Fakulteto naujienos

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. Fiziniai mokslai išlieka stipriausiai vertinama VU mokslo kryptimi, į reitingą įtrauktos ir naujos studijų sritys.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).

Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje. Fizinių mokslų srityje į pasaulinio reitingo 251–300 vietą pateko fizikos ir astronomijos kryptis, šią aukštą poziciją išlaikanti jau trečius metus iš eilės.

Į dalykinį 2020 m. reitingą pirmą kartą pateko cheminės inžinerijos kryptis, kuri užima 351–400 vietą, ir matematikos kryptis, užimanti 451–500 vietą.

Gyvybės mokslų ir medicinos srityje pagerėjo medicinos studijų rezultatai – 401–450 vieta (2019 m. – 451–500). 401–450 vietą taip pat užima ir fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos kryptis.

Biologijos mokslai bei verslo ir vadybos studijų kryptis pateko į 451–500 vietą. Kompiuterių mokslo ir informacinių sistemų studijų kryptis yra tarp 501–550 geriausių pasaulyje.

Kaip ir kasmet, pagal h indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai vertinama fizikos ir astronomijos kryptis (74,7 taško iš 100), taip pat fiziniai mokslai (73,9 taško). Nedaug atsilieka apskaitos ir finansų kryptis (69,2 taško), medicina (66,4 taško) ir biologijos mokslai (67,2 taško).

Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.

Praėjusių metų pabaigoje savo darbą pradėjusios naujos sudėties Vilniaus universiteto (VU) Tarybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė jaučiasi nuo pat pradžių aktyviai įsitraukusi į universiteto gyvenimą. Tarybos atsakomybei tekę naujojo rektoriaus rinkimai, o iki jų – susitikimai su kandidatais ir bendruomene leido gana greitai pajusti pulsą ir vyraujančias nuotaikas. Profesinė patirtis ir įprotis atsakingai ruoštis kiekvienai patikėtai veiklai padėjo išsigryninti pagrindines nuostatas – tai pasitikėjimas, bendradarbiavimas, skaidrumas.

VU Tarybos pirmininke išrinkta dr. E. Radzevičienė – moderniųjų biotechnologijų bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorė, MITA biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių ekspertų tarybos narė. Ji yra studijavusi ir dirbusi trijuose universitetuose trijose valstybėse: VU, Maskvos M. Lomonosovo universitete ir Niujorko valstybiniame universitete. Visas šis laikotarpis, kaip pati prisimena, buvo labai intensyvus mokslinio darbo požiūriu ir padėjo pagrindus suvokti, kas yra universitetas.

Kokį Tarybos ir savo, kaip pirmininkės, vaidmenį matote šiandienos VU?

Visų pirma, reiktų priminti patiems sau, kas yra VU Taryba. Jos vaidmenį matau ieškodama analogijos didelių organizacijų struktūrose ir VU Statuto 37 straipsnyje – tai priežiūros organas, kuris atsako už pagrindinių strateginių krypčių ir įsipareigojimų bendruomenei bei visuomenei vykdymą. Čia išskirčiau tris pagrindines kryptis. Pirmiausia – turime užtikrinti aukštos kokybės mokslą. Antra, universitetas turi ugdyti visapusiškai išsilavinusias asmenybes, potencialius lyderius ir taip užtikrinti visuomenės pažangą. Trečia kryptis – universiteto, kaip ekspertų bendruomenės, misija. VU turi būti ekspertine institucija, kuri teikia kompetentingą nuomonę kontroversiškomis temomis tiek fizinių mokslų srityse, tiek įvairiais socialinės tikrovės klausimais.

Taryba nėra operatyvinio kasdienio valdymo organas, jos ne ta paskirtis ir ji tam neturi resursų. Tačiau Taryba jokiu būdu nėra tik pasyvi jai teikiamų dokumentų tvirtintoja – Statuto 38 straipsnis aiškiai implikuoja, kad Taryba turi iniciatyvos teisę savo kompetencijos srityje. Statute yra įtvirtinta trijų valdymo organų (Tarybos, Senato ir rektoriaus) vienovė bei tarpusavio atsakomybė, kuri, mano nuomone, užtikrina valdžios pusiausvyrą ir yra labai svarbi siekiant organizacijos veiklos skaidrumo, autonomijos, tyrimų bei minties laisvės.

Bet gyvenimas visuomet yra įvairesnis, nei galima aprašyti teisinių dokumentų straipsniais, todėl mes savo darbu nuolatos kuriame tam tikras praktikas, kurios teisines formuluotes užpildo konkrečiu turiniu.

Taigi vienas pagrindinių tikslų, kuriuos aš kėliau sau, kai sutikau kandidatuoti į VU Tarybos pirmininkės poziciją – konstruktyvus dialogas tarp visų trijų VU valdymo šakų, dalykiškas ir korektiškas bendradarbiavimas siekiant sukurti kuo daugiau naudos VU bendruomenei ir visuomenei.

Būtent pasitikėjimas, konstruktyvus bendradarbiavimas, skaidrumo didinimas ir būtų tai, kuo aš siūlyčiau grįsti santykius tarp visų trijų valdymo organų. Gerai parengti klausimai, teikiami VU Tarybai svarstyti, labai padėtų suprasti, kokios buvo priežastys ir argumentai priimant tą ar kitą siūlomą sprendimą, kiek tai siejasi su VU strategija, ir paspartintų mūsų darbą.

O konstruktyvus dialogas su valstybės vadovais – kokį čia matote savo kaip pirmininkės ir VU Tarybos vaidmenį?

Aš manau, kad čia VU Taryba ir aš galėtume įsitraukti tiek, kiek tikrai būtume reikalingi. Jeigu rektorius matys situacijas, kai Tarybos pirmininko ar kitų Tarybos narių įsitraukimas būtų naudingas, mes visada atsiliepsime. Aš tikrai remsiu bendradarbiavimą tarp Tarybos narių ir rektorato, skatinsiu jį ir padėsiu.

Per rinkimų laikotarpį Jūs turėjote dar papildomų galimybių susipažinti su VU ir  jo bendruomene. Kokias VU stiprybes matote ar norėtumėte išskirti šiandien?

Iš tiesų buvo laiko geriau susipažinti su VU vykdytomis reformomis iš vidaus. Manau, kad didžiausias praėjusių penkerių metų rektoriaus ir jo komandos nuopelnas – nuoširdus VU posūkis į mokslą. Tai yra didžioji stiprybė, nes, mano nuomone, visi VU strateginės misijos elementai yra priklausomi nuo aukšto mokslinio lygio. Kada galime, kaip universitetas, kurti pasaulinio lygio mokslą, tai neišvengiamai tampame savo srities ekspertu. Be to, universitetas tampa traukos centru patiems stipriausiems jauniems žmonėms, iš kurių ateityje ir formuosis mano minėti lyderiai, kurie prisidės prie visuomenės pažangos. Noriu pabrėžti, kad mokslo sąvoka apima tiek fizinius, tiek ir socialinius tyrimus, nes plačios pasaulėžiūros bei vertybių formavimas žmogui neįmanomas be humanitarinės srities studijų.

Laiku buvo vykdytos ir kitos universiteto reformos. Man, kaip verslo žmogui, malonu matyti, kad jos vyko: pritaikyti visuotinai priimti biudžeto formavimo principai, įvesta skaidri atlygio sistema, priimta pamatuojamais kriterijais paremta strategija. Taip pat mačiau pastangas kurti bendrą universiteto organizacinę kultūrą, įvaizdį ir reputaciją visuomenėje. Tai iš tiesų dabar jau baigiančio kadenciją rektoriaus nuopelnas, kad jis ryžosi diegti šias permainas. O mes visi suprantam, kad gyventi permainų metu yra sunku, bet be jų neįmanoma jokia pažanga. Pasaulis keičiasi labai greitai, ir universitetas turi keistis kartu. Ne deklaratyviai, o iš tiesų.

O kokie didžiausi artimiausi iššūkiai laukia universiteto ir VU Tarybos?

Turbūt didžiausius iššūkius šiandien matyčiau du. Pirmasis – tai tarptautiškumo didinimas. Kartu su galimybėmis kviesti užsienio studentus ir dėstyti anglų kalba gal verta pagalvoti apie jungtines, mišrias studentų grupes, kur tarptautiškumas ir kultūrinė įvairovė būtų tikrasis pliusas universitetui ir jauniems žmonėms.

Kitas dalykas – tai tarpdiscipliniškumas, sulaužant vidinius barjerus tarp kamieninių padalinių ir sukuriant studentui galimybę pačiam formuoti dvigubą karjerą ar platesnį tarpdisciplininį išsilavinimą. Tam tikras pastangas aš jau matau ir VU.

Beje, šiais laikais vis daugiau brandžių žmonių siekia antro išsilavinimo srityje, nesusijusioje su jų pirmojo diplomo sritimi, tad matau dideles galimybes VU ir mokymosi visą gyvenimą srityje.

VU linkėčiau būti inovatyviam ir pritaikyti geriausias kitų universitetų praktikas, įtraukius dėstymo būdus ir naujus formatus. Tik eidami koja kojon su pasauliu, naujausiais tyrimais, nevengdami atviros, kritinį mąstymą skatinančios diskusijos su studentais, užuot „kimšę“ jiems į galvas žinias, mes galėsime būti įdomūs jaunajai kartai kaip vieta, kurią ji pasirenka studijoms. 

Kokį universitetą Jūs norėtumėte matyti jau baigiantis šios kadencijos Tarybos darbui po penkerių metų?

Aš žvelgčiau į ilgesnę nei penkerių metų perspektyvą, nes organizacinė transformacija – tai ilgas procesas ir pokyčio rezultatai per penkerius metus dar nevisiškai pasijus. Kalbant ekonomikos terminais, aš mėgstu galvoti apie vadinamąjį „ilgąjį laikotarpį“, bent jau dešimties metų. Norėčiau šį universitetą matyti tokį, kurį mūsų visų vaikai ir anūkai pasirinktų studijuoti ir liktų Lietuvoje.

Mes turime suprasti, kad dabartiniai vaikai turi visai kitokias galimybes, palyginti su tuo, ką turėjo mūsų karta, o mes gyvename visai kitokiame pasauly. Tad jokios deklaracijos šių vaikų neįtikins pasirinkti to, kuo jie netiki. Turime jau dabar daryti realius pokyčius žvelgdami į ateitį.

Dar palinkėčiau VU išlaikyti tą aukštą kartelę. Jeigu sakome: „Iš čia kylama į žvaigždes“, tai iš tikrųjų linkiu išlaikyti tą siekį, vertybes ir nepasiduoti jokiems konjunktūriniams dalykams. Tikrai tapti nacionaliniu universitetu, jei ne pavadinimu, tai savo esme.

O ko linkėtumėte naujai išrinktam rektoriui?

Būsimajam rektoriui linkiu nesustoti, tęsti reformas ir sėkmingai įgyvendinti savo programos pagrindinį punktą: konstruktyvus dialogas su bendruomene, bendruomenės sutelkimas ir įtraukimas į pokyčius. Linkiu toliau stiprinti unikalų VU identitetą ir tarptautinę reputaciją.

Mokslo politika – vienas iš pažangios valstybės prioritetų. Lietuvoje mokslas sulaukia mažai finansavimo, mokslo vertinimo sistema taip pat kelia diskusijų. Kaip formuojama mokslo politika Lietuvoje ir kodėl jauni žmonės nesirenka mokslininko profesijos? Apie tai pasakoja Lietuvos mokslų tarybos (LMT) pirmininkas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas prof. dr. Romas Baronas.

Mokslo finansavimas – viena iš didžiausių problemų

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – vienas iš pagrindinių mokslo finansavimo rodiklių. Pastaraisiais metais Lietuva šiuo rodikliu ne tik neartėjo prie Europos sąjungos (ES) vidurkio, bet netgi nutolo.

„2014 m. ES šis rodiklis, „Eurostat“ duomenimis, buvo 2,39 %, Lietuvoje – 1,03 %, 2019 m. ES – 2,58 %, Lietuvoje – 0,89 %. Lietuvoje MTEP veiklų finansavimas pastaraisiais metais santykinai mažėjo, nors šalies ūkis augo“, – pasakoja prof. R. Baronas. Strategijoje „Europa 2020“ taip pat buvo iškeltas siekis, kad Lietuvos išlaidos MTEP veikloms 2020 m. sudarys 1,9 %. Šiuo metu skiriama tik maždaug pusė lėšų.

„Mokslo politika Lietuvoje yra nenuosekli. 2004 m. birželio 22 d. aštuonios Lietuvos partijos Prezidentūroje pasirašė memorandumą, kad valstybės lėšos MTEP veikloms kasmet augs po 0,1 % ir 2010 m. pasieks 1 % BVP, tačiau to nepasiekta iki šiol. Toks požiūris į finansavimą ypač kelia nerimą, kai nuolat deklaruojama, kad Lietuva orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“, – sako LMT pirmininkas.

Didelį susirūpinimą mokslo bendruomenei kelia ir 2018 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas: „Prieštaraujant tarptautinei praktikai, savo esme integrali MTEP sritis šiuo įstatymu skaidoma į dvi dalis: mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šiuo įstatymu nuvertinama fundamentinių tyrimų svarba inovacijoms rastis. Manyčiau, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra didelė grėsmė MTEP plėtrai Lietuvoje.“

Pasak pašnekovo, formuojant ilgalaikę mokslo politiką būtini keli svarbūs žingsniai. 2019 m. pabaigoje manydama, kad mokslas yra viena svarbiausių modernios valstybės raidos prielaidų, LMT kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. LMT ragina imtis aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų tvarų kokybinį fundamentinių tyrimų augimą̨, padėtų laikytis valstybės įsipareigojimų finansuojant šalies mokslą. Vienas iš pasiūlymų – parengti konkretų planą Lietuvos mokslui skiriamų nacionalinio biudžeto lėšų daliai prie ES vidurkio priartinti.

Jaunųjų mokslininkų trūkumas – svarbi problema

Vis garsiau kalbama apie senėjimo problemą universitetuose ir mokslo institucijose. Prof. R. Baronas pabrėžia, kad itin svarbi užduotis – pritraukti ir ugdyti jaunąją mokslininkų kartą: „Senėjimo problema išties labai aktuali. Bet ir čia nemenkas vaidmuo tenka finansavimui. Džiugu, kad valstybė neseniai gerokai padidino doktorantų stipendijas, tačiau dabar turime situaciją, kai jauno mokslininko alga yra mažesnė už doktoranto stipendiją.“

Anot pašnekovo, dar viena priežastis, kodėl jauni žmonės nepasirenka mokslininko kelio – mokslo veiklos vertinimo sistema: „Ši sistema labiau skatina mokslo publikacijų kiekybę nei kokybę. Be to, finansavimas nukreipiamas ten, kur yra didžiausi pasiekimai ir svariausi rodikliai. Finansavimo nukreipimas pagal anksčiau gautus rezultatus, publikuotus mokslo straipsnius atrodo labai patraukliai, bet tai nemenka dalimi reiškia finansavimo nukreipimą ne į ateitį, bet į praeitį. Ateities mokslinių tyrimų finansavimas pagal praeities rezultatus nemažai lemia mokslo institucijų senėjimą. Mokslo vadybininkai linkę labiau pasikliauti ne jaunimu, bet geriausius rezultatus pasiekusiais patyrusiais mokslininkais.“

Atsižvelgdama į šias problemas, LMT paskelbė kvietimą į jaunųjų mokslininkų postdoktorantūros stažuotes, kurių biudžetas – šiek tiek per 6,5 mln. eurų. LMT kviečia jaunuosius mokslininkus teikti paraiškas finansavimui gauti: „LMT, siekdama motyvuoti jaunuosius mokslininkus, dėl konkursinio finansavimo neretai skelbia atskirus kvietimus patyrusiems ir jauniesiems mokslininkams“, – sako prof. R. Baronas.

Mokslo populiarinimas – būdas mokslu sudominti mokinius

„Mokslo populiarinimą galima laikyti mokslo politikos kertiniu akmeniu, tai turėtų būti kiekvieno mokslininko pareiga. Nuo to, kiek politikai ir visuomenė suvokia mokslo svarbą, palaiko mokslą ir mokslo bendruomenę, galiausiai labai priklauso ir mokslo finansavimas. Taigi mokslo populiarinimą laikau svarbia mokslo politikos dalimi“, – pasakoja LMT pirmininkas.

Siekiant mokslą populiarinti visuomenėje, svarbu informuoti ir jaunąją auditoriją –  mokinius. Pasak prof. R. Barono, universitetai ir mokslo centrai turėtų būti atviresni mokiniams ir mokytojams, ieškoti įvairesnių bendravimo formų. Pašnekovas teigia, kad jaunimą reikia ne agituoti, bet atskleisti jam mokslo grožį ir patrauklumą, ir pateikė keletą pavyzdžių, kaip tai padaryti.

„Kasmet į MIF atvyksta Kybartų K. Donelaičio gimnazijos, kurią aš esu baigęs, mokiniai. Čia jie išklauso 2–3 mokslo populiarinimo paskaitas, kurias skaito fakulteto dėstytojai. Pastarąjį kartą buvo atvykę rugsėjo mėnesį, tąkart paskaitas skaitė doc. M. Manstavičius, lektoriai I. Grinis ir E. Kutka. Be to, kartu su bendraminčiais kybartiečiais mokslininkais esame įsteigę Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondą, kuris finansiškai skatina Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir „Saulės“ progimnazijos mokinių domėjimąsi moksline veikla“, – geraisiais pavyzdžiais pasidalijo MIF dėstytojas prof. R. Baronas.

Vilniaus universitete (VU) veiklą pradėjo darbo grupė, skirta įgyvendinti koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 prevencijos priemones. Darbo grupė, atsakinga už prevencinių priemonių taikymą ir bendruomenės narių informavimą, imasi visų reikiamų priemonių viruso prevencijai ir skatina išlikti sąmoningiems bei vadovautis tik patikima – oficialių šalies institucijų ir VU – teikiama informacija.

Taikomos prevencinės priemonės

Artimiausiu metu visuose universiteto padaliniuose bus platinama bendroji informacija apie viruso prevenciją, aktualios instrukcijos atsiras padalinių stenduose, skaitmeniniuose ekranuose, bendruosiuose tualetuose. Kartą per parą bus atliekamas nuodugnus patalpų valymas.

Artimiausias 14 dienų bendruomenės nariai raginami susilaikyti nuo tarptautinių konferencijų organizavimo, o jau vykstančiuose renginiuose imamasi visų būtinosios higienos priemonių. Taip pat susilaikoma nuo svečių iš koronaviruso židinių priėmimo – Kinijos, Italijos, Pietų Korėjos, Irano, Japonijos ir Singapūro. Šalių spektras gali išsiplėsti, jeigu tokių židinių atsirastų daugiau. Lietuvoje esantiems bendruomenės nariams rekomenduojama į šiuos taškus nevykti.

Artimiausias 14 dienų prevenciškai bus ribojami užsienio valstybių turistų srautai į reprezentacines VU erdves – kiemelius, muziejus, biblioteką. Be to, nuo vasario 28 iki kovo 15 d. bus apribotas VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) darbo laikas: biblioteka dirbs nuo 9 iki 21 val. tam, kad būtų užtikrinamas geresnis patalpų vėdinimasis ir švara.

Naudinga informacija

Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas.

Nors gripą ir COVID-19 infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi, perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais virusai sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Rekomenduojama laikytis pagrindinių higienos normų reikalavimų, vengti artimo kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia čiaudulys, kosulys, karščiavimas ar kiti į gripą panašūs simptomai. Būtina laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – kosėti į vidinę sulenktos rankos pusę arba į vienkartinę servetėlę. Esant poreikiui, naudokite veido kaukę, kad apsaugotumėte save ir kitus. Kontakto būdu per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų, todėl būtina dažnai ir atidžiai plauti rankas.

Primename, kad virusui paveikesni yra vyresnio amžiaus asmenys, ypač sergantys ir papildomomis lėtinėmis ligomis. Todėl raginame išlaikyti rimtį, bet tuo pat metu ir būti budriems, saugoti save ir aplinkinius.

Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir NVSC rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos, Italijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą.

Daugiau naudingos informacijos galite rasti čia. Komunikaciją šiais klausimais prevencinės darbo grupės ir VU vardu koordinuoja VU Komunikacijos ir rinkodaros skyrius, su kuriuo galima susisiekti el. paštu .

Erasmus+ programa suteikia galimybė mokytis kitoje šalyje, pažinti kitos šalies mokymo(si) sistemą, kultūrą ir žmones. MIF studentas Tomas išbandė Erasmus+ programą ir rudens semestre studijavo Olborgo universitete Danijoje.

Kodėl nusprendėte išbandyti Erasmus+ programą?

Norėjau pamatyti kaip verda gyvenimas kitur – universiteto kultūrą, žmones. Norėjau pajusti, kaip mano turimi stereotipai apie mokslą bei gyvenimą turtingesnėse valstybėse atitinka realybę.

Studijavote Olborgo universitete Danijoje – kas lėmė šį pasirinkimą?

Norėjau universiteto, kuriame viskas vyktų anglų kalba, kuris būtų akademiškai stiprus ir taip pat norėjau vykti į Skandinaviją, labiau pažinti Skandinavų kultūrą. Olborgo universitetas visus šiuos kriterijus atitiko ir paskaitęs apie siūlomą programą bei mokymosi pobūdį niekur kitur nenorėjau.

Olborgo universitetas – koks jis? Aplinka, studentai, pats miestas?

Bendrabučio aplinka labai draugiška, socializuotis buvo paprasta. Radau artimų draugų su kuriais palaikau ryšį ir po mainų semestro. Paskaitų kokybė yra labai aukšta ir dėstytojai nuoširdžiai nori ir ieško geriausių būdų, kaip padėti studentams suprasti dėstomus dalykus. Miestas nedidelis ir jaukus, nebuvo sunku priprasti prie transporto infrastruktūros.

Papasakokite savo patirtį apie dėstymo aiškumą, bendravimą su kolegomis. Kas buvo sunkiausia? Danai, kaip ir didžioji dalis užsienio studentų su kuriais teko bendrauti, puikiai šneka angliškai. Anglų kalbą išmanau gerai, tad problemų, bendraujant su kolegomis, klausant paskaitų – nekilo.

Ką galėtumėte patarti išvykstantiems dėl biudžeto planavimo, gyvenamosios vietos, transporto? Gyvenimas bendrabutyje paprasčiau užmegzti artimesnius ryšius. Svarbu kuo anksčiau užpildyti paraišką, kad universitetas jums paskirtų kuo geresnį bendrabutį. Dėl transporto, tai yra 2 būdai – dviratis ir/arba autobusas. Nemažai žmonių netgi žiemą važinėja tik dviračiu. Tai yra labai pigu – dviratį išsinuomoti mėnesiui galima už maždaug 15 eurų, autobuso nuolatinis bilietas kainuoja apie 50 eurų mėnesiui.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl? Vienareikšmiškai. Jau pirmą savaitę supratau, kodėl iš kitų studentų girdžiu tik teigiamus atsiliepimus apie mainus. Visų pirma reikia suprasti, kad tai yra unikali galimybė. Visų antra, man atrodo, daugeliui studentų įdomu sužinoti apie gyvenimą užsienyje. Ir paskutinis dalykas – patobulėsite tiek akademine, tiek socialine prasme, sužinosite naujų dalykų apie save ir kitas kultūras, o jeigu pasiseks – rasite artimų draugų!

Registracija Erasmus+ studijoms vyksta iki kovo 1 d. Rudens semestro universitetų sąrašas čia. Taip pat galite pasinaudoti ir dvišalių mainų galimybėmis.

1993-iųjų vasario 26 d. buvo užregistruotas pirmasis tuometinio Matematikos ir informatikos instituto lietuviškas tinklalapis – https://www.mii.lt/

Apie tai, kaip internetas atkeliavo į Lietuvą „Labas rytas“ laidoje pasakoja MIF mokslininkas prof. dr. Laimutis Telksnys. Tiesa, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas sako, kad ši pasaulio kompiuterių tinklų sistema mūsų šalyje atsirado anksčiau – dar 1989-aisiais. Apie viską plačiau – pokalbyje.

Erasmus+ programos dalyvė – Saulė, 3 kurso finansų ir draudimo matematikos studentė pasakoja apie savo patirtį Porto universitete.

Kodėl nusprendėte išbandyti Erasmus+ programą?

Maniau (ir manau), kad čia geriausia vieta patobulinti anglų kalbos žinias ir išmokti vietinę kalbą. Taip pat norėjosi geriau pažinti pietų Europos kultūrą, pamatyti skirtumus.

Porto universitetas Portugalijoje – koks jis? Aplinka, studentai, pats miestas?

Galbūt labiausiai vyraujančiai kultūrai Portugalijoje tiktų apibūdinimas lėtas gyvenimas: iš įpročio skubi į universitetą, nes vėl vėluoji, tačiau atėjus prie auditorijos pamatai, kad dėstytojo dar nėra, lauki stotelėje valandą jau trečio iš eilės neatvažiuojančio autobuso. Nuo 13 iki 14 valandos dažnai gali nerasti, kur apsipirkti, nes visi pietauja.

Pats Portas laikomas studentų miestu – jame galima išvysti daug vienodai, net prie +30ºC temperatūros juodu kostiumu apsirengusių ir apsigobusių juodu pledu studentų, kurie nuolat vaikšto drauge su pirmakursiais, visus metus juos „krikštija“ arba stovi išsirikiavę gatvėje su įvairiais instrumentais ir groja. Matosi ir jaučiasi, kad čia studentų bendruomenė yra tikrai artima ir stipri – juk studentija davė pirmąjį impulsą išsilaisvinti nuo diktoriaus priespaudos.

Kokie dalykai įsiminė iš studijų?

Labiausiai man įsiminęs dalykas – Skaičių teorija (Number theory). Pavėlavau į pirmą šio dalyko paskaitą, ji jau buvo prasidėjusi, tad nespėjau prieš ją informuoti dėstytojo, kad esu Erasmus+ studentė ir nemoku portugališkai. Nežinau, ką jis visą paskaitą kalbėjo, bet visa auditorija nuolatos šypsojosi ir juokėsi. Buvau vienintelė, kuri sėdi šaltu veidu. Po paskaitos prie jo priėjau, pasakiau, kad nemoku portugališkai. Dėstytojas atsakė, kad taip ir galvojo ir pateikė informaciją anglų kalba ir pasiūlė geriau kas savaitę susitikti konsultacijoms. Per jas supratau, kodėl visa auditorija tada buvo taip gerai nusiteikus – šis dėstytojas nepaprastai atsidavęs universitetui, išmano savo dėstomą dalyką ir geba lengvai juo „užkrėsti“ ir kitus.

Per gyvenimą esu sutikusi tokius keturis žmones. Visi jie matematikai. O taip yra todėl, nes mes žinome, kad tėra vienas teisingas atsakymas, bet daug skirtingų būdų jį gauti. Visa esmė glūdi ne tame viename atsakyme, o tavo atrastame sprendimo būde. Todėl ne tik klausaisi, bet ir stengiesi išgirsti keisčiausias idėjas – galbūt tai kelias į netikėtą atsakymą. Manau, kad matematika – geriausia diskusija.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Žinoma! Nėra geresnio būdo išeiti iš komforto zonos ir penkis mėnesius skirti kitos kultūros ir savęs pažinimui!

Registracija Erasmus+ studijoms vyksta iki kovo 1 d. Rudens semestro universitetų sąrašas čia (https://www.erasmus.tprs.vu.lt/partneriai/). Taip pat galite pasinaudoti ir dvišalių mainų galimybėmis (https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/dvisales-sutartys).

Chiang Mai (Tailandas) universitete ERASMUS+ projekto „Euro-Asia Collaboration for Enhancing STEM Education“ (EASTEM) partneriai aptarė jau nuveiktus darbus ir tolesnių žingsnių įgyvendinimo klausimus. Projekto įgyvendinimu, kurio tikslas – padėti dešimčiai Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų įsteigti STEM (science, technology, engineering, maths) mokymo centrus, rūpinasi Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Upsalos (Švedija) universitetu ir Prancūzijos IMT Atlantique institutu.

VU šis projekto etapas itin svarbus, nes jis atsakingas už STEM mokymo centrų steigimo Azijos universitetuose gaires, partnerių susitarimus, centrų infrastruktūrą, vadovų ir koordinatorių mokymą, inovatyvių metodų diegimą. VU komandą Tailande sudarė Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai dr. Vladimiras Dolgopolovas ir prof. Valentina Dagienė.

Pernai atlikus išsamią teorinę ir praktinę įvairių šalių STEM centrų apžvalgą buvo parengtos bendrosios centrų steigimo gairės, personalo mokymo struktūra, mokymų rekomendacijos. Tada partneriai – Azijos šalių universitetai buvo paprašyti aprašyti savo steigiamų centrų vizijas, misijas, organizacines struktūras, komandų sudėtis, praktines veiklas, mokymus, didaktinius metodus, kuriuos išanalizavusi VU komanda ir parengė savo siūlymus.

Projekte dalyvaujantys universitetai partneriai – labai skirtingi savo struktūra bei specializacija, skiriasi ir studentų skaičius bei jiems siūlomos disciplinos. Dėl šios priežasties steigiamų STEM mokymo centrų tikslai, aprėptys ir galimybės taip pat skirtingos. Partneriai skatinami ieškoti tokios centrų steigimo schemos, kuri kuo labiau derėtų su esama universiteto struktūra, kad būtų panaudojami turimi resursai – taip būtų užtikrinamas centrų tęstinumas, ilgalaikis tvarumas.

Dalyvavimas projekte suteikia galimybę iš Azijos universitetų mokytis gerosios praktikos pavyzdžių. Lietuvoje STEM kol kas apsiriboja gamtamokslinio ugdymo problemomis, o pažangesni Azijos universitetai centrus projektuoja ne tik kaip akademinių studijų, bet ir kaip kompleksinių tyrimų centrus. Sudėtingos šiandieninės problemos reikalauja įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimo – būtent STEM centrai ir projektuojami kaip įvairių sričių ir patirčių mokslininkų bei studentų santalkos, galinčios spręsti kompleksinio pobūdžio problemas.

Chiang Mai universitete įvykęs susitikimas – tai pernai rudenį Vilniuje surengto susitikimo tęsinys. Tada VU komanda aptarė teorinius STEM mokymo centrų steigimo klausimus, patirtis ir pristatė VU steigiamo centro viziją, pasidalijo savo įžvalgomis apie administravimą, planavimą, įvairias problemas. Šių metų susitikimas buvo skirtas partnerių atliktiems parengiamiesiems STEM mokymo centrų darbams apibendrinti ir aptarti, perimti geras idėjas ir patirtis, praktiškai spręsti iškilusias problemas.

STEM ugdymui buvo skirta konferencija, kurioje VU atstovai – VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. V. Dagienė ir dr. V. Dolgopolovas skaitė pranešimus. V. Dagienei taip pat teko asmeniškai apsilankyti vienoje iš Chiang Mai mokyklų, kurioje daug dėmesio skiriama bendram raštingumui ir STEM dalykams.

Chiang Mai universitete, kuriame vyko susitikimas, studijuoja apie 40 tūkstančių studentų. Studijos čia vykdomos dvidešimtyje fakultetų, trimis kryptimis: tikslieji mokslai ir technologijos, medicina ir socialiniai mokslai. Apie 2500 universiteto studentų čia atvyko iš Mianmaro, Laoso, Filipinų.

Įkurtas dar 1964 m., šiandien Chiang Mai universitetas yra vienas stipriausių valstybinių universitetų Tailande. Jo indėlis į mokslinius tyrimus nuolat didėja, ypač žemės ūkio, maisto technologijų, inžinerijos srityse. Universitetas glaudžiai bendradarbiauja su pramone, padeda kurtis startuoliams ir puoselėja bendradarbiavimą. Neseniai įsteigtas modernus mokslo parkas pritraukia verslininkų dėmesį ir yra inovacijų branduolys.

Be STEM mokymo centrų steigimo, EASTEM projektas suteikia galimybę bendradarbiauti su įvairių šalių ir kultūrų mokslininkais, dėstytojais, imtis iniciatyvos ir kūrybiškumo. Projektas dar tik įpusėjo, bet sudarė galimybes siekti gilesnių ryšių su partnerių universitetais, galbūt atlikti bendrus mokslinius tyrimus, rengti mokslinius straipsnius.