Fakulteto naujienos

Vilniaus universitetas (VU) stiprina pozicijas naujausiame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2019”. Jame įvertintos ir kompiuterių mokslo bei informacinių sistemų studijų kryptys.

Tarptautiniame dalykiniame reitinge VU įvertintas 30 studijų krypčių iš 48 – trimis daugiau nei praėjusiais metais. Net 23 iš jų rodikliai šiemet gerėjo.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko keturiose studijų srityse iš penkių: fizinių mokslų (383 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (384 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (393 vieta), inžinerijos ir technologijos (451-500 vieta).

„Studijų krypčių reitingas šiemet nuteikia pozityviai, nes gerėjančius rodiklius stebime visose studijų srityse. Šie reitingai patvirtina tai, kad apie mūsų mokslininkus gerai atsiliepia kitų pasaulio universitetų kolegos, o absolventus puikiai vertina darbdaviai. Raginu moksleivius ir jų artimuosius į tai atsižvelgti. Svarbu įvairius rodiklius įvertinti galvojantiems tiek apie studijas Lietuvoje, tiek apie studijas svetur“, – sako VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, šiemet atsidūrusi 201-250 vietoje pasaulyje.

Fizikos ir astronomijos kryptis jau trejus metus patenka tarp 251-300 geriausiųjų, tuo tarpu fiziniai mokslai šiemet pakilo į 383 vietą (2018 m. – 400).

VU rezultatai ženkliai pagerėjo socialinių mokslų ir vadybos kryptyje ir dabar užima 384 poziciją pasaulyje (2018 m. – 451-500). Puikius rezultatus pademonstravo apskaitos ir finansų kryptis, užimanti 251-300 vietą. Verslo ir vadybos studijų kryptis pateko tarp 401-450 geriausiųjų.

Kompiuterių mokslo ir informacinių sistemų, inžinerijos ir technologijos, biologijos mokslų ir medicinos studijų kryptys užima 451-500 pozicijas.

Kaip ir kasmet, pagal h-indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai vertinama fizikos ir astronomijos kryptis (76,8 taško iš 100), taip pat fiziniai mokslai (75,3 taško). Nedaug atsilieka apskaitos ir finansų kryptis (68,9 taško), medicina (68,4 taško) ir biologijos mokslai (67,2 taško).

Kviečiame dalyvauti ERASMUS studijų mainų programoje. Registracija vyksta iki kovo 3 dienos.

ERASMUS mainai atveria kelius į naujas kultūras, keliones, o svarbiausia – žinias. Atrankoje dalyvauti gali kiekvienas. 

Registracija baigiasi jau kovo 3 d.  

Jeigu reikia patarimo ar kyla klausimų, drąsiai klauskite: erasmus@mif.vu.lt.

Paragaukite tarptautiškumo!

Naujausi Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) doktorantų tyrimų rezultatai publikuoti aukščiausio pasaulinio lygio (pirmojo kvartilio pagal mokslinių žurnalų reitingus) moksliniuose žurnaluose. Vieni iš jų – doktoranto Tomo Railos kartu su vadovu prof. Tadu Meškausku vykdomi tarpdisciplininiai tyrimai, kurių objektas – pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrocheminės savybės.T. Raila, MIF Informatikos instituto Kompiuterinio ir duomenų modeliavimo katedros doktorantas, jau per pirmuosius doktorantūros studijų metus gavo rezultatus, kuriuos teigiamai aprobavo „Electrochimica Acta” žurnalo recenzentai bei redkolegija. T. Raila kartu su prof. T. Meškausku, bendradarbiaudami su Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto mokslininkais (prof. G.Valinčiumi ir jo grupe), vykdo tarpdisciplininius tyrimus, kurių objektas – pažeistų (defektuotų) fosfolipidinių membranų elektrocheminės savybės. Šios membranos imituoja gyvų organizmų ląstelių membranas, kuriose dėl sąlyčių su toksinais, uždegimų, senėjimo ir kitų priežasčių gali rastis defektai, iškreipiantys elektrocheminius virsmus ląstelėse (o tai įtakoja neurodegeneracinių susirgimų: pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, Parkinsono ligos, vystymąsį).

Tyrimo metu, pasitelkiant įvairiose kompiuterinio modeliavimo srityse naudojamą baigtinių elementų metodą (angl., „Finite Element Method”), sudaromi ir analizuojami trimačiai defektuotų membranų kompiuteriniai modeliai (vizualiai panašūs į olandiško sūrio gabalus, iliustracijoje pateikta dvimatė projekcija defekto aplinkoje). Tai padeda išvengti ilgų ir sudėtingų realių membranų tyrimų laboratorijoje. Kompiuterinis modeliavimas pasižymi didele skaičiavimų apimtimi, todėl tam naudojama MIF ir GMC turima aukšto našumo lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų infrastruktūra.

Tolesniuose tyrimuose numatoma papildomai taikyti dirbtinio intelekto metodus, analizuojant realių membranų mikroskopines nuotraukas. Naujausi rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Electrochimica Acta”:

T.Raila, T.Penkauskas, M.Jankunec, G.Dreižas, T.Meškauskas, G.Valinčius, Electrochemical impedance of randomly distributed defects in tethered phospholipid bilayers: Finite element analysis, Electrochimica Acta, 299, pp. 863-874, 2019.

https://doi.org/10.1016/j.electacta.2018.12.148

Pilnas straipsnio tekstas pasiekiamas iš VU vidiniam tinklui priklausančių kompiuterių, arba naudojantis VU VPN, kurio įdiegimo instrukcijas rasite čia.

 Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Jau galima teikti paraiškas paramai iš VU Mokslo skatinimo fondo. Paraiškos rengiamos pagal ankstesniųjų metų pavyzdį, vadovaujantis 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondo nuostatais Nr. S-2015-2 :

Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondo nuostatai.

Paraiškos pavyzdys.

Šią savaitę, vasario 17–21 dienomis, vyko Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesija. Gabūs moksleiviai iš visos Lietuvos savo žinias gilino Matematikos ir informatikos fakultete (MIF).

Nacionalinė moksleivių akademija skirta mokslui bei įvairiems menams gabiems vaikams. Įstoję į pasirinktą sekciją, 7–10 klasių mokiniai pradeda intensyvų mokymosi kursą, trunkantį visus mokslo metus. Du kartus vyksta sesijos, kurių metų moksleiviams skaitomos paskaitos, vyksta įvairūs užsiėmimai, susitikimai.

Žiemos sesijų paskaitos skaitomos skirtinguose Lietuvos universitetuose. Antroji, vasaros sesija, visų sekcijų akademijos dalyvius suburia į Nidą.

„Ši akademija – puiki iniciatyva, suburianti gabius moksleivius iš visos Lietuvos. Labai džiaugiuosi, kad moksleiviai, kurie yra ne tik talentingi, bet ir smalsūs bei aktyvūs, turi galimybę dar labiau gilinti savo žinias. O jiems motyvacijos suteikia susitikimai su įvairių sričių profesionalais,” – programos privalumus vardija MIF dėstytojas doc. dr. Edmundas Mazėtis.

Nacionalinės moksleivių akademijos užsiėmimai susideda iš biologijos ir biochemijos, chemijos, ekonomikos, fizikos, lietuvių filologijos, matematikos ir muzikos sekcijų. Jauniesiems matematikams pirmadienį Matematikos ir informatikos fakultete žiniomis apie Kombinatorikos spalvinimus bei invariantus dalinosi Kembridžo universiteto absolventė, pasaulinių matematikos olimpiadų laimėtoja Greta Morkūnė. Antradienį MIF absolventas Paulius Virbalas aiškino apie diofantines lygtis. Trečiadienį ir ketvirtadieni doc. dr. Edmundas Mazėtis akademijos dalyviams skaitė paskaitas apie Čevos ir Menelajaus teoremas bei jų taikymus, projektyvinę geometriją: Dezargo, Pappo ir kitos projektyvinio turinio teoremas.

Nuotraukų autorius Leonardas Danielius

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos institutas turi gerų naujienų studijuojantiems informatikos mokslą ir besidomintiems kibernetiniu saugumu. Kovo mėnesį bus organizuojamas dirbtuvėlės. Registracija jau prasidėjusi.

Kibernetinio saugumo laboratorija (KSL) kviečia studentus informatikus prisijungti į tęstines dirbtuvėles ir kartu tobulinti kibernetinio saugumo kompetencijas neformalioje aplinkoje.

Jau ketverius metus iš eilės studentai prisideda prie simuliuotų pažeidžiamumų kūrimo, testavimo ir simuliuotos aplinkos pažeidžiamumų modeliavimo dalyvaudami „Amber Mist” ir „Kibernetinis Skydas” tarptautinių bei nacionalinių pratybų ruošimo etapuose.

Kibernetinio saugumo laboratorija kviečia studentus registruotis į periodines ir tęstines dirbtuvėles iki 2019-02-28. Dirbtuvėlės prasidės kovo mėn. 7 d. ir vyks nuo 17 val. iki 19 val. ketvirtadieniais (vieta bus pranešta vėliau).

Preliminarus planas:

- Registracija vyksta iki vasario 28 d.
- Kovo 1 d. paaiškėja, kas pateko į dirbtuvėles: atrinktieji dalyviai gauna kvietimus su tolimesnėmis instrukcijomis, kaip pasiruošti dirbtuvėlių veikloms.
- Kovo 7 d. pirmasis susitikimas – susipažinimas, žinių ir gebėjimų įsivertinimas, aktyvios veiklos naudojant interaktyvią sistemą. Bus pristatyti būsimieji KSL.d dirbtuvėlių projektai.

- Kovo 14 d. KSL.d darbas dirbtuvėlėse pagal tematikas.
- Kovas/Balandis/Gegužė: programa bus pranešta atrinktiems dalyviams.

Pataba: Tik geriausieji ir labiausiai motyvuoti dalyviai turės unikalų šansą sudalyvauti kibernetinio saugumo pratybose kaip komandos nariai.

Dirbtuvėlės yra savanoriškos ir nemokamos! Jos vyks Informatikos institute.

Dirbtuvėlių dalyvius konsultuos dalykinės srities ekspertai, svečiai iš kitų organizacijų.

Susidomėjusius studentus, kurie yra pasirinkę informatikos studijų kryptį, kviečiame registruotis į dirbtuvėles čia. 

Nuotraukoje Kibernetinio saugumo pratybų „Gintarinė migla 2018” studentai ir KSL darbuotojai.

Pavasario semestrą Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) pasitinka dar modernesnis. Šaltinių g. 1 A atnaujinta kompiuterinė auditorija.

„Technologijoms sparčiai keičiantis, o įrangai senstant, noriu pasidžiaugti pilnai atnaujinta kompiuterine auditorija. Esame informatikos ir matematikos studijų teikimo lyderiai, todėl yra itin svarbu, kad naujausios žinios, kurias įgyja fakulteto studentai, būtų lydimos ir šių dienų technologijų. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Informacinių technologijų ir paslaugų centru buvo nupirkta nauja, serveris-klientas principu veikianti kompiuterinė technika, atitinkanti šiandienos studijų poreikius. Atnaujintoje auditorijoje paskaitas klausyti ir užduotis atlikti galės Bioinformatikos, Duomenų mokslo, Ekonometrijos ir kitų studijų programų studentai,“ – kalbėjo Informacinių technologijų prodekanas dr. Povilas Treigys.

MIF Skaitmeninių technologijų ir skaičiavimo centras žiemos sesijos metu atnaujino dvidešimt penkių vietų kompiuterinę klasę, kad studentai, sugrįžę studijuoti, jau pavasario semestro metu turėtų galimybes ją išnaudoti.

Matematikos discipliną jis regi ne pragmatiko, o menininko akimis. Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Vytautas Miežys vasario mėnesio žurnale „Moteris” dalijasi mintimis apie šio mokslo žavesį.

„Kodėl matematika turi žavesio? Kai pradedi matyti tam tikrus ryšius tarp faktų, bandai suprasti, kaip obuolių dalijimasis susijęs su dalyba stulpeliu, tam tikra prasme pasijunti turįs nemažą galią. Panašus jausmas, kai jautiesi sustiprėjęs po poros metų intensyvių treniruočių sporto klube, ir tada gali pakelti kažką sunkaus, taip ir su matematika – geras jausmas žinoti, kad gali įvairiai manipuliuoti skaičiais. Tai teikia pasitenkinimą. Tarkim, tris ketvirtąsias gali pasiversti 0,75, jeigu nori, gali tą skaičių išreikšti kaip sumą, kaip skirtumą, kaip sandaugą, o jeigu nori būti mandras, gali ir kaip begalinę sumą užrašyti. Man taip pat didžiulį malonumą teikia apibrėžimų galvojimas.

Matematikoje matau grožio, net poezijos. Tarkim, kaskart, kai paklausiu savęs, koks yra pats mažiausiais teigiamas skaičius, man užverda smegenys. Tai yra tie skaičiai, kurie yra didesni už nulį. Nulis nebūtų teigiamas skaičius. Tarp nulio ir vieneto yra ir daugiau skaičių. Tarkim, nulis, kablelis, vienas. Bet yra ir nulis, kabelis nulis nulis vienas. Vien ta mintis, kad gali kaip nori artėti prie nulio, bet niekada nerasi pačio pirmo teigiamo skaičiaus, man kelia jausmą kad tam tikra prasme aš turbūt negaliu iki galo to suvokti. Racionaliai žinau, kad tokio skaičiaus nėra, bet vis tiek bandau įsivaizduoti, kad stoviu ant nulio, noriu žengti žingsnį ant pačio pirmo teigiamo skaičiaus, bet jo nėra, nes kur tik padedu koją, ten dar be galo daug mažesnių skaičių. Gražu. Man šie tyrinėjimai poetiški, įdomu jausti: nors suvokiu loginį paaiškinimą, vis dėlto kaskart nustembu, kad nerasiu to paties pirmo skaičiaus, net jei žengčiau ypač mažą žingsnelį,” – mintimis dalijasi V. Miežys.

Interviu su V. Miežiu žurnale „Moteris” parengė Virginija Majorovienė. Visą tekstą galite rasti šio mėnesio žurnale.

Nuotraukų autorius Tadas Kazakevičius.