Fakulteto naujienos

Gegužės 8 d. paskelbtas naujausias šalies aukštųjų mokyklų reitingas penktąjį kartą Vilniaus universitetą (VU) titulavo Lietuvos universitetų lyderiu. Iš 100 galimų vertinimo taškų VU surinko 61,7.

Šių metų reitingų duomenimis, VU yra tarp moksliškiausių, tiesa, įvertinti tik Lietuvos mokslų tarybos 2017 m. mokslo ir meno sričių krypčių darbų ekspertinio vertinimo duomenys – tarptautiniai moksliškumo rodikliai nevertinti.
Lyderiaujama pagal studijų kokybės rodiklius, VU taip pat renkasi daugiausia gabiausių Lietuvos abiturientų. Be to, VU akademinis personalas pripažįstamas kaip vienas stipriausių Lietuvoje, o mūsų studentai savo Alma Mater vertina palankiausiai.

VU pirmauja pagal studentų požiūrį į savo universitetą: jie yra labiausiai patenkinti savo studijomis, dėstytojų kompetencijomis ir profesionalumu. VU gali pasigirti didžiausiu gabiausių studentų ir didžiausiu doktorantūros studijų vietų skaičiumi Lietuvoje.

Šių metų aukštųjų mokyklų reitinge buvo labiau sureikšmintas darbdavių vertinimo kriterijus. VU šioje srityje pirmauja kaip ir pernai. Tūkstančio darbdavių apklausa, kurioje buvo klausiama, ar absolventų žinios atitinka jų įmonių poreikius, kokį universitetą rekomenduotų savo vaikui ir kaip sekasi alumnams įsidarbinti po studijų, parodė, kad darbo rinkoje paklausiausi yra būtent VU alumnai.
2019 m. reitinge atsirado ir naujas svarbus kriterijus – studentų nubyrėjimas. VU jis buvo įvertintas kaip vienas mažiausių.

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge universitetai kasmet vertinami pagal 65 skirtingus parametrus, kurie suskirstyti į 7 stambius kriterijus: moksliškumą ir aukščiausius akademinio personalo pasiekimus, esamą ir ateities akademinį personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus, konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje, studentų ir studijų skaičius, studijų ir mokslo aplinką, studentų požiūrį į savo universitetą.

Vilniaus universiteto bakalauro studentai turi unikalią galimybę dalyvauti atrankoje į vasaros mokyklą Pietų Korėjoje, Seulo technologijų universitete, 2019 m. liepos 15-26 dienomis. 

Prašome siųsti savo motyvacinį laišką lietuvių ar anglų kalbomis ir akademinių rezultatų išrašą, dokumentai priimami iki 2019 m. gegužės 9d. (imtinai). 

SVARBU: VU bakalauro studentams yra skiriamos 3 nemokamos vietos, tiems studentams kurie nėra studijavę Pietų Korėjoje (nemokami kursų mokesčiai bei apgyvendinimas) daugiau informacijos galite gauti čia.

Lėktuvo bilietai nėra apmokami. 

Dokumentus pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių, VU Centriniai rūmai, 242 kab. arba skenuotus siųsti el. paštu:   iki 2019 gegužės 9 d. (imtinai). Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos.

Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį , tel. (8-5) 268 7156.

Paskutinį balandžio mėn. šeštadienį vyko IV-oji Lietuvos pradinukų matematikos olimpiada (LPMO). Šį nacionalinį konkursą organizuoja Nacionalinė gabių vaikų akademija, kuriai vadovauja Ingrida ir Alfredas Ramanauskai. Jau daug metų prie organizavimo prisideda Matematikos ir informatikos fakulteto dr. Romualdas Kašuba.

Olimpiadoje kviečiami dalyvauti geriausius rezultatus šalies savivaldybių matematikos olimpiadose pasiekę 3-4 klasių mokiniai. Kiekvienos savivaldybės kviečiamų mokinių skaičius nustatytas pagal vaikų skaičių savivaldybėje. Papildomai kviečiami tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ užėmę pirmąsias 10 vietų šalies mastu.

Pasak olimpiados iniciatoriaus dr. R. Kašubos, pagrindinis tikslas – palaikyti natūralų vaikų norą perprasti juos supantį pasaulį, natūraliai parodyti, kaip yra tvarkomasi su skaičiais ir taip nejučiomis  sudominti juos matematika.

Baigiamajame etape trečių bei ketvirtų klasių grupėse varžėsi ir uždavinius sprendė 150 moksleivių iš 40 savivaldybių mokyklų.

Sveikiname IV-osios LPMO 2019 nugalėtojus:

• Eduardas Knieta, 3 kl., Klaipėda
• Augustas Kerys, 3 kl., Vilnius
• Juozas Bierontas, 4 kl., Kaunas
• Bernardas Pauželis, 4 kl., Klaipėda

Nacionalinė Gabių vaikų akademija gabius matematikai moksleivius baigiamajam konkursui subūrė po Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto stogu, tad, kol buvo tikrinami darbai, olimpiados dalyviai su dideliu noru leidosi į pažintinį žygį po netoliese esantį Vilniaus senamiestį.

LMPO pagrindiniai organizatoriai yra nevalstybinė progimnazija „MAGIS“, ją remia UAB „ENERGENAS“.

2019 m. balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas universiteto atkūrimo trisdešimtmečio sukaktį, už nuopelnus atkuriant ir stiprinant universitetą apdovanojo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį aukso medaliu.

Lietuvos Rektorių konferencijos prezidentas prof. Artūras Žukauskas sveikina VDU atkūrimo 30 m. paminėjimo iškilmėse kartu su Lietuvos universitetų Rektoriais.	VDU 30-mečio aukso medalis

Šiandien skubantys į darbus bei paskaitas Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute (DMSTI) pastebi akivaizdžius pokyčius – žydintys gėlynai, tvarkingesnė aplinka. Administratorė Snieguolė Meškauskienė antradienio popietę instituto darbuotojus ir doktorantus kvietė į aplinkos tvarkymo talką.

Akcijos iniciatoriai džiaugiasi bendruomenės palaikymu tiek šiais, tiek ankstesniais metais. Pasak dr. Sauliaus Maskeliūno, talkos idėją įkvėpė Estijoje pradėta „Darom“ iniciatyva. DMSTI komanda susiburia aplinkos tvarkymo darbams kiekvieną pavasarį jau nuo 2012 metų.

Nuotraukas iš antradienį vykusios iniciatyvos galite pamatyti čia.

2006 m. išleistame leidinyje „Matematikos ir informatikos institutas”, kuriame pristatoma istorija nuo 1956 m. – instituto įkūrimo datos – taip pat galima rasti nuotraukų, kuriose instituto darbuotojai dalyvauja talkoje prie instituto pastato A. Goštauto gatvėje.

Vilniaus universitetas šiemet švenčia jau 440-ąjį savo gimtadienį. Ta proga organizuojama iniciatyva – dovanos Lietuvai – tai atviros paskaitos, nemokami kultūriniai, pažintiniai renginiai. Dovanų yra paruošęs ir Matematikos bei informatikos fakultetas (MIF). Šiandien, balandžio 30-ąją, visiems, kam įdomi ateitis, kviečiami į paskaitą-diskusiją „Lietuvoje vėl pensijų reforma. Paskutinė?”.

Paskaitą skaitys dr. Aldona Skučaitė, Lietuvos aktuarų draugijos narė, Tarptautinės aktuarų asociacijos Socialinės apsaugos komiteto vicepirmininkė ir Irmantas Mikulėnas, viešosios politikos analitikas.

Bus aptarta:
- Eilinė pensijų reforma: išimtis ar taisyklė?
- Kitų vakarų šalių patirtys.
- Ar egzistuoja tobula pensijų sistema?

Paskaitos metu nedalinsime receptų, kaip geriausiai pasielgti šios pensijų reformos metu, bet sužinosite kaip veikia pensijų sistema. Aiškinsimės, ar tai, „ką žino visi“, yra tiesa, ar mitas.

Registracija

Paskaita vyks R-102 auditorijoje, 16.30 val. | Saulėtekio al. 7, Vilnius

Išpakuokite VU 440 gimtadienio dovanas čia.

Š. m. balandžio 27 dieną Estijos mieste Kilingi-Nõmme vyko mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis” tarptautinis finalas. Matematikos ir informatikos fakultetą (MIF) atstovavę pirmo kurso studentai džiaugiasi puikiais rezultatais: Vaidas Macijauskas užėmė pirmąją vietą, Ugnė Kolosovaitė – trečiąją.

Matmintinis pavadinimą sudaro žodžių junginys „MATematikos MINTINas skaičiavimas“. Juo apibūdinama kompanijos „Miksike” sukurta mintino skaičiavimo lavinimo programa, kurios pagrindu vyksta tarptautinis turnyras. Atranką į respublikinį finalą sudaro trys etapai, kuriuos dalyviai atlieka namuose. Tuomet surinkusieji geriausius rezultatus yra kviečiami atvykti į varžybų vietą ir ten rungtis „penkiakovėje” – specialiose varžybose, apimančiose kelias „Matmintinio“ rungtis.

Jau atrankoje MIF studentai parodė, kad gerai sugeba skaičiuoti mintinai.  Matematiką ir jos taikymus studijuojanti U. Kolosovaitė užėmė antrąją vietą suaugusiųjų moterų grupėje, o Programų sistemų studentas V. Macijauskas iškovojo pirmą vietą suaugusiųjų vyrų grupėje. 

Tarptautinis finalas kiekvienais metais vyksta kitoje šalyje, šiemet buvo rengiamas Estijoje. MIF studentams teko jėgas išbandyti su varžovais iš Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Ukrainos, Gruzijos.

U. Kolosovaitė šiose varžybose dalyvauja nuo 2011 metų ir keturis kartus vyko į tarptautinį finalą, o V. Macijauskas – nuo 2012 metų, šešis kartus pateko į tarptautinį finalą ir ten jau yra užėmęs 3-ąją vietą.

Lietuvos aktuarų draugijos (LAD) valdybos bei akreditacinės komisijos narė Gabija Girdžiūtė, peržiūrėjusi Matematikos ir informatikos (MIF) Finansų ir draudimo matematikos studijų programą, įvertino, kad ji atitinka Tarptautinės aktuarų (IAA) ir Europos aktuarų (EAA) asociacijų nustatytus išsilavinimo standartus. Nors jie privalomi tik LAD nariams, tačiau studijų programa gana gerai atitinka jų reikalavimus: baigę Finansų ir draudimo matematikos studijų bakalauro ir magistro programas bei išsilaikę papildomą LAD organizuotą profesionalumo žinių patikrinimą, absolventai gali tapti tikraisiais Lietuvos aktuarų draugijos nariais, pripažįstamais profesijos atstovais visoje Europoje.

MIF ruošiami Finansų ir draudimo matematikos specialistai baigę studijas gali dirbti aktuarais ar rizikos vertinimo specialistais įvairiose finansinėse institucijose, socialinės apsaugos srityje bei visur, kur reikalingas kvalifikuotas finansinių rizikų valdymas.

Aktuarų profesija yra susijusi su rizikos vertinimu, jiems reikalingas gilus matematikos, statistikos, ekonomikos ir finansų valdymo supratimas. Būtent dėl to šie specialistai yra labai reikalingi ir vertinami rinkoje, tačiau, norėdami dirbti, turi praeiti tam tikrą kelią.

Kokius pagrindinius žingsnius reikia nueiti, norint tapti šios srities profesionalu?

IAA ir EAA asociacijos nustato išsilavinimo standartus (angl., Education syllabus). Jie parengti taip, kad aktuaras galėtų veikti daugelyje sričių. Standartas – tai minimalių reikalavimų sąrašas, kurį turi tenkinti pradedantis specialistas.

Vilniaus Uuniversiteto (VU) MIF docentas, Finansų ir draudimo matematikos bakalauro studijų programos vadovas dr. Martynas Manstavičius pastebi, kad standartas apima daugelį sričių.  Pirmiausia tai bazinės matematikos žinios. Tai tarsi pamatas, ant kurio vėliau konstruojamos kitos būtinos kompetencijos. Be šių pamatinių žinių aktuaras turi įgyti bazinių ekonomikos žinių, gerai suprasti finansų sistemas, gebėti rinkti, apdoroti, analizuoti duomenis, veikloje taikyti aktuarinius modelius, suprasti jų privalumus ir trūkumus. Šios srities profesionalui būtini ir geri komunikavimo įgūdžiai, nes dirbant komandoje, būtina gebėti paaiškinti savo darbo rezultatus ir ne specialistams.

VU MIF Studijų prodekanės dr. Aldonos Skučaitės nuomone, nors standarto reikalavimai pakankamai platūs ir griežti, tai tik pirmasis žingsnis. Aktuaras, baigęs studijas, privalo toliau nuolat kelti savo kvalifikaciją, mokytis tiek formaliai, tiek ir neformaliai.

Plačiau apie tarptautinės aktuarų asociacijos patvirtintą išsilavinimo standartą galite pasiskaityti čia.