Sidebar

Prof. V. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

2020 11 26 DNR molekule380x250Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir  kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.

VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia šių metų „iGEM“ konkurso komanda

2020 11 23 IGEM 2020 komanda 642x410

Lapkričio 13–22 d. Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Jau šešerius metus šiame prestižiniame konkurse dalyvaujanti „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda laimėjo didįjį konkurso prizą ir tapo geriausia 2020-ųjų „iGEM“ konkurso komanda pasaulyje.

VU komandą sudarė ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai – Povilas Šėporaitis (matematikos magistrantūros 1 k. studentas), Barbora Vasiliauskaitė (bioinformatikos 4 k. studentė), Kamilė Liucija Vainiūtė (bioinformatikos 4 k. studentė) ir Paulius Sasnauskas (programų sistemų 3 k. studentas).

Vilniaus universiteto (VU) studentai pralenkė daugiau kaip 250 stipriausių pasaulio universitetų komandų, tarp jų ir Masačusetso technologijos instituto (MIT), Harvardo ir Williamo ir Mary universitetų komandas. Be didžiojo konkurso prizo, VU studentai pelnė aukso medalius ir buvo nominuoti 8 papildomų prizų kategorijose, iš kurių nugalėtojais buvo paskelbti dviejose, tarp jų – ir geriausio aplinkosaugos srities projekto.

Šių metų „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda konkurse pristatė projektą „FlavoFlow“, kuriame nagrinėjama egzogeninių žuvų infekcijų tema. Skaičiuojama, kad Flavobacterium genties bakterijų sukeltos infekcijos žuvų ūkiuose vos per 72 valandas gali sunaikinti apie 70 proc. auginamos produkcijos. Dėl šios priežasties itin svarbu kuo tiksliau ir greičiau identifikuoti ligos sukėlėją.

Komanda, ieškodama šios problemos sprendimo būdų, sukūrė greitą detekcijos įrankį ankstyvai ligų diagnostikai žuvų ūkiuose. Kartu, siekdama padėti pagrindus įvairiapusiams problemos sprendimams, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda daug dėmesio skyrė ir egzogeninių žuvų infekcijų gydymo bei prevencijos platformoms kurti.

Toks projekto įvertinimas – milžiniškas pasiekimas Lietuvai. Nuo 2013 m., kai konkurso dalyvių skaičius perkopė 200, tai pačiai komandai du kartus laimėti konkurso nėra pavykę. Tačiau šiemet „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda perrašė ne vien Lietuvos gyvybės mokslų, bet ir iGEM konkurso istoriją – didįjį prizą laimėjo dukart. Komanda tikisi, kad šis laimėjimas ne tik skatins didesnį visuomenės įsitraukimą į gyvybės mokslų pasaulį, bet ir kvies užsienio kompanijas investuoti į gyvybės mokslų sritį Lietuvoje.

Prie VU studentų komandos sėkmės konkurse nuolat prisideda ir moderniųjų biotechnologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“, aprūpinanti komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje. Šios kompanijos finansinė parama padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

Lietuviai „iGEM“ konkurse dalyvauja nuo 2015 m. Jau pirmaisiais metais VU studentų komanda pelnė aukso medalius ir vieno iš penkių geriausių projektų nominaciją mokslo pažangos srityje. 2017-ųjų komanda, kaip ir šiemet, laimėjo pagrindinį konkurso prizą, praėjusiais metais – aukso medalį ir buvo nominuota tarp geriausių komandų net keturiose kategorijose.

Vilniaus universitete įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija

Vis dažniau susiduriame su automatizuotais sprendimais, kurie sukuria dinaminę ir nuolat besivystančią mokslo ir technologijų aplinką, naujais iššūkiais ieškant tikslesnių ir efektyvesnių dirbtinio intelekto sprendimų. Šiems uždaviniams spręsti reikalingos gilesnės teorinės ir praktinės žinios, speciali įranga. Todėl Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto tarybos sprendimu Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija.

2020 11 20 Laboratorija380x250„IT sektoriuje veikiančios įmonės nuolat konkuruoja dėl kvalifikuotų darbuotojų. Dirbtinis intelektas ir didelių duomenų tyryba – technologijos, kurios dabar aktyviai prisideda prie naujų ir esamų produktų ir procesų tobulinimo“, – įsitikinęs Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius.

Bendradarbiaujant su UAB „Neurotechnology“ įkurtos laboratorijos tikslas – praktinis  žinių panaudojimas sprendžiant aktualias mokslo ir technologijų taikymo problemas, susijusias su dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi, automatizavimo ir robotikos technologijomis. Tikimasi, kad Dirbtinio intelekto laboratorija taps tarptautinio lygio taikomojo kompiuterių mokslo centru, vienijančiu mokslo ir verslo interesus kuriant ir plėtojant dirbtinio intelekto metodus ir technologijas, ugdančiu tarptautinio lygio specialistus darbui dirbtinio intelekto tyrimų ir taikymų srityse.

„Studentai galės prisidėti prie šių produktų ir paslaugų kūrimo ir tobulinimo atlikdami praktikas, bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, vadovaujami Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų, atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuose naudojami dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi metodai, automatizavimo ir robotikos technologijos, tęsti pradėtus tyrimus doktorantūroje“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Dirbtinio intelekto laboratorijos darbas bus nukreiptas į kompetencijų dirbtinio intelekto srityje ugdymą fakulteto viduje ir išorėje, bendraujant su verslu ir valstybinėmis organizacijomis. Dirbtinio intelekto laboratorijoje dirbantys mokslininkai sieks vykdyti projektus su verslo organizacijomis, kurie būtų aktualūs mokslui ir skatintų inovacijas versle.

Laboratorijos vadovo teigimu, dirbtinio intelekto tematika – plati: kuriamos sistemos ir programinė įranga, kuri geba atlikti mokymosi, sprendimų priėmimo ar vertinimo užduotis, analizuoja vaizdus ir natūralią žmogaus kalbą, padeda automatizuoti standartinius procesus.

„Kiekviename žymesniame universitete galima rasti laboratoriją ar net kelias, kurios dirba su įvairiomis dirbtinio intelekto problemomis – „MIT Computer Science and Artificial Intelligence Laboratory“, „Oxford Machine Learning Research Group“, „Berkeley AI Research Lab“. Vilniaus universitetas, siekdamas būti regiono lyderiu, taip pat aktyviai prisidės prie šios srities plėtros“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Vilniaus universitete visos studijų veiklos nuotoliniu būdu vyks iki semestro pabaigos

2020 11 18 VU380x250Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, visos studijų veiklos Vilniaus universitete (VU) iki šio rudens semestro pabaigos bus vykdomos nuotoliniu būdu.

Išimtis, VU rektoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, būtų taikoma tik laboratoriniams ir kitiems praktiniams užsiėmimams, kuriems reikalinga VU esanti įranga, taip pat veikloms, būtinoms studijuojančiųjų baigiamiesiems darbams rengti.

VU Bibliotekų (VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), Centrinės bibliotekos ir kamieninių akademinių padalinių bibliotekų) teikiamos paslaugos taip pat keisis – bus aptarnaujami tik Universiteto bendruomenės nariai, pateikę galiojančius pažymėjimus. Išimties tvarka gali būti aptarnaujami iš anksto užsiregistravę išorės lankytojai, norintys naudotis Centrinės bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomais kultūros paveldo dokumentais. Naudotis bibliotekų skaityklomis ir jose esančiomis darbo vietomis galimybės nebus.

Visa svarbiausia informacija ir toliau nuolat atnaujinama specialioje VU tinklalapio skiltyje https://www.vu.lt/covid-19.

STUDENTAMS Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas skelbia akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursą.

2020 11 16 V Statuleviciaus konkursas380x250Stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje. Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

Konkurse gali dalyvauti VU matematikos ir informatikos mokslų studijų krypčių grupių programų pirmosios pakopos III–IV kurso ir antrosios pakopos studentai (toliau – Kandidatai).

Kandidatai iki 2020 m. lapkričio 30 d. el. pašto adresu turi pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą dalyvauti konkurse (prašymo formos pavyzdys);
2) duomenis apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus (antrosios pakopos pirmo semestro studentai turi pateikti bakalauro diplomo priedėlio kopiją, kiti Kandidatai – pažymą apie baigtų semestrų studijų programos dalykų įvertinimus);
3) fakulteto, kuriame studijuojama, bent vieno dėstytojo rekomendaciją;
4) turimų mokslo darbų sąrašą ir jų kopijas;
5) kitus Kandidato manymu svarbius dokumentus, pvz.: mokslinį referatą, sukurtos taikomosios programos aprašymą, išradimą, patentą, informaciją apie dalyvavimą mokslo projektuose, mokslinėse konferencijose, stažuotėse ir kt.

Visi aukščiau išvardyti dokumentai turi būti pateikiami PDF formatu vienoje suarchyvuotoje byloje, ją siunčiant el. laišku, kurio temos laukelyje nurodyta „Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos konkursas“. Kilus klausimų, prašome kreiptis el. paštu .

Kandidatų pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino įvertins komisija pagal šiuos kriterijus:
− darbo originalumą, darbo aktualumą, reikšmę, darbo kokybę;
− pagal Kandidatų studijų vidurkį ir pasiekimus mokslinėje veikloje;
ir priims sprendimą dėl stipendijos gavėjų.

Stipendijos steigėjas VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, gyvuojantis jau septintą dešimtmetį, vykdo ir vysto informatikos, informatikos inžinerijos ir matematikos mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei doktorantūros studijas, kuriose šiuo metu studijuoja 40 doktorantų, taip pat kuruoja bakalauro studijų programą „Informacinių sistemų inžinerija“. Institutas 2004 m. įsteigė ir organizuoja informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, kuris išaugo į tarptautinį 60-tyje šalių kasmet vykstantį konkursą. Institutas taip pat buvo ir ankstesnės, praėjusio šimtmečio pabaigoje gimusios iniciatyvos – tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ Lietuvoje – puoselėtojas. Institutas savo vardą įrašė informacinių technologijų metraštyje – anuomet vadinto Matematikos ir informatikos institutu interneto svetainė yra pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ – https://www.mii.lt/, – užregistruota 1993 m. vasario 26 dieną. Institute nuo pat jo įsteigimo dirbo ir beveik tris dešimtmečius jam vadovavo vienas iš talentingiausių ir iškiliausių Lietuvos matematikų, sukūręs tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvoje mokyklą, – akademikas Vytautas Statulevičius.

 

 

MIF Dekanas sveikina su Tarptautine studentų diena!

2020 11 17 Tarptautine studentu diena

Mieli studentai,

sveikinu su Tarptautine studentų diena!

Jūs, jauni ir talentingi, esate mūsų bendruomenės variklis ir padedate užkariauti net ir sunkiausiai pasiekiamas viršūnes.

Drąsos, pasitikėjimo savimi, naujų idėjų ir linkiu, kad jūsų pasirinktos studijos padėtų tvirtus pamatus sėkmingai ateities karjerai.

Dekanas
Paulius Drungilas

 

#AtvirasVU: siekiant kultūrų įvairovės universitete, būtina formuoti naujus įpročius

2020 11 13 AtvirasVU642x410

Įvairovės ir lygių galimybių analizės duomenimis, 2018 m. Vilniaus universitete (VU) dirbo 113 darbuotojų iš 30 šalių (tai sudarė 2,3 proc. visų VU darbuotojų), o daugiau nei 1000 studijas VU pasirinkusių studentų buvo 70 šalių piliečiai. Vis dėlto, kaip sako pašnekovai, bendruomenės nariams VU turėtų būti suteikiama dar daugiau galimybių įgyti kitoniškumo ir įvairovės patirčių, todėl tiek kitataučių darbuotojų, tiek studentų VU galėtų būti ir daugiau.

Paklaustas, kas lėmė tokią dabartinę situaciją VU, studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas sako, kad reikia įvertinti, iš kokios visuomenės, istorinės aplinkos mes esame atėję. Daugybę metų gyvenome gana uždaroje, nedidelės etninės įvairovės visuomenėje, požiūrių, idėjų atžvilgiu neatvirame sociume.

2020 11 13 Jaskunas

VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas

„Socialinis, kultūrinis atvirumas į Lietuvą atėjo su nepriklausomybe, patyrėme daugybę įtakų, kurių anksčiau nebuvo, kultūrinis horizontas labai smarkiai pradėjo plėstis. Tačiau dar ilgą laiką ir nepriklausomybės metais mūsų kultūros darbotvarkėje turbūt aktualiausias klausimas buvo susijęs su tapatybe, su tapatybės išlaikymu ir perkonstravimu. Netgi sakyčiau, labai stipri buvo lietuviškumo tapatybės (iš)saugojimo dominantė. Konstruoti savo lietuvišką tapatybę sovietmečiu mes galėjome labai ribotai, todėl natūraliai šis impulsas buvo itin stiprus atgavus laisvę“, – pažymi doc. V. Jaskūnas.

Docento teigimu, VU ilgą laiką nesiekė būti traukos centru kitoms kultūroms, dėstytojams ar studentams iš kitų šalių. Tai paaiškina, kodėl mūsų universitete įvairovės nėra tiek daug. „Ilgą laiką mes kaip tik šiuose procesuose matėme daugiau grėsmės negu galimybių. Tačiau per pastaruosius 10 metų požiūris pasikeitė. Atėjo suvokimas, jog atsivėrimas skirtingoms patirtims turi kur kas daugiau naudos ir tai nėra grėsmė, kaip kad būdavo suvokiama anksčiau“, – paaiškina doc. V. Jaskūnas.

Pokyčių neišvengiamai atnešė ir naujoji karta, gimusi nepriklausomybės metais. Ši karta ne visada pripažįsta ankstesnės tapatybės sampratą, į pasaulį žiūri kitaip, kitaip jį suvokia, ji užaugo didesnės įvairovės sąlygomis ir tai jai yra tiesiog natūralu. Šiai jau daugiau kaip dešimtmetį į VU ateinančiai kartai norint išaiškinti, kaip buvo anksčiau, reikia įdėti daugiau pastangų. Tai, kas vyresnės kartos žmonėms yra transformacija, nepriklausomybės metais gimusiems yra aplinka, kurioje jie užaugo.

Įvairovė neatsiejama nuo iššūkio

Kiekvienai kartai įvairovė yra iššūkis, pažymi studijų prorektorius, tai – žmogiškas pojūtis. Bet koks naujumas įneša sumaišties ir jei ši sumaištis nepaverčiame galimybe, reakcijos gali būti įvairios. „Pokytis sukelia nesaugumo jausmą“, – situaciją apibrėžia pašnekovas ir priduria, kad dėl prarandamo saugumo ir komforto natūraliai kyla pasipriešinimas.

„Gan dažnai įsivaizduojama, kad mokslas yra universalus, nėra kultūriškai nulemtas. Tačiau  atidžiau pažvelgę į kiekvienos mokslo disciplinos raidą pamatytume, kaip kultūriškai yra veikiamas mokslinis požiūris. Tas kultūrinis nulemtumas yra savaime suprantamas, tad gali pasirodyti, jog mokslas skirtingose kultūrinėse aplinkose, skirtingose geografinėse vietose, skirtingose akademijose, pavyzdžiui, Europos ir Azijos, yra tapatus, tačiau taip nėra. Eksperimentiniuose moksluose turinys yra mažiau jautrus kultūrinėms pažinimo formoms, bet skirtingų akademijų socialinių, humanitarinių mokslų atstovams, nors jie ir yra iš tos pačios disciplinos, reikia įdėti daug daugiau pastangų, siekiant susišnekėjimo. Kultūriniai skirtumai ir akademinės praktikos yra gana nemaži. Įsivaizduokite, kaip geografija studijuojama Lietuvoje, Peru ir Taivane. Mes pamatytume tris skirtingas geografijas. Ir visi mes ją vadiname geografija“, – įžvalgomis dalijasi studijų prorektorius.

Docentas pastebi, kad mokslai reikalauja reflektyvaus požiūrio į save, turime kelti ir atsakyti į klausimą, kodėl mes pažįstame taip, kaip pažįstame, kodėl mes renkamės tokius pažinimo instrumentus ir darome tokias prielaidas, kokias darome. Ši savo pažinimo sistemos refleksija yra labai svarbi ir neišvengiama tokiame globaliame pasaulyje.

Išsakytas mintis prorektorius iliustravo prisiminimu apie patirtą išties įdomią situaciją. Į Vilnių skaityti paskaitų buvo atvykęs mokslininkas iš Japonijos. Bekalbant paaiškėjo, kad jie abu gimę tais pačiais metais, o gimimo datos skiriasi tik keliomis dienomis.

„Įsivaizduokite, susitinkate su žmogumi, kuris gyveno tuo pačiu metu kaip ir jūs, tik skirtingoje vietoje, todėl turi labai skirtingą patirtį. Kai pradėjome dalytis atsiminimais, kuo gyvenome būdami  septynerių ar penkiolikos metų, netrukome suprasti, kad mūsų vaikystės – visiškai skirtingos: vienas augo Japonijoje, kitas sovietinėje Lietuvoje. Ir štai vieną dieną susitinkame kaip mokslininkai ir mėginame spręsti tas pačias mokslines problemas. Suprantama, kad mūsų prieiga prie problemų yra labai skirtinga, bet tai neatsiejama šio uždavinio dalis ir būtų naivu, jeigu mes šį skirtingumą ignoruotume Tai visiškai natūrali skirtybė.

Šios patirtys ne tik labai praturtina, bet yra svarbios ir moksliniam pažinimui. Jeigu mes esame, norime būti globaliu universitetu, mums būtina turėti galimybę šioms patirtims kauptis, nes be jų mūsų pažinimas gali greitai virsti apgaulingu ir tendencingu. Dėl to mums ir reikia kitataučių studentų, dėstytojų. Jie neturi galios pakeisti mūsų praeitį, bet jie tikrai praturtins ateitį“, – sako docentas.

Anot pašnekovo, universitete labai svarbu siekti, kad studentai įgytų kitoniškumo bei įvairovės patirčių ir tai taptų jų veikimo, mąstymo savastimi. Vienas iš būdų įgyvendinti šią siekiamybę – kurti įvairovės ekosistemą, kurioje nebekyla baimių arba studentas turi galimybę su universiteto pagalba jas įveikti. Studentai turi dirbti mišriose grupėse kartu su užsienio studentais, kartu atlikti užduotis, projektus, nebijoti klysti, nes darbo aplinkoje sąlygų klysti ir iš klaidų mokytis gali ir nebūti.

Mišrios studentų grupės, doc. V. Jaskūno teigimu, yra lyg socialinės ir kultūrinės laboratorijos, kur  svarbų vaidmenį vaidina nesusikalbėjimas, skirtingi įsivaizdavimai, skirtingos patirtys, kitokia neapibrėžtis arba apibrėžties trūkumas. Siekiant šią neapibrėžtį transformuoti į apibrėžtį, reikalingi įgūdžiai. Todėl universitete skatinama formuoti kuo daugiau mišrių studentų grupių, kad studentai turėtų daugiau tarptautinės studijų patirties. „Kitoniškumo patirtį turime paversti edukacine sistema, siekti, kad tai būtų mokymo ir mokymosi dalis“, – tvirtina studijų prorektorius.

Būtina formuoti naujus įpročius

Lygių galimybių koordinatorė dr. Rūta Ruolytė-Verschoore sako, kad, norint keisti situaciją, pritraukti į VU daugiau užsienio šalių studentų ir dėstytojų, turi būti formuojami nauji įpročiai – komunikacijoje pasitelkiama dvikalbystė, užtikrinama galimybė kitataučiams gauti pagalbą ir saviraiškos paslaugas.

„Vienas iš Įvairovės ir lygių galimybių strategijos uždavinių yra puoselėti kultūrų įvairovę universitete ir siekti lygiavertės studenčių (-tų) ir darbuotojų iš užsienio šalių įtraukties į universiteto bendruomenę“, – primena dr. R. Ruolytė-Verschoore ir priduria, kad siekiant į bendruomenę aktyviau įtraukti kitataučius nebūtina kurti naujas sistemas, tereikia pritaikyti esamą struktūrą, infrastruktūrą. Kaip pavyzdį ji pateikia Bendruomenės vystymo skyriaus iniciatyvą pritaikyti VU intranetą anglakalbiams (nuo šių metų rudens VU intranetas pradėjo veikti ir anglų kalba).

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į VU organizuojamus renginius: ar jie vyksta dviem kalbomis, kokiomis kalbomis skelbiama informacija apie juos, kokia kalba pateikiamos žinutės renginiui pasibaigus? Nesunku pastebėti, kad apie daugelį veiklų VU komunikuojama tik lietuvių kalba. Panaši situacija ir su kitataučiams darbuotojams ar studentams teikiamomis paslaugomis.

„Labai panašus požiūris kadaise vyravo ir dėl aplinkos pritaikymo asmenims, turintiems negalią: kam ją pritaikyti, jei pas mus nėra „tų neįgaliųjų“? Tačiau sudarius galimybes studijuoti atsirado ir norinčių jomis naudotis. Kalbant apie kitataučių įtraukimą – mums būtina pakeisti savo požiūrį, formuoti naujus įpročius. Turime nuolatos galvoti, kaip mes galime paskatinti kitų šalių piliečius tapti mūsų bendruomenės nariais, nes kitu atveju daugelis atvažiuojančių užsieniečių taip ir lieka užsieniečių bendruomenėse“, – teigia lygių galimybių koordinatorė.

Anot dr. R. Ruolytės-Verschoore, siekiant pokyčių, ateityje numatoma informaciją apie renginius ir kitas VU veiklas skelbti lietuvių ir anglų kalbomis, jei yra galimybė, užtikrinti renginių vertimą. Neakademiniai padaliniai taip pat bus skatinami informaciją viešinti abiem kalbomis. Iki 2022 m. planuojama dar labiau išplėtoti mentorystės sistemą dalinių ir visų studijų studentams iš užsienio, didinti pagalbos ir saviraiškos paslaugų prieinamumą.

Pokyčius jau įgyvendina ir Tarptautinių ryšių skyrius, tobulinantis „vieno langelio“ principu vykdomą įdarbinimą ir konsultavimą iš užsienio atvykstantiems mokslininkams bei dėstytojams. Daugiausia dėmesio ir pagalbos reikia užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Jiems yra suteikiama pagalba tvarkant griežtas migracijos procedūras, sprendžiant nekilnojamojo turto nuomos klausimus, esant poreikiui gauti valstybinę medicinos paslaugą. Šios paslaugos plėtojamos nuolat, o kartais yra organizuojama pagalba ir atvykstančių dėstytojų šeimos nariams rasti darbą, kad įsitvirtintų Lietuvoje.

„Tikriausiai ne vienas iš mūsų buvome išvykę į užsienio universitetus pagal įvairias mainų programas ir atsimename, kaip gera yra atrasti, gera jaustis kito universiteto gyvenimo, bendruomenės dalimi. Todėl ir mes privalome pasiūlyti tokią alternatyvą pas mus dirbantiems ir studijuojantiems“, – pokalbį užbaigia lygių galimybių koordinatorė.

#AtvirasVU – tai straipsnių ciklas apie universitetą, kuris siekia būti atviras ne vien mokslinėms idėjoms ir disciplinų įvairovei, bet ir savo bendruomenės narių įvairovei. Straipsnių pašnekovės ir pašnekovai dalysis ateities planais, iniciatyvomis, padedančiomis kurti studijų ir darbo aplinką, kurioje puoselėjama individuali, socialinė ir kultūrų įvairovė, užtikrinamos lygios universiteto bendruomenės narių galimybės.

Susipažinti su Įvairovės ir lygių galimybių strategija galite čia.

Šiais metais VU MIF magistrantūros studijas pasirinko 19 užsienio šalių piliečių iš JAV, Vokietijos, Islandijos, Baltarusijos, Turkijos, Alžyro, Nigerijos, Pakistano, Honkongo, Azerbaidžano bei Meksikos.

Kviečiame teikti kandidatūras 2020 m. geriausių VU dėstytojų rinkimams

Kviečiame teikti kandidatus renkant geriausius šių metų universiteto dėstytojus. Išrinktiems dėstytojams skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu.

2020 11 12 Kandidaturu teikimas380x250Teikiant kandidatūras svarbu prisiminti, kad:

  • Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etatu.
  • Dėstytojui nebūtina turėti daktaro laipsnio.
  • Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą.

Teikiant dėstytojo kandidatūrą būtina išsami argumentacija. Nepamirškite paminėti gerųjų nuotolinio mokymosi patirčių bei dėstytojų atrastų ir taikomų naujų mokymo metodų.

Kandidatūras galite teikti el. paštu iki
lapkričio 22 d.

Kandidatus gali siūlyti institutai, dėstytojai, studentai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos bei kiti fakulteto akademinės bendruomenės nariai.

Teikiant kandidatūrą reikia užpildyti pridedamą aprašo priedą.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos