Gegužės 20 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) surengta konferencija-diskusija „Dirbtinis intelektas valstybės valdymui" sutelkė akademinės bendruomenės, valstybės institucijų, technologijų ir teisės ekspertus, ieškančius atsakymų į klausimą, kaip dirbtinis intelektas gali tarnauti moderniai, efektyviai ir piliečiams atvirai valstybei.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, VU MIF II direktorius doc. dr. Linas Petkevičius, Virginijos Valuckienės (LMA) nuotrauka
Renginį organizavo Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija kartu su LMA Technikos mokslų skyriumi.
LMA Technikos mokslų skyriaus vadovas, akademikas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (VU MIF DMSTI) profesorius habil. dr. Gintautas Dzemyda bei Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, VU MIF Informatikos instituto direktorius doc. dr. Linas Petkevičius sveikinimo kalbose pabrėžė, kad dirbtinio intelekto diegimas viešajame sektoriuje – tai ne tik technologinis žingsnis, bet ir strateginis valstybės konkurencingumo klausimas.
Konferencijoje pristatytos 2026–2035 m. nacionalinės dirbtinio intelekto strateginės gairės bei aptartos dirbtinio intelekto diegimo galimybės valstybės institucijose.
Pranešimą skaitė prof. Gražina Korvel iš VU MIF DMSTI. Diskusijose daug dėmesio skirta lietuvių kalbos technologijų plėtrai, didžiojo lietuvių kalbos garsyno LIEPA-3 potencialui, generatyvinio dirbtinio intelekto taikymui dokumentų analizei bei viešųjų paslaugų automatizavimui.
Diskusijoje „Kas toliau: dirbtinis intelektas valstybei?“ dalyvavo įvairių sričių ekspertai, tarp jų – VU MIF profesorius dr. Aistis Raudys. Ekspertai akcentavo nacionalinių dirbtinio intelekto kompetencijų stiprinimą, investicijas į duomenų infrastruktūrą ir lietuvių kalbos modelius bei viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymą.
2026-05-29