Fakulteto naujienos

Rugsėjo 28 d. Vilniaus universitetas (VU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su programinės įrangos inžinerijos įmone „EPAM sistemos“. Sutartį patvirtino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir „EPAM sistemos“ direktorius Linas Grinevičius.

Sutartimi siekiama užtikrinti glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, stiprinti aukštojo mokslo ir verslo partnerystę. VU ir „EPAM sistemos“ planuoja kartu dalyvauti įvairiose mokslo ir verslo veiklose, stiprinti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, organizuoti studentų praktikas ir didinti universitetinių studijų prieinamumą.

„EPAM sistemos“ ir anksčiau aktyviai bendradarbiavo su VU. Įmonė prisidėjo prie 450-mečio stipendijų, 2022 m. įsteigė 5 papildomas stipendijas, kurios buvo skirtos Matematikos ir informatikos fakulteto studentams. O šiemet skyrė papildomas 6 stipendijas Matematikos ir informatikos fakulteto bei Kauno fakulteto studentams.

2023-09-28

Spalio 6–8 d. laukiami visi kūrėjai ir inovatoriai, siekiantys prisidėti prie to, kad Vilnius taptų švaresniu, išmanesniu, sveikesniu ir geresniu miestu gyventi. Komandos turės galimybę rinktis vieną iš hakatono partnerių iškeltų iššūkių arba spręsti pačių iškeltas problemas.

Renato Venclovo nuotr.

„Hack4Vilnius 2023“ dalyvių laukia platus iššūkių spektras

Prieš metus vykusio hakatono metu komandos rinkosi ne tik iš Vilniaus mieste veikiančių įmonių pasiūlytų iššūkių, bet ir patys identifikavo sostinės problemas ir pateikė jų sprendimus. „Hack4Vilnius“ komandų pasiūlytų sprendimų spektras platus: nuo įrankių automatiniam dalyvių registravimui renginiuose, platformų, skirtų Vilniaus savivaldybės laisvoms patalpoms įveiklinti, patogiau naudojamų dalinimosi nereikalingais daiktais stotelių, kooperacijos platformos, skirtos vaikams vežti į mokyklas, ar kūrybiškai pateiktų specializuotų architektūrinių miesto erdvių pasiūlymų.

Šiemet hakatono partneriai taip pat nestokojo įdomių ir sumanumo reikalaujančių iššūkių. Ieškomas sprendimas, kuris leistų reaguoti ir užkirsti kelią nekokybiškam geriamajam vandeniui patekti į vilniečių namus. Dalyviai skatinami siūlyti idėjas kovai su žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing), pertekliniu verslų vartojimu ar pateikti tvarumą skatinančio edukacinio žaidimo koncepciją. Ieškomas ir dirbtinio intelekto sprendimas, leisiantis identifikuoti kelių eismo taisyklių pažeidimus mieste.

Hakatonas – proga surasti originalius ir efektyvius sprendimus

Pernai „Hack4Vilnius“ savo iššūkį pateikusi įmonė „EMP Recycling“ siekė pinigų atsiskaitymo skaitmenizavimo savo supirktuvėse, sukuriant sistemą, leidžiančią atsiskaitymus vykdyti tiesiai į kliento banko sąskaitą. Iššūkį priėmė komanda „EMP Heroes“, kuri pasiūlė sukurti mobiliąją programėlę, vykdančią mokėjimus klientams.

„EMP Recycling“ generalinio direktoriaus Dariaus Valeikos teigimu, pateikdama iššūkį, įmonė gavo naudingų patarimų ir galimų sprendimo būdų.

„Manome, kad visada yra vertinga dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, atrasti ir išgirsti originalius bei efektyvius problemų sprendimo būdus kiekvienai įmonei. Tikime, kad tokie renginiai padeda dalyvaujantiems talentams ir įmonėms atrasti vienas kitą, sukurti ilgalaikius ir tvarius ryšius“, – sako D. Valeika.

„Hack4Vilnius 2022“ renginyje geriausiai įvertinta komanda sprendė Vilniaus miesto savivaldybės įmonės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) iškeltą iššūkį ir sukūrė specialią programėlę „TrashOut“, padėsiančią plėtoti Lietuvoje diegiamą atliekų tvarkymo sistemą, paremtą piktogramų principu.

VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius džiaugiasi, kad buvimas partneriu hakatone ir iššūkių kėlimas yra puiki investicija į ateitį ir galimybė įtraukti kuo daugiau žmonių, o su jais – požiūrių į vienos ar kitos problemos, aktualijos suvokimą, naujų idėjų paiešką, rasti originalius problemų sprendimo būdus.

„Buvimas partneriu hakatone „Hack4Vilnius“ leidžia išgirsti vartotojų nuomonę ir paskatinti kurti jiems patiems reikalingą produktą. Renkantis tokį problemos sprendimo būdą, galima tikėtis efektyvesnių jos sprendimų“, – sako VAATC direktorius T. Vaitkevičius.

Dalyviai varžysis dėl vertingų prizų

Pagrindinį 1500 eurų prizą įsteigė įmonė „Cognizant Technology Solutions Lithuania“. Jau šeštąjį kartą pagrindinį hakatono prizą steigiančios įmonės atstovas Aivaras Prialgauskas pabrėžia, kad tik kartu galime rasti kūrybiškus, inovatyvius ir tvarius socialinių ir aplinkosaugos problemų sprendimus.

„Pasitelkiant technologijas, problemas galima spręsti greičiau, efektyviau ir platesniu mastu. Partnerystė šioje srityje yra svarbi įmonės strateginės veiklos ir kultūros dalis, o hakatonas tiesiogiai atliepia įmonės vertybes“, – teigia A. Prialgauskas.

Komandos varžysis ir dėl 1000 eurų prizo, kurį įsteigė draudimo bendrovė „If“. Pasak Valdo Maksimavičiaus, „If Baltijos“ informaciniių technologijų duomenų ir analitikos technologijų vadovo, dėmesys technologijoms yra vienas „If“ prioritetų: „Mūsų informacinių technologijų bendruomenė nuolat kuria sprendimus, gerinančius verslo aplinką, o „Hack4Vilnius“ yra puiki galimybė pasinaudojant technologijomis prisidėti prie Vilniaus puoselėjimo. Tikime renginio idėja ir norime padėti novatoriams, kad miestas taptų dar išmanesnis ir saugesnis.“

Dalyviai varžysis ir dėl „Metida“ įsteigto 500 eurų piniginio prizo bei 500 eurų vertės teisinių intelektinės nuosavybės srities konsultacijų paketo, 2500 eurų vertės kupono bet kuriems „Vilnius Coding School“ arba Baltijos kompiuterių akademijos mokymams, 500 eurų piniginio prizo, kurį įsteigė įmonė „DocLogix“, bei mėnesio trukmės preakceleravimo programos „Bridgio“ akceleratoriuje.

Jei žinote, ko reikia, kad Vilnius taptu dar švaresniu, sveikesniu ir sumanesniu miestu, kviečiame „Hack4Vilnius“ dalyviams pasiūlyti iššūkį. Tai galite padaryti čia.

Dalyvių registracija į hakatoną „Hack4Vilnius“ vyksta iki rugsėjo 30 d. 23.59 val. Užpildyti registracijos formą galite čia.

„Hack4Vilnius 2023“ vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrikas“. Renginį organizuoja Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio Tech Parkas, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.

2023-09-28

Rugsėjo 28–29 d. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete vyks Kompiuterininkų dienos, kuriose bus kalbama apie išmaniąją visuomenę, aptariami dirbtinio intelekto iššūkiai, lokalizavimo perspektyvos ir kt. Mokytojai, doktorantai, mokslininkai, dėstytojai ir visi besidomintys informacinėmis technologijomis yra laukiami plenariniame posėdyje, mokymuose, teminėse sekcijose.

„Technologijos sparčiai tobulėja, tad turime suspėti žengti koja kojon, gebėti spręsti kasdienes su informacinėmis technologijomis susijusias problemas ir iššūkius, dalytis patirtimi tarpusavyje. Tai apima ne tik techninę pažangą ir inovacijas, bet ir moralinius bei socialinius klausimus, kuriuos kelia technologijų plėtra“, – sako VU Kauno fakulteto dėstytoja dr. Renata Danielienė.

Pasak jos, šių metų Kompiuterininkų dienų plenarinio posėdžio temos apima išmaniąją visuomenę ir jos įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. „Kitas svarbus mūsų renginio akcentas yra dirbtinio intelekto pritaikomumo iššūkiai. Mes norime suprasti, kaip dirbtinis intelektas keičia mokymą(si), darbą, verslą ir kitas sritis, kasdienį kiekvieno mūsų gyvenimą. Kviečiame dalyvius analizuoti etinius, teisinius ir saugumo aspektus, susijusius su dirbtinio intelekto plėtra, ieškoti būdų, kaip šias technologijas naudoti atsakingai“, – tęsia viena pagrindinių renginio organizatorių dr. R. Danielienė.

Teminėse sesijose bus diskutuojama ne tik apie dirbtinio intelekto iššūkius, bet ir kita svarbia tema – apie informacinių sistemų ir programinės įrangos lokalizavimo perspektyvas, atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas ir skirtingas rinkas. Dalyviai turės galimybę susitikti su mokymo, universitetinių studijų ir verslo atstovais, diskutuoti su ekspertais praktikais, pasidalyti patirtimi bei patarimais, kaip įvairūs iššūkiai įveikiami jų organizacijose. Siekiant didesnio efektyvumo šiais metais numatyti du mokymų srautai: „Duomenų tyryba, vizualizavimas, kibernetinis saugumas ir kompiuterių tinklai“ ir „Informacinės technologijos, saugumas, komunikacija, duomenų analizė, blokų grandinės“. Į mokymus kviečiame mokytojus, doktorantus, studentus, dėstytojus ir visus besidominčius informacinėmis technologijomis.

„Kompiuterininkų dienos šiemet ypatingos tuo, kad kuria erdvę, kurioje gali susiburti visi besidomintys informacinėmis technologijomis, pasidalyti žiniomis ir kartu kurti ateities informacinių technologijų vizijas. Tai ne tik profesinės bendruomenės narių susitikimas, bet ir puiki galimybė įkvėpti jaunąją kartą domėtis šia sparčiai besikeičiančia sritimi“, – sako Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS), šio kas dvejus metus vykstančio renginio iniciatorės, prezidentas dr. Saulius Maskeliūnas. Pasak jo, renginyje svarbiausia – aukšto lygio pranešimai ir diskusijos aktualiomis IT temomis – apie išmaniąją visuomenę, dirbtinį intelektą, lokalizavimą ir kita, jų poveikį visuomenei bei verslui.

„Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Kompiuterininkų dienų metu ypatingą dėmesį skiriame doktorantams – jiems suteikiama unikali galimybė gilinti savo žinias klausantis pranešimų, diskusijų, paskaitų, skaityti savo pranešimus ir gauti patarimų mokslinės konferencijos sekcijoje, dalyvauti jiems skirtuose mokymuose“, – mintimis dalijasi LIKS vadovas. Jis tiki, kad bendravimas, bendradarbiavimas ir žinių mainai yra geriausias būdas skatinti inovacijas ir sparčią informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje, tad renginio metu raginama megzti profesinius ryšius ir bendradarbiauti su kitais informacinių technologijų specialistais ir entuziastais.

Daug dėmesio Kompiuterininkų dienose bus skiriama informatikos mokymui bendrojo lavinimo mokyklose. „Šie mokslo metai į mokyklas atnešė daug permainų – lyginės klasės šiais mokslo metais dar dirba pagal senas programas, o nelyginės pradėjo mokytis pagal atnaujintas programas. Informatikos, skirtingai nei kitų mokyklose dėstomų dalykų, programos yra ne atnaujintos, bet faktiškai naujos“, – sako Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos (LInMA) prezidentas Aidas Žandaris. Pasak jo, informatikos pradmenų, nors ir pavėluotai, jau pradėta mokyti nuo pirmos klasės. Vyresnėse klasėse bendrųjų programų permainos taip pat įnešė daug naujovių. Atsirado naujos temos – duomenų tyryba, dirbtinis intelektas, skaitmeninio turinio kūrimas, duomenų vizualizavimas, kibernetinis saugumas. „Beveik 40 proc. turinio naujose programose užima informatinio mąstymo ir programavimo ugdymas“, – pabrėžia jis.

„Pasikeitė bendrųjų programų struktūra. Anksčiau buvo nurodoma, kuriomis kompiuterio programomis reikia išmokti dirbti, dabar akcentuojama, ką reikalinga išmokti daryti, o konkrečios programos, kuriomis tai bus siekiama atlikti, lieka antrame plane. Mokytojams palikta laisvė pasirinkti, kokiomis priemonėmis tai bus atliekama. Pasikeitus mokymo turiniui, įvedus naujų temų, turimi vadovėliai nebetinka, nemaža dalis juose esamo turinio nebeatitinka programos ar net paseno. Dėl šios priežasties LInMA organizuoja paskaitas ir rengia metodinę medžiagą mokytojams, kad jie galėtų pradėti dirbti, kol dar nėra reikiamų vadovėlių. Paskaitų įrašai bei nuorodos į metodinės medžiagos šaltinius bus publikuojami LInMA svetainėje“, – pasakoja Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos vadovas. Jis mano, kad šis pereinamasis laikotarpis yra iššūkis ir mokytojams, ir mokiniams. Tad Kompiuterininkų dienų mokymai – dar vienas būdas padėti mokytojams nelengvu permainų laikotarpiu.

Kviečiame į visus Kompiuterininkų dienų – 2023 renginius.

Renginio partneriai: Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, asociacija „Infobalt“, Informacinių technologijų institutas.

Renginį remia: „Asseco Lietuva“, Lietuvos mokslo taryba, IT akademija.

Renginio programą rasite čia.

2023-09-26

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo magistro studijų antrakursė Dovilė Umbrasaitė džiaugiasi praleistu semestru Bielefeldo universitete (Bielefeld University), Vokietijoje. Merginai patiko universitetas ir vokiečių dėstymo stilius, tačiau į mainus Vokietijoje norintiems vykti studentams ji pataria: „Nepamirškite tikrinti fizinių pašto dėžučių“ – pasirodo, šioje Vakarų Europos šalyje daug kas vis dar tvarkoma tradiciniu paštu. Apie studijų procesą, skirtumus tarp Vokietijos ir kitų šalių universitetų ir tai, ką galima pamatyti Bielefelde pokalbis su D. Umbrasaite.

Dovile, kas paskatino dalyvauti mainų programoje?

Noras pakeliauti, pakeisti aplinką. Gilinti žinias kitame universitete, palyginti studijų programas.

Kodėl pasirinkote būtent Bielefeldo universitetą?

Norėjau vykti į Vokietiją, nes gerai moku vokiečių kalbą, tačiau Duomenų mokslo studijų programa yra siūloma tik keliuose universitetuose. Pasirinkimas nenuvylė, nes Bielefeldo universitetas pasirodė puikus.

Kuo skiriasi studijos Vokietijoje lyginant su Lietuva? Tiek kalbant apie studijų organizavimą, atsiskaitymus, kitus akademinius dalykus, tiek turint omenyje santykį su dėstytojais, administracija ir pan.?

Pagrindinis skirtumas, jog skiriasi semestrų pradžios laikas. Pavasario semestras prasidėjo tik balandžio mėnesį ir tęsėsi iki pat rugsėjo pabaigos. Šis dalykas yra itin neįprastas lyginant su tvarka Lietuvos ir kituose Europos universitetuose.

Bielefeldo universitete, kaip ir Vilniaus universitete, Duomenų mokslo magistro laipsnio studijų programa vykdoma anglų kalba. Nors studijuojant Vokietijoje pravartu mokėti vokiečių kalbą, tačiau tai nėra svarbus faktorius renkantis šią studijų programą. Visa informacija, kurso medžiaga ir pan. yra pateikiama taip, jog visi tarptautiniai studentai ją galėtų lengvai suprasti. Universiteto dėstytojai, darbuotojai ir kiti studentai puikiai kalba angliškai, dėl to net ir nežinant kalbos nereikėtų jaustis nesaugiai ar neužtikrintai. Universitetas siūlo nemokamas vokiečių kalbos tobulinimo paskaitas pagal pasirinktą lygį. Kalbos kursus galima lankyti mėnesį prieš studijų semestrą ar viso semestro metu ir už tai gauti kreditų.

Studijų programa yra suskirstyta moduliais studentams, kurie yra baigę ekonomikos ar statistikos krypties bakalauro studijas bei Informacinių technologijų studijas. Dėl šios priežasties nebuvo sunku susirasti sau įdomius ar norimus mokytis kursus. Visuose kursuose daug dėmesio yra skiriama šiuolaikinės mokslinės literatūros ir straipsnių analizei, tai padėjo geriau susipažinti su duomenų mokslo sritimi. Praktinių užsiėmimų ir teorinių paskaitų krūvis yra paskirstytas taip, jog paskaitose sužinotą informaciją iškart būtų galima pritaikyti atliekant realias užduotis.

Dauguma dėstytojų patys atlieka mokslinę veiklą, susijusią su duomenų mokslu (dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi ir pan.), dėl to jautėsi, jog dėstytojai gerai išmano savo sritis ir gali plačiau papasakoti dominančiomis temomis. Dėstymo tempas asmeniškai buvo labiau priimtinas nei VU, kurso medžiaga geriau struktūrizuota. Nebuvo atvejų, kai studentai yra užlaikomi papildomai po paskaitų, jog būtų išdėstyta visa numatyta informacija. Komunikacija su dėstytojais ir jų asistentais buvo greita ir aiški. Pateikus atsiskaitymo darbus, visuomet suteikiamas grįžtamasis ryšys.

Į studijų mainus vykau antrą kartą, todėl visą tvarką jau žinojau ir su sunkumais nesusidūriau. Bielefeldo universitete International office dirba patys studentai, kurie padeda susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, organizuoja susipažinimo renginius ir pan., komunikacija visuomet vyko sklandžiai ir greitai tiek gyvai, tiek ir susisiekus el. paštu. Atvykstantiems studentams yra priskiriamas fakulteto koordinatorius, kuris padeda renkantis studijų dalykus bei iškilus nenumatytoms problemoms su studijomis.

Dovilė su studijų draugais. D. Umbrasaitės nuotr.

Ar turėjote išankstinių nusistatymų prieš pradėdama studijas svečioje šalyje? Ar jie pasiteisino?

Vokietijoje yra daug biurokratijos ir popierizmo. Net tvarkantis universiteto dokumentus teko siųsti laiškus realiu paštu. Atvykstantiems studentams patarčiau nenustebti, jog ne visas paslaugas gali užsisakyti ar atlikti skaitmeniniu būdu ir nuolat tikrinti savo fizines pašto dėžutes.

Ar pavyko po Vokietiją ir pakeliauti? Galbūt galėtumėte parekomenduoti, ką pamatyti mieste, kuriame gyvenote jūs?

Po Vokietiją pakeliauti pavyko ganėtinai nemažai. Prieš semestrą kiekvienas Vokietijos studentas (ir atvykstantieji su mainais) turi sumokėti semestro mokestį. Į semestro mokestį įeina ir transporto bilietas, todėl visą semestrą su studento pažymėjimu galima važinėti visu viešuoju transportu – autobusais ir metro, taip pat traukiniais regione, kuriame yra universitetas. Įsigijus „Vokietijos bilietą“ galima pigiau keliauti traukiniais po visą šalį. Nors pats miestas nėra labai turistinis, tačiau didelė jo teritorija yra regioninis parkas, todėl mėgstantiems leisti laiką gamtoje yra siūlomos puikios galimybės leistis į žygius, aplankyti zoologijos sodą, leisti laiką prie ežerų, apsilankyti botanikos sode. Miesto centre esančiame senamiestyje galima tiek apsipirkti, tiek apsilankyti jaukiose kavinėse ar restoranuose, aplankyti vietinius muziejus ir galerijas. Mieste vyksta daugybė renginių, tokių kaip „Kultūros naktis“ Vilniuje, o žymiausioje miesto vietoje Sparrenburg ir kasmetinė viduramžių mugė.

Kaip dažniausiai leisdavote laisvalaikį? Ar universitete buvo studentų poilsio erdvė? Ar miestas, kuriame gyvenote patogus ir svetingas studentams?

Dažniausiai laisvalaikį leisdavau su kitais studentais į Bielefeldą atvykusiais su mainų programomis bei keliaujant.

Didelį įspūdį paliko pačio universiteto erdvės. Universiteto miestelyje gali visuomet jaustis saugus, susitikti su draugais, lengvai surasti vietą mokytis, o išalkus ir apsilankyti vienoje iš daugelio universitete esančių kavinių ar valgyklų. Šių dalykų ganėtinai trūko mokantis VU, nes Matematikos ir informatikos fakultetai nepriklauso bendram universiteto miesteliui.

Miestas yra ganėtinai nedidelis, todėl susisiekimas yra labai patogus viešuoju transportu, nereikia ilgai stovėti kamščiuose. Gyventi Bielefelde yra labai saugu, miestas svetingas visiems studentams.

D. Umbrasaitės nuotr.

Ar Vokietijoje gyventi buvo brangu? Ar studentams taikomos tokios pat nuolaidos kaip Lietuvoje?

Suteikiama „Erasmus“ stipendija yra didelė pagalba norint važiuoti studijuoti į užsienį, tačiau norint daugiau keliauti, patartina turėti santaupų. Visiems atvykstantiems studentams yra pasiūlomas kambarys bendrabutyje. Tokiu būdu nuomos išlaidos nėra per didelės, taip pat lengviau susipažinti su kitais studentais. Maisto kainos ganėtinai panašios kaip Lietuvoje, tačiau universitete galima gauti pusryčius, pietus ir vakarienę ganėtinai žemomis kainomis, todėl badauti tikrai nereikia.

Ką patartumėte norintiems išvykti su mainų programomis?

Nedvejojant užpildyti dalyvavimo paraišką! Suteikiama mainų galimybė yra puiki gyvenimo patirtis, norint pažinti naujas kultūras ir žmones, įgyti daugiau ne tik profesinės ar studijų patirties, bet ir gyvenimiškos.

Registracija į dvišalius mainus vis dar tęsiasi!

Ar norėtum pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? Dar gali suspėti į studijų mainų traukinį! Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-26

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas kartu su Matematikos ir informatikos fakultetu, bendradarbiaudami su kolegomis iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Latvijos, Estijos, Norvegijos bei Lichtenšteino universitetų, atlieka tarpdisciplininį tyrimą „Kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimas“. Šis tyrimas yra tarptautinio projekto „ADVANCES“ dalis.

Organizatoriai kviečia tyrime dalyvauti 25–45 metų Lietuvos piliečius. Tyrimas apima dvi grupes – kibernetinio saugumo specialistus ir asmenis kontrolei, kurie nėra susiję su šia sritimi. Lygiavertei kontrolinei grupei šiuo metu ypač trūksta vyriškos lyties tiriamųjų. Dalyviai kviečiami užpildyti klausimyną, išspręsti tyrimui aktualių užduočių rinkinį ir duoti apie 2 ml kraujo, iš kurio bus išgryninta DNR tolesniems genetiniams tyrimams.

Tyrimo dalyviai gaus dovaną – klausimyno suvestines pagal įvairius psichologinius inventorius, taip pat papildomą, su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija susijusį, genetinio žymens MTHFR tyrimą.

Susidomėjusius kviečiame susisiekti telefonu +370 613 85646, +370 618 07424 arba el. paštu 

Daugiau informacijos apie tyrimą rasite čia.

2023-09-25

Lietuvos švietimo sistemoje pastaraisiais metais kyla daug iššūkių – nuo mokytojų trūkumo iki itin prastų matematikos egzaminų rezultatų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytojai nuolat ieško būdų, kaip universitetas galėtų prisidėti prie situacijos gerinimo. Vienas iš jų – projektas „Pamoka su universiteto dėstytoju“. Fakultetas siūlo vienai pamokai pakeisti matematikos ar informatikos mokytoją – vietoj jo pamoką turėtų vesti VU MIF mokslininkas ar net robotas.

VU MIF dėstytojai. Justino Auškelio nuotr.

Projekto idėja kilo VU MIF dekanui Pauliui Drungilui: „Visuomenėje nuolat kalbama apie švietimo sistemos iššūkius. Mes, kaip mokslo bendruomenė, juos analizuojame ir ieškome būdų, kaip prisidėti prie situacijos gerinimo. Norime, kad mokytojai suprastų ir pajaustų, kad yra lygiaverčiai partneriai, ir jų indėlis tiek į Lietuvos mokslo pasaulį, tiek į pačios šalies ekonominį augimą yra labai svarbus. Norime užmegzti ryšį, dalintis žiniomis, o kartu ir susipažinti su tuo, kuo gyvena mokyklos, kuo galime prisidėti prie jų gerovės.“

Dėstytojų vizitai į mokyklas prasidėjo praėjusių metų žiemą. Mažiau nei per pusmetį VU MIF dėstytojai aplankė Lentvario, Klaipėdos, Palangos, Kauno, Ukmergės, Širvintų, Šiaulių Utenos, Pagėgių, Kauno bei Vilniaus mokyklas. Projektas mokykloms yra nemokamas, o paskaitas skaito dėstytojai, kurie taip pat yra savanoriai.

Lekt. Linas Aidokas su robotais-humonoidais Liepa ir Ąžuou. Justino Auškelio nuotr.

Pamokos, kurias gali pravesti VU MIF mokslininkai, nuo standartinių temų apie geometriją, matematikos taikymus iki žinių apie kriptovaliutas, kompiuterių architektūrą ar DNR struktūras. Taip pat mokiniai kviečiamos dalyvauti virtualioje ekskursijoje prie superkompiuterio.

„Siekiame atverti mokslo pažinimo kelią tarp mokyklų ir universiteto, sugriauti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus, pvz., kad matematikai gali dirbti tik mokytojais, kai iš tiesų ši kryptis atveria galimybes į duomenų analitiką ir kitas itin inovatyvias sritis. Dar vienas gajus mitas, kad IT – tik vyrams. Atvykę dėstytojai ne tik veda pamokas, bet ir bendrauja su mokyklų bendruomenėmis, mokiniais. Dalinasi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais taikymais, – sako projekto koordinatorė VU MIF rinkodaros ir komunikacijos vadovė Miglė Pašnikovičė. Pasak jos, viena iš projekto „Pamoka su universiteto dėstytoju“ idėjų – skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą, įkvėpti motyvacijos ir mokytojus, ir moksleivius.

Projekto „Pamoka su universiteto dėstytoju“ koordinatorė Miglė Pašnikovičė. Justino Auškelio nuotr.

Jai antrina ir VU MIF Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė Jurgita Markevičiūtė, kuri ir pati dalyvauja projekte: „Šis projektas yra puiki idėja priartinanti universitetą prie mokyklų, leidžianti dėstytojams pajusti, kaip mąsto mokiniai ir išbandyti save kitame amplua. Dėstymas studentams skiriasi nuo bendravimo su mokiniais bei mokytojais. O galimybė mokinius supažindinti su naujovėmis, susieti dalykus, kuriuos jie mokosi mokykloje, su dalykais universitete ar darbo rinkoje skatina tobulėti ne tik mokinius, bet ir mus pačius.”

Kokių klausimų sulaukia dėstytojai? Linas Aidokas, kuris atvyksta vesti pamokų kartu su robotu Ąžuolu, dažniausiai girdi klausimą – ar ateityje neliks darbų žmonėms, nes viską perims robotai? Andrius Grigutis, kuris veda pamoką „Apie aritmetines ir geometrines progresijas“, klausimų dažniausiai sulaukiau praktinių: „Moksleiviai klausia, kaip spręsti vieną ar kitą uždavinį. Tai natūralu, nes daugeliui vyresniųjų klasių moksleivių rūpi gerai išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą. Moksleiviai stengiasi išnaudoti progą konkrečių uždavinių sprendimams rasti.“

VU MIF dėstytojas Andrius Grigutis. Justino Auškelio nuotr.

Dėstytoja Rasa Giniūnaitė kviečia rinktis pamoką apie matematinę biologiją, kurios metu kalba, kokios plačios taikymo galimybės bei koks svarbus ir naudingas yra tarpdisciplininis darbas: „Projektas suteikia galimybę dalintis žiniomis su moksleiviais bei padeda juos įkvėpti toliau rinktis matematiko kelią."

„Pamoka su universiteto dėstytoju“ - tai tik vienas projektų, ką daro VU MIF mokslininkai, siekdami padėti mokytojų bendruomenei. Prof. Rimas Norvaiša nuolat kelia diskusijas dėl matematikos programos atnaujinimo, prof. Valentina Dagienė, kuri savo indėliu mokykloms pažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, prisidėjo prie informatinio mąstymo mokymosi programos kūrimo. VU MIF fakultetas kasmet organizuoja nemokamus seminarus Vilniuje ir Palangoje.

Daugiau informacijos apie projektą „Pamoka su universiteto dėstytoju ir registracijos formą rasite čia. Projektas yra nekomercinis, dėstytojai dirba savanoriškai.

2023-09-21

Rugsėjo 10-16 d. į „Tarptautinę tikimybių teorijos ir skaičių teorijos konferenciją“ Palangoje rinkosi garsūs pasaulio matematikai iš viso pasaulio. Austrijos, Vengrijos, Vokietijos, Estijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos mokslininkai visą savaitę dalinosi žiniomis, naujausių tyrimų rezultatais.

Konferencijos dalyviai

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) matematikai turi ilgametę tradiciją – garsiausius šios srities tyrėjus sukviesti į konferencijas Palangoje, minint įžymių Lietuvos matematikų jubiliejus. „Konferencijos skirtos matematikos šakoms: skaičių teorijai ir tikimybių teorijai. Šiais metais buvo keletas pranešimų ir iš kitų sričių. Turinys šiek tiek skyrėsi dėl to, kad buvo akcentuojama jubiliatų darbų įtaka Lietuvos ir ne tik Lietuvos matematikai. Juk sprendžiant matematinius uždavinius reikalingi nauji metodai, kartais ir nauji požiūriai, atsiranda naujos pritaikymų sritys,“ – apie renginio turinį ir pasakoja vienas iš organizatorių, buvęs VU MIF prof. Gediminas Stepanauskas.

Prof. Gedimino Stepanausko pranešimas

Pagrindinė susibūrimų idėja – mokslininkų jubiliejai. 2023-ųjų metu konferencija skirta prof. Donato Surgailio 80-mečiui, prof. Antano Laurinčiko ir prof. Eugenijaus Manstavičiaus 75-mečiams, prof. Kęstučio Kubiliaus ir prof. Alfredo Račkausko 70-mečiams. Taip pat buvo skirtas ypatingas dėmesys ir praėjusiam a. a. prof. Jono Kubiliaus 100-ąjam jubiliejui, kurio nebuvo galima paminėti konferencijoje anksčiau dėl pandemijos. Prof. J. Kubilius – mokslo pasaulio ikona, vienas žymiausių šalies matematikų, net trečdalį šimtmečio ėjęs Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas.

Jubiliatai Donatas Surgailis, Antanas Laurinčikas, Kęstutis Kubilius, Alfredas Račkauskas, Eugenijus Manstavičius

„Nors šios iškilios asmenybės jubiliejaus minėjimui visoje šalyje daug dėmesio buvo skirta 2019 m., mums buvo svarbu su partneriais iš viso pasaulio skirti dėmesio tam gyvo susitikimo metu. Pasaulyje jis pirmasis plačiai pradėjo taikyti tikimybinius metodus skaičių teorijoje, sukūrė pagrindus (taip atsirado) tikimybinei skaičių teorijai. O šiandien (to įtakoje) matematikai taiko tikimybinius metodus panašiu būdu ir kitose matematikos srityse ir net gauti rezultatai turi perspektyvų būti pritaikyti kituose moksluose (teorinėje fizikoje, genetikoje ir kitur),“ – apie prof. J. Jubiliaus indėlį į Lietuvos ir pasaulio mokslą sako prof. G. Stepanauskas.

Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. Imre Kátai ir prof. Phong Bui Minh

„Matematikoje kaip ir kitose srityse svarbūs ryšiai. Prof. J. Kubilius, užimdamas ir svarbias administracines (rektoriaus) pareigas užmezgė ryšius su kitų šalių matematinėmis mokyklomis. Šie ryšiai plėtėsi, stiprėjo, plėtėsi ir geografija. Atsirado nauji poreikiai, naujos temos, nauji pritaikymai ir nauji jauni matematikai (išugdyti senesnės kartos). Matematikoje, kaip ir visuose kituose moksluose, svarbu ir tradicijos. Konferencijos anksčiau vyko gana periodiškai, o šiuo metu net ir sudažnėjo. Į Palangą susirinkę savo sričių ekspertai diskusijų metu plečia pritaikymų sritis, atranda naujas“, – patirtimi dalijasi prof. G. Stepanauskas.

„Tarptautinę tikimybių teorijos ir skaičių teorijos konferencijos“ internetinį puslapį aplankyti galite čia.

 2023-09-18

Lietuviai studentai mainams yra linkę rinktis Ispaniją, Italiją, Portugaliją. Šių šalių piliečiai dažnai atvažiuoja ir į Lietuvą. Pietų Europos šalys tikrai turi savo privalumų, tačiau renkantis studijų mainų kryptį verta pagalvoti ir apie Vakarų ar Šiaurės Europą. Pirmiausia, dėl puikios studijų kokybės, aukšto lygio universitetų ir dėstytojų.

Unsplash.com nuotrauka

Norvegija: kokybiškas dėstymas ir šviesios dienos

„Vis dar sunku atsistebėti, kaip kokybiškai buvo dėstomas Software Security kursas“, – iš studijų mainų Norwegian University of Science and Technology grįžęs stebisi Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Programų sistemų magistrantas Kazimieras.

Studentas pasakoja, kad studentams buvo paruoštos WEB aplikacijos su saugumo spragomis, kurias studentai turėjo identifikuoti, o kitame laboratoriniame darbe ištaisyti. Kiekviena grupė turėdavo atskirai hostinamą aplikaciją atskirame domene. Saugumo spragos buvo iš 2018 metų OWASP Top 10 dažniausių saugumo spragų WEB aplikacijose ir daug kitų.

Pasak Kazimiero, kiti studijų dalykai irgi panašiai kokybiškai paruošti (ne veltui dėstytojai turi po 3-5 Technical Assistants).

„Kalbant apie šalį, labai geras jausmas būti šalia poliarinio rato – artėjant vasarai jau buvo visą parą šviesu. Orai gana šiaurietiški, bet užtat studijos labai kokybiškos“, – pasakoja studentas.

Estija: betarpiškas ryšys su dėstytojais ir skirtingų kultūrų bendrystė

Agnė, kuri MIF studijuoja Finansų ir draudimo matematiką, mainų buvo išvykusi į University of Tartu. Ją labai nustebino, kad pažangus trečiakursis gali vesti pratybas pirmakursiams, o dėstytojai labai artimai bendrauja su kiekvienu studentu.

Tartu – studentų miestas, kuriame mokosi itin daug kitataučių studentų, dažnai vyksta studentiški renginiai. „Besimokant buvo labai smagu pajausti iš skirtingų kultūrų atvykusių studentų vienovę. Todėl geriausi prisiminimai apie Erasmus patirtį iškyla pagalvojus apie žmones, kuriuos teko sutikti“, – patirtimis dalijasi Agnė.

Unsplash.com nuotrauka

Danija: pasitikėti įkvepiantys vietiniai ir paprastesni atsiskaitymai

Aalborg University – universitetą Danijoje studijų mainams pasirinkęs Programų sistemų studentas Tomas džiaugiasi, kad turėjo labai gerą patirtį: nors praktikos ir teorijos santykis minėtame universitete panašus kaip MIF, bet pats pateikimas vaikinui buvo daug priimtinesnis. „Turinys pateikiamas aiškiau, dėstytojai koncentruojasi į bendrą vaizdą, o ne į detales. Net trys iš keturių egzaminų yra pass/faill principu, todėl sesija man pasirodė daug paprastesne nei Vilniaus universitete“, – pasakoja Tomas.

Studentui patiko danų tiesmukumas ir pasitikėjimas savimi: „Jie visai nebijo išsakyti nuomones tiksliai ir kartais net įžeidžiančiai, aš tai vertinu teigiamai.“ Studentams rekomenduoja rinktis gyvenimą bendrabutyje: „Ypač patiko bendrabutis, kuriame susiradau gerų draugų. Jame vyrauja puiki atmosfera, visuomet galima ir socializuotis, ir mokytis, viskas priklauso nuo poreikių.“

Nyderlandai: gera infrastruktūra, viskas labai aišku

Programų sistemų studentė Viktorija mainų studijoms pasirinko Vrije Universiteit Amsterdame, labiausiai ji buvo sužavėta puikiai išplėtota infrastruktūra: „Visur galima nuvykti viešuoju transportu arba dviračiais. Dviračiams visur padaryti takai ir yra daug stovėjimo aikštelių.“

Viktorija džiaugiasi, kad informacija buvo aiški ir atsakymo nereikėdavo ilgai laukti: „Universiteto administracija iki man atvažiuojant siuntė naujienlaiškį su visa reikiama informacija atvykstantiems studentams, todėl buvo aišku, kada ką daryti. Dažniausiai paklausus kokio klausimo paštu sulaukdavau atsakymo per 1 darbo dieną, bet buvo pora kartų, kai man neatrašė ir teko priminti, kad atrašytų. Atsakymai būdavo tikslūs, malonūs ir išsamūs.

Austrija: universitetas suteikė progą pramokti vokiečių kalbą

Bioinformatikos studentė Ieva, kuri buvo išvykusi į Johannes Kepler University Linz pasakoja, kad dėstymas buvo aiškus, komunikacija tarp studentų irgi vyko be problemų.

„Studijos vyko anglų kalba, bet gyvendama Austrijoje patyriau vokiečių kalbos įgūdžių pagerėjimą. Besimokydama mokykloje turėjau šios kalbos pagrindus, kurie dabar labai pravertė, o pats universitetas atvykusiems organizavo intensyvius vokiečių kalbos kursus – kiekvieną dieną po tris valandas turėjome pasirinkto lygio (pasirinkau A2) paskaitas, kurias užbaigė egzaminas. Šie kursai man labai patiko, nes pasisekė pakliūti pas dėstytoją, kuri mokė kalbos per bendravimą – buvome priversti kiekvieną dieną po tris valandas bendrauti vokiškai. Tai leido pajusti kalbą, prisiminti turėtus įgūdžius ir pasiruošti patirtims Austrijoje.“

Registracija į mainų programas prasideda!

Ar norėtum ir tu pasimokyti kitų šalių universitetuose, susirasti draugų svetur ir patirti smagų gyvenimišką nuotykį? REGISTRACIJA į Erasmus bei ARQUS/Coimbra Group mainus bus aktyvi iki rugsėjo 21 d. vidurnakčio. Registracija į dvišalius mainus veiks iki spalio 1 d. vidurnakčio.

Informaciniai seminarai apie mainus:

• rugsėjo 12d. 14.00val. (lietuvių kalba) įrašas
• rugsėjo 13d. 14.00val. (anglų kalba) įrašas

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia. Naujienos apie mainus skelbiamos:

• https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
• https://www.facebook.com/VUTarptautiniaiRysiai

2023-09-18