Sidebar

Dirbtinis intelektas: už mitais apipintų grėsmių slypi beribės galimybės

2022 01 14 Petkevicius Linas380x250Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai jau tapo reikšminga mūsų gyvenimo dalimi – naudojame juos atrakindami mobilųjį telefoną, DI pasitelkiamas ir vėžio diagnostikai. Tačiau DI technologijoms populiarėjant plinta ir įvairūs mitai, tampame vis jautresni asmeninių duomenų saugos klausimais. Todėl apie tai, ar saugu naudoti biometrinių duomenų atpažinimą įrenginiuose, kokie iššūkiai kyla bandant reglamentuoti DI, ir apie pagrindinius šią sritį gaubiančius mitus pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto mokslininkas dr. Linas Petkevičius.

Save apmokantys algoritmai

Daugelis šių dienų skaitmeninių produktų ir paslaugų yra grįsti duomenų analize arba išmaniaisiais algoritmais, analizuojančiais duomenis. Ilgą laiką tokia duomenų analizė buvo mechaninis ir kūrybinis procesas, grupuojant ir taip gaunant naudingos informacijos iš didelio kiekio sudėtingos struktūros duomenų. Tačiau šis procesas taip pat ribotas, nes visų gyvenimo atvejų suprogramuoti neįmanoma, tad pastaraisiais metais, atsiradus naujiems modeliams, dideliems atvirų duomenų kiekiams ir išaugus skaičiavimų našumui, įvyko proveržis kuriant save apmokančias sistemas.

„Visai neseniai, per pastaruosius penkerius metus, buvo sukurti matematiniai modeliai, leidžiantys ne tik lengviau apdoroti duomenis, bet ir gauti reikiamą informaciją, taikant save apmokančias sistemas, kurios vadinamos dirbtinio intelekto technologijomis, arba giliuoju mokymusi. Šie modeliai, naudodami išmoktas instrukcijas, gali iš palyginti nedaug turimų pavyzdžių surinkti daug reikalingos informacijos“, − pasakoja dr. L. Petkevičius.

Giliojo mokymosi pavyzdžiai jau plačiai naudojami mūsų kasdienybėje – nuo veido ar pirštų atspaudų atpažinimo funkcijos mūsų telefone, personalizuotų ir pagal mūsų pomėgius atrinktų reklamų internete ar net naujai sugeneruotų tekstų.

„Giliojo mokymosi modeliai taip pat taikomi identifikuojant ir prognozuojant elektromobilių energijos suvartojimą, analizuojant prognostinio modelio rezultatus siekiant diagnozuoti ligas ar rekonstruojant triukšmingus vaizdus kompiuterinės tomografijos ar kitame vaizdus kuriančiame įrenginyje“, − platų uždavinių, su kuriais dirba, pritaikymą pabrėžia mokslininkas.

Biometrinių duomenų technologijos ir su DI susiję mitai

Biometriniai duomenys apima daugybę charakteristikų, leidžiančių mus identifikuoti. IT srityje dažniausiai naudojami išorę nusakantys moduliai: veido duomenys, pirštų atspaudai, akių rainelės ar balso duomenys. Būtent pirštų atspaudai ir veido atpažinimas yra dažniausiai taikomi išmaniesiems įrenginiams atrakinti.

Biometriniai duomenys priklauso jautriems asmens duomenims ir yra saugomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Kitaip tariant, sistemos, naudojančios biometrines technologijas, turi užtikrinti, kad jokia informacija apie asmenį nebus atkurta įvykus skaitmeniniam incidentui. Nepaisant to, duomenų apsaugos srityje vyrauja keli gajūs mitai.

„Pirmas mitas – pirštų atspaudų duomenys ir atrakinimui naudojamos asmenukės yra saugomos mūsų telefone. Taip tikrai nėra, nes biometrijos algoritmai apdoroja informaciją pirmo prisijungimo metu, kai prašoma save identifikuoti. Tada sukuriamas unikalus skaičių vektorius, kuris vėliau naudojamas norint verifikuoti asmenį, gavus kitą nuotrauką. Antras mitas – biometrinės technologijos yra labai brangios. Tai irgi nėra tiesa, nes šiandien sukurti biometrinę patikrą savo komerciniuose sprendiniuose ir įrenginiuose galite už mažiau nei tūkstantį eurų“, − atskleidžia mokslininkas.

DI technologijoms populiarėjant, mitų atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, kad šios technologijos reikalauja milžiniško kiekio duomenų. Dr. L. Petkevičiaus paneigia šį mitą teigdamas, kad, norint sukurti konkretų uždavinį spendžiančios technologijos prototipą, gali pakakti ir keliasdešimt duomenų pavyzdžių. Tačiau dirbtiniu intelektu visų kylančių problemų neišspręsime.

„Labai dažnai giliojo mokymosi modeliai sugeba pasiūlyti sprendimą, jei yra aiškiai suformuluota problema. Pavyzdžiui, jie geba aptikti, kurioje vietoje yra gedimas, bet tam būtina sukonkretinti uždavinį iki minimalistinio matematinio uždavinio. Tad DI sistema savarankiškai visko neišspręs“, − teigia mokslininkas.

Dar vienas mitas − DI technologijoms reikia specialiai sužymėtų duomenų. „Yra nemažai matematinių sprendimų, tokių kaip neprižiūrimasis mokymas ar pusiau prižiūrimasis mokymas, kuriems duomenis reikia sužymėti. Bet kartais, norint sukurti DI sistemą, užtenka turėti tik taisyklę ir vertinimo matą“, − pasakoja dr. L. Petkevičius.

DI technologijos – platus pritaikymas, bet ir teisiniai iššūkiai

Dr. L. Petkevičiaus teigimu, DI technologijas galima taikyti praktiškai visose gyvenimo srityse. Jei kalbame apie teksto analizę, DI technologijos leidžia klasifikuoti tekstus, juos klasterizuoti pagal semantinę prasmę, atlikti vertimus, kurti tekstų santraukas ir net generuoti naujus tekstus automatiškai.

„Atlikome tyrimą, kurio metu buvo sukurtas modelis, skirtas prognozuoti ir vertinti įsidarbinimą pagal skirtingas profesijas, atsižvelgiant į tai, kokią studijų programą žmogus yra baigęs. Šiuo metu bendradarbiaujame bandydami sukurti medicininį kalbos modelį, kuris leistų atrinkti reikšmingą informaciją iš raportų ir išvadų, kurių paprastai apdoroti ir naudoti prognostiniuose modeliuose neįmanoma“, − pasakoja mokslininkas.

Kita aktuali DI naudojimo sritis – vaizdų analizė. Šioje srityje DI leidžia atlikti daugybę uždavinių: šalinti triukšmus iš turimų vaizdų, o tai leistų naudoti prastesnės kokybės vaizdus, ar net segmentuoti medicinines problemas aptinkant piktybinį auglį.

„Analogiškos DI technologijos pritaikomos ir bandant aptikti kokybinius neatitikimus. Čia turiu omenyje tam tikrą broką, kaip kad duobės keliuose ar kitokie įtrūkimai“, − teigia d. L. Petkevičius.

Vis dėlto nuo visų DI suteikiamų galimybių neatsiejami šių technologijų keliami teisiniai iššūkiai. Šiuo metu yra rengiama Europos Sąjungos (ES) direktyva, skirta DI klausimams, kurios tikslas – suvienodinti DI sampratą ir reguliaciją visoje ES.

„Viena vertus, šalys, kuriose nėra ribojimų DI tyrimams ir taikymui, turi laisvę greičiau vystyti produktus. Tuo tarpu mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau sričių, kuriose draudžiama kurti DI, arba šios sistemos yra priskiriamos didelės rizikos sistemų kategorijai ir turi griežtas taisykles bei sankcijas už reikalavimų nevykdymą.

Kita vertus, ši direktyva yra sveikintina, nes reikia suprasti, kad Europos Komisija, matydama DI technologijų proveržį, nori šią sritį labai intensyviai finansuoti. Tam reikalinga tvari ir vienoda teisinė bazė ES, taip pat instrumentai DI technologijoms testuoti ir sertifikuoti. Tad tokia direktyva ne tik reikš papildomas lėšas šiai sričiai, bet ir padės išvengti fragmentuotos vidinės Europos rinkos“, − teigia mokslininkas.

2022-01-14

Dirbtinio intelekto apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus pagerbtas prof. Šarūnas Raudys

2022 01 10 S Raudys380x250Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija VU Matematikos ir informatikos fakultete gruodžio 28 d. pirmą kartą organizavo dirbtinio intelekto apdovanojimus „ AI Awards 2021“.

Šis renginys skirtas Lietuvos mokslininkų dirbančių dirbtinio intelekto srityje ir Lietuvos DI ekosistemos geriausiems darbams ir pasiekimams įvertinti.

Už gyvenimo nuopelnus dirbtinio intelekto srityje apdovanotas buvęs VU profesorius Šarūnas Raudys.

Prof. Šarūnas Raudys suformulavo naują mokslinių tyrimų kryptį – patikimų žinių išgavimas iš statistinių duomenų. Naudodamas matematinę statistiką išvedė tikslias formules, leidžiančias kompiuteriu išskaičiuoti, kaip klasifikavimo tikslumas priklauso nuo mokymo duomenų dydžio. Taip pat išvedė supaprastintas formules, aiškiai rodančias, kad kuo sudėtingesnis klasifikatorius, tuo jo mokymui reikia daugiau duomenų.

Pirmas pasaulyje sugalvojo asimptotiką, kurioje požymių kiekis ir mokymo duomenų kiekis labai dideli (auga į begalybę). Vėlesni japonų ir JAV mokslininkų tyrimai parodė, kad Š. Raudžio išvestos supaprastintos formulės tikslesnės už kitų mokslininkų. Šią Š. Raudžio pasiūlytą asimptotiką 1972 m. įvertino akademikas Kolmogorovas (nemažai žinomų žmonių Kolmogorovą vertino kaip geriausią dvidešimto amžiaus matematiką pasaulyje). Tai Š. Raudžiui „atvėrė visas duris“ Maskvoje ir Lietuvoje.

Vėliau Š. Raudys teoriškai ir eksperimentiškai parodė, kaip sukurto algoritmo patikimumas priklauso nuo testavimui naudojamų duomenų kiekio. Taip pat, kad tie patys testavimo duomenys negali būti naudojami daug kartų.

Š. Raudžiui 1978 metais apgynus mokslo daktaro disertaciją Baltijos šalių ir Leningrado komisijoje, Prof. Vytautui Statulevičiui palaikant, Matematikos ir informatikos Institute (dabar – VU Matematikos ir informatikos fakultetas) 1981 m. buvo įkurtas Duomenų analizės skyrius, kuriame buvo plėtojami Š. Raudžio pradėti tyrimai. 1982 m. skyriaus darbuotojai sukūrė patogų atpažinimo uždaviniams spręsti programų paketą „SORRA“. Be to, buvo nagrinėjamos su atpažinimo uždaviniais susijusios problemos taikant dirbtinius neuroninius tinklus. Už šiuos darbus Š. Raudys buvo apdovanotas 1978 m. Lietuvos respublikos Ministru tarybos mokslo premija ir 2003 m. Lietuvos respublikos mokslo premija bei gavo vardinę mokslo stipendiją.

Š. Raudžio moksliniai rezultatai paskalbti dvejuose šimtuose mokslinių straipsnių. Dalis straipsnių publikuoti tarptautinių mokslinių konferencijų darbuose (Springer, IEEE), beveik šimtas straipsnių – WOS (ISI) moksliniuose žurnaluose. Devyni straipsniai paskelbti žurnaluose IEEE Transactions. Vienas iš straipsnių buvo apdovanotas, kaip geriausia 2013 m. VU mokslinė publikacija.

Moksliniai rezultatai  aprašyti keturiose knygose: 1976 m. „Riboto tūrio praba klasifikacijos uždaviniuose“ (rusų k.), 2001 m. „Springer“ leidykloje išleistoje monografijoje „Statistiniai ir neuroniniai klasifikatoriai: integruotas jų sudarymo būdas“ (anglų k.).  2008 m. vadovėlis „Žinių išgavimas iš duomenų“ (lietuvių k.) ir 2008 m. „Agentinių sistemų modeliai“ (su bendraautoriais, lietuvių k.).

Apie  dvidešimt Š. Raudžio mokinių Lietuvoje apgynė daktaro disertacijas. Viena iš jų –  Indrės Žliobaitės, disertacija 2011 m. buvo pripažinta kaip geriausia Lietuvoje technologijos mokslų srityje.

Dirbdamas VU pedagoginį darbą skatino moksleivius ir studentus užsiimti moksliniu darbu. Penki iš jo magistrantų Lietuvos MA konkursuose buvo apdovanoti kaip geriausi technologijos mokslų srityje.

Dirbtinio intelekto apdovanojimuose apdovanoti ir geriausi Lietuvių metų moksliniai darbai dirbtinio intelekto srityje. Už geriausią metų mokslinio dirbtinio intelekto publikaciją apdovanota Gintarė Karolina Džiugaitė (už darbą Methods and Analysis of The First Competition in Predicting Generalization of Deep Learning, NeurIPS 2020). Už geriausią dirbtinio intelekto jaunojo mokslininko publikaciją apdovanota Kamilė Stankevičiūtė (už darbą Conformal Time-series Forecasting, Neurips 2021). Abu darbai taip pat įvertinti ir 1000 eurų prizais.

2022-01-08

Jaunųjų matematikų susitikimas pritraukė rekordinį dalyvių skaičių

2022 01 07 Jaunuju matematiku susitikimas800x365

Gruodžio 28 d. Matematikos ir informatikos fakultete vyko 10-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’10). Jubiliejinis renginys vyko hibridiniu būdu ir išsiskyrė dalyvių gausa – daugiau kaip 60 dalyvių apsilankė gyvai ir apie 60 prisijungė nuotoliniu būdu. Šiais metais LJMS’10 renginys vyko kartu su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos inicijuotais pirmaisiais metų apdovanojimais „AI Awards 2021“.

Susitikimo metu buvo išrinkti du geriausi 2021 metų doktorantų straipsniai. Laureatais tapo:

Jonas Sprindys (bendraautorius prof. Jonas Šiaulys) už publikaciją „Asymptotic formulas for the left truncated moments of sums with consistently varying distributed increment“ žurnale „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“.

Gytenis Lileika (bendraautorius prof. Vigirdas Mackevičius) už publikaciją „Second-Order Weak Approximations of CKLS and CEV Processes by Discrete Random Variables“ žurnale „Mathematics“

Renginio dalyviai taip pat rinko geriausius trumpuosius pranešimus. Šio konkurso laureatėmis tapo Mažena Mackoit-Sinkevičienė už pranešimą „Šaltųjų atomų dujų fizika ir matematika“ bei Kamilė Stankevičiūtė už pranešimą „Conformal Time-Series Forecasting“.

Be generalinių rėmėjų Vinted ir DanskeBank, renginį rėmė Euromonitor International, Norne Securities, Lietuvos draudimas ir Luminor.

Renginį organizavo Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai ir alumnai bendradarbiaudami kartu su VU Matematikos ir informatikos fakultetu, Lietuvos matematikų draugija, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu bei LMA Jaunąja akademija.

Visus LJMS’10 plenarinių paskaitų ir trumpųjų pranešimų įrašus galima peržiūrėti YouTube kanale.

2022-01-07

Informacija absolventams: ATSISKAITYMO SU VILNIAUS UNIVERSITETU TVARKA

2022 01 06 DiplomaiIškilminga diplomų teikimo ceremonija vyks vasario 1 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Jeigu neplanuojate dalyvauti įteikimo ceremonijoje – būtinai praneškite studijų skyriui iki sausio 30 d. (). Nedalyvavę ceremonijoje absolventai savo diplomą galės atsiimti studijų skyriuje nuo vasario 2 d.

ATSISKAITYMO SU VILNIAUS UNIVERSITETU TVARKA

Sėkmingai baigus studijas ir norint gauti studijas patvirtinantį diplomą ir diplomo priedėlį, privalu atsiskaityti su Universitetu. Atsiskaitymo su Universitetu procedūros apibrėžtos Absolventų atsiskaitymo su Vilniaus universiteto tvarkoje (2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. R-440).

Universiteto padaliniai, su kuriais reikia atsiskaityti, jei jiems absolventai yra skolingi, yra šie:

  • Universiteto biblioteka (grąžinti knygas, kt.);
  • Universiteto Bendrųjų reikalų direkcijos Būsto skyrius (atsiskaityti už apgyvendinimą VU bendrabutyje);
  • Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (grąžinti studento pažymėjimo nereikia, pažymėjimas negalios baigus studijas. Šis atsiskaitymas yra vyksta automatiškai – papildomų veiksmų imtis nereikia);
  • Tarptautinių ryšių skyrius (jeigu vykote į studijų mainus ir dar neatsiskaitėte);
  • Studentų paslaugų ir karjeros centras (jeigu vykote į Erasmus praktiką ir dar neatsiskaitėte);
  • Fakulteto administracija (įvykdyti finansinius ir akademinius įsipareigojimus, jeigu dar neatlikote. Šis atsiskaitymas vyksta automatiškai, kai visi kiti atsiskaitymai yra baigti – papildomų veiksmų imtis nereikia).

Absolventai, turintys įsiskolinimų, atsiskaityti su Universiteto padaliniais privalo ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos jų diplomų įteikimo dienos. Neatsiskaičiusiems su Universiteto padaliniais negali būti išduodamas diplomas.

Iškilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į MIF Studijų skyrių tel. +370 5 219 3055 arba el. p.

Matematikos ir informatikos fakulteto Studijų skyrius

2022-01-06

Diplomų teikimo ceremonija - vasario 1 d.

2022 01 06 Ceremonija

Diplomų teikimo ceremonija vyks vasario 1 d. VU Šv. Jonų bažnyčioje (Universiteto g. 3, Vilnius). Šventės metu Matematikos ir informatikos fakulteto absolventus sveikins universiteto ir fakulteto vadovai, dėstytojai, alumnai, studentai, absolventams bus įteikti bakalauro ir magistrantūros kvalifikacinį laipsnį suteikiantys diplomai.

10 val. – 12 val. Diplomų teikimo ceremonija šių studijų programų absolventams:

Finansų ir draudimo matematikos (magistrantūra);

Kompiuterinis modeliavimas (magistrantūra);

Modeliavimas ir duomenų analizė (magistrantūra);

Informacinių sistemų inžinerija (bakalauras);

Informacinės technologijos (bakalauras).

Visi diplomų teikimai bus filmuojami ir tiesiogiai transliuojami Vilniaus universitetas / Vilnius University paskyroje. Negalinčius atvykti gyvai, maloniai kviečiame stebėti transliaciją!

DĖMESIO!

  • Atsiėmus diplomą absolventai turės pasirašyti diplomų įteikimo žurnale. Atsiskaityti su universitetu absolventai turi iki sausio 25 d. (grąžinti LSP VU SA ir kt.). Daugiau informacijos.
  • Šventės svečiai ir dalyviai bus įleidžiami su galimybių pasu ar jam prilygstančiu dokumentu. Privaloma dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones.

Maloniai prašome absolventų, kurie neplanuoja dalyvauti įteikimo ceremonijoje pranešti studijų skyriui iki sausio 30 d. (). Nedalyvavę ceremonijoje absolventai savo diplomą galės atsiimti studijų skyriuje nuo vasario 2 d. iš anksto sutartu metu. Diplomai Fakultete bus saugomi vienerius metus.

Maloniai kviečiame dalyvauti iškilmingoje diplomų įteikimo ceremonijoje!

2022-01-06

Paskirtos 2021 m. Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos

2021 12 28 Knyga sasiuvinis380x2502021 m. Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinė stipendija skirta VU Matematikos ir informatikos fakulteto 3 kurso bioinformatikos bakalauro studentei Ievai Pudžiuvelytei ir 3 kurso modeliavimo ir duomenų analizės magistrantūros studentui Roman Surkant. Sveikiname!

Akademiko Vytauto Statulevičiaus vardinės stipendijos tikslas – skatinti gabius Vilniaus universiteto studentus, studijuojančius matematikos bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programose, siekti geresnių studijų rezultatų, kaupti aktualias matematikos ir informatikos žinias, dalyvauti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslinėje veikloje.

Stipendija skiriama už pažangumą studijose, gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus, įsitraukimą į mokslinį darbą.

Stipendijos dydis – 500 EUR. Stipendija yra vienkartinė ir mokama studijų metų rudens semestre. Šiais studijų metais konkursui teikiamos dvi stipendijos.

2021-12-28

Prasidėjo registracija į „TechHub“ preakceleratorių

2021 12 27 TechHub642x410

Startuolius ir norinčius juos įkurti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Vilniaus universitetas (VU) kviečia registruotis į „TechHub“ preakceleratorių. Penktasis programos ciklas prasidės vasario mėnesį. Intensyvių dvylikos savaičių trukmės mokymų metu jauni verslai galės įgyti žinių, padėsiančių idėją paversti realiu produktu, rasti komandos narių, prisistatyti investuotojams.

Pirmieji startuolių pasiekimai

„Džiaugiamės, kad programa ne tik suteikia vertingų verslo kūrimo žinių, bet ir iš tiesų padeda startuoliams žengti pirmuosius žingsnius verslo kelyje bei pritraukti finansavimą. Šiandien jau galime pasigirti 3 programoje dalyvavusiais startuoliais, pritraukusiais investicijas iš privačių investicinių fondų, dar 8 gavo MITA finansinę paramą, o 10 startuolių jau akceleravosi užsienyje“, – sako „TechHub“ projekto vadovė Gintarė Narakienė.

Investicijų iš privačių fondų jau sulaukė trys programoje dalyvavę startuoliai. „Benme“ sukūrė darbuotojų naudų ir tiekėjų valdymo platformą, skirtą įmonėms bei personalo specialistams. Startuolis „Oxus.AI“ – įrankis, perklausantis kliento ir vadybininko pokalbius skambučių centruose ir įvertinantis jų kokybę. „Curtains Calculator“ –  užuolaidų ir žaliuzių skaičiuoklė, skirta įmonėms automatizuoti langų apdangalų skaičiavimus.

„TechHub“ yra intensyviausia ir daugiausia startuolių parengianti mokymų programa Lietuvoje. Programą jau baigė 60 startuolių, 20 preakceleratoriuje dalyvauja šiuo metu. Iš viso preakceleratorius sujungė maždaug 200 inovatorių, jiems padeda 10 programos mentorių iš Lietuvos ir užsienio, gausus būrys partnerių, inovacijų ekspertų ir investuotojų.

Galimybės dalyvauti

Kaip ir ankstesniuose „TechHub“ preakceleratoriaus cikluose, startuoliai su Lietuvos ir užsienio ekspertais bei asmeniniais mentoriais išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.

„Visu programos laikotarpiu kiekviena dalyvaujanti komanda turi savo individualų mentorių. Tai didžiausias „TechHub“ išskirtinumas, kadangi panašiose programose dalyvaujančios komandos dažnai tegauna kelių šimtų ekspertų kontaktus, į kuriuos gali kreiptis, tačiau mentoriaus ir komandos bendravimas yra nuasmenintas ir neturi tęstinumo“, – „TechHub“ išskirtinumą pabrėžia programos vadovas Gediminas Rumšas.

Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje ir kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.

Teikti paraiškas dalyvauti preakceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantieji juos įkurti.

Daugiau apie programą organizatoriai kviečia sužinoti sausio 5 d. 16 val. informaciniame renginyje, kuriame preakceleratoriaus komanda išsamiau pristatys programos turinį, papasakos apie atranką, naudas, mentorius ir prizus. Į visus klausimus taip pat atsakys praėjusių programos ciklų dalyviai.

Registracija vykdoma iki sausio 9 d. Preakceleratorius prasidės vasario 7 d. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jis vyks nuotoliniu ar hibridiniu būdu anglų kalba.

Registracijos anketą rasite čia.

2021-12-27

Rektoriaus mokslo premija – 3 MIF mokslininkams

2021 12 22 Rektoriaus mokslo premija380x318Iškilmingame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ Teatro salėje pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. Juos sveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Už svarius mokslo pasiekimus 2021 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanoti Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Konstantinas Pileckas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas Julius Žilinskas.

Už mokslinius pasiekimus 2021 m. Rektoriaus premija apdovanota jaunoji mokslininkė Matematikos ir informatikos fakulteto mokslo darbuotoja Gerda Ana Melnik-Leroy.

Prof. Konstantinas Pileckas aktyviai dirba Navje ir Stokso lygčių, aprašančių klampaus nespūdaus skysčio tekėjimą, teorijoje ir turi pasiekęs reikšmingų pasiekimų. Matematinis Navjė ir Stokso lygčių teorijos intensyvus vystymasis susijęs su įvairiais hidrodinamikos modelių taikymais šiuolaikiniame moksle ir technikoje: laivų ir lėktuvų gamyboje, geologijoje, fiziologijoje (kraujotaka), mikroschemų gamyboje, orų prognozėse, cunamių modeliavime, ekologijos problemose ir kitur. Neišspręsti Navjė ir Stokso teorijos uždaviniai svarbūs ne tik savo turiniu, bet ir tuo, kad jie stimuliuoja daugelio matematikos sričių vystymąsi. Nestacionariosios Navjė ir Stokso lygčių sistemos išsprendžiamumas, jos sprendinių glodumas ir vienatis yra viena iš septynių tūkstantmečio problemų. Tai parodo Navjė ir Stokso lygčių tematikos svarbą ir aktualumą.

Julius Žilinskas 2021 m. paskelbė 3 mokslo straipsnius prestižiniuose užsienio žurnaluose, priklausančiuose Web of Science Q1 kvartilėms. Šiais metais buvo tarptautinės užsienyje vykusios konferencijos programų komiteto pirmininku – „World Congress on Global Optimization“, kuri organizuojama kas antrus metus skirtingose pasaulio šalyse. Kartu su užsienio kolegomis šiais metais pateikta tarptautinė COST paraiška „The European Network for Data-Driven Decision Making“. J. Žilinskas aktyvus ekspertinėje veikloje, dalyvavo dviejuose Horizon Europe paraiškų vertinimo komitetuose. Taip pat šiais metais J. Žilinskas tapo Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto nariu. 

Gerda Ana Melnik-Leroy per 2021 m. publikavo tris Q1 lygio straipsnius, visuose juose buvo pirmoji autorė ir pagrindinė tyrimų vykdytoja. Per dvejus podoktorantūros metus kartu su komanda sėkmingai teikė ir laimėjo du LMT projektus ir gavo finansavimo moksliniams tyrimams atlikti. 2021 m. su komanda laimėjo LMT konkursą Aukšto lygio MTEP (SMART COVID-19) ir gavo finansavimą vykdyti dviejų metų trukmės projektą Nr. 01.2.2-LMT-K-718-05-0042. Šio Gerda Ana Melnik-Leroy vadovaujamo projekto tikslas – sukurti inovatyvų visuomenės statistinių žinių ugdymo el. platformos CognitiveSTATS prototipą, kuris padės koreguoti klaidingą Covid-19 duomenų suvokimą. Nuo 2018 m. nuolat dalyvauja tarptautiniuose mokslo taikomuosiuose projektuose – su prancūzų švietimo technologijų kompanija EvidenceBased laimėjo Prancūzijos Švietimo ministerijos konkursą ir Gerda Ana Melnik-Leroy buvo pakviesta vadovauti dalies vid. mokslo programos pakeitimų rengimui. Nuo 2020 m. dirba eksperte Jungtinės Karalystės leidykloje Pearson, kur siekia pritaikyti Dirbtinio Intelekto technologijas BU turiniui Italijoje.

2021-12-22

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos