Fakulteto naujienos

Matematikos ir informatikos fakulteto studentų mokslinis gyvenimas labai įdomus. Dažnai temos yra išskirtinės, reikalaujančios daug darbo, padaromos įžvalgos. Kviečiame dalintis savo ir kolegų darbų pristatymais.

Šiandien pristatome Justino Valatkevičiaus kursinį darbą, kurio tema „Neuroninių tinklų panaudojimas autonominiam besimokančiam robotui”. Darbo vadovas yra prof. Aistis Raudys. Atrandama vis daugiau sričių, kuriose robotai gali pasitarnauti žmonėms. Pritaikymo sritys yra įvairios, pradedant nuo elementarių buitinių paslaugų iki branduolinės energetikos ir kosminių tyrinėjimų su nuotolinio valdymo robotukais.

Šio tikslo įgyvendinimui J. Valatkevičius nagrinėja jau žinomus autonominio mokymosi algoritmus, bando realizuoti tuos algoritmus programavimo priemonėmis, susipažinti su simuliacijų aplinka, naudojant skirtingus algoritmus apmokyti kelis robotus ir palyginti, kuris algoritmas yra tinkamesnis.

Studentas sukūrė net demonstracinį filmuką.

Norite pristatyti savo kursinio darbo temą ir eigą, o gal pasidžiaugti kolegų pasiekimais? Laukiame Jūsų naujienų el. pašto adresu .

Žymaus Lietuvos matematiko ir švietėjo vardu pavadinta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija paminėjo įspūdingą sukaktį – šimtąjį gimtadienį. Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) jau daug metų palaiko glaudžius ryšius su šia gimnazija, tad praėjusį šeštadienį, sausio 19 dieną, vyko į Švenčionis pasveikinti bendruomenės narių.

Iškilmingo minėjimo metu MIF kartu su Lietuvos matematikų draugija (LMD) gimnazijai įteikė aukščiausią LMD apdovanojimą – Z. Žemaičio medalį. Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Z. Žemaičio (1884-1969) medalis sukurtas minint jo 100 metų gimimo sukaktį. Apdovanojamas skiriamas už nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai.

Iškilmingame šimtmečio minėjime dalyvavo prof. Remigijus Leipus, prof. Vygantas Paulauskas, prof. Feliksas Ivanauskas, doc. Edmundas Mazėtis, prof. Eugenijus Stankus, Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejaus koordinatorė Vitolda Verikaitė. Profesoriai savo vaizdingomis kalbomis sveikino Z. Žemaičio gimnaziją, linkėdami ir toliau puoselėti gimnazijos – lietuvybės židinio – mentalitetą ir tradicijas, ruošti stiprius matematikus, garsinant Z. Žemaičio vardą.

XX a. pradžioje švenčioniškiai turėjo svajonę – įkurti gimnaziją, kurioje pamokos vyktų gimtąja kalba ir gyventojų vaikai galėtų siekti žinių. 1919 m. sausio 9 dieną gimnazija atvėrė duris moksleiviams.  Direktoriumi tapo gimnazijos įkūrėjas prof. Z. Žemaitis. 1969 metais mokykla paminėjo savo veiklos 50-metį. Šventėje dalyvavo ir jos įkūrėjas, pirmasis direktorius prof. Zigmas Žemaitis. Po metų, 1970-aisiais, mokyklai suteiktas Zigmo Žemaičio vardas.

Nuotraukų autorius Virgilijus Cicėnas

2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ ( angl. Mathematical constants) tomas. Monografijos, kurią išleido „Cambridge University Press“, autorius – Masačusetso Technologijos Instituto matematikas Stevenas R. Finchas. Vienas šios knygos skyrius skirtas glaudžiai susijusių matematinių konstantų sekai, kurios dabar yra vadinamos „Minkovskio-Alkausko konstantomis“. Giedrius Alkauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) vyresn. mokslo darbuotojas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius.

Hermanas Minkovskis (1864-1909) – vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės vokiečių matematikų, gimęs Aleksote, Kaune, žydų šeimoje.  Jis – skaičių geometrijos (Minkovskio teorema apie iškilą aibę), reliatyvumo (Minkovskio erdvėlaikis) teorijų vienas iš pagrindinių kūrėjų, parašęs daug reikšmingų darbų iš skaičių teorijos ir matematinės fizikos. Taip pat – Alberto Einšteino mokytojas Ciuricho Federaliniame Institute (ETH).

H. Minkovskis 1904 metais apibrėžė labai svarbią funkciją, kuri dabar yra vadinama Minkovskio „klaustuko“ funkcija. Tai yra fundamentalus objektas dinaminių sistemų, grandininių trupmenų, modulinių formų ir fraktalų teorijose.

Giedrius Alkauskas 1996 metais baigė KTU gimnaziją, o dabar Vilniaus Universiteto MIF vyresnysis mokslo darbuotojas bei KTU matematikos profesorius. Savo daktaro disertaciją „Integral transforms of the Minkowski question mark function“, kuri apginta 2008 m. Notingemo universitete, paskyrė vien šiam objektui. Minkovskio funkcijos momentai (laipsninės funkcijos integralai) ir yra Minkovskio-Alkausko konstantos. 

„Minkovskio „klaustuko“ funkcija yra fraktalas. Bet tai ne egzotiškas, specifinis, kaip dauguma fraktalų, o fundamentalus, gilus matematikos objektas, kuriame susijungia Rymano ir Selbergo dzeta funkcijos, pernešimo operatoriai, struktūrinės konstantos, geometrinis chaosas, dinaminės sistemos ir modulinės formos“, – savo tyrimus pristato KTU profesorius.

Pasak G. Alkausko, būti paminėtam šalia H. Minkovskio – didelė garbė.

„Labai džiaugiuosi, jog šios funkcijos momentų pavadinime taip įamžintas iš Kauno kilęs žymus vokiečių matematikas. Gimiau Anykščiuose, bet, sutapimas, mokyklą baigiau irgi Kaune. Kartą 1997 metais, būdamas pirmame kurse, vykau iš Vilniaus aplankyti Aleksotą, ir būtent Minkovskių gatvę (matematiko brolis Oskaras Minkovskis irgi buvo žymus mokslininkas, diabeto tyrėjas). Tik tuomet negalėjau žinoti, jog po 10 metų rašysiu disertaciją apie Hermano atrastą objektą“, – įspūdžiais dalijasi G. Alkauskas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, jog didelės, giluminės dalies apie šią funkciją mes iki šiol nežinome. Dar nėra atrasta šių konstantų vidinė aritmetinė struktūra, nors jose, konstantose, kaip kokiame DNR, yra užkoduota didelė dalis grandininių trupmenų dinamikos informacijos. Iššifruoti šį kodą – labai sunkus uždavinys!“.

Profesorius žada šiais metais pabaigti svarbiausią savo straipsnį apie šią funkciją. „Darbe nustatomas kanoninis ryšys tarp skirtingų pasaulių: modulinių formų ir Minkovskio „klaustuko“ funkcijos. Taip yra parodoma, jog šie du pasauliai yra ne tik paraleliniai, analogiški, bet ir tvirtai sujungti vidiniais ryšiais. O ryšys su modulinėmis formomis visada garantuoja, jog esi skaičių teorijos tyrimų epicentre“, – aiškina G. Alkauskas.

Auganti ir kurianti visuomenė prasideda nuo šeimos. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) vadovybė švenčių proga pasveikino savo darbuotojų vaikus.

Instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, prof. Gintautas Dzemyda savo metiniame pranešime pastebėjo, jog DMSTI kolektyvas yra bene jauniausias Vilniaus universitete. „Džiugu, kad mūsų kolektyve, kurį sudaro septyniasdešimt aštuoni darbuotojai, dovanas įteikėme net keturiasdešimt vienai atžalai. Šis skaičius parodo, kad mūsų kolegos jauni. Praėjusiais, 2018-iaisiais metais, darbuotojų šeimose gimė trys vaikai”, – pasakoja prof. G. Dzemyda.

Kalėdų išvakarėse DMSTI tėvelius aplankė Kalėdų senelis. Vaikams jis dovanojo penkiolikos eurų vertės knygyno dovanų čekius.

Sausio 3 dieną Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) svečiavosi pasaulyje gerai žinoma matematikė dr. Shoham Letzter.

Aktyvi mokslo darbuotoja, studijas baigusi Kembridžo universitete, šiuo metu dėsto Ciuriche, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos universitete, geriau žinomame kaip ETH Zurich. Tai yra viena iš didžiausių ir prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Europoje.

Dr. S. Letzter jau antrąjį kartą skaitė paskaitą MIF Kombinatorikos ir grafų teorijos seminare. Šį kartą ji pasakojo apie naują įrodytą hipotezę, kuri sieja grafo viršūnių laipsnius su maksimalaus indukuoto dvidalio pografio viršūnių laipsniais tuo atveju, kai grafas neturi trikampių.

MIF Kombinatorikos ir grafų seminarų ciklas yra reguliarus mokslo renginys, kuriame paskaitas skaito Vilniaus matematikai ir svečiai. Seminarų ciklas sulaukia nemažai užsienio svečių. Prieš dvi savaites pranešimą skaitė dr. Matas Šileikis, šiuo metu dirbantis Prahos Informatikos institute. Ankstesniais metais pranešimus yra skaitę Tomasz Luczak (Poznanės universitetas), Daniel Roy (Toronto universitetas), Jarek Gryczuk (Varšuvos technikos universitetas) ir kiti. 

Seminaro paskaitų klausyti yra kviečiami visi besidomintys. Prof. Mindaugas Bloznelis džiaugiasi, kad ir šį kartą kartu su fakulteto profesoriais seminare dalyvavo ir studentai: „Tai buvo unikali galimybė diskutuoti su išskirtine matematikos pasaulio asmenybe dr. Shoham Letzter ”.   

Norinčius daugiau sužinoti apie MIF Kombinatorikos ir grafų seminarus, kviečiame prisijunti prie grupės „Vilniaus diskrečios matematikos seminaras” socialiniame tinkle „Facebook”.

Gruodžio 28 d. vyko 7-asis Lietuvos jaunųjų matematikų suvažiavimas, į kurį susirinko virš devyniasdešimt dalyvių: mokslininkai iš akademinio pasaulio bei praktikai iš matematikai imlių industrijų. Renginys vyko modernioje aplinkoje – Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre. Jo metu apdovanoti geriausi doktorantų straipsnių autoriai.

Suvažiavime pranešimus skaitė diskrečiosios matematikos – grafų teorijos – specialistas, dr. Aistis Atminas. Iš industrijos pusės, finansų ir investavimo matematikos kryptį pristatė Aurelijus Burda („Klarus Capital LTD”) ir Darius Grinvaldas („Danske Bank”), o duomenų mokslą – Vaidotas Zemlys-Balevičius („Euromonitor International”).​

Jaunųjų matematikų suvažiavimo tikslas – susibūrus stipriems specialistams pasidalinti žiniomis, pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai.

Geriausius 2018 m. matematikos doktorantų straipsnių autorius išrinko Lietuvos matematikų draugija. Jais tapo VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantai: Gediminas Bagdonas, už straipsnį „A Class of Bivariate Copula Mappings, publikuotą žurnale „Fuzzy Sets and Systems” (bendraautorius doc. dr. M. Manstavičius), ir Gražvydas Šemetulskis, parengęs straipsnį „Optimal Littlewood-Offord Inequalities in Groups”, publikuotą žurnale „Combinatorica” (bendraautorius dr. T. Juškevičius).

Apdovanojimų „Žmonės 2019” organizatoriai šiais metais atsigręžė į mokslo pasaulį, paskelbę nominaciją „Metų mokslo žmogus”. Už jaunosios kartos lavinimą nominuota Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė Valentina Dagienė.

V. Dagienė nuo 1993-ųjų vadovavo Lietuvos moksleivių informatikos olimpiados organizaciniam komitetui, yra dviejų tarptautinių mokslo žurnalų „Informatics in Education“ ir „Olympiads in Informatics“ steigėja ir redaktorė.

Mokslininkė iš viso yra paskelbusi per 200 mokslinių straipsnių, parašė daugiau kaip 60 informatikos vadovėlių ir mokomųjų knygų (dalį su bendraautoriais). 2004-aisiais V. Dagienė inicijavo informatikos ir informacinio mąstymo tarptautinį konkursą „Bebras“. Netrukus prie jo prisijungė ir kitos pasaulio šalys.

„Žmonės 2019” rinkimuose Metų mokslo žmogaus apdovanojimui nominuoti net keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai – VU Gyvybės mokslų centro prof. Virginijus Šikšnys ir dr. Urtė Neniškytė, VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Valentina Dagienė ir VU Istorijos fakulteto doc. dr. Gintautas Vėlius.

Kviečiame balsuoti: https://www.zmones.lt/zmones-2019/metu-mokslo-zmogus

Gruodžio 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyko iškilmingas metų pabaigos renginys. Jo metu pagerbti 2018 m. labiausiai nusipelnę VU bendruomenės nariai, išdalintos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai.

Matematikos ir informatikos fakulteto bendruomenė džiaugiasi ir sveikina lektorių Olegą Mirzianovą, kuris buvo pripažintas geriausiu fakulteto dėstytoju. O. Mirzianovas puikiai atlieka savo darbą, taip pat rūpinasi MIF laisvalaikio ir bendruomeniškumo puoselėjimu.