Dar šių metų pradžioje Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris leido didėti valstybės skiriamai sumai studijoms, ir jau nuo šio rugsėjo daugiau pirmakursių bakalauro laipsnio galės siekti nemokamai. Nemokamų bakalauro studijų idėja – tikrai graži. Tačiau vasario 5 d. minimalūs kriterijai stojantiems į aukštąsias mokyklas, kurie atspindi asmens pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje, buvo nuleisti.
Mokslas Lietuvoje susiduria su didžiuliais iššūkiais, nuolat diskutuojama finansavimo, mokslo populiarinimo klausimais. Apie šias problemas, mokslininko kelią, mokslo ir mokyklos santykį kalbėjome su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininku, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu, dėstytoju dr. Remigijumi Paulavičiumi.
Populiarios navigacijos programos naudoja įprastus eismo duomenis, kad sudarytų maršrutus vartotojams. Tokie maršrutai yra nenaudingi elektromobilių savininkams Lietuvoje – elektromobiliams leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis.
Siekdama paskatinti inovatyvių idėjų ir ankstyvosios stadijos startuolių augimą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują projektą „TechHub“ (liet. „Technologijų uostas“). Projektas kvies mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvų verslą, suteiks jiems įvairią pagalbą ir skatins žiniomis grįsto verslo augimą mūsų šalyje.
Vygantas Paulauskas – Lietuvos matematikas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius emeritas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Profesorius yra mokslinės monografijos ir dviejų tomų vadovėlio studentams bendraautorius, atspausdinęs daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių.
Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų ir Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“. Pagal turinį darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje bei visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam atskirai pasirinktam procesui yra kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis realybėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis, kurios naudingos modeliuojant ne tik finansinių rodiklių, bet ir fizikinių bei biologinių sistemų kitimą. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai. Tokie procesai aprašo finansinės aplinkos kitimą esant sunkiai prognozuojamiems atsitiktiniams pokyčiams. Pateikto darbo autoriai nustatė naujo tipo stochastinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado metodus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.
