Sidebar

Vilniaus universitetas atveria COVID-19 infekcijos plitimo prognozes visuomenei

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

 

trumpalaike prognoze Lietuvai 1

 serganciuju prognoze Lietuvai 1

sumine prognoze Lietuvai 1

Duomenų šaltinis: http://www.stat.gov.lt

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis rugsėjo 1 d. – lapkričio 20 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant apibendrintą SEIR epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę, sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2020 04 27 20 35 1
A paveikslas

A paveiksle (raudona kreivė) pateikiama patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusiuosius ir mirusiuosius) skaičiaus aproksimacija nuo 2020 09 01 iki 2020 12 31. Taip pat suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė), suminis sirgusiųjų (rožinė kreivė) ir suminis mirusiųjų (juoda kreivė) skaičius ir pavaizduoti faktiniai atitinkamų rodiklių skaičiai.

2020 04 27 20 36 2
B paveikslas


B paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirusiųjų skaičių iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2020 04 27 20 36 3

C paveikslas


C paveikslas rodo patvirtintų savaitinių susirgimų (kartu su pasveikusiais ir mirusiais) skaičių iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

Vyks 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas

2020 12 03 LJMS

Gruodžio 28 d. nuotoliniu būdu vyks 9-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas. Kviečiame klausytojus ir ketinančius skaityti pranešimus užsiregistruoti iki gruodžio 26 d.

9 FAKTAI APIE SKAIČIŲ 9:

  • Dešimtainėje skaičiavimo sistemoje užrašytas skaičius yra dalus iš 9 tada ir tik tada, kai jo skaitmenų suma dalijasi iš 9.
  • 9 yra pirmasis sudėtinis laimingasis skaičius.
  • 9 yra vienintelis natūralaus skaičiaus laipsnis, vienetu didesnis už kitą natūralaus skaičiaus laipsnį: 3^2 = 2^3 +1
  • Yra lygiai 9 būdai nubrėžti nesikertančias stygas tarp 4 apskritimo taškų.
  • 9 = 3^(2^1), todėl 9 yra eksponentinis faktorialas.
  • 762-as - 767-as skaičiaus pi dešimtainiai skaitmenys yra 999999.
  • 9 yra pirmasis sudėtinis nelyginis skaičius ir vienintelis toks vienskaitmenis skaičius dešimtainėje sistemoje.
  • Egzistuoja lygiai 9 kvadratiniai kompleksinių skaičių kūnai, kuriuose sveiki skaičiai vienareikšmiškai išskaidomi į pirminius daugiklius.
  • Prancūziškai neuf reiškia ir devyni, ir naujas. Vokiški žodžiai devyni, ir naujas yra neun ir neu, o ispanų kalboje, atitinkamai, nueve ir nuevo. Skaičiuodami pasiekę 9 mes žinome, kad mūsų laukia nauja pradžia :)

O šiemet vyks jau 9-asis Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas!

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas – vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams – tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių – susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis.

Šis renginys – tai puiki proga pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai. Verslo įmonėms – nepakartojama galimybė prisistatyti šioje specializuotoje, aukšto lygio matematinių įgūdžių turinčių specialistų auditorijoje.

Taip pat informuojame, kad jau yra paskelbti geriausio 2020 m. doktoranto straipsnio rinkimai. Geriausio straipsnio autorių išrinks Lietuvos matematikų draugija (LMD), jis bus apdovanotas 9-ojo LJMS metu, 2020 m. gruodžio 28 d. Kandidato vardą, pavardę, žurnalo ir straipsnio pavadinimą siųsti adresu (gali siūlyti ir pats kandidatas) iki 2020 m. gruodžio 20 d.

Reikalavimai straipsniui:

  • Matematikos, matematikos taikymų arba teorinės informatikos kryptis.
  • Priimtas spaudai arba išspausdintas 2020 m.
  • Kandidato indėlis į darbą yra esminis.
  • Kandidatas yra (arba buvo straipsnio įteikimo metu) Lietuvos pilietis, Lietuvos arba užsienio universiteto doktorantas.

Pageidautina, kad kandidatas iki renginio dienos užsiregistruotų ir dalyvautų 9-ajame LJMS.

Informaciją bei pranešimus apie renginį galima gauti ir Facebook puslapyje

Renginio organizatoriai:

Jurgita Arnastauskaitė (KTU MGMF IF), Andrius Grigutis (VU MIF & Danske Bank), Jonas Jankauskas (MU Leoben), Grintas Junevičius (VU MIF & CyberNews), Laima Kaziulytė, Ieva Kazlauskaitė (Cambridge), Gytis Kulaitis (Göttingen), Vidas Regelskis (Hertfordshire & VU), Svajūnas Sajavičius (KTU), Jonas Šukys (Eawag, ETH Domain)

A. Markauskas: aukščiausio lygio moksliniams tyrimams reikia žinių, motyvacijos ir infrastruktūros

Įvairių sričių mokslinių tyrimų potencialui sparčiai augant, neišvengiamai auga ir modernių priemonių bei patogios infrastruktūros poreikis. Siekiant šį poreikį patenkinti, Saulėtekio miestelyje veikiančią didžiausią ir moderniausią Lietuvoje mokslinių tyrimų bazę planuojama išplėsti – investuojant į modernius Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetus, čia susiformuotų stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

2020 12 02 Algimantas Markauskas380x250Dėl šios investicijos poreikio ir svarbos įsitikinęs ir mokslininkas, biochemikas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jo teigimu, tinkama infrastruktūra ir įvairių sričių mokslo sutelkimas vienoje vietoje ne tik motyvuos mokslininkus, sukurs geresnes sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui, bet ir sudarys galimybes vykdyti pasaulinės reikšmės tyrimus.

Tinkama infrastruktūra – naujos galimybės ir motyvacija

A. Markausko teigimu, investicija į mokslą bei žinias ir investicijos į infrastruktūrą yra tiesiogiai susiję procesai, vienodai svarbūs siekiant visai Lietuvai aktualių strateginių tikslų – glaudesnio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo.

„Esu nustebintas teiginio, kad Chemijos ar Matematikos fakultetų atveju reikia investuoti ne į plytas, o tik į žinias. Mano nuomone, žinios yra turinys ir visų pirma reikia turėti indą, į kurį tą turinį dėti. Bet kuris su chemijos mokslu susijęs žmogus, ko gero, yra apsilankęs VU Chemijos fakultete ir žino, kad tai itin senos statybos pastatas, sunkiai galintis pritraukti jaunus žmones čia studijuoti. Tai tik vienas pavyzdžių, atkreipiančių dėmesį į būtent plytų – pastatų daromą įtaką“, – sako biochemikas.

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, VU Gyvybės mokslų centras (GMC) yra geriausias pavyzdys, parodantis, kad tinkama infrastruktūra yra itin svarbi kuriant motyvuojančią bei konkurencingą aplinką ir siekiant tarptautinio bendradarbiavimo tikslų. A. Markausko teigimu, būtent modernus VU GMC lėmė EMBL (Europos molekulinės biotechnologijos laboratorijos) sprendimą įsteigti net šešias mokslines grupes Vilniuje.

„Nei buvusiame Biotechnologijos instituto pastate, nei Chemijos fakultete jos tikrai nebūtų įsteigtos, o bendrą pokytį prieš įkuriant GMC ir po to galiu palyginti ne iš nuogirdų – vien studentų motyvacija skiriasi kaip diena ir naktis. Taigi akivaizdu, kad plyta plytai nelygi, ir jeigu norime motyvuoti jaunus, gabius žmones nevažiuoti studijuoti į užsienį, o likti Lietuvoje, turime sukurti tam sąlygas. Mano galva, šis projektas ir taip per ilgai neįgauna tinkamo pagreičio“, – teigia A. Markauskas.

Tarpdiscipliniškumas mokslo centruose lemia didžiausius pasiekimus

A. Markausko teigimu, stebint perspektyvas mokslo lauke, jau ne pirmą dešimtmetį tarpdicipliniškumas tarp įvairių mokslo sričių yra aiškus prioritetas, nes būtent čia vyksta didžiausi proveržiai: „Pavyzdžiui, be chemijos nėra nei biotechnologijos, nei fizikos ir naujų lazerių taikymo sričių, nėra ir nanotechnologijų, ir maisto pramonės. Todėl vien chemijos įtraukimas į tą mokslo branduolį užtikrina glaudesnius tarpdisciplininius ryšius ir yra svarbiausias prioritetas.“

Pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovo, verslo įmonės neretai pačios ieško įvairių disciplinų mokslininkų ir buria juos į komandas, siekdamos įvykdyti įvairius projektus. Todėl vienas jungtinis centras ir mokslininkų telkinys ne tik paskatintų ir supaprastintų mokslo ir verslo bendradarbiavimo procesus, bet ir prisidėtų prie sklandesnės skirtingų disciplinų sąveikos.

„Svarbu ir tai, kad į šį branduolį įtraukiamas ir matematikos mokslas, kuris, buvo manoma, jau šimtus metų yra priekyje ir gerokai visus kitus aplenkęs. Biologijai perėjus į skaitmeninį formatą – atsiradus milžiniškiems genetinės informacijos kiekiams, paaiškėjo, jog matematikai yra kur pasitempti, kad galėtų tą informaciją tinkamai apdoroti. Todėl akivaizdu, kad reikia sukurti modernią jungtinę infrastruktūrą, kurią galėtume užpildyti žiniomis, nes bet kokiomis sąlygomis tikėtis pasaulinės reikšmės rezultatų tiesiog negalima“, – teigia A. Markauskas.

Anot biochemiko, potencialios ir didelį pritaikomumą versle turinčios mokslinių tyrimų sritys, tokios kaip lazeriai fizikoje, biotechnologijos, rodo gerus rezultatus ir tarptautinėje rinkoje dėl tinkamai organizuojamo sutelktumo ir plataus situacijos matymo, strategiškai plėtotų vizijų.

„Pasižvalgius į aplinkines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją – nė viena iš jų neturi tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“. Nors tam yra daugybė priežasčių, bet viena svarbiausių yra ta, kad sugebėjome Lietuvoje sutelkti kritinę masę kompetentingų mokslininkų ir žinių biotechnologijoje, kurios virto tokiu dariniu. Prie to reikšmingai prisidėjo profesoriai, kurie dar giliame sovietmetyje matė perspektyvas ateityje daryti aukščiausio lygio tyrimus“, – sako įmonės vadovas.

Į priekį veda sukaupta patirtis ir žinios

Kalbant apie mokslo ir verslo ryšius, neretai investicijos į mokslą yra klaidingai suvokiamos kaip būtinos sėkmės garantas, turintis finansiškai atsipirkti per trumpą, kelerių metų laikotarpį, o šio tikslo nepasiekus, sukauptos žinios laikomos nevertingomis. A. Markausko teigimu, ne vien žinios, bet ir žmonių įgytos kompetencijos turėtų būti laikomos vertybe.

„Pusmečio projektas, neuždirbęs milijono, yra investicija į žmogų, kuris sukaupęs naujas žinias pritaikys jas kitame projekte ir uždirbs tą milijoną ir dar daugiau. Be to, svarbu suprasti, kad yra ir nesėkmingų projektų – kartais idėjos tiesiog nepasitvirtina. Moksle ir neigiamas rezultatas yra rezultatas, turintis vertę – kaip kitaip sužinoti, kad tuo keliu eiti nereikia ar kad idėja neturi prasmės. Patirtis yra vertė, kaip ir versle bankrotas nėra tragedija, tai yra išmoktos pamokos, po kurių galima iš naujo startuoti su trenksmu“, – teigia A. Markauskas.

Kaip sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdį A. Markauskas įvardija ilgalaikius ir nuolatinius „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir VU GMC projektus. Vienas tokių – „Mobilioji bioklasė“, kai VU studentai su įmonės specialistais lankosi regioninėse Lietuvos mokyklose ir leidžia mokiniams atlikti mokslinius eksperimentus su tikra moksline įranga. Be to, kasmet VU GMC rengiamos „Thermo Fisher Scientific“ mokslo dienos, kurių metu paprastai vyksta naujausios mokslinės įrangos paroda, dalyvauja ir ją sukūrę mokslininkai.

„Tuo metu organizuojamas ir labai platus mokslinių pranešimų ciklas apie naujausias technologines platformas, produktus. Tai sinergija, kai iš VU gauname vietą ir auditoriją, o mes surengiame tarsi mokslinę konferenciją, leidžiančią suburti mokslininkus iš visos Lietuvos.

Be to, esame įsteigę ir specialias stipendijas, suteikiame galimybę apie 30–40 VU studentų savo baigiamuosius darbus atlikti mūsų laboratorijose, kuriose jie naudojasi moderniausia įranga, reikiamais reagentais, turi labai profesionalius vadovus, todėl atlikti darbai būna labai aktualūs ir reikalingi“, – pasakoja A. Markauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ prisideda ir prie VU studentų komandos, jau ne pirmą kartą nugalinčios didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, veiklos. Šiemet ši komanda jau antrą kartą laimėjo absoliučiai geriausios komandos prizą, nors konkurse ir dalyvauja komandos iš beveik 240 universitetų visame pasaulyje. Įmonė aprūpina komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje, padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

„Esu priblokštas ir šių metu laimėjimo, tai aukščiausi pasiekimai, mūsų studentai aplenkia tokius universitetus kaip Harvardas, Oksfordas ir kitus. Ir vėlgi – visa tai pavyksta, nes jie turi puikų mentorių – prof. Virginijų Šikšnį, gauna reikalingą finansinę paramą, o galiausiai – reikalingų kompetencijų ir motyvacijos dar nuo ankstesnių pasiekimų. O kai yra visos šios sudedamosios – viskas įmanoma net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva“, – teigia A. Markauskas.

Lietuvos matematikų draugijos LXI konferencija

2020 12 01 LMD koferencija

2020 m. gruodžio 4 d. 61-oji Lietuvos matematikų draugijos konferencija vyks nuotoliniu būdu (naudojant MS Teams). Registracija

PROGRAMA (atsisiųsti)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI (prisijungti)
10.00–10.15 Konferencijos atidarymas
10.15–11.15 Jörn Steuding (Viurcburgo universitetas). From Squares and Circles to Elliptic Curves. Abstract.
11.15–12.00 Jonas Šiaulys (VU), Kęstutis Kubilius (VU). Atsitiktiniai procesai draudoje ir finansuose.
12.00–12.45 Olga Štikonienė (VU), Alfredas Račkauskas (VU), Remigijus Leipus (VU). COVID-19 Lietuvoje: matematiniai ir statistiniai modeliai.
17.15 Konferencijos uždarymas (prisijungti)

PRANEŠIMAI SEKCIJOSE
1. Algebra, skaičių teorija ir geometrija (Algebra, Skaičių teorija, Geometrija, Topologija, Matematinė logika, Funkcijų teorija) (prisijungti)
2. Stochastiniai metodai ir modeliai (Atsitiktiniai procesai, Finansų ir draudimo matematika, Statistika, Tikimybių teorija) (prisijungti)
3. Matematikos taikymai (prisijungti)
4. Diferencialinės lygtys ir skaičiavimo metodai (prisijungti)
5. Matematikos istorija ir didaktika (Matematikos istorija, Matematikos ir informatikos dėstymo metodika) (prisijungti)
6. Teorinė informatika (prisijungti)

Programinė įranga. Pranešimai bus skaitomi nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams. Pranešėjai ir klausytojai gaus pakvietimus prisijungti (registracijoje nurodytu elektroninio pašto adresu).
Rekomenduojame iš anksto įsidiegti MS Teams programą (nors yra galimybė jungtis ir per naršyklę).

Kviečiame dalyvauti!

„Studentas vienai dienai“ VU MIF vyko nuotoliniu būdu

Lapkričio 9-20 d. vyko „Studentas vienai dienai“ renginys, kurio metu moksleiviai registravosi ir jungėsi į Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojų paskaitas.

Į Matematikos ir informatikos fakulteto paskaitas užsiregistravo apie 1320 moksleivių. Jie galėjo rinktis iš MIF siūlomų 35 paskaitų.

2020 11 24 Studentas vienai dienai380x250Moksleiviai turėjo galimybę apsilankyti paskaitose, kurias klauso bioinformatikos, duomenų mokslo, ekonometrijos, finansų ir draudimo matematikos, informacinių technologijų, informacinių sistemų inžinerijos, informatikos ir programų sistemų bakalauro studentai.

Tik moksleiviams skirtų paskaitų metu buvo pristatyta ekonometrijos ir programų sistemų studijų programos, paskaita moksleiviams apie tai, kuo skiriasi universitetas nuo mokyklos, dėstytojas nuo mokytojo, o paskaita nuo pamokų ir paskaitą moksleiviams apie universitetinę matematiką vedė doktorantai – A. Medžiūnas ir Vytenis Šumskas.

„Per paskaitą buvo pateikti interaktyvūs pavyzdžiai, kaip tiek matematikoje (pavyzdžiui, geometrinis taškas), tiek kasdienėje kalboje (žodžiai: daiktas, būtybė) yra objektų, kurių neįmanoma apibrėžti, kuriuos žmonės suvokia tik intuityviai ir kaip iš jų konstruojama matematikos aksiomatika ir teorija. Mokiniai nustebo ir įsitikino, kad priklausomai nuo atstumo, skaičiavimo būdo, kvadratas gali tapti net apskritimu!

Paskaitos metu mokiniai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus, kurie padėjo jiems apsispręsti dėl būsimų studijų, karjeros ar gauti atsakymus į su matematika susijusius klausimus“, – pasakoja A. Medžiūnas.

Taip pat pirmą kartą „Studentas vienai dienai“ vyko ir užsienio studentams. Į MIF paskaitas užsiregistravo 60 užsienio studentų, kurie klausėsi paskaitų apie dirbtinius neuroninius tinklus, duomenų gavybą, daugiamatę statistiką ir saugias interneto technologijas.

Prof. V. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

2020 11 26 DNR molekule380x250Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir  kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.

VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia šių metų „iGEM“ konkurso komanda

2020 11 23 IGEM 2020 komanda 642x410

Lapkričio 13–22 d. Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Jau šešerius metus šiame prestižiniame konkurse dalyvaujanti „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda laimėjo didįjį konkurso prizą ir tapo geriausia 2020-ųjų „iGEM“ konkurso komanda pasaulyje.

VU komandą sudarė ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentai – Povilas Šėporaitis (matematikos magistrantūros 1 k. studentas), Barbora Vasiliauskaitė (bioinformatikos 4 k. studentė), Kamilė Liucija Vainiūtė (bioinformatikos 4 k. studentė) ir Paulius Sasnauskas (programų sistemų 3 k. studentas).

Vilniaus universiteto (VU) studentai pralenkė daugiau kaip 250 stipriausių pasaulio universitetų komandų, tarp jų ir Masačusetso technologijos instituto (MIT), Harvardo ir Williamo ir Mary universitetų komandas. Be didžiojo konkurso prizo, VU studentai pelnė aukso medalius ir buvo nominuoti 8 papildomų prizų kategorijose, iš kurių nugalėtojais buvo paskelbti dviejose, tarp jų – ir geriausio aplinkosaugos srities projekto.

Šių metų „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda konkurse pristatė projektą „FlavoFlow“, kuriame nagrinėjama egzogeninių žuvų infekcijų tema. Skaičiuojama, kad Flavobacterium genties bakterijų sukeltos infekcijos žuvų ūkiuose vos per 72 valandas gali sunaikinti apie 70 proc. auginamos produkcijos. Dėl šios priežasties itin svarbu kuo tiksliau ir greičiau identifikuoti ligos sukėlėją.

Komanda, ieškodama šios problemos sprendimo būdų, sukūrė greitą detekcijos įrankį ankstyvai ligų diagnostikai žuvų ūkiuose. Kartu, siekdama padėti pagrindus įvairiapusiams problemos sprendimams, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda daug dėmesio skyrė ir egzogeninių žuvų infekcijų gydymo bei prevencijos platformoms kurti.

Toks projekto įvertinimas – milžiniškas pasiekimas Lietuvai. Nuo 2013 m., kai konkurso dalyvių skaičius perkopė 200, tai pačiai komandai du kartus laimėti konkurso nėra pavykę. Tačiau šiemet „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda perrašė ne vien Lietuvos gyvybės mokslų, bet ir iGEM konkurso istoriją – didįjį prizą laimėjo dukart. Komanda tikisi, kad šis laimėjimas ne tik skatins didesnį visuomenės įsitraukimą į gyvybės mokslų pasaulį, bet ir kvies užsienio kompanijas investuoti į gyvybės mokslų sritį Lietuvoje.

Prie VU studentų komandos sėkmės konkurse nuolat prisideda ir moderniųjų biotechnologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“, aprūpinanti komandą eksperimentams reikalingais reagentais, gaminamais Vilniuje. Šios kompanijos finansinė parama padeda įgyvendinti ir kitus visuomenės edukacijai skirtus komandos projektus.

Lietuviai „iGEM“ konkurse dalyvauja nuo 2015 m. Jau pirmaisiais metais VU studentų komanda pelnė aukso medalius ir vieno iš penkių geriausių projektų nominaciją mokslo pažangos srityje. 2017-ųjų komanda, kaip ir šiemet, laimėjo pagrindinį konkurso prizą, praėjusiais metais – aukso medalį ir buvo nominuota tarp geriausių komandų net keturiose kategorijose.

Vilniaus universitete įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija

Vis dažniau susiduriame su automatizuotais sprendimais, kurie sukuria dinaminę ir nuolat besivystančią mokslo ir technologijų aplinką, naujais iššūkiais ieškant tikslesnių ir efektyvesnių dirbtinio intelekto sprendimų. Šiems uždaviniams spręsti reikalingos gilesnės teorinės ir praktinės žinios, speciali įranga. Todėl Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto tarybos sprendimu Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute įkurta Dirbtinio intelekto laboratorija.

2020 11 20 Laboratorija380x250„IT sektoriuje veikiančios įmonės nuolat konkuruoja dėl kvalifikuotų darbuotojų. Dirbtinis intelektas ir didelių duomenų tyryba – technologijos, kurios dabar aktyviai prisideda prie naujų ir esamų produktų ir procesų tobulinimo“, – įsitikinęs Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius.

Bendradarbiaujant su UAB „Neurotechnology“ įkurtos laboratorijos tikslas – praktinis  žinių panaudojimas sprendžiant aktualias mokslo ir technologijų taikymo problemas, susijusias su dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi, automatizavimo ir robotikos technologijomis. Tikimasi, kad Dirbtinio intelekto laboratorija taps tarptautinio lygio taikomojo kompiuterių mokslo centru, vienijančiu mokslo ir verslo interesus kuriant ir plėtojant dirbtinio intelekto metodus ir technologijas, ugdančiu tarptautinio lygio specialistus darbui dirbtinio intelekto tyrimų ir taikymų srityse.

„Studentai galės prisidėti prie šių produktų ir paslaugų kūrimo ir tobulinimo atlikdami praktikas, bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, vadovaujami Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų, atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuose naudojami dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi metodai, automatizavimo ir robotikos technologijos, tęsti pradėtus tyrimus doktorantūroje“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Dirbtinio intelekto laboratorijos darbas bus nukreiptas į kompetencijų dirbtinio intelekto srityje ugdymą fakulteto viduje ir išorėje, bendraujant su verslu ir valstybinėmis organizacijomis. Dirbtinio intelekto laboratorijoje dirbantys mokslininkai sieks vykdyti projektus su verslo organizacijomis, kurie būtų aktualūs mokslui ir skatintų inovacijas versle.

Laboratorijos vadovo teigimu, dirbtinio intelekto tematika – plati: kuriamos sistemos ir programinė įranga, kuri geba atlikti mokymosi, sprendimų priėmimo ar vertinimo užduotis, analizuoja vaizdus ir natūralią žmogaus kalbą, padeda automatizuoti standartinius procesus.

„Kiekviename žymesniame universitete galima rasti laboratoriją ar net kelias, kurios dirba su įvairiomis dirbtinio intelekto problemomis – „MIT Computer Science and Artificial Intelligence Laboratory“, „Oxford Machine Learning Research Group“, „Berkeley AI Research Lab“. Vilniaus universitetas, siekdamas būti regiono lyderiu, taip pat aktyviai prisidės prie šios srities plėtros“, – sako dr. V. Marcinkevičius.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos