Sidebar

VU MIF kviečia įmones teikti praktikos pasiūlymus

2020 12 28 praktika600x399

VU Matematikos ir informatikos fakultetas kviečia įmones teikti praktikos pasiūlymus studentams, kuriems praktika vyksta pavasario semestre.

MIF studijų prodekanas Vytautas Stepas sako, kad bendradarbiavimas su įmonėmis ypač svarbus studentams. „Bendradarbiavimas su įmonėmis suteikia galimybę MIF bei jo studentams geriau susipažinti su realiomis problemomis, jas spręsti, neatsilikti nuo aktualijų. Universitete įgytos žinios pritaikomos praktiškai, o tai padeda geriau jas įsisavinti bei apčiuopti gaunamą rezultatą“.

Praktikos pasiūlymai pavasario semestre

Studijų programos pavadinimas

Praktikos laikotarpis*

Praktikos trukmė*

Bioinformatika (I pakopa, 4 kursas)

Finansų ir draudimo matematika (I pakopa, 4 kursas)

Informatika (I pakopa, 4 kursas)

Matematika ir matematikos taikymai (I pakopa, 4 kursas)

Statistika (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-22

11 savaičių po 36 valandas per savaitę

Ekonometrija (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-15

10 savaičių po 40 valandų per savaitę

Programų sistemos (I pakopa, 4 kursas)

Nuo 2021-02-04 iki 2021-04-15

10 savaičių po 36 valandas per savaitę


*Praktikos laikotarpio keitimas galimas tik išskirtiniais atvejais. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į MIF praktikų koordinatorių

Praktikos pasiūlymus kviečiame teikti Praktikos IS iki 2021 m. sausio 18 d.

Svarbi informacija

  • Būtina sistemoje užregistruoti asmenis, kurie bus skiriami praktikos vadovais, kad studentai juos galėtų įtraukti į savo sutartis.

Kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu arba tel. (8 5) 219 3055.

 

Dekanas sveikina MIF bendruomenę su šventėmis

2020 12 23 Sveikiname600x600

Mieli VU Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenės nariai,

šiuo ypatingu laikotarpiu visai mūsų bendruomenei linkiu susitelkimo – būkime namuose, saugokime save bei savo artimuosius.

Labai laukiame į auditorijas sugrįžtančių studentų ir dėstytojų. Tikiuosi, kad jau saugiai galėsime susimatyti rudens semestro metu.

Tegul ateinantys 2021-ieji metai Jums visiems būna turtingi prasmingais darbais ir reikšmingais pasiekimais.

Gražių ir jaukių jums švenčių!

 

Dekanas
Paulius Drungilas

MIF geriausias dėstytojas – lekt. Irmantas Radavičius: „Savo darbe matau prasmę“

2020 12 23 Radavicius

Geriausiu 2020 m. MIF dėstytoju išrinktas lekt. Irmantas Radavičius. Sveikiname!

Trumpas interviu su geriausiu MIF dėstytoju – apie dėstymą, dėstytojo kelią bei geriausią paskaitą.

Kaip manote, kokia jūsų nuomone turi būti gera paskaita?

Aš nemanau, kad paskaita yra itin geras mokymosi būdas, bet jei reikėtų vertinti, tai gera paskaita yra tokia, iš kurios gali kažką išsinešti – kuo daugiau ir geriau išsineši, tuo ji geresnė.

Klausytojai skirtingi, tad būtina sąlyga yra dėstytojui kalbėti ne sau, bet tiems, kurie susirinko klausytis.

Kodėl pasirinkote dėstytojo kelią?

Dėstyti pradėjau atlikinėdamas praktiką universitete, tad, galima sakyti, kad ne aš pasirinkau, bet kelias pasirinko mane.

Esu labai dėkingas prof. habil. dr. Mindaugui Blozneliui už įkvėpimą, dr. Vladui Tumasoniui už galimybes, ir daugybei kitų žmonių, įskaitant studentus, be kurių indėlio nebūčiau, kur esu.

Savo darbe matau prasmę, o šalia tobulėjantys žmonės įkvepia ir mane patį stengtis būti geresniu.

Kaip suderinate dėstytojo ir mokslininko darbą?

Šiuo metu prioritetą teikiu darbui su studentais, nes jaučiu papildomą atsakomybę už man patikėtus žmones, tiek prieš juos pačius, tiek prieš savo mokytojus, o taip pat ir prieš fakultetą, universitetą, bei apskritai visą visuomenę, kurią tie jauni žmonės mokosi ateityje kurti.

Laisvo laiko neturiu, todėl, mokslinės veiklos šiomis dienomis lieka tiek, kiek jos vyksta kartu su studentais, juos mokant, vadovaujant baigiamiesiems darbams, kartu rašant straipsnius – smagu, kai kažkas pavyksta.

Kaip manote, kokius būdo bruožus turi turėti geriausias dėstytojas?

Manau, jog dėstytojui tapti vis geresniu padeda ne bruožai, o noras ir pastangos mokytis. Kaip ir dalykinių žinių, dėstymo išmokstama, o gerumą lemia ne bruožai, bet pasirinkti metodai ir patirtis. Žmonių būna labai įvairių, gerų dėstytojų su įvairiais bruožais irgi. Na, o jei pats nori ir stengiesi mokytis, gali bandyti to noro įkvėpti ir kitiems.

Ko palinkėtumėte studentams?

Linkiu sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės), o greta jos – stiprybės bei empatijos. Norėtųsi, kad šiuo metu suprastume ir pagal galimybes padėtume vieni kitiems, ir visų pirma tiems, kam supratimo ir pagalbos reikia labiausiai.

Prof. Antanui Laurinčikui skirta Rektoriaus mokslo premija

2020 12 23 Laurincikas

Viliaus Stakėno nuotrauka

Gruodžio 22 d. iškilmingame VU bendruomenės renginyje už svarius mokslo pasiekimus 2020 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas prof. Antanas Laurinčikas.

Antanas Laurinčikas per 2020 metus publikavo 14 straipsnių mokslo žurnaluose, esančiuose
Clarivate Analytics“ duomenų bazėje. Devyni straipsniai publikuoti mokslo žurnaluose, patenkančiuose į Q1 arba Q2 kvartiles.

Per 2020 m. prof. Antanas Laurinčikas nagrinėjo bene svarbiausią modernios funkcijų teorijos problemą – analizinių funkcijų artinius. Šiam tikslui buvo pasitelkti analizinės skaičių teorijos objektai – dzeta funkcijos.

Prof. Antanas Laurinčikas šiuo metu vadovauja 5 doktorantams. Taip pat Antanas Laurinčikas – nuolatinis tarptautinių konferencijų kviestinis pranešėjas.

Šiuo metu Antanas Laurinčikas vadovauja projektui „Approximation with Dzeta Function and Algebraic Numbers“ (No 09.3.3 – LMT –K-712-01-0037).

Profesorius dirba penkių mokslinių žurnalų redkolegijose, reguliariai recenzuoja straipsnius bent dešimčiai mokslinių žurnalų.

Sveikiname!

Kasmetiniame konkurse „Bebras“ – informatinio ugdymo svarba ir diegiama sąžiningumo kultūra

Pasaulyje didėja informatikos inžinierių, informacinių technologijų specialistų, kurie geba kurti modernias, inovatyvias kompiuterių programas ir teikti intelektines paslaugas, poreikis. Didelis uždavinys tenka ir ugdymui: jau pradinukus reikia mokyti inžinerinio, loginio, algoritminio, analitinio, procesinio mąstymo. Todėl to siekiantys konkurso „Bebras“ organizatoriai – Vilniaus universiteto (VU) entuziastų komanda džiaugiasi, kad prieš 17 metų Lietuvoje VU profesorės Valentinos Dagienės iniciatyva įsteigtas konkursas greitai tapo tarptautinis ir suvienijo mokyklos, universiteto ir verslo atstovus.

2020 12 22 Vaiku universitetas380x250Nuotoliniame konkurse dalyvių netrūko

„Bebro“ konkurso tikslas – atskleisti mokiniams ir mokytojams informatikos mokslo subtilybes, patraukti mokinių dėmesį, supažindinti su pagrindinėmis informatikos ir informacinių technologijų sąvokomis, jų platesniu kontekstu – konceptais, motyvuoti gilintis į modernius informatikos ir inžinerijos sprendimų priėmimo metodus.

Šiemet konkursas vyko nuotoliniu būdu, jame dalyvavo 32 107 mokiniai. Gausiausioje 5–6 klasių grupėje laimėtojais tapo ir 1 vietą užėmė Kauno jėzuitų gimnazijos (Luka Jakučionytė), Vilniaus Jėzuitų gimnazijos (Kristupas Čiurlionis) ir progimnazijos „Magis“ (Trojus Bartkevičius, Anris Tynčenko) moksleiviai.

„Džiaugiamės, kad vis daugėja pradinių klasių dalyvių, vadinasi, ir pradinių klasių mokytojai yra kompiuteriškai raštingi. Šiais metais kiek sumažėjo pradinukų dalyvių, greičiausiai dėl nuotolinio mokymo – jau ir taip mokiniai daug laiko praleidžia prie kompiuterių“, – pasakoja prof. V. Dagienė.

Šių metų konkurso ypatybė – apdovanotos 32 gausiausiai dalyvavusios  mokyklos, iš kurių daugiau nei pusė jų mokinių dalyvavo informatikos ir informatinio mąstymo konkurse „Bebras“.

Mokyklos buvo suskirstytos į penkias grupes pagal mokinių skaičių. Laimėtojomis grupėse tapo šios mokyklos: grupėje iki 100 mokinių – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla, nuo 100 iki 200 mokinių – vaikų meninė studija „Diemedis“, nuo 200 iki 400 mokinių – Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla, nuo 400 iki 600 mokinių – Kauno r. Raudondvario gimnazija, daugiau kaip 600 mokinių – Jurbarko Naujamiesčio progimnazija.

Didelė motyvacija ir sąžiningumo kultūros diegimas

„Bebro“ konkurso uždavinius kuria visos jį rengiančios šalys drauge – šitaip sujungiamos skirtingos mokslininkų mokyklos, derinami siekiai, formuojama ateities informatikos plėtros vizija. VU profesorė V. Dagienė pabrėžia, kad organizuojant konkursą kiekvienais metais vis labiau skatinama sąžiningumo kultūra.

„Informuojame ir mokytojus, ir mokinius, kad visus uždavinius spręstų savarankiškai, laikydamiesi sąžiningumo taisyklių. Per 17 metų jau nemažai pasiekėme. Siekiame, kad kiekvienas mokinys suprastų taisykles, laikytųsi susitarimų, kad savarankiškai mąstytų“, – pasakoja prof. V. Dagienė

Konkurso dalyvius motyvuoja ir „Bebro“ rėmėjų – VU, VšĮ „Turing School“, UAB „Blue Solutions“, UAB „Baltų lankų vadovėliai“, AB „Swedbank“, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Nordzucker Business Services“, „Visma Lietuva“, UAB „Biznio mašinų kompanija“ kartu su VšĮ „Edukacijos forumas“, UAB „Šviesa“, UAB „Mokslo technologijos“, Kauno technologijos universiteto – prizai.

Papildomai UAB „Education & Business Technologies“ ir UAB „Biznio mašinų kompanija“ apdovanos visas mokyklas: gimnazijoms skirs „SMART Notebook“ programinės įrangos licenciją, o kitos mokyklos gaus po porą edukacinių „Scottie Go!“ žaidimų.

Prie tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ kasmet prisijungia vis nauji partneriai – šiuo metu vadinamajame „Bebro“ tinkle jau yra 67 šalys. Konkurso metu naudojamasi VU Informacinių technologijų paslaugų centro serverių ištekliais.

Po karantino dėstytojus ir studentus pasitiks atsinaujinusios auditorijos

2020 12 18 103N380x250Karantino laikotarpiu fakultete darbai nesustoja – Naugarduko g. ir Didlaukio g. įrengtos naujos slankiojančių lentų sistemos. Po karantino studentus ir dėstytojus pasitiks atsinaujinusios 101, 102, 103 auditorijos Naugarduko g. bei 103 auditorija Didlaukio g.

„Visas universitetas dirba nuotoliniu būdu ir visi pasiilgome gyvo kontakto su studentais. Dar turėsime palaukti, kol galėsime grįžti į auditorijas.

Auditorijose dar rudens pradžioje buvo atnaujinta multimedija, o dabar Naugarduko g. 101, 102 ir 103 aud. bei Didlaukio g. 103 aud. įrengtos slankiojančių lentų sistemos“, – sako VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė Jurgita Markevičiūtė ir IT prodekanas Povilas Treigys.

2020 12 18 101N380x250Naujų slankiojančių lentų įrengimas svarbus ir dėstytojams, ir studentams. Ši sistema leis dėstytojui reguliuoti rašymo aukštį. Taip pat slankiojančių lentų sistema garantuoja ir didesnį rašymo paviršių – tai leis ilgiau palikti užrašytą informaciją studentams.

Fakultetas atsinaujina ir laukia į auditorijas sugrįžtančių studentų bei dėstytojų!

VU mokslininkai nustatė, kaip ateinančius metus žmonės keis vartojimo įpročius

2020 12 16 Ekspertai

Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistai kartu su kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy pastarąjį pusmetį tyrė, kaip COVID-19 pandemijos sukeltas stresas veiks gyventojų vartojimo sprendimus, įpročius ir kokią įtaką tai darys Lietuvos ekonomikai. Tyrėjai nustatė, kad lietuviai po pandemijos savo vartojimo įpročius linkę keisti kryptingai ir tai priklauso ne tik nuo demografinių veiksnių, bet ir nuo psichologinių.

Stresas turėjo įtakos vartojimo įpročiams?

VU mokslininkai per pirmąją COVID-19 krizę pradėtu tyrimu siekė išsiaiškinti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveikė gyventojų vartojimo sprendimus ir kokią įtaką tai turėjo Lietuvos ekonomikai. Mokslininkai nustatė, kad pirmoji koronaviruso krizė Lietuvoje sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keitė savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lėmė vienų verslo sektorių nuosmukį, o kitų – pakilimą.

„Tai nereiškia, kad visi vienodai keitė savo įprastas vartojimo strategijas, tačiau vartojimo elgesyje krizės metu tarp skirtingų grupių atsirado tam tikrų dėsningumų, nes streso metu žmonės praranda kontrolę bei saugumo jausmą ir norėdami juos susigrąžinti elgiasi gana tendencingai. Pavyzdžiui, išnagrinėjus keturias respondentų kategorijas, pasitelkus mašininį mokymąsi suskirstytas pagal jų vartojimo tendencijas, streso lygį ir demografinius duomenis, paaiškėjo, kad tiek daugiau kaip 2 tūkst. per mėnesį uždirbantis verslininkas, tiek statistinis pensininkas gali panašiai nerimauti dėl pandemijos ir taip pat kruopščiai planuoti vartojimą ar jį mažinti, nes galbūt jo verslams tuo metu sekasi prasčiau“, – tikina mokslininkė.

Ketina vartoti mažiau

Atliekant tyrimą, kuriuo buvo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos ateinančius 12 mėnesių ir kaip tai veiks ekonomiką, buvo nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi galimi epidemiologinės ir ekonominės padėties scenarijai. Paklausta, kaip šie dalykai susiję su šalies ekonomika, mokslininkė sako, kad ekonomika ir yra sprendimų priėmimas, todėl jos situacija šalyje priklauso nuo to, kokius sprendimus – pirkti ar nepirkti, kurias prekes ar paslaugas pirkti – priima žmonės. O patį sprendimų vartoti priėmimą lemia pandemijos metu patirtas stresas ir skirtingų scenarijų aplinkybės.

Buvo sudaryti trys hipotetiniai scenarijai (viruso pasitraukimo, besitęsiančios pandemijos su sąlyginai stabilia ekonomika ir besitęsiančios pandemijos su silpstančia ekonomika), kurie turi tikimybę išsipildyti artimoje ateityje. Vienu realistiškiausių scenarijų tyrime buvo įvardytas kaip tik dabar išsipildęs „besitęsiančios pandemijos“ scenarijus, kuris suponavo, kad šalyje bus rimta epidemiologinė situacija, tačiau ekonomika išliks gana stabili dėl ES finansavimo ir kitos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui.

„Pagal minėtą respondentų klasifikaciją viena gyventojų kategorija, sudaranti 16 proc. apklaustųjų, teigė pirmojo ir antrojo scenarijaus atveju nekeisianti vartojimo įpročių, bet atsitikus blogiausiam mažinsianti vartojimą. Antroji kategorija (19 proc.) tiriamųjų  nepriklausomai nuo epidemiologinės ir ekonominės situacijos šalyje vartos panašiai kaip ir prieš tai. Tačiau dauguma (39 proc.) laikėsi radikaliai priešingos pozicijos ir sakė vartosiantys mažiau, kad ir kas nutiktų. Dalis žmonių, daugiausia jauni ir išsilavinę, planuoja daugiau vartoti internetu“, – rezultatus pristato G. Melnik-Leroy.

2020 12 16 vartojimas

Daugiau žmonių ketina pirkti automobilius

Pasak jos, vertinant tyrimo duomenis demografiniu požiūriu, pasitvirtino tam tikros tikėtinos hipotezės: „Pandemijos metu labiausiai sunerimę ir mažiau vartoti linkę būtent tie asmenys, kurie finansiškai jaučiasi nestabiliai arba gauna mažas pajamas (iki 500 eurų) – studentai, pensininkai, bedarbiai.“ Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad tarp susirūpinusių yra ne tik finansinių sunkumų turinčių, bet ir daugiau kaip 2000 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių. O toje vartotojų grupėje, kurioje žmonės jautėsi saugūs, nejautė nerimo ir kaltės pirkdami nebūtiniausias prekes, mažai planavo, buvo daugiau dirbančiųjų visu etatu, uždirbančių vidutinį ir didesnį atlyginimą, turinčių magistro ar aukštesnį išsilavinimo laipsnį.

Kita mokslininkų tyrimo metu padaryta išvada – kad vieni verslo sektoriai nukentėjo ir toliau kentės labiau, kiti mažiau – atrodo akivaizdi. Tačiau, anot pašnekovės, penkių mokslininkų komanda pabandė išsiaiškinti, kas kai kurių verslų laukia po pandemijos.

„Remdamiesi ilgalaikiais statistiniais vartojimo ir ketinimo vartoti duomenimis, bandėme prognozuoti, kaip lietuviai vartos trijuose sektoriuose: didelių pirkinių (kuriai priskiriami baldai, buitinė technika ir pan.), automobilių ir nekilnojamojo turto“, – sako mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad pirmojo scenarijaus atveju žmonės didesnius pirkinius pirks panašiai kaip praėjusiais metais. Antrojo scenarijaus atveju pirkimai sumažės ketvirčiu, o trečio scenarijaus atveju beveik pusiau. Automobilių pardavimai epidemijos pradžioje krito, po to staigiai atsigavo. Blogiausio scenarijaus atveju ketinama pirkti kaip pernai, antro scenarijaus atveju 1,5 karto daugiau nei pernai ir utopinio pirmojo scenarijaus atveju dukart daugiau nei pernai. „Šis ryškus gyventojų noras įsigyti automobilį siejamas su pandemijos sukeltais suvaržymais, noru vengti viešojo transporto ir padidėjusiu turizmu šalies viduje. Apklausa taip pat atskleidė didelį gyventojų norą įsigyti nekilnojamojo turto, kuris jau atsispindi pastaraisiais mėnesiais pakilusioje NT pardavimų statistikoje.“

Krizės metu emocinių veiksnių reikšmė didėja

Akivaizdu, kad kol kas pagrindinė sprendimų dėl galimų ekonominių nuostolių priėmimo ir jų matavimo priemonė Lietuvoje yra statistiniai duomenys. Todėl informatikai, remdamiesi vartojimo bei vartotojų pasitikėjimo parametrais ir ilgalaikiais Statistikos departamento renkamais duomenimis, sudarė matematinius modelius, kurių tikslas – prognozuoti, kaip žmonės vartos skirtingų scenarijų atvejais. „Į tyrimą stengiamės įtraukti kuo daugiau veiksnių, kurie galėtų šioje neįprastoje situacijoje padėti kuo tiksliau sudaryti ateities prognozes. Todėl remiamės ne tik jau esamais ekonominiais, statistiniais praėjusių krizių duomenimis, bet ir eksperimentų metu gautais psichologiniais duomenimis, kurie padėjo vartojimo prognozę po pirmosios pandemijos padaryti dar tikslesnę“, – tvirtina G. Melnik-Leroy.

2020 12 16 Gerda Ana Melnik

Gerda Ana Melnik-Leroy. E. Kurausko nuotr.

Jos teigimu, emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. Be to, marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus. „Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius“, – svarsto mokslininkė.

Nepakankamai rimtai vertino viruso grėsmę

Kontroliuojamojo eksperimento metu buvo tiriami 1200 Lietuvos miestų gyventojų, turinčių perkamąją galią. Tiriamieji ne tik buvo klausiami, ar ketina ką nors pirkti artimiausiu metu, bet ir buvo aiškinamasi, koks jų psichologinis asmenybės tipas, ar jų žodžiai ir veiksmai paprastai sutampa, ar ne, ar juos paveikė ir kaip paveikė koronaviruso krizė, koks jų požiūris į Covid-19 pandemiją.

Pasitvirtino tyrėjų kelta hipotezė, kad vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo socialinio žmonių statuso, o ir nuo jų jausenos. Įdomesnių faktų atskleidė subjektyvioji psichologinio tyrimo dalis, kurioje buvo aiškinamasi žmonių požiūris į pandeminę situaciją ir iš to kylančias grėsmes.

„Labiausiai nustebino tai, kad trečdalis apklaustųjų teigė, jog pandemijos nėra. Nors didžioji dalis žmonių ekonominę grėsmę vertino kaip gana didelę (5,8 balo iš 10), tačiau epidemiologinę – viruso grėsmę vertino kaip kur kas mažesnę (4,6 balo iš 10). Viruso egzistavimu daugiausia abejojo vyresni kaip 35 metų ir mažiau išsilavinę žmonės, o mažiau – jauni žmonės (iki 35 metų)“, – stebėjosi tyrėja.

Labiausiai pasitiki mokslininkų teikiama informacija

Iš tyrimo metu gautų duomenų ir sukurtų prognostinių modelių paaiškėjo vartotojų emocinė būsena, subjektyvus pandeminės situacijos vertinimas, kuris iš dalies lemia mažesnį vartojimą atskiruose verslo sektoriuose. Gautų duomenų pagrindu mokslininkai parengė ir teiks ekonomines rekomendacijas verslui ir psichologines bei komunikacijos rekomendacijas valdžios institucijoms. Tai, tikimasi, padės priimti geriausius strateginius sprendimus dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir situacijos valdymo.

Rekomendacijos yra glaudžiai susijusios su tyrimo metu identifikuotomis pasitikėjimo valdžios veiksmais ir informavimo problemomis, kurios tiesiogiai veikia žmonių psichologinę būseną, didina baimės jausmą.

„Paaiškėjo, kad pusė apklaustųjų labai neigiamai vertino valdžios pandemijos valdymo veiksmus, 80 proc. žmonių sakė nepasitikintys valdžios teikiama informacija apie virusą, o daugiausia yra pasitikima mokslininkais, medikais ir Statistikos departamento duomenimis. Vis dėlto žmonėms krizės metu yra svarbu iš mokslininkų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos gauti daugiau objektyvios, raminančios ir faktinės informacijos, mažiau veikiančios emociškai neigiamai“, – teigia mokslininkė.

 
 

VU gerina pozicijas dalykiniame šalies universitetų reitinge

Septintą kartą žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose dalykiniuose reitinguose Vilniaus universitetas (VU) išlaiko lyderio pozicijas. Dalykiniame bakalauro ir vientisųjų studijų reitinge VU pirmas yra 30, o magistrantūros – net 35 vertintose studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 2 bakalauro ir 1 magistrantūros studijų kryptyje.

2020 11 18 VU380x250Bakalauro ir vientisosiose studijose VU pirmauja genetikos, biologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, visuomenės sveikatos, taikomosios matematikos, statistikos, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, teisės, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, finansų, pedagogikos, filosofijos, istorijos, archeologijos, regiono studijų, kultūros studijų, lingvistikos, filologijos, vertimų, farmacijos kryptyse.

VU pirmauja ir beveik pusėje visų vertintų magistrantūros studijų krypčių: 35 iš vertintų 78. Magistrantūros studijose VU geriausias biologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, genetikos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, medicinos technologijos, matematikos, statistikos, informatikos, programų sistemų, informacijos sistemų, fizikos, chemijos, geologijos, gamtinės geografijos, politikos mokslų, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, komunikacijos, žurnalistikos, ekonomikos, finansų, rinkodaros, žmonių išteklių vadybos, edukologijos, filologijos, istorijos, archeologijos, regionų studijų, paveldo studijų, lengvistikos, filosofijos, vertimų kryptyse.

Žurnalas „Reitingai“ vertindamas bakalauro studijų kryptis ir sudarydamas 2020 m. aukštųjų mokyklų reitingą rėmėsi apklausos rezultatais. Iš viso buvo apklausti 2202 darbdaviai, jų buvo prašoma įvertinti alumnų parengimą ir darbo kokybę. Į vertinimą taip pat įtraukti absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai, bendras 2020 m. priimtų studentų skaičius ir jų balo vidurkis, 2020 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, 2020 m. priimtų pirmakursių žemiausias balas, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) studijų krypties įvertinimas. Šiais metais vertinant bakalaurų rengimą buvo įtrauktas naujas parametras – studentų nubyrėjimo rodiklis (studijas nutraukusių studentų pokytis 2018–2020 m.).

Vertinant antrosios pakopos rengimą buvo analizuojama darbdavių nuomonė apie alumnus, absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai, 2016 m. ir 2017 m. universitetų moksliškumas, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Šiais metais vertinant magistrantų rengimą kaip ir bakalaurų atveju buvo įtrauktas studentų nubyrėjimo rodiklis. Šalia taip pat pateikiami SKVC atlikti kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimai.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos