Sidebar

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“

2021 09 15 Susitikdavome antradieniais 642x410

Knygoje „Susitikdavome antradieniais“ prisiminimais apie Joną Kubilių, Vilniaus universiteto rektorių (1958–1991 m.), matematiką, profesorių, mokslininką, keleto Europos universitetų garbės daktarą, dalijasi buvę studentai ir kolegos matematikai, humanitarai, taip pat dukra ir sūnus. J. Kubiliaus profesinės veiklos liudininkai tapo ryškų išskirtinės asmenybės – atkaklaus, reiklaus, talentingo matematiko, dėstytojo ir vadovo, sugebėjusio laviruoti sovietų okupacijos Lietuvoje sąlygomis – portretą. Profesoriaus dukra Birutė ir sūnus Kęstutis rašo apie savo tėvelį, jo charakterį, pomėgius, laisvalaikį, palaikančius mamos ir tėčio santykius, pagrindinius moralės principus, kuriuos jie įskiepijo vaikams.

Knyga matematikams primins nostalgiškus susitikimų antradienius J. Kubiliaus namuose, kupinuose knygų, klasikinės muzikos ir, žinoma, diskusijų apie matematiką. Visiems kitiems skaitytojams tai bus įsimintinas susitikimas knygos puslapiuose su asmenybe, kurios pavyzdys skatina kilstelėti ir savojo profesinio bei asmeninio gyvenimo kartelę.

Knygos autoriai: Vilius Stakėnas, Valentina Dagienė, Viktorija Daujotytė, Kristina Giedrytė, Jonas Kubilius, Birutė Kubiliūtė, Kęstutis Kubilius, Antanas Laurinčikas, Eugenijus Manstavičius, Gintautas Misevičius, Eugenijus Stankus, Vygantas Paulauskas, Jurijus Vėberis.

Ribotą knygos „Susitikdavome antradieniais. Prisiminimai apie Joną Kubilių“ kiekį galite įsigyti čia.

2021-09-15

Kodėl duomenų mokslas toks svarbus?

2021 09 14 Kompiuteris650x433

Duomenų mokslas – neatsiejama modernaus verslo ir mokslo pasaulio dalis. Tai tarpdisciplininė sritis, apjungianti statistiką, informatiką ir srities, kurioje analizuojami duomenys, žinias. Duomenų mokslo specialistai gali padėti verslui gerinti rinkodaros strategijas ar kurti naujas, analizuoti klientų elgseną, vertinti rizikas, prognozuoti ekonominius/finansinius įmonės, šalies, regiono rodiklius ir pan.

Atsirandant vis daugiau duomenų ne tik versle, bet ir medicinos, biologijos, fizikos, chemijos, sociologijos, ekonomikos ir kt. mokslo srityse, duomenų mokslininkai padeda analizuoti duomenis ir atrasti naujas objektyvias žinias apie gamtą ir žmones. Taip pat kuria dirbtinio intelekto algoritmus, palengvinančius ar pagreitinančius mokslininkų ir verslo atstovų darbą.

Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto metodai gali padėti vežinių navikų diagnostikoje. Įtraukdami informaciją apie pacientą: jo amžių, lytį, sveikatos rodiklius, naviko duomenis (forma, dydis ir pan.) bei magnetinio rezonanso vaizdus ir atsižvelgdami į anksčiau nustatytą diagnostinę informaciją, galime su tam tikra tikimybe priskirti naują pacientą piktybinių arba nepiktybinių navikų grupei.

Didėjantis duomenų kiekis

Pasaulyje kasdien sugeneruojami milžiniški kiekiai duomenų, pavyzdžiui, 2020 m. kiekvienas žmogus sugeneruodavo vidutiniškai 1.7 MB duomenų per sekundę. Tačiau šiuo metu mes galime panaudoti vis dar nedidelį kiekį duomenų. Todėl reikalingi duomenų mokslo specialistai ir mokslininkai, kurie kurtų naujus metodus, vystytų esamus ir padėtų kiek įmanoma labiau „įdarbinti“ duomenis.

2021 09 14 Kompiuteris2 650x433

Cliffordas Stollis yra pasakęs: Duomenys nėra informacija, Informacija nėra žinios, Žinios nėra supratimas, Supratimas nėra išmintis. Šie žodžiai puikiai atskleidžia, kad vien duomenų kaupimas nėra vertingas, nors duomenys ir vadinami „naująja nafta“. Daug svarbiau yra, kaip mes pasinaudosime duomenimis ir kaip iš jų „ištrauksime“ informaciją, žinias ir t.t.

Pavyzdžiui, naudodami duomenų mokslo metodus, mokesčių surinkimo agentūros arba finansinių nusikaltimų tyrėjai nustato mokesčių slėpimo atvejus, įvairias sukčiavimo schemas ar finansinius nusikaltimus. Tam apjungiama skirtingose institucijose esantys oficialūs duomenys, socialiniuose tinkluose pateikiama informacija ir pan.

Reikalingos kompetencijos ir darbas su duomenimis

Atsižvelgiant į darbo specifiką, duomenų mokslo specialistams ir mokslininkams svarbios kelios savybės. Darbas su duomenimis reikalauja didelio kruopštumo, kadangi dideliuose duomenų kiekiuose yra daug klaidingų duomenų, kuriuos reikia „pagauti“; kūrybiškumas būtinas parenkant tinkamus analizės metodus, kuriant naujus algoritmus. Į kiekvieną užduotį reikia mokėti pažvelgti kitu kampu ir pagalvoti, ką galima padaryti geriau. Svarbu ir žingeidumas bei noras nuolat mokytis – ši sritis labai sparčiai keičiasi, todėl mokytis reikės nuolatos ir klaidinga manyti, kad studijos suteiks viską ko reikia darbui. Studijos suteiks stiprų pagrindą ir išugdys gebėjimą mokytis.

2021 09 14 Kompiuteris3 650x433

Klaidingai manoma, kad statistika tėra „vidurkių ir procentų skaičiavimas“. Iš tikrųjų statistikos metodai labai įvairūs, skirtingi ir sudėtingi. Apjungus juos su šiuolaikinės informatikos metodais bei naujausiomis technologijomis ir taikant įvairiose srityse, kiekviena diena gali atnešti naujas patirtis ir įspūdžius.

Daugiau apie duomenų mokslininko darbą, kokie gali būti skirtingų tipų duomenys ir darbas su jais, sužinosite apsilankę doc. dr. Jurgitos Markevičiūtės paskaitoje „Ką veikia duomenų mokslininkas?“. Paskaita vyks Mokslo festivalio metu rugsėjo 15 d. 14 val. nuotoliniu būdu.

Doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2021“

2021-09-14

VU mokslininkas: 60 procentų profesijų turi bent trečdalį darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik pora robotizacijos pavyzdžių, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo dr. Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, robotų ir žmonių konkurenciją, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos ir ar ateis toks laikas, kai galėsime nedirbti.

2021 09 14 V Marcinkevicius273x250Robotizacijos lyderis – Singapūras

Paprastai robotizacijos lygis pasaulyje matuojamas robotų skaičiumi. „Fiksuojamas 6–7 procentų robotų skaičiaus augimas kasmet. 2013 metais jų buvo naudojama 1,3 milijono, o 2018 m. jau turėjome 2,4 milijono robotų pasaulyje“, – sako VU mokslininkas.

Kitas skaičius, kuriuo galime matuoti robotizacijos procesų greitį – kiek robotų tenka 10 000 darbo vietų. Pašnekovo teigimu, prieš trejus metus šios srities lyderė (114 robotų 10 000 darbo vietų) buvo Slovakija, antroje vietoje – Čekija. „2020 m., Lietuvos robotikos asociacijos duomenimis, mes turėjome tik 5 robotus 10 000 darbo vietų, tuo tarpu pasaulio lyderis Singapūras turi 2018 robotų, tenkančių 10 000 darbo vietų. Europoje stipriausi šiuo metu yra vokiečiai, turintys 277 robotus tokiam pačiam skaičiui darbo vietų.“

Nors mūsų šalis šioje srityje gerokai atsilieka, bet kasmet fiksuojamas robotizacijos procesų augimas – per metus Lietuvos įmonėse robotų padaugėja bent po 0,7 proc. Vienaip ar kitaip robotus darbo procesuose naudoja 4,6 proc. įmonių Lietuvoje. Tikimasi, kad ateityje jų galėtų padaugėti iki 15 proc.

Kur robotai efektyvesni nei žmonės?

Pasak pašnekovo, dabar robotai dažniausiai naudojami žemės ūkyje, gyvulininkystėje, pakavimo, maisto, automobilių gamybos, elektronikos pramonėje, sveikatos apsaugos srityje. „Fiksuotoje pramoninėje aplinkoje robotai gali puikiausiai atlikti tokius monotoniškus darbus kaip sudėti daiktą į pakuotę, ją užklijuoti, pakuotes surūšiuoti į paletes, sužymėti produktus, patikrinti, ar teisinga ir ar nesugadinta prekė buvo įdėta, ir pan.“

Robotizacija tampa aktuali ir žemės ūkyje. Žmonių skaičiui augant, o žemės plotams išliekant tokiems pat, pradedama investuoti daugiau lėšų į efektyvesnį, darnų, labiau aplinką tausojantį žemės ūkį.

„Efektyviau ir daugiau produktų iš to paties žemės ir medžiagų kiekio padeda išgauti ir vadinamasis tikslusis žemės ūkis, kai tiksliai nuskaitant geografinius žemėlapius ir sudarant juos pagal dirvožemio parametrus nustatoma, kur efektyviausia sodinti konkretaus augalo sodinukus, kaip efektyviau  tręšti ir laistyti, kad jie duotų optimalų derlių. Vėliau dronais stebimas derliaus augimas ūkininkams leidžia prognozuoti derlių, nustatyti kainą, o automatinis derliaus surinkimas, kai traktoriai pagal GPS signalus autonomiškai surenka derlių, taupo žmogiškąją darbo jėgą.“

Robotai taip pat naudojami ir gyvulininkystėje, automatizuojant karvių melžimą, gyvūnų prieaugio ar sveikatos būklės stebėjimą.

Pašnekovas pasakoja, kad medicinos srityje didžiausią nuostabą vis dar kelia nuotolinės operacijos, suteikiančios galimybę gydytojams, dirbantiems vienoje šalyje, su tikslių robotų pagalba atlikti sudėtingas operacijas pacientams, gyvenantiems bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Tą, pavyzdžiui, siūlo robotinė chirurgijos sistema „Da vinci“.

Žmogui konkuruoti su robotu sunku

Paklaustas, kaip ateityje keisis darbo rinka ir kokioms profesijoms kyla didžiausia grėsmė išnykti, VU mokslininkas sako, kad pirmiausia robotai žmones pakeis monotoniškuose darbuose, bet visiems derėtų susimąstyti apie robotų poveikį darbo rinkai. „Yra nustatyta, kad apie 60 procentų visų profesijų turi bent 30 procentų darbo veiklų, kurios gali būti automatizuotos. Žmogui konkuruoti su robotu tam tikrose srityse gali būti sunku, nes jie niekada neserga, jiems nereikia atostogų, 5 metus dažniausiai dirba be gedimų, jie greitesni, tikslūs, gali atlikti sudėtingus darbus, pakelti sunkius svorius, dirbti kenksmingomis sąlygomis, užterštoje, pavojingoje aplinkoje.“

Tačiau kai kuriose srityse žmogus robotą lenkia gebėjimu dirbti nefiksuotoje, neapibrėžtoje  aplinkoje. „Nors robotai ir naudoja dirbtinį intelektą, kuris leidžia jiems atlikti sudėtingus veiksmus panašiai ar net efektyviau, nei atliktų žmogus, tačiau jie niekada negalės pasiūlyti, kaip pagerinti darbo efektyvumą, nes atlieka tik iš anksto užprogramuotas funkcijas“, – žmogiškas stiprybes įvardija dirbtinio intelekto ekspertas.

Automatiniai sunkvežimiai pakeis dalį jų vairuotojų

Mokslininkas pasakoja, kad tokių profesijų kaip parduotuvės pardavėjų, greito maisto restoranų darbuotojų, duomenų analitikų, apsaugos darbuotojų, net sunkvežimių ar taksi vairuotojų poreikis mažės. „Pervežimo sritis yra sparčiai robotizuojama, nes rinka didelė: daug prekių reikia greitai pervežti, todėl tokios kompanijos kaip „Volvo“, „Tesla“ kuria autonominius sunkvežimius, kurių kol kas dar nedrįsta išleisti į greitkelius su kroviniais, tačiau svarstomi tokie sprendimai kaip „autonominių sunkvežimių traukiniai“, kai pirmąjį sunkvežimį vairuojantį vairuotoją seka virtinė už jo važiuojančių autonominių sunkvežimių, kartojančių jo veiksmus ir taip galinčių nuvažiuoti nuo taško A iki taško B“, – sako pašnekovas.

Sparčiai plėtojami ir prekių pristatymo automatizacijos procesai. V. Marcinkevičius prisiminė, kaip kompanija „Amazon“ reklamavo dronus, kurie iš helio balionu skraidinamų prekių paima užsakytas ir pristato užsakovui į kiemą. Taip pat plėtojamos mažų keturračių, pristatančių maistą į namus, idėjos.

Karo pramonėje irgi svarstomos galimybės priešakinių linijų kareivius pakeisti robotų kariauna, kuri galėtų atlikti rizikingiausias karines misijas. Bet kol kas daugiausia (38 proc.) darbo vietų yra robotizuota automobilių gamybos pramonėje.

Žmogiškosios darbo jėgos privalumas – kokybė

Visa laimė, kad robotizacijos tempai nėra labai greiti. „Jau daugiau kaip 200 metų mes robotines sistemas naudojame kaip įrankius, priemones, su kuriomis dirbame, efektyviau kuriame produktus ir paslaugas, todėl žmonių taip greitai iš darbo rinkos jie neišstums. Vokietijoje, pavyzdžiui, robotai užima tik 2,7 proc. darbo vietų ir augimas yra apie 7 proc. kasmet, taigi po 20 metų bus robotizuota apie 10 proc. darbo vietų. Bet, norime to ar ne, vis tiek konkuruosime su robotais ir tam tikri įgūdžiai gali mums padėti sukurti didesnį pranašumą, garantuoti sėkmę ar didesnį atlygį“, – įsitikinęs VU Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas.

Pasak pašnekovo, verslo požiūriu jis yra konkurencingas tuomet, kai sugeba savo prekę ar paslaugą pagaminti pigiau, greičiau arba kokybiškiau. Dėl greičio konkuruoti su robotais mums būtų sunku, tačiau žmogiškoji darbo jėga visada bus pigesnė, nes robotai yra brangūs ir reikalauja daug investicijų. Ir kokybės požiūriu robotai taip pat dažnu atveju nepakonkuruos su žmogumi, nes robotai negali savęs tobulinti savarankiškai ir yra suprogramuoti tik tam tikrai operacijai atlikti. Tačiau pritaikyti žinias nestandartinėms situacijoms, tobulinti darbo procesą ir savo žinias, kurti aukštą pridėtinę vertę siūlant naujus sprendimus – jau būtų žmogaus prerogatyva.

Žmonės be darbo neliks

Mokslininkas įsitikinęs, kad vienas iš milijardieriaus Alano Musko sėkmės raktų yra kūrybiškumas, o žvelgiant iš švietimo perspektyvos, didžiausią grąžą duoda žinių tobulinimas, naujų idėjų kūrimas.

Tačiau V. Marcinkevičius dar kartą pabrėžia, kad apskritai kol kas robotų skaičius darbo vietose yra labai mažas ir jų poveikis nėra ryškiai matomas. Tai patvirtina ir Amerikoje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad robotų skaičiaus didėjimas pasaulyje turi nedaug įtakos žmonių algų mažėjimui (0,4 proc.) ir tik apie 0,2 proc. didina nedarbo lygį.

Mokslininko manymu, net jei robotizacija ir turėtų didesnį poveikį darbo rinkai, žmonės be darbo niekada neliks, nes darbas yra viena iš tų priemonių, kuri leidžia žmogui išgyventi ir kartu realizuoti savo kūrybines galias, poreikius ir idėjas, todėl gyvenimas be darbo niekada nebus toks įdomus, o ir nelabai įmanomas. Robotai išsiurbia už mus namus, padeda mums juos pastatyti (bandoma išspausdinti 3D namą), atlieka fiziškai sunkius ar monotoniškus žmogaus darbus, galbūt ateityje daugiau prisidės ir prie maisto ruošos, tačiau generuoti naujas idėjas, auklėti vaikus, kurti naujas technologijas reikės patiems.

Pokalbis su VU MIF mokslininku dr. Virginijumi Marcinkevičiumi.

2021-09-14

Studentė Dovilė: Erasmus+ Vokietijos Bambergo universitete

2021 09 13 Bambergas800x670

Informacinių sistemų inžinerijos studentė Dovilė praėjusį semestrą mokėsi pagal Erasmus+ programą Vokietijoje Bambergo universitete. Ji pasidalino savo įspūdžiais bei savo patirtimi.

Kodėl nusprendėte išbandyti Erasmus+ programą?

Jau seniai norėjau dalyvauti šioje programoje. Tarptautinių mainų programos – puiki galimybė pasisemti daug naujos gyvenimiškos patirties.

Nors buvusi pandemijos situacija šiek tiek ir sujaukė planus, tačiau džiaugiuosi, kad galėjau išvykti į pasirinktą universitetą.

Kodėl pasirinkote Bambergo universitetą Vokietijoje?

Rinkausi tarp kelių skirtingų Vokietijos miestų ir universitetų. Daugiau pasidomėjusi apie Bambergo miesto istoriją, tradicijas, gyvenimą ir universitetą, nusprendžiau pasirinkti būtent šį.

Bambergas – Bavarijos regione esantis miestas su 70 000 gyventojų, greitai sužavintis savo gamta, jaukumu ir maloniais žmonėmis. Savo pasirinkimo tikrai nesigailiu.

Kokį įspūdį jums paliko universitetas, aplinka, miestas?

Nors studijos vyko nuotoliniu būdu, tai nesutrukdė įsijausti į universiteto gyvenimą. Studentams, atvykusiems pagal mainų programas, buvo organizuojama daug online susipažinimo renginių – Bamberge gaminamo alaus degustacija, tradiciniai Bavarijos  pusryčiai ir kt.

Didelį įspūdį paliko ir universiteto studentų bendruomeniškumas. Iškilus nesklandumams ar klausimams visados galėdavai tikėtis sulaukti pagalbos iš kartu studijuojančių žmonių, net jei dėl nuotolinio mokymosi jų niekados nebuvai sutikęs realiame gyvenime.

Miestas nėra ganėtinai didelis, pėsčiomis ar dviračiu miesto centras, parduotuvės, parkai pasiekiami per 15-20 min. Taip pat prieš semestro pradžią sumokėjus studento mokestį, galima nemokamai važiuoti viešuoju miesto transportu visą pusmetį.

Geriau pažinti Vokietiją padėjo kelionės traukiniais. Per kelias valandas galima nukeliauti iki Berlyno, Frankfurto ar kito įspūdį paliekančio miesto.

Nors procesų skaitmenizacija Vokietijoje yra ganėtinai pažengusi, tačiau nenustebkite, jei norint sumokėti privalomuosius gyventojų mokesčius ar tvarkantis apgyvendinimo dokumentus, siųsite tikrus popierinius laiškus ar ieškosite fakso aparato, norint nusiųsti reikiamus dokumentus.

Kokie dalykai įsiminė iš studijų?

Mokslo sistema Vokietijoje drastiškai skiriasi nuo sistemos esančios Lietuvoje. Semestro metu nėra tarpinių atsiskaitymų ar projektinės veiklos, tad galutinis pažymys priklauso tik nuo egzamino.

Darbai yra vertinami skalėje nuo 1 (aukščiausias įvertinimas) iki 5 (žemiausias įvertinimas). To reikėtų nepamiršti atsidarius patikrinti gautus įvertinimus, nes tai gali pakankamai išgąsdinti.

Besirinkdama studijų dalykus semestrui, mečiau sau iššūkį ir pasirinkau studijuoti ne tik anglų bet ir vokiečių kalba. Kursas buvo tikrai įdomus, padėjo patobulinti ne tik informatikos, bet ir vokiečių kalbos žinias.

Papasakokite savo patirtį apie kalbos patobulėjimą, dėstymo aiškumą, bendravimą su kolegomis.

Prieš mainų semestro pradžią universitetas siūlo įsivertinti savo vokiečių kalbos žinias atliekant kalbos testą ir taip pat lankyti 3 savaičių intensyvius kalbos kursus, kurių pabaigoje išlaikius egzaminą, galima gauti 6 kreditus.

Semestro eigoje studentai gali ir toliau rinktis tobulinti vokiečių kalbos žinias, tačiau man labiausiai kalbos lygį patobulinti padėjo pokalbiai su kitais studentais, žmonėmis mieste.

Universiteto dėstytojai puikiai perteikdavo paskaitų medžiagą anglų kalba, nors keliuose pasirinktuose studijuoti dalykuose ir buvau vienintelė studentė atvykusi pagal mainų programą.

Norint vykti į Vokietijoje esančius mažesnius miestus tikrai patartina bent minimaliai mokėti vokiečių kalbą – tai palengvins kasdieniniame gyvenime iškylančių problemų sprendimą.

Ar rekomenduotumėte išbandyti mainų galimybes kitiems studentams? Kodėl?

Šios galimybės praplečia horizontus, leidžia išbandyti savo jėgas savarankiškame „suaugusio žmogaus“ gyvenime kitoje, nepažįstamoje šalyje, pakeisti aplinką ir atrasti daug naujų dalykų. Reikia tik ryžto ir užsispyrimo siunčiant dalyvio anketą.

Registracija į Erasmus+ mainus vyksta iki rugsėjo 21 d. 24 val.

Rugsėjo 17 d. 15 val. nuotoliniu būdu per MS Teams vyks informacinis susitikimas, skirtas Matematikos ir Informatikos fakulteto studentams. Kviečiame registruotis ir užduoti jus dominančius klausimus, į kuriuos atsakysime susitikimo metu.

2021-09-13

Norinčius savo idėją paversti inovacija MITA kviečia registruotis į „TechHub“ preakceleratorių

2021 09 13 Tech Hub642x410

Spalio mėnesį prasidės ketvirtasis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir Vilniaus universiteto „TechHub“ preakceleratoriaus ciklas. Programos metu atrinkti startuoliai dalyvaus tris mėnesius trunkančiuose mokymuose, kuriuose turės galimybę savo idėją paversti realiu produktu, gauti reikalingų verslo vystymo žinių, susipažinti su investuotojais ir verslo angelais, pasipildyti komandos nariais ir gauti 25 000 eurų vertės paslaugų. Startuoliai ir norintieji juos įkurti kviečiami registruotis iki rugsėjo 26 d.

„Šiame preakceleratoriuje dalyvaujantys startuoliai gali savo idėjas įsivertinti ir tobulinti be jokios rizikos. Net jei pirminė mintis programos metu nepasiteisina, su asmeninių mentorių pagalba idėjos keičiamos, o įgytos verslo vystymo žinios, užmegzti ryšiai su startuolių bendruomene ir investuotojais dalyviams neabejotinai pravers ir imantis bet kokios veiklos ateityje“, – sako „TechHub“ projekto vadovė Gintarė Narakienė.

Per visą projekto gyvavimo laikotarpį surinkta beveik 400 dalyvių paraiškų. Kiekvieno ciklo metu priimama maždaug 20 įvairių sričių startuolių komandų. Programą jau baigė 40 jų, dar 20 mokymuose dalyvauja šiuo metu. Iš viso programa sujungė maždaug 150 inovatorių, jiems padeda 9 programos mentoriai, užsienio lektoriai, gausus būrys partnerių, inovacijų ekspertų ir investuotojų.

Kaip ir ankstesniuose „TechHub“ preakceleratoriaus cikluose, startuoliai su Lietuvos ir užsienio ekspertais išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.

Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje ir kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.

Teikti paraiškas dalyvauti preakceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) ir pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins ir dalyvius atrinks projekto ekspertai.

Daugiau apie programą organizatoriai kviečia sužinoti rugsėjo 21 d. 16 val. informaciniame renginyje, kuriame preakceleratoriaus programos vadovas dr. Gediminas Rumšas išsamiau pristatys programos turinį, papasakos apie atranką, naudas, mentorius ir prizus. Renginio metu į visus klausimus taip pat atsakys praėjusių programos ciklų dalyviai.

Registracija vykdoma iki rugsėjo 26 d. Preakceleratorius prasidės spalio 25 d., atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją programa vyks nuotoliniu, kontaktiniu ar hibridiniu būdu, lietuvių arba anglų kalba (priklausomai nuo atrinktų komandų poreikio).

Registracijos anketą rasite čia.

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.

2021-009-13

Kviečiame dalyvauti PROGRAMAVIMO OLIMPIADOSE

Kviečiame dalyvauti atrankinėse varžybose į Pasaulinę studentų programavimo olimpiadą (ICPC – International Collegiate Programming Contest) ir Open Cup serijoje. Varžybos yra komandinės. Komandą gali sudaryti trys ar mažiau narių. Dalyvauti gali visų kursų VU MIF (arba ir kitų fakultetų) studentai.

2021 02 08 konferencija380x250Šios varžybos – tai pasirengimas Olimpiadai, kurios ketvirtfinalis planuojamas spalio mėn. Geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į pusfinalį, kuris turėtų vykti Reikjavike (Islandija).

Olimpiados, varžybų dalyviai sprendžia uždavinius – sudaro jų sprendimo išbaigtas programas. Sudarytos programos siunčiamos testavimo sistemai, kuri patikrina jų teisingumą.

Net du kartus MIF komanda pateko į ICPC finalą: 2017 m. finalas vyko JAV (užimta 34 vieta), o 2018 m. – Pekine (Kinija), kur buvo užimta 12 vieta ir iškovoti bronzos medaliai.

Atranką lems ir Baltijos šalių turnyras (vadinamas Baltic Selection), kuriame dalyvaus ir komandos iš Estijos bei Latvijos universitetų, ir KTU bei VGTU. Planuojama, kad viskas vyks MIF STSC (Šaltinių g. 1A) kompiuterių klasėse. Konkretus turnyrų laikas ir vieta (klasės) bus patikslinti.

Open Cup serija tęsiasi visus mokslo metus (iš viso būna apie 20 etapų) ir vyksta sekmadieniais taip pat MIF STSC. Paprastai nuo 10 iki 15 val. Rezultatai irgi turi įtakos atrankai į Olimpiadą. Pirmasis etapas planuojamas rugsėjo mėnesį. Beje, prisijungti galima nuo bet kurio etapo.

Studentai aktyviai dalyvauja ir Codeforces (http://codeforces.com/contests) turnyruose (tiek individualiai, tiek komandomis), programavimo stovyklose, kitose atvirose tarptautinėse olimpiadose. Paskutiniųjų kelių mokslo metų MIF komandų pasirodymus galima pamatyti čia: http://www.mif.vu.lt/~vladas/Olimpiados/

Programavimo olimpiados – nuotolinės, todėl olimpiadoje galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu, bet geriau, kai visi komandos nariai yra vienoje vietoje.

Norinčius dalyvauti programavimo olimpiadose prašome iki rugsėjo 18 d. rašyti el. paštu (tema: Olimpiados 2021). Nurodykite savo vardą, pavardę, kursą ir studijų programą. Galima jau susiburti ir į komandas (ir pasirinkti komandos pavadinimą), priešingu atveju komandos bus sudarytos atsitiktiniu būdu. Gali išlikti tos pačios (arba šiek tiek pakeistos) praėjusių metų dalyvių komandos.

Vladas Tumasonis

Pastabos.

  1. Programavimo kalbos: C/C++, Java, Delphi, Python, Perl ir kt.
  2. Užduočių formuluotės anglų kalba.

2021-09-10

Socialinių tinklų Instagram, LinkedIn, Tiktok algoritmai, kognityvinė tinklaveika

Dainius Baliūnas

Šiandien, kai išgyvename riboto bendravimo sąlygas, socialiniai tinklai išgelbėjo pasaulį. Taip, taip:  Facebook, Instagram Tiktok – tai tik naujosios eros pradžia, kuri žmonijai teikia neribojamas galimybes bendrauti virtualiai. Nesvarbu, kokios oro sąlygos ir kokios būties audros mus supa, realiame laike galime keistis informacija: rašydami žinutes, siųsdami nuotraukas, keisdamiesi vaizdo įrašais ir pagaliau kurdami bendravimo emocijas (Tiktok).

2021 09 08 Socialiniai tinklai380x250Pirmosios pasaulio bendruomenės taip pat negalėjo gyventi pavieniui. Garsieji Actekai, Majai kūrė šimtatūkstantinius miestus. Mesopotamijoje – Babilone civilizacija būrėsi į daugiatūkstantines bendruomenes aplink upes, derlingas žemes. Tolimuose Gvinėjos, Naujosios Zelandijos salynuose pirmykštės bendruomenės, vedamos religijos, papročių ar įtakojamos gamtinės – geografinės aplinkos taip pat jungėsi į grupes.

Koks gi tikslas ir evoliucinis poreikis bendrauti socialinėse grupėse? Pirmiausia – taip lengviau gyventi (ką patiriame ir šiandien), kurti, statyti. Kai gyvenama bendruomenėje, kuriamas socialinis komunikacinis bendrystės tinklas.

Socialinė bendrystė dar svarbesnė. Ir šiandien stropiai mokslininkų nagrinėjama tokios elgsenos (socialinio bendravimo) paskata kyla mūsų smegenyse: su pagalba sintaksėmis sujungto neuronų tinklo. Taigi, mūsų gamtinė prigimtis įgalina mokytis iš aplinkos ir iš aplinkinių. Būdami socialiniame rate kartu galime ugdyti įgūdžius, kurti naujoves. Galėdami keistis informacija – tobulėjame.

Graikų filosofo – bendravimo teorijos pradininko Aristotelio moksliniai tyrimai įrodė, kad buvimas socialinėje bendruomenėje formuoja mus kaip individus. Aristotelio filosofinė bendravimo teorija  – ethos pathos logos – šiandien naudojama kuriant daugelį socialinių tinklų veiksmingumo algoritmų. Gilesni neurolingvistikos tyrimai įrodė, kad bendraujant socialiniuose tinkluose galime mokytis, ugdyti įgūdžius, atsisakyti žalingų įpročių, įtakoti, valdyti, kurti nuostabias patirtis.

Kokie gi socialinių tinklų veiklos principai ir algoritmai, kokia jų įtaka mūsų kasdieniniai elgsenai ir gyvenimo eigai? Facebook – pakeitė visą mūsų gyvenimą akimirksniu. Jei laukdavome laiško, nuotraukos ar žinutės iš draugų paštu kelias dienas ar savaitę, šiandien viską galime daryti akimirksniu per sekundę. Pasikeitė daugelis socialinės veiklos ir verslo sričių: reklama tapo visiškai kitokia – orientuota į greitą psichologinį poveikį.

Instagram – bendruomenės grupės keitimasis informacija – suteikia galimybes verslo organizacijoms tapti visuomenės dalimi. Tiktok žengia dar toliau: šis socialinis tinklas dar gyvesnis ir artimesnis, jame galime keistis emocija. O tai jau labai daug gyvenant riboto bendravimo laikmetį. Galime dalintis tos akimirkos nuotaika – kas ir yra svarbu socialiniame žmonijos gyvenime.

Bendraukime junkimės į grupes, dalinkimės įdomia patirtimi, žaiskime, mokykimės vieni iš kitų ir taip pasaulis tobulės ir bus nuostabus gyventi.

Daugiau informacijos apie tai sužinosite Dainiaus Baliūno ir dr. Gerda Ana Melnik – Leroy rugsėjo 13 d. paskaitoje „Socialinių tinklų Instagram, LinkedIn, Tiktok algoritmai, kognityvinė tinklaveika“.

Nuotrauka iš Pixabay, Gerd Altmann

2021-09-08

Vyko susitikimas su užsienio studentais

2021 09 08 Susitikimas900x455

Rugsėjo 3 d. vyko susitikimas su atvykusiais mainų studentais iš užsienio, daugiausiai pagal Erasmus+ mainų programą.

Pagal MIF partnerystės sutartis atvyko 34 mainų studentai, dar pusė tiek užsienio svečių pasirinko dalykus, atvykę pagal kitų fakultetų sutartis.

Studentai atvyko iš: Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos.

Studentai, kurių dauguma yra bakalauro pakopos ir keli magistrantūros, atvyko rudens semestrui, o keletas studentų iš Ispanijos planuoja studijuoti net du semestrus.

2021-09-08

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos