Sidebar

G. Korvel 9-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatė

2019 m. kovo 21 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos rengtos ir asociacijos INFOBALT remiamos 9-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ baigiamasis etapas.

Šio etapo metu buvo apdovanoti konferencijos laureatai. LMA diplomu už geriausią pranešimą „Lietuviškų priebalsių fonemų požymių lyginamoji analizė“ ir „INFOBALT” trečiąja 1000 eurų vertės stipendija apdovanota Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Gražina Korvel.
2019 03 27 Korvel laureate601x267

Dr. G. Korvel pristatė vieno iš savo podoktorantūros projekte „Priebalsių analizė ir modeliavimas naudojant jungtinį adityvinės sintezės ir šaltinio-filtro modelio metodą” iškeltų uždavinių rezultatus. Projekto tikslas yra sukurti lietuviškos šnekos priebalsių fonemų dinaminius modelius, kurie generuotų natūraliai skambančius garsus.

Šnekos signalas perneša informaciją ne tik apie tariamas fonemas ir jų junginius, prozodiją, bet ir asmens individualybę nusakančius aspektus, tokius kaip pašnekovo emocinė būsena, amžius, savijauta. Visos išvardytos komponentės yra perduodamos vienmačiu signalu. Norint atlikti fonemų signalų modeliavimą, yra svarbu įvertinti parametrus, apibūdinančius tariamą garsą ir kalbančiojo balso akustines savybes, tarpkalbinius skirtumus.

Lietuviškų priebalsių fonemų požymių lyginamosios analizės rezultatai buvo aptarti konferencijos metu. Fonemų matematiniai modeliai gali būti naudojami tekstas-į-šneką sistemose, kurių dėka balsu perskaitomas tekstas iš tinklalapių, navigacijos, vertimo ir kitų programų. Fonemų matematiniai modeliai yra reikalingi ne tik kalbos sintezės uždaviniams spręsti. Fonemų modelių poreikis įrodomas daugybe galimų pritaikymų, pavyzdžiui, sprendžiant šnekos sintezės bei atpažinimo uždavinius, atliekant lingvistinius tyrimus, diagnozuojant ar gydant kalbos sutrikimus, mokantis užsienio kalbų ar taisyklingo žodžių tarimo.

Studentas vienai dienai Matematikos ir informatikos fakultete

2019 03 26 stud vienai dienai808x267

Balandžio 8–12 d. Vilniaus universitete vyks tradicinis renginių ciklas „Studentas vienai dienai“.

Ši iniciatyva leidžia moksleiviams trumpam tapti akademinės bendruomenės nariais nors vienai dienai ir sužinoti, ką reiškia studijuoti geriausiame šalies universitete.

Kviečiame paraginti pažįstamus moksleivius registruotis į dominančias paskaitas ir aplankyti Matematikos ir informatikos fakultetą.

Studentas vienai dienai „Kas yra universitetinė matematika?"

 Data: 2019 m. balandžio 9 d., 10:30-13:00

Vieta: VU MIF, Naugarduko g. 24, 102 aud., Vilnius

Dėstytojai: Aidas Medžiūnas ir Vytenis Šumskas

Chemikai – maišo chemikalus, fizikai – šaudo lazeriais, informatikai – programuoja, o ką veikia matematikai?! Moka greitai sudauginti daug skaičių?

Jeigu nori sužinoti tikrąjį atsakymą į šį klausimą, ateik į teminę paskaitą „Kas yra universitetinė matematika?“ Čia tu išgirsi ir patirsi, kaip matematika padeda pažinti pasaulį bei kokias netikėtas įžvalgas leidžia padaryti. Paskaitoje tau padėsime susipažinti su universitetinėmis matematikos studijomis, matematikos mokslo iššūkiais, karjeros galimybėmis.

Šios paskaitos klausytojas suabejos matematinėmis tiesomis ir bus paskatintas samprotauti bei ieškoti pagrindimų.

REGISTRUOTIS

REGISTRUOTI MOKSLEIVĮ(-IUS) 

Studentas vienai dienai „Apie bioinformatiką gimnazistams"

Data: 2019 m. balandžio 11 d., 10:15-12:00

Vieta: VU MIF, Didlaukio g. 47, 421 aud., Vilnius

Lektorius Irus Grinis

Bioinformatika – tai nauja, sparčiai besivystanti mokslo sritis, atsiradusi sąveikaujant informatikos, molekulinės biologijos ir biochemijos mokslams. Sudomino? Nori sužinoti daugiau? Tuomet būtinai atvyk į paskaitą! 

Paskaitos turinys:
1) Kas yra bioinformatika ir kaip ji gimė?
2) Bioinformatikos ir kitų mokslų ryšiai.
3) Iš kur ir kaip atsiranda duomenys, kuriuos analizuoja bioinformatikai. 
4) Kas yra sekoskaita ir kokius duomenis ji duoda? 
5) Eksperimentinių duomenų pavyzdžiai, gautų duomenų kokybė ir kodėl ji svarbi. 
6) Ką gali atrasti bioinformatikas sekoskaitos duomenyse?
7) Konkrečių tyrimų ir projektų pavyzdžiai.
8) Bioinformatiko profesija, jos perspektyvos.
9) Bioinformatikos studijos ir kursai.
10) Bioinformatika Vilniaus Universitete.

REGISTRUOTIS 

REGISTRUOTI MOKSLEIVĮ(-IUS)

VU Matematikos ir informatikos fakultete – naujo Senato nario rinkimai

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog, pasibaigus terminui atsiimti kandidatūras, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete prasideda nauji rinkimai į laisvą VU Senato nario vietą. Kandidatais patvirtinti du pretendentai: doc. dr. Arvydas Kregždė ir prof. dr. Julius Žilinskas.

Senato rinkimai VU Matematikos ir informatikos fakultete vyks balandžio 3 – 4 d. nuo 9:00 val. iki 17 val., o balandžio 5 d. nuo 9 iki 15:00 val. 

Balsuoti bus galima šiose fakulteto vietose:

  • 208 kabinetas, Naugarduko g. 24, Vilnius;
  • 507A kabinetas, Didlaukio g. 47, Vilnius;
  • 207 kabinetas, Akademijos g. 4, Vilnius.

Taip pat kovo 28 d. nuo 9.00 val. iki 17 val. vyks išankstinis balsavimas (aukščiau įvardintose vietose).  

Rinkimuose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Čia galite pasitikrinti, ar esate įtrauktas į rinkėjų sąrašą: paieškos laukelyje įveskite savo vardą ir pavardę.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu ir Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu.

Fakulteto profesoriui įteikta Utenos mero padėka

Šių metų kovo mėnesį jau dvidešimtą kartą vyko 5-8 klasių matematikų komandinės varžytuvės akademiko Vytauto Statulevičiaus taurei laimėti. Prie šių varžytuvių organizavimo aktyviai prisideda Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai. Prof. Habil. Dr. Gintautui Dzemydai Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas įteikė padėką už paramą matematikos varžytuvėms.

Profesoriui Utenos meras dėkoja už ilgametį bendradarbiavimą ir paramą Utenos Aukštakalnio progimnazijai, organizuojant respublikines 5-8 klasių mokinių matematikos komandines varžytuves akademiko Vytauto Statulevičiaus taurei laimėti, matematikos populiarinimą tarp jaunimo ir kraštiečio akademiko vardo įprasminimą.

2019 03 25 Gintautas Dzemyda645x479

 

Lietuvos statistikos naudotojams Europos Komisijoje atstovaus MIF vyriausioji mokslo darbuotoja

2019 03 25 AJakaitiene640x410

Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus, 2019 m. vasario 14 d. atnaujino Europos patariamosios statistikos komiteto (European Statistical Advisory Committee) sudėtį. Nuo šių metų gegužės 9 d. penkerių metų kadencijai šio komiteto nare paskirta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Medicinos fakulteto docentė dr. Audronė Jakaitienė. Europos Komisijoje ji atstovaus Lietuvos statistikos naudotojams. Dr. A. Jakaitienės darbinė veikla yra susijusi su matematika ir statistikos modelių taikymu medicinoje.

Europos statistikos patariamojo komiteto (ESAC) tikslas – užtikrinti, kad strateginiai statistikos tikslai Europos statistikos sistemoje atitiktų jos naudotojų reikalavimus. ESAC teikia ataskaitas apie komisijos daugiamečių ir metinių statistikos programų strateginius prioritetus statistikos rengimo ir platinimo srityje, taip pat nagrinėja statistikos šaltinių, jų migracijos ir komunikacijos iššūkius. ESAC kas dvejus metus rengia konferenciją aktualiausiems įvairių Europos šalių statistikos klausimams aptarti.

ESAC yra 24 nariai, atstovaujantys Europos statistikos naudotojams, respondentams ir sudarytojams. Nariai skiriami penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta iki vienuolikos metų.

Dr. A. Jakaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Prof. Jono Kubiliaus vardinės stipendijos konkursas

Ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus vardinę stipendiją  2014 m. įsteigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas (VU MIF) ir Asociacija „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventų draugija Alumni“ (VU MIF ALUMNI). Stipendijos tikslas – paskatinti gabius ir aktyvius VU MIF studentus. Ne mažiau kaip 150 EUR stipendija skiriama pavasario semestrą bent dviem studentams.

Kviečiame teikti (savo) kandidatūras prof. J. Kubiliaus vardinei stipendijai gauti.  Prašymų lauksime MIF Studijų skyriuje (106 kab.) ne vėliau kaip iki š.m. kovo 29 darbo dienos pabaigos

Studentas, norintis gauti Stipendiją, iki kovo 30 d. VU MIF Studijų skyriui turi pateikti: 

  • prašymą skirti J. Kubiliaus (Geriausiai besimokančio studento arba Aktyviausio studento) Stipendiją (čia galite rasti prašymo šabloną);
  • vykdytos veiklos aprašymą; 
  • rekomendacijas (neprivaloma); 
  • kitą faktinę informaciją.

Informacija apie atrankos kriterijus bei kita informacija stipendijos nuostatuose.

Daugiau informacijos čia https://mif.vu.lt/alumni/stipendija/.

Jei kiltų klausimų – rašykite VU MIF Alumni draugijos valdybos nariui Irmantui Mikulėnui ().

Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis

Į renginį tokiu pavadinimu, kuriame buvo pristatyta Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategija, praėjusią savaitę daugiau kaip 700 dalyvių pakvietė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Viešojo sektoriaus atstovai, mokslininkai ir praktikai aiškinosi DI perspektyvas ir jo reguliavimą Lietuvoje, mūsų šalies pasirengimą su DI susijusiems iššūkiams, pasidalijo patirtimi apie kuriamas ar jau naudojamas DI paremtas technologijas bei paslaugas. Šiame svarbiame renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Laimutis Telksnys.

Straipsnį publikavo VZ.lt / MITA Artūras Mankevičius

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su „Kurk Lietuva“ parengtos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti DI, sudaryti geresnes sąlygas jo plėtrai ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą. Taip pat numatyti papildomi įrankiai, kuriais galės pasinaudoti verslai bei mokslo įstaigos, norinčios atlikti DI tyrimus. Parengta strategija suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti DI potencialą bei įsitraukti į globalią DI bendruomenę.

„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik apie 40 įmonių, kuriančių inovatyvius DI sprendimus. Todėl Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui bei visuotiniam DI grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“, – sakė Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras.

Tiesia greitkelį dirbtiniam intelektui

Elijus Čivilis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, akcentavo, kad DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darymas gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Lietuvoje veikia aktyvi DI bendruomenė, jungianti apie 1.000–1.500 žmonių, iš kurių 300–500 yra aktyviai dirbantys profesionalai. Jis pasakojo, kad DI turi didžiulį poveikį pasaulinei ekonomikai ir, prognozuojama, iki 2030 m. jis sieks iki 11,4 trilijonų Eur.

Markas Mongridas, „Kurk Lietuvai“ dalyvis, pristatė DI strategiją, rekomendacijas politikos formuotojams. Strategijoje numatyti sektoriai, kaip DI galėtų integruotis į šalies ekonomiką – tai gamyba, transportas, energetika, žemės ūkis, sveikatos priežiūra, viešasis sektorius. Taip pat labai svarbus yra DI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros augimas – pasiūlyta rekomendacija įgyvendinti Europos Komisijos nustatytus standartus dėl finansavimo didinimo iki 70% 2020 metais.

„Verslas vis daugiau investuoja į šią sritį ir taiko DI sprendimus savo veikloje, todėl apie DI svarbą ir iššūkius, su kuriais susidursime ateityje būtina diskutuoti jau dabar“, – sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

DI: kas tai, ar pavojinga?

Matyt, ne visiems paprasta atsakyti į šiuos klausimus, todėl juos pateikiau keliems renginio pranešėjams.

„Intelektas – tai žmogaus protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo, protavimo gabumai, – atsakė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Laimutis Telksnys. – O DI – tai protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo, protavimo gabumai perkelti į kompiuterinę terpę. Šmaikštaujant galima pasakyti: tie, kuriems trūksta intelekto, kuria dirbtinį.“

2019 03 20 L Telksnys809x485

Aleksas Plielikis, UAB „Neurotechnology“ IT analitikas pripažįsta, kad nėra gero ir fiksuoto DI apibrėžimo, nes laikui bėgant jis kinta: „Tai, kas anksčiau buvo laikoma DI, šiandien jau nebe.“

Tadas Jucikas, bendrovės „Genus AI“ įkūrėjas ir vadovas, komentuoja, kad šiandien DI – tai technologinių sprendimų grupė, kuri leidžia atlikti analizę ir kurti įžvalgas greičiau bei tiksliau nei įmanoma žmogui, rasti panašumo ir skirtumo bei siūlyti rekomendacijas, turinčias pritaikymų plačiam sprendimų spektrui.

„DI technologijų teikiamą naudą galėsime maksimizuoti, o keliamas rizikas minimizuoti tik tada, kai vartotojai visiškai pasitikės naujosiomis technologijomis, atsakingai jas naudos, o jų kūrėjai atsakingai jas kurs, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius. – Sprendimų priėmimo, rizikų vertinimo ir prognozavimo automatizavimo baimę nugalėsime tik žinodami, kad DI technologijos yra patikimos, paaiškinamos, skaidrios, nešališkos, sąžiningos ir saugios“.

 Ar DI kelia pavojų darbo vietoms?

Tai dar vienas dažniausiai dėl DI užduodamas klausimas. Mokslininkai ir specialistai pažymi, kad pačios technologijos nėra nei geros, nei blogos. Grėsmę visuomenei kelia netinkamas ir neatsakingas jų panaudojimas. Anot T. Juciko, DI kaip bet kuri nauja technologija atneš produktyvumo ir automatizacijos pokyčius, darbo vietų padaugės technologijų sektoriuje ir sumažės darbuose, kurie yra monotoniški ir palankūs automatizacijai.

„Pripažįstu, iš DI kylančių rizikų ir grėsmių yra. Mokslininkai, visuomeninių organizacijų ir socialiai atsakingo verslo atstovai jas tiriame, vertiname ir apie jas viešai kalbame. Jei tarpvalstybiniame ir valstybiniuose lygmenyse nebus tinkamai reguliuojamas DI technologijų kūrimas ir naudojimas, potencialios problemos gali būti neišvengiamos, – konstatuoja D. Amilevičius. – Vienas didžiųjų pavojų – jei visuomenė nepasitikės DI technologijomis, nepavyks pilna apimtimi gauti ekonominės naudos ir prisidėti prie visuomenės gerovės augimo.“

O atsakydamas tiesiai į šį klausimą jis tvirtina, kad tai vienas iš penkių stereotipinių neigiamų mitų apie DI, kuriais ne bandoma spręsti su DI susijusias problemas, o siekiama prigąsdinti visuomenę, mažinant pasitikėjimą šiomis technologijomis. Jis taip pat primena, kad tam tikrų darbo vietų nykimas yra būdingas pramonės revoliucijų rezultatas, bet kiek tai skausmingai atsilieps žmonėms, tai jau ne technologijų, o socialiai atsakingų verslo įmonių ir valstybės tinkamos socialinės bei ekonominės politikų klausimas.

Ar Lietuvai reikia dirbtinio intelekto?

Ką apie DI ir Lietuvos ateitį mano šiame renginyje pranešimus darę ir diskusijoje dalyvavę mokslininkai bei praktikai?

Prof. L. Telksnys teigia, kad mūsų šalis yra sudėtingoje situacijoje: visuomenė sensta, dirbančių žmonių mažėja, rūpesčių kelia migracija kelia, senyvi žmonės lieka vieniši...

„Ką daryti? Reikia pasitelkti robotus, – konstatuoja profesorius. – Viena jų rūšis – robotai humanoidai – išvaizda panašūs į žmones. Su jais kursime žmonių ir robotų bendruomenę.“

Jis teigia, kad mūsų visuomenę DI paveiks visose gyvenimo ir verslo srityse.

„Jei pokyčiams būsime pasiruošę, paveiks teigiamai: žmonės mažiau gaiš laiko, galės dirbti našiau, gyventi geriau, patogiau, turtingiau, turėti daugiau laisvo laiko, jausis laimingesni, – prognozuoja mokslininkas. – O verslo mokyti nereikia, jis sugalvos, kaip ir kur naudoti DI galimybes.“

D. Amilevičius, teigia, kad Lietuvoje privačių vartotojų segmentas labai imlus technologijos naujovėms, ypač jaučiamas tinkamai kintantis jaunimo požiūris į privatumą.
„Manau, jis greičiausiai pasinaudos DI technologijų nauda, o dalinai jau ir naudojasi, – mano Vytauto Didžiojo universiteto docentas. – Dirbdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suburtoje ekspertų komandoje susidariau įspūdį, kad Lietuvoje yra didesnė DI technologijų sprendimų pasiūla, nei šalies verslo bendra jų paklausa.“

T. Jucikas teigia, kad DI sprendimai jau veikia mūsų visuomenę – nuo socialinių tinklų rekomendacijų iki paieškos rezultatų internete. Skaitmeninėje erdvėje beveik kiekviena sistema turi DI elementų, o ne skaitmeninėje erdvėje didžiausi pokyčiai bus jaučiami verslo paslaugose, valstybinių institucijų aptarnavime ir finansinėse paslaugose.

DI perspektyvos

Kalbant apie DI ateitį Lietuvoje tik šalies sienomis apsiriboti nepavyks. Visų šalių DI kūrėjai yra vienaip ar kitaip susiję ar net konkuruoja tarpusavy. Tai, kas sukuriama Lietuvoje, naudojama įvairiose pasaulio šalyse.

Pvz., bendrovės „Neurotechnology“ veikla su DI susijusi jau daugiau kaip 30 m., ji kuria įvairiose šalyse taikomą biometriniais algoritmais pagrįstą programinę įrangą: pirštų atspaudų, akių rainelių, veidų, balso atpažinimo.

„Tie algoritmai ir yra dirbtinis intelektas. Didelės investicijos į technologijų tyrimus ir vystymą leidžia mums konkuruoti pasaulyje su tokiais gigantais kaip NEC, „Safran“, „Gemalto“, – pasakoja A. Plielikis. – Mūsų sukurtos technologijos naudojamos įvairiose šalyse, o, pvz., pernai ir šiemet per rinkimus Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdėme rinkėjų registravimo projektą: pagal piršto atspaudus ir veido nuotrauką reikėjo identifikuoti besidubliuojančias registracijas arba anomalias registracijas.“

D. Amilevičius įsitikinęs, kad DI technologijų vystymo perspektyvos Lietuvos puikios.

„Turime stiprų IT sektorių, puikius tarptautiniame kontekste matomus DI technologijų startuolius, kurie kuria tarptautinį dėmesį patraukiančius DI technologijų sprendimus, daug informacinių technologijų ir kitų susijusių disciplinų talentų, stiprią naujų talentų rengimo aukštojo mokslo ir studijų sistemą, nors jai ir trūksta tinkamo finansavimo, technologijoms imlią visuomenę ir t. t., – teigia D. Amilevičius. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padidėjęs dėmesys DI technologijoms sudaro visas prielaidas tikėti, kad einame teisinga linkme.“

T. Juciko nuomone, Lietuva turi labai geras perspektyvas DI plėtrai, o sutelkus dėmesį į specialistų ruošimą, inovatyvių verslų pritraukimą ir duomenų prieigą valstybiniame lygmenyje Lietuva pasaulyje gali tapti visaverte DI plėtros nare.

Prof. L. Telksnys mano, kad Lietuvai, neturinčiai gamtos turtų, tačiau turinčiai kūrybingų ir išradingų žmonių potencialą, DI plėtros perspektyvos yra ypač reikšmingos. Jos atveria galimybes kurti, konstruoti, gaminti, eksploatuoti ir naudoti didelę pridėtinę vertę turinčią produkciją.

„Žiūrėdami į ateitį ypatingą dėmesį turime sutelkti jaunajai kartai – moksleiviams. Privalome pasirūpinti tais, kurie po 10–20 metų gyvens ir dirbs DI aplinkoje, žmonių ir robotų bendruomenėje, – akcentuoja profesorius. – Svarbu nedelsiant modifikuoti informatikos mokymo programas. Lietuvos mokyklas reikia aprūpinti robotais, panašiai kaip jos buvo aprūpintos kompiuteriais. Sutelkusi mokslo, švietimo, verslo ir valdžios pastangas Lietuva gali tapti robotų humanoidų su dirbtiniu intelektu gamybos ir panaudojimo Europos sostine.“


Ačiū VZ.lt už galimybę pasidalinti tekstu ir nuotrauka

MIDI 2019: renginių programa

2019 03 18 MIDI 2019 renginiai799x351

Balandžio 4 dieną startuoja Matematikų ir informatikų dienos. MIDI pėdsakai siekia dar 1976 metus. Aktyvūs Matematikos ir informatikos fakulteto studentai tradiciją išlaiko gyvą ir šiais metais ruošia net kelioliką renginių. Tad kviečiama susipažinti, kas šiemet laukia!

Balandžio 4 d. | Bėgimas
14:00 - 16:00
Ar vis dažniau svajoji, kaip bent dienai pabėgi nuo varginančios rutinos bei artėjančių atsiskaitymų? Jei atsakymas teigiamas – būtinai turi sudalyvauti MIDI Bėgime! Po dviejų metų pertraukos jis sugrįžta ir tampa įžanginiu renginiu į visą MIDI 2019 savaitę. Renginį atidarys trumpasis simbolinis bėgimas su ugnimi, po kurio savo jėgas galėsi išbandyti 3 km trasoje. Ruoškis ir kartu su draugais įbėk į MIDI 2019 renginių ciklą!

Balandžio 4 d. | Atidarymo vakaras
19:30 - 02:00
Ar girdėjai, ar matei? MIDI grįžta – bus gerai! Tai laikas atsipalaiduoti ir nebegalvoti apie studijas, todėl būtinai kalendoriuje pasižymėk balandžio 4 dieną, kai MIDI startuos su nepakartojamu MIDI Atidarymo vakaru. Griebk draugus ir gerą nuotaiką, nes Tavęs lauks nesibaigiančios linksmybės, gyvo garso muzika ir, svarbiausia, pažintis su MIDI 2019 savaitės renginiais!

Balandžio 5-6 d. | LAN Party
19:00 - 04:00, 15:00 - 04:00
MIDI LAN Party – vienas iš daugiausiai dalyvių pritraukiančių ir geriausiai VU MIF kultūrą atskleidžiančių MIDI renginių. Šiais metais vyks trys didieji turnyrai:

  • Counter-Strike: Global Offensive;
  • League Of Legends;
  • Hearthstone.

Nežaidi šių žaidimų? Nenusimink, Tavęs lauks daugybė kitų pramogų.

Balandžio 6 d. | Šachmatų turnyras
10:00 - 15:00
Šachmatų turnyras – tai tradicija tapęs MIDI renginys, organizuojamas nuo pat 1976-ųjų. Jame visai nesvarbu, ar tik vakar sužaidei savo pirmąją partiją, ar jau metų metus kuri naujas strategijas. Šachmatų turnyre laukiamas kiekvienas! Tereikia kartu su savimi pasiimti puikią nuotaiką, parodyti savo sumanumą ir nebijoti rizikuoti. Vienas intelektualiausių MIDI renginių laukia Tavęs!

Balandžio 6 d. | Futbolo turnyras
12:30 - 18:00
Tavo venomis teka kraujas, prisotintas meilės futbolui? Visą gyvenimą norėjai žaisti kaip C. Ronaldo ir L. Messi, o gal kaip S. Ramos ar net D. De Gea? Bėk ir ieškok komandos, nes tai yra MIDI Futbolo turnyras, kuriame aistros uždegs ne tik žaidėjų, bet ir sirgalių širdis. Ir tai dar ne viskas! Visi, kuriems neužteks tradicinio futbolo, galės išbandyti savo jėgas skersinio sudrebinimo konkurse. Nelauk, treniruokis ir dalyvauk karščiausiame pavasario futbolo turnyre!

Balandžio 7 d. | CodeJam
12:00 - 20:00
Žaviesi ir domiesi programų kodų rašymu? Nori išbandyti programavimo ir loginio mąstymo įgūdžius? Jeigu taip, tada CodeJam renginys kaip tik Tau! Jo metu galėsi pasivaržyti su skirtingų kartų ir mokymo įstaigų programuotojais. Renginį sudarys dvi dalys: „Coding Competition“, kur per ribotą laiko tarpą turėsi išspręsti kuo daugiau užduočių, arba „CodinGame“, kur Tavęs lauks žaidimo „boto“ kūrimas ir jų turnyras. 

Balandžio 7 d. | Krepšinio turnyras
12:00 - 17:00
MIDI Krepšinio turnyras atskrieja su dar didesniu trenksmu! Tavęs laukia 3x3 turnyras. Tiesa, šiais metais dėl geriausiųjų vardo kausis ne tik vaikinų, bet ir merginų komandos. Todėl, jei manai, kad Tavo komanda yra pajėgi laimėti MIDI taurę, ar tiesiog nori gerai praleisti laiką su draugais, suskubk ir registruokis į 3x3 krepšinio turnyrą. Iki greito!

Balandžio 8 d. | Mokslo konkursas
12:00 - 17:00
Nuo pat vaikystės domiesi mokslu ir įvairiais tyrimais? Draugams pabodo klausyti apie Tavo atradimus? Tuomet atvyk į MIDI Mokslo konkursą ir pristatyk savo darbą platesnei auditorijai! Kadangi dirbti vardan mokslo gali ne tik matematikai ir informatikai, šiais metais Mokslo konkurse laukiami visų tiksliųjų mokslų studentai.

Balandžio 8 d. | Tinklinio turnyras
9:00 - 16:30
Po metų pertraukos į MIDI su trenksmu grįžta tinklinio turnyras. Registruok savo komandą, parodyk drąsą bei atskleisk tai, ką sugebi Tu ir Tavo komanda. MIDI tinklinio turnyro metu išsiaiškinsime pačius stipriausius žaidėjus ir visus kviesime sudalyvauti mini turnyre!

Balandžio 9 d. | Konferencija
10:00 - 17:30
Šiandien technologijos yra visur, todėl nenuostabu, kad technologijų kūrimas ar jų tobulinimas yra dažniausias kelias į sėkmę. Tačiau ar tik mes keičiame technologijas, ar technologijos keičia ir mus? Apsilankyk MIDI Konferencijoje, kurioje lektoriai bei verslo atstovai atsakys į šį ir kitus Tau kylančius klausimus!

Balandžio 9 d. | Bendruomenės vakaras
19:00 - 22:00
39-osios MIDI kviečia susirinkti į renginį, kuriame yra laukiami esamos ir buvusios VU MIF bendruomenės nariai: studentai, administracija, dėstytojai, alumni, VU SA MIF nariai ir veteranai, dabartiniai bei senieji MIDI organizatoriai. Užsuk pabendrauti neformalioje aplinkoje, užkąsti, pasimankštinti tiek fiziškai, tiek protiškai bei išgirsti dar negirdėtą MIDI istorijos pusę!

Balandžio 9 d. | Įmonių mugė
10:00 - 16:00
MIDI Įmonių mugė – puiki vieta šių dienų matematikui ir informatikui užmegzti pirmąjį kontaktą su potencialiais darbdaviais, o galbūt net pradėti karjerą. Visos įmonės, dalyvaujančios šioje mugėje, yra tikslingai orientuotos į būtent šias sritis. Jeigu žinai, kaip kurti mobiliąją aplikaciją ar išspręsti sudėtingą matematinės analizės uždavinį, tačiau nenutuoki, kur tai pritaikyti – MIDI Įmonių mugė yra skirta kaip tik Tau! Įmonių atstovai yra labai draugiški ir suinteresuoti nukreipti Tave tinkamu keliu.

Balandžio 10 d. | Cognizant Protmūšis
19:00
Mėgsti su draugais linksmai leisti vakarus? Žinai daug faktų, kurie atrodo visai nenaudingi, ir neįsivaizduoji, ką su jais daryti? O galbūt protmūšiai yra Tavo aistra? Tuomet pasiūlymas Tau - MIDI Cognizant Protmūšis! Tavęs lauks ne tik nepamirštamas laikas bei geros emocijos, bet ir prizai, kuriuos gaus labiausiai nusipelnę dalyviai. Tad formuok komandą, mesk iššūkį ir įrodyk, kad Tavo komanda verta nugalėtojų vardo.

Balandžio 11 d. | Roko Opera
20:00
MIDI 2019 savaitę vainikuos Roko Opera, kurioje išvysite ką tik baigusio mokyklą vaikino gyvenimą universitete ir savęs ieškojimo kelionę per visus studentavimo metus. Roko operos veikėjai atskleidžia studento skirtingas asmenybės dalis: vienos iš jų vaizduoja atsakingumą, kūrybiškumą ir darbštumą, kitos pasižymi tingumu, gudrumu ar naivumu. Visi asmenybės poliai atsiskleidžia per 4 roko operos veiksmus, kurie atitinka 4 bakalauro metus. Viso veiksmo metu ne kartą nuskamba frazė „kas aš esu?“, kuri yra pagrindinė šios roko operos idėja. Operoje supriešinama atsakomybė su lengvabūdiškumu, sąžiningumas su nesąžiningumu, praktinis žinojimas su teoriniu. Viskas baigiama mintimi, ar tapai tokiu žmogumi, į kurį norėjai lygiuotis būdamas dar vaikas?

Daugiau informacijos apie MIDI galite rasti čia.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos