Sidebar

Vilniaus universitetas atveria COVID-19 infekcijos plitimo prognozes visuomenei

Vilniaus universitetas (VU) visuomenei pristato specialų interneto polapį, kuriame reguliariai bus atnaujinamos trumpalaikės ir ilgalaikės koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 plitimo prognozės Lietuvoje.

Prognozes atlieka VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.

Prognozių scenarijus polapyje planuojama atnaujinti kas kelias dienas.

 

trumpalaike prognoze Lietuvai 1

 serganciuju prognoze Lietuvai 1

Duomenų šaltinis: https://sam.lrv.lt/koronavirusas

Trumpalaikių prognozių archyvas

Ilgalaikės prognozės (atnaujinta remiantis kovo 10 d. – balandžio 26 d. duomenimis)

Ilgalaikės prognozės (arba scenarijai) atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti. Atsižvelgiant į turimą kiekvienos dienos informaciją, scenarijai kasdien dinamiškai perskaičiuojami.

Naudojant sudarytą epidemijos plitimo modelį ir darant prielaidą, kad esami suvaržymai išliks nepakitę iki 2020 m. rugsėjo 1 d., sudaromi scenarijai apie tokių rodiklių, kaip patvirtintų sergančiųjų, pasveikusiųjų ir mirusiųjų žmonių skaičius, dinamiką.

2020 04 27 20 35 1
A paveikslas

 

2020 04 27 20 36 2
B paveikslas


A ir B paveiksluose pateikiama prognozuojama suminio patvirtintų sergančiųjų (atėmus pasveikusius ir mirusiuosius) skaičiaus kreivė (raudona) iki gegužės 1 d. ir iki rugsėjo 1 d. Taip pat prognozuojamas suminis pasveikusiųjų (mėlyna kreivė) ir suminis mirusiųjų žmonių (juoda kreivė) skaičius. Raudona kreivė rodo, kada buvo pasiektas esamų susirgimų pikas.

2020 04 27 20 36 3

C paveikslas


C paveikslas rodo prognozuojamą ir faktinį suminį mirčių skaičių iki rugsėjo 1 d.

2020 04 27 20 36 4

D paveikslas


D paveikslas rodo teorinį savaitinį mirčių skaičių iki metų pabaigos. Iš jo taip pat galima matyti, kurią savaitę planuojamas didžiausias mirtingumas.

2020 04 27 20 36 5

E paveikslas


E paveikslas rodo patvirtintų savaitinių susirgimų (kartu su pasveikusiais ir mirusiais) skaičių. Iš grafiko galime pamatyti, kurią savaitę planuojamas didžiausias susirgimų atvejų skaičius.

2020 04 27 20 36 6

F paveikslas


F paveikslas rodo suminį patvirtintų susirgimų skaičių iki rugsėjo 1 d.

Ilgalaikių prognozių archyvas

Apibendrinto SEIR modelio taikymas COVID-19 ilgalaikėms prognozėms

Informatikos krypties papildomosios studijos VU MIF

2020 07 31 Magistras copy

 

Papildomosios studijos – tai laipsnio nesuteikiančios studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos studijų krypties aukštesnės pakopos studijoms. Šios studijos yra rekomenduojamos:
   • Asmenims, kurių baigtų universitetinių bakalauro studijų krypčių grupė nesutampa su pasirinkta magistrantūros studijų krypčių grupe.
   • Asmenims, baigusiems kolegines studijas ir norintiems įgyti magistro laipsnį.

Matematikos ir informatikos fakultete yra vykdomos informatikos krypties papildomosios studijos:
   • Studijų trukmė: 1 metai;
   • Studijų apimtis: 30 kreditų;
   • Studijų kalba: lietuvių;
   • Studijų kaina: 900 EUR.

Sėkmingai baigę papildomųjų studijų programą absolventai įgyja teisę bendra tvarka stoti į VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikinių krypčių magistrantūros studijų programas:
   • Informatika
   • Kompiuterinis modeliavimas
   • Programų sistemos

Pateikiant prašymą su savimi turėti:
   • Aukštojo mokslo diplomą ar kitą jam prilygintą dokumentą (arba notaro patvirtintą nuorašą).
   • Diplomo priedėlį (arba notaro patvirtintą jo nuorašą).
   • Asmens tapatybės dokumentą (jeigu pavardė pase arba asmens tapatybės kortelėje neatitinka pavardės diplome, būtina turėti dokumento, patvirtinančio pavardės keitimą, kopiją).

Prašymai priimami rugpjūčio 17-21 d. 108 kab. Naugarduko 24, Vilnius.
Priėmimo laikas: rugpjūčio 17-20 d. 9.00–16.00 val., rugpjūčio 21 d. 9.00–15.00 val. (pietų pertrauka 12.00–13.00 val.)

Turite klausimų? Susisiekite: el. paštu , tel. (8 5) 219 3055, Naugarduko g. 24, 108 kab.

Matematikos yra ir verdant ryžius, ir prognozuojant ateitį, ir darant NASA atradimus

2020 07 28 Aidas Medziunas bigA. Medžiūno teigimu, nėra civilizacijos, nėra genties, kuri neskaičiuotų. Kuo civilizacija yra aukštesnė, tuo sudėtingesnę matematiką ji naudoja savo kasdieniame gyvenime. E. Kurausko nuotr.

 

Už kiekvieno naujo atradimo, keičiančio mūsų pasaulio suvokimą, slypi matematika, už kiekvieno naujo technologinio sprendimo, verčiančio žmoniją judėti pirmyn, slepiasi kritinis bei analitinis mąstymas ir mokėjimas spręsti problemas. Paprasčiau sakant, už viso to yra matematika ir ekonometrija. O jaunimas, šiandien dar tik studijuojantis šias specialybes Vilniaus universitete, rytoj taps vedliais, kurie mus ves vis įdomesniu naujų technologijų ir atradimų keliu.

 

Matematika – visų mokslų motina ir tarnaitė

Sakoma, kad matematika yra varomoji žmonijos pažangos dalis ir, jei ne matematika, žmonija vis dar būtų kūrenusi laužus ir gyvenusi urvuose. „Nėra civilizacijos, nėra genties, kuri neskaičiuotų. Kuo civilizacija yra aukštesnė, tuo sudėtingesnę matematiką ji naudoja savo kasdieniame gyvenime. Kasdienis gyvenimas yra vien matematika, be jos net ryžių gerai išvirti neįmanoma, jau nekalbant apie technologijas“, – sako Vilniaus universiteto matematikos srities doktorantas Aidas Medžiūnas.

Matematinių sprendimų reikia visur: tiek valdant internetinius duomenų srautus, tiek akcijų biržoje, tiek kuriant dirbtinį intelektą, tiek internetinėse prekybos platformose, ir net paprasčiausiose programėlėse, kuriose užsisakai lėktuvų bilietus ar koreguoji nuotraukas. Pavyzdžiui, net programėlėse, su kuriomis žaidžia tiek vaikai, tiek suaugę ir kurios ant žmogaus veido uždeda kačiuko ar šuniuko ausis ir akis, yra gausybė matematinių sprendimų, jau nekalbant apie kasdien naudojamą internetinę bankininkystę.

„Tikriausiai retas pagalvoja, kad iš pirminių skaičių savybių galima sukurti absoliučiai, bent iki kvantinio kompiuterio atsiradimo, patikimą kodavimo sistemą, kuri leidžia saugiai jungtis prie internetinės bankininkystės. Kai žmogus jungiasi prie internetinės bankininkystės, trečioji šalis gali perimti jo duomenis. Tačiau net jei ir perims, nieko tokio. Žmogaus pinigai vis tiek bus saugūs, nes yra matematikos teorija, kuri sako, jog gali prireikti „visatos laiko“, kad būtų galima iškoduoti tuos duomenis. Vartotojai yra saugūs ne dėl to, kad „kietas“ šifras, o dėl to, kad reikės per daug laiko, kad būtų galima iškoduoti siunčiamą duomenų srautą. Na, o visa matematikos mokslo romantika yra ta, kad internetinės bankininkystės atsiradimą nulėmė dar senovės graikų pradėti pirminių skaičių tyrinėjimai“, – įdomų faktą pamini A. Medžiūnas.

 

Įrankis daugeliui mokslo sričių

Pasak pašnekovo, matematika yra įrankis daugeliui mokslo sričių. Matematinius įrankius naudoja tiek mokslininkai – lingvistai, fizikai, chemikai, biologai ir kiti, tiek verslo atstovai, pavyzdžiui, finansininkai. Matematikos mokslininkai per amžius sukūrė didžiulį tokių įrankių lobyną, kurį žmonijai tiesiog tereikia pasiimti ir pritaikyti. „Bet kada ir kaip tų įrankių prisireiks, niekas nežino, net geriausi pasaulio futurologai negali atspėti, kada ir kaip ateityje bus panaudoti matematikų atradimai“, – šypsosi doktorantas.

Tačiau ir be aiškiaregių ar futurologų spėlionių aišku, kad matematikos specialistai ir mokslininkai bus svarbūs ir ateityje, nes reikės spręsti įvairias technologines ar įvairių sričių mokslines problemas.

„Matematikas geba įžvelgti abstrakcijas, kuriose galima atrasti loginius dėsningumus, ir iš to padaryti išvadas. Iš šalies atrodo, kas čia sudėtingo – informacijos apdorojimas ar elektros judėjimas, ar NASA duomenų siuntimas, tačiau būtent matematikai sėdi ir galvoja, kaip tai padaryti ir kaip efektyviau išspręsti kilusias problemas“, – tikina A. Medžiūnas ir priduria, kad įdomus paradoksas – nors matematika yra naudojama net pažangiausiose technologijose, mokslininko darbo įrankis tėra tušinukas ir popieriaus lapas, nes svarbiausia yra mąstymas.

 

Kam reikalinga ekonometrija šiuolaikiniame pasaulyje?

Be matematikos nebūtų pasaulio technologijos pažangos, o be ekonometrijos specialistų savo įmonės sėkmės neįsivaizduotų verslo atstovai – nei bankai, nei startuoliai, nei kitos įmonės. Ekonometrijos specialistas turi ne tik statistikos, bet ir ekonomikos žinių, todėl supranta aplink vykstančius ekonominius procesus, duomenis gali interpretuoti atsižvelgdamas į tuos procesus. Todėl kiekvienai įmonei, kuri analizuoja savo veiklą, apdoroja duomenis, kuria ateities planus, toks specialistas yra būtinas.

„Ekonometrijos studijos duoda ne tik daug matematikos, statistikos žinių, bet ir ugdo analitinius gebėjimus, kritinį mąstymą, išmoko atsirinkti reikiamą informaciją“, – sako Vilniaus universiteto ekonometrijos studijų absolventė Laura Jankovskytė, šiuo metu sėkmingai besidarbuojanti marketingo srityje.

 

2020 07 28 Laura Jankauskyte bigPasak L. Jankovskytės, kiekvienai įmonei, kuri savo veikloje susiduria su duomenimis, reikalingas ekonometrijos specialistas. E. Kurausko nuotr.

 

Pasak L. Jankovskytės, sparčiai tobulėjant technologijoms darosi įdomu pažvelgti į ateitį, kaip bus toliau. Įmonės nori surasti formulę, kuri padėtų išlaikyti sėkmę. Valstybės nori matyti įvairius ateities rodiklius, kurie parodo, kaip mes gyvensime. O ekonometrijos specialistas yra tas žmogus, kuris gali pažvelgti į ateitį ir pasakyti, ko galime tikėtis toliau. Pašnekovė prognozuoja, kad būtent todėl šių specialistų poreikis yra toks didelis ir ateityje ne tik nemažės, o dar labiau augs. Jų nepakeis net dirbtinis intelektas.

„Mano nuomone, dirbtinis intelektas dar negali pakeisti žmogaus jausmo faktoriaus – žmogus dažnai gali nujausti, įsivaizduoti tam tikrus procesus, kurie gali turėti įtakos duomenims ar kitiems procesams. Todėl dirbtinį intelektą įvardyčiau kaip įrankį, kuris gali padėti ekonometrijos specialistui. Dažnai ekonometriniai modeliai, jų pritaikymas reikalauja mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto pagalbos, todėl sujungus šias sritis galime gauti įdomius ir naudingus rezultatus“, – teigia pašnekovė.

 

Specialistus graibsto bankai ir verslo įmonės

Darbdavių atstovai tikina, kad matematikos ar ekonometrijos specialistui šiandien darbą susirasti nekyla jokių problemų, atvirkščiai, gerų šių specialistų net trūksta. Pasak L. Jankovskytės, tokia situacija nuostabos nekelia, nes kiekvienai įmonei, kuri savo veikloje susiduria su duomenimis, reikalingas ekonometrijos specialistas. Be to, ekonometrijos studijų absolventai tampa puikiais analitikais ar programuotojais, kurie šiuo metu darbo rinkoje yra vieni paklausiausių. Tiesa, pašnekovė pabrėžia, kad ekonometrijos specialistas išmoksta programavimo pagrindus, tačiau tam, kad dirbtų programuotoju, reikia įgyti šiek tiek daugiau žinių.

Jai antrina ir A. Medžiūnas. Anot doktoranto, studentas, baigęs matematikos ir matematikos taikymų studijas, taip pat nėra siauros srities specialistas. Šių studijų absolventas moka mažiausiai 2–3 programavimo kalbas, nors šių kalbų mokėjimas nėra studijų tikslas. Toks specialistas nėra profesionalus programuotojas, tačiau jis yra tas inžinierius, kuris ne tik suras reikalingą matematinę teoriją, bet ir ją pritaikys arba sukurs naują teoriją. Dėl to tokie žmonės yra visų komandų, dirbančių su technologijomis, centras.

„Matematikos ir jos taikymo studijų bakalaurai jau po dvejų studijų metų moka susirasti informaciją, ją perprasti, ištirti, apdoroti ir kurti naują informaciją. Tai labai reikalingi įgūdžiai. Todėl mūsų absolventus kaip analitikus ar net programuotojus graibstyte graibsto bankai ar verslo įmonės“, – pabrėžia A. Medžiūnas.

Na, o Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentai, nesusigundę verslo pasaulio vilionėmis, gali pasukti ne mažiau įdomiu mokslininko keliu. Pasak A. Medžiūno, save gali realizuoti ne tik atlikdamas tyrimus ir publikuodamas straipsnius apie atradimus, bet ir dėstydamas, susipažindamas su pasaulio mokslininkų bendruomene. Nes Lietuvos matematikos mokykla yra viena stipriausių Europoje, o Tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija yra viena svarbiausių ir didžiausių visoje Europoje.

Papildomas priėmimo į magistro studijas etapas: laisvos vietos

2020 07 24 Magistras FB 2020 1

Norintys rinktis magistrantūros studijas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete, turi puikia progą – prašymus stoti galima pateikti iki rugpjūčio 26 d. 23:59 val.

Nesiregistravę I-ojo ir II-ojo etapo metu, negavę pakvietimų į norimas studijų programas ar norintys pretenduoti į kitas studijų programas prašymus teikti ar atnaujinti gali VU ISAS sistemoje. Jeigu stojamąją įmoką mokėjote ankstesnių priėmimo etapų metu, dar kartą jos mokėti nereikia.

 

Laisvos vietos:

2020 07 24 Lentele

 

Stojantieji į studijų programas, kuriose yra numatytas stojamasis egzaminas arba motyvacijos vertinimas, likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo, VU ISAS turi pateikti prašymą studijuoti ir užsiregistruoti į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą.

Papildomo priėmimo metu vykdomų stojamųjų egzaminų vertinimo datos Matematikos ir informatikos fakultete:

 

Studijų programa

Vieta

Data ir laikas

Finansų ir draudimo matematika

(lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

2020-08-26, 14:00 val.

Informatika (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu.

2020-08-25, 10:00 val.

Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą Ne vėliau nei 24 val. iki motyvacinio pokalbio kandidatas privalo atsiųsti motyvacinę esė el. p.

2020-08-26, 11:00 val.

Programų sistemos (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu.

2020-08-25, 10:00 val.

 

A. V. Misiukas Misiūnas apsigynė disertaciją „Elektroencefalogramų analizės metodų tyrimas“

2020 07 22 A.V.Misiukas big

 

Birželio 29 d. Andrius Vytautas Misiukas Misiūnas apsigynė disertaciją tema „Elektroencefalogramų analizės metodų tyrimas“.

Šioje disertacijoje siūlomas algoritmas, leidžiantis klasifikuoti elektroencefalogramas (EEG) pagal diagnozę: gėrybinę vaikų epilepsiją (Rolando epilepsija) (I grupė) ir struktūrinę židininę epilepsija (II grupė). Disertacijoje klasifikuojami gydytojams sunkiai atskiriami (nežinant ligos istorijos) atvejai. Darbo tikslui pasiekti buvo sukurtas trijų žingsnių algoritmas, pagrįstas matematiniu morfologiniu filtru ir mašinų mokymosi pagrindu veikiančiais klasifikatoriais. Pasiektas 82% klasifikavimo tikslumas, leidžiantis sukurtą algoritmą pritaikyti ekspertinėse sistemose, padėsiančiose gydytojams nustatyti tikslią diagnozę minėtų ligų atveju.

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo teko susidurti – mažai EEG duomenų (ypač II grupės), kuriuos sprendžiau pasitelkiant k-fold kryžminę patikrą, įvairias klasifikatorių metrikas ir kitus būdus.
Tikiuosi, kad ši disertacija ir jos rengimo metu sukurti algoritmai bei parašyti straipsniai bus indėlis į informatikos ir medicinos mokslų bendradarbiavimą, algoritmų, padedančių nustatyti diagnozę (angl. computer aided diagnostics) kūrimą“, – sako A. V. Misiukas Misiūnas.

VU ir toliau sieks gerinti aukštojo mokslo prieinamumą – skirs 450-mečio stipendijas

2020 07 21 Rugile Narvilaite 642x410

VU ir toliau sieks gerinti aukštojo mokslo prieinamumą. E. Kurausko nuotr.

 

Vilniaus universiteto (VU) 440 metų sukakties proga įsteigta speciali stipendija būsimiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų ir toliau skatins gabiausius, bet finansinių resursų stokojančius abiturientus. Šimtas talentingų būsimųjų pirmakursių turės galimybę pasinaudoti 450-mečio stipendija ir siekti aukštojo mokslo lyderiaujančiame Lietuvos universitete.

„Kiekvienas gabus moksleivis turi turėti galimybę siekti aukštojo mokslo nepaisant jo turtinės padėties, todėl VU kelia sau uždavinį mažinti socialinę atskirtį, kuri ypač skaudi Lietuvos regionuose. Pernai gimusią VU gimtadienio stipendijos iniciatyvą tęsiame ir šiemet. Tikime, kad tai bus puiki investicija į valstybės ateitį ne tik suteikiant žinių, bet ir finansinę paramą labiausiai jos stokojantiems“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Praėjusių metų pavyzdys parodė, kad net 74 proc. šios stipendijų gavėjų – iš mažesnių Lietuvos miestų ir regionų, o jų vidutinės pajamos vienam asmeniui šeimoje per mėnesį vidutiniškai siekė 160 eurų. Pasitaikė ir atvejis, kai stipendijai gauti paraišką pateikė itin aukštą stojamąjį balą turintis olimpiadų laimėtojas, kurio pajamos vienam asmeniui šeimoje tesiekė vos 40 eurų.

200 eurų dydžio stipendiją, skirtą paskatinti gabius jaunuolius iš sunkiai besiverčiančių šeimų siekti aukštojo mokslo, gaus 100 studentų. Stipendija bus išmokama 10 mėnesių. Į stipendiją gali pretenduoti stojantieji, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau kaip 350 eurų ir kurie nėra įgiję aukštojo išsilavinimo. Stojantysis turi atitikti visus šiuos kriterijus ir studijas VU prašyme rinktis pirmu numeriu.

Paraišką stipendijai gauti būtina pateikti iki rugpjūčio 18 d. Daugiau informacijos apie 450-mečio stipendiją ir dokumentų pateikimo prieigą rasite čia.

Mokslas be pamokslų. Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų gyvenimą?

2020 07 20 Mokslas be pamokslu 03 380x250

Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes.

 

Nuo robotų humanoidų iki dulkių siurblių

Robotai dulkių siurbliai, robotai vejapjovės, naujausios skalbimo mašinos – pasak O. Kurasovos, jau ir šiuose kasdieniuose įrenginiuose gali būti DI apraiškų: „Išgirsti reklamą apie tokius įrenginius ir susidomi: ar tikrai tai tik mechaninis prietaisas, kuris važinėja nustatyta trajektorija ir tiek? Ar jame jau yra įdiegta kokio nors dirbtinio intelekto metodų, įrankių, kurie leidžia tam robotui dulkių siurbliui gana protingai elgtis ir sutikus, pavyzdžiui, pabėgusį iš narvelio žiurkėną kambaryje jį atpažinti ir nesusiurbti?“

Pasak profesorės, tokių įrenginių mūsų buityje vis daugėja, bet žmonės to net nepastebi, nes DI tampa jau įprastu reiškiniu. Tačiau tai dažnai atkreipia mokslininkų, besidominčių šia sritimi, dėmesį.

„Įdomu ir patyrinėti, kaip jis elgiasi, išbandyti funkcionalumą, kaip įrašinėjama informacija, kaip vyksta patobulinimai, nes didžioji dalis DI sistemų vis dar pagrįsta mašininiu mokymusi, kai sistema išmoksta kažką daryti iš buvusių duomenų. Įdomu ir dėl to, kad dalis inovatyvesnių įrenginių dar sunkiai prieinami finansiškai ir yra labiau investicija nei eilinis pirkinys“, – sako prof. O. Kurasova.

 

Ne visos išmaniosios sistemos yra DI

Mokslininkė pasakoja, kad tobulinant DI duomenų kaupimas yra labai svarbus procesas, ypač tam tikrose šakose. Tačiau ir čia susiduriama su įvairiais iššūkiais: „Dabar yra problema, kad duomenų prirenkama daug, bet tai ne visada daroma tinkamai. Pavyzdžiui, tas pats robotas siurblys turėtų būti tinkamai užprogramuotas, kokią konkrečią informaciją rinks, nes esant dideliam neapibrėžtumui sunku nustatyti, kokias funkcijas galima praplėsti, jeigu renkami visi duomenys iš eilės.“

Prof. O. Kurasova pabrėžia, kad būtent mokymosi ir tobulinimo būdu kuriamas tikrasis DI, kuris veikia ne pagal iš anksto užprogramuotas taisykles, bet savarankiškai reaguodamas į kintančias situacijas. Taip įprasta trajektorija judantis robotas dulkių siurblys išmoksta pakeisti judėjimo kryptį ar kitas funkcijas, atsižvelgdamas į kelyje netikėtai atsiradusias, anksčiau ten nebuvusias kliūtis.

„Tikrojo DI esmė yra ta, kad jis turi mokėti elgtis neapibrėžtoje situacijoje. Siurblį gali iš anksto užprogramuoti, nustatyti parametrus, kad nesiurbtų toje vietoje, kur pastatyta kėdė, čia ir DI dar nereikia. Siurblys su DI turi kaip žmogus pradėti matyti, girdėti tam tikrus aspektus ir paskui naujoje situacijoje juos tinkamai panaudoti, žinoti, kad kėdė gali būti bet kur. DI mokosi ne tik iš ankstesnių duomenų, bet ir vykstant procesui, nors tai yra vis dar didelis iššūkis – ta kėdė gali būti keturių kojų, kitą kartą – trijų, o gal tai vaikiška kėdutė. Kuo daugiau tos įvairovės, tuo sunkiau“, – pasakoja dirbtinio intelekto tyrėja.

Nors automatiškai kompiuteriu atliekami veiksmai ir DI valdomi procesai – skirtingi dalykai, aiškiai atskirti šias sąvokas vis dar sunku. Anot mokslininkės, taip yra todėl, kad pamirštamas vienas reikšminis sąvokos elementas – žodis intelektas, kuris reiškia gebėjimą mąstyti, mokytis ir savarankiškai priimti sprendimus, kaip tai daro žmogus.

„Yra taisyklėmis pagrįstų sistemų, kurios vadinamos ekspertinėmis ar plačiai taikomomis sistemomis. Jos yra gana protingos, nes tų taisyklių, pagal kurias jos veikia, suprogramuoti galima labai daug, bet kas bus, jei susidursime su problema, kuriai išspręsti nėra nė vienos iš anksto apibrėžtos taisyklės? Tas įrenginys nesielgs taip, kaip mes norėtume, o DI įrenginys tokiose situacijose turi mokėti pasielgti kaip galima tiksliau“, – skirtumus paaiškina mokslininkė.

 

Taikant DI siekiama kuo didesnio tikslumo

Pasak prof. O. Kurasovos, šiuo metu intensyviai plėtojamas DI taikymas kompiuterinių virusų atpažinimo procesuose, kibernetinės apsaugos srityje. Įprastos ugniasienės, skirtos apsaugoti kompiuterius – taip pat taisyklių rinkiniais pagrįstos sistemos, kurios nuolat atnaujinamos atsiradus naujiems virusams. Tačiau siekiant kuo efektyviau atpažinti kenkėjus, prisitaikyti prie naujų virusų atmainų ir užtikrinti apsaugą, reikalingas greitis, matuojamas milisekundžių tikslumu – čia vėl pasitelkiamas DI.

„Dabartinis tikslas – kad DI grįstos ugniasienės ar virusų gaudymo sistemos galėtų ir naujam virusui neleisti įsibrauti į mūsų kompiuterį, nes DI nagrinėja jau pačias viruso savybes įvykus atakai. Be abejo, 100 proc. tikslumo dar nėra. Dabar teigiama, kad toks DI, kurį būtų galima lyginti su, pavyzdžiui, kūdikiu, apskritai nėra sukurtas, nes jis dar mažai ką moka. Bet specifinis intelektas tam tikriems uždaviniams spręsti jau egzistuoja, vertinamas ir 100 proc. tikslumu“, – teigia mokslininkė.

Pasak jos, nors įvairios institucijos atlieka daug įvairių tyrimų, reikalingų norint sukurti maksimalų tikslumą demonstruojantį DI, yra kitų uždavinių, kur tas 100 proc. tikslumas nebūtinas: „Tas pats robotas siurblys – jei jis ir atsitrenks į kėdę keletą kartų, tai gal nieko baisaus ir neatsitiks. Tokių uždavinių tikslumas gali būti ir mažesnis, bet jie jau praktiškai taikomi.“

 

Daiktų internetas – netolimos ateities namuose

Be nuolatinės informacijos analizės ir surinktų duomenų apdorojimo, kuriant DI įrenginius pasitelkiamos ir kitos priemonės. Tai įvairūs davikliai, esantys ne tik pačiame robote siurblyje, bet ir, pavyzdžiui, sienose, kurie siunčia signalus įrenginiui ir palaiko su juo ryšį, taip padėdami išvengti netikėtų kliūčių. Pasak prof. O. Kurasovos, tokios technologijos, leidžiančios bendrauti daiktams tarpusavyje, jau taikomos šviesoforuose, išmaniuosiuose namuose.

„Daiktų internetas – kita tema, susijusi su DI, bet tai iš esmės ne tiek protingas daiktų elgesys, kiek iš anksto numatytų sąlygų visuma. Tai dalis interneto, kuriame tarpusavyje bendrauja kompiuteriai, kompiuterinės sistemos, pavyzdžiui – šaldytuvas su prekybos centru, kuriam jis pats praneša, kad trūksta pieno. Į prekybos centrą siunčiamas signalas, kad prekių pristatymo bendrovė jau gali atvežti pieno į namus. Taip bendrauti gali ir kondicionavimo sistemos, nustatančios, kada atidaryti langus, ir panašiai“, – pasakoja profesorė.

Anot ekspertės, ši technologija jau tapo realybe eksperimentiniuose įrenginiuose, o netolimoje ateityje pasirodys ir rinkoje. Tai turėtų palengvinti įvairius buities procesus, tačiau kol kas ši užduotis atrodo nelengva: „Taip apsunkinamas internetas, nes padidėjo įrenginių, galinčių prie jo prisijungti, skaičius. Dabar yra išmanieji televizoriai, telefonai, o pagalvokime, jei kiekvienas namuose esantis įrenginys turėtų internetą?“

 

DI lems pokyčius darbo rinkoje

Prof. O. Kurasova teigia, kad po truputį į kasdienius procesus įsitraukiantis DI netrukus užims ir svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Vertinant nuolatinį technologijų plėtros greitį, tai gali nutikti greičiau, nei tikimės: „Sunku pasakyti, kada tai, kas dabar tik kuriama, taps realybe, gal po 100 metų. Bet žinant, kokia situacija buvo prieš 20 metų, kai tikrai negalvojome, kad tiek pasiekę būsime dabar, tikėtina, kad tiek ilgai laukti nereikės.“

Tobulėjantis DI atneša pokyčius, su kuriais siejama ir viena didžiausių baimių – darbo vietų praradimas. Galima manyti, kad DI įrenginiai kelia grėsmę visoms įmanomoms profesijoms – tarpusavyje kalbantys ir namus tvarkantys daiktai pakeis namų tvarkytojas, robotai vejapjovės prižiūrės aplinką, įvairius tekstus rašys garso įrašus šifruojanti įranga. Tačiau profesorė tikina, kad tos baimės yra nepagrįstos.

Mokslininkės manymu, jei DI iš žmogaus perims tam tikras funkcijas ar darbus, tai gali išeiti tik į gera. „Galbūt žmogus ir sutvertas ne dirbti, bet kurti, užsiimti norimomis veiklomis, tik gyvenimas privertė elgtis kitaip? Žmonės turės daugiau laiko sau, kūrybai, nereikės lenkti nugaros nuo pilnametystės iki pensijos, gal bus mažiau paskendę darbuose ir galės daugiau laiko skirti artimiesiems?“

 

Prisitaikymas prie naujovių įvyks savaime

Vyresnei kartai gali būti sudėtinga persiorientuoti ir prisitaikyti prie išmaniųjų įrenginių, pasiekti puikų technologinį raštingumą, tačiau naujoms kartoms šie technologijų pokyčiai bus tokie pat savaime suprantami, kaip dabar yra su išmaniaisiais telefonais, kuriais jie be problemų naudojasi tik išmokę kalbėti. „Tad jeigu vaikai augs tarp daiktų su DI, ateityje jiems nebus sudėtinga juos valdyti, prižiūrėti. Galima rasti analogiją su rašymu – prieš 100 metų raštingų žmonių buvo mažai, o dabar mažai šalių, kuriose žmonės nemokėtų rašyti“, – teigia prof. O. Kurasova.

Nepaisant to, didelis dirbtinio intelekto įrenginių potencialas gali būti pritaikytas senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityje.

„Galbūt kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus ateityje turės pagalbininką robotą, kuris ne tik vaistų, sulčių atneš, bet ir pabendraus – tai įmanoma. Viena robotų rūšis, vadinama humanoidais, tikėtina, turės nemažai žmogiškų savybių, galės bendrauti, išreikšti emocijas, todėl jie bus pasitelkiami ir vyresnių žmonių priežiūros, pagalbos jiems srityse“, – teigia mokslininkė.

Dabar tobulinamam DI lengviau suprasti ir vykdyti užduotis, nei reikšti emocijas ar palaikyti pokalbį, tačiau atliekamos šnekos, kalbos analizės, nagrinėjami garso signalai. Kadangi ši sritis reikalauja ypatingo tikslumo ir yra itin sudėtinga, pasak mokslininkės, tikėtina, kad dar kurį laiką robotai išliks tik patarėjais, o ne sprendimų priėmėjais.

 

DI taps svarbiu pagalbininku įvairiose srityse

Viena iš prof. O. Kurasovai artimų sričių yra ir vaizdų analizė, leidžianti DI automatiškai atpažinti norimus objektus. Tai populiari ir toliau plėtojama sritis medicinoje, kai daugelį ligų galima nustatyti taikant vizualius tyrimo metodus – atliekant kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, rentgeną.

„Radiologas ar kitas specialistas, stebėdamas ir tyrinėdamas vaizdą, gali nustatyti, ar jame nėra kokių nors pokyčių, dėmių. Jeigu turim sukaupę daug vaizdų, galime išmokyti DI atpažinti piktybines vietas, pakitimus, kad gydytojui nebereikėtų atidžiai nagrinėti viso vaizdo, bet jis galėtų iškart susitelkti į jau DI pažymėtą pakitimų turinčią vietą. DI galima išmokyti ir nekreipti dėmesio į tam tikrus pokyčius, vykstančius dėl amžiaus ar kitų veiksnių. Pasitaiko atvejų, kai DI sugeba rasti tokias pakitusias vietas, kurios prasprūdo pro akis net gydytojui“, – pasakoja profesorė.

Be medicinos, vaizdų analizė naudojama ir siekiant atpažinti tokius objektus kaip žmogaus veidas. Patys kurti gebantys dirbtiniai neuroniniai tinklai gali būti plačiai taikomi ir realiame gyvenime: „Automatizuota veidų atpažinimo sistema itin reikalinga oro uostuose ar tokiuose objektuose, į kuriuos turi teisę patekti tik darbuotojai, o pašaliniai – ne.“

Pateikus didelį kiekį žmonių veidų, sistemos apmokomos ir geba panašų vaizdinį sugeneruoti pačios. Anot mokslininkės, šioje srityje taip pat yra įvairių grėsmių, tačiau viskas priklauso tik nuo paties kūrėjo – žmogaus.

Sugeneruojamas naujas, nors ir neegzistuojantis, bet į kažką labai panašus žmogaus veido vaizdinys gali būti naudojamas netinkamose situacijose ar blogiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant sukompromituoti ar šantažuoti žmogų. „Bet piktavalių atsirasti gali visur, todėl reikia tikėtis, kad blogų žmonių bus mažiau ir fantastiniuose filmuose matomi scenarijai neišsipildys, nes tik nuo mūsų pačių priklausys, kaip atrodys tas mūsų naujasis pasaulis.“

Paklausyti galite čia: https://www.podbean.com/ew/pb-xi32n-e2a05b

VU Matematikos ir informatikos fakultetas studentus pasitiks atsinaujinęs – „Tesonet“ jame įrengė naujas erdves

2020 07 15 2 Tesonet erdvesĮmonė „Tesonet“ atnaujino kompiuterinę auditoriją bei įrengė poilsio erdvę MIF studentams. „Tesonet“ nuotr.

 

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (MIF, Didlaukio g. 47) kibernetinio saugumo sprendimus kurianti įmonė „Tesonet“ atnaujino kompiuterinę auditoriją ir įrengė poilsio erdvę studentams. Įmonė finansavo 12 naujų kompiuterinių darbo vietų įkūrimą studentams, o 3 aukšte esantis holas tapo modernia laisvalaikio erdve.

MIF informacinių technologijų prodekanas doc. dr. Povilas Treigys džiaugiasi, kad Lietuvoje veikiančios įmonės prisideda prie būsimo darbuotojo parengimo. „Įmonės rūpinasi ne tik darbuotojo kompetencijų kėlimu, bet ir laisvalaikiu, kad būtų sudarytos tinkamos ne tik darbo, bet ir poilsio sąlygos. Atnaujinta įranga fakultete prisidės prie kokybiškų IT studijų, užtikrins dar geresnį IT specialistų, kurių šiuo metu taip trūksta Lietuvoje, parengimą. Prasminga MIF ir „Tesonet“ partnerystė skatina ir toliau žvalgytis įvairių bendradarbiavimo galimybių.“

Eimantas Sabaliauskas, vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų, neslepia sentimentų MIF, kurį pats yra baigęs dar 2006 m.: „Mūsų įmonių grupėje ir akseleratoriuje technologinių ir IT specialybių darbuotojai sudaro nemažą dalį – tarp jų ne vienas yra baigęs studijas būtent MIF.

 

2020 07 15 2 Tesonet erdves2

 

Stipriausi talentai visuomet buvo mūsų įmonės koziris, todėl partnerystė su MIF visomis prasmėmis yra svarbi. Norime ne tik sudaryti sąlygas naujiems talentams augti, juos inspiruoti, bet ir vėliau sėkmingai įtraukti į darbo rinką, dalintis patirtimi. Tai viena iš mūsų strateginių krypčių.“

„Tesonet“ įmonių grupės pavyzdys parodo, kad įmonės ne tik renkasi jau parengtus studentus, bet ir patys investuoja į jų parengimą. „Atnaujinta laisvalaikio erdvė ir kompiuterinė auditorija sukuria patrauklią aplinką MIF besimokantiems studentams, o tai gali lemti ir geresnius studijų rezultatus. Šis bendradarbiavimo pavyzdys studentams puikiai iliustruoja, kad darbo aplinkoje (nebūtinai šioje įmonėje) jie gali tikėtis ne tik aprūpinimo visais reikiamais darbo įrankiais, bet ir darbdavio dėmesio net tokiose veiklose, kurios tiesiogiai nesusijusios su darbo priemonėmis“, – džiaugiasi MIF dėstytojas lekt. Eduardas Kutka.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos