Fakulteto naujienos

Jau kitą penktadienį, gruodžio 30 d., laukia svarbiausias kasmetinis Lietuvos jaunųjų matematikų renginys – 11-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’11).

Visi galintys atvykti kviečiami į Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnį, renginio pradžia – 10 val., o registracija prasideda jau 9:15 val. Gera žinia ir tiems, kuriems nepavyksta dalyvauti gyvai – bus galimybė stebėti tiesioginę transliaciją.

„Labai džiaugiuosi, kad ši tradicija gyvuoja jau virš dešimtmečio. Šiais metais stipriai atnaujinome organizatorių komandą. Nors renginys ir itin mielas mūsų „senių“ širdims, buvo įdėta daug darbo konferenciją išvystyti ir užauginti iki tokio lygio, koks pasiektas dabar, bet jau atėjo metas vairą perduoti po mūsų ateinančiai jaunųjų matematikų kartai“ – mintimis dalijasi dr. Jonas Jankauskas, paskutiniųjų 5 metų LJMS konferencijų organizatorius. – „Naujajai komandai viskas einasi puikiai, jie tikri šaunuoliai“.

Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas – kasmetinė konferencija, apjungianti Lietuvos matematikų bendruomenę ir užsienyje studijuojančius ar jau dirbančius jaunuosius mokslininkus bei dėstytojus, viešinanti jaunimo pasiekimus. Renginys pritraukia ir aukštųjų technologijų pramonės įmones, bankus, finansų ir rizikos valdymo, investavimo firmas, kurioms reikalingi aukštos kvalifikacijos matematikos specialistai.

Per vienuolika metų konferencija iš nedidelio akademinių bičiulių susibūrimo išaugo iki tarptautinio renginio. Kviestinius pranešimus skaitė daugiau nei 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir mokslo žvaigždės iš užsienio universitetų bei mokslo institucijų. Vienuolika doktorantų apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

LJMS organizuoja Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai kartu su Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir Gamtos mokslų fakultetų ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Įmonės ne tik remia susitikimą, bet dar ir deleguoja savo atstovus pristatyti platesnei visuomenei, ką daro įdomaus, su kokiais matematiniais iššūkiais susiduria.

LJMS’11 generalinis rėmėjas yra „Danske Bank“. Šių metų Susitikimą remia: „Brolis“, „DIPtech“, „Euromonitor International“, „Lietuvos Draudimas“, „Luminor“, „Norne“, „Omnisend“.

Daugiau informacijos apie renginį:

- renginio puslapyje;
- socialiniame tinkle „Facebook“;
- profesiniame tinkle „Linkedin“.

2022-12-23

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Taryba – kolegialus Vilniaus universiteto sprendimų priėmimo organas, kuris sudaromas 5 metams iš 18 narių: akademinių darbuotojų, studentų, socialinių partnerių. MIF Tarybos pirmininkė doc. dr. Kristina Lapin su fakulteto bendruomene dalinasi, kaip šiais metais vyko Tarybos darbas, kokie nutarimai priimti.

Maloniausia – kelti kandidatus įvairiems apdovanojimams

2022 m. Taryboje įvyko 12 posėdžių, kurių metu priimta 40 nutarimų. Svarstymai apėmė visas veiklos sritis, mokslą, finansus ir studijas. „Reikia pažymėti, kad strateginės universiteto raidos kryptys yra nustatomos VU Tarybos ir Senato, fakultetas priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo. Nustatytose ribose stengiamės užtikrinti fakulteto veiklos procesų tęstinumą ir gyvybingumą“, – sako Tarybos pirmininkė doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Tarybos darbas apima daug skirtingų ir už fakulteto funkcionavimą atsakingų sričių, tačiau Tarybos pirmininkė pabrėžia, kad maloniausia yra kelti kandidatus įvairiems apdovanojimams ir pagerbti kolegų pasiekimus. Taip pat išskiria, kad svarbus ir atsakingas darbas yra fakulteto veiklos metinės ataskaitos aptarimas ir tvirtinimas.

„Šiais metais pritarėme dviems naujoms studijų programoms. Nors universiteto valdymo modelis galioja jau kelerius metus, tačiau vis dar nustatomos padalinių veiklos tvarkos. Tai nematomi rutininiai darbai, reikalaujantys nemažai laiko derinant įvairius požiūrius. Norėčiau padėkoti Tarybos nariams ir koordinatorei už pagalbą, geranoriškumą ir supratimą, kurių man labai reikėjo šiais metais. Tikiuosi sėkmingo bendradarbiavimo ir ateityje“, – metų veiklas apibendrina doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Nuotolinių ir gyvų posėdžių derinimo privalumai

Gruodžio 16 d. vykęs posėdis narius sukvietė į gyvą susitikimą – nuo pandemijos laikotarpio Tarybos nariai susitikimus rengdavo nuotoliniu būdu. Pasak doc. dr. K. Lapin, nuotolinis bendravimas jau tapo įprastas, tad su ypatingais iššūkiais susidurti neteko. Priešingai, šis formatas išmokė produktyvumo.

Svarbių fakulteto raidai klausimų iškyla daug, sprendimai reikalingi greitai. Nuotolinis posėdis leidžia išdiskutuoti ir priimti sprendimus negaištant laiko kelionėms. „Nuotolinė aplinka yra formalesnė lyginant su gyva, todėl skatina pasisakyti glaustai ir išsakyti esminius argumentus. Tarybos nariai pastebėjo, kad nuotoliniai posėdžiai tapo trumpesni, nors svarstomų klausimų skaičius nesumažėjo. Gyva diskusija, be abejo, yra emocingesnė, joje mažiau barjerų betarpiškai reakcijai į išsakomus samprotavimus“, – abiejų susitikimų formatų privalumus vardija doc. dr. K. Lapin.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Tiek gyvuose, tiek nuotoliniuose posėdžiuose diskutuojama tol, kol išsigryninami argumentai už ir prieš svarstomą nutarimą. Doc. dr. K. Lapin nemano, kad priimamų sprendimų kokybė priklauso nuo diskusijos formato, daugiau nuo išsakomų argumentų ir įvairiapusiško nagrinėjamų klausimų svarstymo.

Paskutinį šių metų posėdį nuspręsta rengti gyvai, kad būtų galima ne tik priimti iki metų pabaigos reikalingus spendimus, bet ir laisviau aptarti šiais metais nuveiktus darbus bei ateities planus. „Tikiu, kad toks nuotolinių ir gyvų posėdžių derinimas yra efektyvus ir tęsime šią praktiką ateityje“, – sako doc. dr. K. Lapin.

Nutarimai priimti paskutinio 2022 m. posėdžio metu

Paskutinis 2022 m. posėdis vyko gruodžio 16 d. MIF Informatikos instituto erdvėse. Jo metu buvo nutarta siūlyti Vilniaus universiteto rektoriui sudaryti MIF priėmimo-atestacijos komisiją iš šių komisijos narių:

1. Prof. dr. (HP) Jonas Šiaulys (MIF) – siūlomas komisijos pirmininku;
2. Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda (MIF);
3. Prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius (MIF);
4. Prof. dr. Olga Štikonienė (MIF);
5. Prof. dr. Rimantas Vaicekauskas (MIF);
6. Doc. dr. Kazimieras Padvelskis (Vilnius TECH);
7. Dr. Miroslav Šeibak (UAB „VTeX“);
8. Dr. Eugenija Bieliauskienė (UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“);
9. MIF studentų atstovybės deleguotas atstovas.

Susitikime priimtas sprendimas patvirtinti VU Matematikos ir informatikos fakulteto 2023 metais vykdomų mokslo tiriamųjų darbų sąrašą.

Taip pat buvo aptarti kai kurie klausimai, susiję su Vilniaus universiteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus ir skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarka, bei MIF tarybos siūlymai šiai tvarkai tobulinti.

MIF Tarybos posėdis | R. Vaicekausko nuotr.

Daugiau sužinoti apie MIF Tarybą ir priimtus sprendimus galite čia.

2022-12-22

Gruodžio mėnesį vykusiame dalininkų susirinkime buvo atnaujinta ir penkerių metų kadencijai išrinkta Vilniaus universiteto (VU) fondo Investicijų valdyba. Prie esamos komandos prisijungė šeštasis narys Tomas Krakauskas, „ME investicija“ investicijų valdymo direktorius, „Sirin Development“ ir „AUGA Group“ valdybų narys. Anksčiau šiais metais, gegužę komandą papildė žinomas ekonomistas, investavimo specialistas Paulius Kunčinas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktorius, privatus investuotojas prof. Konstantinas Pileckas perrinktais naujai kadencijai ir toliau tęs savo veiklą šiame fonde.

Prof. Konstantinas Pileckas | Nuotr. Iš asm. archyvo

„Kaip Vilniaus universiteto alumnas, džiaugiuosi prisijungęs prie VU fondo investicijų valdybos. Tikiu, jog mano sukaupta patirtis dirbant su Vakaru Europos ir JAV privataus kapitalo valdytojais bus naudinga fondui ir atvers naujų investavimo galimybių“, – savo sprendimą prisijungti prie VU fondo komentuoja T. Krakauskas.

„Mano manymu, VU fondas yra nuostabi iniciatyva, kuri ne tik įdiegs naujas mecenatystės tradicijas, sukurs naujas kapitalo investavimo galimybes startuoliams ir padės pritraukti tarptautinį mokslo talentą į Lietuvą, bet tuos pačiu neš gerą žinią apie Vilniaus universitetą ir Vilnių. Tikiu, jog visi drauge užauginsime VU fondą į vieną stambiausių neliečiamojo kapitalo fondų pasaulyje“, – sako P. Kunčinas.

Nuo 2018 m. saplio dirbanti Investicijų valdyba buvo išrinkta naujai 5 metų kadencijai. Be jau minėtų T. Krakausko ir P. Kunčino, naujos kadencijos valdyboje veiklą tęs įvairios patirties investavimo specialistai:

•  „Orion Securities“ generalinis direktorius Alius Jakubėlis, valdybos pirmininkas.
•  „INVL Financial Advisors“ investicijų strategas, akcijų ekspertas Mindaugas Mažeikis, CFA;
•  investuotojas, entrepreneris, obligacijų ekspertas, Šarūnas Barauskas;
• VU Matematikos ir informatikos fakulteto Taikomosios matematikos instituto direktorius, privatus investuotojas prof. Konstantinas Pileckas.

Visi valdybos nariai savo laiką, patirtį ir žinias VU fondui skiria neatlygintinai, dirba pro bonopagrindais.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, CFA, buvo išsikeltas tikslas VU fondo portfelio valdymą dar labiau priartinti prie didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio universitetų fondų valdymo praktikos, t.y. didinti investicijų dalį į uždarus patyrusius TOP kvartilės pasaulinius fondus privataus ir rizikos kapitalo, privačios skolos, absoliučios grąžos turto klasėse.

„Įprastai kelių ar keliolikos milijonų eurų dydžio fondai neturi galimybės ten patekti, kadangi viena investicija prasideda nuo kelių milijonų, dėl ko mažesnių JAV universitetų fondų portfeliuose dominuoja akcijų indeksai ar viešai prieinamos obligacijos. Tačiau sieksime, kad mūsų 100-300 tūkst. Eur sumą priimtų kartu su mūsų partnerių didesnėmis investicijomis, ieškosime feeder struktūrų ar prašysime, kad mums sudarytų kitokias išskirtines sąlygas investuoti kaip pirmajam universiteto neliečiamojo kapitalo fondui Lietuvoje“, – komentuoja J. Noreika.

Tikimasi, jog stipri komanda ir geri ligšioliniai rezultatai padrąsins Lietuvos filantropus skirti paramą VU fondui, kurio neliečiamojo kapitalo vertė jau viršija 3 mln. Eur.

Daugiau apie VU fondo valdymą

2022-12-22

Gruodžio 20 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2022-uosius metus palydint“. Renginyje prisiminti 2022 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems naujiesiems metams.

Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė, Tarybos pirmininkės pavaduotojas prof. Eugenijus Lesinskas.

Renginio metu buvo apdovanoti du Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai.

Už išskirtinius metinius mokslo pasiekimus, indėlį plėtojant mokslą universitete ir Lietuvoje ir keliant universiteto mokslo prestižą pasaulyje 2022 metais Rektoriaus mokslo premijos diplomas įteiktas MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriui dr. Remigijui Paulavičiui.

Rektorius prof. R. Petrauskas su prof. dr. Remigijui Paulavičiumi | J. Auškelio nuotr.

Geriausius 2022 metų MIF dėstytoju tapo dr. Adomas Birštunas.

„Labai džiaugiuosi, kad universiteto bendruomenė skiria tiek dėmesio mokslininkų pasiekimams ir kokybiškam dėstymui. Tiek dr. R. Paulavičius, tiek dr. A. Birštunas yra itin darbštūs ir savo energija bei požiūriu užkrečiantys kitus. Labai džiaugiuosi tiek jų pasiekimais, tiek universiteto įvertinimu,“ – sako MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė.

Su viso universiteto labiausiai 2022 m. nusipelniusiais bendruomenės nariais galite susipažinti čia.

Renginyje koncertavo ir puikią šventinę nuotaiką kūrė Modesto Jankūno vadovaujamas Vilniaus universiteto kamerinis orkestras.

Nuotraukų galerija

2022-12-22

Jau penktąjį kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių.

Naujieji LMAJA nariai patvirtintus 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Nr. 40. Viena iš jų – Technikos mokslų skyriuje – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) mokslo darbuotoja dr. Gražina Korvel.

Jaunosios DMSTI akademikės mokslinių tyrimų sritis – lietuvių kalbos matematinių modelių kūrimas. Tikslas – sukurti lietuviškos šnekos balsių ir pusbalsių fonemų dinaminius modelius ir nustatyti perėjimus tarp fonemų tam, kad būtų galima sujungti šiuos modelius.

Dr. Korvel yra trijų monografijos dalių bendraautorė, iš 17 „Web of Science“ duomenų bazėje paskelbtų publikacijų 13-os yra pirmoji autorė, h indeksas yra 6.

DMSTI mokslo darbuotoja itin aktyvi. Dr. G. Korvel dalyvavo šešiuose mokslo projektuose, iš kurių du tarptautiniai. Skaitė 46 pranešimus tarptautinėse ir šalies mokslinėse konferencijose. Taip pat yra 15-os mokslo žurnalų recenzentė. 2019 m. „Infobalt“ 3-iosios vardinės stipendijos jauniesiems mokslininkams laureatė; 2018 m. įteiktas diplomas už geriausią pranešimą (dešimtoji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“); 2016 m. jai skirtas „Societas Humboldtiana Polonorum diplomas“ už geriausią jaunųjų mokslininkų pranešimą bei LMA diplomas už geriausią pranešimą dviejose konferencijose.

2022 m. gruodžio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime bus pristatyti naujieji LMAJA nariai ir įteiktos padėkos LMAJA alumnams.

Lietuvos mokslų akademijos informacija, visų naujų narių sąrašą galite rasti čia.

2022-12-16

Pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis matematikos ir informatikos srities mokslininkus iš Lietuvos ir Europos universitetų bei įmonių, kurios prisideda remdamos mokslą, atstovus subūrė tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“ (DAMSS-2022).

Pagrindinis konferencijos tikslas – supažindinti dalyvius su Lietuvos ir užsienio universitetuose vykdomais moksliniais tyrimais duomenų mokslo ir programinės įrangos inžinerijos srityse. Kadangi DAMSS-2022 organizuojama kiekvienais metais – šiemet tai jau tryliktas kartas – jos formatas jau yra patikrintas, leidžiantis keistis naujomis idėjomis tarp mokslininkų bendruomenės.

Konferenciją DAMSS-2022 kiekvienų metų gruodžio pradžioje organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (DMSTI). Šiais metais ji vyko gruodžio 1-3 dienomis viešbutyje „Europa Royale Druskininkai“. Už renginio turinį ir sėkmę atsakingi dr. Jolita Bernatavičienė ir habil. dr. Gintautas Dzemyda. Pasak prof. G. Dzemydos, DAMSS-2022 yra pagrindinė kasmetinė Lietuvos informatikų susitikimo vieta.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Kiekvienas konferencijos dalyvis turi savo tikslų: vieni suranda naujas bendradarbiavimo galimybes, kiti pasidalina patirtimi giminingų tyrimų srityse, įvertina vykdomų tyrimų tendencijas ir jų aktualumą, poreikį rinkai.

Konferencijos temos apima dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, duomenų mokslą, gilųjį mokymąsi, bioinformatiką, blokų grandinių technologijas, verslo taisyklių programinės įrangos inžineriją. Pranešėjai dalinasi naujovėmis apie skaitmenines technologijas, didelio našumo skaičiavimus, mašininį mokymąsi, medicininę informatiką. Renginio metu diskutuojama apie švietimo duomenų modeliavimą, ontologinę inžineriją, optimizavimą duomenų moksle, signalų apdorojimą, daugiamačių duomenų vizualizavimo metodus.

„Pirmosios pažintys mokslo pasaulyje dažnai tampa ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Pristatymai reikalauja daug energijos, tačiau kolegų ir verslo atstovų susidomėjimas atperka įdėtas pastangas,“ – dalyvavimo privalumus išskiria VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė.

Ją papildo dr. Audronė Jakaitienė, kuri DAMSS-2022 metu pasisėmė ne tik idėjų: „Konferencijoje nutiko du smagūs dalykai. Pirmas – per reklamos pertrauką doc. dr. Eimutis Karčiauskas atkreipė dėmesį į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atliekamas Valstybinių brandos egzaminų (VBE) duomenų statistines analizes. Buvo klausiama, ar atsirastų norinčių užsiimti gilesniais skaičiavimais, nei yra NŠA tinklapyje. Pasidalinau jau atlikta DMSTI matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatų analize, kuri publikuota monografijoje „(Ne)Išmatuojamas švietimo efektyvumas ir našumas“ ir trijuose mokslo straipsniuose.“ Šio užsimezgusio ryšio rezultatas – mokslininkas paviešino šią informaciją „Facebook“ grupėje „Matematikos mokymas“ ir planuoja atlikti panašias analizes IT VBE rezultatams“.

„Antras nuostabus dalykas – „Vinted“ sutiko dalyvauti magistro programos „Sistemų biologija“ kurse „Science forum“, kur magistrantams pasakos, kaip įgytas žinias panaudoti versle,“ – apie užsimezgusį mokslo ir verslo bendradarbiavimą pasakoja dr. A. Jakaitienė. Pirmas pranešimas numatomas sausio 5 dieną. Be to „Vinted“ planuoja tapti magistro programos „Sistemų biologija“ socialinis partneris.

Nuo seminaro iki tarptautinės konferencijos

DAMSS-2022 renginio idėja kilo 2009 m. Matematikos ir informatikos institute, kuris dabar yra Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas. Tuo metu suorganizuotame seminare dalyviai išgirdo šešiolika pranešimų. Renginio idėją parėmė Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. Tai sulaukė pritarimo tiek Lietuvos mokslininkų bendruomenėje, tiek užsienyje, todėl renginys iš nedidelio formato seminaro išaugo į tarptautinę trijų dienų konferenciją.

Šių metų konferencijoje pristatytas 81 pranešimas, dalyvavo 121 dalyvis iš 10 Europos šalių. DAMSS-2022 dalyvavo mokslininkai iš šešių Lietuvos universitetų.

Plenarinius pranešimus perskaitė prof. dr. Konstantinos Diamantaras (Graikija), prof. dr. Pasi Fränti (Suomija), Jevgenij Gamper (Lietuva, Vinted), prof. dr. Eligius M.T. Hendrix (Ispanija), prof. dr. Audronė Jakaitienė (Lietuva, VU), dr. Dmitry Podkopaev (Lenkija), dr. Giovanna D’Inverno (Italija).

Prie konferencijos rėmimo prisideda net septynios IT įmonės, pasak organizatorių, tai parodo kad konferencijos temos aktualios ir verslui.

Generaliniai rėmėjai: „Neurotechnology“, „Novian“, „Vinted“

Rėmėjai: „Asseco Lietuva“, „Baltic Amadeus“, „NetCode“, „Visorių informacinių technologijų PARKAS“

2022-12-16

Kol vieni skaičiuoja, kiek centimetrų sniegas užklojo gatves, kiti – dienas iki Kalėdų, matematikos mokytojai ir būsimi abiturientai skaičiuoja likusį laiką iki egzaminų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkai atkreipia dėmesį į didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai ir mokiniai, ir dalijasi patarimais, kaip juos įveikti jau šiandien.

Tam, kad suprastume iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai, svarbu su jais bendrauti. VU MIF mokslininkas dr. Dainius Dzindzalieta dažnai važinėja po Lietuvos mokyklas, o praėjusią savaitę kartu su prof. Rimu Norvaiša skaitė pranešimus VU MIF matematikos mokytojams organizuotame seminare „Matematika kaip mąstymo būdas. Patarimai ir idėjos mokytojams“. Mokslininkai išskiria tris didžiausius iššūkius.

Prastos mokinių žinios vienuoliktoje klasėje

Pirmasis – prastos mokinių žinios vienuoliktoje klasėje. „Nors 11–12 klasėse mokiniai turi išmokti pačias sunkiausias temas, bet vyresnių klasių mokytojai yra priversti labai daug laiko skirti mokinių spragoms taisyti. Per kelerius metus neįmanoma silpno mokinio išmokyti, jei jo spragos atsirado dar pradinėse klasėse. Tokiu atveju belieka tik „gesinti gaisrą“, – sako dr. D. Dzindzalieta.

Jam antrina ir prof. R. Norvaiša teigdamas, kad šiuo atveju mokytojams nieko kito nelieka, tik mokyti gesinant gaisrus. Dr. D. Dzindzalieta pataria skaidyti klasę į kelias dalis, kad silpnesni negaištų laiko mokydamiesi to, ko jie nebus pajėgūs suprasti dėl per didelio spragų kiekio, net jei visi mokiniai klasėje yra pasirinkę A lygio pamokas.

Kokybiškų vadovėlių trūkumas

Antrasis iššūkis – kokybiškų vadovėlių trūkumas. Pasak dr. D. Dzindzalietos, vyresnių klasių mokytojai skundžiasi, kad dabartiniai vadovėliai yra labai prastos kokybės, mokiniui neįmanoma savarankiškai su jais dirbti.

„Norėdami, kad dauguma mokinių nepasimestų susidūrę su nepažįstama matematine užduotimi, turime juos tam nuosekliai nuo pirmos klasės rengti. Tai reiškia – mokyti rasti problemos sprendimą, o ne mokyti taikyti konkrečius metodus ir procedūras. Tokiam matematikos mokymui nepakanka parašyti tinkamą programą. Tam reikalinga iš esmės visa turinio kaita, kuri apima ir mokytojo žinias, ir matematikos vadovėlius, ir pasiekimų vertinimo sistemą“, – pritaria prof. R. Norvaiša.

Kaip mokytojams elgtis šioje situacijoje? „Vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. Naudokite įvairias mokymosi priemones. Mano žiniomis, kai kurios labai stiprios gimnazijos vis dar naudoja senuosius „mėlynus“ vadovėlius ir uždavinynus (dr. Viliaus Stakėno rengti vadovėliai „Matematika“ – aut. past.)“, – pataria dr. D. Dzindzalieta.

Atnaujintos bendrojo ugdymo programos

Nors mokytojai turėtų būti pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi programų atnaujinimai, deja, dar vienas iššūkis, kuris jiems tenka – atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Dr. D. Dzindzalieta iš mokytojų girdi, kad tai gana opi problema: „Šiemet buvo patvirtintos naujos bendrojo ugdymo programos. Mokytojai skundžiasi, kad jie nežino, kaip reikės pagal jas mokytis.“

Šių metų vasario 28 d. buvo atlikta atnaujinamos matematikos programos projekto recenzija. Programos atžvilgiu prof. R. Norvaiša skeptiškas: „Recenzijos vertinimu, teigiamų pokyčių mokant matematikos tikėtis negalima. Nagrinėjant matematikos vadovėlius pastebima pastarųjų dešimtmečių tendencija prastinti matematikos mokymą atsisakant matematikai būdingų savybių, pavyzdžiui, sąvokų apibrėžimų, sudaromos sąlygos mokiniams „atrasti taisykles“ patiems.“

Dėstytojų liudijimu, mokyklą baigusių ir į universitetą studijuoti ateinančių mokinių matematikos žinios nuosekliai prastėja jau daugelį metų. Pirmakursius pirmiausia reikia išmokyti to, ką jie pagal programą turėtų jau mokėti, o tik po to dėstyti numatytus dalykus.

Pasak profesoriaus, esant tokiai situacijai, veikla aiški – mokytojų kompetencijų ir matematikos turinio gilinimas.

Dr. D. Dzindzalieta mokytojus skatina nelaukti, kol kas nors pasikeis, o patiems imtis iniciatyvų: „Mokytojams rekomenduoju prašyti kokybiškų kvalifikacijos kėlimo kursų, kuriuose jiems būtų paaiškinta apie pokyčius, naudojant konkrečius pavyzdžius.“

Mokytojų kompetencijų tobulinimu rūpinasi ir VU MIF. Kasmet organizuojami du seminarai, skirti matematikos mokytojams, kuriuose savo patirtimi dalijasi VU MIF mokslininkai. Pirmasis seminaras vyksta gruodžio mėnesį Vilniuje, antrasis – kiekvieną pavasarį Palangoje.

Pandemija – priežastis ar papildomas veiksnys?

Pasak prof. R. Norvaišos, pandemija yra tik papildomas prastų rezultatų veiksnys: „Jeigu mano diagnozė – seklus matematikos turinys – teisinga, tai priežastys – kelių dešimtmečių tokio mokymo padarinys.“

Jam pritaria ir dr. D. Dzindzalieta: „Mūsų švietimo modelis yra toks, kad mokytojas atlieka ne tik mokytojo, bet ir prižiūrėtojo vaidmenį, todėl pandemijos laikotarpiu dalį mokinių buvo sunkiau sukontroliuoti. Ypač sunku buvo išmokyti tuos, kurie per pirmus 10–12 mokymosi mokykloje metų nesuprato, kad jiems patiems bus reikalingos teikiamos žinios. Vis dėlto didelės dalies mūsų mokinių prasti matematikos gebėjimai buvo nulemti ne pandemijos, o prasto jų mokymo ir mokymosi prieš pandemiją.“

Matematika ir technologijos

Technologijų plėtra taip pat daro įtaką matematikos mokymui. „Kaip rodo Estijos, Suomijos ir kitų švietimo sistemų pavyzdžiai, technologijos gali turėti milžinišką įtaką matematikos mokymui ir mokymuisi. Jų mokiniai net per egzaminus naudoja profesionalias matematikos programas“, – apie kitų šalių taikomus modelius pasakoja dr. D. Dzindzalieta.

Lietuvoje kol kas mokiniai daugiausia laiko sugaišta mokydamiesi atlikti tuos veiksmus, kuriuos galima atlikti naudojantis primityviais skaičiuotuvais. Dr. D. Dzindzalieta įsitikinęs, kad požiūris į matematiką mokykloje turi keistis – tam, kad mokiniai turėtų daugiau motyvacijos mokytis, turi būti panaudojamos visos naujausios technologijos priemonės, daugiau dėmesio skiriama klausimui, kodėl reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kaip pagrįsti teiginius.

Prof. R. Norvaišos manymu, technologijų plėtra rodo, kad supaprastintas standartinių užduočių sprendimo mokymas nemotyvuoja moksleivių: „Jie nemato prasmės mokytis to, ką skaičiavimo priemonės gali padaryti geriau. Išeitis – matematikos kaip mąstymo būdo mokymas.“

2022-12-13

„Matematika ypatingai svarbi sritis. Daugelis koncentruojasi į egzaminų rezultatus, bet reikia kalbėti apie mokymą, mąstymo lavinimą,“ – seminarą „Matematika kaip mąstymo būdas. Patarimai ir idėjos mokytojams“ šiais žodžiais atidarė Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Justino Auškelio nuotr.

Penktadienį, gruodžio 9 d., VU MIF matematikos mokytojus sukvietė į kasmetinį seminarą, skirta matematikos mokytojams. Renginio dalyvius, susibūrusius po VU Teatro salės skliautais, sveikino VU rektorius ir VU MIF dekanas prof. Paulius Drungilas. Abu mokslininkai savo kalbose pabrėžė mokyklų ir universiteto bendradarbiavimo svarbą, mokytojų kompetencijų tobulinimą.

Renginio metu Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė pristatė VU MIF studijų programas bei galimas fakulteto ir mokyklų bendradarbiavimo formas.

Prof. habil. dr. Rimas Norvaiša kartu su mokytojais nagrinėjo matematinius teiginius ir užduotis, naudojant skirtingus argumentavimo būdus. Kartu su dalyviais vyko argumentavimo praktikos matematikos vadovėliuose aptarimas, sprendžiamos užduotys.

Prof. habil. dr. Rimas Norvaiša, Justino Auškelio nuotr.

Doc. dr. Dainius Dzindzalieta pasakojo apie skaičių teoriją, kuri yra viena svarbiausių matematikos sričių. Pranešimo metu pateikė pasiūlymus, kaip šią temą reikėtų paaiškinti jaunesniesiems mokiniams, kurie ruošiasi dalyvauti matematikos konkursuose.

Intensyvią dieną užbaigė ir kalėdine nuotaika užkrėtė VU pučiamųjų orkestras „Oktava“.

Pučiamųjų orkestras „Oktava“, Justino Auškelio nuotr.

Vienas iš VU MIF tikslų ir ambicijų – rūpintis pedagogų kompetencijų tobulinimu. Kasmet organizuojami du seminarai, skirti matematikos mokytojams, kuriuose savo patirtimi dalinasi VU MIF mokslininkai. Pirmasis seminaras vyksta gruodžio mėnesį Vilniuje, antrasis kiekvieną pavasarį Palangoje.

Nuotraukų galeriją rasite čia.

2022-12-12