Alfonsas Pranciškus Matuliauskas (1931 05 08 – 2020 05 23) gimė Smilgiuose, Kupiškio rajone. Po matematikos studijų Vilniaus universitete 1950–1955 m. jame dėstė iki 1995 m.
Pirmuosiuose moksliniuose darbuose nagrinėjo baigtinių grupių neredukuojamus įvaizdžius. Mokslų kandidato (daktaro) disertacija, parašyta vadovaujant profesoriui Jonui Kubiliui, buvo apginta 1974 m. Docento vardas jam suteiktas 1985 m. Disertacijoje ir vėlesniuose tyrimuose buvo gvildenamos algebrinių skaičių problemos. Tirdamas realųjį kvadratinių skaičių kūną, jis išvedė ir pritaikė išskirtinio tikslumo artutinę Hecke‘s funkcijos lygtį, patikslino šios funkcijos nulių skaičiaus įverčius bei idealiųjų pirminių skaičių pasiskirstymo signatūrinės erdvės srityse dėsnius.
Jis buvo nepakeičiamas algebros, algebrinių skaičių teorijos ir kitų artimų matematikos disciplinų dėstytojas. Parašė ir išleido universitetinį Algebros vadovėlį (1985), pasirinktinių kursų medžiagą (Algebrinių skaičių teorija, 1976; Kvadratiniai skaičių kūnai, 1978).
Vadovavo Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinei mokyklai (1980–1990), kartu su doc. dr. Elena Neniškyte parengė užduočių knygeles (Mokyklinės matematikos užduotys, 1987; Mokyklinės matematikos uždaviniai, 1989). Išleido populiariosios matematikos knygų (Vektoriai ir matricos, 1980; Tiesinės transformacijos, 1987), vertė mokomąsias knygeles moksleiviams, rašė straipsnius lietuviškosioms enciklopedijoms.