„Su mentorių pagalba startuoliai auga beveik 4 kartus greičiau ir pritraukia net 7 kartus daugiau rizikos kapitalo, nei besivystantys savarankiškai,“ – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p direktorius Gintas Kimtys. Tuo per daugiau nei 20 metų verslo konsultavimo patirties įsitikino ir MITA projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius, įvairių verslo mokymų programų vadovas Ugnius Savickas. Pasak jo, greitas augimas yra esminė startuolio išgyvenimo sąlyga, todėl mentorių pagalba ieškant labiausiai pasiteisinančių sprendimų versle yra nepakeičiama.
Ar pritartumėte, kad visiems startuoliams reikalingas mentorius?
Pagrindinė startuolio išgyvenimo sąlyga – greitis. Turint idėją ją reikia kuo greičiau testuoti rinkoje, o jei nepasiteisino – keisti, tobulinti. Tame dinamiškame, greitame procese dažnai dalyvauja jauni žmonės, naujokai toje industrijoje, neturintys daug patirties. Tad pagrindinė mentorystės misija yra pasidalyti patirtimi. Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys – meistro ir pameistrio santykis. Iš mentoriaus startuoliai gali sužinoti apie jo patirtis, klaidas, klausti patarimo. Todėl atsakymų taip ilgai nereikia ieškoti patiems. Dažnai verslai turi ne vieną, o kelis mentorius skirtinguose gyvavimo etapuose, kai susiduriama su besikeičiančiomis problemomis, klausimais ir iššūkiais.
Gal galite plačiau papasakoti, kaip vykdoma verslo mentorystė?
Savo struktūra ji mažai skiriasi nuo individualiosios mentorystės. Pirmiausia, būtina sąlyga, kad prižiūrima įmonė aiškiai suvoktų mentorystės poreikį ir turėtų aiškų klausimą, pavyzdžiui, kaip pasiekti kokį nors rezultatą, pritaikyti tam tikrą technologiją, sumažinti klientų skeptiškumą. O pačios konsultacijos vykdomos įvairiai. Jei mentorius linkęs dalytis žiniomis ir klientui aiškiau, ką daryti toliau, tai nebūtina dar penkis kartus susitikti, kad šį santykį būtų galima laikyti pavykusiu. Bet būna ir atvejų, kai įmonės prašo palydėti jas kokiame nors procese, tuomet vyksta periodiniai susitikimai ar net suformuojama kokia nors prižiūrinti grupė. Tai priklauso nuo klausimo sudėtingumo.
Ar pritariate, kad tik patyręs versle pralaimėjimų, nuopuolių ir pakilimų verslininkas gali būti geras mentorius kitiems? Kuo jūsų patirtis padeda konsultuojant startuolius?
Pritariu, kad patirtis reikalinga, jos neturint apsistotumėme ties teorinių žinių perpasakojimu. Aš turiu nemažai patirčių, kurias išgyvenu su klientais, bet esu ir pats kūręs verslų, turėjęs įvairių istorijų, sėkmių, nesėkmių. Aktyvus dalyvavimas verslo rinkoje man leidžia lengviau interpretuoti, kokį rezultatą startuolio veiksmai galėtų turėti. Bet taip pat svarbu suvokti, kad galutinį sprendimą imtis arba nesiimti kokio nors veiksmo turi priimti pati įmonė. Mentorius gali tik patarti. Apskritai mentoriaus veikloje reikalingas patirčių ir gebėjimo konsultuoti, girdėti startuolį duetas. Dažnai tenka kvestionuoti, ar klausimas, kurį man pateikė startuolis, tikrai yra tas klausimas, kurį jis nori išspręsti. Tenka pasigilinti į idėją, vertės pasiūlymą, ketinamus naudoti metodus, pardavimų technikas, o tada praverčia empatiška analitika, sugebėjimas išgirsti, įsijausti ir artikuliuoti taiklesnius savo patirties ir žinių pritaikymo būdus.
Ar Lietuvoje startuoliams ieškoti mentorių pagalbos populiaru?
Aplinka ir vykstančių renginių kiekis, mano nuomone, sudaro šiltnamio sąlygas startuoliams. Jei tik yra noro, įmanoma pasiekti bet kurį žmogų, mentorių. Žiūrint į visą ekosistemą, sakyčiau, kad motyvacinio užsipumpavimo yra daug, bet elementarių pradinių žinių labai mažai. Todėl dažnas startuolis išsikvepia susidūręs su pirmais iššūkiais, sunkesniais vadybiniais uždaviniais. Sutinku ir drąsių jaunuolių, bet daugeliui pritrūksta atkaklumo. O versle jiems tikrai ne kartą reikės pakovoti dėl norimo rezultato, todėl reikia daugiau užsispyrimo.
Kokias išskirtumėte esmines ankstyvos stadijos startuolių klaidas?
Esminė klaida – pernelyg didelis idėjos įsimylėjimas, tam tikra prasme – egocentriškumas. Kai taip nutinka, verslininkai nustoja girdėti klientą, mano, kad jis nieko nesupranta. Dar viena klaida – nenoras keistis. Verslininkai kartais pavojingai susitapatina su verslu (verslas lygu aš), todėl pokyčiai atrodo lyg pasaulio pabaiga. Tokiu atveju nesėkmės priimamos pernelyg jautriai, yra lydimos traumų. O juk tam tikru abstrakcijos lygiu verslas tėra mechanika – mes kuriame vertę, ir jei klientui jos nebereikia, arba mes pasikeičiame, arba ir mūsų nebereikia. Tada būtina nuspręsti – ar keičiamės, darome dirbtinį kvėpavimą, ar pjauname tą šaką. Dar vienas aspektas, kurį išskirčiau – pernelyg didelis vyresnės kartos verslininkų santūrumas, o jaunesnės kartos – optimizmas. Vyresnės kartos žmonėms kartais nedrąsu imtis didelių projektų, jiems užtenka savo verslą vykdyti lokaliai. O jaunimas dažnai įsivaizduoja, kad jau rytoj jų produkcija bus prekiaujama visame pasaulyje, nes tokia idėja dar niekam nėra kilusi. Vienus reikia pamotyvuoti ir padrąsinti, o kitus pristabdyti, nukreipti tinkama linkme.
Papasakokite, kas yra preakceleratorius ir kuo jis naudingas startuoliams.
Kompetencija yra trijų dėmenų – žinių, įgūdžių ir motyvacijos – visuma. Preakceleratoriaus tikslas – vos tik užgimus idėjai kurti startuolį, suteikti jo komandos nariams teisingų pradinių žinių, pamatą tolesnei veiklai. Nes, kad ir kokie motyvuoti verslininkai būtų, realybėje yra paprastų techninių, vadybinių dalykų, kuriuos tiesiog reikia padaryti, o padarius blogai pataisyti labai sunku. Preakceleratoriuje startuoliai gali pasitikrinti savo idėjas, suprasti, kaip viskas veikia, įsivertinti. Absolventai gali tiksliai apsispręsti – ar toliau plėtoti savo verslą, ar ne, ar dar reikia ką nors patobulinti, ko nors išmokti. Jie taip pat turės galimybę pasipildyti komandos nariais, susipažinti su investuotojais ir verslo angelais, dalyvauti renginiuose.
MITA projekto „TechHub“ preakceleratoriaus metu startuoliai turės asmeninius mentorius, kurie lydės juos viso projekto metu. Kuo tai svarbu?
Mentoriai yra kaip vitaminai. Be vitaminų augama vienu greičiu, su vitaminais – kitu. Mentoriai paspartina tam tikrų procesų taikymą, gali sutaupyti laiko ieškant paties produktyviausio būdo, metodo. Gal startuolis tą metodą atrastų pats, bet jam prireiktų pabandyti dvidešimt kitų metodų, kol surastų tinkamiausią. Be to, nuolatinė pagalba ir darbas su mentoriumi suteiks disciplinos, padės išlaikyti dėmesį svarbiems dalykams, kad nebūtų blaškomasi. Nes, jei įmonė dar neturi įgūdžių dirbti komandoje, entuziazmas ir energija rutinoje dažnai pradeda blėsti ir finišo tiesiojoje būna sunku susikaupti, pasiekti rezultatų.
Kaip bus organizuojamos veiklos preakceleratoriaus metu?
Tai bus intensyvus procesas, truksiantis tris mėnesius. Jų metu startuoliams kasdien vyks mokymai su aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio ekspertais, jiems bus suteikta literatūra, organizuojami susitikimai su kitais startuoliais, hakatonai. Iš viso numatyta dvylika preakceleratoriaus temų, apimančių verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitus klausimus. Kiekvieną dieną jų lauks įvairios veiklos nuo teorinių žinių įsisavinimo iki jų taikymo, savarankiškų užduočių atlikimo, pažangos aptarimo su mentoriais. Kasdien tam ketinama skirti po 2–4 valandas.
Ką patartumėte tiems, kurie turi inovatyvią idėją, bet dvejoja, ar dalyvauti pre-akceleratoriuje?
Natūralu, kad bijome daryti tai, ko nepažįstame, šiuo atveju – imtis verslo. Tačiau preakceleratorių būtų galimaprilyginti šuoliui į ežerą su penkiomis gelbėjimosi liemenėmis. Tai visiškas šiltnamis, skirtas pasimokyti, suprasti, išbandyti savo idėją saugioje aplinkoje. Be to, susipažinti su kitais startuolių įkūrėjais, investuotojais, pristatyti savo idėjas, konsultuotis su ekspertais. Net jei po preakceleratoriaus komanda nuspręstų, kad ši veikla ne jiems, įsivaizduojate, kiek sutaupytų savo pinigų? O jei norima toliau vystyti startuolį, tai gal net dešimt metų ieškojimų pavyktų sutaupyti. Manau, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio preakceleratoriaus, kuris kokybiškai suteiktų pagrindinių žinių, leistų lavinti įgūdžius ir skatintų motyvaciją. Tai daug efektyviau už renginius, kuriuose visi susirenka ir šaukia „aš galiu“, bet įgūdžių ir žinių negauna. Šioje programoje nebus perteklinių iliuzijų. Startuoliai bus supažindinti su blaiviu požiūriu, kad verslas – ne baubas, tik jam reikia žinių.
Registracija į preakceleratorių vyks iki spalio 23 d. Startuoliai ar komandos, dar neįkūrusios juridinio asmens, gali registruotis čia. Asmenys, neturintys komandos, tačiau norintys prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, gali registruotis čia.
Išsamiau susipažinti su preakcleratoriaus veiklomis galima:
- Spalio 19 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime studentams. Registracija
- Spalio 22 d. nuotoliniu būdu MS Teams platformoje vyksiančiame susitikime mokslininkams, doktorantams. Registracija
„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas –paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat čia.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“.