Sidebar

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

2019 08 21 VU saule380x250Vilniaus universiteto (VU) Taryba paskelbė viešą tarptautinį konkursą VU rektoriaus pareigoms eiti. Pretendentai dokumentus gali teikti nuo šiandien iki 2019 m. spalio 31 d.

Taryba rinkimus organizuoja pagal VU Statute nustatytą tvarką. Siekiant užtikrinti sklandų rinkimų organizavimą ir sudaryti patogesnes sąlygas pretendentams, šiemet suplanuotas ilgesnis laikotarpis teikti paraiškas. „Tikimės, kad, numačius ilgesnį laikotarpį paraiškoms teikti, pretendentai galės komfortiškiau priimti sprendimą kandidatuoti ir turės daugiau galimybių susipažinti su konkurso sąlygomis, įvertinti VU situaciją, geriau pažinti VU bendruomenės lūkesčius“, – teigia VU Tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis.

Konkurse gali dalyvauti ir VU rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Kandidato į rektoriaus pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia universiteto misiją, puoselėja universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms vykdyti. Kandidatu į rektoriaus pareigas gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu universitete nedirbantis asmuo. Savo kandidatūrą asmuo išsikelia pats.

Pasibaigus kandidatų registracijai, VU Senatas svarstys visų asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teiks VU Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Patvirtinti kandidatai viešų debatų metu prisistatys VU bendruomenei. VU rektorių penkerių metų kadencijai slaptu balsavimu rinks VU Taryba.

Nors rinkimams startą davė dabartinė Taryba, būsimą rektorių rinks ir su juo artimiausius penkerius metus dirbs naujoji Taryba. Būsimas rektorius pareigas turi pradėti eiti 2020 m. balandžio 1 d.

Atnaujinant rektoriaus rinkimų tvarką, naujai apibrėžtos ir mokėjimo už darbą sąlygos. Numatomas rektoriaus tarnybinis atlyginimas yra 9000 eurų. Jis nustatomas pagal Tarybos patvirtintus darbo užmokesčio skyrimo ir keitimo principus, proporcingai susiejant su vidutiniu profesoriaus atlygiu. Kadencijos laikotarpiu rektoriui prie gaunamo tarnybinio atlyginimo nėra mokami priedai, priemokos ar premijos. Rektorius kadencijos laikotarpiu negali dirbti jokio kito apmokamo darbo ar eiti kitų apmokamų pareigų.

Visa informacija apie viešą tarptautinį konkursą skelbiama ir su atnaujinta rektoriaus rinkimų tvarka bei kitais dokumentais galima susipažinti specialioje VU interneto svetainės skiltyje „Rektoriaus rinkimai“. Atnaujintoje konkurso organizavimo tvarkoje numatyta galimybė dokumentus teikti elektroniniu būdu.

 

Dr. V. Ašeris: „Kūrybiškumas it radiacija: sąvoka yra visiems žinoma, bet sunkiai pajaučiama ir apibūdinama“

2019 08 14 Dr Vytautas AserisSvarstydami apie kūrybingumą neretai prisimename darželinukų piešinius su jų įsivaizduojamu itin spalvotu pasauliu ar menininkų darbus, nukeliančius į kitas galaktikas. Kita vertus, šiandien vis labiau pabrėžiamas netradicinis požiūris į užduotis, reikalingas biuruose dirbantiems specialistams. Apie tai, kokie veiksniai padeda ugdyti kūrybiškumą, ar apvaliame kambaryje visi priversti „mąstyti už dėžės ribų“ (angl. thinking out of the box), ar kūrybingumas auga sunkius baldus pakeitus dinamiškais augalais, besisupdami ant sūpynių susitikimų kambaryje kalbėjomės su „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovu, Vilniaus universiteto Informatikos instituto partnerystės profesoriumi dr. Vytautu Ašeriu.

Vienos srities žinovai užleidžia vietą plataus spektro specialistams

Dr. V. Ašerio teigimu, tiek kuriant startuolį, tiek bandant po studijų rasti vietą darbo rinkoje labai svarbios yra žmogaus asmeninės savybės. „Labai svarbu gebėti toleruoti riziką, o tai lemia būtent asmeninės savybės“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos universitetai parengia gerus programuotojus, vertinamus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, tačiau tai nereiškia, kad parengiami geri darbuotojai, profesionalai. „Šiandien vis didesnė dalis įmonių fokusuojasi į vadinamąjį „T formos profilį“, susidedantį iš horizontalės ir vertikalės. Seniau tipiniai programuotojai buvo labai stiprūs vertikalėje: puikiai išmanė vieną siaurą sritį, bet apie kitas nusimanė sąlyginai nedaug, tad jų viršutinė vertikali T formos dalis buvo labai siaura. Dabar, ypač startuoliuose, viršutinė dalis platėja – darbuotojai tampa daug platesnio spektro specialistais“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis pastebėjo pasikeitusią universiteto misiją: „Universitetai iš žinių suteikimo įstaigos (šią misiją iš jų iš dalies perima, pvz., „Google“) turi tapti įstaiga, parengiančia žmones mokytis greitai ir efektyviai.“

Programuotojo specialybės virsmas

Kalbant apie informacinių technologijų (IT) įmonių koncepciją svarbu įvertinti šios profesijos virsmą per pastaruosius 50 metų. „Pavyzdžiui, įmonės „Microsoft“ pradžios laikais tokia specialybė kaip programuotojas nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Paradoksalu, bet kompiuteris prieš 50 metų buvo daugiausia naudingas tik tiems, kurie mokėjo programuoti, nes jo galimybės buvo palyginti menkos. Šiandien galime pastebėti IT kultą, kuris pasireiškia tuo, kad be telefono ar kompiuterio daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo“, – teigė dr. V. Ašeris. Jis atkreipė dėmesį į vyraujantį mitą apie daug geresnius atlyginimus IT srityje, palyginti mažą darbo krūvį ir išskirtines darbo sąlygas. „Dažnai tenka susidurti su jau pabodusiu stereotipu, kad IT specialistai tik važinėja paspirtukais po biurą ir žaidžia stalo futbolą ar kompiuterinius žaidimus. Tačiau paklausęs žmonių, kurie nori persikvalifikuoti iš esamos specialybės į IT, aiškios motyvacijos dažnai pasigendu – susiduriu tik su stereotipais“, – pasakojo dr. V. Ašeris.

Kūrybingumą skatinanti aplinka reikalinga ir informatikams

Visuomenėje programavimo kalba retai kada yra sulyginama su dalininko molbertu ar rašytojo plunksna, bet, dr. V. Ašerio teigimu, programuotojų darbas nuolat reikalauja kūrybiškumo. „IT pasaulyje kartais juokaujama, kad tai – itin kūrybingas darbas, nes vien programiniame kode esančių kintamųjų vardų parinkimas yra kūrybingumo reikalaujanti užduotis. Kalbant rimčiau, ne mažiau svarbu ir tai, kad programuotojų užduotys yra tarpusavyje susijusios, retai kada būna visiškai nepriklausomos. Kūrybingumas padeda ne tik išspręsti konkrečią užduotį, bet ir suprasti, kaip tai išsprendžia visą bendrą problemą“, – teigė pašnekovas.

Yra tyrimų, kad kūrybingumą skatina ir netradicinė darbo erdvė. „Erdvė turi įkvėpti. Vienas iš mano įkurtų biurų neturėjo nė vieno stačiakampio kambario, bet darbuotojai to dažnai net nepastebėdavo. Kai įeini į stačiakampį kambarį, atsiduri „standartinėje dėžėje“ ir pradedi mąstyti tradiciškai, o norisi, kad darbuotojai mąstytų kuo plačiau (angl. out of the box)“, – pasakojo pašnekovas. Jis pabrėžė ir augalų svarbą darbo aplinkoje. „Jie ne tik švarina orą ir gerina akustiką, bet ir padeda akims bei smegenims. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, daug skirtingų augalų net 15–45 proc. padeda geriau atlikti kūrybiškumo reikalaujančias užduotis“, – paaiškino dr. V. Ašeris.

Sėkmės užtaisas – smalsumas ir gebėjimas mokytis

Rinkdamiesi profesiją studentai planuoja ateitį ir mato save kaip darbo rinkos dalyvius, tad svarbu suprasti, kurios kompetencijos čia vaidina didžiausią vaidmenį. Dr. V. Ašerio teigimu, būtent žmogaus smalsumas, suderintas su gebėjimu mokytis ir emociniu intelektu turi didžiausią potencialą. Tam, kad atsirinktų geriausiai tinkančius darbuotojus, pašnekovas kartais elgiasi netradiciškai: „Prieš darbo pokalbį kandidatai turi atlikti 4–8 valandas trunkančią namų darbų užduotį. Toje užduotyje būna dalykų, kurių jie tikrai nežino, todėl turi pasidomėti, paieškoti informacijos. Tokia užduotis parodo žmogaus smalsumą ir gebėjimą savarankiškai mokytis.“ Šiek tiek sudėtingesnius ar ilgiau trunkančius metodus tenka taikyti, kai reikia įvertinti žmogaus emocinį intelektą. Kaip vieną iš būdų pašnekovas paminėjo stažuotes ar hakatonus, kur per ilgesnį ar trumpesnį laiką kandidatas patikrinamas realiomis ar artimomis realioms darbo sąlygomis. „Vieno aiškaus metodo, kaip atsirinkti geriausius darbuotojus, nėra, juos reikia derinti. Kita vertus, aš labai vertinu kandidatų smalsumą ir akių žibėjimą, kai norima kažką išsiaiškinti“, – teigė V. Ašeris.

Kūrybingumą privalu ugdyti universitete

Dr. V. Ašeris pabrėžė, kad labai svarbu ne tik neprarasti to smalsumo, kurį turi vaikai, bet ir ugdyti jį universitete. „Mes su kolega Donatu Kimučiu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete dėstome taikomojo objektinio programavimo kursą, kuris, be pagrindinio tikslo – programavimo, yra orientuotas ir į kūrybingumo lavinimą. Siekiame, kad studentai iš universiteto išeitų kūrybingesni, o ne mažiau kūrybingi, kaip kartais, deja, nutinka“, – teigė pašnekovas. Kalbėdamas apie dėstomą kursą, dr. V. Ašeris pateikė pavyzdį, kaip atlikdami tas pačias užduotis studentai kūrė skirtingas išmaniąsias programėles. „Studentams pasiūlėme sukurti taikomąją programą, kai, kas kartą apsipirkus parduotuvėje ir nufotografavus gautą čekį, informacija patenka į duomenų bazę, kurią galima panaudoti įvairiems tikslams. Studentai pasitelkdami kūrybingumą pasiūlė skirtingus tos informacijos panaudojimo variantus: vieni kūrė asmeninį finansų patarėją, kiti „gaudė“ parduotuves, darančias netikras nuolaidas, treti patarė, kaip geriausia apsipirkti važiuojant namo, ketvirti sekė, kokie produktai yra šaldytuve, ir atitinkamai formavo prekių krepšelį. Visi šie skirtingi sprendimo būdai kilo iš vienos užduoties“, – pasakojo pašnekovas. Šis kursas leido studentams patiems įvertinti save ir komandos draugus. „Dirbdami grupelėse studentai pasitelkia žinias ne tik iš kitų kursų, bet ir iš medžiagos, kurios universitete nepateikia jokie kursai, kurios nei aš, nei kolega D. Kimutis nesame kompetentingi vertinti. Kartu suvokėme, kad studentai daug geriau mato, kiek kuris iš jų stengėsi ir dirbo – dėstytojai iš esmės neturi galimybės objektyviai to nustatyti per labai ribotą atsiskaitymo laiką. Tad nusprendėme, kad studentai vertins vieni kitus. Naudodami konkrečią moderavimo metodiką, kiekvieną savaitę kiekvienas iš penkių ar keturių grupelės narių paskirstė balus kitiems tos grupelės nariams pagal tai, kiek kiekvienas iš jų dirbo ir kokį rezultatą sukūrė per paskutinę savaitę.“ Dėstytojas džiaugėsi, kad šiame kurse studentai ne tik kelia savo kūrybingumo lygį, pritaiko teorines žinias praktikoje, bet vertindami vieni kitus ugdo brandą ir supratimą, kad komandoje visi turėtų dirbti sutelktai ir kad komanda žvaigždė yra geriau nei žvaigždžių komanda.

Sėkmingai užbaigęs antrąjį priėmimo etapą VU skelbia tiesioginį priėmimą

2019 08 13 Tiesioginis priemimas380x250 copyPasibaigus antrajam priėmimo į bakalauro ir vientisąsias studijas etapui Vilniaus universitetas (VU) kvietimus pasirašyti sutartį išsiuntė 535 stojantiesiems – kone 10 proc. daugiau nei pernai. Beveik kas antras stojantysis studijuoti savo norimą specialybę pakviestas nemokamai. Rugpjūčio 9 d. startavo VU tiesioginis priėmimas. Norintieji studijuoti paraiškas kviečiami teikti iki rugpjūčio 27 d. VU informacinėje sistemoje.

Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas šiemet per antrąjį priėmimo etapą VU pakvietė studijuoti 235, o į nefinansuojamas vietas – 302 stojančiuosius.

VU viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė teigia, kad VU priimtų studentų skaičius šiemet augo, nors visoje Lietuvoje stojančiųjų skaičius mažėjo, o universitetas, siekdamas užtikrinti studijų kokybę, nenuolaidžiavo ir principingai taikė minimalų stojamąjį balą tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas.

Rugpjūčio 9 d. startavęs tiesioginis priėmimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos. Jame gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie ankstesniuose priėmimo etapuose nedalyvavo. Po antrojo etapo likusios laisvos vietos skelbiamos VU tinklalapyje. Matematikos ir informatikos fakultete galima rinktis Ekonometrijos bei Matematikos ir matematikos taikymų bakalauro studijas.

Prašymus stoti galima pateikti iki rugpjūčio 27 d. 24 val. per VU informacinę sistemą.

Informacija pirmakursiams: pirmieji žingsniai

2019 08 08 MIF sa pirmakursiams

Įstojusiųjų į Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetą laukia įdomus laikotarpis – studijų pradžia. Būsimieji studentai dažnai klausia, kur ieškoti tikslios informacijos apie studijas, kas jų laukia pirmosiomis savaitėmis.

Puslapio skiltyje Studijos->DUK esami ir būsimi studentai gali rasti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Šiame tekste pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip pirmakursiams sėkmingai pasiruošti studijų pradžiai.

Studento pažymėjimas

Kai studentas sudaro sutartį su universitetu, informacija įstaigai, atsakingai už Lietuvos studentų pažymėjimų (LSP) gamybą, yra perduodama maždaug 2-3 savaičių bėgyje nuo sutarties sudarymo datos. Jau po poros savaičių galima pradėti tikrinti https://lsp.lt/ sistemą, ar duomenys jau įkelti ir užsisakyti LSP.

Norint užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP), atliekami šie žingsniai: 

  • Registracija LSP sistemoje (https://lsp.lt/) ir naujo LSP užsakymas;
  • Pasirinkus pristatymo adresą, reikia sulaukti kurjerio skambučio ir suderinti LSP pristatymo laiką.

LSP pagaminamas per 1-2 savaites nuo užsakymo pateikimo ir nuotraukos tinkamumo LSP gamybai patvirtinimo.

Kai LSP pagaminamas, atsiunčiamas pranešimas registracijos metu nurodytu el. paštu. Taip pat galima prisijungti prie savo aplinkos sistemoje ir matyti, koks yra LSP statusas.

Pastaba: Rudenį LSP gamyba gali trukti ilgiau nei numatyta.

 

Registravimasis Vilniaus universiteto tapatybių valdymo sistemoje

Kiekvienas VU studentas pirmiausia privalo užsiregistruoti VU E. tapatybių valdymo sistemoje adresu https://id.vu.lt. Norint prisijungti prie sistemos, reikalingas LSP kodas, kuris bus matomas iš karto, užsisakius pažymėjimą (nereikia turėti fizinio LSP savo rankose).

Užsiregistravus E. tapatybių valdymo sistemoje suteikiamas prisijungimo vardas ir slaptažodis, kurie būtini naudotis šiomis VU E. paslaugomis:

  • VU el. pašto adresu;
  • Prieiga prie VU IS Studijų virtualios studento darbo vietos eStudentas (is.vu.lt);
  • Leidimas jungtis prie VU VPN;
  • Leidimas jungtis prie belaidžio tinklo eduroam.

 

Prisijungimas prie Vilniaus universiteto informacinės sistemos (VU IS)

Naudojantis savo VU prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, yra galimybė prisijungti prie virtualios studento darbo vietos – eStudentas. Tai visos studijų informacijos, susijusios su konkrečiu studentu, saugykla internete. Studentas, prisijungęs prie sistemos, gali:

  • Matyti savo asmens duomenis, išrašus iš įsakymų, studijų programos planą, sesijos tvarkaraštį, sesijos rezultatus, vietą geriausiai besimokančiųjų eilėje, informaciją apie gautas išmokas (stipendijas) ir kt.;
  • Atsispausdinti įmokų už studijas kvitus;
  • Pasirinkti laisvuosius ir pasirenkamuosius dalykus;

talpinti rašto darbus į Elektroninių dokumentų informacinę sistemą (ETD).

 

Norint naudotis MIF IT resursais nepakanka būti VU IS naudotoju. Tam reikia tapti MIF IT resursų naudotoju!

MIF IT resursų naudotojas

VU IS naudotojas ir MIF IT resursų naudotojas turi skirtingus prisijungimus. Visi MIF studentai privalo susitvarkyti MIF naudotojo prisijungimą. Kitaip negalėsite naudotis MIF IT resursais paskaitų metu ar savarankiškam darbui.

  • Pasitikrinkite naudotojo vardą  ir/arba užsiregistruokite čia (naudotojo vardas gali sutapti su VU IS naudotojo vardu**) tikslu tapti MIF IT išteklių naudotoju.
  • Pirmojo užsiėmimo kompiuterių klasėse metu, įvedus savo MIF IT naudotojo vardą, privalote pasikeisti slaptažodį* čia.

*Jeigu pamiršote MIF naudotojo slaptažodį, jį galite pasikeisti čia (tam reikės naudoti VU IS prisijungimą).

**Jeigu pamiršote VU IS naudotojo slaptažodį, jį galite pasikeisti tik per VU IS adresu  https://id.vu.lt.

 

Pažyma, patvirtinanti studentų statusą

Pažymos, patvirtinančios studento statusą, galioja nuo rugsėjo 1 iki 30 d. Jos gali būti naudojamos vietoj LSP, kol jis bus pagamintas. Pažymos užsakomos per Vilniaus Universiteto informacinę sistemą (VU IS) iš savo eStudentas paskyros (is.vu.lt).

MIF Studijų skyrius šias pažymas ketina paruošti rugsėjo 2 d. ir perduoti kiekvienos programos pirmininkui ar atstovui, kuris jas galėtų perduoti studentams mokslo metų pradžios šventės metu.

 

Pirmakursių integracijos savaitė #StudentAUK

Rugsėjo 2–6 d. visi pirmakursiai kviečiami dalyvauti įvadinėje VU integracijos savaitėje #StudentAUK. Jos metu studijų dalykų paskaitos nevyks. Pirmąją savaitę pirmakursiai susipažins su VU bendruomene, studijomis, VU veikiančiomis organizacijomis, laisvalaikio ir sporto klubais ir biblioteka. Taip pat laukia susitikimai su VU Studentų atstovybe, bus galima išgirsti įkvepiančias alumnų sėkmės istorijas, o norintieji turės išskirtinę galimybę dalyvauti VU muziejaus rengiamose ekskursijose senuosiuose VU rūmuose.

Visą integracijos savaitės programą galima rasti www.studentauk.vu.lt.

 

Atsakymai į visus klausimus –  VU MIF Studijų skyriuje

Visą studijų laikotarpį MIF studentais rūpinasi MIF Studijų skyriaus komanda.

VU MIF studentų galimybės – darbas su galingiausiu superkompiuteriu Lietuvoje

2018 2019 08 08 HPC

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos (MIF) bei Fizikos fakulteto (FF) mokslininkai ir studentai jau daugiau nei dešimtmetį naudojasi superkompiuteriais. Jų pagrindu buvo testuojama TaMo informacinė sistema skirta švietimo įstaigoms, kuria naudojasi daugiau nei 65 proc. Lietuvos mokyklų, resursais naudojasi tiek VU mokslininkai, tiek verslo ir ūkio subjektai.

VU turimų superkompiuterių Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose pagrindu, Lietuva tapo Europos superkompiuterių (EuroHPC) tinklo nare. Artimiausiais metais EuroHPC ruošiasi įsigyti 8 naujus Europos superkompiuterius, kurių bendras našumas yra didesnis kaip 500 petaflops. Apjungti kartu su turimais superkompiuteriais didelio greičio europiniu kompiuteriniu tinklu GEANT, Europoje turimų  superkompiuterių pajėgumas padvigubės. Europa tampa aukštųjų technologijų lydere pasaulyje.

Lietuvai tapus EuroHPC tikrąja nare, o VU – EuroHPC kompetencijos centru, tiek Lietuvos mokslininkai tiek verslo įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės,  galės naudotis šiais EuroHPC pajėgumais. 2019/2020 m. yra numatyta įrengti du naujus centrus – IT APC (MIF Didlaukyje) ir HPC Saulėtekis (Fizikos fakultete). Abu šie fiziniai centrai sudarys vieną loginį perkamą superkompiuterį. FF yra projekto vadovas, tačiau resursai bus paskirstyti abejuose fakultetuose – FF ir MIF. Naujojo superkompiuterio galingumas – daugiau kaip 300 teraflops (10 kartų našesnis už šiuo metu turimą).

Visų pirma, superkompiuteriu galės naudotis MIF ir FF mokslininkai ir studentai, tačiau abu HPC telkiniai yra prieinami visai Europai. Todėl jų resursus galės pasitelkti ir mokslininkai iš Europos, ir verslo klientai. VU superkompiuteriai suteikia galimybę įsisavinti lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų technologijas,  pasinaudoti EuroHPC superkompiuterių resursais.

„Džiaugiuosi, kad MIF akademinis personas, verslo ir valstybinės įmonės atranda superkompiuterio taikymo galimybes kylantiems uždaviniams spręsti. Kaip pavyzdį galima paminėti didelės apimties skaičiavimams, skirtiems modeliuoti cheminius procesus elektrocheminėje mikroskopijoje. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio žurnale VU MIF mokslininkams bendradarbiaujant su VU chemikais, tiriant klampaus tekėjimo sudėtingos geometrijos srityse daugiaskalius modelius. Taip pat MIF superkompiuterio resursai buvo naudojami kuriant MIDAS nacionalinių archyvo duomenų apdorojimo modulį DAMIS“,  – apie skaičiuojamųjų išteklių naudojimą ir pasiekimus pasakoja VU MIF Informacinių technologijų prodekanas dr. Povilas Treigys.

Naudotis universitete esančiais superkompiuterių ištekliais  bei savo žinias tobulinti informacinių technologijų srityje, specializuotis kompiuteriniame modeliavime, fizikoje ar sprendžiant kitus mokslinius neapibrėžtumus gali visi norintys studentai, turintys mokslinį vadovą ir pateikę atitinkamą prašymą HPC resursams gauti.

Pasauliui nusipelnęs matematikas V. Sidoravičius gyvenimą paskyrė mokslui

2019 08 02 Vladas Sidoravicius tekste 500

Vladas Sidoravičius – matematikas, kurio pasiekimai vertinami visame pasaulyje. Vilniaus universitete (VU) apgynęs matematikos mokslų kandidato disertaciją, jis karjerą tęsė Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Amerikoje, Brazilijoje, Kinijoje. 2019 m. gegužės 23 d. dieną mokslininkas mirė Šanchajuje, Kinijoje.

V. Sidoravičių galima pristatyti kaip pasaulio mokslininką ir Lietuvos matematikų pasididžiavimą, iki pat mirties jis buvo atsidavę darbui ir mokslui. Iki 2019 m. ėjo vice-direktoriaus pareigas Niujorko universitete Matematikos mokslų institute Šanchajuje.

Ambicingo mokslininko kelias prasidėjo Vilniuje – VU baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas, jas tęsė Maskvos universitete (Rusija). 1990 m. VU apgynė matematikos mokslų kandidato disertaciją „Stochastinio kvantavimo metodo konvergavimas gardeliniams statistinės fizikos modeliams“ (vadovas V. A. Malyšev). Podoktorantūros stažuotėms V. Sidoravičius pasirinko Heidelbergo universitetą Vokietijoje ir Paryžiaus Dauphine universitetą Prancūzijoje. 1994 m. apgynė Matematikos ir informatikos institute paruoštą daktaro disertaciją „Stochastinio kvantavimo metodo konvergavimas gardeliniams modeliams su lokalia sąveika“ (vadovai V. A. Malyšev, V. Statulevičius).

Didžiausią savo mokslinės karjeros laikotarpį (1999–2015 m.) Vladas praleido Teorinės ir taikomosios matematikos institute Rio de Žaneire (Brazilija), o nuo 2015 m. dirbo Niujorko universiteto Matematikos mokslų institute Šanchajuje.

Per savo įspūdingą mokslinę karjerą V. Sidoravičius parašė daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių, buvo knygų bendraautoris, organizavo daugybę aukšto lygio renginių Brazilijoje ir kitose šalyse. Labiausiai V. Sidoravičius išgarsėjo savo rezultatais diskrečiosios tikimybių teorijos, statistinės mechanikos, perkoliacijos teorijos, atsitiktinių laukų ir dalelių sistemų srityse. Nors mokslininkas buvo įgijęs Brazilijos pilietybę bei daug prisidėjo prie šios šalies matematinių tyrimų plėtojimo, jis taip pat palaikė glaudžius ryšius su Lietuvoje dirbančiais matematikais, ugdė mūsų šalies jaunuosius matematikus.

Atsisveikinimas su V. Sidorovičiumi – rugpjūčio 3 d. nuo 11 val. iki 12 val., urna bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose, išnešama 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

Lietuvos matematikų draugijos jubiliejinė konferencija pritraukė daug dalyvių

Pagrindine ir tekste 380

Matematikų mokslo metus užbaigia ir vasaros sezoną atidaro ypatingas renginys – kasmetinė Lietuvos matematikų draugijos (LMD) konferencija. Šiais metais ji žymėjo svarbią sukaktį – vyko net 60-ąjį kartą. Birželio 19-20 dienomis Lietuvos matematikai ir pranešėjai iš užsienio savo pasiekimais ir patirtimi dalijosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA).

Šešis dešimtmečius organizuojama konferencija turi ne vieną nusistovėjusią tradiciją. Matematikams skirtas mokslo renginys kiekvienais metais organizuojamas vis kitoje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje. Šį kartą konferenciją sutiko priimti LKA. Taip pat kiekvienais metais kviečiami pranešėjai iš užsienio.

Šį kartą didžiulį dalyvių susidomėjimą sukėlė svečio iš Lenkijos, vieno iš Lenkijos matematinio švietimo ideologų, profesoriaus Zbigniew Marciniak pranešimas, kuriame jis pasidalino mintimis apie pasaulines matematinio švietimo naujoves. Apie matematinių modelių taikymus karyboje papasakojo LKA atstovai – profesoriai Svajonė Bekešienė ir Albertas Pincevičius. Savo tyrinėjimų rezultatus pristatė Kauno technologijos universiteto profesorius Minvydas Ragulskis ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Taikomosios matematikos instituto darbuotojas Raimundas Vidūnas.

LMD konferencija sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus: iš viso užsiregistravo beveik 130 dalyvių, šešiose sekcijose buvo perskaitytas 81 pranešimas. Didžiausio dalyvių skaičiaus sulaukė „Algebros, skaičių teorijos ir geometrijos“, „Matematikos taikymų“, „Matematikos istorijos ir didaktikos“ bei „Stochastinių metodų ir modelių“ sekcijos. Didžioji dalis konferencijos dalyvių (65) buvo VU MIF darbuotojai.

60-ją LMD konferenciją organizavo Lietuvos matematikų draugija (programinio komiteto pirmininkas prof. Remigijus Leipus) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (organizacinio komiteto pirmininkė prof. Svajonė Bekešienė).

 

tekste 800

MIF pirmakursių stovykla

2019 07 29 MIF pirmakursių stovykla 380Jeigu skaitai šį tekstą, sveikiname tapus Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) bendruomenės nariu! O tam, kad dar geriau susipažintum su tuo, kas laukia, VU SA MIF kviečia į pirmakursių stovyklą.

Rugpjūčio 18-21 dienomis Birštone naujųjų studentų lauks didelė kuratorių komanda, kuri atsakys į visus kylančius klausimus, padės susiorientuoti fakultete bei prisidės prie šios vasaros nuotykių kūrimo.

Vieta: Sodyba „Birštono Nemuno vingis“
Kaina: 50 eur
Registracijos formą rasite čia

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos