Sidebar

Priėmimas į MIF magistrantūros studijas

2020 06 17 Magistras robotas350x292Primename, kad vyksta priėmimas į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) magistrantūros studijas.

Norinčius stoti į MIF magistrantūros studijų programas kviečiame registruotis per VU Informacinę sistemą.

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas ir pageidavimų prašymuose koregavimas vyksta iki liepos 7 d. 10 val.

Stojantieji į studijų programas, kuriose yra numatytas stojamasis egzaminas arba motyvacijos vertinimas, likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo, VU ISAS turi pateikti prašymą studijuoti ir užsiregistruoti į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą.

Svarbu! Jeigu motyvacijos vertinimo ar stojamojo egzamino data yra numatyta anksčiau negu gausite savo išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus – dalyvauti motyvacijos vertinime ar stojamajame egzamine galite. Svarbiausia, kad Lietuvoje įgytus reikalingus dokumentus pateiktumėte VU ISAS iki liepos 7 d. 10 val.

MIF siūlomų magistrantūros studijų stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo tvarkaraštis:

Programa

Data

Modeliavimas ir duomenų analizė (lietuvių/anglų k.)

Stojamasis egzaminas birželio 19 d. 13 val. vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

Finansų ir draudimo matematika  (lietuvių/anglų k.)

Stojamasis egzaminas birželio 19 d. 11 val. vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

Informatika (lietuvių/anglų k.)

Stojamasis egzaminas birželio 29 d. 10 val. vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k.)

Stojamasis egzaminas birželio 29 d. 13 val. vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Ne vėliau nei 24 val. iki motyvacinio pokalbio kandidatas privalo atsiųsti motyvacinę esė el. p. .

Matematika (lietuvių/anglų k.)

Stojamojo egzamino nėra.

Programų sistemos (lietuvių/anglų k.)

Stojamasis egzaminas birželio 29 d. 10 val. vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

 

Daugiau informacijos apie priėmimą į VU magistrantūros studijas rasite VU tinklalapyje.

Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas L. Telksnys: ateityje gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje

Dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Adolfas Laimutis Telksnys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Vilniaus universiteto profesorius, nuspėjo, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. Tuo metu visas medijas savyje talpinantys prietaisai, profesoriaus pavadinti „informeriais“, šiandien mums puikiai pažįstami išmaniųjų telefonų pavidalu. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, ateitis, anot profesoriaus, ne ką mažiau įdomi – po 50 metų gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje.

2020 06 15 Laimutis Telksnys380x250– Įvedus karantiną, staiga visa Lietuva atsidūrė online. Kokias stiprybes ir silpnybes, vertinant infrastruktūrą, atskleidė pandemija?

– Koronavirusas aiškiai parodė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį į plačiajuosčio ryšio plėtrą nukreiptos investicijos buvo savalaikės ir strateginės. Tiesa, pasipriešinimo neišvengta. Kai kurios tuometinės valdžios jėgos, pavyzdžiui, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Aurimas Matulis ar susisiekimo viceministras Valdemaras Šalauskas, įvairiais būdais netgi trukdė pradėti plačiajuosčio kompiuterių tinklo kūrimo darbus. Darbams trukdė ir Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuris, veikdamas sau įprastų technologinių sprendimų aplinkoje, stabdė naujoves. Darbų trukdymui buvo aktyviai pasitelkta spauda. Bet štai dabar klausimas, kam to reikėjo, tikriausiai nebekyla. Staiga visiems prireikus interneto, galime juo naudotis be didelių sutrikimų.

Lietuva ir visa Europos Sąjunga toliau skiria daug dėmesio plačiajuosčio ryšio plėtrai. 2015 m. Lietuvos plačiajuostis ryšys buvo pripažintas geriausiu socialinio ir ekonominio poveikio projektu Europos Sąjungoje. Planuojama, kad iki 2021 m. plačiajuostis ryšys taps prieinamu 96 proc. Lietuvos teritorijos.

– O kaip vertinate visos visuomenės pokyčius – ar popandeniminė visuomenė bus skaitmeniškai raštingesnė, negu buvo iki šiol?

– Teigiamai vertinu tai, kad pandemija staiga sujudino visą visuomenę. Pandemija, galima sakyti, tapo informacinių technologijų raštingumo stimuliatoriumi. Ne veltui kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Kuo blogiau, tuo geriau“.

– Prieš 50 metų esate gana tiksliai nuspėjęs, kokiomis technologijomis naudosimės šiandien. O žvelgiant iš šiandienos žiūros taško – kaip, jūsų manymu, pasaulis atrodys po 50 metų?

– Gyvensime žmonių ir robotų bendruomenėje. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenė sparčiai sensta. Senyvais žmonėmis nelabai kas nori rūpintis, jie lieka vieniši. Reaguojant į pasenusios visuomenės poreikius, bus pasitelkti robotai.  Žmonės su mašinomis (robotais humanoidais, išmaniaisiais daiktais, judančiomis transporto priemonėmis) bendraus, sąveikaus šnekėdami. Dirbs našiai, kūrybingai, patogiai, ilsėsis maloniai. Robotai patarnaus žmonėms, atliks pagalbinius darbus. Taigi galvojant apie ateitį, jau dabar reikia nukreipti visuomenės pastangas pasirengimui gyventi žmonių ir robotų bendruomenėje.

– Kaip galime pasirengti gyventi šioje robotų ir žmonių bendruomenėje?

– Nebepakanka jaunąją kartą mokyti kompiuterinio raštingumo. Dabar moksleivius reikia mokyti robotinio raštingumo. Neteigiu, kad robotika turėtų atsirasti mokyklose kaip naujas dalykas. Robotika verčiau turėtų būti integruota į visą mokymo procesą. Nereikia vaikų apkrauti: mokymo apimtis reikia išlaikyti tokias, kokios yra, tik mokymo procesą reikia transformuoti taip, kad pasenę dalykai trauktųsi, o aktualūs – plėstųsi. Kaip mes vaikystėje žaidėme smėlio dėžėje, dabar robotai įgalina vaikus žaisti informacinių technologijų dėžėje. Juk būtent šiandieniniai vaikai po kelių dešimtmečių bus aktyviausi robotų ir žmonių bendruomenės nariai.

– Ar ir kaip yra eksperimentuojama su robotais humanoidais mokyklose?

– Šiuo metu realiomis Lietuvos mokyklų sąlygomis bandome kelis prancūzų sukurtus ir japonų nupirktus robotus humanoidus NAO. Vienoje mokykloje, kurioje eksperimentuojame, mokytojai pasidalino įspūdžiu, kad robotais būtų galima spręsti dikcijos problemas. Vaikai pyksta, kai robotas jų nesupranta, bet jei vaikai įsisąmonintų, kad robotas juos supras tik jiems raiškiai ištarus, tikėtina, labiau stengtųsi. Vaikai juk labai mėgsta robotus, ir šį vaikų potraukį robotams reikia išnaudoti. Robotus galima būtų pritaikyti ir sugrįžusių emigrantų vaikų lietuvių kalbos žinioms atgaivinti. Bet kol kas tai tik idėjiniame lygmenyje.

Esame parengę siūlymą, kalbėję su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi dėl robotinio raštingumo diegimo mokyklose. Manome, kad reikėtų atrinkti kelias didžiųjų Lietuvos miestų ir provincijos mokyklas. Reikėtų paskelbti konkursą mokytojams, norintiems persikvalifikuoti į robotikos mokymą. Žinoma, robotai, palyginti su kompiuteriu, brangūs. Mūsų parinkti japoniški robotai kainuoja apie 7 000 Eur. Bet neabejoju, kad tokia investicija – strateginė, už kelių ar keliolikos metų tikrai duosianti rezultatą.

Japonai jau dabar robotus humanoidus priskiria strateginės reikšmės prekėms: kai kurių neparduoda. Taip pat du metus neleidžia publikuoti mokslinių robotikos tyrimų kitomis kalbomis, tik japonų.

– Ar robotai humanoidai galėtų mokyti vaikus? Kaip tai atrodytų – robotai humanoidai galėtų padėti mokytojams ar visai juos pakeisti?

– Tokių mokytojų, kurie moko kaip robotai, nereikia. Tokius mokytojus robotais galima lengvai pakeisti. Bet gerų mokytojų joks robotas nepakeis. Robotai jiems gali tik padėti.

Lygiai taip pat ir televizijos veidą, kuris tik perskaito orų prognozes, robotas lengvai gali pakeisti. Bet sinoptiko, kuris papasakoja analitiškai, robotas nepakeis.

– Robotizacijos kontekste daug kalbama apie kūrybinius įgūdžius. Teigiama, kad viskas, kas gali būti automatizuota, bus automatizuota, o žmogus, išsilaisvinęs nuo mechaninių darbų, dirbs kūrybinį darbą. Ar pritartumėte šiai minčiai?

– Rutininį darbą, reikalaujantį vienodai tiksliai ir greitai įdėti ar išimti detalę, darys robotai. Tokiuose darbuose žmogus net negali konkuruoti – robotas juk nepavargsta, nestreikuoja.

Kibernetikos tėvu vadinamas Norbertas Wieneris sakė: „Kompiuteris yra vertas tiek, kiek yra vertas jį naudojantis žmogus. Kompiuterį galima kvailai naudoti, bet galima ir labai protingai“. O protingam panaudojimui reikia kūrybingumo.

Kaip ugdyti kūrybingumą? Svarbu skatinti ne teisingai „iškalti“, o teisingai mąstyti. Pavyzdžiui, pasinaudodami robotais, klausiame vaikų, kaip iš taško A patekti į tašką B, jei juos skiria ežeras. Variantų yra ne vienas. Svarbiausia visapusiškai apgalvoti naudingumą ir sąnaudas, įvertinti, ar reikės kuro, ar mokėsime valdyti transporto priemonę, koks palankus metų sezonas ir pan. Tikiu, kad atviri klausimai labiau skatina mąstyti, negu uždari (testiniai) klausimai. Reikalaudami iš vaikų vieno vienintelio, taip ir ne kitaip suformuluoto atsakymo, verčiau ugdome antikūrybingumą.

– Kaip manote, ko Lietuvoje stinga, kad technologijos būtų diegiamos greičiau? Kaip paspartinti progresą?

– Galvoti reikia ne tik apie progresą, kaip apie tokį, bet apie tai, kaip priartinti technologijas prie kasdienio vartotojo. Kas iš to, kad sukūrėme vieną ar kitą įrankį, jei jis neptenkina vartotojo poreikių. Technologijos turi būti vieno paspaudimo, patogios ir aiškiai suprantamos. Užuot didinę biurokratinę naštą, technologijomis mažinkime ją.

Kaskart sprendžiant kasdienes problemas, reikia galvoti strategiškai, gebėti atmesti dezinformaciją, žiūrėti gerokai į priekį. Pavyzdžiui, nors galbūt dar neatrodo labai aktualu, tačiau jau dabar reikėtų spartinti 5G ryšio plėtrą. Po kelių metų, kai pradėsime naudoti savavaldžius automobilius, 5G, pasižymintis dideliu duomenų perdavimo greičiu, taps ypač svarbus. Visi gąsdinimai, neva 5G paveiks sveikatą, tik parodo, kad technologinės lenktynės intensyvėja, šalia kurių auga ir dezinformacijos kiekis. Tai ne kas kita, kaip melagienų šaudymas į smegenis. Melagienas gamina ištisos komandos. Sakoma, kad pats pigiausias šovinys yra elektroninis. Tuo ir naudojamasi.

„Agenda“ Rūta Jadzevičiūtė

Programų sistemų studento tyrimas: Mokymosi gerinimas integruojant virtualią realybę

VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai renkasi kursinių, bakalauro temas ir atlieka tyrimus. Vienas iš programų sistemų 4 kurso studentų – Andrej Kuznecov šiais metais rašė bakalaurinį darbą apie mokymosi gerinimą, integruojant virtualią realybę. Su juo kalbėjome apie šios temos aktualumą, atradimus bei programų sistemos studijas.

2020 06 12 Andrej380x2502Kodėl pasirinkote rašyti darbą šia tema?

Pasirinkau šią temą, nes mane suintrigavo galimas virtualiosios realybės įrangos ir sistemų pritaikymas ugdyme. Atrodė, jog ši sfera yra dar gana nauja ir turi didelį potencialą pakeisti arba papildyti įprastinį mokymosi procesą.

Kas labiausiai sužavėjo, nustebino rašant darbą?

Virtualiosios realybės mokymosi aplinkos jau šiomis dienomis yra daug kur plačiai naudojamos ir pritaikomos ir tampa neatsiejama kai kurių industrijų dalimi – greitai tobulėja tiek virtualiosios realybės įranga, tiek pačios VR sistemos. Šiuo metu naudojantis virtualiosios realybės aplikacijomis yra reikalingas galingas asmeninis kompiuteris (kitais atvejais – telefonas). Tačiau šie reikalavimai yra ženkliai mažinami su kiekviena naujos įrangos iteracija – naujos įrangos versijos išleidimu, pavyzdžiui, kalbant apie telefonus – naujo iPhone telefono (iteracija) kiekvienais metais.

Galima nuspėti, jog 2-3 metų laikotarpyje tam, kad būtų galima naudotis aukščiausio lygio virtualiosios realybės sistema, nebus reikalinga jokia papildoma įranga – užteks tik VR šalmo.

Kuo ši tema yra įdomi ir aktuali?

Mano manymu, ši tema yra aktuali, nes šiomis dienomis VR įrankis smarkiai populiarėja ir tampa vis labiau prieinamas naudotojams (mažėja jo kaina, didėja paklausa, pasiūla). Todėl kyla klausimas, kaip virtualią realybę galima pritaikyti ir kitose sferose, kur tai būtų prasminga. Viena iš tokių sferų yra mokymas, kur dažnai yra pritaikomos naujosios technologijos – projektoriai, kompiuteriai, virtualios mokymosi aplinkos, nuotolinis mokymasis ir pan.

Šiais laikais dauguma žmonių, ypač studentų, privalo išmokti didelį kiekį informacijos, todėl yra svarbu ieškoti ir įvertinti naujus būdus, kaip tas žinias galima veiksmingai įsisavinti. Vienas iš tokių būdų yra mokymosi aplinkos virtualios realybės pasauliuose naudojimas, kuris pagerina mokymosi patirtį ir aktyviai įtraukia vartotojus, padeda jiems išmokti bei atsiminti informaciją.

Ką pavyko atrasti, sužinoti?

Virtualiosios realybės įranga jau dabar yra plačiai pritaikoma tokiose srityse kaip aviacija, kariuomenė, medicina, švietimas, transportas ir kt. Šis pritaikymas gali būti įvairus. Vienas iš būdų – išbandyti tam tikrus veiksmus virtualioje realybėje prieš bandant juos atkartoti realybėje, tam, kad žmonės būtų susipažinę su pagrindiniais veiksmais ir reikalavimais. Tai yra aktualu medicinoje, pavyzdžiui, chirurgijoje, kur būsimieji daktarai atlieka operacijas virtualioje realybėje nerizikuodami žmonių sveikata arba kariuomenėje, kai kariai atlieka tam tikros strategijos įgyvendinimą virtualiame karo lauke.

Kitas pritaikymas yra kitokio pobūdžio – vietoj realių užduočių atlikimo virtualioje realybėje, naudotojai išmoksta ką nors tokiu būdu, kuris realybėje nėra įmanomas. Pavyzdžiui, naudotojai gali per vieną popietę aplankyti visus žymiausius pasaulio muziejus ir gražiausias žemynų vietas, pasinaudoję aplikacija „Google Expeditions“ arba modeliuoti, projektuoti bei jungti įvairias nanomolekules į sudėtingas struktūras aplikacijoje „Nanome“. Visos šios ir daugelis kitų technologijų jau dabar yra pritaikomos ir naudojamos visame pasaulyje.

Kaip manote, kam šis darbas gali būti naudingas?

Šis darbas gali būti naudingas visiems, kuriuos domina virtualiosios realybės įranga, jos panaudojimas ir galimybė kurti mokomojo tipo VR programų sistemą. Pats šiuo metu jau esu sukūręs virtualiosios realybės mokymosi aplinką, skirtą supažindinti naudotojus su algoritmų ir duomenų struktūrų rikiavimo algoritmais. Pirminiai sistemos vertintojų atsiliepimai yra teigiami ir nuteikia optimistiškai, motyvuoja aplikaciją tobulinti.

Kodėl pasirinkote programų sistemų studijas?

VU Programų sistemų studijas pasirinkau norėdamas gilintis į programavimo sritį ir mokytis pilno programų kūrimo proceso bei susipažinti su šios sferos profesionalais – dėstytojais. Studijas siūlyčiau rinktis tiems, kuriuos domina programavimas, informacinės technologijos ar kompiuterių mokslas. Išmokau daug su minėtomis temomis susijusios informacijos, kuri padėjo pradėti programuotojo karjerą ir suintrigavo mokytis toliau.

„Vinted“ dirbantis MIF alumnas: „Studijos VU ėjo koja kojon su profesine karjera“

Įmonėje „Vinted“ informacinio saugumo direktoriaus pareigas einantis Tomas Martinkėnas – Vilniaus universiteto (VU) alumnas, studijavęs ekonomiką, vėliau informatiką magistrantūroje Matematikos ir informatikos fakultete (MIF). Alumnas teigia, kad studijų pasirinkimas gali ne tik pagilinti žinias, bet ir suteikti darbo vietą nuolat kintančioje rinkoje, padėti atrasti naujų pomėgių ar veiklų.

2020 06 10 Tomas380x250Žinios iš studijų pritaikomos darbe

„Pirmiausia rinkausi studijų kryptį, o paskui – universitetą ir fakultetą. Turėjau išsikėlęs sau tikslą įgyti ekonomikos bakalauro ir informatikos magistro laipsnį. To tikslo kryptingai siekiau. Be kitų dėstytojų, studijuojant Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete paskaitas skaitė ir MIF dėstytojai. Jie dalijosi įspūdžiais ir mokomaisiais dalykais, tai patraukė mano dėmesį“, – apie studijų pasirinkimą pasakoja T. Martinkėnas.

Pasak VU alumno, prieš pasirenkant studijas reikia atlikti tam tikrus namų darbus: „Iš ne vieno studento girdėjau atsiliepimus apie aukštą MIF studijų kokybę, įdomius dėstytojus. Prieš stodamas atlikau savo „žvalgybą“ – spėjimai ir rekomendacijos pasitvirtino, todėl apsisprendimas buvo tiesus ir aiškus.“

VU alumnas sako, kad itin svarbus ir atmintyje išlikęs aspektas – dėstytojų kantrybė ir noras išmokyti ištroškusius greičio, specifikos, įdomybių studentus atsitraukti nuo mažiau vertingų uždavinių sprendimo ir priversti pamatyti dalykus plačiau, mąstyti kūrybiškai. Anot T. Martinkėno, dėstytojų profesionalumas ir platus tarpdalykinių žinių spektrasleidžia be vargo pasakoti apie smulkiausias technines detales, o kitą minutę kalbėti apie informacinių technologijų įmonės ir projektų valdymą.

„Studijos VU ėjo koja kojon su mano profesine karjera. Tai, ką aptardavome su dėstytojais vakare, galėdavau praktiškai pritaikyti kitą dieną darbe, o iškilusius iššūkius vėl aptarti su dėstytojais universitete. Kai kuriuos užrašus, pavyzdžiui, sistemų architektūros, projekto eskizus, procesų gebėjimo brandos vertinimo modelius, rizikų valdymo metodologiją, naudoju ir vis prisimenu iki šiol“, – sako jis.

Su universitetu palaiko ryšį ir po studijų

„Vinted“ yra didžiausia Europoje internetinė naudotų mados prekių prekybos platforma, siekianti įrodyti, kad naudotos prekės gali būti tokios pat geros kaip ir naujos, ir padedanti savo nariams prekiauti dėvėtais drabužiais ir aksesuarais tiesiogiai vieniems su kitais. Šiuo metu T. Martinkėnas „Vinted“ kuria saugumo komandą.

„Verslas plečiasi, taigi prisitraukia dar daugiau dėmesio iš piktavalių, siekiančių pakenkti kibernetinėmis atakomis. Be didelio srauto pokalbių su potencialiais kandidatais į dvi augančias komandas, taip pat kuriu įmonės saugumo strategiją, saugumo programą, o norėdamas prablaškyti mintis – grįžtu ir prie inžinerijos“, – pasakoja VU alumnas.

Pasak T. Martinkėno, moderniems sprendimams reikia gerų specialistų komandos: „Kadangi kuriame sprendimus, kuriems atitikmenų rinkoje nėra, reikia tikrai gerai pasukti galvą siekiant inovatyvių inžinerinių ir procedūrinių sprendimų. Ieškome geriausių specialistų rinkoje, siekiame juos išlaikyti ir sukurti aplinką nuolatiniam tobulėjimui.“

T. Martinkėnas kiek galėdamas įsitraukia į VU veiklą ir pasibaigus studijoms – ieško darbuotojų, dalyvauja renginiuose, palaiko ryšius ir su dėstytojais. Šiuo metu jis planuoja studijuoti doktorantūroje ir VU yra pirmasis sąraše.

„Tiek magistrantūros, tiek bakalauro studentams linkiu būti darbštiems ir sąžiningiems. Semkitės iš universiteto viską, ką galite – profesines žinias, dėstytojų patarimus, bendradarbiaukite ir t. t. Vilniaus universitetas tuo ir įdomus, kad jame galima atrasti įvairiausių veiklų ir užsiėmimų“, – sako VU alumnas.

Vilniaus universitetas gerina pozicijas pasauliniame „QS World University Rankings“ reitinge

Šiandien paskelbtame naujausiame pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge „QS World University Rankings 2021“ Vilniaus universitetas (VU) išlaiko lyderiaujančias pozicijas. Per 35 vietas pakilęs VU užima 423 vietą ir jau penktus metus iš eilės išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų.

2020 06 10 VU380x250Geriausiai VU įvertintas akademinės reputacijos srityje. Akademinė reputacija nustatoma pasitelkiant metines akademinių darbuotojų apklausas, kuriose prašoma įvardyti geriausias aukštojo mokslo institucijas pasaulyje. Be akademinės reputacijos, taip pat kilo studentų ir dėstytojų skaičiaus santykio padaliniuose ir užsienio dėstytojų dalies universitete rodiklis.

VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, stabiliai augantys rodikliai rodo, kad universitetas kryptingai siekia savo tikslų – tampa atvira, tarptautiška organizacija, o gerėjančios pozicijos sudaro prielaidas pritraukti talentus iš viso pasaulio.

„Nors universitetų reitingai negali būti savitiksliai, jie yra svarbūs vidiniam įsivertinimui, taip pat ir tarptautiniam patrauklumui. Lyginant su praėjusiais metais mūsų rezultatai gerėjo, priklausome pasaulio universitetų elitui. Gerėjantys rezultatai įrodo kryptingo ir nuoseklaus darbo svarbą, leidžia būti matomiems pozityvioje šviesoje ir pritraukti gabiausius Lietuvos bei užsienio talentus“, – teigia prof. R. Petrauskas.

Šio reitingo rezultatai sudaromi vertinant universitetus pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, mokslinių darbų citavimo rodiklį, studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių.

„QS World University Rankings“ yra didžiausias nepriklausomas pasaulinis universitetų reitingas, sudaromas kasmet nuo 2004 m. Per pastaruosius aštuonerius metus VU jame pakilo 178 pozicijomis.

Naujoji Vilniaus universiteto kampanija ugdys kritinį mąstymą

Startuoja nauja Vilniaus universiteto (VU) reklaminė kampanija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kritinio mąstymo ugdymui, raginama išlikti budriems ir ypač atsakingai vertinti bei tikrinti įvairiais informaciniais kanalais skleidžiamą informaciją.

2020 06 09 pingvinai380x250„Šių metų kampanija norime atkreipti moksleivių dėmesį į kritinio mąstymo svarbą. Pandemijos laikotarpiu jis tapo dar aktualesnis. Pasaulis ir Lietuva kasdien susiduria su didžiuliu tikslingos dezinformacijos ir klaidinančios informacijos srautu, tad jaučiame atsakomybę skleisti patikimas, mokslu grįstas žinias, kurios ne tik praturtintų, bet ir formuotų gebėjimą mąstyti kritiškai bei atskirti pelus nuo grūdų“, – apie kampanijos koncepciją pasakoja VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys.

Kampanijos metu VU dekonstruos populiarius mitus apie klimato kaitą, dirbtinį intelektą, genetiškai modifikuotus organizmus, vakcinas ir kitas globalias aktualijas, kurias supa gausybė klaidinančios informacijos.

„Moksleivius raginsime atpažinti melagienas, deepfake produktus, dekonstruosime populiarius mitus apie klimato kaitą, vakcinas, genetiškai modifikuotus organizmus, dirbtinį intelektą, 5G ryšį. Stengsimės suprantamai parodyti, kad esame išskirtinė ir ne veltui lyderiaujanti mokslo ir studijų institucija – ne tik suteikiame specialybės žinių, reikalingų darbo rinkoje, bet ir reikšmingai prisidedame prie visapusiško mūsų bendruomenės narių ugdymo, įgalinančio vėliau veikti didelio neapibrėžtumo sąlygomis, su kuriomis nuolat tenka susidurti“, – tvirtina E. Spūdys.

Įgyvendinant reklaminę kampaniją, skirtą skatinti moksleivius rinktis studijas VU, buvo sukurti trumpi vaizdo klipai. Juose rodomos absurdiškos, hiperbolizuotos situacijos, kai trys herojai, kritiškai nevertindami juos supančios informacinės aplinkos, priima dviprasmiškus sprendimus. Šiuose vaizdo klipuose pasitelkiant humorą siekiama atskleisti, kodėl svarbu neprarasti budrumo ir atsakingai vertinti mus pasiekiančią informaciją.

Vaizdo klipų pabaigoje žiūrovai kviečiami išspręsti trumpą, kas savaitę atsinaujinantį testą ir taip pasitikrinti savo gebėjimus atpažinti melagingas žinias, netikras antraštes, socialiniuose tinkluose sklindančias sąmokslo teorijas, deepfake produktus.

Sąmokslo teorijų apipintoms temoms daug dėmesio bus skiriama ir naujoje VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“. Tinklalaidės vedėjo žurnalisto Edvardo Kubiliaus kalbinami VU mokslininkai padės klausytojams suprasti, kuri informacija šiomis temomis yra pagrįsta mokslu, o kuri tėra pramanai.

Pirmąjį tinklalaidės epizodą bus galima išgirsti jau šį ketvirtadienį. Kitų „Mokslas be pamokslų“ epizodų klausytojai kviečiami klausyti kas antrą ketvirtadienį LRT mediatekoje ir VU „YouTube“ paskyroje.

Susipažinti su visa reklamine kampanija galima čia.

Ar buvo reikalingas karantinas?

Nuo pat griežtų suvaržymų ir karantino įvedimo pradžios mokslininkai bandė apskaičiuoti galimus SARS-CoV-2 viruso plitimo padarinius, lyginant su scenarijais, kai apribojimai nebūtų įvedami arba įvedami tik švelnūs jų variantai. Praėjus kiek laiko ir karantinui artėjant į pabaigą, jau galima įvertinti įvairių šalių priimtus sprendimus ir jų padarinius. Situaciją apžvelgia Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto absolventė Barbora Šnaraitė, prof. dr. Olga Štikonienė ir prof. Remigijus Leipus.

2020 06 05 face mask380x250Užsienio patirtys

Dar šių metų vasario pabaigoje Londono imperijos koledžo (Imperial College London) mokslininkų grupė, vadovaujama epidemiologo Neilo Fergusono, apskaičiavo galimus COVID-19 infekcijos padarinius Jungtinėje Karalystėje bei JAV ir perspėjo Didžiosios Britanijos vyriausybę, kad nesiėmus griežtų apsaugos ir apribojimų priemonių COVID-19 virusas šioje šalyje gali nusinešti 510 000 gyvybių, o infekuotų žmonių skaičius blogiausio scenarijaus atveju gali siekti 60 proc. populiacijos.

Išsamios lentelės, sudarytos visoms pasaulio šalims, padėjo susidaryti vaizdą, kaip galėtų pasikeisti valstybių demografinė situacija išsipildžius skirtingo griežtumo apribojimų scenarijams. Tai privertė Didžiosios Britanijos vyriausybę kovo viduryje įvesti daug griežtesnius socialinės distancijos apribojimus visiems, ne tik vyresniems kaip 70 metų, gyventojams ir kitus suvaržymus. Kovo 30-ąją mokslininkai paskelbė, kad įvesti suvaržymai turėtų sumažinti mirčių skaičių nuo 510 000 iki 20 000 (šiuo metu oficialiai skelbiama apie 40 000 mirčių nuo COVID-19 infekcijos Jungtinėje Karalystėje).

Įvairiausi viruso plitimo, modeliavimo, poveikio ir kiti aspektai nagrinėjami gausybėje mokslinių straipsnių. Be kitų klausimų, mokslininkai bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek įvairios nefarmacinės intervencijos priemonės (t. y. nemedicininės priemonės, kurios taikomos asmenims, visuomenei ir aplinkai) padėjo ir padeda sumažinti COVID-19 užsikrėtimų ir mirusiųjų skaičių.

Nefarmacinės intervencinės priemonės

Londono imperijos koledžo mokslininkų straipsnyje pateikiami 11 Europos valstybių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos) duomenys ir nefarmacinių intervencijos priemonių poveikis. Šis straipsnis pasirodė kovo 30 d., kai daugelis valstybių buvo ką tik įvedusios ir pradėjusios įgyvendinti griežtus karantino žingsnius. Darbe, naudojant Bajeso hierarchinį modelį, buvo bandyta sumodeliuoti, kokią įtaką nefarmacinės intervencijos galėjo turėti mirčių nuo viruso skaičiui.

Apskaičiuota, kad įvesti apribojimai padėjo išvengti apie 59 000 mirčių tose 11 valstybių (95 proc. patikimumo intervalas 21 000–120 000). Tarp jų Italijoje ir Ispanijoje iš viso išvengta atitinkamai 38 000 (13 000–84 000) ir 16 000 (5400–35 000) mirčių. Tuo tarpu valstybėse, kur epidemija nebuvo tiek pažengusi, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Danijoje, potencialiai išvengta atitinkamai tik 10 ir 69 mirčių.

Kaip teigia viena iš studijos autorių profesorė, statistikė ir epidemiologė Christl Donnelly, šis tyrimas aiškiai parodė tokių apribojimų kaip socialinės distancijos laikymasis ir kt. naudą. Šie apribojimai sumažino viruso plitimo galimybę ir susirgimo ar net mirties tikimybę.

Nemažai mokslininkų bandė išsamiai atsakyti, kurios nefarmacinės intervencijos priemonės buvo efektyviausios. Šalių apribojimų spektras apima: 1) mokymosi įstaigų uždarymą, 2) valstybių sienų uždarymą, 3) masinių susirinkimų draudimą, 4) žmonių būriavimosi draudimą, 5) renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymą, 6) judėjimo suvaržymą, 7) veiklos darbo vietose apribojimą. Ciuricho ir Bazelio mokslininkų atlikta 20 šalių statistinė analizė (remiamasi duomenimis iki 2020 m. balandžio 11 d.) parodė, kad didžiausią įtaką COVID-19 infekcijai turėjo renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymas, darbo vietų uždarymas buvo antras pagal efektyvumą, trečias – sienų uždarymas.

Prevencinių priemonių reikšmingumas

Įdomų tyrimą atliko Ilinojaus universiteto mokslininkai. Remdamiesi 9 valstybių (Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Singapūro, Vokietijos) duomenimis, jie ištyrė 6 priemones: kelionių suvaržymus, kaukių dėvėjimą, valstybių sienų uždarymą, socialinio atstumo laikymąsi, mokyklų uždarymą ir centralizuotą karantinavimą. Mokslininkai pritaikė populiarų SIR (imlūs–užsikrėtę–išgiję) modelį. Remdamiesi duomenimis iki balandžio 13 d., jie parodė, kad kelionių apribojimai ir socialinio atstumo laikymasis buvo statistiškai nereikšmingi (95 proc. reikšmingumo lygmuo). Be kitų įžvalgų, autoriai pažymėjo, kad „brangūs“ apribojimai, tokie kaip sienų uždarymas, gali būti efektyviai pakeisti kitais – pvz., mokyklų uždarymu, kaukių dėvėjimu, centralizuota karantinavimo sistema ir pan.

Šių metų gegužės mėnesį žurnalo „Nature“ publikacijoje buvo pristatyta išsami COVID-19 plitimo įvairiuose Kinijos regionuose analizė. Tarptautinė mokslininkų komanda sudarė kelionių tinklu paremtą SEIR (imlūs–paveikti–užsikrėtę–išgiję) modelį ir, remdamasi išmaniųjų telefonų duomenimis, analizavo žmonių judėjimo suvaržymo ir kitų apribojimų poveikį viruso plitimui.

Tyrimas atskleidė, kad neįvedus apribojimų atvejų skaičius Uhane galėjo išaugti 52, o kitose Kinijos provincijose – net 125 kartus. Įvedus karantiną trimis savaitėmis anksčiau (Uhane karantinas buvo paskelbtas 2020 m. sausio 23 d.) susirgimų galėjo sumažėti 66 proc., tuo tarpu tris savaites pavėlavus jų galėjo būti net 18 kartų daugiau. Be to, skaičiavimai parodė, kad ankstyvas atvejų aptikimas ir jų izoliacija net 5 kartus sumažino susirgimų skaičių, o socialinio atstumo užtikrinimas buvo ne toks reikšmingas, tačiau vis tiek sumažino galimus susirgimus maždaug 2,6 karto. Kelionių apribojimai turėjo dar mažesnę įtaką, tačiau padėjo išvengti viruso išplitimo į kitus Kinijos regionus. Straipsnio autoriai pabrėžė, kad siekiant geriausio ilgalaikio rezultato efektyviausias būdas yra kelių intervencijos priemonių derinimas.

Gauti rezultatai nėra ir negali būti labai tikslūs: dažniausiai patikimumo intervalai yra platūs, priemonės tarpusavyje susijusios ir vienos iš jų laikymasis gali lemti kurią nors kitą, jų efektyvumas gali priklausyti nuo karantino fazės, kiekvienos valstybės gyventojų amžiaus struktūros ir daugybės kitų veiksnių. Šie rezultatai yra tik keli iš šimtų kasdien pasirodančių pirminėse straipsnių versijose (preprint) ir žurnaluose (net ir specializuotuose COVID-19 skirtuose žurnaluose). Tačiau, tikėtina, kiekvienas toks tyrimas padės vyriausybėms geriau suprasti šio viruso plitimo eigą ir pasirinkti efektyviausius veiksmus, stabdančius epidemiją.

 

 

Programų sistemų studentas Aidas: apie studijas ir neuroninius tinklus

Trečiame kurse VU Matematikos ir informatikos fakulteto programų sistemų studentas Aidas Šaltis pasirinko rašyti darbą apie transporto priemonių mokesčių nustatymą, pasitelkiant neuroninius tinklus. Kaip jis įvardijo, viena iš priežasčių, kodėl neuroniniai tinklai jį sudomino – praktinis šios temos pritaikymas.

2020 06 02 code380x250„Dar trečiam kurse pasirinkau mokytis apie neuroninius tinklus. Ši sritis sukėlė daug minčių ir idėjų, kurias, maniau galėčiau pritaikyti ir praktiškai. Dėl itin plataus pritaikomumo nusprendžiau sukurti neuroninį tinklą ir jį panaudoti atpažįstant transporto priemones. Kadangi Lietuvoje yra taikomi kelių mokesčiai – tokia sistema naudinga“, – sako studentas.

Rašant darbą jį sužavėjo šaltinių gausa, kuriuose rašoma apie neuroninius tinklus. Taip pat rašant darbą kilo dar daugiau minčių, kur galima būtų panaudoti šiuos tinklus – buityje, darbe ar kuriant kitas sistemas.

„Ši tema įdomi tuo, kad ją galime pritaikyti praktikoje. Tokia sistema padėtų sutaupyti žmogiškuosius išteklius ir kokybiškai identifikuoti transporto priemonę, sumokėti už kelius Lietuvoje. Nusprendžiau ketvirtame kurse tęsti kursinį darbą, nes mačiau, ką gali patobulinti, išanalizuoti ir sukurti dar tobulesnį modelį“, – sako Aidas.

Studentas pasirinko programų sistemų studijas, nes tai – perspektyvios ir informatyvios studijos. Taip pat Aidas konsultavosi ir su jau baigusiais šią programą studentais – jie savo rekomendacijomis tik dar labiau paskatino pradėti studijas šioje programoje.

„Šios studijos išties kėlė nemažai iššūkių. Atsiskaitymų gausa neleido atsipalaiduoti, tad studijoms reikia skirti tikrai daug savo asmeninio laiko. Išmokau programavimo principus,  gilinausi į IT architektūros sprendimus ir projektų valdymo procesus“.

Linkime Aidui sėkmės ginantis bakalauro darbą!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos