Skaitmeninė tarša – vis dar gana naujas terminas, tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų prodekano profesoriaus Povilo Treigio, jis apima platų spektrą reiškinių.
Prof. Povilas Treigys (Justino Auškelio nuotr.)
„Skaitmeninė tarša iš principo yra visokios elektroninės atliekos, išteklių naudojimas elektronikos įrenginių gamyboje, vandens suvartojimas gaminant įrenginius bei elektros energija, skirta jiems veikti“, – aiškina mokslininkas. Apie visa tai prof. P. Treigys pasakoja naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.
Didžiausi taršos šaltiniai – mobilieji telefonai
„Pamatuoti skaitmeninę taršą yra sudėtinga, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, jei matuosime ją pagal CO₂ emisijas, turime atsižvelgti į tai, kokiais energijos šaltiniais naudojasi įvairios šalys. Branduolinę energiją naudojančios valstybės į atmosferą išmeta gerokai mažiau CO₂ nei tos, kurios vartoja iškastinį kurą“, – teigia prof. P. Treigys.
Pasak mokslininko, didžiausi skaitmeninės taršos šaltiniai yra kasdien naudojami įrenginiai. Pirmiausia – mobilieji telefonai, kuriuos žmonės dažnai keičia į naujesnius modelius. Antroje vietoje – kompiuteriai ir nešiojami kompiuteriai. Be šių įrenginių, reikšmingą taršos dalį sudaro duomenų centrai, superkompiuteriai ir socialiniai tinklai.
„Socialinių tinklų įtaka šiai problemai yra didžiulė. Šiuo metu pasaulyje yra apie 5,5 milijardo interneto vartotojų ir 5,2 milijardo socialinių tinklų naudotojų. Vien jų veikla generuoja apie 40 milijardų tonų CO₂ emisijų. Kiekvienas veiksmas internete – nuo patiktuko iki failo atsisiuntimo – reikalauja elektros energijos, kurią reikia pagaminti ir kuri galiausiai sukuria taršą“, – atskleidžia prof. P. Treigys.
Be to, didelę taršą sukelia elektroniniai laiškai. Vien tik el. pašto siuntimas ir saugojimas kasmet išskiria milijonus tonų CO₂. Pavyzdžiui, kiekvienas el. laiškas, kuriame yra priedų ar nuotraukų, gali sukelti iki 50 gramų CO₂ emisijų. Taip pat, dauguma el. laiškų yra ištrinami tik po kelių mėnesių ar metų, o jų saugojimui reikalingi duomenų centrai, kurie veikia nuolat.
Profesorius apibendrina, kad apskritai skaitmeninės technologijos sukuria apie 4 % pasaulio CO₂ išmetimų. Palyginimui, aviacija yra atsakinga už maždaug 2,5 % visų planetos anglies dvideginio emisijų.
Didžiausia skaitmeninė teršėja yra JAV
Tam tikros šalys išsiskiria didžiausiais skaitmeninės taršos kiekiais. Tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Indija. Jos dėl didžiulių technologijų kompanijų, sparčiai augančio duomenų srauto ir milžiniškų serverių fermų generuoja itin daug CO₂ emisijų. Europoje didžiausią skaitmeninę taršą sukuria Vokietija ir Prancūzija, kur veikia dideli duomenų centrai ir sparčiai plečiasi skaitmeninės technologijos.
„Kriptovaliutų kasimas taip pat yra viena didžiausių skaitmeninės taršos priežasčių. Palyginimui, „Bitcoin“ kasimas sunaudoja tiek pat elektros energijos, kiek mažos valstybės per metus. Kadangi daugelis kriptovaliutų tinklų naudoja didžiules serverių fermas, jų veikla smarkiai prisideda prie anglies dvideginio emisijų“, – pastebi pašnekovas.
Dėkojimas už el. laiškus yra neekologiškas
Ekspertas pateikia keletą praktinių patarimų, kaip kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo: „Vienas iš būdų – atsakingas elgesys elektroninėje erdvėje. Pavyzdžiui, vengti siųsti nereikalingus elektroninius laiškus. Statistikos duomenimis, kiekvienam žmogui per metus tenka apie 140 kg CO₂ emisijų vien dėl elektroninių laiškų, o didžioji dalis jų – tiesiog nereikalingos šiukšlės. Tad nedėkojimas už kiekvieną gautą laišką gali būti ekologiškas sprendimas.“
Nuotoliniai susitikimai taip pat prisideda prie skaitmeninės taršos, ypač jei jie vyksta su įjungtomis kameromis. Vaizdo transliacijos ir virtualūs fonai eikvoja didelius skaičiavimo resursus. Ekspertas pataria per nuotolinius susitikimus išjungti kamerą, jei vaizdas nėra būtinas, ar bent jau vengti nereikalingų efektų.
„Taip pat svarbu atidžiau rinktis elektroninius įrenginius. Kuo ilgiau naudojame tą patį telefoną ar kompiuterį, tuo mažiau prisidedame prie elektronikos atliekų kaupimosi ir energijos naudojimo. Patartina taisyti senus įrenginius, užuot juos keitus naujais, ir rinktis gamintojus, kurie siūlo aplinkai draugiškus sprendimus“, – sako prof. P. Treigys.
Jis rekomenduoja rinktis tvarias interneto paslaugas – pavyzdžiui, duomenų centrus, kurie naudoja atsinaujinančią energiją. Kai kurios kompanijos, siekdamos kompensuoti savo taršą, investuoja į miškų atsodinimą ar atsinaujinančios energijos projektus.
Galų gale, matematikas pabrėžia sąmoningo vartojimo svarbą: „Reikia ne tik mažinti skaitmeninę taršą savo elgesiu, bet ir remti tvarią elektronikos gamybą. Jei rinksimės ilgaamžius prietaisus, mažinsime jų keitimo dažnumą ir racionaliai naudosime interneto paslaugas, galime sumažinti skaitmeninės taršos poveikį aplinkai.“