Sidebar

Su tarptautine Pi diena (kovo 2??)!

Doktorantas Aidas Medžiūnas

1897-ieji metai. Indianos Generalinė Asamblėja. Svarstomas įstatymo projektas numeris 246. Įstatymo autorius – gydytojas ir savamokslis matematikas Eduardas Gudvinas (Edward J. Goodwin). Lietuviškai šio įstatymo pavadinimas skambėtų maždaug šitaip:

2021 03 15 PI diena„Įstatymas dėl naujos matematinės tiesos įtvirtinimo, švietimo labui, kuria nemokamai, nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija, jei šis įstatymas bus priimtas“

Į pasaulinę didžiausių pasaulio kvailysčių istoriją šis įstatymas pateks „Pi įstatymo“ vardu (Indiana Pi Bill).

Šios istorijos pradžia siekia dar Babiloną, Egiptą ir Senovės Graikiją. Senųjų civilizacijų matematikus žavėjo ir kankino daugybė matematinių klausimų, bet vienas mįslingiausių iš jų buvo „skritulio kvadratūros uždavinys“. Graikai šį iš pirmo žvilgsnio paprastą uždavinį suformulavo taip: kaip tik skriestuvo ir tiesyklės (liniuotė be matavimo skalės) pagalba nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duotojo skritulio plotui?

Nors šimtai, o gal ir tūkstančiai įvairių kraštų matematikų daugelį metų bandė išspręsti šią problemą, bet ją pavyko įveikti tik 1882 metais, kuomet Lindemanas (Carl von Lindemann) ir Vejerštrasas (Karl Wilhelm Weierstraß) įrodė teoremą apie skaičiaus π transcendentumą. Šios teoremos pasekmė buvo atsakymas, kad „skritulio kvadratūros uždavinys“ per baigtinį veiksmų skaičių yra neišsprendžiamas. Rašinyje nesigilinsime į transcendenčiųjų skaičių apibrėžimą ir savybes, bet mums užteks žinoti, kad uždavinio neišsprendžiamumo šaknys slypi skaičiaus π prigimtyje/pavidale – 3,1415926535897932384626433...

Tad grįžkime į 1897 metus. Taigi, ko norėjo ponas Gudvinas? Nei daug, nei mažai – įstatymu įtvirtinti „uždavinio sprendimą, kurį mokslas jau seniai paskelbė, kaip neišsprendžiamą visatos paslaptį, kurios žmogaus protas nepajėgus suvokti“. Įstatymo projektas buvo kupinas matematinių teoremų ir jų įrodymų, kurių pagalba ponas Gudvinas skelbėsi išsprendęs „skritulio kvadratūros uždavinį“ ir kilniai siūlėsi šį sprendimą padovanoti Indianos valstijai. Ką įstatymo pavadinime reiškė formuluotė: „nemokėdama už autorines teises, gali naudotis tik Indianos valstija“, belieka tik spėlioti...

Tačiau, gal ponas Gudvinas buvo teisus? Gal jis, pavyzdžiui, Lindemano ir Vejerštraso teoremos įrodyme įžvelgė per 15 metų nesurastą klaidą? Deja, kaip išduoda rašinio pavadinimas, visuose „neišsprendžiamos visatos paslapties“ įrodymuose buvo naudojama suapvalinta skaičiaus π reikšmė - 3,2. Kadangi ši reikšmė jau nėra transcendenčioji, tai ir nubrėžti kvadratą, kurio plotas būtų lygus duoto skritulio plotui, ponui Gudvinui pavyko.

Yra šaltinių, kurie sako, kad į šio įstatymo svarstymą pakviestas žymus matematikos profesorius improvizuotoje geometrijos paskaitoje sutrynė Gudvino įrodymus į miltus ir taip sustabdė tolesnį įstatymo svarstymą. Kiti šaltiniai teigia, kad viską nulėmė vienas senatorius, pastebėjęs, kad Indianos Generalinė Asamblėja neturi galių apibrėžti matematines tiesas. Žinome tik tiek, kad vasario 12 dieną Asamblėja nusprendė neribotai atidėti įstatymo svarstymą ir prie jo negrįžo iki šios dienos.

Su tarptautine skaičiaus π diena – kovo 14-ąja!

2021-03-15

Matematika geresniam pasauliui

2021 03 15 Tarptautine matematikos dienaSiekdama pažymėti matematikos grožį ir svarbą, bei jos išskirtinį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, UNESCO organizacija 2019 metais paskelbė kovo 14-ąją Tarptautine matematikos diena. Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama įvairiose šalyse, pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Pirmą kartą oficialiai Tarptautinė matematikos diena buvo pažymėta 2020 m. kovo 14 d.

Pasak UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay, „Matematika, su daugybe savo technologinių taikymų, šiuo metu yra daugelio gyvenimo sričių pagrindas. Kartu su algoritmais, matematika atlieka svarbų vaidmenį dirbtinio intelekto ir technologinių trikdžių srityse. O sprendžiant tokias problemas, kaip COVID-19 pandemija ar klimato kaita, primenama apie matematikos svarbą atsakant į šiuolaikinius iššūkius.“ Pabrėžiant matematikos ir jos metodų visuotinumą, 2020 m. Matematikos dienos tema buvo ,,Matematika yra visur‘‘. Šiais, 2021 metais, atsižvelgiant į pandemiją ir į tai, kad matematiniai-statistiniai įrankiai atlieka esminį vaidmenį prognozuojant šios ligos plitimo evoliuciją ir numatant jos užkardymo strategijas, Matematikos dienos tema yra ,,Matematika geresniam pasauliui‘‘.

2021 m. kovo 14 d. 14 val. (Londono laiku) šiame puslapyje galima bus prisijungti ir išklausyti proginius pranešimus anglų kalba.

Kviečiame pažymėti matematikos dieną!

Susiję su Tarptautine matematikos diena puslapiai: www.idm314.org (oficialus puslapis), www.piday.org.

Lietuvos matematikų draugijos informacija

2021-03-14

Embrioninių ląstelių migraciją tirianti mokslininkė: „Noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje“

2021 03 12 microscope380x250Rasa Giniūnaitė – matematikos bakalauro ir magistrantūros studijas Voriko universitete (JK) baigusi ir doktorantūrą Oksfordo universitete studijuojanti matematinės biologijos mokslininkė. Mariaus Jakulio Jason fondo stipendiją gavusi R. Giniūnaitė grįžo į Lietuvą ir čia trejus metus vykdys matematinės biologijos tyrimus. „Nusprendžiau grįžti į Lietuvą, nes čia matau daug galimybių ir noriu pasidalinti tuo, ko išmokau užsienyje. Tai gera proga dalintis žiniomis ir įgūdžiais, ir, žinoma, smagu gyventi Lietuvoje“,– sako šiuo metu Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete dėstanti mokslininkė.

2021 03 12 Rasa Giniunaite226x300Tarpdisciplininė tyrimų sritis – matematinė biologija

R. Giniūnaitės tyrimų sritis – matematinė biologija – matematinių modelių supratimas naudojant biologines sistemas, kai matematikai ir biologai į tam tikras problemas pažvelgia iš skirtingų pusių. Mokslininkė sako, kad matematinis problemos aprašymas padeda ją geriau susisteminti ir suprasti, nes galima apdoroti didelį kiekį duomenų, kiekybiškai aprašyti ir palyginti skirtingas biologines hipotezes.

Mokslininkės tyrimai susiję su embrioninių ląstelių migracija – siekiama išsiaiškinti, kaip išsivysto embrionas, kurio vystymosi metu ląstelės ne tik vystosi, bet ir migruoja, pradeda diferencijuotis ir iš vienos ląstelės susidaro vienas organizmas.

„Svarbu suprasti, kaip vyksta vystymasis: jei suprantame, kada embrionas yra išsivystęs gerai, kada blogai, galime išvengti vystymosi nukrypimų. Mes modeliuojame ląsteles, kurios migruoja labai tolimas distancijas, jos panašios į metastazines vėžio ląsteles ir į ląsteles, migruojančias, kai gyja žaizda. Po mūsų biologams pateiktų įžvalgų ir priežasčių, kurios stabdo ląsteles nuo migracijos, ją lengviau suprasti ir kontroliuoti. Galbūt ateityje bus galima tai pritaikyti ir gydant vėžį.“

Palaikyti ryšį tarp mokslininkų – itin svarbu

Pasak mokslininkės, jauniesiems tyrėjams labai svarbu nuolat palaikyti ir atnaujinti ryšius su kitais mokslininkais, nes tai geriausias būdas dalintis gerosiomis patirtimis. Jaunųjų matematikų susirinkimas yra viena iš tokių galimybių – tai vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams, tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių. Čia dalyviai gali susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. R. Giniūnaitė – viena iš jaunųjų matematikų susitikimo organizatorių.

„Prisijungti prie šio susitikimo paskatino pati susitikimo idėja – suburti matematikų, dirbančių Lietuvoje ir užsienyje, tinklą, palaikyti ryšius su Lietuva, susipažinti su žmonėmis, kurie čia dirba“, – pasakoja ji.

Praėjusiais metais R. Giniūnaitės straipsnis „Modelling Collective Cell Migration: Neural crest as a model paradigm“, parašytas su bendraautoriais Ruth E. Baker, Paulu M. Kulesa ir Philipu Maini, buvo nominuotas kaip geriausias 2020-ųjų doktoranto straipsnis. Tyrimo pristatymą galite pamatyti čia.

Grįžusi į Lietuvą, R. Giniūnaitė tęs glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš Oksfordo universiteto ir sieks prisidėti prie matematikos populiarinimo tarp Lietuvos moksleivių. „Svarbu mokiniams parodyti ne tik teorinę, bet ir praktinę matematikos pusę, kur ir kaip matematika yra pritaikoma.“

2021-03-12

A. Armonaitė: tarp talentų norime matyti ir daugiau moterų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su iškiliomis šalies mokslininkėmis ieškojo būdų, kaip Lietuvoje užauginti gausesnį talentų ir inovacijas kuriančių žmonių būrį bei paskatinti merginas aktyviau rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas.

2021 03 09 Armonaite380x250Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiologė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė. Šiame susitikime dalyvo ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkės doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, dr. Jolita Bernatavičienė, doc. dr. Agnė Brilingaitė ir dr. Aldona Skučaitė.

„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A.Armonaitė.

Pasak ministrės, gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.

Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina. 

Susitikime konstatuota, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.

Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.

Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

2021-03-09

#PRAKTIKA: Informacinių technologijų absolventė Monika apie studijas ir praktiką „SEB Global Services“

Monika Barauskaitė VU Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) informacinių technologijų studijas baigė sausio mėnesį, ir šiuo metu dirba „SEB Global Services“. Šioje įmonėje praėjusį semestrą jį atliko praktiką – praktikos užduotis buvo susijusi su nuotolinio darbo aplinkos valdymu ir pagalba. Absolventė papasakojo su kokiais iššūkiais teko susidurti praktikos metu ir apie studijas MIF.

2021 03 09 Monika Barauskaite380x474Praktikos užduotys susijusios su „MS Teams“ administravimu

„MS Teams“, kaip įvardija Monika, tai „Microsoft“ sukurta platforma, labai palengvinanti įmonių darbą, ypač pandemijos laikotarpiu. Jos veikla „MS Teams“ komandoje buvo susijusi su antro lygio incidentų sprendimu bei „MS Teams“ administravimo mokymusi.

„Praktikos metu artimiau susipažinau ne tik su „MS Teams“ platforma, bet ir sužinojau, kas slepiasi už jos – visas administravimo ir valdymo subtilybes. Pagrindinė veikla, be „MS Teams“ administravimo, buvo šios platformos incidentų sprendimas.

Incidentų buvo įvairių – nuo vartotojo negalėjimo prisijungti prie vaizdo konferencijos ar garso trūkumo jos metu, iki sudėtingesnių, techninių problemų (incidentus skirstėme į net 8 skirtingas kategorijas!)“, – pasakoja MIF alumnė.

Monika pabrėžia, kad anksčiau paminėti incidentai buvo antro lygio – jų sprendimai nebuvo lengvai surandami Google paieškos sistemoje, reikėdavo daugiau skirti laiko išnagrinėti problemą ir ieškoti informacijos.

SEB TECH programos dalyvė

Monika praktiką „SEB Global Services“ atliko, kaip „SEB Tech“ programos dalyvė. „Ši programa suteikia unikalią galimybę pradėti savo karjerą IT srityje bei tobulėti kaip asmenybei, nes 50% programos laiko yra skiriama technologiniam darbui, o kiti 50% – įvairiems asmenybės tobulėjimo mokymams ir veikloms“, – sako MIF absolventė. Taip pat ji išskiria, kad ši programa yra tarptautinė – visos praktikos metu bendravo su dalyviais iš įvairių pasaulio šalių, kartu su jais dalyvavo praktinėse veiklose, hakatonuose ir pristatymuose.

„Mane labai sužavėjo įmonės skatinimas mokytis. Ne tik buvo apmokami įvairūs mokymai ar sertifikatai, bet taip pat yra sukurta ir nemažai mokomosios medžiagos, skirtos „SEB Global Services“ darbuotojams apie įvairias sritis – tiek technologines, tiek banko valdymo“, – pasakoja Monika.

Ji taip pat priduria, kad jau greit prasidės atranka į šių metų „SEB Tech“ programą, todėl visi norintys dalyvauti šioje programoje, jau turėtų stebėti darbo skelbimus.

Studijų metu įgytas žinias pritaikė ir praktikoje

MIF absolventė išskiria, kad praktikos metu iš kiekvieno studijų dalyko gautas žinias buvo galima panaudoti. Monika pabrėžia, kad labai pravertė profesinės anglų kalbos paskaitos, nes pagrindinė bendravimo kalba darbe ir buvo anglų. Taip pat buvo svarbūs ir pagrindiniai studijų dalykai – „Pradedant matematikos ir programavimo pagrindais, kurie lavina loginį mąstymą, baigiant projektų valdymu, kurio metu gautos žinios apie „Agile“ metodologiją leido greičiau perprasti darbo metodiką.

Taip pat praktikos metu teko susidurti ir su smulkesnėmis užduotimis, kurių metu panaudojau duomenų bazių žinias, taip pat kompiuterių tinkluose išmoktų dalykų bei programavimo metu įgytų algoritmų analizės pagrindų“, – patirtimi dalinasi Monika.

Informacinės technologijos – mokomasi ne tik programavimo, matematikos ir duomenų bazių pagrindų

„Rinkdamasi studijas, tiksliai nebuvau apsisprendusi, ko noriu – ar programuoti, ar orientuotis į programų valdymą, ar kurią kitą informatikos studijų kryptį pasirinkti. Todėl pasirinkau Informacines technologijas – studijų programą, kuri plačiai apima visą informatikos mokslų kryptį.

IT studijų metu turėjau ir programavimo, ir matematikos, ir projektų valdymo dalykų, tinklų ir duomenų bazių valdymo bei kitų IT pagrindų. Taip pat ši studijų programa patraukli ir savo inovatyvių mokymų šaka, kurią galima pasirinkti antraisiais studijų metais, be to – ji trunka 3,5 metų. Džiaugiuosi savo pasirinkimu“, – sako Monika.

Ji taip pat išskiria, kad Informacinių technologijų studijos leidžia pažinti informatikos studijų kryptį labai plačiai – mokomasi ne tik programavimo, matematikos ir duomenų bazių pagrindų, bet gaunami ir projektų valdymo bei ekonomikos pradmenys.

2021-03-09

Tarptautiniame studijų krypčių reitinge – stabiliai aukšti Vilniaus universiteto rezultatai

2021 3 04 VU Didysis kiemas 642x410

Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas „QS World University Rankings by Subject 2021“, kuriame Vilniaus universitetas (VU) išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Pirmą kartą VU įvertintas ekonomikos ir ekonometrijos kryptyje.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.

Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, o fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).

Verslo vadybos, matematikos, biologijos mokslų ir medicinos studijų kryptys patenka tarp 500 geriausiųjų pasaulyje. Šiemet VU pirmą kartą įvertintas ekonomikos ir ekonometrijos mokslų ir studijų kryptyje, kur užėmė 401–450 vietą.

Pagal H indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai kaip ir kasmet vertinami fizikos ir astronomijos (72,7 taško iš 100) ir fiziniai mokslai (68,9 taško), taip pat verslas ir vadyba (66,3 taško), medicina (63,6 taško), statistika ir operatyviniai tyrimai (63,5 taško).

Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. Pagal šį rodiklį geriausiai VU vertinami komunikacijos ir žiniasklaidos studijų dėstytojai.

2021-03-04

MIF studentė Agnė apie studijas Novos universitete Lisabonoje

Informacinių sistemų inžinerijos studentė Agnė praėjusį semestrą buvo išvykusi į Lisaboną ir ten studijavo Novos universitete. Ji pasidalino savo įspūdžiais ir patarimais.

Registracija rudens semestro Erasmus+ mainų atrankai vyksta iki kovo 1 d. Nepamiršk užsiregistruoti!

STUDIJŲ DALYKAI.

Studijų dalykų, dėstomų anglų kalba, pasirinkimas nėra labai platus, tačiau universitetas siūlo nemažai dalykų, susijusių su duomenų analitika, kuo aš labai džiaugiausi! Kadangi visi mano pasirinkti dalykai turėjo po 6 kreditus, savaitinių paskaitų skaičius taip pat buvo didesnis nei MIF – kiekvienas dalykas turėdavo po 3 savaitines paskaitas (dvi praktines ir vieną teorijos). Patys studijų dalykai buvo tikrai įdomūs, labiau orientuojamasi į realias, praktikoje pritaikomas užduotis.

Beveik visuose dalykuose turėjome grupinius projektus, kuriuose turėjome pritaikyti viso semestro metu įgytas žinias. Nors studijos daugiausiai vyko nuotoliniu būdu, paskaitos buvo kokybiškos ir galiu pasidžiaugi, kad įgavau tikrai naudingų žinių!

2021 02 26 Lisabona1

DĖSTYTOJAI.

Kaip ir visur – dėstytojų yra pačių įvairiausių, tačiau visi dėstytojai puikiai kalbantys angliškai, geranoriškai nusiteikę padėti, atsakantys į iškilusius klausimus, stengiantys perteikti informaciją kuo suprantamiau.

Dalis dėstytojų net po atsiskaitymų siūlydavo individualias konsultacijas, kurių metu buvo galima aptarti padarytas klaidas ir pasiaiškinti visus likusius klausimus.

2021 02 26 Lisabona2

ŠALIS IR UNIVERSITETAS.

Portugalija – tikrai viena gražiausių šalių gyvenimui, lepinanti savo klimatu bei stebinanti gamtos vaizdiniais. Tiek Lisabonoje, tiek aplinkui ją ir visoje Portugalijoje yra nemažai dėmesio vertų vietų, todėl tai puiki šalis kelionėms. O ir vietiniai – bendraujantys.

Didžiausią įspūdį paliko portugalų gyvenimo būdas: tuščios gatvės miesto centre savaitgalio rytais, restoranų užsidarymas nuo 15 iki 19 valandos, 20 ar net 21 valandą prasidedančios vakarienės tradicijos ir kavos gėrimo ritualai.

Pačiame universitete dėl viruso neteko praleisti daug laiko, tačiau man labai patiko fakulteto išplanavimas – yra daug atvirų erdvių tiek lauke, tiek viduje, skirtų studentams mokytis, pietauti ar tiesiog leisti laisvą nuo paskaitų laiką.

2021 02 26 Lisabona3

KALBA.

Prieš išvykstant į mainus, dėl kalbos nerimavau mažiausiai. Ir iš pradžių gal kažkiek ir buvo keista dalyvauti paskaitose, vykstančiose anglų kalba, tačiau po kurio laiko kitaip ir įsivaizduoti negalėjau!

Kadangi dėstytojai tikrai puikiai kalba angliškai, jokių problemų nekilo, o ir patys portugalai, net ir vyresni, anglų kalba šneka labai gerai, todėl visose gyvenimo srityse, pradedant būsto radimu ir baigiant apsilankymu parduotuvėje – puikiai išsiverčiau mokėdama tik anglų kalbą. Dėl šios priežasties portugalų kalbos pramokti nelabai pavyko ir galiu pasigirti tik, kad moku padėkoti portugališkai.

2021 02 26 Lisabona4

FINANSAI.

Būsto kainos Lisabonoje svyruoja vidutiniškai nuo 350 iki 500 eurų, priklausomai nuo vietos, dydžio ir kt. Universitetas neturi pakankamai vietų bendrabutyje, todėl būsto reikia ieškotis pačiam (dažniausiai įvairiose Facebook grupėse).

Studentams mėnesinis viešojo transporto bilietas kainuoja 30 eurų. Jis galioja ne tik metro, bet ir autobusams, keltams ir traukiniams Lisabonos regione. Todėl planuojant keliauti po sostinę ar aplink ją, labai pravartu įsigyti mėnesinį bilietą, tikrai atsipirks!

Maisto kainos labai panašios kaip ir Lietuvoje, tačiau yra šiokių tokių regioninių niuansų. Pavyzdžiui, tikrai kokybiško alyvuogių aliejaus galėsite įsigyti vos už kelis eurus, bet jei netyčia įsinorėsite tokio lietuviams įprasto maisto kaip raugintų kopūstų, jų teks gerokai paieškoti, o net ir radus, už kelis šimtus gramų sumokėsite apie 4 eurus.

2021-02-26

VU su partneriais sieks tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas

Aukštos kvalifikacijos kibernetinio saugumo specialistų poreikis yra akivaizdus visose pasaulio valstybėse. Daugiau nei 90 proc. kibernetinių incidentų žmogus yra arba netiesioginis kibernetinio nusikaltimo vykdytojas (auka), arba specialistas, ginantis infrastruktūras ir turintis pakankamai dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. Mokslinių tyrimų, kurie tinkamai įvertintų asmenines žmogaus savybes ir vaidmenį kibernetinio nusikaltimo vykdymo grandinėje, yra labai mažai.

2020 12 30 saugumas380x250Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Norvegijos technologijų ir mokslo universiteto, Ostfoldo universiteto koledžo, Rygos technikos universiteto, Talino technikos universiteto, Lichtenšteino universiteto, Vidžemės kolegijos mokslininkais ADVANCES projekte sieks tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas atsižvelgdami į biologinę žmogaus sistemą ir žmogaus elgsenos įpročius ir vertindami kibernetinio saugumo specialisto gebėjimus bei žinias.

Kibernetinė sauga priklauso ne tik nuo technologinių gebėjimų

Projekto vadovė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informatikos instituto mokslininkė dr. Agnė Brilingaitė sako, kad kibernetinio saugumo specialistams ugdyti ir jų kompetencijoms gerinti ar persikvalifikuoti dar nėra sukurta tinkamų metodikų, o egzistuojantys šablonai yra skirti informatikos specialistams.

„Mes siekiame pritraukti daugiau specialistų į šią kryptį ir sukurti metodiką, kuri leistų personalizuoti specialisto ugdymą arba kompetencijų gerinimą. Bandysime įsigilinti į elgseną, žmogaus savybes genetiniu požiūriu ir į technologines kompetencijas“, – pasakoja mokslininkė.

2021 02 26 Brilingaite200x300Kibernetinio incidento kaina – nutekinti asmeniniai arba jautrūs duomenys, sutrikęs paslaugų teikimas ir, žinoma, nukentėjusi reputacija, ekstremaliu atveju – prarastos gyvybės.

„Reikia visiems prisiminti tai, kad žmogus yra ne robotas. Dauguma kibernetinių incidentų užkardomi technologijų, kurios yra valdomos specialistų.  Bet dalies incidentų suvaldymas yra tikslus ir greitas asmeninių įgūdžių ir asmeninių savybių panaudojimas reaguojant į nuolat besikeičiančią aplinką“, – sako dr. A. Brilingaitė.

Pasak mokslininkės, dažniausiai galvojama, kad kibernetinė sauga priklauso tik nuo kibernetinio saugumo specialisto technologinių gebėjimų ir žinių. Bet kibernetinės atakos, incidentai įvyksta ir dėl patiriamo streso, itin dažnai besikeičiančių technologijų ir nuolatos kintančių išorinių grėsmių, kai panaudojami ne tik technologiniai, bet ir žmogiškieji faktoriai kibernetiniam incidentui sukurti.

Projekte dalyvauja psichologai bei genetikai

Šiuo projektu steigiama tarptautinė daugiakryptė mokslinių tyrimų grupė, kuri tirs žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinio nusikaltimo grandinės etapuose. Lietuva, Latvija, Estija ir jų partneriai iš Norvegijos bei Lichtenšteino analizuos kibernetinio saugumo specialistų elgseną streso sąlygomis, susiedami kompiuterių mokslo technologijas, psichologiją ir žmogaus genomo duomenis.

„Šiame projekte svarbu ne tik mokslinis rezultatas, bet ir bendradarbiavimas su partneriais, žinių dalijimasis tarpusavyje, pridėtinės vertės kūrimas visuomenei. Jame dalyvauja įvairių sričių specialistai – psichologai, žmogaus genetikai, kibernetinio saugumo specialistai, IT specialistai, turintys edukacinės, treniravimo arba specialių kompetencijų tobulinimo, aplinkų kūrimo patirties“, – pasakoja dr. A. Brilingaitė.

VU yra projekto pagrindinis vykdytojas, o šiame tarptautiniame konsorciume jėgas suvienys MIF Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos ir VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai.

Projektu siekiama sukurti mokslu grįstą daugiakryptę metodiką, kuri padėtų įvertinti kibernetinio saugumo specialisto bendrąsias ir dalykines kompetencijas ir asmenines rizikas kompetencijų ugdymo procese. Ši metodika bus kuriama remiantis realių tarptautinių kibernetinio saugumo pratybų dalyvių elgsenos tyrimu.

Rizikos vertinimo, testavimo ir edukaciniai metodikos komponentai bus patikrinti dirbant su informatikos krypties studentais. Duomenų analizės ir dirbtinės intelektikos metodai bus naudojami apdorojant ir interpretuojant daugiamačius duomenis.

Projektas „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas“, ADVANCES, finansuojamas beveik 1 mln. eurų iš Europos ekonominės erdvės (EEE) (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų. Projekto tikslas – tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, personalizuojant gebėjimų ugdymo kelią ir rizikos vertinimą. Projekto finansavimo sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) Nr. S-BMT-21-6 (LT08-2-LMT-K-01-051).

2021-02-26

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos