Fakulteto naujienos

Vygantas Paulauskas – Lietuvos matematikas, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius emeritas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Profesorius yra mokslinės monografijos ir dviejų tomų vadovėlio studentams bendraautorius, atspausdinęs daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių.

Kaip ir kodėl jūs susidomėjote matematika?

Mokykloje geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, dalyvaudavau fizikos, matematikos respublikinėse olimpiadose, laimėdavau prizines vietas. Nebuvau apsisprendęs, ar tikrai studijuosiu matematiką, daugiau galvojau apie inžineriją, nes labiau domėjausi robotais, skaičiau specializuotą literatūrą. Baigęs vidurinę mokyklą pasirinkau automatikos ir telemechanikos studijas Kauno Politechnikos Institute (KPI, dabar – KTU). Dar viena priežastis, lėmusi šį mano pasirinkimą, buvo ta, kad šiame institute – vieninteliame iš Lietuvos aukštųjų mokyklų – veikė karinė katedra, leisdavusi studentams išvengti trejų metų karinės tarnybos sovietinėje armijoje. Tuo metu Vilniaus universitetas (VU) tokios privilegijos neturėjo, todėl tiksliųjų mokslų (matematikos, fizikos) fakultetuose trūko talentingų jaunuolių. Todėl VU matematikų galvose kilo idėja pergudrauti sovietų valdžią. Susitarus VU ir KPI rektoriams, buvo nuspręsta sudaryti dvi KPI studentų grupes, kurios formaliai būtų laikomos KPI, tačiau iš tikrųjų mokytųsi matematikos ir fizikos VU. Henrikas Jasiūnas (VU Matematikos fakulteto docentas), atvykęs iš VU, ateidavo į paskaitas KPI ir skatindavo gabesniuosius studentus, kuriems patinka matematika ar fizika, rinktis studijas Vilniuje (Vilniuje buvo KPI filialas su karine katedra). Gyvenau Kaune, tėvai Žaliakalnyje turėjo namelį, draugai visi Kaune, tad mintis važiuoti į Vilnių man atrodė avantiūra. Vis sakydavau kad gal ne, gal ne. Tačiau kartą leptelėjau: „Man gal ir nėra taip ir svarbu, bet kaip mama nuspręstų, taip ir padaryčiau“. Na, galvoju, tikrai jau pas mamą nevažiuos. Bet klydau – docento būta atkaklaus, nuvyko pas mamą į darbą ir įtikino, kad aš būtinai turiu vykti į Vilnių studijuoti. Ir man nebuvo, ką daryti, laikiausi savo duoto žodžio – išvažiavau. Formaliai mes buvome KPI filialo studentai Vilniuje ir lankėme paskaitas KPI karinėje katedroje, tačiau gyvenome VU studentų bendrabutyje ir gaudavome VU stipendiją. Iki trečio kurso mes galvojome, kad būsime ne matematikai, o inžinieriai. Buvo rinktinė grupė, seminarai būdavo labai triukšmingi ir įdomus. Bet kai mums pradėjo dėstyti ir individualiai su mumis dirbti profesoriai Jonas Kubilius, Vytautas Statulevičius, Bronius Grigelionis, supratome, kad būsime matematikai.

Jūsų mokslinio darbo kryptys – ribinės tikimybių teorijos teoremos begalinio matavimo erdvėse. Kodėl susidomėjote šia kryptimi?

Po dviejų kursų mums reikėjo rinktis siauresnę specializaciją. Domėjausi robotikos technika, užsirašiau į logiką. H. Jasiūnas čia ir vėl pakoregavo mano pasirinkimą – jam esu labai dėkingas. Jis išbraukė logiką ir įrašė tikimybių teorijos specializaciją. Baigus universitetą ir pradėjus studijas aspirantūroje (dabar – doktorantūra), pradėjau dirbti ribinių tikimybių teorijos srityje, tematikoje, kurią „parsivežė“ iš aspirantūros Leningrade mano vadovas profesorius V. Statulevičius. O begalinio matavimo erdvės atsirado kiek vėliau. Po mano pranešimų seminare profesorius J. Kubilius kelis kartus nusistebėjo, kodėl Vilniuje tiek daug tikimybininkų dirba ribinių teoremų baigtinio matavimo erdvėse ir niekas nebando pereiti prie sudėtingesnių objektų – atsitiktinių dydžių su reikšmėmis begalinio matavimo erdvėse. Iš pradžių ši mintis pasirodė bauginanti, vėliau supratau, kad verta imtis šios naujos temos, tuo labiau, kad pasaulyje ji labai sparčiai buvo vystoma. Tuo metu aš jau buvau docentu, o tai reiškė, kad galėjau vadovauti aspirantams, per dešimtmetį man vadovaujant disertacijas apgynė apie 10 doktorantų, susikūrė tikimybininkų grupė, nagrinėjanti tikimybių teorijos begalinio matavimo erdvėse klausimus, ši grupė įgijo tarptautinį pripažinimą.

Ką jūs labiausiai vertinate savo karjeroje?

Svarbūs buvo mano karjeroje 8 metai praleisti užsienyje, įgyta patirtis dėstant ir dirbant mokslinį darbą stipriuose Amerikos ir Europos universitetuose. Tačiau pačiu svarbiausiu pasiekimu laikau išugdytus mokslininkus, nors jų skaičius ir nėra didelis – disertacijas apsigynė 16 studentų. Matematikos ir informatikos fakultete dabar dirba mano studentai Alfredas Račkauskas, Rimas Norvaiša, Mindaugas Bloznelis, Gintaras Bakštys, Aldona Skučaitė. Kanadoje jau daug metų dirba Ričardas Zitikis, o Vengrijoje dirbo Gyula Pap. Daugelis iš jų jau turi savo mokinių, apgynusių daktaro disertacijas. Amerikos matematikų draugija yra sukūrusi matematikų genealoginį medį. Šiame puslapyje fiksuojama matematinė giminystė pagal analogija su įprastine giminyste. Jeigu mano vadovas buvo V. Statulevičius, o jo vadovas – J. Linikas, tai J. Linikui, V. Statulevičius yra kaip sūnus, o aš jau – anūkas. Ir ši matematinė giminystė yra gausi, devyniolikto šimtmečio garsūs matematikai turi tūkstančius ir net dešimtis tūkstančių matematinių „palikuonių“. Aš tikrų anūkų turiu 4, o matematinių net 27. O visai neseniai tapau proseneliu tiek tikrąją prasme, tiek matematine (R. Zitikis susilaukė matematinio anūko) J

Kaip manote, kokius būdo bruožus turi turėti matematikas?

Pasakyti, kurie bruožai būdingi matematikams – sunku. Vienas iš pagrindinių, kurį išskirčiau – loginis mąstymas. Matematikai, kaip ir visi žmonės, yra skirtingi. Pamenu, būdamas aspirantu, klausdavau savo vadovo V. Statulevičius, kada man ateiti, atsakymas dažniausiai būdavo – bet kada (aspirantūroje aš dažniausiai dirbdavau bibliotekoje, kuri buvo Matematikos ir Kibernetikos instituto trečiame aukšte, o instituto direktoriaus Statulevičiaus kabinetas – antrame aukšte, tad patikrinti, ar direktorius neužimtas, nebuvo sunku). Bet jeigu atėjus direktorius būdavo laisvas, galėjai ir dvi valandas šnekėti ir ne tik apie nagrinėjamą matematinę problemą. J. Kubilius, kurį taip pat laikau savo mokytoju, nes virš dešimt metų dirbau jo vadovaujamoje katedroje – visiškai kitoks. Tariantis dėl susitikimo jis pasakydavo tikslią dieną ir valandą, nors ta data galėjo būti ir po kelių savaičių. Bet buvai tikras, kad tuo laiku ir galėsi pasikalbėti, nes profesorius, jei kas pasikeisdavo jo darbotvarkėje, per sekretorę visuomet pranešdavo apie pasikeitimą ir naują datą.

Su kokiais iššūkiais matematika susiduria šiandieniniame pasaulyje?

Šiuo metu neginčijama matematikos ir informatikos svarba tiek kituose moksluose, tiek praktinėje žmogaus veikloje. Visiems gerai žinomos tokios sparčiai besivystančios sritys kaip finansų matematika, biostatistika, biomatematika, matematinė lingvistika. Tai susiję su praktiniais uždaviniais, verslu. Pasaulyje didžiosios įmonės investuoja didžiulius pinigus į mokslą. Dirbdamas Atlantoje (JAV) Džordžijos Technologijos institute stebėjausi, kad į mokslinius seminarus ateidavo darbuotojai iš Microsoft, Bank of America, Google. Pavyzdžiui, Google investuoja į topologijos tyrimus, nors tai gana abstrakti matematikos šaka, iš pirmo žvilgsnio atrodanti toli nuo taikymų. Tačiau didelės kompanijos svarsto taip: ką gali žinoti, gal mokslininkas atras ką nors naujo, ką bus galima pritaikyti ir bus įmonei didžiulis pelnas. Mažose šalyje yra sunkiau vystyti abstraktesnes matematikos šakas.

Vasario 6-7 d. parodų rūmuose „Litexpo“  vyksta tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2020. „Internetas studijų programos neišrinks“ – tokiu šūkiu visus jaunuolius ir mokytojus šiais metais pasitinka paroda. Joje Vilniaus universitetas (VU) pristatys vykdomas studijas ir kvies į įvairius renginius ir paskaitas.

Vasario 7 d. (penktadienį) 11.55 val. parodoje „Studijos 2020“ Litexpo, 5.2 salėje MIF doc. dr. Povilas Treigys skaitys pranešimą „Programinės įrangos kūrimas: problemos ir iššūkiai“. Jame bus pasakojama apie tai, kaip kuriama programinė įranga ir kodėl net ir turint šiais laikais pakankamai modernias programinės įrangos projektų valdymo metodikas, darbai vis tiek atsilieka nuo planuotų terminų.

Vilniaus universitetas (VU) sieks atkreipti dėmesį į tvarumo idėjas, kalbės apie aktualiausius globalius pokyčius ir jų valdymą, kvies susitikti su VU mokslo pasaulio autoritetais, kurie savo moksliniais tyrimais prisideda prie žmonijai rūpimų problemų sprendimų.

VU taip pat šiemet siūlys ekologiškesnius ir moksleiviams patrauklesnius informacijos apie studijas paieškos būdus. Apsilankiusius parodoje VU pirmą kartą kvies naudoti greitesnes, interaktyvesnes, funkcionalesnes ir patogesnes informacijos paieškos priemones – QR kodus. Nuskaitę QR kodus moksleiviai akimirksniu bus tikslingai nukreipti į juos dominančių konkrečių studijų aprašus internete.

Susitikime parodoje!

Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų ir Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“. Pagal turinį darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje bei visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam atskirai pasirinktam procesui yra kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis realybėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis, kurios naudingos modeliuojant ne tik finansinių rodiklių, bet ir fizikinių bei biologinių sistemų kitimą. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai. Tokie procesai aprašo finansinės aplinkos kitimą esant sunkiai prognozuojamiems atsitiktiniams pokyčiams. Pateikto darbo autoriai nustatė naujo tipo stochastinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado metodus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Premijos laureatai dr. Jonas Šiaulys ir dr. Kęstutis Kubilius džiaugiasi premija: „Premija mums buvo malonus netikėtumas, nes darbų ciklą premijai pateikėme pirmą kartą. Smagu, kad šį kartą premijos skyrimui neturėjo lemiamos įtakos bibliografiniai autorių duomenys. Džiugu, kad retkarčiais matematikų teoriniai darbai nepaskęsta eksperimentinių darbų gausoje“.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Šiais apdovanojimais siekiama sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Džiaugiamės ir sveikiname dėstytojus!

Vasario 3 d. šv. Jonų bažnyčioje įteikti VU MIF absolventams bakalauro ir magistro diplomai.

Absolventus sveikino VU Rektorius Artūras Žukauskas, VU MIF dekanas Paulius Drungilas ir MIF dėstytojas, finansų ir draudimo matematikos studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Martynas Manstavičius, informacinių technologijų absolventas Jonas Gavėnavičius. Diplomų ceremoniją vedė MIF studijų prodekanas Vytautas Stepas.

Sveikindamas A. Žukauskas pabrėžė, kad universitetas suteikia ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą: „Šiandien mes įteikiame diplomus gausiam būriui naujų VU absolventų. Absolventai – universiteto, kuris yra vienas iš seniausių Europos universitetų, kuris žengia kartu su geriausiais universitetais. Norėčiau primininti, kad universitetas suteikia ne vien specialybę, tai ir išsilavinimas. Jūs išsinešate iš universiteto, tai ką vadinime išsilavinimu – žinojimą, gebėjimą kritiškai mąstyti, giliai pažinti dalykus ir mokytis visą gyvenimą.“

MIF dekanas Paulius Drungilas linkėjo nepamiršti savo Alma mater: „Mūsų absolventai prisideda prie ateities išradimų ir jūs esate tos ateities dalis. Noriu paprašyti dviejų dalykų – nepamiršti svajoti ir nuolat mokytis. Visada prisiminkite nuo ko pradėjote, savo Alma mater, sugrįžkite į fakultetą kaip dėstytojai bei atraskite kitų bendradarbiavimo su universitetu formų.“

Studentų atstovas, informacinių technologijų studentas, absolventams linkėjo mėgautis kiekviena akimirka: „Šiame gyvenimo etape išmokome ne tik dalykinių žinių, bet ir iš vaikų tapome suaugusiais. Palinkėčiau savo kolegoms mėgautis kiekviena akimirka, nes mes nusibrėžiame tikslą ir siekiame jo. Mes galvojame, kada gi greičiau ateis ta akimirka, bet pamirštame tas akimirkas, kaip mes siekiame tikslo. [..] Norėčiau padėkoti dėstytojams, ypač tiems, kurie dirba dėstytojais ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori ir myli savo darbą ir kad dėstymas jiems yra pašaukimas. Nes tik tokie dėstytojai kiekvieną priverčia susidomėti paskaitos turiniu ir įdėti trigubai daugiau pastangų.“

MIF studijas baigė 68 absolventai – įteikti 32 bakalauro ir 36 magistro diplomai. Bakalauro Cum laude diplomas įteiktas informacinių technologijų absolventui ir 6 magistro Cum laude diplomai įteikti kompiuterinio modeliavimo, finansų ir draudimo matematikos, modeliavimo ir duomenų analizės ir ekonometrijos absolventams.

Iki vasario 9 d. VU IS pildykite apklausas apie studijas VU.

Kaip pasakoja MIF dėstytoja dr. Agnė Brilingaitė, „Atvirieji klausimai, arba klausimai reikalaujantys atviro atsakymo yra aukso vertės. Aišku, visada smagu, kai studentai pasako, kad viskas patiko ir labai gaila, jeigu kažkas pasako, kad niekas nepatiko. Bet būtų labai gerai, kad argumentai, kas patiko, ar nepatiko, kodėl studentai mano, kad kažko trūko pirmą paskaitą, būtų pateikti. Tik tada mes, dėstytojai, arba Studijų programos komitetas galės kažką pakeisti, patobulinti, atnaujinti“.

Visą vaizdo įrašą galite pamatyti čia. 

 
Vakar Informatikos instituto direktoriumi išrinktas prof. Rimantas Vaicekauskas.

Iš 52 balso teisę turinčių darbuotojų balsavo 39 - 37 balsai buvo už, 2 balsai prieš.

„Regiu Informatikos institutą kaip priešakinį universiteto ir fakulteto šakinį padalinį, palaikantį pozityvius ryšius su kitais MIF padaliniais, vykdantį „šakinius“ ir tarpdalykinius tyrimus, puoselėjantį mokslo ir studijų vienovę, tarptautišką vidumi ir išore, atsakingą visuomenei ir verslui ir drąsiai žengiančiam į trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį“, – Informatikos instituto raidos plane teigia R. Vaicekauskas.

Sveikiname prof. Rimantą Vaicekauską ir linkime sėkmės darbuose!

Vasario 6 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai kviečiami į išskirtinę dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ premjerą. Algio Kuzmicko kurtame filme pasakojama apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškos ir atradimo istoriją, kurioje ženklų pėdsaką paliko ir VU mokslininkai.

Režisieriaus teigimu, 2016 m. prasidėjus archeologiniams tyrimams Našlaičių kapinėse nei jis pats, nei iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų bei Vilniaus universiteto mokslininkų sudaryta komanda apie filmą nesvarstė.

„Mėnesį planuoti tyrimo darbai truko du vasaros ir rudens sezonus. Niekas negalėjo numatyti, kokį galimą scenarijų padiktuos tyrimų eiga. Suradus A. Ramanausko-Vanago palaikus nuspręsta filmuoti ir tolesnius tyrimo etapus. Tik tuomet buvo nutarta visą turimą filmuotą medžiagą susisteminti ir parengti siauresniam specialistų ratui skirtą filmą, į kurio peržiūrą kviečiama ir VU bendruomenė“, – pasakoja A. Kuzmickas.

Šiuo metu baigiama rengti dar viena filmo versija, kuri, atsisakius mokslinės detalios informacijos, bus skirta plačiajai visuomenei. 

Po dokumentinio filmo premjeros visi dalyviai kviečiami į diskusiją su filmo kūrėju ir VU mokslininkais, dalyvavusiais A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoje ir tolesniuose jų tyrimo etapuose.

Premjera vyks vasario 6 d. 18 val. VU Teatro salėje (universiteto g. 3, Vilnius). Dokumentinio filmo trukmė – 50 min. Norintiems dalyvauti renginyje būtina užsiregistruoti. Vietų skaičius ribotas. Registracijos formą rasite čia.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas – viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių

Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą.

Generolas A. Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos laisvės kovotojas idealistas, viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių.

Profesinė kvalifikacija
Mokytojas, 1937–1939 m. Panevėžio pedagoginis institutas.
Karininkas, 1939–1940 m. Kauno karo mokykla, po studijų suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Politinė ir profesinė veikla
1940–1941 m. Krivonių ir 1941–1942 m. Aukštakalnių pradinių mokyklų mokytojas ir vedėjas.
1942–1945 m. dėstytojas Alytaus mokytojų seminarijoje. 
1945 m. balandžio 25 d. prisijungė prie Nemunaičio apylinkių partizanų, davė priesaiką, pasirinko Vanago slapyvardį, tapo būrio vadu.
1945 m. rugsėjį tapo Merkio rinktinės vadu.
1946 m. birželį paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, 1947 m. rugsėjį išrinktas vadu.
Nuo 1948 m. rudens iki 1950 m. sausio – Pietų Lietuvos (vėliau – Nemuno) partizanų srities vadas.
1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją, suvažiavime išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis.
1949 m. rudenį Jono Žemaičio paskirtas LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis.
1953 m. pasibaigus ginkluotam partizaniniam pasipriešinimui, tęsė ideologinę kovą, rašė atsiminimus.

1956 m. spalio 12 d. kartu su žmona Birute (Dainavos apygardos partizane Vanda) suimtas Kaune. Po kalinimo ir kankinimų KGB vidaus kalėjime Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdyta mirties bausmė. 2018 m. palaikai rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse.

Ėjo valstybės vadovo pareigas
1954 m. lapkričio 26 d. – 1957 m. lapkričio 29 d.

2018 m. lapkričio 20 d. Adolfas Ramanauskas Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu. 

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

Pastaruoju metu didėjant jūrų transporto intensyvumui vis labiau tampa aktuali jūrų eismo įvykių prevencija. Vienas iš aktualiausių šioje srityje uždavinių – neįprasto jūrų transporto eismo aptikimas, kuris grindžiamas laivų trajektorijų analize, neteisėtų, ir kitų anomalių trajektorijos duomenų atsiradimo paieškomis.

Laivų judėjimo trajektorijas nusako sudėtingos duomenų struktūros (laivų tipai, navigavimo būsenos koordinačių sekos laike, meteorologinės sąlygos judėjimo zonoje, skirtingos eismo taisyklės geografinėje zonoje ir t. t.). Per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje savo vietą atranda dirbtinio intelekto taikymai: generuojami duomenų srautai struktūrizuojami, identifikuojami dėsningumai ar nukrypimai, atliekamas automatinis laivo judėjimo trajektorijos prognozavimas ir anomalių įvykių identifikavimas. Šioje srityje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, tyrimus atlieka VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai (Julius Venskus, Povilas Treigys, Jolita Bernatavičienė, Gintautas Tamulevičius, Viktor Medvedev). Čia vystomi giliojo mokymo neuroninių tinklų algoritmai jutiklių srauto duomenims analizuoti ir apdoroti, jūrų transporto duomenų klasifikavimui ir neįprasto eismo aptikimui.

Tyrimai daugiadisciplininiai, juose sprendžiamos problemos susijusios su didžiųjų duomenų analize, anomalijų aptikimu, neuroninių tinklų permokymu, jutiklių duomenų apdorojimu ir pan. Gauti rezultatai yra labai svarbūs su tyrimų susijusių taikomųjų problemų sprendimu – padeda nustatyti neįprastą laivų judėjimą intensyvaus eismo zonose taikant neuroninius tinklus.

Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose ITISE 2019 (Granada, Ispanija) ir CDAM 2019 (Minskas, Baltarusija), bei publikuoti žurnaluose, esančiose Clarivate Analitics Web of Science duomenų bazėje: Informatica ir Sensors, kuris yra pirmajame savo kategorijos žurnalų sąrašo ketvirtyje (Q1).

Daugiau su tyrimų rezultatais galite susipažinti čia:

Real-Time Maritime Traffic Anomaly Detection Based on Sensors and History Data Embedding

Integration of a Self-Organizing Map and a Virtual Pheromone for Real-Time Abnormal Movement Detection in Marine Traffic