Sidebar

Rinkėjų sąrašai VU MIF šakinių akademinių padalinių direktorių rinkimuose

Remiantis Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (toliau – MIF) nuostatais bei MIF Tarybos patvirtintais MIF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei ŠAP direktorių rinkimų aprašu ir rinkimų organizavimo grafiku, VU MIF rinkimų komisija skelbia visų  MIF ŠAP (Duomenų mokslų ir skaitmeninių technologijų instituto, Informatikos instituto, Matematikos instituto, Taikomosios matematikos instituto) Direktorių rinkimus.

Iš MIF Tarybos patvirtinto MIF instituto direktoriaus rinkimų tvarkos aprašo:

„KANDIDATŲ EITI INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

  1. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Matematikos instituto direktoriui keliamas papildomas reikalavimas – turėti pedagoginės patirties.
  2. Direktoriaus kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo Direktoriumi gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai Direktoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).
  3. Direktoriaus rinkimus skelbia Rektorius Fakulteto dekano (toliau – Dekanas) teikimu likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Direktoriaus įgaliojimų pabaigos. Ši nuostata netaikoma Direktorių renkant pirmą kartą ar Direktoriaus įgaliojimams nutrūkus dėl kitos priežasties.
  4. Direktoriaus rinkimus organizuoja, kandidatus registruoja ir rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Instituto direktoriaus pareigas.
  5. Kandidatai į Direktorius pareigas pateikia šiuos dokumentus:
    • prašymą dalyvauti konkurse;
    • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
    • gyvenimo aprašymą (CV);
    • mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;
    • Instituto, į kurio direktoriaus pareigas pretenduoja, raidos planą (iki 2 psl.).
  6. Direktorių iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Fakulteto nuostatų, Instituto nuostatų ir šio Aprašo numatyta tvarka slaptu balsavimu renka Instituto Rinkėjai. Išrinktą direktorių Dekanas teikia tvirtinti Fakulteto tarybai.
  7. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Direktoriaus rinkimų pradžios, Fakulteto rinkimų komisija organizuoja kandidatų prisistatymą ir debatus, kuriuose kandidatai pristato Instituto raidos planą Instituto bendruomenei.“

Rinkimai bus organizuojami pagal šį MIF Tarybos patvirtintą rinkimų organizavimo grafiką:

Data

Veiksmai

2018 m. kovo 19 d.

Fakulteto interneto svetainėje skelbiama Institutų direktorių rinkimų data ir vieta.

2018 m. kovo 19-26 d.

Kandidatų į Institutų direktorius kėlimo laikotarpis.

Kandidatai į Institutų direktorius Fakulteto rinkimų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

1)  prašymą dalyvauti konkurse;

2)   asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3)   gyvenimo aprašymą (CV);

4)   mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;

5)  Instituto raidos planą (iki 2 psl.).

2018 m. kovo 27 d.

Fakulteto rinkimų komisija sudaro išsikėlusių kandidatų į Institutų direktorius sąrašą ir Fakulteto interneto svetainėje skelbia jų siūlomus Instituto raidos planus.

2018 m. kovo 28- balandžio 3 d.

Kandidatų prisistatymai ir debatai Institutuose.

Jei į Instituto direktoriaus pareigas kandidatuoja ne vienas asmuo, visi to Instituto kandidatai prisistato tą pačią dieną.

2018 m. balandžio 4 d.

Išankstinis Institutų direktorių rinkimų balsavimas.

2018 m. balandžio 5 d.

Institutų direktorių rinkimai.

2018 m. balandžio 6 d.

Padalinio rinkimų komisija skaičiuoja ir skelbia rinkimų rezultatus.

2018 m. balandžio 10 d.

Pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), jei reikės.

Remiantis šiais dokumentais, rinkimų komisija pabrėžia, kad Kandidatų į institutų direktorius kėlimo laikotarpis yra 2018 m. kovo 19–26 d.

Reikalingus kandidatų dokumentus (kopijas ir / arba originalus) užklijuotame voke pristatyti į MIF dekanatą, 208 kab., adresu Naugarduko g. 24, LT-03225, Vilnius, iki 2018 m. kovo 26 d. 16 val. Vėliau pateikti dokumentai nebus priimami.

Instituto raidos plano kopija atsiunčiama rinkimų komisijai ir el. paštu . Kandidatų pateikti institutų raidos planai 2018 m. kovo 27 d. bus paskelbti Fakulteto interneto svetainėje.

MIF ŠAP Direktoriaus rinkimų balsavimo data ir laikas:

2018 m. balandžio 4 d. 9–16 val. – išankstinis institutų direktorių rinkimų balsavimas.

2018 m. balandžio 5 d. 9–16 val. – institutų direktorių rinkimai.

MIF ŠAP Direktoriaus rinkimų balsavimo vieta:

Naugarduko g. 24, 308 kabinetas (balsuoja: MI, II rinkėjai)

Naugarduko g. 24, 410 kabinetas (balsuoja: TMI, II rinkėjai)

Didlaukio g. 47, 507a kabinetas (balsuoja: MI, TMI, II rinkėjai)

Akademijos g. 4, 207 kabinetas (balsuoja: DMSTI rinkėjai)

MIF ŠAP balsuotojų sąrašai:

Duomenų mokslų ir skaitmeninių technologijų instituto balsuotojų sąrašas,

Informatikos instituto balsuotojų sąrašas,

Matematikos instituto balsuotojų sąrašas,

Taikomosios matematikos instituto balsuotojų sąrašas.

Kontaktai pasiteirauti:

Stipendijos profesinei stažuotei JAV

2018 03 15 StipendijaSvajoji apie darbo patirtį Jungtinėse Valstijose? Dalyvauk Baltijos – Amerikos Laisvės fondo konkurse į Profesinių stažuočių programą.

Pilnas išlaikymas ir garantuota praktikos vieta!

Kviečiame paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus teikti paraiškas į Profesinės stažuotės programos konkursą.

Profesinės stažuotės programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias stažuotes įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams suteikiamos iki 30,000 JAV dolerių per metus stipendijos, kurios skirtos padengti apgyvendinimo, maisto bei transporto išlaidas stažuotės metu.

Per septynerius Baltijos-Amerikos Laisvės fondo veiklos metus šia unikalia galimybe jau pasinaudojo beveik 90 studentų ir absolventų iš įvairiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.

Paraiškos priimamos iki balandžio 2 d. Daugiau informacijos apie programą ir konkurso sąlygas rasite: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/internship/

Vardinė stipendija Birutei Drublionytei

IMG 1910 

2018 m. Birutė Drublionytė už mokslinį darbą "Kibernetinio saugumo teisės aktų modeliavimas ir verifikavimas naudojant UML modelius" gavo vardinę stipendiją Lietuvos mokslų akademijos organizuotoje Jaunųjų mokslininkų konferencijoje. Stipendija skirta INFOBALT asocijacijos stipendijų komisijos sprendimu. Birutė Drublionytė yra bakalauro VU MIF Informatikos instituto Programų sistemų 3 kurso studentė. Ji darbą atliko bendradarbiaudama su Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkais.

Lietuvos mokslo premijos paskirtos devyniems VU mokslininkams

Lietuvos mokslų akademija. E. Kurausko nuotrauka

Vasario 5 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2017 m. LMP laureatais. Šiemet premija iš viso skirta vienuolikai mokslininkų, net devyni iš jų – Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir VU Istorijos fakulteto mokslininkei Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti VU matematikai, LMA tikrasis narys  Mifodijus Sapagovas ir Artūras Štikonas, kartu su kolega, LMA tikruoju nariu, Raimondu Čiegiu už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, o taip pat LMA tikrasis narys, VU Fizikos fakulteto profesorius Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo penki VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai: LMA tikrasis narys Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“, taip pat premija skirta LMA tikrajam nariui Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.

Trumpai apie laureatų darbus:

D. Klajumienė „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Pateikti darbai – tai vienos pirmųjų publikacijų, kuriose analizuojami mūsų šalies pasaulietinių pastatų XIX a. interjerai. Juose išsamiai aptariami sienų tapybos, sienų apmušalų, lipdinių, krosnių ir dekoratyvių grindų dangų raidos, pasiūlos ir paklausos aspektai. Šie tyrimai ne tik parodė Lietuvos interjero raidos savitumą nuo klasicizmo iki modemo, bet taip pat suteikė žinių apie buvusius, bet neišlikusius arba menkai išlikusius dekoravimo būdus ir medžiagas. Mokslininkės teorinės įžvalgos paskatino restauratorius ir paveldosaugininkus atkreipti dėmesį į iki tol menkai vertintus ir nesaugotus interjerų elementus.

M. Sapagovas, R. Čiegis ir A. Štikonas „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“

Diferencialinės lygtys su neklasikinėmis (nelokaliosiomis) kraštinėmis sąlygomis per pastaruosius tris dešimtmečius yra intensyviai nagrinėjami diferencialinių lygčių teorijoje ir skaičiavimo matematikoje ryšium su naujais matematinių modelių taikymais mechanikoje, hidrodinamikoje, biochemijoje, ekologijoje ir t. t. Tyrimai šiose srityse pradėti dar XX a. amžiaus antrajame dešimtmetyje. Lietuvoje pirmieji tyrimai pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų Lietuvos įmonėse (skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkinėse medžiagose valdymas). Autorių darbai pagal tematiką apima diferencialinių lygčių teorinius klausimus ir skaitinius sprendimo metodus (skirtuminių schemų stabilumas, iteraciniai metodai, paklaidų įverčiai), ir yra rimtas žingsnis į bendrosios nelokaliųjų uždavinių tyrimo bei sprendimo metodų teorijos sukūrimą.

L. Valkūnas „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose”

Šviesos poveikio metu organinėse medžiagose ir molekulinėse struktūrose generuojami eksitonai, galintys skilti į krūvininkų poras. Šiame darbų cikle buvo siekiama nustatyti optimalių energijos pernašos spartų ar krūvininkų generacijos efektyvumo aplinkos poveikio sąlygas. Buvo nagrinėjami kinetinės spektroskopijos su femtosekundine skiriamąja geba bei pavienių molekulių ar molekulinių darinių spektroskopijos duomenys, kurių analizei buvo taikomi įvairūs modeliavimo metodai. Pagrindiniai tyrimo objektai – biologinės kilmės nanodariniai, kurių aplinka yra baltyminė terpė. Palyginimo tikslams taip pat nagrinėjamos ir sudėtingos molekulės, molekuliniai agregatai, molekuliniai kristalai, anglies nanovamzdeliai. Gauti rezultatai leidžia nustatyti aplinkos poveikio grįžtamojo ryšio principus bei mechanizmus, turinčius taikomąją vertę.

V. Šikšnys, G. Gasiūnas, T. Šinkūnas ir T. Karvelis „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“

CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola – jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti kaip CRISPR-Cas sistemos veikia. Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. Mes pirmi parodėme, kad keičiant crRNR, Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas.

S. Klimašauskas „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“

Ypatingas vaidmuo ląstelės reguliatoriniuose procesuose tenka epigenetiniams reiškiniams, kurie lemia genų raiškos profilį ir yra siejami su žmogaus ligų atsiradimu. Vieni iš kertinių epigenetinių ląstelės komponentų yra DNR nukleotidų modifikacija bei mažosios nekoduojančios RNR. Šiame darbe ištirti eilės DNR ir RNR modifikuojančių fermentų veikimo mechanizmai. Pirmąkart pademonstruotas DNR ir RNR metiltransferazių potencialas naudoti sintetinius kofaktoriaus S-adenozilmetionino analogus. Taip pat atskleistos netikėtos DNR citozino-5 metiltransferazių sąvybės katalizuoti netipines prijungimo ir skėlimo reakcijas, leidžiančias kryptingai modifikuoti citozino bazes DNR sudėtyje. Naujų žinių pagrindu, naudojant baltymų inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus, sukurti nauji efektyvūs molekuliniai įrankiai citozino būsenų identifikavimui ir jų pasiskirtymo genome analizei, pasiūlyti nauji metodai mažų nekoduojančių RNR žymėjimui ir tyrimams.

R. Ambrazevičius „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“

Šiuolaikiniame moksle pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. Naujos idėjos efektyviausiai generuojamos mokslų, ypač įvairių tiksliųjų ir humanitarinių sandūrose. Akustika iš vienos pusės ir muzikologija bei lingvistika iš kitos, yra tokių sandūrų pavyzdys. Šio darbo tikslas – įvesti akustikos metodus į Lietuvos muzikos ir specialiųjų kalbos tyrimų lauką, atskleidžiant jų galimybes ir tobulinant tiksliųjų bei humanitarinių mokslų tarpdalykinių studijų įrankius. Siekiant šio tikslo, apžvelgta pasaulinė muzikos ir kalbos akustikos žinija, tvarkyta lietuviška muzikos akustikos ir akustinės fonetikos terminija, atlikti taikomieji specializuoti lietuvių muzikos ir kalbos tyrimai, originalių tyrimų rezultatai paskelbti ir Lietuvos, ir užsienio mokslinėje spaudoje, atskleidžiant akustinių metodų galimybes ir pristatant ištirtus bei atrastus muzikos ir kalbos reiškinius.

 

Šaltinis: 

http://naujienos.vu.lt/lietuvos-mokslo-premijos-paskirtos-devyniems-vu-mokslininkams/

 

Susipažinkite su nauja VU MIF Studijų prodekane

2018 02 12 Nauja prodekaneDžiaugiamės galėdami pristatyti naują VU Matematikos ir informatikos fakulteto studijų prodekanę dr. Aldoną Skučaitę, kuri perėmė darbus iš Lino Būtėno nuo vasario 8 d.

A. Skučaitė yra ilgametė fakulteto dėstytoja, kvalifikuota aktuarė, Lietuvos aktuarų draugijos narė, aktyviai dalyvauja Tarptautinės aktuarų asociacijos veikloje. Naujosios prodekanės kandidatūra buvo patvirtinta vienbalsiai VU Matematikos ir informatikos Taryboje sausio 19 d.

Linui Būtėnui nuoširdžiai linkime geros kloties savo veikloje, o Aldonai Skučaitei - kantrybės ir teisingų sprendimų.

2018 02 12 Administracija A.Skucaite copy

Paskelbtos išorinio matematikos krypčių studijų programų vertinimo išvados

2018 01 08 savianalizeNorime džiugiai pranešti, kad balandžio 27-28 d. vykusio išorinio matematikos krypčių studijų programų vertinimo metu Matematikos ir informatikos fakulteto studijų programos buvo įvertintos itin pozityviai ir jų akreditacija buvo pratęsta 6 metams.

Programos buvo vertinamos pagal šešis kriterijus:

  • programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus;
  • programos sandarą;
  • personalą;
  • materialiuosius išteklius;
  • studijų eigą ir jos vertinimą;
  • programos vadybą.

Labai dėkojame visiems dalyvavusiems vertinimo procese, išreiškusiems savo nuomonę apie programą. Vadovaujantis grįžtamojo ryšio analize, studijų programų komitetas rengia ir įgyvendina studijų programų tobulinimo planus.

Daugiau informacijos apie įvertinimą kviečiame skaityti studijų programų vertinimo išvadose:

Nuomonės, pasiūlymai ir komentarai apie programą visuomet laukiami adresu:

 

Didėjanti studentų mokymosi poreikių įvairovė skatina dėstytojus tobulėti

2018 01 08 mokymai destytojams

Šį rudenį Vilniaus universitete (VU) startavo bandomoji pedagoginių kompetencijų stiprinimo programa dėstytojams „Aktyvaus mokymosi metodų mokymai“.

Ja siekiama suteikti žinių apie aktyvaus mokymosi paradigmą, suaugusiųjų mokymosi iš patirties požiūrių, vertinimo būdų bei priemonių įvairovę ir ugdyti gebėjimus taikyti aktyvaus mokymosi metodus arba jų elementus.

Mokymų metu sukurta mokymosi aplinka skatino dėstytojus taikyti aktyvius metodus pedagoginėje veikloje, fiksuoti savo patirtį ir ją reflektuoti tiek individualiai, tiek grupėse per visus užsiėmimus.

Pasak VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, universitete vyksta nuolatinis studijų kokybės gerinimas. Renkami, analizuojami duomenys apie studijas ir su jomis susijusius bei joms poveikį turinčius procesus, siūlomos ir įgyvendinamos efektyvios priemonės veiklai gerinti, siekiant užtikrinti sklandžius studijų kaitos ir mokslo pažangos procesus.

„Šių mokymų dėstytojams iniciatyva Vilniaus universitete kilo atsižvelgiant į visam Europos aukštųjų mokyklų tinklui keliamus naujus švietimo politikos iššūkius, siekiant įgyvendinti aukštojo mokslo kokybines permainas – diegti inovatyvius studijų ir vertinimo metodus, ugdyti aukštųjų mokyklų vidinę kokybės kultūrą, pagrįstą akademinėmis vertybėmis, partneryste ir nuolatinio tobulinimo(si) nuostatomis. Norint koja kojon žengti su Europos aukštojo mokslo pažanga, šioje srityje mums reikia papildomų sistemingų pastangų“, – pabrėžė prorektorius.

Du mėnesius (spalį–lapkritį) vykusius mokymus baigė pusė šimto universiteto dėstytojų. Jie įgijo žinių apie įvairius mokymosi metodus ir įgūdžių, padedančių kurti aktyvaus mokymosi aplinką per paskaitas. Mokymus baigęs akademinis personalas galės kurti, tikslingai pasirinkti ir taikyti tinkamus aktyvius mokymosi metodus konkretiems mokymosi tikslams pasiekti. Dar beveik tiek pat Medicinos fakulteto dėstytojų dalyvavo mokymuose, kuriuose aptarė vertinimo metodus medicinos studijų procese. Juos vedė Astono universiteto (Jungtinė Karalystė) Medicinos fakulteto dekanė prof. Helen Cameron.

Iš mokymų dalyvių atsiliepimų galima spręsti, kad parinktos mokymų temos yra itin aktualios su studentais dirbantiems dėstytojams ir vertinamos labai palankiai. Anot mokymų dalyvių, ypač vertingi per juos pristatyti ir išbandyti aktyvaus mokymosi metodai, kurie labai palengvino darbą per paskaitas. Mokymus baigę dėstytojai teigė, kad pradėjus taikyti naujus mokymo metodus geriau susipažįsta su studentais, įsivyrauja šiltesnė mokymosi atmosfera.

Universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema skirta apibrėžti atsakomybę už studijų kokybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, užrašyti ir saugoti duomenis apie studijų kokybę, atlikti periodinį vertinimą, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti universiteto konkurencingumą.

 

Šaltinis: vu.lt

 

VU SA: minimalų stojamąjį balą reikia didinti nedelsiant

2017 12 13 VU SAVilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) palaiko siekį didinti stojimo į universitetus minimalų stojamąjį balą iki 4. Tai yra būtinas pokytis Lietuvos aukštajame moksle, kuris yra reikalingas norint užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir vertės didinimą.

VU SA prezidentas Egidijus Kinderis stebisi, kad mūsų šalyje aukštųjų mokyklų atstovai, referuodami į socialines atskirties problemas, vis dar diskutuoja apie tai, ar minimalus stojamasis balas turėtų būti didinamas. E. Kinderis taip pat primena, kad vos prieš metus Lietuvos aukštojo mokslo kokybės problemą iškėlė ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo metiniame pranešime taikliai apibūdindama mūsų šalies aukštojo mokslo situaciją: „Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu”, – tuomet perspėjo šalies vadovė.

„Štai prie ko privedė mūsų aukštojo mokslo sistema, besiorientuojanti į studentų kiekybę, o ne į studijų ir absolventų kokybę“, – sako vienos dažniausiai socialinės dimensijos aukštajame moksle problemas keliančių nevyriausybinių organizacijų atstovas.

VU SA prezidentas pastebi, kad jau ne kartą spaudoje mirgėjo pranešimai apie tai, ką reiškia 3 ar 4 balai. Anot jo, paprastai tai reiškia, kad studentas išlaikė reikalingus egzaminus vos 30 ar 40 procentų.

„Universitete toks balas laikomas neišlaikytu egzaminu. Taigi, neturėtume tikėtis, kad „neišlaikęs egzamino“ žmogus atitiks gero mokymosi kriterijus ir galės užimti valstybės finansuojamą vietą, nors dabartinė stojimo sistema sudaro galimybes, pagal universiteto standartus, net pažangiu nelaikomam studentui”, – teigia E. Kinderis.

Jis taip pat pažymi, kad tokie studentai neatitiktų aukštųjų mokyklų lūkesčių, jog jų studentai atstovautų mūsų šaliai prestižiniuose konkursuose ir projektuose bei „nušluostytų nosis“ geriausiais laikomų pasaulio universitetų studentams ir taip garsintų Lietuvą. Apskritai, VU SA prezidento nuomone, nei 3, nei 4 balų minimali stojimo kartelė niekaip nesisieja su potencialiai gerai besimokančiu studentu.

„Žinoma, turime nepamiršti ir prasčiau abitūros egzaminus išlaikančių absolventų, bet stojantysis su 3 ar 4 balais nėra gerai pasirengęs. Viena vertus, norintys perlaikyti egzaminus absolventai turėtų gauti tinkamą pedagoginę paramą, kita vertus, turime sumažinti kliūtis judėti tarp profesinio, koleginio, universitetinio ugdymo sektorių, tokiu būdu niekam neužkirsdami kelio galiausiai patekti į aukštąjį mokslą. Minimalaus stojamojo balo kėlimas šiuo metu yra būtina, tačiau jokiu būdu ne pakankama priemonė didinti studijų kokybę”, – sako E. Kinderis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) atstovauja studentų interesams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėja universitetinę kultūrą ir kuria palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

 

Šaltinis VU SA

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos