Fakulteto naujienos

2020 metų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje trečią kartą buvo renkami Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai. Jų skaičius išaugo iki trisdešimties. Naujieji nariai jau yra daug pasiekę profesinėje sferoje. Svarbu tai, kad dauguma jų ne tik atlieka reikšmingus mokslinius tyrimus, jie taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savo žiniomis dalijasi su studentais.

Matematiko dr. Jono Jankausko (VU Matematikos ir informatikos fakultetas) mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir didelio našumo kompiuterinius skaičiavimus. Daktaro laipsnį J. Jankauskas įgijo Vilniaus universitete, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija aukštai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautinėje recenzuojamoje spaudoje, taip pat prestižiniuose matematikos leidiniuose. Dirbdamas LMAJA dr. J. Jankauskas planuoja aktyviai dalyvauti kuriant jaunųjų matematikų bendruomenę, populiarinti matematiko mokslininko / dėstytojo profesiją, bendradarbiauti su užsienyje dirbančiais Lietuvos jaunaisiais matematikais.

Jaunosios akademijos nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius kitais metais turi pasiekti 40.

LMA informacija

Užsienio šalių universitetų patirtis byloja, kad universitetiniuose miesteliuose ne tik sudaromos galimybės bendradarbiauti skirtingų mokslo krypčių mokslininkams, taip užtikrinant tarpdalykinių mokslo projektų plėtrą, bet ir kuriama aplinka, kurioje studentai įgyja šiuolaikinei darbo rinkai būtinas kompetencijas. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto dekano prof. Pauliaus Drungilo bei Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanės prof. Aldonos Beganskienės teigimu, investuojant į naujų VU Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų statybą Saulėtekio akademiniame miestelyje bus sukurtos sąlygos spartesnei tarpdalykinių studijų ir mokslo plėtrai, kuri nėra pakankama.

Saulėtekio universitetiniame miestelyje šiuo metu jau veikia šeši VU fakultetai, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Technologijų uostas. Perkėlus Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus į Saulėtekį, čia bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Prof. A. Beganskienė pasakoja, kad jai yra tekę lankytis ne viename mokslo centre, universitete, kurio aplinka atitinka moksliniam darbui ir aukšto lygio studijoms keliamus reikalavimus, šalia veikia studentų bendrabučiai, teikiamos kitos akademinio miestelio gyventojams reikalingos paslaugos. Anot dekanės, tai gero darbo organizavimo pavyzdys.

Tokios pačios nuomonės besilaikantis prof. P. Drungilas įsitikinęs, kad stipriausiam Lietuvos universitetui įkurdinus Saulėtekyje Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetus atsirastų galimybė koncentruoti mokslą, studijas kitiems pasaulio universitetams būdingu principu – kuriant akademinį miestelį, nes geresnio veiklos modelio aukštosios mokyklos dar nėra sukūrusios.

Augtų tiksliųjų mokslų patrauklumas

Dekanai mano, kad investicijos į naują fakultetų infrastruktūrą atsipirktų daugeliu aspektų – didėtų informacinių ryšių ir technologijų (IRT), matematikos, chemijos, biochemijos ir kitų studijų patrauklumas, atsirastų galimybė priimti daugiau studentų, norinčių studijuoti šias studijų programas, o tai dabar dėl per mažų auditorijų, laboratorijų ir kitos infrastruktūrinės erdvės trūkumo yra sunkiai įgyvendinama. Nepatraukli fakultetų aplinka apsunkina ir mokslinio personalo pritraukimą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

„Lietuva jau dabar susiduria su opia mokslo personalo problema: matematikos mokslas sunkus, gabių jai moksleivių nėra tiek daug, studijuoti norinčių – dar mažiau. Ir kad studijos bent jau būtų patrauklios jaunajai kartai, privalome sukurti modernų mokslo centrą, kitaip bus pasirinktos kitos, mažiau sudėtingos karjeros.

Informatikų rengimo kokybė ir apimtys taip pat yra opi Lietuvai problema: pretenduojant į lyderystę Europos Sąjungos (ES) rinkos skaitmenizavimo srityje pirmiausia reikia pagalvoti: kas gi tai užtikrins? Kas suteiks žinių, ugdys tuos naujos rinkos kūrėjus ir dalyvius? Keliant valstybinius uždavinius reikia lygiagrečiai spręsti ir švietimo problemas. Universitetai privalo išugdyti aukštųjų technologijų verslų kūrėjų kartą, kuri sugebės sukurti Lietuvoje efektyvias įmones, išsilaikančias ir be ES finansavimo“, – įžvalgomis dalijasi prof. P. Drungilas.

VU atstovų nuomone, naujai suformuotas gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys galėtų prisidėti sprendžiant žemą tiksliųjų mokslo žinių lygio problemą Lietuvoje. Vasarą matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų iš 15 241 jį laikiusio. Situacija su chemijos egzaminu kur kas geresnė – išlaikė net 97 proc., tačiau faktas, kad jį pasirinko tik kiek daugiau nei 1000 moksleivių, nėra džiuginantis. Statistika atskleidžia karčią tiesą – per pastaruosius ketverius metus nuosekliai mažėja tiksliųjų mokslų dalykų egzaminus laikančių dvyliktokų skaičius.

Prof. P. Drungilo ir prof. A. Beganskienės įsitikinimu, tokiuose centruose įvairių sričių mokslininkai dirbdami kartu galėtų analizuoti, atlikti empirinius tyrimus, kurie padėtų suprasti, atskleisti, kokios klaidos yra daromos mokant moksleivius tiksliųjų mokslų dalykų.

Prof. P. Drungilo manymu, daug laiko į tiksliųjų dalykų mokymą buvo žiūrima iš „supaprastinimo perspektyvos“. Pavyzdžiui, matematikoje naudojamos tik veiksmų sekos, nepasitelkiama verbalika, kuri skatina gilesnį moksleivių suvokimą, kodėl jie atlieka tuos veiksmus, kuriuos atlieka. Prof. A. Beganskienė taip pat pažymi, kad ugdant moksleivius būtina užtikrinti teorinių ir praktinių žinių dermę.

„Sėkmingas chemijos mokymas galimas tik derinant teorines ir įgytas laboratorijose žinias. Deja, ne visos mokyklos turi įrengtas laboratorijas. Turėdami naujas šiuolaikines laboratorijas galėsime kviesti mokytojus ir mokinukus atlikti eksperimentus ir taip susipažinti su nuostabiu cheminiu elementų pasauliu“, – džiaugiasi prof. A. Beganskienė.

Bus skatinamas tarpdalykiškumas

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanė atkreipia dėmesį, kad vienoje vietoje dirbantys fizikai, chemikai, matematikai, kitų sričių mokslininkai sudaro kritinę minčių masę. Tarp mokslų nykstančios ribos skatina tarpdalykiškumą. Kartu dirbantys įvairių sričių mokslininkai, studentai atranda naujas mokslo kryptis, geba spręsti ir surasti visuomenei aktualių problemų sprendimus.

„Įvairių sričių VU mokslininkų komandos dirbdamos kartu atlieka daug reikšmingų tyrimų, kuria įvairias technologijas. Pavyzdžiui, VU mokslininkai kartu su mokslininkais iš Švedijos Malmės universiteto siekia technologinio proveržio biologinių jutiklių srityje. Tyrėjai kuria neinvazinius jutiklius. Sukurtos technologijos galės būti panaudotos tiek implantuojamuose, tiek tvirtinamuose prie odos biologiniuose jutikliuose. Šią technologiją norima pasitelkti kuriant neinvazinius gliukozės jutiklius, kurie gerokai palengvintų cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimą. Žinant, kad beveik 10 proc. žmonijos populiacijos serga šia liga – ši technologija bus išties reikšminga“, – sako prof. A. Beganskienė ir priduria, kad praplėtus Saulėtekio miestelį tokio lygio technologijų plėtra turės dar daugiau potencialo.

Kolegei antrinantis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. P. Drungilas teigia, kad studentai taip pat neretai turi ambicijų rengti baigiamuosius darbus tarpdalykinėmis temomis, tačiau fizinė fakultetų atskirtis dažnai pakiša koją. Pandemijos metu įgyta patirtis atskleidė, kad aukšto lygio studijos negali vykti nuotolinių kursų principu. Universitetai privalo ugdyti asmenybes, kurios ateityje pačios ugdys naujas kartas, valdys valstybę, kurs aukštųjų technologijų verslus ir kt. Anot dekano, be akademinės terpės, asmeninių pavyzdžių, akademinės atsakomybės ir etikos asmenybių ugdymo uždavinys yra neįgyvendinamas.

Didinamas studijų prieinamumas

Dabartinis Chemijos ir geomokslų fakulteto pastatas buvo pastatytas dar 1901 m., Matematikos ir informatikos fakulteto kai kurie pastatai statyti prieš 60 metų. Senų pastatų problemos persikelia ir į jaunosios kartos ugdymą, nes jie neatitinka šiuolaikinių tiksliųjų mokslų bei studijų sąlygų. Be to, sena infrastruktūra kelia daug iššūkių negalią turintiems studentams. Kaip pažymi dekanai, pastatytuose naujuose, moderniuose Matematikos ir informatikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetuose bus išspręstos studijų prieinamumo neįgaliesiems problemos, užtikrinta neįgaliųjų integracija į visuomenę ir darbo rinką.

„Matematikams ir informatikams fizinė negalia nėra kliūtis dirbti ir uždirbti didesnį nei vidutinis rinkos atlyginimą. Tačiau dabartiniai pastatai yra didelė kliūtis priimant studentus, turinčius judėjimo negalią. Jų judėjimas apribotas labai nedidelėse erdvėse. Nuotolinis mokymas tokiems studentams tik padidintų socialinę atskirtį ir pablogintų integracijos sąlygas“, – įsitikinęs prof. P. Drungilas.

Prof. A. Beganskienės teigimu, Chemijos ir geomokslų fakultetą baigę studentai gan nesunkiai įsitvirtina darbo rinkoje: net du trečdaliai magistrų jau per 12 mėnesių nuo studijų baigimo randa darbą pagal specialybę. Socialiniai partneriai tvirtina, kad biochemijos, chemijos, geologijos, geografijos, kartografijos ir kitų specialybių studentai yra labai laukiami jų įmonėse. Šiuo metu itin sparčiai savo veiklas plėtojantys įvairūs startuoliai taip pat intensyviai ieško išsilavinimą tiksliųjų mokslų srityje turinčių absolventų. Todėl, anot profesorės, būtina kurti aplinką, kurioje aukštasis mokslas yra prieinamas ir negalią turintiems studentams, kurti vienodas tobulėjimo galimybes.

Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų

Modernius Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus Saulėtekyje pastatyti planuojama per artimiausius trejus metus.

Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas Matematikos ir informatikos fakulteto architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.

Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.

Įsibėgėja Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto informatikos krypties mokslininkų bendradarbiavimas. Šiaulių universiteto studentai, studijuojantys informacines technologijas, ir dėstytojai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausnioji mokslo darbuotojos profesorės Dalės Dzemydienės viešą nuotolinę paskaitą ir diskusiją „Ar naujai rengiama skaitmeninių įgūdžių strategija Lietuvai 2021–2027 m. tenkins visuomenės lūkesčius?“. Diskusiją moderavo Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkė prof. dr. Sigita Turskienė.

Paskaitoje buvo pristatomi Visuomenės skaitmeninių įgūdžių skatinimo 2021–2027 m. strategijos Lietuvai parengimo etapai, apibendrintos svarbiausios visuomenės skaitmeninimo politikos pamokos Lietuvai. Klausytojai buvo supažindinti su verslo skaitmeninimo problemomis, susijusiomis su skaitmeninių inovacijų centrų (SIC) kūrimu. Buvo išsamiai apžvelgta praėjusio ES finansavimo laikotarpio skaitmeninimo politika, IKT plėtros priklausomybė nuo ES struktūrinių fondų, aptarti EBPO parengtos Lietuvos įgūdžių strategijos 2020 m. rezultatai. Pabaigoje viešos paskaitos klausytojai buvo supažindinti su galima 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos Struktūrinių fondų investicijų logika.

Dalė Dzemydienė – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausnioji mokslo darbuotoja profesorė, turinti ilgametę patirtį naujų studijų programų informacinių ir komunikacinių technologijų srityje rengime ir dėstyme. Ji yra daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų autorė, parengusi monografiją „Elektroninių paslaugų įgyvendinimo sprendimai“ kartu su bendraautoriais – R. Naujikiene ir R. Dzindzalieta – 2 tarptautinių monografijų bendraautorė.

Pasak Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkės prof. dr. Sigitos Turskienės, ši VU prof. dr. D. Dzemydienės viešoji paskaita – viena iš Šiaulių miesto savivaldybės finansuoto projekto „Kviestinių dėstytojų, atvykstančių dėstyti į Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje veikiančias aukštąsias mokyklas pagal inžinerijos ir informatikos mokslų krypties studijų programas, vizitams finansuoti“ sudėtinių dalių.

Vilniaus universiteto lektorė Šiaulių universitete skaitė studijų dalyko „E. paslaugų kūrimo principai ir infrastruktūros sprendimai“ paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus informatikos mokslų krypties bakalauro studijų programos „Programų sistemos“ naujai vykdomos specializacijos „E. paslaugų sistemos“ (specializacija vykdoma tik Šiaulių universitete) studentams. Studijų metų studentai susipažino su el. paslaugų projektavimo ir jų įgyvendinimo technologijomis.

„Paskaitų turinys buvo itin vertingas, nes prof. D. Dzemydienė turi itin daug praktinės IKT vadybos patirties. Ji yra Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) narė, vadovaujanti Teisinės innformatikos sekcijai, Lietuvos Operacijų tyrimų asociacijos LitORS Tarybos narė, Europos Komisijos Dirbtinio intelekto asociacijos narė.

Tai sudarė salygas įvairiapusiškai pristatyti studijų dalyką, integruojant gerąją informatikos ir verslo praktiką visam naujai į studijas įvedamam moksliniam tiriamajam procesui.

Kviestinės dėstytojos prof. dr. D. Dzemydienės, kaip el. paslaugų projektavimo ir kūrimo eksperto, dėstymo vizitas neabejotinai buvo naudingas mūsų universiteto informatikos mokslų krypties studentams ir šios krypties akademinės bendruomenės mokslinių tyrimų tąsai“, – sako Šiaulių universiteto informatikos krypties studijų programų komiteto pirmininkė prof. dr. Sigita Turskienė.

Zenonas Ripinskis
Glen Cartsens-Peter ir Sigitos Turskienės nuotr.
Šiaulių universiteto informacija

Gruodžio 28 d. nuotoliniu būdu vyks 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas. Kviečiame klausytojus ir ketinančius skaityti pranešimus užsiregistruoti iki gruodžio 26 d.

9 FAKTAI APIE SKAIČIŲ 9:

• Dešimtainėje skaičiavimo sistemoje užrašytas skaičius yra dalus iš 9 tada ir tik tada, kai jo skaitmenų suma dalijasi iš 9.
• 9 yra pirmasis sudėtinis laimingasis skaičius.
• 9 yra vienintelis natūralaus skaičiaus laipsnis, vienetu didesnis už kitą natūralaus skaičiaus laipsnį: 3^2 = 2^3 +1
• Yra lygiai 9 būdai nubrėžti nesikertančias stygas tarp 4 apskritimo taškų.
• 9 = 3^(2^1), todėl 9 yra eksponentinis faktorialas.
• 762-as - 767-as skaičiaus pi dešimtainiai skaitmenys yra 999999.
• 9 yra pirmasis sudėtinis nelyginis skaičius ir vienintelis toks vienskaitmenis skaičius dešimtainėje sistemoje.
• Egzistuoja lygiai 9 kvadratiniai kompleksinių skaičių kūnai, kuriuose sveiki skaičiai vienareikšmiškai išskaidomi į pirminius daugiklius.
• Prancūziškai neuf reiškia ir devyni, ir naujas. Vokiški žodžiai devyni, ir naujas yra neun ir neu, o ispanų kalboje, atitinkamai, nueve ir nuevo. Skaičiuodami pasiekę 9 mes žinome, kad mūsų laukia nauja pradžia :)

O šiemet vyks jau 9-asis Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas!

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas – vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams – tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių – susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis.

Šis renginys – tai puiki proga pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai. Verslo įmonėms – nepakartojama galimybė prisistatyti šioje specializuotoje, aukšto lygio matematinių įgūdžių turinčių specialistų auditorijoje.

Taip pat informuojame, kad jau yra paskelbti geriausio 2020 m. doktoranto straipsnio rinkimai. Geriausio straipsnio autorių išrinks Lietuvos matematikų draugija (LMD), jis bus apdovanotas 9-ojo LJMS metu, 2020 m. gruodžio 28 d. Kandidato vardą, pavardę, žurnalo ir straipsnio pavadinimą siųsti adresu (gali siūlyti ir pats kandidatas) iki 2020 m. gruodžio 20 d.

Reikalavimai straipsniui:

• Matematikos, matematikos taikymų arba teorinės informatikos kryptis.
• Priimtas spaudai arba išspausdintas 2020 m.
• Kandidato indėlis į darbą yra esminis.
• Kandidatas yra (arba buvo straipsnio įteikimo metu) Lietuvos pilietis, Lietuvos arba užsienio universiteto doktorantas.

Pageidautina, kad kandidatas iki renginio dienos užsiregistruotų ir dalyvautų 9-ajame LJMS.

Informaciją bei pranešimus apie renginį galima gauti ir Facebook puslapyje

Renginio organizatoriai:

Jurgita Arnastauskaitė (KTU MGMF IF), Andrius Grigutis (VU MIF & Danske Bank), Jonas Jankauskas (MU Leoben), Grintas Junevičius (VU MIF & CyberNews), Laima Kaziulytė, Ieva Kazlauskaitė (Cambridge), Gytis Kulaitis (Göttingen), Vidas Regelskis (Hertfordshire & VU), Svajūnas Sajavičius (KTU), Jonas Šukys (Eawag, ETH Domain)

Įvairių sričių mokslinių tyrimų potencialui sparčiai augant, neišvengiamai auga ir modernių priemonių bei patogios infrastruktūros poreikis. Siekiant šį poreikį patenkinti, Saulėtekio miestelyje veikiančią didžiausią ir moderniausią Lietuvoje mokslinių tyrimų bazę planuojama išplėsti – investuojant į modernius Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus, čia susiformuotų stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Dėl šios investicijos poreikio ir svarbos įsitikinęs ir mokslininkas, biochemikas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jo teigimu, tinkama infrastruktūra ir įvairių sričių mokslo sutelkimas vienoje vietoje ne tik motyvuos mokslininkus, sukurs geresnes sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui, bet ir sudarys galimybes vykdyti pasaulinės reikšmės tyrimus.

Tinkama infrastruktūra – naujos galimybės ir motyvacija

A. Markausko teigimu, investicija į mokslą bei žinias ir investicijos į infrastruktūrą yra tiesiogiai susiję procesai, vienodai svarbūs siekiant visai Lietuvai aktualių strateginių tikslų – glaudesnio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo.

„Esu nustebintas teiginio, kad Chemijos ar Matematikos fakultetų atveju reikia investuoti ne į plytas, o tik į žinias. Mano nuomone, žinios yra turinys ir visų pirma reikia turėti indą, į kurį tą turinį dėti. Bet kuris su chemijos mokslu susijęs žmogus, ko gero, yra apsilankęs VU Chemijos fakultete ir žino, kad tai itin senos statybos pastatas, sunkiai galintis pritraukti jaunus žmones čia studijuoti. Tai tik vienas pavyzdžių, atkreipiančių dėmesį į būtent plytų – pastatų daromą įtaką“, – sako biochemikas.

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, VU Gyvybės mokslų centras (GMC) yra geriausias pavyzdys, parodantis, kad tinkama infrastruktūra yra itin svarbi kuriant motyvuojančią bei konkurencingą aplinką ir siekiant tarptautinio bendradarbiavimo tikslų. A. Markausko teigimu, būtent modernus VU GMC lėmė EMBL (Europos molekulinės biotechnologijos laboratorijos) sprendimą įsteigti net šešias mokslines grupes Vilniuje.

„Nei buvusiame Biotechnologijos instituto pastate, nei Chemijos fakultete jos tikrai nebūtų įsteigtos, o bendrą pokytį prieš įkuriant GMC ir po to galiu palyginti ne iš nuogirdų – vien studentų motyvacija skiriasi kaip diena ir naktis. Taigi akivaizdu, kad plyta plytai nelygi, ir jeigu norime motyvuoti jaunus, gabius žmones nevažiuoti studijuoti į užsienį, o likti Lietuvoje, turime sukurti tam sąlygas. Mano galva, šis projektas ir taip per ilgai neįgauna tinkamo pagreičio“, – teigia A. Markauskas.

Tarpdiscipliniškumas mokslo centruose lemia didžiausius pasiekimus

A. Markausko teigimu, stebint perspektyvas mokslo lauke, jau ne pirmą dešimtmetį tarpdicipliniškumas tarp įvairių mokslo sričių yra aiškus prioritetas, nes būtent čia vyksta didžiausi proveržiai: „Pavyzdžiui, be chemijos nėra nei biotechnologijos, nei fizikos ir naujų lazerių taikymo sričių, nėra ir nanotechnologijų, ir maisto pramonės. Todėl vien chemijos įtraukimas į tą mokslo branduolį užtikrina glaudesnius tarpdisciplininius ryšius ir yra svarbiausias prioritetas.“

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovo, verslo įmonės neretai pačios ieško įvairių disciplinų mokslininkų ir buria juos į komandas, siekdamos įvykdyti įvairius projektus. Todėl vienas jungtinis centras ir mokslininkų telkinys ne tik paskatintų ir supaprastintų mokslo ir verslo bendradarbiavimo procesus, bet ir prisidėtų prie sklandesnės skirtingų disciplinų sąveikos.

„Svarbu ir tai, kad į šį branduolį įtraukiamas ir matematikos mokslas, kuris, buvo manoma, jau šimtus metų yra priekyje ir gerokai visus kitus aplenkęs. Biologijai perėjus į skaitmeninį formatą – atsiradus milžiniškiems genetinės informacijos kiekiams, paaiškėjo, jog matematikai yra kur pasitempti, kad galėtų tą informaciją tinkamai apdoroti. Todėl akivaizdu, kad reikia sukurti modernią jungtinę infrastruktūrą, kurią galėtume užpildyti žiniomis, nes bet kokiomis sąlygomis tikėtis pasaulinės reikšmės rezultatų tiesiog negalima“, – teigia A. Markauskas.

Anot biochemiko, potencialios ir didelį pritaikomumą versle turinčios mokslinių tyrimų sritys, tokios kaip lazeriai fizikoje, biotechnologijos, rodo gerus rezultatus ir tarptautinėje rinkoje dėl tinkamai organizuojamo sutelktumo ir plataus situacijos matymo, strategiškai plėtotų vizijų.

„Pasižvalgius į aplinkines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją – nė viena iš jų neturi tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“. Nors tam yra daugybė priežasčių, bet viena svarbiausių yra ta, kad sugebėjome Lietuvoje sutelkti kritinę masę kompetentingų mokslininkų ir žinių biotechnologijoje, kurios virto tokiu dariniu. Prie to reikšmingai prisidėjo profesoriai, kurie dar giliame sovietmetyje matė perspektyvas ateityje daryti aukščiausio lygio tyrimus“, – sako įmonės vadovas.

Į priekį veda sukaupta patirtis ir žinios

Kalbant apie mokslo ir verslo ryšius, neretai investicijos į mokslą yra klaidingai suvokiamos kaip būtinos sėkmės garantas, turintis finansiškai atsipirkti per trumpą, kelerių metų laikotarpį, o šio tikslo nepasiekus, sukauptos žinios laikomos nevertingomis. A. Markausko teigimu, ne vien žinios, bet ir žmonių įgytos kompetencijos turėtų būti laikomos vertybe.

„Pusmečio projektas, neuždirbęs milijono, yra investicija į žmogų, kuris sukaupęs naujas žinias pritaikys jas kitame projekte ir uždirbs tą milijoną ir dar daugiau. Be to, svarbu suprasti, kad yra ir nesėkmingų projektų – kartais idėjos tiesiog nepasitvirtina. Moksle ir neigiamas rezultatas yra rezultatas, turintis vertę – kaip kitaip sužinoti, kad tuo keliu eiti nereikia ar kad idėja neturi prasmės. Patirtis yra vertė, kaip ir versle bankrotas nėra tragedija, tai yra išmoktos pamokos, po kurių galima iš naujo startuoti su trenksmu“, – teigia A. Markauskas.

Kaip sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdį A. Markauskas įvardija ilgalaikius ir nuolatinius „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir VU GMC projektus. Vienas tokių – „Mobilioji bioklasė“, kai VU studentai su įmonės specialistais lankosi regioninėse Lietuvos mokyklose ir leidžia mokiniams atlikti mokslinius eksperimentus su tikra moksline įranga. Be to, kasmet VU GMC rengiamos „Thermo Fisher Scientific“ mokslo dienos, kurių metu paprastai vyksta naujausios mokslinės įrangos paroda, dalyvauja ir ją sukūrę mokslininkai.

„Tuo metu organizuojamas ir labai platus mokslinių pranešimų ciklas apie naujausias technologines platformas, produktus. Tai sinergija, kai iš VU gauname vietą ir auditoriją, o mes surengiame tarsi mokslinę konferenciją, leidžiančią suburti mokslininkus iš visos Lietuvos.

Be to, esame įsteigę ir specialias stipendijas, suteikiame galimybę apie 30–40 VU studentų savo baigiamuosius darbus atlikti mūsų laboratorijose, kuriose jie naudojasi moderniausia įranga, reikiamais reagentais, turi labai profesionalius vadovus, todėl atlikti darbai būna labai aktualūs ir reikalingi“, – pasakoja A. Markauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ prisideda ir prie VU studentų komandos, jau ne pirmą kartą nugalinčios didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, veiklos. Šiemet ši komanda jau antrą kartą laimėjo absoliučiai geriausios komandos prizą, nors konkurse ir dalyvauja komandos iš beveik 240 universitetų visame pasaulyje. Įmonė aprūpina komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje, padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

„Esu priblokštas ir šių metu laimėjimo, tai aukščiausi pasiekimai, mūsų studentai aplenkia tokius universitetus kaip Harvardas, Oksfordas ir kitus. Ir vėlgi – visa tai pavyksta, nes jie turi puikų mentorių – prof. Virginijų Šikšnį, gauna reikalingą finansinę paramą, o galiausiai – reikalingų kompetencijų ir motyvacijos dar nuo ankstesnių pasiekimų. O kai yra visos šios sudedamosios – viskas įmanoma net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva“, – teigia A. Markauskas.

2020 m. gruodžio 4 d. 61-oji Lietuvos matematikų draugijos konferencija vyks nuotoliniu būdu (naudojant MS Teams). Registracija

PROGRAMA (atsisiųsti)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI (prisijungti)
10.00–10.15 Konferencijos atidarymas
10.15–11.15 Jörn Steuding (Viurcburgo universitetas). From Squares and Circles to Elliptic Curves. Abstract.
11.15–12.00 Jonas Šiaulys (VU), Kęstutis Kubilius (VU). Atsitiktiniai procesai draudoje ir finansuose.
12.00–12.45 Olga Štikonienė (VU), Alfredas Račkauskas (VU), Remigijus Leipus (VU). COVID-19 Lietuvoje: matematiniai ir statistiniai modeliai.
17.15 Konferencijos uždarymas (prisijungti)

PRANEŠIMAI SEKCIJOSE
1. Algebra, skaičių teorija ir geometrija (Algebra, Skaičių teorija, Geometrija, Topologija, Matematinė logika, Funkcijų teorija) (prisijungti)
2. Stochastiniai metodai ir modeliai (Atsitiktiniai procesai, Finansų ir draudimo matematika, Statistika, Tikimybių teorija) (prisijungti)
3. Matematikos taikymai (prisijungti)
4. Diferencialinės lygtys ir skaičiavimo metodai (prisijungti)
5. Matematikos istorija ir didaktika (Matematikos istorija, Matematikos ir informatikos dėstymo metodika) (prisijungti)
6. Teorinė informatika (prisijungti)

Programinė įranga. Pranešimai bus skaitomi nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams. Pranešėjai ir klausytojai gaus pakvietimus prisijungti (registracijoje nurodytu elektroninio pašto adresu).
Rekomenduojame iš anksto įsidiegti MS Teams programą (nors yra galimybė jungtis ir per naršyklę).

Kviečiame dalyvauti!

Lapkričio 9-20 d. vyko „Studentas vienai dienai“ renginys, kurio metu moksleiviai registravosi ir jungėsi į Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojų paskaitas.

Į Matematikos ir informatikos fakulteto paskaitas užsiregistravo apie 1320 moksleivių. Jie galėjo rinktis iš MIF siūlomų 35 paskaitų.

Moksleiviai turėjo galimybę apsilankyti paskaitose, kurias klauso bioinformatikos, duomenų mokslo, ekonometrijos, finansų ir draudimo matematikos, informacinių technologijų, informacinių sistemų inžinerijos, informatikos ir programų sistemų bakalauro studentai.

Tik moksleiviams skirtų paskaitų metu buvo pristatyta ekonometrijos ir programų sistemų studijų programos, paskaita moksleiviams apie tai, kuo skiriasi universitetas nuo mokyklos, dėstytojas nuo mokytojo, o paskaita nuo pamokų ir paskaitą moksleiviams apie universitetinę matematiką vedė doktorantai – A. Medžiūnas ir Vytenis Šumskas.

„Per paskaitą buvo pateikti interaktyvūs pavyzdžiai, kaip tiek matematikoje (pavyzdžiui, geometrinis taškas), tiek kasdienėje kalboje (žodžiai: daiktas, būtybė) yra objektų, kurių neįmanoma apibrėžti, kuriuos žmonės suvokia tik intuityviai ir kaip iš jų konstruojama matematikos aksiomatika ir teorija. Mokiniai nustebo ir įsitikino, kad priklausomai nuo atstumo, skaičiavimo būdo, kvadratas gali tapti net apskritimu!

Paskaitos metu mokiniai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus, kurie padėjo jiems apsispręsti dėl būsimų studijų, karjeros ar gauti atsakymus į su matematika susijusius klausimus“, – pasakoja A. Medžiūnas.

Taip pat pirmą kartą „Studentas vienai dienai“ vyko ir užsienio studentams. Į MIF paskaitas užsiregistravo 60 užsienio studentų, kurie klausėsi paskaitų apie dirbtinius neuroninius tinklus, duomenų gavybą, daugiamatę statistiką ir saugias interneto technologijas.

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir  kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.