Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ekonometrijos IV kurso studentė Eglė Gurauskytė šiuo metu atlieka praktiką Finansų ministerijoje. Praktikos vietą ji sako pasirinkusi dėl asmeninių savybių ir pasakoja apie iššūkius, su kuriais jai jau teko susidurti, ir apie požiūrį pakeitusias studijas.
Pasirinkti praktikos vietą paskatino pilietiškumas
Eglė sako, kad pretenduoti į valstybiniame sektoriuje esančią praktikos vietą paskatino pilietiškumo jausmas ir noras prisidėti prie didesnio masto problemų sprendimo, jų analizavimo.
„Makroekonomikos skyriaus analitinė veikla labai glaudžiai susijusi su mano specialybe. Čia, kitaip nei individualiose įmonėse, kurių veikla yra orientuota į tam tikrą sritį, plačiai analizuojami makroekonominiai rodikliai, ekonominė raida ir ekonomikos procesų stebėjimai. Tokia veikla leidžia dar plačiau pažvelgti į globaliu mastu vykstančius veiksmus ir suvokti tam tikrus priimamus sprendimus tiek šalyje, tiek visame pasaulyje“, – pasakoja studentė.
Pasak Eglės, praktikos metu jau teko susidurti su įvairiais iššūkiais. Juos dažniausiai padeda įveikti kuruojantis praktikos vadovas, bet dalis atsakomybės tenka ir pačiai praktikantei.
„Atsakomybės jausmas ir noras kuo geriau atlikti pateiktas užduotis, nenuviliant praktikos vadovų, kurie pastebėjo mus ir suteikė galimybę į trokštamas darbo vietas pažvelgti iš arčiau ir pabendrauti su įvairių sričių specialistais, buvo emocinis iššūkis. Taip pat yra nemažai ir praktinių iššūkių – praktika orientuojasi į tam tikrą sritį, apie kurią iš pradžių manai, kad žinai daug, bet pradėjusi gilinti žinias pasimeti tarp aibės informacijos“, – savo patirtimi dalijasi studentė.
Svarbu suvokti, kad mokaisi dėl savęs
Eglė sako studijų metu įgijusi tiek profesinių, tiek papildomų gebėjimų, kuriuos pritaiko ir praktikoje: „Vienas iš jų – savarankiškas informacijos ieškojimas ir suvokimas, kad mokaisi dėl savęs. Realioje darbo aplinkoje niekas tau nepateiks visos reikalingos informacijos, turime nuolatos domėtis, mokytis ir informaciją išmokti filtruoti patys, norėdami pasiekti gerų rezultatų.“
Merginai itin pravertė studijų suteiktos ekonominės žinios, darbas su tam tikromis programomis (R), įvairių statistinių metodų taikymas. Vis dėlto studentė labiausiai vertina įgytą gebėjimą kritiškai mąstyti ir vertinti informaciją.
Studijos pakeitė požiūrį į matematiką
Ekonometrijos studijas pasirinkusi Eglė sako sprendimą dėl studijų priėmusi atsitiktinai ir šią programą į sąrašą įtraukusi likus vos kelioms dienoms iki prašymo pateikimo. Šiandien studentė mano, kad tai buvo puikus sprendimas.
„Visuomet labiau domėjausi tiksliaisiais mokslais, tačiau mielai skaitydavau literatūrą, domėjausi istorija, politika, ekonomika. Ekonometrija jungia tiek matematinę, tiek statistinę, tiek ekonominę dalį, o tai man buvo puikus atradimas. Be to, šios studijos suteikia daugiau galimybių renkantis tolesnį akademinį kelią, savo magistrantūros studijas galiu planuoti tiek ekonomikos, tiek matematikos, duomenų analitikos ar statistikos kryptyse“, – pasakoja ketvirtakursė.
Apibūdindama ekonometrijos studijas Eglė pabrėžia, kad jos požiūris į matematiką po 4 metų drastiškai pasikeitė: „Reikėjo išmokti mokytis, ieškoti informacijos ir priprasti prie jausmo, kad nėra blogai nemokėti ar nesuprasti. Kaip vienas dėstytojas sakė: „Yra dangus, kurį užstoja debesys, ir tas dangus yra tai, ką mes turime pamatyti.“ Ekonometrija yra tai, kas yra už debesų“, – sako Vilniaus universiteto studentė.