Sidebar

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 12 V Stepas klausimu ciklas380250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Akademinių reikalų prodekanas – Vytautas Stepas

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Jaukus, moksliškas ir nenuilstantis.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Matematikos ir informatikos fakultete Matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijų programą, vėliau – Matematikos magistrantūros studijų programoje. 2017 m. apsigyniau disertaciją tema „Adityviųjų funkcijų, apibrėžtų atsitiktinių ansamblių aibėje, momentai“.

Įsimintiniausias studijų atsiminimas – kasmetinės kelionės į Čekijos miestą Ostravą, kur vykdavo tarptautinės studentų matematikos olimpiados.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Visais su studijomis susijusiais klausimais.


Akademinių reikalų prodekaną Vytautą Stepą galite rasti Naugarduko g. 24, 112 kab.

Tel. (8 5) 219 3051

El. paštas

 

 

Paaiškino, kodėl iki šiol kompiuteriai nešneka lietuviškai – atskleidė, kada tai pasikeis

2019 11 11 Kompiuteriai nekalba lietuviskai380x250Masinė Lietuvos kompiuterizacija įvyko amžių ir tūkstantmečių sandūroje: apie 2000-uosius namų ūkiai ėmė masiškai pirkti kompiuterius, lengvatą jų įsigijimui taikė ir valstybė. Tačiau jau baigiasi antrasis dešimtmetis, šalia stalo ir nešiojamųjų kompiuterių atsirado išmanieji telefonai – ir visus juos sieja viena problema: jie vis dar vargiai supranta ir kalba lietuviškai.

Taip, su tekstine įvestimi jokių bėdų nėra: bet mes vis dar nesusišnekame su kompiuteriais balsu, kai tuo tarpu anglakalbiai tai daro beveik dešimtmetį – nuo tada, kai 2011 m. „Apple“ į savo „iPhone“ integravo virtualųjį asistentą Siri.

Tad kodėl taip yra? Kodėl šnekamoji, balsinė lietuvių kalba niekaip neateina į kompiuteriją, kas daroma, kad tokia situacija pasikeistų ir kada jau galiausiai susišnekėsime gimtąja kalba su kompiuteriu be klaviatūros, laidoje „#42: Apie gyvenimą, Visatą ir Viską su Adomu Rutkausku“ pasakojo projekto LIEPA kūrėjai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto ekspertas Gediminas Navickas.

Pradėkime nuo mūsų žiūrovo Romualdo Strielos klausimo: kodėl LIEPA? Kodėl būtent toks pavadinimas ir ką jis reiškia?

Audrius Valotka: – Atsakymas labai paprastas: tai yra žodžių junginio „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ santrumpa. Trumpa, gražu ir aišku.

– Gerai, tada pagrindinis klausimas: kodėl kompiuteriai dar nešneka lietuviškai? Juk Lietuvos namų kompiuterizacija įsibėgėjo prieš daugmaž 20 metų, o išmanieji telefonai atsirado jau prieš 12?

A. Valotka: – Priežastys yra mažiausiai dvi. Pirmoji – lingvistinė. Lietuvių kalba yra sudėtinga kalba, vien tik daiktavardžiai gali turėti daugiau nei 500 priesagų, o kur dar galūnės. Dėl to kalbos generuojamų vienetų įvairovė yra nepaprastai didelė – apie pusantro milijardo vienetų! Lyginant su paprastesnio sudėtingumo kalba, mums prakalbinti kompiuterį užduotis yra sudėtingesnė.

Antroji priežastis – pinigai. Tai brangiai kainuoja. Pirmasis ir antrasis LIEPOS projektai apima keliolika tūkstančių valandų darbo laiko. Palyginimui – į atviro kodo naršyklės (deja, dabar neatsimenu, kurios) tobulinimą iki šiol yra investuota apie 13 000 darbo metų. Ne dienų, ne valandų, o metų – nors atrodytų, naršyklės juk jau išspręstas technologinis uždavinys, skirtingai nuo šnekos atpažinimo. Taigi, kaltas investicijų kiekis: mažai pinigų – mažai rezultatų.

– O ar nelemia ir tai, kad lietuviškai kalbančių nėra daug?

A. Valotka: – O tai susiję su pinigais (juokiasi). Būtų mūsų milijardas – tų pinigų būtų daugiau.

– Kiek priskaičiuojama vartotojų, kalbančių lietuviškai? Su visais užsienyje gyvenančiais lietuviakalbiais?

 A. Valotka: – Trys milijonai. Ką reikia turėti omenyje apie esančius užsienyje – dabar jie dar šneka lietuviškai, bet po daugmaž dviejų kartų ten beveik nebebus lietuviškai kalbančių.

– Bet pažiūrėkime: mes vejamės technologijas (jos kartais tobulėja greičiau už mus), tačiau jaunoji karta jau puikiai kalba angliškai – ir tai apima ir telefono valdymą balsu. Tad ar tikrai LIEPA dar yra reikalinga?

A. Valotka: – Kalba yra ne tik komunikacijos priemonė. Jei kalba būtų vien komunikacijos priemonė, pasaulyje turbūt būtų vienui vienintelė kalba. Viena vėliava. Vienas herbas. Bet kalba yra ir vertybė. Tai yra bene svarbiausias bet kurios tautos atributas. Ir kadangi visa ta vertybinė dalis mums yra labai svarbi, tai yra mūsų tapatybės dalis – tai mes norėtume, kad lietuvių kalba būtų visur, įskaitant ir technologijas.

– Kaip gimė LIEPA? Kokia buvo pati jos pradžia?

A. Valotka: – Didysis idėjų generatorius mūsų komandoje yra profesorius Laimutis Telksnys. Jis jau 50 metų įgyvendina kalbos technologijų idėjas ir manau turi idėjų dar 50 metų į priekį, dabartinėje vietoje jis tikrai nesustos (juokiasi). Bet viskas prasidėjo nuo paprastesnių dalykų: nuo nedidelių bandymų. Turėkime omenyje, kad LIEPA turi dvi kryptis: šnekos sintezatorius ir šnekos atpažinimas. Šnekos sintezavimo kryptyje darbuojasi docentas Pijus Kasparaitis iš mūsų Matematikos ir informatikos instituto, o atpažinimo grupė – atskira komanda, ir gerokai didesnė. Nes ir užduotis gerokai sunkesnė.

Bet pačios pradžios net ir neprisimenu. Gal Gediminas galėtų pakomentuoti?

Gediminas Navickas: – Kaip ir Audrius sakė, pradžia priklauso nuo to, kaip toli į praeitį pažiūrėsime. Galima sakyti, kad jau yra ir 50 metų – bet čia kaip ir su daugeliu idėjų bei technologinių koncepcijų: buvo idėjos, bet nebuvo priemonių jas realizuoti, buvo silpna skaičiavimo technika ir t.t.

Štai pirmąją LIEPĄ darėme trejus metus, LIEPA-2 darome jau pusantrų metų. Atrodytų jau visai netrumpai, jau skaičiuojame metais – tačiau reikia turėti omenyje, kad visų šių projektų nebūtų jei ne tų keliasdešimties metų įdirbis prieš tai.

O atsakant į pirmąjį klausimą, kodėl atsiliekame – LIEPA ir LIEPA2 yra pirmieji tokie dideli projektai. Čia reikia paminėti, kad kiek teko girdėti, vokiečiai – kurie pagal kalbėtojų skaičių tikrai nėra numeris vienas pasaulyje – prie analogiško kalbos sintezavimo projekto dirbo 30 metų, ir tai darė 30 universitetų. Tuo tarpu mes universitetus skaičiuojame ne dešimtimis, o tas keliasdešimties metų įdirbis, apie kurį kalbėjau – labiau mokslinis, fundamentinis, kai tuo tarpu inžinerinis, atvedantis technologiją iki žmogaus – tik paskutinio dešimtmečio darbai.

Visą interviu skaitykite čia.

Adomas Rutkauskas / lrytas.lt informacija

Kviečiame teikti kandidatūras 2019 m. geriausių Vilniaus universiteto dėstytojų rinkimams

2019 11 08 Geriausias VU destytojas600x311
Pagal 2017 m. lapkričio 10 d. patvirtintą Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimo Aprašo II skyriaus 6 punktą Padalinio administracija kartu su Padalinio studentų atstovybe atrenka 2–3 geriausių dėstytojų kandidatūras. Kandidatai pristatomi raštu, pateikiant jų pedagoginę veiklą apibūdinančią paraišką dėl dalyvavimo Vilniaus universiteto geriausio dėstytojo rinkimuose.

Geriausių dėstytojų rinkimo komisija, remdamasi Aprašo III skyriuje nurodytais kriterijais, vertina kandidatų veiklą ir pateikia Rektoriui premijuoti rekomenduojamų geriausių dėstytojų sąrašą.

Rinkimuose gali dalyvauti ne mažiau kaip 0,5 etatu Universitete dirbantis dėstytojas, kuris turi ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo patirtį ir nėra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą.

Kandidatūras teikti el.paštu iki lapkričio 18 d.

Kandidatus gali siūlyti institutai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos, dėstytojai bei kiti fakulteto akademinės bendruomenės nariai. Teikiant kandidatūrą reikia užpildyti pridedamą aprašo priedą.

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 08 A Grikiete380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų administratorė – Aistė Grikietė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Prestižinis, paklausus ir draugiškas.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau VU Komunikacijos fakultete, įgijau informacijos ir komunikacijos bakalauro ir magistro laipsnius.

Įsimintiniausias yra pats paskutinis visų studijų etapas – magistro baigiamojo darbo rašymo procesas. Likus dviem savaitėms iki magistro baigiamojo darbo atidavimo datos, sulaukiu kurso draugės skambučio:

– Nesiginsiu, nespėsiu pabaigti parašyti, dingo motyvacija ir įkvėpimas, bet akademinių atostogų jau irgi neduos. Stabdyti studijų irgi negaliu. Aiškinausi, reikia susimokėti x tūkst. litų baudą už nepristatytą baigiamąjį darbą. Iš kur pinigų gauti?

– Nusiramink, pasiimk kompiuterį, dantų šepetuką ir šunį. Būtinai šunį! Atvažiuok pas mane... dviem savaitėms.

Mano sužadėtinis, kuris taip pat buvo magistro baigiamojo darbo rašymo procese, draugės ilgai viešnagei neprieštaravo. Visi trys verkėm, juokėmės, liūdėjom, džiūgavom... ir parašėm, visi pristatėm darbus laiku ir apsigynėm.

Kodėl būtent šis prisiminimas? Nes tai buvo vienas pirmųjų suvokimų, jog gali padaryti daug daugiau, nei iki tol įsivaizdavai ir koks yra svarbus artimųjų palaikymas.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Esu atsakinga už šiuos procesus:

  • Informatikos, Informacinių technologijų ir Kompiuterinio modeliavimo studijų programų administravimą, baigiamųjų ir rašto darbų koordinavimą, pasirenkamųjų dalykų administravimą;
  • ITAPC paslaugų (MIF superkompiuterio) administravimą.


Studijų administratorę Aistė Grikietę galite rasti Didlaukio g. 47, 205 kab.
Tel. (8 5) 219 5047
El. paštas

MIF dėstytoja dalyvavo Socialinės apsaugos ekspertų susitikime

2019 11 07 Socialines apsaugos ekspertai380x250Spalio viduryje fakulteto dėstytoja dr. Aldona Skučaitė, atstovaudama Tarptautinei aktuarų asociacijai, dalyvavo Socialinės apsaugos forume. Jis vyko Ženevoje esančioje Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) būstinėje. Tai kasmetinis  renginys skirtas iššūkiams, su kuriais susiduria išsivysčiusių šalių socialinės apsaugos sistemos, aptarti.  

Šiemet jame dalyvavo 15 ekspertų, atstovaujančių Tarptautinę ir Europos aktuarų asociacijas (IAA ir AAE), Tarptautinę darbo organizaciją (ILO), Tarptautinę socialinės apsaugos asociaciją (ISSA), Pasaulio sveikatos organizaciją (WHO) bei Pasaulio Prekybos organizaciją (WTO).

Socialinė apsauga apima daugelį mūsų gyvenimo sričių: motinystės/tėvystės išmokos, finansinė parama dėl sužalojimų darbe ar profesinių ligų, pensijos bei kitos socialinės išmokos. Dauguma socialinės apsaugos sistemų yra kompleksinės, apima kelias amžiaus grupes ar net kartas, rizikų valdymas pakankamai sudėtingas, todėl dažnai socialinės apsaugos paslaugos finansuojamos per viešąją finansų sistemą.

Aktuarai – verslo profesionalai, gebantys įvertinti finansinių rizikų kainą, tad socialinė sritis – viena iš jų veiklos sričių. Kaip ir versle, socialinėje apsaugoje svarbu:

  • ar sistema veiks stabiliai;
  • ar sistema užtikrins bent minimalią adekvačią paramą;
  • kiek tai kainuos, kas ir kada už tai mokės.

Kaip pasakoja dėstytoja A. Skučaitė, „aktuaro, finansinių rizikų valdymo specialisto, pagalba itin svarbi. Aktuarai gali padėti sudarant socialinių reiškinių „žemėlapį“ – aktuarinį modelį, finansiškai įvertinant prisiimamus įsipareigojimus, kurie gali būti itin ilgo laikotarpio (pavyzdžiui, vienos kartos pensijų „kontraktas“ gali trukti net iki 100 metų), įvertinant, ar sistema bus adekvati ir stabili tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Sprendžiant šiuos uždavinius aktuarui svarbu įvertinti daugelį parametrų ir – kas dar svarbiau – ryšius tarp jų. Todėl forume išsamiai aptarėme pokyčius skirtingų šalių gyventojų mirtingume bei mirtingumo skirtumus tarp tos pačios šalies, tačiau skirtingų socialinių grupių gyventojų; mažėjančio gimstamumo poveikį socialinėms sistemoms; paramą dėl traumų ar ligų darbe ir kokius iššūkius socialinei sistemai kelia naujos darbo organizavimo formos, pavyzdžiui, uberizacija. Šiuolaikinis aktuaras turi ne tik gebėti naudoti modelius bei technikas, bet ir suprasti ekonominę – socialinę veiklos aplinką, susigaudyti dideliame duomenų kiekyje. Jam būtinos ne tik matematikos, bet ir kitų sričių – ekonomikos, demografijos, duomenų mokslo žinios.“

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 11 05 J Markeviciute klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė – doc. dr. Jurgita Markevičiūtė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Inovatyvus, nesenstantis, veržlus!

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

MIF baigiau Ekonometrijos bakalauro studijų programą. Magistrantūra taip pat MIF – Statistikos programa (šaka Ekonometrija). Jungtinė doktorantūra Vilniaus universitete – MIF (matematikos kryptis) bei Lilio universitete (Prancūzijoje) taikomosios matematikos kryptis.

Studijų atsiminimas – praktika Švietimo ir mokslo ministerijoje. Teko galimybė pamatyti iš arti, kaip vyksta diskusijos tarp Ministerijos ir Universitetų dėl aukštojo mokslo pertvarkos.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Esu atsakinga už personalo ERASMUS+ vizitus, mokslo viešinimą bei su fakulteto strateginiu veiklos planu susijusius klausimus.


Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanę doc. dr. Jurgitą Markevičiūtę galite rasti Naugarduko g. 24, 218 kab.

Tel. (8 5) 219 3057

El. paštas:

Kaip neperdegti ir padidinti produktyvumą savo veikloje?

2019 11 04 Produktyvumas darbe V Aseris380x250Vadovaujant tarptautinei komandai, su darbuotojų efektyvumo, įsitraukimo ir motyvacijos klausimais tenka susidurti kasdien. Dėl per didelio krūvio ir gyvenimo tempo dažnas darbuotojas ima ir „perdega“. Anot Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesoriaus Vytauto Ašerio, didele dalimi perdegimą lemia netinkamai pasirinkti efektyvumo didinimo metodai ir organizacijos aplinka.


„Darbo aplinka ir patirtis su studentais universitete paskatino domėtis, kaip persitempimo bei motyvacijos praradimo problemas sprendžia mokslas ir kaip jo rezultatus pritaiko verslas. Nuo dėmesingo įsisąmoninimo („Mindfulness“) praktikavimo iki streso ir koncentracijos lygį matuojančių išmaniųjų prietaisų naudojimo ar net smegenų stimuliavimo psichoaktyviomis substancijomis, – visa tai bandymai atrasti ar sukurti geresnę savęs versiją. Tačiau jau kuris laikas vis garsiau kalbama apie „Flow State of Mind“ techniką, padedančią įeiti į sąmoningą „srauto“ būseną ir leidžiančią komfortiškai bei sveikai pasiekti labai aukštus asmeninio efektyvumo rodiklius”,- sako V. Ašeris.

Nuo meditacijos iki kenksmingų įpročių


Pašnekovas pastebi, kad žmonių smegenys šiandien iš esmės yra tokios pat, kaip ir prieš dešimt tūkstančių metų, bet nepaisant to, kasdienės užduotys tampa vis sudėtingesnėmis.

„Meditacija, joga, miego fazes stebintys prietaisai, specialios kavos ir arbatos, didelės vitamino C dozės, melatonino preparatai ar iš kanapių išgaunamos medžiagos – tai tik ledkalnio viršūnė metodų, kuriuos išbando maksimalios koncentracijos ir efektyvumo siekiantys specialistai. Kai rezultatų reikia greitai, kartais balansuojama ir ant ribos. Silicio slėnyje startuolių ir technologijų kompanijų darbuotojai, siekdami suaktyvinti savo smegenų veiklą, kartais griebiasi ir drastiškų metodų: praktikuoja psichoaktyvių medžiagų (pvz., LSD) mikrodozavimą, vartoja marihuaną, naudoja kartais net ir mediciniškai nepatvirtintus preparatus”, -atskleidžia pašnekovas.

Akivaizdu – vaikantis efektyvumo kartais peržengiama sveiko proto riba, vis dažniau fiksuojami ir persidirbimo sukelti sveikatos negalavimai.

„Štai Pasaulio sveikatos organizaciją „perdegimą“ įtraukė į „Tarptautinę ligų klasifikaciją“. Tiesa, kol kas ne kaip medicininę būklę, bet kaip profesinį sindromą, galintį sukelti rimtų pasekmių sveikatai”,- pastebi V. Ašeris.

Didesnis efektyvumas – dėl asmeninės laimės

Dažnas darbuotojas, patiria pervargimą realiai nesuvokdamas, vardan ko tiek stengiamasi. Pašnekovo teigimu, visų pirma kiekvienas žingsnis efektyvumo didinimo link turėtų būti gerai apgalvotas ir prisidėti prie savirealizacijos procesų, o sutaupytas laikas skiriamas poilsiui.

„Mano įsitikinimu, didesnis efektyvumas ir produktyvumas neturėtų tapti tikslu savaime – pirmiausia jis turi vesti prie savirealizacijos ir didėjančio asmeninio laimės pojūčio. Darbas turi teikti malonumą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Dažnai nutinka taip, kad pradėję dirbti efektyviau specialistai užuot sutaupytą laiką skyrę sau ar šeimai, jį praleidžia tiesiog toliau dirbdami, tikėdamiesi būti dar efektyvesni, dar sėkmingesni, o galiausiai tapdami tik dar labiau pavargę”,- patikina V. Ašeris.

Paradoksalu, tačiau daugiau laiko skiriant poilsiui, galima surasti ir patį efektyviausią darbo krūvio paskirstymo variantą.

„Patirtis rodo, kad darbe galima nuveikti daugiau, jei skiri dėmesio asmeninei pilnatvei. O nuo jos priklauso ir tikimybė atrasti geriausią bei efektyviausią savo paties versiją. Paradoksalu, tačiau vien tik koncentruojantis į didžiausią efektyvumą, į šoną nustumiant visus kitus dalykus, dažniausiai jo pasiekti taip ir nepavyksta”,- atskleidžia pašnekovas.

Kaip sukoncentruoti dėmesį?

Anot pašnekovo, vadinamoji komfortiška super-koncentracijos arba sąmoningo „srauto“ būsena yra tokia, kai jautiesi visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, užduotis atlieki tarsi didelių pastangų tau nereikia, pasieki itin aukštą koncentraciją ir priimi teisingus sprendimus, tačiau nejauti jokio nerimo. Pasiekus tokią būseną laikas praskrieja nejaučiant nei alkio, nei nuovargio. Kai kurie žmonės, pasiekę tokį smegenų režimą, sako, kad net junta išėjimo iš savo kūno būseną.

„Super-koncentracijos būsena yra kone geriausia, kas gali nutikti darbe. Galimybės ją pasiekti priklauso nuo daugelio veiksnių (anot Steven Kotler, šios būsenos tyrinėtojo ir populiarintojo, jų yra septyniolika) – kūrybinių, aplinkos, psichologinių ir socialinių. Kitaip tariant, tam, kad žmogus galėtų pasiekti maksimalaus efektyvumo būseną, organizacijoje turi būti tam palankios sąlygos. Vis dėlto pirmuosius žingsnius privalome žengti patys. Juos būtų galima suskirstyti į keturių etapų ciklą – organizavimą, laiko ir energijos planavimą, galvos atlaisvinimą nuo nereikalingų minčių, įsitraukimą ir stebėjimą”,- sako V. Ašeris.

Kyla klausimas, kaip pasiekti tokį aukštą koncentracijos lygį? Visų pirma vertėtų apsibrėžti savo užduotis bei aiškiai numatyti, kas bus laikoma sėkme. Po to, seka laiko planavimo etapas, svarbiausių elementų išskyrimas ir kontrolinės užduotys. Vėliau įjungiami meditacijos ir atsipalaidavimo procesai.

„Trečiajame etape, prieš galutinį susikoncentravimą, patartina atlaisvinti galvą nuo pašalinių minčių – tam gali būti naudinga meditacija ar kitų, gerai jaustis padedančių dalykų, darymas. Galiausiai, metas įsitraukti į veiklą, dalį dėmesio nukreipiant į nuolatinį progreso stebėjimą bei į sąmoningą siekį šią aukštos koncentracijos būseną išlaikyti. Svarbu paminėti, kad tokios būsenos vaikytis nebūtina visuomet ir tuo labiau – ne kiekvienoje veikloje ar profesijoje”,- įsitikinęs V. Ašeris.

bznstart informacija

Klausimų ciklas „Kas dirba fakultete?“

2019 10 31 I Baranauskaite klausimu ciklas380x250Siekdami supažindinti jus su Matematikos ir informatikos fakulteto administracija, pristatome jums klausimų ciklą „Kas dirba fakultete?“.

Kiekvieną savaitę supažindinsime jus su mūsų fakulteto administracijos darbuotojais.

Studijų vadovė, studijų mainų koordinatorė – Inga Baranauskaitė

1. Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Matematikos ir informatikos fakultetą?

Tai kūryba, loginis mąstymas ir aukšti rezultatai.

2. Kur studijavote ir koks įsimintiniausias studijų atsiminimas?

Studijavau Lietuvoje – Kauno technologijos universitete (Ekonomikos bakalauro studijos) ir užsienyje – Prancūzijoje – Sorbonne Paris Cité (Paris Diderot/Paris Nord) universitetuose (Ekonominės politikos magistrantūra, švietimo ir inovacijų ekonomikos specializacija).

Visuomet prisimenu įtemptus penktadienio debate-seminarų ciklus, po kurių su visa kurso draugų kompanija eidavome prie Senos upės ir dar ilgai diskutuodavome smaližiaudami prancūziškus skanėstus.

3. Kokiais klausimais galima kreiptis į jus?

Mielai atsakysiu į visus rūpimus klausimus, susijusius su Studijų skyriaus veikla, studentų tarptautiškumo ugdymu, studijų programos keitimu, studijų programų vertinimu ir bendrauniversitetinių studijų modulių kūrimu.


Studijų vadovę, studijų mainų koordinatorę Ingą Baranauskaitę galite rasti Naugarduko g. 24, 122 kab.

Tel. (8 5) 219 3053

El. paštas:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos
Sutinku