Vyriausybei nevykdant pažadų dėl papildomų lėšų skyrimo dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti nuo sausio 1 d., Vilniaus universitetas (VU) skelbia laikinai stabdantis savo veiklą.
Nors Vyriausybė žadėjo ieškoti finansinių išteklių aukštajam mokslui po praėjusią savaitę vykusių protestų, gruodžio 2 d. buvo pasirašyta pakoreguota švietimo ir mokslo darbuotojų kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta, kad dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestis kils iki 10 proc., tačiau tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo 2020 m. sausio. Tai reiškia, kad metinės pajamos dėstytojams ir tyrėjams kiltų iki 3 proc. Likimo valiai paliekamas ir neakademinis personalas, nesprendžiamas mažų studentų skatinamųjų stipendijų dydžių klausimas.
VU rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, nors pastaraisiais metais atlyginimai akademiniams darbuotojams augo, didžiuotis nėra kuo – jie vis dar yra nekonkurencingi, pamirštami neakademiniai darbuotojai, o valstybė nekeičia savo požiūrio į mokslą. Anot rektoriaus, aukštajam mokslui skiriami asignavimai tebesuvokiami kaip išlaidos, nepaisant to, kad jos atsiperka dešimteriopai.
„Leiskite paaiškinti skirtumą – investicijos neša grąžą, didesnę už įdėtą vertę. Vyriausybė, kadaise deklaravusi švietimą pagrindiniu savo programos prioritetu, šiandien jį sistemingai žlugdo. Neneigiame jos indėlio didinant akademinių darbuotojų atlyginimus pastaruosius dvejus su puse metų ir sakome ačiū už tai. Bet mokslas tebėra pacientas, prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Mūsų akademinė bendruomenė yra pervargusi ir pasipiktinusi, todėl mums nelieka nieko kita, kaip tik laikinai stabdyti savo veiklą“, – teigia A. Žukauskas ir priduria, kad VU veikla iš pradžių bus stabdoma dviem dienoms – gruodžio 5 ir 6 d.
VU skelbia, kad vienintelės išimtys bus daromos universitete vyksiančioms tarptautinėms ir nacionalinėms konferencijoms ir išoriniams renginiams, kurių svečiams taip pat bus pristatomi veiklos stabdymo motyvai.
440-ąjį gimtadienį šiemet minintis VU yra viena seniausių ir žymiausių aukštųjų mokyklų Vidurio ir Rytų Europoje, ilgametis valstybės švietimo ir kultūros židinys. Toks veiklos stabdymas pačių universitetų iniciatyva istorijoje yra itin retas reiškinys. Vienas jų įvyko dar XIII a., kai tuometinis popiežius Grigalius IX, siekdamas apsaugoti universitetą nuo pasaulietinės valdžios savivalės, 1231 m. suteikė Paryžiaus universitetui Prancūzijoje teisę nutraukti visas paskaitas.