Sidebar

Papildomas priėmimo į magistro studijas etapas: laisvos vietos

informatika 380x250

Norintys rinktis magistrantūros studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete, turi puikia progą – prašymus stoti per VU Informacinę sistemą galima pateikti iki rugpjūčio 25 d. 24 val.

Nesiregistravę I-ojo ir II-ojo etapo metu, negavę pakvietimų į norimas studijų programas, ar norintys pretenduoti į kitas studijų programas, prašymus teikti ar atnaujinti gali VU Informacinėje sistemoje. Jeigu stojamąją įmoką mokėjote ankstesnių priėmimo etapų metu, dar kartą jos mokėti nereikia.

Laisvos vietos liko šiose programose:

  • Finansų ir draudimo matematika (lietuvių/anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Informatika (lietuvių/anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Matematika (lietuvių/anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Modeliavimas ir duomenų analizė (anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Modeliavimas ir duomenų analizė (anglų k., ištęstinės) - VF ir VNF;
  • Programų sistemos (anglų k., nuolatinės) - VF ir VNF;
  • Programų sistemos (anglų k., ištęstinės) - VF ir VNF.

Stojantieji į studijų programas, kuriose yra numatytas stojamasis egzaminas arba motyvacijos vertinimas, likus ne mažiau nei 4 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo, VU ISAS turi pateikti prašymą studijuoti ir užsiregistruoti į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą.

Papildomo priėmimo metu vykdomų stojamųjų egzaminų vertinimo datos Matematikos ir informatikos fakultete

Studijų programa Vieta Data ir laikas
Finansų ir draudimo matematika (lietuvių/anglų k.) Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. 2021–08–25; 11:00 val.
Informatika (lietuvių/anglų k.) Nuotoliniu būdu. 2021–08–25; 15:00 val.

Kompiuterinis modeliavimas (lietuvių/anglų k.)

Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Ne vėliau nei 24 val. iki motyvacinio pokalbio
kandidatas privalo atsiųsti motyvacinę esė el. p.
 2021–08–24; 13:00 val.
 Modeliavimas ir duomenų analizė (anglų k.) Nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.  2021–08–25; 10:00 val.
 Programų sistemos (lietuvių/anglų k.) Nuotoliniu būdu.  2021–08–25; 15:00 val.

 

 Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete!

Įteiktos prof. Jono Kubiliaus vardinės stipendijos

2021 07 01 Biblioteka380x250Birželio 22 d. ir birželio 29 d. buvo įteiktos prof. Jono Kubiliaus vardo stipendijos aktyviausiems ir gabiausiems studentams.

Aktyviausio studento stipendija įteikta Povilui Zarembai (2020 m.) ir Ritai Žilinskaitei (2021 m.)

Geriausiai besimokančio studento stipendija įteikta Lukui Baltramaičiui (2020 m.) ir Daniel Daukševič (2021 m.)

Sveikiname studentus!

Ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus vardinę stipendiją  2014 m. įsteigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas ir Asociacija „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų draugija Alumni“. Stipendijos tikslas – paskatinti gabius ir aktyvius VU MIF studentus.

Jonas Kubilius – matematikos profesorius, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, kuriam šių metų liepos 27 d. būtų sukakę 100 m. Kviečiame susipažinti su šio iškilaus žmogaus gyvenimo akimirkomis ir nuveiktais darbais.

MIF absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai

Birželio 29 d. VU Didžiajame kieme VU Matematikos ir informatikos fakulteto absolventams įteikti 261 bakalauro ir 23 magistro diplomai.

2021 06 30 Diplomu teikimas380x250Bakalauro diplomai įteikti Finansų ir draudimo matematikos, Programų sistemų, Ekonometrijos, Statistikos, Matematikos ir matematikos taikymų, Bioinformatikos, Informacinių sistemų inžinerijos, Informacinių technologijų ir Informatikos absolventams. Magistrantūros diplomai – Finansų ir draudimo matematikos, Programų sistemų, Matematikos, Modeliavimo ir duomenų analizės ir Informatikos absolventams.

Absolventus sveikino VU Studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir Bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, doc. dr. Martynas Manstavičius, doc. dr. Kristina Lapin, prof. dr. Vigirdas Mackevičius, doc. dr. Viktor Skorniakov, lekt. Irmantas Radavičius ir absolventai: Domantas Petuška, Aurelija Vasiliauskaitė, Barbora Vasiliauskaitė. Muzikinį sveikinimą absolventams dovanojo VU Kamerinis orkestras.

Studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas linkėjo nesustoti mokytis ir prisidėti prie to, kad kuo daugiau žmonių išgyventų asmenybės virsmą. „Mokymasis universitete jus pakeitė. Nesate tokie patys, kaip pradėję studijuoti. Įrodyta, kad studijos universitete lemia pozityvią asmenybės transformaciją, ne tik profesinę bet ir žmogišką. Ji pasireiškia tuo, kad jūsų mąstymas apie save ir pasaulį, apie dabartį ir ateitį yra stipriai pasikeitęs nuo studijų pradžios. Studijuojant įvykstanti asmens transformacija yra unikaliai formuojanti žmonijos požiūrį į jos pačios ateitį. Toks yra universiteto poreikis ir misija“.

MIF Strategijos ir Bendrųjų reikalų prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė sveikindama absolventus linkėjo priimti visus iššūkius ir nepamiršti savo kurso draugų, dėstytojų ir universiteto.

„Viena iš pagrindinių fakulteto misijų – ugdyti kūrybingas ir kritiškai mąstančias asmenybes. Esame vienas iš didžiausių VU fakultetų, didžiuojamės ir džiaugiamės mūsų studentais. Šiandien yra jūsų laikas švęsti“.

Absolventus sveikino doc. dr. Kristina Lapin. „Jūs išmokote kurti programų sistemas. Dabar jūsų laukia sudėtingesni uždavinys – projektuoti savo gyvenimą. Noriu palinkėti nestovėti vietoje, optimistiškai žiūrėti į gyvenimą ir įžvelgti bei pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis“.

Diplomų ceremonijos vaizdo įrašą Finansų ir draudimo matematikos ir Programų sistemų absolventams galite pamatyti čia

Diplomų ceremonijos vaizdo įrašą Matematikos, Modeliavimo ir duomenų analizės, Ekonometrijos, Statistikos, Matematikos ir matematikos taikymų, Bioinformatikos, Informacinių sistemų inžinerijos, Informacinių technologijų ir Informatikos absolventams galite pamatyti čia.

Sveikiname absolventus!

2021-06-30

JAV statistikos doktorantūrą studijuojantis lietuvis: verčiu duomenis „prisipažinti“

„Tam tikra dalis Lietuvos yra ir čia“, – sako Mantautas Rimkus, ketvirtus metus studijuojantis JAV Kolorado Valstijos Universitete. Po ekonometrijos studijų Vilniaus Universitete pasirinkęs gyvenimą svetur, vaikinas įstojo į MS/PhD statistikos programą, nusprendęs, jog nori išmokti prakalbinti duomenis.

2021 06 29 m rimkus380x250Statistika – ne vien skaičiai

Turbūt nesuklystume sakydami, kad daugumai išgirdus žodį statistika, pirmiausia prieš akis iškyla kompiuterio ekranas su nesibaigiančių skaičių eilutėmis. Mantautas neslepia – jei iš šono šis mokslas gali atrodyti nuobodus, realybėje taip tikrai nėra.

„Nors pati statistika yra matematikos porūšis, šis mokslas yra tarytum kempinė, savyje sugerianti daugybės skirtingų sričių žinias ir patirtis. Analizuojami duomenys dažniausiai turi savo „istoriją“ ir motyvaciją, todėl statistikai dažniausiai turi dirbti su kitų sričių mokslininkais/specialistais“ – pasakojimą apie savo mokslinį kelią pradeda studentas.

Iš tiesų, į statistiką galima pažvelgti ir kaip į fundamentalų mokslą. „Ši mokslo sritis padeda užduoti gerus klausimus, kurių atsakymai slypi duomenyse. Iš esmės, visas mūsų supratimas apie pasaulį yra sudarytas iš duomenų, – atvirauja pašnekovas. Gebėti rasti teisingus būdus tuos duomenis apdoroti, priversti pateikti atsakymus – tai ir yra įdomiausia šio mokslo dalis.“

Iškeliavo gyventi svetur

Pabaigęs studijas Vilniaus Universitete, M.Rimkus pasirinko kitokį gyvenimo kelią, nei dauguma jo bendrakursių. Išvykti padėjo ir tuometiniai profesoriai: „Norėčiau padėkoti savo profesoriams Lietuvoje, A.Račkauskui ir R.Leipui (ir nepaminėtiems kitiems), kurie man padėjo išvykti. Lietuvoje turim tikrai ne vieną pasaulinio lygio matematikos/statistikos sričių mokslininką.“

Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas

Visgi, pradžia nebuvo žiedlapiais klota. „Didžiulis iššūkis buvo pirmas mėnuo tik atvykus iš Lietuvos. Jau antrą savaitę jau stoti prieš studentus dėstyti įvado į statistiką pratybas. Prieš atvykstant, mano anglų kalbos žodynas nebuvo labai platus, tuo pačiu, mano studentai buvo labai skirtingų sričių ir daugumą jų manė, kad statistika yra sunkiausias dalykas kurie jie turi išlaikyti per savo studijas“, – prisiminimais dalijasi studentas.

Nepaisant to, patirtą stresą atpirko aplinka – iš skirtingų šalių suvažiavę kolegos, aplink besisukantys mokslininkai. „Yra gajus mitas, kad studijos JAV yra labai brangios. Taip, jis nėra iš piršto laužtas, bet studentams atvykstantiems po bakalauro studijų yra labai daug galimybių gauti pilną finansavimą ir išlaikymą su sąlyga, kad studentas pasižada dalį savo laiko skirti dėstymui arba darbui su studentais.“ – studijų subtilybėmis dalinasi M.Rimkus.

„Labai rekomenduoju atkreipti dėmesį į studijas, kurios turi savo pavadinime MS/PhD, dalis jų suteikia studentui labai geras sąlygas atvykti studijuoti neturint didžiulio finansinio bagažo.“

MS/PhD studijų programa apjungia magistro ir doktorantūros laipsnio studijas. Taip suteikiama galimybė studentams, nusprendusiems baigti studijas pusiaukelėje, gauti magistro diplomą, jeigu yra įgyvendinti atitinkami reikalavimai.

Dinamiška ir nuolat kintanti sritis

„Mano studijų programa yra sudaryta taip, kad didžioji dalis studentų turi dėstyti arba padėti profesoriams su bakalauro/magistro studijų studentams. Tai yra kita įdomi mokslo dalis – kaip sugebėti perteikti įprastus statistinius konceptus žmonėms, kurie neturi stiprių pagrindų matematikoje ir nėra su tuo susidūrę. Ne vienas statistikas/duomenų analitikas sutiks su manimi, kad didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems“, – pasakoja pašnekovas.

Didžioji dalis mūsų darbo nėra analitika, o rastų rezultatų išaiškinimas kitiems

Šiuo metu M.Rimkus dirba prie finansuojamo projekto, skirto statistinių metų taikymui elektros tinklų gedimų/anomalijų paieškoje ir lokalizavime.

„Svarbu suprasti, kad ši sritis yra tarpdisciplininė, todėl domėjimasis kitomis mokslo šakomis gali labai padėti dirbant statistiku. Kiek pasaulyje yra duomenų analitikų/statistikų, tiek yra ir nuomonių kokie dalykai yra reikalingi ir kokie – ne. Mano supratimu, kad ir iš pirmo žvilgsnio nuobodžios teorijos studijavimas gali atrodyti jokios naudos neatnešantis dalykas, kuris vėliau karjeroje labai praverčia. Ši sritis taip pat yra nuolat kintanti – metodai, kurie yra dabar labai populiarūs, už 10 metų gali būti visiškai užmiršti ir nebenaudojami, o teorijos išmanymas leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų ir išlikti aktualiu“, – patarimų ateities statistikos studentams nestokoja doktorantas.

Lemtingi atsitiktinumai

„Statistika padeda ne tik suprasti duomenis, bet ir patį mechanizmą, kuris tuos duomenis generuoja/gamina. Pagrindinė statistikos prielaida yra, kad pasaulyje egzistuoja tam tikras atsitiktinumų mechanizmas“, – pasakoja būsimas profesorius, neslėpdamas, kad atsitiktinumai svarbi tiek mokslo, tiek gyvenimo dalis. „Gebėjimas suprasti tuos atsitiktinumus, įvertinti jų įtaką/galimas pasekmės ir atskirti atsitiktinumus nuo tendencijų yra tai, kuo statistika pasitarnauja pasaulyje.“

Kita įdomi statistiko darbo pusė – duomenų prakalbinimas. „Ilgiau su duomenimis dirbę specialistai žino, kad duomenis galima priversti „prisipažinti“ – priversti duomenis atsakyti į klausimą taip, kaip tau norisi ar reikia, nebūtinai iš tikro gaunant kokybišką atsakymą. Panašūs procesai pastebimi ir viešojoje erdvėje, kai kartais nesutariančios pusės ieško savų argumentų ir negali susišnekėti.“

Vaikino ateities planuose dominuoja Amerika, studijų baigimas ir porą metų praktikos neakademinėje aplinkoje.

„O po to jau bus matyti“, – šypteli studentas, pridėdamas, kad niekada nereikia bijoti bandyti.

Agnė Tarailaitė
MOKSLAS.IT žurnalistė
www.15min.lt

2021-06-29

Vilniaus universitetas kviečia baltarusius nemokamai studijuoti ir gauti stipendijas

Prieš metus reaguodamas į politinius įvykius Baltarusijoje ir siekdamas paremti jos piliečių demokratiškumo siekius Vilniaus universitetas (VU) stojantiesiems iš kaimyninės šalies įsteigė „LDK stipendijas“. Stipendijos suteikiamos gabiausiems kandidatams, stojantiems į Vilniaus universitetą, ir skirtos padengti pragyvenimo išlaidas pirmaisiais studijų metais. Šiemet jas gauti galės ne tik Baltarusijos, bet ir Ukrainos jaunuoliai.

2021 06 28 Baltarusija380x250Šiemet stipendijos – platesniam gavėjų ratui

Stojantiesiems iš šių dviejų šalių siūloma rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas. Dalies baltarusių studentų studijų kaštus prisiims universitetas, o patiems gabiausiems studentams pirmaisiais studijų metais bus mokama ir 200–300 eurų dydžio mėnesinė stipendija. Pernai šias stipendijas gavo apie pusė šimto baltarusių. Šiais metais planuojama skirti tiek pat „LDK stipendijų“, o aplikuoti į jas stojantieji iš minėtų šalių galės iki liepos 15 dienos.

Pernai į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti atvykęs baltarusis Vladislavas Sokolovskis iš karto pajuto reikšmingus VU ir Baltarusijos švietimo įstaigų skirtumus. Visų pirma, vaikiną stebino dėstytojų požiūris į studentus. „Dar niekada nesu sutikęs tokių atsakingų dėstytojų, kurie visi be išimties su studentais elgiasi pagarbiai ir išklauso jų nuomonių. Tai retai pasitaiko Baltarusijoje“.

Kitas baltarusis Hermanas Saikouski prieš atvykdamas į VU studijavo istoriją Polocko valstybiniame universitete, kol universiteto administracija privertė jį parašyti prašymą pašalinti iš studentų sąrašo. Nukentėjęs nuo represijų Baltarusijoje vaikinas perstojo į VU, gavo LDK stipendiją ir čia yra labai patenkintas studijomis ir jų kokybe. Vieninteliu trūkumu studentas laiko pasaulinę pandemiją, kuri neleido gyvai lankyti paskaitų, bibliotekos ir pilnai pasijausti VU bendruomenės dalimi.

„Lietuva ir lietuviai savo nuomonę apie baltarusius parodė ne žodžiais ir propaganda, o realiais darbais ir apčiuopiamais sprendimais. Todėl esu labai dėkingas Lietuvai ir universitetui“, – sakė stipendininkas.

Pernai priėmė beveik 100 baltarusių studentų

Pernai studijomis Vilniaus universitete susidomėjo apie pusė tūkstančio baltarusių. Visus stojantiesiems keliamus reikalavimus atitiko ir bakalauro bei magistro studijas universitete pradėjo beveik 100 studentų, daugiausiai Verslo mokyklos, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Kauno, Matematikos ir informatikos fakultetuose.

VU prieš metus suteikė galimybę ne tik studijuoti, bet ir pratęsti studijas dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems ar dėl režimo šalyje iš studijų pašalintiems aukštesnių kursų baltarusių studentams. Taip į skirtingus VU fakultetus pavasario semestro metu buvo papildomai priimta apie 20 studentų iš Baltarusijos, kurie studijuoja aukštesniuose kursuose.

Prieš dvejus metus įsteigęs specialią „Gimtadienio (vėliau „450-mečio“) stipendiją“, o pernai – „LDK stipendiją“ baltarusiams, VU siekia įgyvendinti savo socialinę misiją ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą visiems. Nei represijomis demokratinius procesus užgniaužti bandantys režimai, nei jaunuolių šeimos socialinė ar finansinė padėtis neturėtų jiems užkirsti kelio į aukštąjį mokslą.

Informaciją apie stojimą ir „LDK stipendiją“ Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams rasite čia.

2021-06-28

Nuo rugsėjo studijos Vilniaus universitete vėl vyks kontaktiniu būdu

Birželio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu vėl planuojamos nenuotoliniu būdu, todėl po ilgai trukusio nuotolinio studijų proceso dėl COVID-19 pandemijos, VU auditorijos, laboratorijos, bibliotekos, kiemeliai ir kitos erdvės universiteto bendruomenės nariams ir vėl atsivers rugsėjį.

2021 06 23 VU 380x250Sugrąžinant nenuotolinį studijų procesą VU bus atsižvelgiama į saugumo užtikrinimą, masinio vakcinavimo padėtį šalyje.

„Tikiu, kad mūsų bendruomenė yra ta, kuri aktyviai naudojasi mokslo pažangos suteikta galimybe. Tai labai svarbu mūsų visų ateičiai. Tikiu, kad sugrįšime su pandeminio laikotarpio nuotolinės veiklos patirtimi, įvertinsime ir išlaikysime tai, kas galėtų papildyti ar išplėsti mokymo ir mokymosi galimybes. Vis dėlto gyvas dėstytojo ir studento santykis, susiklostantis žmogiškasis ryšys, iš tiesioginio bendravimo gimstantys klausimai ir diskusija – tai vertė, kuri išskiria Universitetą iš visų kitų mokymosi formų.

Tad būkime atsakingi šiandien – skiepykimės patys ir pakvieskime skiepytis abejojančius, nedrįstančius ar pandemijos poveikį nureikšminančius. Tai padės rugsėjį saugiai susitikti ir pradėti dar vienus ypatingos mūsų Universiteto istorijos studijų metus“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Nuolat atnaujinamą informaciją ir atsakymus į aktualius klausimus, susijusius su situacija dėl COVID-19, rasite specialiame VU polapyje čia.

2021-06-23

Matematikų, gamtos tyrimų ir biomedicininės fizikos mokslininkų straipsnis – žurnale „Science of the Total Environment“

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Pranas Katauskis, prof. Feliksas Ivanauskas, Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Nijolė Kazlauskienė, Nacionalinio vėžio instituto Biomoedicininės fizikos laboratorijos mokslininkai Mantas Stankevičius, prof. Vitalijus Karabanovas ir prof. Ričardas Rotomskis publikavo straipsnį „Imaging of the Internal Chorion Structure of Rainbow Trout Oncorhynchus Mykiss Live Embryos and the Distribution of Quantum Dots therein: Towards a deeper understanding of potential nanotoxicity“ žurnale „Science of the Total Environment“. Straipsnyje yra pristatomas kvantinių taškų poveikis vaivorykštinio upėtakio embrionams.

2021 06 21 zuvys380x250Kvantiniai taškai yra plačiai tiriami biomedicinoje, tačiau jų patekimo į biologines sistemas mechanizmas nėra išsamiai išnagrinėtas. Duomenų trūksta apie kvantinių taškų pasiskirstymą audiniuose ir jų galimybes prasiskverbti pro biologinius barjerus, ypač ankstyvose organizmo vystymosi stadijose.

Mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tiek kaupimasis, tiek kvantinių taškų pasiskirstymas chorione yra susijęs su jo struktūra. Pirmą kartą buvo pritaikyta konfokalinė fluorescencinė mikroskopija, fluorescencinė spektroskopija ir 3D vaizdinimo analizė gyvų žuvų embrionų struktūrai tirti.

Rezultatai parodė, kad O. mykiss chorionas susideda iš trijų skirtingų sluoksnių ir turi šešiakampį porų išsidėstymą. Kvantiniai taškai kaupiasi O. mykiss ikrų išorinėje membranoje ir įsiterpia į choriono poras. Tai patvirtina, kad embrionų išorinis sluoksnis veikia kaip apsauginis barjeras, sulaikantis kvantinius taškus nuo įsiskverbimo į organizmo vidų.

Pirmą kartą buvo kompleksiškai panaudoti toksinio, genotoksinio, citotoksinio poveikio tyrimų metodai ir matematinio modeliavimo duomenys, vertinant galimą kvantinių taškų poveikį žuvų embrionams.

Ūminiai (24 ir 96 val.) eksperimentai parodė, kad kvantinių taškų koncentracija nesukėlė statistiškai patikimo poveikio embrionų išgyvenimui ir genotoksiškumui, bet sukėlė širdies darbo sulėtėjimą (bradikardiją). Matematinio modeliavimo rezultatai parodė, kad kvantinių taškų agregatų adsorbcija choriono išorėje yra lydima deguonies trūkumo embrione.

Šie rezultatai yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti mechanizmus, aiškinančius kvantinių taškų poveikį gyviems organizmams, o tai yra būtina norint paaiškinti biologinių struktūrų apsaugines savybes ir naudinga vertinant embrionanotoksiškumą.

2021-06-21

Duomenų mokslininkas E. Bujokas: duomenų analitiko darbe rutinos nėra, gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai

 

E. Bujokas

Kiekvienas moksleivis besirinkdamas studijas galvoja apie ateitį ir tolimesnę karjerą, o tiksliųjų mokslų studijos atveria didesnes karjeros galimybes – įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) alumnas Eligijus Bujokas. Ekonometrijos studijų programos absolventas, šiuo metu dirbantis vyresniuoju duomenų mokslininku „Scorify“, sako, kad, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku, būtina gerai išmanyti aukštąją matematiką.

Nuo loginio mąstymo iki mašininio mokymosi

Jau pirmame kurse E. Bujokas pasakoja suvokęs, kad mažai žino apie matematiką ir kad mokyklinė matematika – labai lengva. „Pirmame kurse supratau, kokio aukšto lygio yra Lietuvos matematikai ir kaip man pasisekė, kad ekonometriją studijavau MIF, nemokamai galėjau semtis žinių“, – pasakoja jis.

Pasak E. Bujoko, studijos išugdė loginį mąstymą, išmokė kurti mašininio mokymosi modelius, taip pat ir savarankiškai mokytis naujų dalykų, todėl ekonometrijos studijos yra labai universalios. „Baigęs studijas esu kūręs ir prižiūrėjęs duomenų bazes, programavęs, kūręs mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto modelius. Taip pat esu rengęs ir prezentacijas, jas pristatęs, kalbėjęs ant scenos. Esu susidūręs ir su kompiuterinių programėlių kūrimu nuo A iki Z, administravęs kompiuterių debesyse esančias virtualias mašinas“, – savo patirtimi dalijasi duomenų mokslininkas.

E. Bujoko nuomone, ateityje šis įgytos patirties sąrašas tik plėsis ir taps dar spalvingesnis dėl to, kad gavo puikų pagrindą – matematinį išsilavinimą. Anot VU MIF alumno, norint būti išskirtiniu duomenų mokslininku būtina išmanyti tiek aukštąją matematiką, tiek optimizacijos algoritmus, tiek tvarkingą programavimo kodo rašymą, tiek statistiką.

„Visų studijų metu venkite sunkių papildomų darbų ir kuo labiau gilinkitės į mokslus. Žinau, kad nėra labai lengva 4 metus gyventi bendrabutyje ar pas tėvus, kai aplinkui žmonės gali sau leisti nuomotis butą centre, bet tie 4 metai prabėgs greitai. Išnaudokite šiuos metus darydami klaidas, daug mokydamiesi, eksperimentuodami, susiraskite keistuolių bendraminčių, kurie rašys su jumis kodą savaitgaliais net iki 4 ryto“, – patarimais dalijasi VU MIF alumnas.

Duomenų mokslininko darbas – modelių kūrimas, prognozės ir karjera

„Duomenų mokslininko darbe įprastos dienos nelabai egzistuoja. Rutina gali atsirasti kai tam tikras projektas tęsiasi ilgai, bet gavus naują užduotį daug kas pasikeičia kardinaliai“, – sako E. Bujokas.

Šiuo metu įmonėje „Scorify“ VU alumnas dirba su „Python“ programavimo kalba ir tokiais įrankiais kaip „Docker“ ir GIT: „Bandau į pasaulį paleisti modelį, kuris prognozuotų įmonės rizikingumą iš tokių duomenų kaip paspaudimai internete nuorodų apie įmonę, įmonės peržiūros „Google“, iš kokio įrenginio buvo domimasi apie įmonę ir pan.“

Pasak E. Bujoko, kiekvienas karjeros etapas ir patirtis yra svarbi. „Kai esi pradedantis, yra puikus jausmas, kad už tavęs dar stovi keletas žmonių ir tau yra leidžiama eksperimentuoti bei iki tam tikro lygio klysti. Smagu suvokti ir tai, kiek dar nežinai ir kiek dar reikia pasitempti, kad taptum nepakeičiamas savo darbe“, – pasakoja duomenų mokslininkas.

Jis tvirtina, kad augant patirčiai smagu jausti, kaip augi kaip specialistas, nes tai pradeda suvokti savo vertę. „Dažniau įsiveli į debatus ir taip tavo darbą pradeda labiau pastebėti vadovai. Kiekvienu karjeros etapu reikėtų džiaugtis“, – sako VU MIF alumnas E. Bujokas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos