Sidebar

R. Baronas: „Tik investicijos į mokslą gali pakeisti Lietuvos mokslo vaidmenį visuomenėje“

„Kai 2019 m. mane priėmė į Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigas ir paprašė trijų siūlymų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos mokslo vaidmenį visuomenėje, aš turėjau tik vieną – investuoti į mokslą ir švietimą. Džiaugiuosi, kad situacija per šiuos metus susiklostė taip, kad finansavimas tikrai didėja“, – sako LMT pirmininkas profesorius Romas Baronas.

2022 11 16 Romas Baronas380x250Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Informatikos instituto prof. R. Baronas trečiadienį, lapkričio 16 d., seime vykusiame švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu džiaugėsi LMT komandos darbu ir nuopelnais prisidedant prie mokslo kokybės Lietuvoje gerinimo, finansavimo didinimo. Jame kartu išsakė ir priežastis, kodėl palieka pirmininko pareigas.

LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas posėdžio metu pabrėžė, kad prof. R. Baronas, užimdamas pirmininko pareigas, atliko didžiulį darbą ir jo dėka LMT transformacija buvo visiškai sklandi: „Komiteto vardu noriu padėkoti už didžiulį darbą ir pasiaukojimą nuo pat pirmos darbo dienos“.

Švietimo ir mokslo komitetui Seime vadovaujantis Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad profesorius sugebėjo net sunkiais LMT laikais išlaikyti mokslininko vertą laikyseną, o pats prof. R. Baronas, net traukdamasis iš pareigų kalba apie ambicingus LMT planus.

„Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu nuo š. m. gruodžio 1 d. prie mokslo tarybos yra prijungiama Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros dalis. Šiemet mokslo ir studijų įstatyme naujai apibrėžtas tarybos statusas, vyriausybė atnaujino tarybos nuostatus, LMT pasipildė naujomis funkcijomis, todėl netrukus privalės būti atnaujinamos LMT strateginės veiklos kryptys ir prioritetai, kuriuos rengs LMT pirmininkas kartu su LMT valdyba.

Naujos sudėties valdyba turėtų būti suformuota visiškai netrukus, o strateginės veiklos įgyvendinimą privalės užtikrinti LMT pirmininkas.

Mano asmeniniu įsitikinimu, LMT strategiją formuoti ir įgyvendinti turėtų ta pati komanda. Aš esu tikras, kad pirmininko pasikeitimas nelaukiant kadencijos pabaigos, leistų sparčiau ir sklandžiau spręsti kylančius iššūkius. Todėl ir prašau seimo atšaukti mane iš LMT pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai,“ – taip savo sprendimą trauktis iš LMT pirmininko pareigų komentuoja prof. R. Baronas.

Jis 2019 metų spalį pakeitė į šias pareigas Seimo paskirtą, tačiau netrukus atsistatydinusį profesorių Valdemarą Razumą. R.Baronas VU 2000-aisiais įgijo fizinių mokslų srities informatikos krypties daktaro laipsnį, 2006–2017 metais šiame universitete ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjo pareigas, nuo 2018 metų yra šio fakulteto Informatikos instituto direktorius. 2014–2018 jis buvo ir VU Senato pirmininko pavaduotojas.

Mokslininkas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių dažnai cituojamuose moksliniuose leidiniuose, vadovavo ir dalyvavo rengiant daugiau kaip 30 informatikos gamybinių ir mokslinių projektų. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką skiria Seimas Vyriausybės teikimu. Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais, įgyvendinanti programinį konkursinį mokslo finansavimą. Taryba administruoja Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams tarptautinių organizacijų veikloje.

2022-11-16

MIF Tarptautinių studijų koordinatorė Justina kviečia mainams rinktis JAV

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kryptį tarp studentų populiaru rinktis vasarą, norint ten ir pakeliauti, ir padirbėti. Vilniaus universiteto (VU) studentai turi galimybę JAV aplankyti bei susipažinti su mokslo pasauliu net ir studijų metu – tokią progą suteikia ISEP mainų programa.

„MIF studentai yra išvykę pagal ISEP mainus į tokius JAV universitetus kaip „San Diego State University“, „Virginia Tech University“, „University of Kansas,“ – pasirinkimus ir galimybes vardina VU Matematikos ir informatikos (MIF) fakulteto Tarptautinių studijų koordinatorė Justina Krauledaitė, – „Labai kviečiu ir net raginu studentus praplėsti savo komforto ribas ir pasinaudoti ISEP mainų galimybėmis už Europos ribų”.

ISEP mainų programa atveria duris rinktis ne tik JAV kryptį, bet ir kitą norimą pasaulio šalį.

MIF absolventė Marta Adžgauskaitė, 2019-2020 m. pasinaudojusi ISEP mainų programa, iš „San Diego State University“ grįžo kupina emocijų: „Didžiąją laiko dalį jaučiausi kaip amerikietiškame filme apie koledžą. Studentai ir dėstytojai apsirengę darbužiais su universiteto atributika, po universiteto miestelį vaikšto palaikymo komandos šokėjos ir sportininkai. Papasakoti labai sunku – geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą išgirsti.“

Kviečiame pasinaudokite galimybe studijuoti 2023/2024 akademinių metų rudenį su ISEP mainais JAV ar kitoje pasaulio šalyje.

Informacija apie programą.

Registracija vyksta iki gruodžio 3 dienos! 

Daugiau informacijos apie registraciją.

2022 11 14 San Diegas900x798

2022-11-14

Skelbiamas akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas

VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbia akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Konkurse gali dalyvauti Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programų pirmosios pakopos III–IV kurso ir antrosios pakopos studentai (toliau – Kandidatai).
Kandidatai iki 2022 m. lapkričio 27 d. el. pašto adresu turi pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą dalyvauti konkurse (prašymo formos pavyzdys);
  • duomenis apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus (antrosios pakopos pirmo semestro studentai turi pateikti bakalauro diplomo priedėlio kopiją, kiti Kandidatai – pažymą apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus);
  • fakulteto, kuriame studijuojama, bent vieno dėstytojo rekomendaciją;
  • turimų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas;
  • kitus Kandidato manymu svarbius dokumentus, pvz.: mokslinį referatą, sukurtos taikomosios programos aprašymą, išradimą, patentą, informaciją apie dalyvavimą mokslo projektuose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse ir kt.

Visi aukščiau išvardyti dokumentai turi būti pateikiami PDF formatu vienoje suarchyvuotoje byloje, ją siunčiant el. laišku, kurio temos laukelyje nurodyta „Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas“. Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu.

Kandidatų pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino įvertins komisija pagal šiuos kriterijus:

  • darbo originalumą, darbo aktualumą, reikšmę, darbo kokybę.
  • Kandidatų studijų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje ir priims sprendimą dėl stipendijos gavėjų.

Stipendijos steigėjas Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, gyvuojantis jau septintą dešimtmetį, vykdo ir vysto informatikos, informatikos inžinerijos ir matematikos mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei doktorantūros studijas, kuriose šiuo metu studijuoja 35 doktorantai, taip pat kuruoja bakalauro studijų programą „Informacinių sistemų inžinerija“. Su Instituto vykdoma švietimo veikla daugelis susipažįsta dar mokydamiesi pradinėse klasėse. Institutas 2004 metais įsteigė ir organizuoja informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, kuris išaugo į tarptautinį 76-iose šalyse su virš 3 mln. mokinių dalyvių kasmet vykstantį konkursą. Institutas buvo ir ankstesnės, praėjusio šimtmečio pabaigoje gimusios iniciatyvos – tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ Lietuvoje – puoselėtojas. Institutas savo vardą įrašė informacinių technologijų metraštyje – anuomet vadinto Matematikos ir informatikos institutu interneto svetainė yra pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ – https://www.mii.lt/ – užregistruota 1993 m. vasario 26 dieną, kurioje apsilankę sužinosite daugiau apie Institutą, kuriame nuo pat jo įsteigimo dirbo ir beveik tris dešimtmečius jam vadovavo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų, sukūręs tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvoje mokyklą, akademikas Vytautas Statulevičius.

Tad kviečiame VU matematiko ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose studijuojančius magistrantus bei III ir IV kursų bakalaurus dalyvauti akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkurse!

2022-11-14

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomene

Lapkričio 11 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos kariuomenės. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius. Institucijos susitarė stiprinti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, šviesti ir informuoti visuomenę kibernetinio saugumo klausimais, ugdyti pilietinę visuomenę.

2022 11 11 Kariuomene3 900x600

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomene. VU/J. Auškelio nuotr.

„Valstybei visada būtinas glaudus bendradarbiavimas, dalinimasis kompetencijomis ir vienas kito palaikymas. O ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Universitetas džiaugiasi šia bendradarbiavimo sutartimi ir tiki, kad galime savo žiniomis, intelektu ir technologiniais sprendimais prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo ir paramos mūsų karinėms pajėgoms“, – teigė VU rektorius prof. R. Petrauskas.

2022 11 11 Kariuomene1 900x599

Dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius. VU/J. Auškelio nuotr.

„Sutartimi tik patvirtiname tai, kas mūsų atstovaujamoms institucijoms yra labai svarbu. Esame suinteresuoti stiprinti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, šviesti ir informuoti visuomenę kibernetinio saugumo klausimais. Džiaugiamės turėdami tokį akademinės bendruomenės supratimą ir atsakomybės už visuomenės saugumą pojūtį. Tikiu, kad, suvieniję karių ekspertines žinias ir Vilniaus universiteto bendruomenės intelektinius pajėgumus bei įdirbį, sustiprinsime galimybes užtikrinti valstybės ir jos piliečių interesus“, – po sutarties pasirašymo sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas M. Steponavičius.

2022 11 11 Kariuomene2 900x600

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomene. VU/J. Auškelio nuotr.

Pasirašytoje sutartyje numatoma bendradarbiauti vykdant bendrus projektus, keistis ekspertine informacija, bendradarbiauti tobulinant studijų programas, organizuoti stažuotes ir mokymus, dalintis su studentais žiniomis ir naujovėmis, skaityti nereguliarias paskaitas, dalyvauti diskusijose ir mokslinėse konferencijose universitete.

2022-11-11

MIF mokslininkai apdovanoti už ryškius pėdsakus matematikos ir informatikos moksle

„Jūs – ypatingi žmonės, jūs neturite ribų. Esate mokslinės minties nešėjai Lietuvoje“, – į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkus, susirinkusius į projekto „Lietuvos šviesuoliai 2022“ iškilmes, kreipėsi „Infobalt“  Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių vadovas Virgilijus Dirma.

2022 11 10 Mokslininkai1 900x600

„Lietuvos šviesuoliai 2022“ iškilmės. D. Voitkevič nuotr.

Lapkričio 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko M. K. Čiurlionio fondo, Lietuvos mokslų akademijos, VU Matematikos ir informatikos fakulteto ir asociacijos „Infobalt“ projekto „Lietuvos šviesuoliai 2022“ iškilmės  „Lietuvos šviesuoliai matematikai ir informatikai“. Jų metu M. K. Čiurlionio fondo taurėmis „REX“ buvo apdovanotos šviesios, nusipelniusios, ryškų pėdsaką Lietuvos matematikos ir informatikos moksle palikusios asmenybės.

2022 11 10 Mokslininkai Bagdonavicius768x513

Prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius. D. Voitkevič nuotr.

„Turiu prisipažinti, kad ši nominacija man buvo netikėta, bet maloni“, – užlipęs ant scenos atsiimti apdovanojimo sakė prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius, vienas iš pagreitintųjų bandymų teorijos kūrėjų. Mokslininkas yra paskelbęs per 130 teorinių ir taikomųjų darbų iš patikimumo teorijos, išgyvenimo analizės ir matematinės statistikos.

2022 11 10 Mokslininkai Dagiene768x513

Prof. habil. dr. Valentina Dagienė. D. Voitkevič nuotr.

Informatikė prof. habil. dr. Valentina Dagienė, aktyviai dirbanti vaikų švietimo srityje, yra paskelbusi daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 100 mokslo populiarinimo straipsnių švietimo, kompiuterių programų lietuvinimo klausimais, parengusi daugybę informatikos mokomųjų knygų ir vadovėlių. Jai šis apdovanojimas – tai dar vienas iššūkis: „Tai yra man dar vienas įsipareigojimas sakyti, kad mano tikslas – kiek galima daugiau prisidėti prie tų, kurie ugdo. Noriu, kad visos mano jėgos būtų skirtos Lietuvos ir pasaulio mokytojams.“

Matematikas, funkcinės analizės vadovėlių autorius prof. habil. dr. Vygandas Paulauskas yra paskelbęs daugiau nei 120 mokslinių straipsnių. Mokslo sritys, kuriose dirba – ribinės teoremos begalinėse matavimo erdvėse, operatorių pusgrupių aproksimacija.

Prof. habil. dr. Mifodijus Sapagovas, matematikas ir vadovėlių autorius, sukūrė metodą parabolinių lygčių nelokaliosioms sąlygoms skirtuminių schemų stabilumui tirti. Jis yra ne kartą apdovanotas už savo mokslinius pasiekimus.

2022 11 10 Mokslininkai Raudys768x513

Prof. habil. dr. Šarūnas Raudys. D. Voitkevič nuotr.

Kibernetikas ir informatikas prof. habil. dr. Šarūnas Raudys pabrėžė, kad mokslas jam nėra darbas – tai gyvenimo būdas, kuriuo mėgaujasi. Mokslininkas yra sukūręs būdą dviejų sričių – daugiametės statistikos ir neuroninių tinklų – teorinėms žinioms susieti sudarant kvalifikavimo ir prognozavimo taisykles.

Viena iš taurių buvo skirta a. a. prof. habil. dr. Adolfui Laimučiui Telksniui. Iki pat mirties, net sulaukęs garbaus amžiaus, profesorius gyveno mokslu. Yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Per savo karjerą paskelbė 163 mokslinius straipsnius ir padarė šešis išradimus. Už savo pasiekimus vadinamas Lietuvos interneto krikštatėviu. Apdovanojimą atsiėmęs paskutinis prof. habil. dr. A. L. Telksnio doktorantas Linas Aidokas savo kalboje pasakojo apie darbą su mokslininku, jo ambicijas, pabrėžė mokėjimą ne tik mėgautis darbų procesais, bet ir džiaugtis rezultatais.

2022-11-10

„Lietuvos šviesuoliai 2022“: bus apdovanotos Lietuvos matematikos ir informatikos mokslui nusipelniusios asmenybės

2022 11 04 Apdovanojimai380x250M. K. Čiurlionio fondas kartu su Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultetu, Lietuvos mokslų akademija, asociacija INFOBALT kviečia Jus į projekto „Lietuvos šviesuoliai 2022“ iškilmes „Lietuvos šviesuoliai matematikai ir informatikai“, kurios įvyks 2022 m. lapkričio 8 d., antradienį, 18.00 val., Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3). Iškilmių metu „Šviesuolio 2022“ titulu bus apdovanoti: prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius, prof. habil. dr. Valentina Dagienė, prof. habil. dr. Vygantas Paulauskas, prof. habil. dr. Mifodijus Sapagovas, prof. habil. dr. Šarūnas Raudys, a. a. prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys (1930–2022).
 
25 metus aktyvios veiklos skaičiuojantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas nuolat vykdo įvairias švietimo, kultūrines programas, prieinamais būdais aktualizuoja iškiliausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, skleidžia jo menines idėjas visuomenėje, aukština Lietuvos kultūrą ir švietimą. Kartu su mokslo bendruomene, universitetais, užsienio šalių ambasadomis Lietuvoje, ministerijomis, miestų savivaldybėmis jau daugybę metų vykdo edukacinę, kultūrinę misiją. M. K. Čiurlionio fondas šviesuolių paieškos misiją-programą „Šviesuoliai“ pradėjo 2007 metais norėdamas pagerbti šviesius tautos žmones – taip prasidėjo projektas „Lietuvos šviesuoliai“, o 2010 metais kartu su užsienio ambasadomis pradėtas projektas „M. K. Čiurlionis pasauliui“ tarptautiniams šviesuoliams pagerbti. Šių projektų renginiais siekiama pagerbti savo prasmingais darbais nusipelniusias Lietuvos ir pasaulio iškilias asmenybes. Per visą laikotarpį apdovanota ir suteikta daugiau kaip 160 „Šviesuolio“ titulų įvairių sričių asmenybėms.
 
Iškilmėse vyks šviesių, nusipelniusių, ryškų pėdsaką Lietuvos matematikos ir informatikos moksle palikusių asmenybių pristatymas. Apdovanojimų, M. K. Čiurlionio taurių REX įteikimas. Šviesuoliams ir svečiams muzikinę programą dovanos styginių kvartetas „Archi quartett“, o matematikas, daugiamenininkas Giedrius Alkauskas pasidalys dailės darbų ciklo DVASIOS paroda bei savo kurtomis eilėmis.
 
Apie šviesuolius
 
Prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius (g. 1949) – matematikas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Paskelbė per 130 teorinių ir taikomųjų darbų iš patikimumo teorijos, išgyvenamumo analizės ir matematinės statistikos. Vienas matematinės pagreitintųjų bandymų teorijos kūrėjų.
 
Prof. habil. dr. Valentina Dagienė – Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė, vadovėlių autorė. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių švietimo, kompiuterių programų lietuvinimo klausimais. Parengė daugiau kaip 60 informatikos mokomųjų knygų (dalis su bendraautoriais), apie pusė iš jų – vadovėliai.
 
Prof. habil. dr. Vygantas Paulauskas – matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Funkcinės analizės vadovėlių autorius. Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių. Mokslo sritys: ribinės teoremos begalinio matavimo erdvėse, operatorių pusgrupių aproksimacija. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
 
Prof. habil. dr. Mifodijus Sapagovas – matematikas, vadovėlių autorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Pagrindė baigtinių skirtumų metodą kvazitiesinėms elipsinėms lygtims, teorinius rezultatus pritaikė sprendžiant minimalaus paviršiaus lygtį (statyboje ir architektūroje). Sukūrė metodą parabolinių lygčių nelokaliosiomis sąlygomis skirtuminių schemų stabilumui tirti.
 
Prof. habil. dr. Šarūnas Raudys – kibernetikas, informatikas. Mokslinių tyrimų sritys – atpažinimo metodų sudėtingumo, jiems sudaryti panaudotų eksperimentinių duomenų kiekio ir darbo tikslumo sąsajos (vienas pradininkų). Sukūrė būdą dviejų sričių – daugiamatės statistikos ir neuroninių tinklų – teorinėms žinioms susieti sudarant klasifikavimo ir prognozavimo taisykles. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
 
A. a. prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys (1930–2022) – profesorius, habilituotas daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, KTU garbės daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Atpažinimo procesų skyriaus ir UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas Matematikos ir informatikos institute. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Paskelbė 162 mokslinius straipsnius bei padarė 6 išradimus.
 
Pranešimą parengė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas

2022-11-04

 

Kviečiame dalyvauti: viešoji konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“

2022 10 28 Viesoji konsultacija900x600

Lapkričio 3 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyks viešoji konsultacija „Atnaujintas programos turinys kaip geresnio matematikos mokymo ir mokymosi prielaida“.

Viešosios konsultacijos tikslas – aptarti kaip nauja matematikos bendroji programa prisideda prie geresnio mokymo ir mokymosi.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos (MIF) fakulteto prof. habil. dr. Rimas Norvaiša viešosios konsultacijos metu skaitys pranešimą „Matematika kaip mąstymo būdas: ką tai reiškia ir kaip to siekti?“

Pasak Prof. R. Norvaišos, matematikos mokymo politikos negalima svarstyti atsietai nuo bendro švietimo politikos konteksto Lietuvoje ir pasaulyje.

„Lietuvos švietimo dokumentuose formuluojami švietimo tikslai, jų įgyvendinimo būdai, švietimo paradigmos ir rodikliai, kuriais yra vertinama švietimo kokybė. Šių švietimo politikos aspektų įtaka matematikos mokymui yra lemianti, kadangi iki šiol mes neturime savarankiškos matematikos mokymo politikos. Svarstant matematikos mokymo tikslo alternatyvas neišvengiamai teks atsižvelgti į viso švietimo Lietuvoje situaciją ir galimybes“, – įžvalgomis dalinasi VU MIF profesorius.

Renginyje, kuris vyks M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino prospekte 51, Vilnius) lapkričio 3 d. 15.00–17.00 val., kviečiami dalyvauti mokslininkai, matematikos mokytojai, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai, tėvai, aktyvūs piliečiai.

Viešoji konsultacija bus transliuojama Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos „YouTube“. Kviečiame bendruomenės narius prisijungti ir stebėti čia.

Programa

15:00 val. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro dr. Ramūno Skaudžiaus sveikinimo žodis.

15:05 val. „Matematika kaip mąstymo būdas: ką tai reiškia ir kaip to siekti?“ Pranešėjas Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Rimas Norvaiša.

15:50 val. „Kokią matematinio samprotavimo sampratą mes diegiame naujose bendrojo ugdymo programose?“ Pranešėja Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Viktorija Sičiūnienė.

16:20 val. „Kas padeda pasiekti geresnių rezultatų?“ Pranešėja Kauno Saulės gimnazijos mokytoja metodininkė Ingrida Bakutienė.

16.30 val. „Pamokos planavimas ir organizavimas ugdant(is) matematinio mąstymo pasiekimus“ Pranešėja Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Vilniaus kolegijos doc. dr. Renata Kondratavičienė.

16:50 val. Nacionalinės švietimo agentūros metodinio leidinio, skirto ugdyti matematikos ir informatikos mokytojų dalykines kompetencijas, pristatymas. Pranešėja Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė.

16.55–17:00 val. Diskusijos apibendrinimas, klausimų-atsakymų sesija, informacija apie artimiausius renginius matematikos mokymo(si) tema.

2022-10-28

 

 

Išrinktas Taikomosios matematikos instituto direktorius

Skelbiami Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktoriaus rinkimų rezultatai.

Šių m. spalio 26 d. įvyko Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktoriaus rinkimai. Balsavo 25 iš 27 rinkėjų. Rinkimai laikomi įvykusiais. Kad kandidatas į Taikomosios matematikos instituto direktorius, doc. Viktor Skorniakov, būtų išrinktas direktoriumi pritarė 25 rinkėjai.

2022 10 27 Skorniakov763x719

MIF rinkimų komisija

2022-10-27

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos