Sidebar

MIF mokslininkų tyrimai apie globalųjį optimizavimą sulaukė tarptautinio dėmesio

joao silas I LgQ8JZFGE unsplash 800

 

Žurnalo „Structural and Multidisciplinary Optimization“ birželio mėnesio numeryje paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) mokslininkų straipsnis. Dokt. Linas Stripinis, dr. Remigijus Paulavičius ir prof. Julius Žilinskas straipsnyje nagrinėja atliktus fundamentinius tyrimus – globaliojo optimizavimo algoritmų tobulinimus.

„Structural and Multidisciplinary Optimization“ – tai mokslo žurnalas, kurį leidžia Tarptautinė struktūrinio ir multidisciplininio optimizavimo draugija (angl. The International Society for Structural and Multidisciplinary Optimization, ISSMO). Jis priskiriamas informatikos, inžinerijos ir mechanikos kryptims, pagal mokslo žurnalų vertinimo reitingus yra pirmaujančiose pozicijose (visose kryptyse patenka į pirmąjį kvartilį).

Žurnale publikuotame straipsnyje „Penalty Functions and Two-step Selection Procedure Based DIRECT-type Algorithm for Constrained Global Optimization“ VU MIF DMSTI mokslininkai siūlo, kaip globaliojo optimizavimo algoritmuose efektyviai įvertinti papildomus apribojimus, dažnai pasitaikančius taikymuose – praktiniuose uždaviniuose. Globalusis optimizavimas skiriasi nuo plačiau žinomo lokaliojo tuo, kad jis skirtas uždaviniams, kuriuose pažingsniui optimizuojant nebūtinai bus pasiektas geriausias (globalusis) sprendinys. Dėl to reikalingi kitokio tipo plačiai paieškos sritį tyrinėjantys algoritmai – globaliojo optimizavimo algoritmai.

Kartais matematikos ir informatikos mokslininkai sulaukia kritikos dėl per mažai vykdomos taikomosios veiklos. Šiame straipsnyje pristatyti fundamentiniai algoritmų tyrimai būtent ir įgalina vėlesnius taikomuosius tyrimus bei taikymus. Straipsnyje aprašytas ir tyrimas, atliktas su keliais inžineriniais optimizavimo uždaviniais, įskaitant ir NASA suformuluotą uždavinį.

Globaliojo optimizavimo pradininkas Lietuvoje yra akademikas Jonas Mockus, sukūręs šios tematikos mokyklą tuometiniame Matematikos ir informatikos institute, kurio pagrindu buvo įkurtas VU MIF DMSTI. Lietuvos mokslininkų tyrimai globaliojo optimizavimo srityje žinomi tarptautiniu mastu – gaunamos premijos, geriausių straipsnių apdovanojimai, Lietuvos mokslininkai yra tarptautinio mokslo žurnalo „Journal of Global Optimization“ redkolegijos nariai, prof. J. Žilinskas yra Tarptautinės globaliojo optimizavimo draugijos viceprezidentas.

VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo

2019 05 29 Skelbiama rinkimu kampanijos i VU Taryba pradzia642x410

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų.

Konkurse dėl stipendijos gavimo gali dalyvauti kandidatai, kurie 2019 m. pretenduoja studijuoti Vilniaus universitete priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu, ir, teikdami prašymą, VU studijų programą nurodė pirmu pageidavimu, o kandidatų (arba šeimos) mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėn. vienam asmeniui siekė ne daugiau negu €350. Kandidatai, pateikdami prašymą, turi pažymėti 1 arba kelis tinkamus kriterijus stipendijai gauti:

  • Turi finansinių sunkumų;
  • Yra pirmieji šeimoje, siekiantys aukštojo išsilavinimo (jo neturi tėvai, seneliai, globėjai, broliai ar seserys);
  • Yra ne vyresni nei 29 metų ir iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba asmens abu tėvai arba vienas iš jų yra mirę;
  • Augina nepilnamečius vaikus;
  • Yra iš gausios šeimos (3 ir daugiau vaikų);
  • Turi negalią.

„440 metų gimtadienį švenčiantis VU aktyviai prisideda prie valstybės siekių mažinti atskirtį ir sudaryti galimybes visiems gabiausiems moksleiviams studijuoti universitete. Šiemet šiam tikslui skirsime 100 specialių stipendijų“, – sako VU bendruomenės reikalų prorektorė dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė.

Stipendija bus išmokama kas mėnesį, į nurodytą studento sąskaitą 10 mėnesių pervedant po 200 eurų. Stojantieji, dalyvaujantys pirmajame priėmimo etape, paraiškas dėl stipendijų kviečiami teikti iki liepos 22 d. Daugiau informacijos rasite čia.

Zbigniew Marciniak – matematikos ambasadorius visuomenėje

Autorius prof. Rimas Norvaiša

2019 07 10 Zbigniew Marciniak301x237Birželio 18-20 dienomis Vilniuje viešėjo lenkų matematikas Zbigniew Marciniak. Lietuvos matematikų draugijos 60-oje konferencijoje jis skaitė pranešimą „Pokyčių vėjai matematikos mokyme“. Prieš pasidalindamas keletu jo minčių iš pranešimo, remdamasis keliais Z. Marciniak gyvenimo faktais, noriu paaiškinti šio įrašo pavadinimą.

Matematikos ambasadorius visuomenėje

Baigęs Varšuvos universitetą 1976 metais prof. Z. Marciniak jame dirba iki šiol. Pagrindinis profesoriaus užsiėmimas – matematikos tyrimai grupių teorijos srityje. Disertaciją apgynė Amerikoje 1982 metais. Po to, nenorėdamas, kaip jis sakė, su vaikais šeimoje kalbėti angliškai, atsisakė puikaus pasiūlymo dirbti Kanadoje ir grįžo į Lenkiją, kur 1997 m. apgynė habilitacinį darbą. Už indėlį – remiant matematikai gabius vaikus – Z. Marciniak buvo suteikti šie apdovanojimai: „Silver Cross of Merit“ ir „The Knight’s Cross of the Order of Polonia Restituta“.

Nuo 2000 m. Z. Marciniak įsitraukė į matematikos mokymo problemų sprendimo veiklą tapdamas „Programme for International Student Assessment” (PISA) matematikos ekspertų grupės nariu. Jo iniciatyvumas ir veikla šioje grupėje paskatino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pakeisti matematinio raštingumo sampratą suteikiant matematiniam samprotavimui didžiausią svarbą. Šios ekspertų grupės svarbus veiklos rezultatas yra matematinio samprotavimo vaidmens sureikšminimas ateinančiame PISA 2021 tyrime.

Nuo 2007 iki 2009 m. Z. Marciniak buvo paskirtas švietimo vice-ministru. Kadencijos metu rūpinosi ugdymo programos reformos principų kūrimu ir mokymo kokybe. Reformos rezultatus iliustruoja lenkų mokinių pasiekimai PISA 2012 tyrime. Juos pristatysiu vėliau. Šiuo metu Z. Marciniak yra prezidentas institucijos, kurios pavadinimo neversiu: „National Council for Science and Higher Education Poland“. Lenkijos valdžios struktūroje ši institucija yra ministerijos lygmens.

Pokyčių vėjai matematikos mokyme

Grįžtu prie Z. Marciniak pranešimo „Pokyčių vėjai matematikos mokyme“. Jis pradeda nuo šiandienos pasaulio iššūkių apžvalgos ir daro išvadą švietimui:

2019 07 10 1paveikslelis800x286

Švietimo sistema turi parengti mokinius taip, kad jie gebėtų spręsti nestandartines problemas, atpažinti melą ir įveikti jį. Kaip to pasiekti? Z. Marciniak nuomone, to pasiekti įmanoma mokant(is) matematikos.

Šiame kelyje svarbi tinkama matematikos mokymo(si) motyvacija:

2019 07 10 2paveikslelis800x486Netinkamos motyvacijos pavyzdžiai: kantriai praktikuokis

2019 07 10 3paveikslelis309x392

ir vėliau pamatysi kodėl tai turi prasmę...

2019 07 10 4paveikslelis392x510

Kitas prasto motyvavimo pavyzdys:

2019 07 10 5paveikslelis800x648Blogiausi motyvavimo pavyzdžiai – „matematikos nauda kasdieniniame gyvenime“:

2019 07 10 6paveikslelis800x466

Mokytis tas matematikos dalis, kurios yra naudingos gyvenime yra tas pats, kas skaityti tokią literatūrą, kuri yra naudinga gyvenime. Klausimas ko mokytis, o ką ignoruoti, tai klausimas kokias kultūros dalis ignoruoti?

2019 07 10 7paveikslelis800x495

Kiekvienai matematikos idėjai galima rasti jos reikšmingą vietą kultūros istorijoje. Pavyzdžiui, trikampių panašumo požymis antikos laikais leido Arystarchui įvertinti atstumą tarp Mėnulio ir Saulės:

2019 07 10 8paveikslelis800x536

Susipažinti su matematikos idėjomis nepakanka. Reikia suprasti kaip tos idėjos veikia.

2019 07 10 9paveikslelis800x513

 

 

Toliau Z. Marciniak pateikė lenkų uždavinių iš 2014 m. brandos egzaminų pavyzdžių. Tipiška užduotis atrodo taip: įrodyti, kad...

Arba taip – apskaičiuoti šios figūros paviršiaus plotą:

2019 07 10 10paveikslelis800x462Tokio matematikos mokymo pasekmes iliustruoja PISA 2012 lenkų moksleivių pasiekimai. Primenu, kad matematikos mokymo turinio reforma vyko nuo 2008 metų.

Taip pat primenu, kad tarptautinio tyrimo PISA tiriamuoju objektu yra penkiolikmečiai mokiniai. Kas trejus metus yra tiriamas moksleivių matematinis ir gamtamokslinis raštingumas bei skaitymo gebėjimai. Pastaruoju metu tiriami ir kitos rūšies raštingumas bei gebėjimai. Lietuviai šiame tyrime dalyvauja nuo 2006 metų. Matematinio raštingumo tyrime mokiniams siūloma atsakyti į skirtingo sunkumo klausimus. Pagal tai gebėjimų skalė yra sudaryta iš šešių lygių, kuriuose pirmas lygmuo atitinka lengviausius klausimus ir šeštas lygmuo – sunkiausius klausimus. Pagal tai į kokio sunkumo klausimus atsako mokiniai, jie papuola į atitinkamą lygmenį. Silpniausi mokiniai yra tuose lygmenyse kairėje, kurie žemiau esančioje lentelėje pažymėti simboliais < 1 ir 1. Stipriausi mokiniai yra tuose lygmenyse dešinėje, kurie pažymėti skaičiais 5 ir 6.

Z. Marciniak parodė lenkų moksleivių matematinio raštingumo vertinimo rezultatus 2003, 2006, 2009 ir 2012 m. (pavaizduoti skirtinga spalva). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip pasikeitė rezultatai 2012 m. po to, kai 2008-2010 m. Lenkijoje buvo vykdoma Marciniak vadovaujam mokyklinės matematikos turinio reforma.

2019 07 10 11paveikslelis800x528

Ši lentelė rodo, kad 2012 metų tyrime <1 lygmens silpnų mokinių sumažėjo beveik dvigubai, nuo 6,8 proc. iki 3,3 proc. Tuo tarpu 6 lygmens stiprių mokinių padaugėjo beveik dvigubai, nuo 2,3 proc. iki 5 proc.

2019 07 10 12paveikslelis

Šioje lentelėje matome, kad 2012 metų tyrime <1 arba 1 lygmens silpnų mokinių sumažėjo nuo 20,5 proc. iki 14,4 proc. Tuo tarpu 5 arba 6 lygmens stiprių mokinių padaugėjo nuo 10,4 proc. iki 16,7 proc.

Kitas etapas – PISA 2021. Šiame tyrime numatomi esminiai pokyčiai: matematinis samprotavimas yra matematinio raštingumo pagrindas, ketvirtis užduočių pagrįstos matematiniu samprotavimu ir susmulkinta mokinių pasiekimų skalė, norint įvertinti kaip samprotauja silpniausi vaikai. Taip pat įdomu kaip samprotauja tie, kurie buvo stipriausi pagal ankstesnius PISA uždavinius, pavyzdžiui suomiai?

2019 07 10 13paveikslelis800x422

Lenkų mokinių pasiekimai PISA 2012 tyrimuose pasaulyje sukėlė sensaciją. Bulgarai panoro sekti savo kaimynų lenkų pavyzdžiu bandydami taikyti jų reformos patirtį. Pasaulio bankas pradėjo skatinti kitas Europos Sąjungos šalis imti pavyzdį iš lenkų: Cross-Country Sharing of Poland’s Reform Experience: New Ideas for Education.

Kaip mokytis matematinio samprotavimo? Galima pradėti nuo loginių galvosūkių:

2019 07 10 14paveikslelis800x437

Spręsdami eilinį Sudoku galvosūkį, naudojame paprasčiausius matematinio samprotavimo būdus.

Tarp kitko, Z. Marciniak šeima leidžia galvosūkių žurnalą LOGI Danuta Marciniak.

Z. Marciniak pranešimo išvados:

  • Matematika yra žymiai daugiau už įrankių dėžę.
  • Į sąvokas orientuotas mokymas neatitinka dabarties iššūkių. Reikia mokyti matematinės galvosenos.
  • Kaip ir iki šiol buvo, matematika pasiūlo geriausius atsakymus į dabarties problemas.
  • Taip yra todėl, kad matematika yra viena iš geriausių žmonijos kultūros palikimo dalių.

2019 07 10 15paveikslelis800x365

Daugiau prof. Rimo Norvaišos straipsnių apie matematiką, mokslą ir švietimą galite rasti tinklaraštyje.

 

 

 

 

VU priėmimas į antrosios pakopos studijas: didelio susidomėjimo sulaukė MIF programos

2019 07 04 VU priemimas i antrosios pakopos studijas380x250Birželio 27 d. pasibaigė pirmasis priėmimo į Vilniaus universiteto (VU) magistrantūros studijas etapas. Nors Lietuvoje stojančiųjų į aukštąsias mokyklas smarkiai mažėja, VU tęsti studijas pasirinko daugiau būsimų magistrų nei pernai – 1300.

Sprendimą tęsti studijas magistrantūroje lemia geresnių karjeros galimybių, didesnio atlyginimo ir papildomų kompetencijų siekis. Magistro laipsnis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje laikomas privalumu, o kai kuriems specialistams, norintiems kilti karjeros laiptais, yra tiesiog būtinas.

Daugiau negu trečdalis visų pakviestųjų į magistrantūros studijas VU yra studentai iš kitų Lietuvos ar užsienio aukštųjų mokyklų. Vadovų paieška užsiimančios įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančiosios partnerės Lauros Duksaitės-Iškauskienės teigimu, VU studijų kokybė leidžia šio universiteto magistrams išsiskirti iš kitų šalies aukštųjų mokyklų absolventų.

Šiemet stojantieji į magistrantūros studijas VU rinkosi iš 124 studijų programų. Labai didelio susidomėjimo, palyginti su ankstesniais metais, susilaukė Fizikos fakulteto siūloma lazerinės technologijos programa ir Matematikos ir informatikos fakulteto siūlomos modeliavimo ir duomenų analizės bei kompiuterinio modeliavimo programos.

Itin populiariu stojančiųjų pasirinkimu tapo Medicinos fakultete pradėta vykdyti išplėstinės praktikos slaugos programa ir dvi papildomos menų terapijos programos atšakos (dramos terapija ir šokio-judesio terapija), taip pat Filologijos fakulteto sėkmingai vykdoma Šiaurės Europos kalbos ir kultūros programa. Studentų susidomėjimas Gyvybės mokslų centro ir Teisės fakulteto siūlomomis programomis išliko toks pats didelis. Nemažo dėmesio taip pat sulaukė kokybiškai atnaujinta apskaitos ir finansų valdymo programa, vykdoma Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete.

Po pirmojo etapo likusios laisvos vietos VU bus paskelbtos liepos 4 d. 14 val., o prašymus stoti bus galima pateikti nuo liepos 4 d. 14 val. iki liepos 8 d. 15 val. per VU informacinę sistemą. Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas vyks nuo liepos 14 d. 13 val. iki rugpjūčio 27 d. 24 val. per VU informacinę sistemą.

E. Kurausko nuotrauka

VU MIF institutų leidžiami žurnalai įvertinti tarptautiniu lygiu

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) institutų leidžiami žurnalai „Informatica“ ir „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“ pateko į pirmą kvartilį (Q1).

Žurnalai priskiriami kvartiliui pagal jų citavimo rodiklį (IF, angl. Impact Factor). 2018 m. IF buvo skaičiuojamas 2018 m. citavimų, kuriuose cituojami 2016 ir 2017 m. publikuoti žurnalo straipsniai, skaičių dalijant iš 2016 ir 2017 m. žurnale publikuotų straipsnių skaičiaus:

2019 07 03 Formule350x45

Visi žurnalai suskirstyti į kategorijas (pvz., „Computer Science“, „Artificial Intelligence“), kuriose jų citavimo rodikliai yra išrūšiuojami mažėjimo tvarka. Pirmasis to sąrašo ketvirtis ir yra pirmasis kvartilis.

2019 07 03 VU MIF institutu leidziami zurnalai380x250„Informatica“

Žurnalas „Informatica“ pateko į pirmąjį kvartilį kategorijoje „Mathematics, Applied“. Jis užima 43 poziciją iš 254. Kategorijoje „Computer Science, Information Systems“ jis patenka į trečiąjį kvartilį (Q3). Dažniausiai straipsniai iš žurnalo „Informatica“ cituoti šiuose moksliniuose leidiniuose: „Journal of Intelligent & Fuzzy Systems“, „Symmetry-Basel, Ieee Access“, „International Journal of Intelligent Systems“, „Mathematics“, „Soft Computing“, „International Journal of Knowledge-Based and Intelligent Engineering Systems“, „Neutrosophic Sets and Systems“, „Sustainability“, „Algorithms“, „Computers & Industrial Engineering“, „Information“.
Žurnalas „Informatica“ pradėtas leisti 1990 m. Šiais metais leidžiamas jubiliejinis, trisdešimtasis, jo tomas, kurį sudaro keturi numeriai. Žurnalas įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu. Pirmieji leidėjai buvo VU Matematikos ir kibernetikos institutas bei Lietuvos mokslų akademija. Šiuo metu leidėjas yra VU (VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), tačiau istoriškai ant viršelio nurodyta ir Lietuvos mokslų akademija. Žurnalo „Informatica“ vyriausiasis redaktorius yra prof. Gintautas Dzemyda, redaktoriaus pavaduotojas – prof. Julius Žilinskas. Pirmasis žurnalo vyriausiasis redaktorius buvo prof. Jonas Mockus.

„Nonlinear Analysis-Modelling and Control“

Žurnalas „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ į pirmąjį kvartilį duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“ pateko dviejose mokslų krypčių kategorijose: „Mathematics, Applied“ ir „Mathematics, Interdisciplinary Applications“. Žurnalas priskirtas ir trečiajai kategorijai – „Mechanics“, joje jis pateko į antrąjį kvartilį (Q2).

Šeši iš 2016–2017 m. žurnalo „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ publikuotų straipsnių duomenų bazėje pažymėti kaip dažnai cituojami (angl. Highly Cited in Field). Jų autoriai – Kinijos, Australijos, Rumunijos, JAV ir kitų šalių mokslininkai.

Dažniausiai cituojamas Kinijos ir Australijos mokslininkų L. Liu, F. Sun, X. Zhang ir Y. Wu parengtas straipsnis „Bifurcation Analysis for a Singular Differential System with Two Parameters via to Topological Degree Theory“, publikuotas 2017 m. Šiuo metu jis yra pacituotas jau 50 kartų.

Pirmasis „Nonlinear Analysis-Modelling and Control“ žurnalo numeris pasirodė 1997 m. Žurnalo leidybą inicijavo Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacija, o leido Matematikos ir informatikos institutas (MII) kartu su VU ir Lietuvos mokslų akademija. Prijungus MII prie VU, žurnalo leidėjas yra VU. Žurnalo vyriausiasis redaktorius – MIF profesorius emeritas Feliksas Ivanauskas, garbės redaktorius – MIF profesorius emeritas Mifodijus Sapagovas. Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojai – MIF profesoriai Romas Baronas, Gintautas Dzemyda ir Artūras Štikonas.

Kvietimas teikti paraiškas Lietuvos mokslo premijų konkursui


Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų 2019 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui.

2019 06 28 Kvietimas teikti paraiskas Lietuvos mokslo premiju konkursui380x250Darbai 2019 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui priimami iki 2019 m. spalio 1 d. 
Lietuvos mokslo premijų nuostatai.  

Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais. Būtina nurodyti darbų mokslinę ir praktinę reikšmę. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ir (ar) užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.
Dokumentai teikiami skaitmeniškai adresu.

 

Privalomi dokumentai:
1. Darbas
2. Darbą teikiančių institucijų pristatymas
3. Darbo anotacija iki 10000 spaudos ženklų
4. Anotacija, skirta visuomenei, žiniasklaidai, iki 1000 spaudos ženklų
5. Darbą sudarančių autoriaus (-ių) spausdintų ir (ar) įdiegtų mokslo darbų sąrašas
6. Autoriaus (-ių) anketa (-os)
7. Darbo autoriaus (-ių) gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymas

Turintiems tik spausdintas monografijas ir knygas, jos teikiamos po 3 egz. sudedant į 3 atskirus aplankus, dėžutes ir pan., ant kurių užrašyta darbo autorius(-iai), darbo ir institucijos pavadinimas.

Darbą teikiančių institucijų pristatymas turi būti patvirtintas parašais.
Monografijas, knygas bei institucijų pristatymo originalus siųsti arba atnešti adresu:
Lietuvos mokslo premijų komisijai, Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 201 kab., 01103 Vilnius

VU MIF doktorantų tyrimai publikuoti aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose

2019 06 27 Doktorantu tyrimai642x368

 

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) doktorantų tyrimų rezultatai publikuoti aukščiausio pasaulinio lygio mokslo žurnaluose (pirmojo kvartilio pagal mokslo žurnalų reitingus).

Informatikos instituto Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantai Tomas Raila ir Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas turi kuo didžiuotis – 2019 m. pradžioje jų atliekamų tyrimų rezultatai paskelbti aukščiausio lygio mokslo žurnaluose:  straipsnis „Electrochemical Impedance of Randomly Distributed Defects in Tethered Phospholipid Bilayers: Finite Element Analysis” – žurnale „Electrochimica Acta“, o straipsnis „Algorithm for Automatic EEG Classification According to the Epilepsy Type: Benign Focal Childhood Epilepsy and Structural Focal Epilepsy, Biomedical Signal Processing and Control“ – žurnale „Biomedical Signal Processing and Control“.

Tiria pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrochemines savybes

Tomas Raila, Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantas, jau per pirmuosius doktorantūros studijų metus pasiekė rezultatų, kuriuos teigiamai aprobavo „Electrochimica Acta” žurnalo recenzentai bei redkolegija. Tomas Raila kartu su vadovu prof. Tadu Meškausku, bendradarbiaudami su Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto mokslininkais (prof. Gintaru Valinčiumi ir jo grupe), vykdo tarpdisciplininius tyrimus, kurių objektas – pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrocheminės savybės. Šios membranos imituoja gyvų organizmų ląstelių membranas, kuriose dėl sąlyčių su toksinais, uždegimų, senėjimo ir kitų priežasčių gali rastis defektai, iškreipiantys elektrocheminius virsmus ląstelėse (o tai daro įtaką neurodegeneracinių susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, Parkinsono ligos, vystymuisi).

Tyrimo metu, pasitelkiant įvairiose kompiuterinio modeliavimo srityse naudojamą baigtinių elementų metodą (angl., „Finite Element Method”), sudaromi ir analizuojami trimačiai defektuotų membranų kompiuteriniai modeliai (vizualiai panašūs į olandiško sūrio gabalus). Tai padeda išvengti ilgų ir sudėtingų realių membranų tyrimų laboratorijoje. Kompiuterinis modeliavimas pasižymi didele skaičiavimų apimtimi, todėl tam naudojama MIF ir GMC turima aukšto našumo lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų infrastruktūra. Tolesniuose tyrimuose numatoma papildomai taikyti dirbtinio intelekto metodus, analizuojant realių membranų mikroskopines nuotraukas.

Sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas epilepsijos tipui atpažinti

Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantas Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas (kartu su vadovu prof. Tadu Meškausku) dirba kitoje, tačiau taip pat tarpdisciplininėje srityje – informatikos ir medicinos. Leidinyje „Biomedical Signal Processing and Control“ pristatomame straipsnyje „Algorithm for Automatic EEG Classification According to the Epilepsy type: Benign Focal Childhood Epilepsy and Structural Focal Epilepsy, Biomedical Signal Processing and Control“ aprašomi tyrimai vykdomi kartu su VU ligoninės Santaros klinikų filialo gydytoja – vaikų neurologe dr. Rūta Samaitiene. Naujausias rezultatas – sukurtas algoritmas, gebantis (nors ir su paklaida) įvertinti ligos diagnozę iš pateiktų duomenų (iš anksto įrašytos elektroencefalogramos). Tai – dirbtinio intelekto metodų pagrindu sukurtas klasifikatorius (dirbtinis neuroninis tinklas), skirtas klasifikuoti pacientų, kuriems diagnozuotos dviejų tipų epilepsijos (gerybinė vaikų ir struktūrinė židininė), elektroencefalogramas.

Tyrime buvo naudoti tik tokie atvejai, kada gydytojams neurologams vizualiai (vien tik iš elektroencefalogramos peržiūros) sudėtinga atskirti diagnozės tipą, neturint ligos istorijos. Verta pažymėti, kad tai pirmasis pasaulyje automatizuotas (paremtas kompiuterine elektroencefalogramos analize be eksperto įsikišimo) metodas, skirtas minėtoms epilepsijos formoms atpažinti.

Konkurse „Naujasis knygnešys 2019“ apdovanotas dr. G. Grigas

2019 06 25 Naujasis knygnesys785x400

 

2019 m. birželio 19 d. konkurso „Naujasis knygnešys 2019“ finale, tęsiant daugiametę tradiciją, apdovanotas naujasis knygnešys – žmogus, savo darbais ir pasiekimais nusipelnęs Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai.

 

Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas dr. Gintautui Grigui – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto afilijuotajam mokslininkui, pirmosios lietuviškos skaičiavimo mašinos „Rūta“ projekto vadovui, daugiamečiam lietuviškos kompiuterinės terminijos puoselėtojui.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku