalbos, esi nebrandus. „Bet vėlgi… Skamba keistai. Galbūt problema – žodis „branda“. Jei būtų ne VBE, o VŽE (valstybinis žinių egzaminas), tuomet galbūt būtų lengviau matyti matematikos egzaminą kaip privalomą.“

Jogintė Užusienytė, Evelina Joteikaitė (www.delfi.lt)
Nuotrauka DELFI / Kiril Čachovskij

Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai

2020 07 07 Socialines politikos reakcijos380 250

VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Matematikos ir informatikos fakulteto bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai pradeda įgyvendinti projektą ,,Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (Projekto finansavimo sutartis Nr. S-COV-20-17). Projektu siekiama išanalizuoti kaip Covid-19 iššaukta ekonominė krizė paveikė gyventojų užimtumo ir skurdo padėtį, kokiu mastu naujai įvestos socialinės apsaugos priemonės atitiko besikeičiančią padėtį bei koks jų ilgalaikis poveikis. Remiantis atlikta analize bei tarptautine patirtimi bus pateiktos rekomendacijos viešosios politikos veikėjams.

Projekto metu numatoma išanalizuoti Lietuvos ir tarptautinius dokumentus, siekiant įvertinti priimtas priemones krizės sukelto nedarbo ir skurdo mažinimui, išanalizuoti užsienio ekspertų vertinimus dėl taikomo krizės pasekmių paketo jų šalyse, įvertinti Lietuvos darbdavių ir profesinių sąjungų nuomonę dėl šalyje taikomo priemonių paketo, išnagrinėti esamus statistinius ir administracinius duomenis apie nedarbo ir skurdo situaciją, apklausti šalies gyventojus, kaip jie vertina krizės pasekmių švelninimo priemonių paketą.

Remiantis sukaupta informacija bus siekiama parengti alternatyvius scenarijus Lietuvai. Numatoma parengti rekomendacijas Lietuvai dėl COVID-19 krizės pasekmių švelninimo priemonių pateikiant pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, taip pat rekomenduojant kurias viešojo administravimo procedūras reikėtų tobulinti siekiant sklandesnio jų įgyvendinimo.

Projekto įgyvendinimui suburta didelę patirtį turinčių mokslininkų komanda iš ekonomikos, socialinės politikos, matematikos, viešojo administravimo sričių. Tai leis derinti šių mokslų taikomus tyrimo metodus bei kompleksiškai pagrįsti rekomendacijas.  

Projekto vadovas – prof. Romas Lazutka

Kiti projekto vykdytojai:
dr. Daiva Skučienė
dr. Rūta Brazienė
dr. Lina Šumskaitė
dr. Jekaterina Navickė
dr. Aldona Skučaitė
dokt. Vitalija Gabnytė
dokt. Nerijus Černiauskas
habil. dr. Arvydas Guogis

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos