Sidebar

Matematikos konkursas „Kengūra“ pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu

KenguraLietuvos matematikos mokinių konkursas „Kengūra“, kiekvienais metais organizuojamas kovo mėn. trečią ketvirtadienį, šiais metais pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu. Organizatoriai karantino metu susidūrė ir su iššūkiais, bet prie konkurso prisijungė net 38 700 Lietuvos mokinių ir darželinukų.

„Mokinių registracija jau buvo įvykusi, užduotys atspausdintos, supakuotos kartu su pieštukais ir atsakymų kortelėmis, pasirengta jų išvežiojimui į mokyklas. Tačiau nepavyko konkurso organizuoti tradiciniu būdu – kovo  16 d. prasidėjo karantinas ir visa veikla mokyklose sutriko. Teko atsisakyti mokiniams įprasto popieriaus-pieštuko testo“, – sako konkurso organizatoriai.

Konkurso organizavimo komitetas nusprendė konkursą vykdyti balandžio 30 d. nuotoliniu būdu, mokiniams atliekant užduotis namuose prie savo kompiuterių.

Organizuojant konkursą nuotoliniu būdu buvo susidurta ir su iššūkiais – per trumpą laiką reikėjo susirasti įmonę, teikiančią serverių nuomos paslaugas, kuri užtikrintų nepriekaištingą serverių darbą jungiantis itin dideliam dalyvių skaičiui. Taip pat organizatoriams reikėjo paruošti dalyvio kortelės el. aplinką, parengti ir informuoti mokyklas apie naująją tvarką bei atsakyti į daugybę laiškų. Didžioji dalis bendravimo vyko tiesiogiai su pačiais dalyviais ir jų tėvais/ globėjais. Tai pareikalavo ypač didelių darbo ir laiko sąnaudų.

„Džiaugiamės, kad ir pasikeitus atlikimo sąlygoms šiemet uždavinius konkurse sprendė net 38 700 Lietuvos mokinių ir darželinukų“, – sako konkurso „Kengūra“ organizatoriai.

Konkursas „Kengūra“ Lietuvoje organizuojamas nuo 1995 m. Tai kasmetinis tarptautinis matematikos konkursas, kuriame gali dalyvauti 1-12 kl. moksleiviai ir skaityti mokantys darželinukai. Konkurso ypatumas – uždaviniams spręsti skiriama mažai laiko – tik 75 minutės. Šį konkursą organizuoja Lietuvos matematikų draugija, matematikos mokytojai, savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, matematikai mokslininkai, mokyklinės matematinės literatūros leidėjai, mokyklų administracijos atstovai. Taip pat organizuojant konkursą pagal galimybes prisideda Lietuvos matematikos mokytojų asociacija.

 

VU Alumnas D. Grinvaldas: „MIF suformavo tvirtą požiūrį į savarankišką mokymosi procesą“

Darius Grinvaldas – buvęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Finansų ir draudimo matematikos studentas. Su VU alumnu, dabar dirbančiu „Danske Bank“ A/S Rizikos valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, kalbėjome apie darbą, studijas ir finansų sektorių.

2020 05 26 Darius Grinvaldas380x250Perspektyvios studijos su gabiausiais

„Studijuoti VU MIF finansų ir draudimo matematiką pradėjau 2004 m. Lietuvai tai buvo tikrai ypatingi metai, nes tapome ES nariais. Tuo laikotarpiu jau įsisiūbavo spartus ir labai daug žadantis Lietuvos finansų sektoriaus keitimasis bei augimas. Skandinavijos bankai bei kitos tarptautinės finansų kompanijos pradėjo vystyti bei stiprinti savo organizacijas Lietuvoje, atsirado ženkli labai įdomių ir patrauklių darbo vietų pasiūla“, - prisimena D. Grinvaldas.

Pasak alumno, perspektyvi, įkvepianti bei daug žadanti buvo ne tik pasirinkta mokslų sritis, bet ir supanti aplinka: „Sukurta nauja finansų ir draudimo matematikos specialybė buvo bemaž populiariausia (ar viena iš pačių populiariausių) tuometinių studijų programų, kurioje jau mokėsi patys stipriausi Lietuvos matematikos studentai, todėl tikrai norėjosi įsilieti į šių talentingų ir konkurencingų studentų draugiją, turinčią labai šviesių ir daug žadančių perspektyvų darbo rinkoje“, – sako VU MIF alumnas.

Prisimindamas studijas D. Grinvaldas sako, kad turėjo labai griežtus, bet preciziškai objektyvius dėstytojus. Studentų žinios buvo vertinamos su labai didele atsakomybe ir pagarba mokymosi procesui. Visi buvo vertinami absoliučiai objektyviai ir be jokių išankstinių nuostatų ar simpatijų.

„VU MIF suformavo tvirtą požiūrį į savarankišką mokymosi procesą. Išmokus mokytis savarankiškai įdomus ir sudėtingus dalykus, atsiranda neįkainojamas įgūdis profesinei karjerai, kur tobulėjimas ir pokyčiai yra labai natūrali kasdienybės dalis“, – sako jis.

Darbe reikalinga ir komunikacija

Būdamas A/S Rizikos valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, D. Grinvaldas sako, kad kasdienis darbas suteikia daug įvairių galimybių, bet kelia ir iššūkių.

„Turiu galimybę būti lyderiu komandų vadovams bei rizikos valdymo specialistams, kuriantiems matematinius kredito rizikos valdymo modelius. Lyderystė – nenutrūkstamas bendradarbiavimo srautas didelėje komandoje, reikalaujantis labai stiprių komunikacijos bei komandinio darbo įgūdžių, darbinių situacijų raidos numatymo, darbuotojų interesų bei požiūrių derinimo. Tam reikia kiekvieną dieną pasitelkti emocinį intelektą, labai stipriai įsiklausyti ir įžvelgti darbuotojų idėjų potencialą, išlaisvinti jų kūrybiškumą, skatinti prisiimti atsakomybę už siūlomus uždavinių sprendimus.

Pasak VU alumno, po universitetinių studijų šių dalykų ir jų supratimo teko kantriai mokytis savarankiškai: „Tai kartais vyko ir per daugelį profesinių klaidų bei nesėkmių. Tikiu, jog tas mokymasis vyksta iki šiol, jis tikrai didelis, bet tuo pačiu labai įdomus iššūkis, savaime sudėtingumu nesulyginamas su jokiu techniniu kredito rizikos uždaviniu“, – savo patirtimi dalinasi D. Grinvaldas.

Ryšys su universitetu nenutrūko

Darius taip pat palaiko ryšį su universitetu, džiaugiasi kiekvienais metais turėdamas galimybę pasikviesti būrį praktikantų į „Danske Bank“ Grupės rizikos valdymo padalinį Lietuvoje. Praėjusią vasarą turėjo galimybę sudalyvauti ir pasiklausyti bakalauro darbų gynimo pristatymų, kurie paliko labai teigiamą įspūdį.

Taip pat jau keletą metų iš eilės „Danske Bank“ yra Lietuvos Jaunųjų matematikų susitikimo generaliniai rėmėjai: „Mūsų organizacijoje dirba labai didelė grupė VU MIF matematikos specialybių absolventų ir vis dar studijuojančių studentų nuo bakalaurų iki doktorantų, taip pat darbą banke su dėstymu derina ir du labai šaunūs dėstytojai“.

Būsimiems studentams D. Grinvaldas linki mėgautis studijomis ir bendradarbiauti, būti aktyviems ir atviriems naujovėms.

„Stenkitės studijų metu kuo daugiau užduočių atlikti kartu padėdami vieni kitiems, vieni kitus mokydami ir kuo glaudžiau bendradarbiaudami. Labai vertinu ir dažnai kartoju savo kolektyve dirbantiems studentams prof. habil. dr. V. Paulausko mums per paskaitą pasakytus žodžius, jog „praktinių žinių įgijimui ir patirčiai turėsite visą savo karjeros laiką, tačiau tai, ką taip stengiamės išmokti šiuo metu auditorijoje, galimybės išmokti taip lengvai nebeturėsite“, - sako VU alumnas D. Grinvaldas.

Išrinktas naujas MIF Tarybos narys

Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) gegužės 21 d. 8-18 val. vyko elektroninis slaptas balsavimas.

MIF Tarybos (į laisvą Informatikos instituto vietą) rinkimus laimėjo – prof. dr. Mindaugas Bloznelis.

Balsavo 89 iš 132 rinkėjų. Aktyvumas 67,4 proc. Rinkimai laikomi įvykusiais.

 

MIF dekanas prof. Paulius Drungilas

Lietuvos matematikas, mokslininkas, vadovėlių autorius – Alfonsas Pranciškus Matuliauskas

Alfonsas Pranciškus Matuliauskas (1931 05 08 – 2020 05 23) gimė Smilgiuose, Kupiškio rajone. Po matematikos studijų Vilniaus universitete 1950–1955 m. jame dėstė iki 1995 m.
2020 05 25 Matuliauskas227x250Pirmuosiuose moksliniuose darbuose nagrinėjo baigtinių grupių neredukuojamus įvaizdžius. Mokslų kandidato (daktaro) disertacija, parašyta vadovaujant profesoriui Jonui Kubiliui, buvo apginta 1974 m. Docento vardas jam suteiktas 1985 m. Disertacijoje ir vėlesniuose tyrimuose buvo gvildenamos algebrinių skaičių problemos. Tirdamas realųjį kvadratinių skaičių kūną, jis išvedė ir pritaikė išskirtinio tikslumo artutinę Hecke‘s funkcijos lygtį, patikslino šios funkcijos nulių skaičiaus įverčius bei idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo signatūrinės erdvės srityse dėsnius.

Jis buvo nepakeičiamas algebros, algebrinių skaičių teorijos ir kitų artimų matematikos disciplinų dėstytojas. Parašė ir išleido universitetinį Algebros vadovėlį (1985), pasirinktinių kursų medžiagą (Algebrinių skaičių teorija, 1976; Kvadratiniai skaičių kūnai, 1978).

Vadovavo Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinei mokyklai (1980–1990), kartu su doc. dr. Elena Neniškyte parengė užduočių knygeles (Mokyklinės matematikos užduotys, 1987; Mokyklinės matematikos uždaviniai, 1989). Išleido populiariosios matematikos knygų (Vektoriai ir matricos, 1980; Tiesinės transformacijos, 1987), vertė mokomąsias knygeles moksleiviams, rašė straipsnius lietuviškosioms enciklopedijoms.

 

Prasideda priėmimas į magistrantūros studijas

Gegužės 21 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Jis tęsis iki birželio 27 d. Šiuo laikotarpiu prašymus studijuoti galima teikti ir koreguoti VU ISAS.

Sistemoje prašymą būtina pateikti likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo. Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimai vyks birželio 1-30 d.

2020 05 21 Priemimas i magistro studijas380x250Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 100 studijų programų.

VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdomos šios magistro studijų programos:

Finansų ir draudimo matematika

Informatika

Kompiuterinis modeliavimas

Matematika

Modeliavimas ir duomenų analizė

Programų sistemos

Informaciją apie 2020 m. konkursinio balo sandarą pretenduojantiems į Vilniaus universiteto magistrantūros studijas, kokių studijų programų ar studijų krypčių absolventai gali rinktis VU magistrantūros studijų programas, informaciją apie papildomus balusreikalingas pažymas bei už jas atsakingų Universiteto padalinių darbuotojų kontaktus galite rasti Konkursinio balo sandaros lentelėje.

Visą stojančiajam į magistrantūros studijas reikalingą informaciją galima rasti VU tinklalapyje.

VU MIF alumnė – „Žmonijai visada įdomu sužinoti, kas bus rytoj“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto alumnė Rita Norbutaitė, studijavusi finansų ir draudimo matematikos studijų programose, baigiamajame savo magistro darbe atskleidė Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičiaus kitimo prognozes. R. Norbutaitė sako, kad tai tema, kuri „nagrinėja ateities prognozes, o žmonijai visada įdomu sužinoti, kas bus rytoj“.

2020 05 19 Rita380x250Kaip įvardija alumnė, viena iš priežasčių, kuri paskatino rašyti darbą šia tema – noras pačiai atlikti gyventojų skaičiaus prognozes

„Kai mokykloje per geografijos pamokas mokiausi demografiją, vadovėlyje įprastai būdavo pateiktas grafikas su informacija, kiek žmonių pasaulyje (Lietuvoje) gyveno praeityje ir kiek prognozuojama, kad gyvens ateityje. Tad studijų metu pagalvojau, kad galėčiau pati daryti gyventojų skaičiaus prognozes. Juolab, kad daug smagiau rašyti darbą todėl, kad įdomu, o ne todėl, kad reikia“, – pasakoja R. Norbutaitė.

Magistro darbo metu MIF studentė gilino ir įtvirtino matematines ir modeliavimo žinias, sudarė modelius pasaulio ir Lietuvos populiacijai prognozuoti ir tas prognozes apskaičiavo. R. Norbutaitė pripažįsta, kad nagrinėjant šaltinius sužinojo, kad demografija ir ekologija yra kur kas labiau susijusios nei ji manė anksčiau.

„Šis darbas gali būti naudingas tiems žmonėms, kuriuos domina prognozavimas ar populiacijų modeliai. Darbą stengiausi rašyti kuo paprasčiau ir išsamiau, kad skaitytojui, kuriam šitos sritys yra naujos, nebūtų sunku suprasti“, – sako VU alumnė.

Finansų ir draudimo matematikos bakalauro ir magistro studijų programos yra derinamos su Tarptautinės aktuarų asociacijos kvalifikaciniais reikalavimais, todėl be matematikos ji įgijo programavimo, ekonomikos, investicijų ir draudimo žinių. Todėl, pasak R. Norbutaitės, studijos buvo įdomios ir įvairiapusiškos.

Tik geriausiais atsiliepimais studijas prisimenanti alumnė ir būsimiems studentams linki nepamirštamos patirties, žinių bei įgūdžių bei puikaus studentiško gyvenimo akimirkų.

„Vienais gyvenimo bendrabutyje metais kambario draugė nupirko kalendorių su magnetu ir prikabino ant šaldytuvo. Kalendorius turėjo vietos užrašams – kambario draugė kiekvieną mėnesį užrašydavo po frazę – mėnesio šūkį. Iš visų skirtingų šūkių mano mėgstamiausias – „Šiandien yra geriausia tavo gyvenimo diena“. Būsimiems studentams noriu palinkėti kiekvieną dieną gyventi su nusiteikimu, kad ji yra geriausia gyvenime“, – sako R. Norbutaitė.

VU MIF mokslininkai sukūrė strategiją efektyviam testavimui dėl COVID-19

Šiuo metu, kai pasaulis kovoja su koronaviruso pandemija, Lietuva ir kitos Europos bei pasaulio valstybės stengiasi kuo efektyviau panaudoti turimus testavimo dėl COVID-19 resursus. Todėl Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai pasiūlė efektyvią grupinio testavimo strategiją, kurios dėka, infekuoti pacientai gali būti nustatyti atliekant 13 kartų mažiau tyrimų, nei atliekant individualius testus.

2020 05 14 Tyrimas coronavirus380x250Kol nebus sukurti ir išbandyti efektyvūs pacientų gydymo nuo koronaviruso metodai,  vienas aktualiausių aspektų šiandien yra žmonių testavimas dėl SARS-CoV-2. VU MIF mokslininkai prof. Julius Žilinskas ir dr. Algirdas Lančinskas, kartu su Italijos mokslininku prof. Mario R. Guarracino pasiūlė efektyvią grupinio testavimo strategiją, kurios dėka, su tokiais pačiais kiekiais reagentų ir tokiu pat laboratorijų pajėgumu, kaip testuojama dabar, galima būtų ištestuoti 13 kartų daugiau žmonių.

Strategija remiasi praktikoje jau naudojamu mėginių replikavimu – jų atkartojimu skirtingose grupėse. Tai leidžia sumažinti individualių testų skaičių, sugretinant grupių testų rezultatus su jų išsidėstymu grupėse. Naujame darbe mokslininkai pasiūlė loginio mėginių paskirstymo į grupes ir teigamų/neigiamų atvejų nustatymo pagal grupinio testavimo rezultatus strategiją, kurios dėka galima ženkliai sumažinti individualių testų skaičių.

Masinis testavimas padėtų identifikuoti besimptomius atvejus, tačiau dėl ribotų testavimo resursų dažnai tenka apsiriboti tikslinių grupių testavimu. Siekiant ištirti kuo daugiau žmonių, kai kuriose šalyse naudojamas grupinio testavimo metodas, kurio metu mėginiai yra suskirstomi į grupes ir vienu testu tiriamas bendras vienos grupės mėginys. Jei grupės testo rezultatas yra neigiamas, tai galima teigti, kad visi tai grupei priskirti žmonės yra sveiki. Jei grupės testo rezultatas yra teigiamas, reikia atlikti papildomus individualius tyrimus grupėje, kurių metu bus identifikuoti užsikrėtusieji. Tinkamai parinkus grupinio testavimo strategiją, sutaupyti reagentai gali būti skaičiuojami ne vienetais, o kartais.

Tyrimo rezultatus aprašančio mokslinio straipsnio „Pooled testing with replication: a mass testing strategy for the COVID-19 pandemics“ pirminė versija (angl. preprint) yra patalpinta archyvo medRxiv specialioje skiltyje, skirtoje skubiai publikuoti naujausius mokslinius rezultatus susijusius su COVID-19 pandemijos kova.

Tyrimo rezultatai yra laisvai prieinami:

https://www.medrxiv.org/content/10.1101/2020.04.27.20076422v1

Kodėl grupinis testavimas?

Tarkime, kad reikia ištirti 96 žmones. Tiriant kiekvieną žmogų individualiai reiktų atlikti 96 testus. Taikant grupinį testavimą, visus tiriamuosius galime suskirstyti į 8 grupes po 12 kiekvienoje taip, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau (gali būti parinktas ir kitas grupių skaičius). Tuomet aštuoniais testais galėtume ištirti kiekvienos grupės bendrus mėginius, o testų rezultatai parodytų, kurioje grupėje yra užkrėsti mėginiai. Jei tarp visų tiriamųjų vienas yra sergantis, tarkime 69-tas, tai grupės, kuriai priklauso sergantysis (G6) bus teigiamas. Belieka individualiais testais ištirti visus šiai grupei priskirtus tiriamuosius, kad identifikuotume sergantįjį. Individualiems tyrimams atlikti reiktų 12 testų, o visų 96 žmonių ištyrimas pareikalautų 8 + 12 = 20 testų, o tai yra 4.8 karto mažiau testų, lyginant su individualiu testavimu.

2020 05 20 Meginiu grupavimo pavyzdys
Mėginių grupavimo pavyzdys

Mėginių replikavimas

Siekiant sumažinti grupiniam COVID-19 testavimui reikalingus resursus, mokslininkai iš Stanfordo universiteto bei Google ir Oracle kompanijų tyrė savo straipsnyje „Evaluation of Group Testing for SARS-CoV-2 RNA“, kuris yra patalpintas MedRxiv, COVID-19 testavimui siūlo taikyti mėginių replikavimo (jų atkartojimo skirtingose grupėse) strategiją. Taikant šią strategiją, mėginiai yra išdėstomi taip pat kaip ir ankstesniame pavyzdyje, tačiau grupinio testavimo metu testuojamos ne tik eilutėse išdėstyti išvardinti mėginiai, bet ir stulpeliuose, kaip pavaizduota žemiau esančiame paveikslėlyje. Jei užsikrėtęs yra tas pats 69-tas tiriamasis, tai grupių G6 ir G17 testai bus teigiami, o šių grupių bendras narys – infekcijos atvejis.

2020 05 20 Meginiu grupavimo pavyzdys su replikavimu
Mėginių grupavimo su replikavimu pavyzdys

Šiuo atveju grupinis testavimas pareikalautų 20 testų, bet užsikrėtęs tiriamasis būtų identifikuojamas be individualių testų. Nors bendras testų skaičius toks pats kaip ir grupavimo be mėginių replikavimo atveju, tačiau antruoju atveju nereikia vykdyti antrojo testavimo etapo, o tai sutaupo laiko.

Jei teigiamus testų rezultatus turi daugiau nei dvi grupės, yra analizuojamos grupių sankirtos ir, esant reikalui, papildomai atliekami individualūs testai.

Mėginių paskirstymas tarp grupių

VU mokslininkai siūlo naudoti mėginių replikavimo strategiją su specifiniu mėginių išdėstymu grupėse. Pagal šią strategiją sudarant grupes, mėginys yra priskiriamas pirmai dar neužpildytai grupei ir atkartojamas grupėje, turinčioje mažiausiai mėginių. Toks 96 mėginių grupavimas po 12 su replikavimu yra pavaizduotas paveikslėlyje žemiau. Taip sugrupuotų mėginių grupinis testavimas pareikalautų 16 testų. Jei dviejų grupių testai yra teigiami, tai infekuotas bus vienas mėginys, kuris priklauso abiem grupėms. Kiti šioms grupėms priskirti mėginiai infekcijos neturi, nes, esant daugiau infekcijos atvejų, teigiamus rezultatus turėtų daugiau grupių.

Toks tyrimas pareikalautų 16 testų grupių testavimui, o konkretus ligos atvejis būtų identifikuojamas be individualių testų.

2020 05 20 Meginiu isdestymas grupese
Siūlomas mėginių išdėstymas grupėse

Remiantis grupinio testavimo dėl COVID-19 praktika, vienai grupei galima priskirti iki 32 mėginių. Tuomet strategiją galima taikyti beveik 400 tiriamiesiems, testų skaičių sumažinant iki 13 kartų.

MIF Tarybos nario rinkimai

2020 04 29 Balsavimas380x250Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (toliau – MIF) rinkimų komisija informuoja, jog 2020 m. gegužės 21 d. vyks rinkimai į laisvą MIF Tarybos vietą (į Informatikos instituto atstovo prof. Romo Barono vietą).

Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 15 dienos 16 val. vyksta kandidatų kėlimas. Kandidatais gali būti MIF Informatikos institute dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai.

Į MIF tarybos laisvą vietą iškelta prof. Mindaugo Bloznelio kandidatūra.

Rinkimai vyks 2020 m. gegužės 21 d. 8-18 val.

Antrasis turas (jeigu reikės) – 2020 m. gegužės 27 d.

PASTABA: VU MIF Tarybos nario rinkimų balsavimas vyks 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu būdu.

Slapto elektroninio balsavimo sistema:

  • į rinkėjų sąrašą įtraukti rinkėjai el. paštu gaus kvietimus balsuoti su jiems skirtomis unikaliomis balsavimo sistemos nuorodomis;
  • balsavimo sistemoje rinkėjai gali pateikti savo pasirinkimą tik vieną kartą;
  • rinkėjo pasirinkimas įrašomas į duomenų bazę nenurodant asmens duomenų;
  • rinkėjas apie sėkmingai priimtą jo balsą iškart informuojamas naršyklėje ir el. paštu;
  • leidžiama balsuoti tik rinkimams skirtu laiku;
  • pasibaigus rinkimų laikui, rinkimų komisijai išsiunčiamas balsų pasiskirstymas ir balsavusiųjų sąrašas.

Papildoma informacija:

Remiantis Vilniaus Universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu:

„15. Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia raštišką pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijai (rinkimų komisijos pastaba: el. pašto adresais  ; arba ). Kiekvieną keliamą kandidatą, atitinkantį Apraše ir Padalinio nuostatuose nustatytus reikalavimus, registruoja Padalinio rinkimų komisija ir įtraukia į vieną iš kandidatų sąrašų...“

Remiantis Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto nuostatais (2017 m. birželio 13 d.):

„17. Kiekvienam Fakulteto šakiniam akademiniam padaliniui turi atstovauti po 3 atitinkamame padalinyje dirbančius Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančius akademinės bendruomenės narius, iš kurių bent vienas yra profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas ir bent vienas docentas ar vyresnysis mokslo darbuotojas.“

Matematikos ir Informatikos fakulteto rinkimų komisija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos