Sidebar

Konferencija „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“

2019 10 04 Daugiaskalis modeliavimas380x2502019 m. spalio 7 - 11 d. Vilniuje  vyksta tarptautinė matematikų konferencija „Daugiaskalis modeliavimas skysčių mechanikoje ir skysčių sąveikoje su kitomis struktūromis“ (“Multiscale Modeling in Fluid Mechanics and Fluid-Structure Interaction”), kurioje savo moksliniais rezultatais bei įžvalgomis dalinsis iškilūs savo srities mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Amerikos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Portugalijos, Rumunijos. 

Konferencijos tematika daugiausiai susijusi su matematinių modelių taikymais biomedicinoje (hemodinamikoje).

Tarp kviestinių pranešėjų yra vieni geriausių pasaulyje kraujotakos modeliavimo ir skaitinių metodų specialistai: prof. Alfio Quarteroni (Šveicarija), prof. Adelia Sequeira (Portugalija) bei diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis ekspertai: prof. Sir John Ball (Jungtinė Karalystė), prof. Giovanni Paolo Galdi (JAV). Taip pat kviestinį pranešimą skaitys kardiochirurgas prof. Audrius Adietis (Lietuva).

Konferenciją organizuoja 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos finansuojamo projekto „Klampaus tekėjimo sudėtingos geometrijos srityse daugiaskaliai modeliai“ („Multiscale Modeling for Viscous Flows in Domains with Complex Geometry”, vadovas prof. K. Pileckas) VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai.

Plačiau apie konferenciją.

2019 10 04 Kuriame Lietuvos ateiti255x101

 

 

 

 

MIF vyko matematikos olimpiados ir matematinės varžybos LDK garbei

2019 10 04 LDK olimp 2 380x250Rugsėjo 28-29 d. Matematikos ir informatikos fakultete vyko kasmetinė komandinė matematikos olimpiada, jaunųjų matematikų olimpiada ir matematinės varžybos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) garbei.

Nuo 1986 m. Lietuvos komandinė mokinių matematikos olimpiada prof. Jono Kubiliaus taurei laimėti rengiama kiekvienų metų rudenį. Joje dalyvauja vyresnių klasių mokinių komandos, atstovaujančios Lietuvos miestams, rajonams ar gimnazijoms. Komandą sudaro 5 mokiniai. Penki žmonės sprendžia 20 uždavinių per 4 valandas. Remiantis konkurso rezultatais, geriausiai pasirodžiusių komandų nariai dalyvauja atrankoje į tarptautinį „Baltijos kelio“ matematikos konkursą.

Dalyvauti pagrindiniame konkurse tradiciškai yra visada kviečiami tie miestai bei rajonai, kurių atstovams pasiseka laimėti prizines vietas pavasarį vykstančioje Lietuvos individualiojoje matematikos olimpiadoje. Organizatoriai savo nuožiūra gali kviesti dalyvauti ir atskiras stipresnių mokyklų bei gimnazijų komandas. 

Šiais metais Lietuvos komandinėje mokinių olimpiadoje pirmą vietą užėmė Vilniaus Licėjaus komanda. KTU gimnazija užėmė antrą vietą, Vilniaus jėzuitų gimnazijos komanda – trečią vietą.

Nuo 1999 m. organizuojama ir jaunesnių klasių matematikos olimpiada, šiuo metu vykstanti dviem grupėmis – viena skirta 5-6 klasėms, o kita – 7-8 klasėms. 5-6 klasių nugalėtoju tapo Ignas Masevičius, 7-8 klasių – Paulius Aleknavičius.

Rugsėjo 29 d. vyko matematinės varžybos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) garbei. Jose dalyvavo Lietuvos komandinėje olimpiadoje geriausiai pasirodžiusių komandų deleguoti nariai bei tradiciškai į olimpiadą atvykstantys mokiniai iš Baltarusijos. Pirmosios tokios varžybos surengtos 2009 m. Varžybos – individualios, sąlygos pateikiamos anglų kalba.

2019 m. rugsėjo 29 d. vykusios olimpiados nugalėtoju tapo Ernestas Ramanauskas (Vilniaus licėjus, mokytojas B. Budvytis). Atstovauti Lietuvai „Baltijos kelio“ olimpiadoje, šiemet vyksiančioje Ščecine (Lenkija) lapkričio 15-19 dienomis, kviečiami šie geriausiai LDK olimpiadoje pasirodę mokiniai: Ernestas Ramanauskas, Dominykas Marma, Aleksandras Melnik, Matas Urbonas, Mantas Bakšys.  

Sveikiname nugalėtojus!

Pirmo kurso studentė laimėjo „Kūrybingumo mokyklos“ stipendiją

2019 10 01 A Sareikaite380x250Augustina Šareikaitė – MIF informacinių sistemų inžinerijos pirmo kurso studentė. Dar būdama dvyliktokė, birželio mėnesį vykusiuose apdovanojimuose, už atliktas užduotis „Kūrybingumo mokyklos“ metu, laimėjo stipendiją.

„Kūrybingumo mokykla“ – interaktyvi edukacinė platforma, kurios įkūrėjai, lektoriai Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius kviečia į mokyklines disciplinas pažvelgti pro kūrybingumo prizmę. „Išbandyti save „Kūrybingumo mokykloje“ nusprendžiau, nes prieš porą metų dalyvavau VU FsF prof. Kristupo Saboliaus paskaitose ,,Vaizduotės laboratorijos". Jose taip susižavėjau kūrybingumu ir vaizduotės galia, kad dar du metus draugams pasakojau apie išgirstus konceptus ir idėjas. Todėl pamačius, kad panašia tema organizuojamas konkursas moksleiviams, o jo vienas iš kūrėjų yra pats K. Sabolius, iškart puoliau registruotis“, – pasakoja Augustina.

Projektas kvietė atrasti kūrybiškumą ne tik lietuvių kalboje, bet ir matematikoje, informatikoje, chemijoje. Užduotys – labai įvairios ir nekasdieniškos. „Vienose reikėjo aprašyti savo rytą be A raidės ar sugalvoti, kaip turėtų atrodyti tylos „remiksas“, kitose prireikė pavaizduoti begalybės sąvoką vienoje, o visą Lietuvos istoriją – trijose nuotraukose“, – dalinasi savo patirtimi studentė.

„Kūrybingumo mokykla“ Augustinai praplėtė vaizduotės ribas ir suteikė daugiau spontaniškumo. „Jaučiu, kad po projekto nebijau kvailų idėjų ir spontaniškumo. Buvo labai įdomu skaityti dėstytojų pateiktą medžiagą apie kūrybingumą įvairiose gyvenimo srityse, spręsti užduotis ir stebėti, kiek toli gali pasiekti mano pačios vaizduotė“.

Baigusi mokyklą mergina pasirinko informacinių sistemų inžinerijos studijas Vilniaus universitete. Viena iš priežasčių lėmusi tokį pasirinkimą – noras pažinti ir suprasti kaip prie informacinių technologijų prisideda žmonės ir išbandyti tai pačiai. „Pasirinkau Informacinių sistemų inžinerijos studijas, nes noriu ne tik pažinti informacines technologijas, bet ir suprasti, kaip prie to prisideda žmonės, kokie informaciniai procesai yra naudojami rinkoje ir kaip galiu visą sistemą sukurti ar patobulinti pati. Šios programos planas atrodė įdomiausias iš visų siūlomų IT srities studijų programų dėl plataus dėstomų dalykų spektro, dabartyje naudojamų technologijų kūrimo ir ugdomų kompetencijų, kurios vertingos ne tik karjeroje, bet ir realiame gyvenime“, – teigia Augustina.

Kaip informatika siejasi su kūrybingumu? „Informatikoje be kūrybingumo būtų sunku. Kasdien besikeičiančiame IT sektoriuje labai svarbu išlikti originaliam, pasiūlyti rinkai naujus, netradicinius ir efektyvius sprendimus. Programuotojo darbas – nesibaigiantis kūrybinis procesas. Kiekviena programa ir kodo eilutė yra unikali. O nestandartiniai problemų sprendimo būdai neretai gali optimizuoti sistemą, padėti taupyti resursus ir greičiau pasiekti užsibrėžtą rezultatą“.

Matematinės idėjos ištraukė žmoniją iš olų į civilizaciją

2019 09 30 Matematines idejos380x250

Matematika yra mokslų motina, viena svarbiausių žmonijos civilizacijos kultūros dalių. Naujos matematinės idėjos padeda gilinti suvokimą apie pasaulį ir tobulėti įveikiant gamtos, buities ir visuomenės keliamus iššūkius. Be matematikos iki šiol gyventume olose kaip pirmykščiai žmonės. Šiame straipsnyje pateikiamos kelios matematinės idėjos, leidusios žmonijai žengti platų žingsnį pirmyn ir šių dienų matematikos pasaulyje užimančios itin reikšmingą vietą.

Duobutės smėlyje

Daugelis esame įpratę mūsų naudojamą dešimtainę skaitmenų sistemą vadinti arabiškais skaitmenimis. Patys arabai juos vadina indiškais skaitmenimis, nes jie kilo iš Indijos tarp I ir IV a. Bet kadangi indai perdavė šią skaičiavimo sistemą Arabijos tautoms, o jos perdavė europiečiams, šis netikslumas tęsiasi iki pat šių dienų.

Svarbus veiksnys indiškiems skaitmenims įsigalint pasaulyje buvo tas, kad tai draugiškesnė vartotojui sistema nei, tarkime, romėniškoji. Jei norėtume užrašyti du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis,  indiškais skaitmenimis tai bus tik keturi simboliai (2888). Taikant romėniškus skaitmenis prireiks net 14 simbolių (MMDCCCLXXXVIII)! Sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmai indiškai atliekami taip pat kur kas lengviau. Kiekvienas antrokas jums stulpeliu prie 2888 pridės 2888. Romėniškai tai nėra taip elementaru, veiksmo atlikimas reikalauja daugiau laiko ir įgudimo.

Arabų šalys, garsėjančios savo pirkliais ir prekyba, sparčiai perėmė indiškus skaičius kaip ekonomiką skatinantį veiksnį. Europoje šiai skaitmenų sistemai įsigalėti prireikė gerokai daugiau laiko. Ji kilo iš Rytų religijų atstovų, o Katalikų bažnyčia, turėjusi ypač daug įtakos Europoje, įtariai žiūrėjo į viską, kas ateidavo iš „netikėlių“ kraštų. Tik pasibaigus viduramžiams, kai bažnyčia prarado didžiąją dalį savo galios, šie skaitmenys galutinai pakeitė romėniškuosius.

Indiškoji skaitmenų sistema yra pirmoji sistema pasaulyje su nulio simboliu, kuris žymi kiekio nebuvimą. Čaturbhudžos (Chaturbhuj) šventykloje Indijoje yra iškaltas seniausias mums žinomas nulio atvaizdas. Pats simbolis kildinamas iš ant smėlio akmenėliais atliekamų skaičiavimų. Skaičiuojant akmenėliai žymėdavo kokį nors kiekį, o juos nuėmus ant smėlio paviršiaus likdavo apskriti pėdsakai, kurie ir įkvėpę nulio vaizdavimą.

Begalinės problemos

Vienas įstabiausių žmogaus intelekto gebėjimų – kurti objektus, kurie peržengia Visatos, laiko ir erdvės ribas. Begalybė yra vienas iš tokių objektų. Su begalybės sąvoka mūsų protai susiduria labai ankstyvame amžiuje. Prisiminkime vaikiškus ginčus:

– Aš turiu šimtą draugų.

– Aš tūkstantį.

– O aš milijoną.

– O aš... milijonų milijoną.

– O aš!.. milijonų milijonų milijonų...

Tokios varžybos baigdavosi tik tada, kai viena iš pusių pavargdavo, bet abu ginčo dalyviai suvokdavo, kad nė vienas negali šio ginčo laimėti, juk skaičiai niekada nesibaigia.

Įtempti žmonijos santykiai su begalybe šiais vaikiškais žaidimais tik prasideda. Ilgą laiką didelę problemą Europos mąstytojams kėlė žmogaus proto atrandamų begalybių suderinamumas su visagalio Dievo vaizdiniu. Jie pastebėjo, kad nors ir kokį didelį skaičių sugalvosime, prie jo pridėję vienetą gausime dar didesnį skaičių. Vadinasi, skaičiai negali turėti ribų ir neįmanoma jų visų žinoti. Bet jeigu Dievas – visagalis, tai jis turi sugebėti suskaičiuoti visus skaičius, nes antraip jis bus ribotas ir egzistuos kažkas už, o gal net virš Dievo. Šią viduramžių teologijos dilemą puikiai apibendrina taip ir neatsakytas žymusis klausimas: „Kiek angelų Visagalis gali sutalpinti ant adatos smaigalio?“

Begalybių pasaulis šiuolaikinėje matematikoje yra kupinas keisčiausių paradoksų ir rebusų. Surikiuokime natūraliuosius skaičius, kuriais skaičiuojame daiktus (1, 2, 3, 4, 5...). Gausime dailią begalinę eilutę skaičių:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12...

Padauginkime kiekvieną skaičių šioje eilutėje iš 2. Gausime naują begalinę eilutę lyginių skaičių:

2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22, 24...

Pirmojoje ir antrojoje eilutėse skaičių yra po tiek pat, nes antroji eilutė yra ta pati pirmoji, tik padauginta iš 2. Turime dvi skaičių eilutes, kuriose yra vienodas begalinis skaičius elementų. Paradoksas – begalybėje natūraliųjų skaičių yra tokio pat dydžio lyginių skaičių begalybė. Kitaip pasakius – lyginių skaičių yra tiek pat, kiek ir visų natūraliųjų skaičių.

Visą MIF doktorantų Aido Medžiūno ir Vytenio Šumsko straipsnį „Spectrum“ žurnale galite perskaityti čia.

Naujas žurnalo „Spectrum“ numeris čia.

Susipažinkite: VU MIF futbolo komanda

2019 09 27 Futbolas600x387

MIF futbolo komandos idėja – suvienyti VU MIF alumnus, esamus studentus ir dėstytojus. Dabartinė komanda pradėjo formuotis 2014 m., kai į komandos gretas įstojo Nedas Suokas ir tapo komandos kapitonu-treneriu. Nuo tada susikūrė komandos branduolys, kuriame yra ne tik komandos draugai, bet ir geriausi draugai už aikštės ribų. 2017 m. Nedas Suokas perleido kapitono raištį Ignui Kunickui. 2018 m. po septyniolikos metų pertraukos, Rektoriaus taurės futbolo auksas atiteko MIF futbolo komandai.

Pasiekimai Rektoriaus Taurėje:

2014/15 m. - 5 vieta

2015/16 m. - 4 vieta

2016/17 m. - 2 vieta

2017/18 m - 3 vieta

2018/19 m. - 1 vieta

Vėliau komanda nusprendė dalyvauti ir Mini futbolo lygos rengiamame turnyre. Šiai minčiai visi pritarė vienbalsiai, taigi liko gauti Matematikos ir informatikos fakulteto pritarimą. Komandai papasakojus savo planus MIF fakulteto Dekanui P. Drungilui, jis šiai minčiai pritarė nedvejojęs, todėl VU MIF futbolo komanda dėkoja už suteiktą šansą.

VU MIF futbolo komanda kviečia visus, kurie yra lankę arba šiuo metu aktyviai žaidžia futbolą, prisijungti prie jauno ir energingo kolektyvo!

Dėl patekimo į komandą galite susisiekti su Ignu Kunicku, tel. nr. +37061135306.

Susipažinti su visa komanda ar sekti komandos rezultatus galima čia.

Varžybų aprašymus, nuotraukas ir kitą informaciją galima rasti čia.

MIF dėstytojai teniso turnyre „Profesorių taurė“ užėmė 1 ir 3 vietas

2019 09 26 Teniso turnyras380x25025-ajame Lietuvos teniso turnyre „Profesorių taurė“ dalyvavo Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai prof. Gediminas Stepanauskas ir prof. Gintautas Dzemyda. Gediminas Stepanauskas, buvęs ilgametis MIF dekanas, senjorų grupėje užėmė pirmąją vietą ir iškovojo profesorių taurę. Gintautas Dzemyda, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto direktorius, senjorų grupėje užėmė trečią vietą ir pelnė profesorių taurės apdovanojimą.

Turnyras vyko liepos mėnesį. Keletą savaičių Lietuvos aukštųjų mokyklų profesoriai žaidė tarpusavyje aikštynuose Vilniuje ir Kaune. Dalyviai buvo padalinti į tris grupes – iki 60 metų, senjorus 60+ ir moteris. Turnyro baigiamieji susitikimai ir uždarymas vyko Kaune „Ąžuolyno sveikatingumo centre“.

Erasmus+ programa – vienas geriausių gyvenimo sprendimų

2019 09 23 Thira Santorini700x320

Kiekvienas studentas gali išbandyti Erasmus+ mobilumo programos teikiamus privalumus. Iš studijų Atėnų ekonomikos ir verslo universitete grįžusi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos studentė Laura dalinasi savo patirtimi.

Kodėl pasirinkai studijas Atėnų ekonomikos ir verslo universitete?

Žinojau, kad tikrai nenoriu vykti į artimą Lietuvai šalį, tikrai ne į Latviją, Estiją, Lenkiją ar dar kur nors aplink. Norėjosi pokyčių. Norėjosi saulės, jūros, kalnų, lėtesnio gyvenimo tempo. Todėl mano sąraše atsidūrė visos pietų šalys. Nusprendžiau, kad naujos užsienio kalbos taip greit neišmoksiu, todėl naršiau visų tuo etapu mano sąraše atsidūrusių universitetų internetiniuose puslapiuose ir domėjausi, ką jie siūlo Erasmus+ studentams. Po tokių paieškų atsirinkau dvi šalis/du universitetus, kuriuose nereikėjo mokėti vietinės kalbos tam, kad galėtum studijuoti – Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas ir Portugalijoje esantis Lisabonos Nova universitetas. Sesė su Erasmus+ programa buvo išvykusi į Portugaliją. Tuo metu, kai aš ieškojau vietos, kur pasirinkti studijas, į Lisabonos Nova universitetą buvo siūlomos kelios vietos, o į Atėnus tik viena. Nustebinau pati save pagalvodama, kad jei jau noriu pokyčių, tai ir keliausiu į Graikiją viena. Taip mano prioritetuose pirmoje vietoje atsidūrė Atėnų ekonomikos ir verslo universitetas.

Atėnai – koks tai miestas?

Nemeluosiu, atvykus iš karto patyriau mini šoką. Nustebino gatvėse miegantys benamiai, netvarkingos gatvės, nemalonus kvapas.. Taip pat pirmą savaitę vykome į kelionę su kitais Erasmus+ studentais, ir čia labai nustebau... Vykome į kalnus, kur buvo virš 2 metrų sniego. Sniegas?? Graikija?? Taip pat nustebino žmonės. Vietiniai visi labai paslaugūs ir malonūs žmonės, tiek studentai, tiek praeiviai, kurie yra visada nusiteikę pagelbėti.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų universitete?

Universitetas yra išsidėstęs per kelis pastatus. Naujausiame jautiesi lyg kitame pasaulyje, viskas nauja ir modernu. Dėstytojai draugiški ir kantrūs – turėdavo daug kantrybės, viską nuosekliai aiškinti kelis kartus. Gaila, kad paskaitos nevykdavo su vietiniais studentais, o atskirai tik Erasmus+ studentams. Man pritrūko bendravimo su vietiniais studentais, norėjosi pasisemti daugiau patirties iš jų. Labiausiai nustebinęs dalykas, kai ėjau pristatinėti prezentacijos apie Lietuvą pas graikus į paskaitą. Nors angliškai man sklandžiai kalbėti iš pradžių nebuvo labai lengva, o ypač, prieš auditoriją, tačiau po prezentacijos graikai dar priėjo pasišnekėti, pagyrė, kad buvo įdomu, klausinėjo apie mane ir apie Lietuvą. Taip pat vienas dėstytojas sugalvojo, kad reikia studentus užsieniečius šiek tiek pamokyti graikų kultūros. Pasakė, kad darome 15 min. pertrauką ir susirenkame visi tęsti paskaitos. Prabėgo 15 min., o dėstytojo dar nėra. Prabėgo dar 15 min… jo dar nėra.. Dar kelios minutės.. Ir pagaliau pasirodo dėstytojas su kavos puodeliu ir klausia: nustebote?? Nutariau jus pamokyti šiek tiek graikų kultūros – mes niekur neskubame! Iš tikrųjų, Graikijoje niekas niekur neskuba ir vėlavimas – įprastas dalykas.

Ar patobulinai savo užsienio kalbos įgūdžius?

Iš pradžių šnekėti visą laiką angliškai buvo sunku, tekdavo pagalvoti, darydavau klaidas. Man buvo sunku, nes išvažiavau viena ir vieninteliai, su kuriais šnekėjau lietuviškai buvo giminės ir draugai, su kuriais susiskambindavome. Tačiau neilgai trukus įvyko ,,lūžis‘‘ po kurio man vis rečiau reikėdavo pagalvoti prieš norint kažką pasakyti angliškai. Taip pat susipažinau su keliais lietuviais, atvykusiais su Erasmus+ programa, todėl juokiausi, kad pradėjau daugiau bendrauti ir šnekėti lietuviškai, tai ir proporcingai anglų kalbos įgūdžiai pagerėjo.

Ką galėtum patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo, gyvenamosios vietos, transporto, maisto ir pan.?

Dėl biudžeto – planuoti, planuoti, planuoti. Kadangi stipendija yra išmokama 80 proc. iš pradžių ir 20 proc. jau grįžus, pinigai gali labai greitai išsileisti ir net nepastebėsite kur... Geriausias variantas, pasiteisinęs man – susiplanuoti ir iš karto atsidėti, kiek išleisite nuomai, kasdieniam vartojimui kiekvieną mėnesį. Toliau, gyvenamoji vieta. Tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti. Liūdna, bet tiesa ta, kad šiais laikais negali viskuo aklai pasitikėti. Jei universitetas, į kurį planuojama išvykti, turi bendrabučius – viskas puiku. Tačiau jei ne, ir tenka ieškoti, kur gyventi pačiam, patarčiau pasiklausti jau buvusių toje šalyje studentų, kaip ir kur jie gyveno. Galbūt net rekomenduos vieną ar kitą vietą, kur galėtumėte apsistoti. Dėl transporto, bent jau Atėnuose, bėdų nekilo, gyvenau labai arti universiteto, todėl kasdien juo naudotis neteko. Dėl maisto, grikių mėgėjai, jei vyksite į pietus – įsimeskite kelis pakelius grikių! Jų ten nėra.. Mane gelbėjo lenkų parduotuvės, kurios vienintelės turėjo grikių! J

Ar rekomenduotum išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Tikrai taip! Iš Erasmus+ niekada negrįžti toks, koks buvai prieš išvykstant. Mane Erasmus+ programa pakeitė į gerąją pusę. Tapau daug atviresnė naujiems dalykams ir drąsesnė. Pamačiau, kokiu ritmu gyvena pietiečiai, kaip mokosi, kaip elgiasi tam tikrose situacijose. Tikrai dar kartą ryžčiausi studijoms užsienyje. Studijos užsienyje suteikė galimybę susipažinti su daug nuostabių žmonių, su kuriais palaikome ryšį. Aš šiuos mainus vertinu kaip vieną geriausių gyvenimo, o jums linkiu sėkmės visuose gyvenimo nuotykiuose, kuriuos pasirinksite!

Vilniaus universitetas kviečia dėstytojus, alumnus ir studentus tapti mentoriais

2019 09 19 VUMENTORIUS642x410

Jau antrus metus vykstančios VU mentorystės veiklos koordinatoriai kviečia VU dėstytojus, alumnus ir studentus tapti mentoriais.

Mentorystės tikslas – visapusiškai ugdyti studentų bendrąsias kompetencijas, išmanumą, pagerinti jų akademinius ir asmeninius pasiekimus, padėti perimti mentoriaus sukauptą patirtį ir gauti vertingų patarimų planuojant profesinę ateitį. Iniciatyva naudinga ir mentoriams. Studentui mentorius tampa patarėju, konsultantu, galinčiu nukreipti teisinga linkme, o mentoriui tai puiki galimybė pažinti naująją studentų kartą, jų poreikius ir pasaulėžiūrą, užmegzti tiesioginį kontaktą su gabiais jaunais žmonėmis, iš kurių galima išugdyti puikius ateities lyderius ar būsimus savo srities specialistus.

„Dalijantis patirtimi kuriama tai, kas yra daugiau nei žinios – kolegiškumas, bendrumo jausmas, kuris didina studentų pasitikėjimą tiek savimi, tiek universitetu, skatina atrasti mažiau ištyrinėtas tarpdisciplinines erdves“, – sako mentorystės veiklos koordinatorė Inga Dundulytė.

Veikloje dalyvaujantys mentoriai teigia, kad juos dalyvauti skatina mentoriaus prigimtis, noras augti, tobulėti, bendradarbiauti, padėti, noras dalytis naudinga gyvenimiška patirtimi ir išmintimi. VU mentoriais kasmet tampa vis daugiau talentingų ir gerbiamų akademinės ir verslo bendruomenės atstovų.

VU studentui suteikiama galimybė pasirinkti mentorių pagal individualius poreikius. Kiekvienos krypties mentoriaus funkcijos yra skirtingos, todėl skiriasi bendravimo tikslai ir pobūdis:

  • Mentorius dėstytojas padės ugdyti bendrąsias studento kompetencijas, rekomenduos su studijomis susijusių problemų sprendimo būdus, atvers platesnes galimybes universitete, padės studentui dalyvauti mokslinėje ar tiriamojoje universiteto veikloje.
  • Mentorius alumnas padės studentui karjeros planavimo ir asmeninio tobulėjimo klausimais, sieks padėti optimizuoti edukacinę patirtį ir rasti tinkamą karjeros kryptį.
  • Mentorius studentas padės pagilinti tam tikro studijų dalyko žinias, pagerinti akademinius įgūdžius (atlikti rašto darbus, rengti ir pristatyti prezentacijas, analizuoti duomenis).

Mentorių registracija vyksta nuo 2019 m. rugsėjo 9 iki spalio 14 d. Užsiregistravusiems mentoriams spalio 15 d. numatomas mentorystės pradžios renginys ir dalyvių mokymai.

Dėl informacijos apie VU mentorystę kviečiame kreiptis į veiklos koordinatorę Ingą Dundulytę el. paštu , tel. (8 5) 236 6010.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku