Siekiant paskatinti Vilniaus universitete (VU) sukurtų sprendimų komercinimo galimybes, universiteto Inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas universitete sukurtų MTEP sprendimų technologinės brandos vystymo veikloms finansuoti.
VU bendruomenės nariai, sukūrę MTEP sprendimą, kurį dėl nepakankamos technologinės brandos vis dar sudėtinga sėkmingai komercinti įmonei, kviečiami teikti paraiškas ir padidinti savo kuriamo sprendimo vertę. Tinkamos finansuoti veiklos yra (techninė) galimybių studija (angl. feasibility study), technologijos, maketo ar prototipo parengimas ir testavimas.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Veronika Borutinskaitė, praėjusiais metais dalyvavusi universiteto Inovacijų fondo kvietime, vykdė projektą „Kiaušidžių rezervo atstatymo technologijos sukūrimas ir bandymas realiomis sąlygomis“. Projekto metu realiomis sąlygomis buvo tikrinama, ar gali ląstelės išskirtos iš folikulinio skysčio atstatyti sutrikusią kiaušidžių funkciją.
„Projekto tikslas buvo patvirtinti prielaidą, kad tam tikros rūšies ląstelės gali būti panaudotos kiaušidžių rezervo atstatymui. Inovacijų fondo lėšomis buvo išplėsta in vivo tyrimų imtis bei gauti statistiškai patikimi rezultatai. Nepaisant to, kad šie rezultatai nebuvo visiškai patenkinami, gauta informacija suteikė nauju žinių, leidžiančių atlikti tolimesnius mokslinius tyrimus ir pamažu judėti prie jų pritaikymo“, – dalinasi mokslininkė.
Inovacijų fondo kvietime teikti paraiškas dalyvavę Šiaulių akademijos ir Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai, sukūrė automatizuotą sistemą, skirtą surinkti duomenis apie aplinkoje esančius bioaerozolius. Jau kurį laiką tyrimus šioje srityje vykdę mokslininkai patobulino kuriamus įrankius, kurie leido paspartinti mėginių paėmimo procesą.
„Tarpdisciplininis bendradarbiavimas su Šiaulių akademijos mokslininkais bei Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija (LBONA), įgalinusia techninį aprūpinimą, buvo labai svarbus norint vykdyti šį tyrimą. Pirminis mūsų sukurtas prietaisas leisdavo pakilus bepiločiu orlaiviu per 10 minučių paimti mėginį, nuleisti jį ant žemės ir viską paruošus vėl kilti į orą. Pasinaudoję Inovacijų fondo lėšomis sukūrėme automatizuotą sistemą, kuri leidžia bepiločiam orlaiviui nenusileisti daug ilgesnį laiką ir paimti 6 mėginius su žiedadulkių duomenimis, skirtinguose atmosferos sluoksniuose. Tai padeda taupyti laiką ir leidžia surinkti daugiau medžiagos mūsų tyrimams“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.
Jam antrina ir Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė, pabrėždama, kad vykdydami šiuos darbus, jie turėjo visus reikiamus komponentus: idėją, tarpdisciplininę komandą ir tikslingą finansavimą.
„Turėjome idėją ir žinojome, kokį produktą norime sukurti, bet mums trūko lėšų reikiamoms medžiagoms įsigyti. Tad atsiradus Inovacijų fondo kvietimui nusprendėme pasinaudoti galimybe ir šią idėją įgyvendinti. Šis projektas prasidėjo tuo metu, kai Šiaulių akademija tapo Vilniaus universiteto dalimi, tad jis tapo puikia proga užmegzti bendradarbiavimą su čia veikiančiomis mokslininkų grupėmis. Tikrai labai džiaugiamės pradėję bendrus, apčiuopiamus tyrimus su Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkais. Tad Inovacijų fondo kvietimą pastebėjome labai tinkamu metu, jau turėdami idėja ir tinkamą komandą jai įgyvendinti“, – pabrėžia prof. Ingrida Šaulienė.
Mokslininkai planuoja šią automatizuotą sistemą plėtoti ir toliau, bet prieš tai ją pabandžius ir leidus įvertinti kolegoms. „Apie mūsų kuriamą prietaisą papasakojome COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) projekto ADOPT CA18226, skirto bioaerozolių tyrimams atmosferoje (https://adopt-bioaerosol.eu/), partneriams ir jie labai susidomėjo. Šią vasarą planuojame organizuoti tarptautinę bepiločių orlaivių panaudojimo bioaerozolių tyrimams mokyklą. Naudodami mūsų sukurtą prietaisą ir kolegų iš užsienio atsivežtus įrenginius rinksime oro mėginius gamtinėse ir urbanizuotose ekosistemose ir analizuosime skirtinguose atmosferos sluoksniuose pakibusių biologinės kilmės dalelių ypatumus. Tikimės, kad tyrimų rezultatai padės patobulinti mūsų kuriamą sistemą“, – pasakoja mokslininkė.
„Kol kas šią bepilotę sistemą naudojame rinkti duomenims apie žiedadulkių sklaidą, bet mūsų sukurtu prietaisu galima paimti mėginius ir gauti duomenų apie kietąsias daleles, mikroplastikus, atmosferoje esančius gamtinės ir antropogeninės kilmės elementus, o tai labai svarbu urbanizuotose teritorijose, kai sausa ir didelis vėjas. Šios dalelės veikia mūsų organizmo funkcijas, tad duomenys apie jas yra labai aktualūs“, – galimybes išplėsti mokslinių tyrimų spektrą pristato doc. dr. R. Skorupskas.
Universiteto bendruomenės narių paraiškų Inovacijų fondo kvietimui laukiame iki 2023 m. vasario 1 d. Vienai paraiškai gali būti skirta nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Paraiškos įgyvendinimo trukmė – iki 12 (18) mėn.
Daugiau informacijos rasite intranete.
Kontaktai pasiteiravimui: innovations@vu.lt arba tel. 8 5 2687017.
2023-01-18