Sidebar

Prof. V. Dagienė apie STEAM CT projektą, mokinius ir ateities technologijas

Vilniaus universitetas (VU) bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe steigia STEAM centrą. STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus (įskaitant humanitarinius, socialinius mokslus) ir matematiką, todėl VU mokslininkai aktyviai ieško bendradarbiavimo ryšių, įsitraukia į inovatyvius, perspektyvius šios srities projektus.

2020 05 04 Prof Dagiene380x250Šiuo metu VU yra prisijungęs prie daugiau kaip 20 Europos aukštųjų mokyklų vienijančio STEAM tinklo, kurį koordinuoja Vokietijos Freiburgo universitetas, ir įsitraukęs į Europos universitetų Koimbros grupės tinklo STEM veiklą. Šis Belgijos mokslininkų koordinuojamas STEAM CT projektas dar geriau papildo VU užsibrėžtas veiklas, kuriomis siekiama prisidėti prie mokinių pasirengimo įvairių mokslų srityje. Apie šį projektą, jo prasmę ir naudą pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė.

Kokiuose STEAM projektuose VU jau dalyvavo ir kuo ypatingas STEAM CT?

Remiantis Erasmus+ strateginėmis partnerystėmis, pernai buvo parengtas ir laimėtas projektas „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM“, skirtas mokytojų kompetencijoms informatikoje ir STEM srityse gerinti. Artimas ir kitas Erasmus+ projektas – bendradarbiavimas steigiant STEAM centrus Azijos šalyse, dešimtyje Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų.

STEAM CT projekto vertę ir naudą Lietuvai atspindi junginys „CT“ – Computational Thinking, t. y. informatinis mąstymas. Kaip žinome, Lietuva jau kelerius metus diskutuoja apie bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą. Išskirtinė vieta tenka technologijoms, ypač jų gilesniam suvokimui – informatikai, informatiniam mąstymui, kuriuo siekiama ugdyti ne tik prasmingai ir kūrybiškai technologijas naudojančią jaunuomenę, bet ir giliau technologinius procesus suvokiančius, naujas ateities technologijas kuriančius piliečius.

Kodėl pasirinkote dirbti su 3–14 metų vaikais?

Projektas orientuotas į mokytojų kompetencijų tobulinimą. Tačiau suprantama, kad mokytojų ugdymas glaudžiai siejasi su mokinių amžiaus tarpsniais. Net neabejodami pasirinkome jaunesniojo amžiaus vaikus, ypač dėl informatinio mąstymo ugdymo. Mat daugumoje Europos šalių informatikos pagrindai mokomi vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, t. y. 15–19 metų vaikai turi galimybių lankyti informatikos, skaitmeninių technologų, medijų raštingumo pamokas, ar tai būtų privaloma visiems, ar pasirenkamieji moduliai.

Jaunesniojo amžiaus vaikai, ypač pradinių klasių, STEAM įgūdžių gali pasimokyti popamokinėse veiklose, būreliuose, tačiau ne visiems tai prieinama. Dar sudėtingiau su informatinio mąstymo ugdymu – mažai šalių tėra įtraukusios tai į bendrojo ugdymo programas, mokytojai neturi reikiamų kompetencijų. Lietuvoje, galėtume sakyti, gana gera padėtis: pradinukų mokytojai yra aktyvūs, atviri informacinėms technologijoms, stengiasi patys rasti šios srities kursų ir mokyti vaikus.

Projektu siekiate vaikus mokyti per praktiką, atsižvelgiant į realų pasaulį ir problemų sprendimą. Kodėl tai svarbu?

Tyrinėjimais grįstas mokymasis ir realaus pasaulio uždavinių sprendimas – itin svarbūs metodai, kuriuos patys vis aktyviau taikome mokydami mokytojus. Siekiame, kad jie juos taikytų ir ugdydami savo mokinius. Tai ypač svarbu mokant jaunesniojo amžiaus vaikus ir, žinoma, paauglius – jiems įdomios tos problemos, kurias jie mato kasdieniame gyvenime, kurios kyla aplink, yra susijusios su jų norais.

Yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad realaus pasaulio problemų sprendimas, tyrinėjimais grįsto mokymosi taikymas didina mokinių motyvaciją ir smarkiai pagerina mokymosi rezultatus. O problemų sprendimas yra vienas pagrindinių informatinio mąstymo komponentų.

Projektas orientuotas į mokytojų mokymą. Kaip dirbsite su mokytojais?

STEAM CT projektu siekiama padėti mokytojams pagerinti savo profesines kompetencijas ir STEAM, ir informatinio mąstymo srityse. Iš tiesų tai ambicingas tikslas, nes sritys plačios, daug įvairių problemų, veiklų, daug ir mokomųjų įrankių, išteklių reikia. Pasiekti kuo daugiau mokytojų labai svarbu, nes jie daro įtaką daugelio mokinių mokymui.

Yra parengtas planas, kaip dirbsime su mokytojais, bus dar koregavimų, tačiau esmė tokia, kad turėsime parengti dešimt kontekstinių, visas sritis apimančių problemų, sukurti, sukomplektuoti mokomuosius išteklius, pateikti metodikas, didaktinę medžiagą ir pan. Visa tai turėsime išbandyti skirtingose šalyse, paskui paskelbsime atvirai. Taip pat kuriamas didaktinis STEAM CT modelis, kur daugiausia dėmesio skiriama informatiniam mąstymui ugdyti. Beje, už šio modelio kūrimą ir diegimą atsakingi VU mokslininkai.

Projekte dalyvauja nemažai partnerių iš Europos šalių. Kaip skiriasi situacija šiose šalyse diegiant informatinį mąstymą?

Projekte dalyvauja partneriai iš Belgijos, Italijos, Ispanijos, Lietuvos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos. Atlikome bendrojo ugdymo programų ir pastaraisiais metais vykdomų projektų analizę. Be to, parengėme klausimyną apie informatinio mąstymą sampratą – kas jau yra žinoma, ko turėtų būti mokoma ir pan.. Apklausoje dalyvavo per 100 mokytojų.

Situacija gana skirtinga ir kiekvienoje iš šių šalių, ir tarp šalių, ypač kalbant apie jaunesniojo amžiaus vaikus. Suomija integruoja informatinį mąstymą su matematika (beje, ta linkme einama ir Prancūzijos mokyklose). Švedija, skirdama daug dėmesio praktinėms STEAM veikloms, informatinio mąstymo ugdymą sieja daugiau su robotų valdymu ir fiziniais žaidimais. Belgijos mokyklų pradinių klasių programose yra informatinio mąstymo elementų, tačiau nuoseklaus mokymo, bendro didaktinio modelio nėra.

Žinoma, visose šalyse yra aktyvių mokyklų, mokytojų, kurie diegia naujoves, moko vaikus spręsti realaus pasaulio uždavinius, naudoja skaitmenines technologijas ir taip sukuria pagrindus informatiniam mąstymui ugdyti. Taip pat visos šalys dalyvauja Lietuvoje sukurto informatikos ir informatinio mąstymo modelio „Bebras“ konkurso veiklose.

Kas jau yra nuveikta įgyvendinant šį projektą?

Jau atlikta išsami konteksto analizė: išnagrinėti pastarųjų metų moksliniai straipsniai, išsiaiškinta, kas naujo, naudingo publikuota STEAM CT srityse pastaraisiais metais. Apžvelgtos kiekvienos šalies partnerėsbendrojo ugdymo programos, anksčiau vykdyti ar tebevykdomi panašios srities nacionaliniai ar tarptautiniai projektai.

Svarbiausia – mūsų universiteto mokslininkai parengė STEAM CT didaktinį modelį. Laukia aptarimai su partneriais, diskusijos, o paskui – modelio įgyvendinimas kuriant kontekstualizuotas veiklas mokiniams ir metodinę medžiagą mokytojams.

Kokių rezultatų tikitės iš šio projekto?

Pirmiausia stipraus bendradarbiavimo tarp universitetų partnerių, prasmės matymo atliekamuose darbuose, kad ryšiai tęstųsi ir pasibaigus projektui.

Be to, kad bus parengtas STEAM CT didaktinis modelis ir dešimt kontekstinių mokomųjų išteklių vaikams, kad mokytojai bus apmokomi dirbti su šiais ištekliais ir įgis informatinio mąstymo įgūdžių, bus sukurta elektroninė platforma mokytojams mokytis, tobulinti profesines kompetencijas STEAM ir informatinio mąstymo srityse.

VU alumnas D. Bloznelis: „Studijos suteikė ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą“

Daumantas Bloznelis – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) alumnas, šiuo metu dėstantis Norvegijos taikomųjų mokslų universitete. Ekonometriją studijavęs VU alumnas universitete įgytas žinias jau pritaikė įvairiose savo veiklos srityse ir papasakojo apie dėstytojo, mokslininko darbą ir pačias studijas MIF.

2020 04 29 Daumantas Bloznelis250x250Ekonometrijos studijos – kodėl jas pasirinkote?

Išsirinkti studijas padėjo tėtis. Jis teisingai numatė, kad ekonometrai bus paklausūs darbo rinkoje. Kadangi studijų programa buvo įdomi ir man patiko matematika – pasirinkau ekonometrijos studijas.

Šiuo metu esate docentas Norvegijos taikomųjų mokslų universitete – su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

Dirbu mokslinį darbą ir dėstau mašininį mokymąsi bei statistiką ekonomikos magistrantams. Nemažas iššūkis – studentams paaiškinti sudėtingus dalykus kuo paprasčiau, bet kartu ir tiksliai, nepakeičiant jų prasmės. Užtat didelis malonumas būna sulaukti gerų egzaminų rezultatų. Vadinasi, studentai išmoko praktiškai naudingų dalykų ir tapo geidžiamesniais darbuotojais pasaulyje, kuriame mašininis mokymasis ir statistiniai metodai užkariauja vis daugiau sričių.

Kodėl pasirinkote mokslininko kelią?

Mokslininkas turi laiko mokytis ir laisvės rinktis, ką jis mokysis. Man patinka atrasti ir perprasti dėsningumus, prognozuoti reiškinius. Rimtas mokslininkas visą laiką tobulėja. Jis nesustoja ties tuo, ką jau moka, bet siekia sužinoti ir suprasti daugiau, o savo atradimais pasidalinti su kitais – mokslininkais, studentais, verslininkais, visais, kam tai įdomu ir aktualu. Mokslininko karjera tinka tiems, kuriems tobulėjimas yra gyvenimo būdas ir kurie turi pakankamai kantrybės ir užsispyrimo nepasiduoti pusiaukelėje.

Kokios yra jūsų tyrimų sritys?

Finansų rinkos, kainų prognozavimas ir rizikos vertinimas bei valdymas. Domiuosi taikomaisiais uždaviniais, nagrinėju klausimus, su kuriais nuolatos susiduria verslininkai ir investuotojai. Su jais bendrauju ir diskutuoju, bandydamas geriau suprasti, ko jie siekia ir kaip veikia rinkos, kurių dalyviai jie yra. Tuomet galiu suformuluoti jų uždavinius matematiškai ir išspręsti juos naudodamas statistinius ir mašininio mokymosi metodus. Pavyzdžiui, viena didžiausių Norvegijos pramonės šakų yra lašišų auginimas ir perdirbimas. Pabendravęs su verslininkais ir investuotojais ir išsiaiškinęs šios rinkos verslo modelius bei dėsningumus, prognozuoju lašišų kainas, kurios reikalingos planuojant pajamas ir investicijas. Taip pat vertinu kainų riziką ir siūlau jos valdymo būdus, pvz., naudojant lašišų fjučerius – tokius finansinius instrumentus. Panašius tyrimus esu atlikęs ir naftos bei gamtinių dujų rinkose, o ateityje galbūt laukia medienos pramonė, su kurios atstovais pradėjau bendradarbiauti paskutiniu metu.

Buvote ir finansų analitikas – kaip atrodo finansų analitiko darbas?

Finansų analitiku pradėjau dirbti baigdamas ekonometrijos magistrantūros studijas. Nagrinėjau įmones, kurių akcijomis prekiaujama akcijų biržose, ir ištisas pramonės šakas, pvz., automobilių gamybą ir kalnakasybą. Remdamasis makroekonominėmis prognozėmis, pramonės šakų perspektyvomis ir įmonių veiklų finansiniais modeliais, prognozavau akcijų kainas. Analizę ir prognozes siųsdavau brokeriams, kad šie turėtų kuo remtis teikdami patarimus savo klientams ir rekomenduodami, kokių įmonių akcijas pirkti, o kokių parduoti. Taip pat komentavau rinkos įvykius naujienų agentūroms ir spaudai.

Ar dar palaikote ryšį su Universitetu?

Taip, palaikau. Grįžęs į Lietuvą, mielai dalyvauju mokslo renginiuose, seminaruose ir konferencijose, kuriuos organizuoja mano buvę dėstytojai ir studijų draugai. Kartais juos susitinku mokslinėse konferencijose užsienyje. Išvykęs studijuoti į Norvegiją, Belgiją ir JAV, elektroniniais laiškais bendraudavau su ekonometrijos katedros dėstytojais, klausdavau jų nuomonių ir patarimų ir kaskart sulaukdavau naudingų atsakymų. Esu jiems dėkingas!

Ką ryškiausiai prisimenate iš studijų laikotarpio?

Geriausiai prisimenu tai, į ką įdėjau daugiausia širdies ir kur susiradau geriausių draugų. Tai VU akademinis mišrus choras (dabar VU choras „Gaudeamus“) bei MIF roko operos. Įspūdžiai iš choro repeticijų, kelionių ir dainų švenčių nepaprastai šilti, o su choristais net ir išsiskaidę po pasaulį likome labai geri draugai. Kiekvieną pavasarį su virpuliuku širdyje prisimenu MIF roko operų repeticijas ir, žinoma, euforiją dainuojant audringai studentų publikai. Aišku, prisimenu ir paskaitas bei dėstytojus. Pradėjęs dėstyti pats ir patyręs, kaip tai sudėtinga, pradėjau dar labiau vertinti jų darbą.

Ko išmokė universitetas? Ar tai Jums praverčia veikloje, kuria užsiimate šiandien?

Jei nebūčiau studijavęs, žinoma, dabar nebūčiau mokslininkas ir dėstytojas. Bet tikrai nebūtina tapti dėstytoju, kad iš mokslų turėtum naudos. Ekonometrijos studijos išmokė griežtai ir tiksliai mąstyti, atskirti faktus nuo spėlionių ir spekuliacijų, susivokti visuomenei ir valstybei svarbiose diskusijose apie ekonomiką, finansus ir kitus dalykus. Studijos suteikė ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą.

Ką patartumėte būsimiems studentams?

Būsimiems studentams patarčiau išnaudoti progą studijų metu iš tiesų rimtai pastudijuoti. Juk vargu ar tokios progos dar kada sulauksite.

Laidoje „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ MIF doktorantas V. Miežys

2020 04 28 V Miezys380x250Balandžio 28 d. LRT laidoje „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ lankėsi MIF doktorantas, matematikos mokytojas Vytautas Miežys.

Laidoje Vytautas Miežys papasakojo apie paprastųjų trupmenų daugybą.

Laidos įrašą galite rasti Facebook „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ paskyroje (žiūrėti nuo 15:00 minutės) ir LRT mediatekoje

MIF dekanui Pauliui Drungilui skirta LMD Jaunųjų matematikų premija

2020 04 27 Dekanas P Drungilas380x250Lietuvos matematikų draugija 2015 m. paskelbė konkursą LMD Jaunųjų matematikų premijai (JMP) už vertingiausią individualų matematinį darbą gauti. Pirmoji JMP premija 2016 metais buvo įteikta Vytautui Paškūnui (Duisburgo-Eseno universitetas, Vokietija). Antroji premija 2018 metais buvo įteikta Kęstučiui Česnavičiui (Paris-Sud universitetas, Prancūzija).

Trečiajai LMD Jaunųjų matematikų premijai buvo nominuoti dr. Žymanto Darbėno (Jacobs University, Brėmenas, Vokietija) ir prof. dr. Pauliaus Drungilo (Vilniaus universitetas) darbai. Atsižvelgęs į recenzentų atsiliepimus, LMD JMP vertinimo komitetas (pirmininkas prof. Artūras Dubickas) nusprendė trečiąją Lietuvos matematikų draugijos Jaunųjų matematikų premiją skirti Pauliui Drungilui.

Paulius Drungilas 1999 m. baigė Kretingos S. Daukanto vidurinę mokyklą, 2004 m. baigė matematikos magistrantūros studijas Vilniaus universitete, 2008 m. Vilniaus universitete apgynė matematikos daktaro disertaciją.

Su Pauliaus Drungilo darbais galima susipažinti čia.

Pokalbis su rektoriaus komanda: dabar išbandyti nauji dalykai taps gerosiomis patirtimis ateityje

Balandžio 21 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovų nuotolinis pokalbis su naujuoju VU rektoriumi Rimvydu Petrausku ir jo komanda: vicerektore ir mokslo prorektore prof. dr. Edita Sužiedėliene, studijų prorektoriumi doc. dr. Valdu Jaskūnu, organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektore dr. Rita Rekašiūte-Balsiene, partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku ir kancleriu Nikita Ananjevu. Kalbėta apie rektoriaus komandos planus, iššūkius, su kuriais susiduria VU įgyvendindamas nuotolinį mokymąsi, pristatyti jau priimti su tuo susiję sprendimai.

2020 04 23 Rektoriaus komanda380x250Dalijosi svarbiausiais planais

Rektoriaus komanda papasakojo apie artimiausius darbus, susijusius su sklandžiu semestro užbaigimu nuotoliniu būdu. Svarbiausias mokslo prorektorės prof. E. Sužiedėlienės siekis šiuo metu yra kaip įmanoma daugiau sutelkti mokslo bendruomenę bendrai veiklai ir universiteto mokslo politikos strategijai suformuoti. Tuo tarpu studijų prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas svarbiausia savo užduotimi laiko mokymo ir mokymosi vizijos patvirtinimą.

Partnerystės prorektorius dr. A. Vasiliauskas tikisi sukurti ryšių su išore strategiją, o organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė dr. R. Rekašiūtė-Balsienė minėjo, kad vienas iš pagrindinių jos darbų bus sklandaus VU strateginio plano atnaujinimo proceso užtikrinimas. Kancleris N. Ananjevas pranešė, kad jau šiemet bus atnaujinama studijų informacinė sistema – VUSIS-3.

Priimti sprendimai dėl nuotolinių studijų organizavimo

Studijų prorektorius pokalbio metu pristatė ir Senato priimtus sprendimus dėl nuotolinių studijų organizavimo. Paskelbtas galutinis registracijos terminas (2020 m. birželio 15 d.) į 2020–2021 studijų metų rudens semestro pasirenkamuosius studijų dalykus (modulius). Dalyko (modulio) apraše nurodyti pasiekimų vertinimo būdai, tvarka, vertinimo kriterijai ir atsiskaitymo reikalavimai gali būti keičiami semestro metu, jei to reikia dalyko (modulio) siekinių pasiekimui užtikrinti.

Galutinis studijų pasiekimų vertinimas gali būti atliekamas ne tik raštu, raštu ir žodžiu, bet ir tik žodžiu. Tik žodžiu atliekamas pasiekimų vertinimas privalo būti įrašomas. Į universiteto studijų̨ informacinę sistemą dalyko įvertinimas turi būti įrašomas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atsiskaitymo datos.

Taip pat buvo patikslinti diplomų Cum laude ir Magna cum laude išdavimo kriterijai.

Nustatyti studijų įmokų sumokėjimo atidėjimo terminai. Kamieninio akademinio padalinio vadovo sprendimu pirmosios, antrosios pakopos, vientisųjų ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijų) studentams studijų įmokų sumokėjimo terminas gali būti atidedamas ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., išskyrus baigiamojo kurso studentus, kuriems šis terminas gali būti atidėtas iki 2020 m. gegužės 15 d.

Patvirtintas baigiamųjų darbų pateikimo elektroniniu būdu procesas. Baigiamieji darbai yra įkeliami į studijų informacinę sistemą (is.vu.lt), ten pažymima Garantija, kad darbas yra parengtas savarankiškai, sąžiningai; spausdintas darbas ir Garantija padaliniui neteikiami; baigiamojo darbo vadovo leidimas ginti darbą patvirtinamas el. laišku; recenzija pateikiama el. laišku studentui ir padaliniui.

Studijų prorektorius taip pat minėjo, kad vertinimų objektyvumas ir atsiskaitymų sąžiningumas turi būti užtikrintas, tačiau kaip tai konkrečiai bus daroma, dar svarstoma Senate.

Kancleris N. Ananjevas pranešė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. VU studentams, gyvenantiems bendrabučiuose ir laikinai išvykusiems iš jų dėl šalyje paskelbto karantino bei universitete vykstančių nuotolinių studijų, gali būti taikoma 25 proc. nuolaida. Studentai, norintys, kad jiems būtų pritaikoma nuolaida, turėtų kreiptis į savo bendrabučio VU administratorių laisvos formos prašymu.

Dabar išmokti dalykai pravers ateityje

Daugelis dalykų dar nėra žinoma, tačiau komanda patikino, kad atsižvelgs į situaciją šalyje ir ieškos sprendimų, kaip įgyvendinti sėkmingą integraciją, vykdyti studijų baigimo ir diplomų teikimo ceremonijas ar organizuoti „Erasmus+“ studijas.

Pats rektorius džiaugėsi, kad daug VU bendruomenės narių įsitraukia į savanorystės akcijas, taip pat sėkmingai vykstančiu mokslo ir studijų bendradarbiavimu.

Rektoriaus komandos nariai pažymėjo, kad po šios pandemijos į įprastą gyvenimą grįšime su nauja patirtimi. Dabar įgyvendinami nuotolinių studijų metodai ateityje, studijų prorektoriaus teigimu, gali būti panaudojami mišraus mokymosi kursams kurti.

Rektoriaus įsitikinimu, universitetui pavyks sėkmingai užbaigti šį semestrą pakitusiomis sąlygomis, o dabar išbandyti dalykai ateityje galės tapti gerosiomis patirtimis. Jis tikisi, kad ir krizei pasibaigus visuomenė bei universitetas nepames savo solidarumo ir sutelktumo ir mes anksčiau ar vėliau visi grįšime į įprastą akademinį gyvenimą universitete.

Visą nuotolinį pokalbį galite pamatyti čia.

VU studentas M. Kemėšius: apie programų sistemų studijas ir praktiką IT įmonėje

„Prieš beveik 3 metus įstojau į NFQ organizuojamą akademiją. Baigiau ją aukštais pažymiais ir sulaukiau pasiūlymo dirbti šioje įmonėje“, – pasakoja Mantas Kemėšius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) programų sistemų IV kurso studentas. Dabar tarptautinėje programinės įrangos kūrimo kompanijoje dirbantis studentas pasakoja apie studijas ir praktiką, užtikrinusią darbo vietą.

2020 04 20 Studentas MKemesius380x407Praktikos iššūkis – komunikacija

Pasak studento, atliekant praktiką vieno didelio projekto metu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teko susidurti, buvo komunikaciniai. Nors programavimo įgūdžių vaikinui netrūko, tarptautinis bendradarbiavimas ir komunikacija kartais pakišdavo koją.

„Programavimo darbai yra paprasti, kai jau tiksliai žinai, ką daryti. Praktikos metu turėjau labai daug susitikimų su projektų vadovais ir dizaineriais, kurių metu išsiaiškinome visus projekto tikslus ir reikalavimus. Bet daugiausiai jų yra iš Vokietijos, tad egzistuoja ir kalbos barjeras. Kiekvienas neteisingai iškomunikuotas dalykas daro neigiamą įtaką verslui – užduotį supranti vienaip, suprogramuoji, o pasirodo yra visai kitaip ir viską reikia vėl programuoti iš naujo“, – pasakoja M. Kemėšius.

VU studentas pabrėžia, kad tokia darbo patirtis startuolyje buvo itin svarbi, nes kiekviena klaida komunikacijoje – labai skausminga ir verslui.

Studijose įgytos žinios pravertė ir darbe

M. Kemėšius sako, kad studijų metu įgytos žinios padėjo ne tik praktikoje – tam tikrus išmoktus dalykus apie projektų valdymą ir iškilusių problemų sprendimą jis pritaiko ir kasdieniniame darbe. Didelę dalį laiko studentas mokėsi programavimo, todėl įgautas bendras suvokimas leidžia labai lengvai perprasti įvairias naujas technologijas, įvaldyti naujoves.

„Studijų metu įgavau daugiau žinių apie programų sistemų kūrimą. Universitetas suteikia bendrą išsilavinimą, ugdo kritinį mąstymą,  mokėjimą mokytis. Studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai padeda lengviau prioretizuoti ir planuoti savo darbus“, – pasakoja IV-kursis.

Studentas taip pat išskiria statistikos ir duomenų analizės dalyką, kurio studijų metu spręstos užduotys itin pravertė praktikoje. Pasak studento, būtent tai, jog įgytos žinios universitete praverčia ir profesinėje karjeroje bei tai paliudyti galinčių rekomendacijos ir lėmė apsisprendimą studijuoti VU. 

„Pažįstami iš mokyklos teigė, jog būtent čia įgausiu daug žinių ir tapsiu geru specialistu. VU MIF programų sistemų programa, mano žiniomis, buvo geriausia vieta studijuoti šią sritį visoje Lietuvoje, tad apsisprendimas buvo ganėtinai paprastas“, – savo patirtimi dalinasi studentas.

15 min.lt/Irmanto Gelūno nuotrauka

MIF vykdys Valstybės profesorių programos projektą

Šiais metais Vilniaus universitete tyrimus pradės vykdyti penki pasaulyje pripažinti aukšto lygio mokslininkai, kuriems Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą suburti tarptautines mokslininkų grupes ir Lietuvoje atlikti rezultatais išsiskiriančius didelės apimties mokslinius tyrimus. Tai paaiškėjo Lietuvos mokslo tarybai paskelbus Valstybės profesorių programos paraiškų konkurso rezultatus. Iš atrinktų 6 mokslinių tyrimų projektų penki bus vykdomi Vilniaus universitete.
2020 04 14 profesoriu programa380x250Komunikacijos fakultete dirbsiantis prof. Costis Dallas kartu su komanda tirs kultūrinę tapatybę, paveldo komunikaciją ir skaitmeninės kuratorystės praktikas socialiniuose tinkluose. Prie Fizikos fakulteto prisijungs prof. Kęstutis Staliūnas, vykdysiantis naujos kartos mikrolustinių lazerių tyrimus. Gyvybės mokslų centro komandą papildys prof. Artūras Petronis, įgyvendinsiantis projektą „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“, ir prof. Darius Balčiūnas su projektu „Genetiniai ir molekuliniai Tbx5a vaidmens širdies regeneracijoje tyrimai“. Matematikos ir informatikos fakultete bus vykdomas tarpdisciplininis tyrimas „Daugiaskalis matematinis ir kompiuterinis srautų modeliavimas tinkluose: taikymai širdies ir kraujagyslių ligų gydimui“, kuris sujungs matematikų ir medikų žinias ir kuriam vadovaus prof. Grigory Panasenko.


Pastarojo projekto idėja – sukurti naujas, greitas bei efektyvias matematiškai pagrįstas skaitines strategijas daugiaskalio kraujo tekėjimo kraujagyslių tinkluose bei vožtuvuose modeliavimui. Hibridinės dimensijos modeliai leidžia sumažinti uždavinio dimensiją iki vienmačio modelio pagrindinėse kraujo cirkuliavimo sistemos dalyse ir išlaikyti pilną trimatį modelį mažose specifinėse srityse (ties kraujagyslių išsišakojimais, susiformavusiais krešuliais, deformuotomis sienelėmis, kraujagyslių protezais ir pan.). Šis metodas ženkliai sumažina modeliavimui naudojamus kompiuterinius resursus ir pagreitina skaičiavimus. Tai yra ypatingai svarbu skubios chirurginės intervencijos atvejais. Šios idėjos naujoviškumas susijęs su jos daugiaskaliu pobūdžiu: detalus trimačio klampaus tekėjimo modeliavimas mikroskopiniu lygiu (Stokso, Navjė-Stokso lygtys arba neniutoninio skysčio lygtys su standžiomis arba elastinėmis sienelių kraštinėmis sąlygomis) ir matematinio uždavinio sprendinio asimptotinė analizė. Šis metodas leidžia gauti matematiškai pagrįstus dalinai supaprastintus modelius, išlaikant itin aukštą aproksimacijos tikslumą.

Projekto tikslas – sukurti daugiaskalius matematinius ir skaičiuojamuosius įrankius kraujo cirkuliacijos modeliavimui, esamo mitralinio vožtuvo operacijos modelio patobulinimui. Įrankiai bei programinė įranga bus naudojami kaip papildomi informacijos šaltiniai ruošiantis operacijoms.

Projekto tikslui įgyvendinti suformuota mokslininkų komanda iš vienų geriausių matematikos ir kardiochirurgijos specialistų bei gabiausių Lietuvos jaunųjų mokslininkų. Projekto vadovas – prof. habil. dr. G. Panasenko (Université Jean Monnet, Prancūzija). Pagrindiniai vykdytojai:  Matematikos ir informatikos fakulteto, Taikomios matematikos instituto mokslininkai – prof. habil. dr.  K. Pileckas, prof. O. Štikonienė, doc. K. Kaulakytė, dr. G. Gaidulis,  Medicinos fakulteto profesoriai A. Aidietis ir S. Aidietienė. Prie tyrimų taip pat prisidės ir trys MIF Taikomosios matematikos instituto doktorantai.

Programa finansuojama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ (Valstybės profesorių programa).

Darbuotojų įvairovė – organizacijų kokybės ir brandos ženklas

Liudmila Januškevičienė

„Spectrum“

Įvairovė (angl. diversity) verslo pasaulyje yra svarbus įmonių brandos, lyderystės ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ženklas. Įmonės, kurios nusprendė veikti įvairovę organizacijoje skatinančiais principais, laimi jau dabar, o ateityje jos neišvengiamai užkops ant aukščiausio kokybės ir brandos laiptelio. Prestižinės tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „The Boston Consulting Group“ teigimu, kitame dešimtmetyje įvairovė bus vienas iš penkių svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę vis intensyvesnėje konkurencinėje kovoje.

Tačiau, kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius ir „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris, verslo sėkmei nepakanka priverstiniu būdu diegiamos įvairovės, ji privalo būti priimama visų kolektyvo narių ir suprantama kaip didžiausia vertybė bei savaiminis tikslas.

2020 04 06 Darbuotoju ivairove380x250Įvairovė turi rūpėti kiekvienam kolektyvo nariui

Įvairovės sąvoka, tokia, kokia vartojama šiuolaikiniame versle, pirmą kartą moksliniuose straipsniuose buvo apibrėžta tik 1998 m. Nuo to laiko išpopuliarėjo tyrimai, įrodantys įvairovės naudą verslui.

Nuo tada nemažai įmonių investavo į įtraukties ir įvairovės skatinimo programas ir dauguma darbuotojų apie jas žinojo, bet tik maža jų dalis galėjo pasakyti, ar iš tos programos gavo naudos. Iš esmės tai rodo, kad vien formalios programos, nuleistos iš viršaus, neužtenka, reikia visapusiško ir ilgalaikio visų darbuotojų įsitraukimo. 

„Įvairovei skatinti turi būti dedamos nuolatinės pastangos, palaikomos visų įmonės narių – visų pirma vadovų, žmogiškųjų išteklių skyriaus ir, svarbiausia, – pačių darbuotojų“, – įsitikinęs V. Ašeris.

Pradžioje daugelis įmonių susitelkė į skirtingos darbo jėgos pritraukimą tam, kad išliktų konkurencingos rinkoje. Tačiau ilgainiui pastebėjo, kad skirtingi požiūriai ir nuomonės, atspindinčios natūralią visuomenės įvairovę, praturtina kolektyvą naujomis patirtimis ir padeda kūrybingai spręsti išsikeltas darbines užduotis.

Kurti įtraukias darbovietes ir skatinti darbuotojų kolektyvo įvairovę dažniau stengiasi socialiai atsakingos įmonės. Tai darydamos jos turi galimybę plėtoti ne tik inovatyvius produktus, bet ir tarpusavio pagarba grįstus santykius, atsižvelgdamos į darbuotojų skirtumus.

Efektyviausia – dvimatė įvairovė

Įvairove pasižymintys įmonių kolektyvai suteikia jų kuriamoms paslaugoms ar produktams įvairiapusiškumo, originalumo ir darbo rinkoje kuria patrauklios, darbuotojui draugiškos darbovietės įvaizdį. Tačiau, kaip pabrėžia V. Ašeris, vadovaujantis įvairovės principais suburtam globaliam kolektyvui, įvairialypėje komandoje visų pirma turi būti sukurta aplinka, kurioje vyrautų empatiškumo ir tolerancijos kitokiai nuomonei nuostatos, kurioje būtų laukiamos ir skatinamos naujos idėjos, o darbuotojai jaustųsi psichologiškai saugūs.

„Darbuotojų įvairovė gali būti suprantama labai tiesmukiškai, kaip rasių, tautybių, lyčių, pažiūrų, religijų ir pan. įvairovė. Man įvairovė reiškia daugiau. Man tai yra nuomonių įvairovė ir skirtingos nuomonės toleravimas, nes visi išoriniai veiksniai, tokie kaip religija, kilmė ar tautybė, dažnai nulemia tai, kad tokiame kolektyve egzistuos kitokia nuomonė ir kils klausimas, ar kolektyvo nariai sugebės ją toleruoti ir efektyviai dirbti kartu“, – tvirtina investicijų valdymo specialistas.

Moksle skiriamos dvi įvairovės rūšys: įgimta ir įgyta. Įgimta įvairovė apima dalykus, su kuriais individai gimsta – tai lytis, rasė, amžius ir pan. Įgyta įvairovė suprantama kaip skirtingų požiūrių ir mąstymo būdų įvairovė.

Dabar organizacijose populiaru vaikytis tiesiog įgimtos įvairovės (daugiausia kalbama apie lyčių lygybę). Tačiau tai – tik dalis įvairovės. Anot V. Ašerio, įgyta įvairovė daug svarbesnė, nes leidžia verslui sėkmingiau įgyvendinti naujas idėjas.    

2013 m. žurnale „Harvard Business Review“ išspausdintame straipsnyje, apibendrinančiame tyrimo rezultatus, teigiama, kad įmonės, kurių vadovai turi bent po tris abiejų įvairovių (įgytos ir įgimtos, vadinamųjų dvimačių, angl. 2-D diversity) parametrus, sugeba sukurti aplinką, kurioje neįprastos idėjos yra išgirstamos ir įgyvendinamos. O tai lemia, kad tokios įmonės inovacijomis ir rezultatais lenkia konkuruojančias įmones, nepasižyminčias dvimate įvairove.

Empatiškos lyderystės svarba

Organizacijos, įvairovę aktyviai integruojančios į kasdienę savo veiklą, turi užtikrinti lygias galimybes darbovietėje visiems, atsižvelgdamos į skirtingus darbuotojų poreikius. Įvairovė gali lemti geresnį darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą, geresnę psichologinę savijautą, lojalumą organizacijai ir toleranciją kitokiai nuomonei. Tokioje organizacijoje įvairovė matoma kaip galimybė sukurti įmonės pridėtinę vertę.  

Kaip teigia tokiam kolektyvui vadovaujantis V. Ašeris, įvairovės skatinimo ir plėtojimo principus lengviausia pradėti diegti pradiniame įmonės augimo etape: „Augančioje įmonėje visada pasitaikys daugiau progų didinti įvairovės plėtrą, ją tobulinti.“

Anot jo, įvairovė gali žengti tik į tas organizacijas, kurių vadovai imasi priemonių didinti savo darbuotojų sąmoningumą šioje srityje ir įvairovę supranta kaip savaime vertingą strateginį tikslą.

Patiems darbuotojams dažnai gali trūkti žinių apie skirtingas kultūras, religijas, dėl šių priežasčių tokiose komandose gali atsirasti diskomunikacija. Todėl komandos vadovui tenka vienas esminių uždavinių – būti emociškai išprususiu lyderiu ir mokėti laiku įsikišti bei suvaldyti kylančias problemas pakreipiant darbo procesą tinkama linkme.

„Jei į vieną valtį susodintume penkis labai skirtingus žmones, jų sėkmingai kelionei reikėtų dviejų komponentų: kad jie visi būtų empatiški ir turėtų gerą vadovą. Jei šie du komponentai toje valtyje yra, kelionės rezultatas tikrai bus geras“, – tikina V. Ašeris.

Įvairovė kolektyve sėkmingai bus įgyvendinta tik tada, kai komandos nariai patys galės priimti sprendimus, sėkmės rezultatai bus priskiriami komandai, o ne (vien) vadovams ir bus sukurta konstruktyvi ir pritaikoma grįžtamojo ryšio kultūra įmonėje. Svarbiausia, kad visi darbuotojai būtų išgirstami, o aplinka naujoms idėjoms siūlyti būtų psichologiškai saugi.

„Kompanija „Google“ tyrė, kokiu bendru vardikliu pasižymi efektyviai veikianti komanda, ir nustatė, kad tai yra psichologinis saugumas. Jeigu darbuotojai įmonėje nesijaučia psichologiškai saugūs, tai reiškia, kad įvairovės misija yra nepasiekta“, – apibendrina pašnekovas.

Kasdien lavinamas emocinis intelektas

Įvairove pasižyminčiose įmonėse darbuotojai turi daugiau galimybių ugdyti savo empatiškumą ir kitas su emociniu intelektu susijusias savybes.

„Neįsivaizduoju šiuolaikinės įmonės darbo su žmonėmis be bendravimo, o bendravimo be konfliktų. Empatija yra labai svarbi konfliktinėms situacijoms spręsti. Man nesuprantamas kokybiškas darbas, kuris reikalauja komandinių veiksmų, be empatijos, o dar plačiau – be emocinio intelekto“, – tvirtina investicijų valdymo padalinio vadovas.

Emociškai intelektualus žmogus moka save ir situaciją stebėti iš šalies. Savikontrolė, savivoka, empatija, motyvacija ir socialiniai įgūdžiai yra pagrindiniai emociškai intelektualaus žmogaus pranašumai. Darbuotojai, išmokę geriau pažinti save ir valdyti savo emocijas, sugeba geriau suprasti kitus žmones, didėja jų empatiškumas ir tolerancija.

Vadovavimas įvairialypiam kolektyvui, jo ugdymas, grįžtamojo ryšio teikimas, bendradarbiavimo skatinimas, stresinių, konfliktinių situacijų valdymas daro teigiamą įtaką ir vadovo emocinio intelekto ugdymui. Pašnekovas tiki, kad atidžios ir įtraukios lyderystės skatinama įvairovė komandoje gali padėti ugdyti darbuotojų emocinį intelektą, kuris XXI a. garantuoja didesnį darbuotojo pranašumą darbo rinkoje. Tačiau tuoj pat pabrėžia, kad tai – tik papildomas sėkmės garantas. Pirmu smuiku visada turi griežti kompetencijos ir protas.

„Kaip  įvairovė yra nieko verta be techninių kompetencijų, taip ir emocinis intelektas yra nieko vertas be bendrojo intelekto“, – pabrėžia pašnekovas.

Įvairovės reikia ne visur

Skirtumas tarp įmonių, pasižyminčių įvairove ir jos nepropaguojančių, yra didžiulis – skiriasi tiek jų darbo metodai, tiek vadovo vaidmuo, rezultatai ir net jų kuriamo produkto savybės.

„Galėtume pirmąsias įmones prilyginti džiazo grupei, o antras – simfoniniam orkestrui. Pastarasis yra diriguojamas, kiekvienas orkestro narys turi savo natas, pagal kurias groja. Džiaze mes matome žmones, kurie labai daug repetuoja po vieną, o susibūrę į vieną grupę improvizuoja stengdamiesi vienas kitą pajusti, įkvėpti ir papildyti. Ir tik nuo „muzikinio skonio“ ir nuo tikslo priklauso, kokią grupę mes pasirinksime“, – sako V. Ašeris.

Jam pačiam labiausiai sekasi dirbti būtent su tomis komandomis, kurios panašios į džiazo grupes. Žinoma, vienodai mąstančių žmonių komanda produktą sukurs turbūt kur kas greičiau, jie daug lengviau susikalbės bedirbdami, bet jų sukurtas produktas ar paslauga bus ganėtinai vienpusiška ir neišskirtinė. Ir atvirkščiai – labai skirtingi komandos nariai su reikiama pagalba, tikėtina, sukurs daug kokybiškesnį ir plačiau pritaikomą produktą.

Todėl įvairovė labai praverčia kuriant produktą ar paslaugą, kuri turi būti pritaikoma labai plačiam vartotojų ratui, bet tikrai ne visur ji būtina.

„Jei mes kuriame, pavyzdžiui, IT produktą, kurį naudos labai daug žmonių, tai turbūt labai didelės įvairovės reikėtų ir jį kuriant. Tačiau kariuomenėje, kurioje vyrauja stipri disciplina, taisyklės, vietos improvizacijai tikriausiai natūraliai bus mažiau“, – svarsto V. Ašeris.

Sėkmės pavyzdžių daugėja

Įtraukias darbovietes, skatinančias darbuotojų kolektyvo įvairovę, prieš penkerius metus suskubo kurti ir didžiausios IT pasaulio ikonos, tokios kaip „Facebook“, „Alphabet“ („Google“), „Apple“. Per tuos metus šioje srityje jos nuveikė daug, bet, jų pačių teigimu, turi padaryti dar daugiau.

2019 m. „Facebook“ ir „Google“ įtraukties ataskaitose skelbiama, kad įvairovė yra nepaprastai svarbus šių įmonių sėkmės komponentas. Klientai visame pasaulyje pasitiki „Facebook“ ir „Google“ teikiamomis paslaugomis, nes šios įmonės pasižymi darbuotojų įvairove, kuri geriau patenkina skirtingus darbuotojų ir klientų poreikius ir lemia geresnę jų kuriamų produktų kokybę.

2017 m. „McKinsey & Company“ atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad didesnė darbuotojų įvairovė tiesiogiai susijusi net su didesnio pelno ir didesnės vertės sukūrimu. Be to, didesnė vadovų įvairovė tiesiogiai koreliuoja su geresniais finansiniais įmonių rezultatais. Organizacijos, pasižyminčios vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų lyčių įvairove, pelningumo tikimybę padidina 21 proc., palyginti su nacionaliniu šalies, kurioje veikia įmonė, vidurkiu.  

Lietuvoje panašia linkme bando judėti skandinaviško kapitalo įmonės, nes jos pasižymi tolerantiškesne darbo kultūra.

„Gerą lyčių įvairovės pavyzdį matau net ir Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete. Kai 2003 m. ten studijavau programų sistemas, iš 130 kurso studentų merginų buvo 10, nors specialybė nebuvo grynas programavimas. Dabar ten dėstydamas matau, kad merginų procentas tarp IT specialybės studentų auga. Prieš 17 metų jos sudarė 8 proc. grupės, o dabar 20–30 proc.“, – pokyčiais džiaugiasi fakulteto partnerystės profesorius.

Aišku, įvairovės sukūrimas (ir išlaikymas) – tik pirmas žingsnis ilgoje įmonės socialinės misijos kelionėje. Didžiausias darbas prasideda tada, kai reikia užtikrinti, kad aplinka, pasižyminti gera įvairove, pasižymėtų ir gera įtrauktimi.

Europoje įvairovė mažiausia IT sektoriuje

Kad ir kaip sėkmingai įvairovės užkratas sklistų per pasaulines įmones, remiantis devyniose Europos šalyse 2018 m. atliktu tarptautiniu „Paylab“ tyrimu, su darbuotojų įvairove savo organizacijoje vis dar nesusiduria keturi iš dešimties Europoje dirbančių asmenų.

Atlikus šį tyrimą žemiausias įvairovės lygis darbo vietose buvo pastebėtas Vengrijoje, o daugiausia darbuotojų įvairovę darbo vietoje patiria Kroatijoje ir Suomijoje dirbantys asmenys.

Dauguma apklaustų darbuotojų nurodė, kad jie nepatiria kolektyvo įvairovės chemijos, automobilių pramonės, kultūros ir draudimo įmonių veiklos srityse, o mažiausiai įvairovės teigia patiriantys specialistai, dirbantys IT srityje Europoje.

Tuo tarpu 2018 m. viduryje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalyje labiausiai darbo santykiuose paplitusia diskriminacijos forma laikoma diskriminacija dėl amžiaus. O patys lietuviai minėjo, kad jaustųsi nepatogiai dirbdami su romų tautybės asmenimis, musulmonais, taip pat asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tais, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliais ir homoseksualios orientacijos asmenimis.

Tačiau, V. Ašerio manymu, tos įmonės, kurios vengia pokyčių, diktuojamų modernaus pasaulio, tikrai gailėsis nepriėmusios jų anksčiau. Tik laiko klausimas, kada tai nutiks, nes ateityje visų įmonių tvarumas ir finansinis patikimumas bus vertinamas pagal aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (Environmental, Social, and Governance, ESG) kriterijus.

„Po penkerių metų visos verslo įmonės bus ženklinamos panašiai, kaip dabar yra ženklinama buitinė technika ar naujai statomi namai. Pirkdami pastaruosius mes jau seniai galime rinktis aukščiausią jų klasę. Artimoje ateityje tokiu pačiu ženklinimu pasižymės visos įmonės ir tai lems mūsų pasirinkimą, ar investuoti į jas, ar ne, ar dirbti jose, ar ne“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Spectrum“ naujasis numeris čia 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos